0d9fbe6c-7876-43d3-b203-fd39708d4bd8 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. eI-3446-815/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01632-2019-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.1; 2.3; 20.5.1; 55.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. liepos 23 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo H. M. (H. M.) skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : I 1. PareiÅ¡kėjas H. M. (H. M.) su skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti jam iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – LukiÅ¡kių TI-K) (nuo 2019  m. balandžio 1 d. po reorganizacijos – Vilniaus pataisos namų), 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. PareiÅ¡kėjo skundas grindžiamas iÅ¡ esmės tokiais argumentais. 2.1. Nurodo, kad nuo 2015 m. rugpjūčio 7 d. iki 2016 m. gruodžio 6 d. atliko laisvės atėmimo bausmę LukiÅ¡kių TI-K kamerose kartu su kitais asmenimis, pažeidžiant teisės aktuose nustatytÄ reikalavimÄ dėl minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui. Nurodo, kad buvo apgyvendintas kameroje, kurioje gyveno 10 žmonių, kamerų plotas yra maždaug 7,6 kv. m., o gyvenamÄ jį plotÄ mažino lova, baldai, stalas, kėdės, pertvara, sanitarinis mazgas ir daiktai.

Tokiu bÅ«du buvo suvaržyta jo judėjimo laisvė. 2.2. Suėmimo vykdymo įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarkÄ ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sÄ lygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Å¡iuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos SÄ jungos teisės aktais. Pagal Å¡io Ä®statymo 44 straipsnio 1 dalį, suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sÄ lygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas.

Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. Įsakymu Nr. 1R-172, 104 punkte nustatyta, kad suimtiesiems skirtos patalpos, ypač miegamosios, turi atitikti sveikatos ir higienos reikalavimus. Vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktu, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m., o Higienos norma, patvirtinta sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d.

įsakymu Nr. V-908, minimalių vienam kaliniui tenkančių kameros plotų nenustato. 2.3. PareiÅ¡kėjas, pagrįsdamas skundÄ , remiasi, be kita ko, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsniu. Teigia, kad LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas nežmoniÅ¡komis sÄ lygomis, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, dėl ko paÅ¡lijo sveikata. II Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus pataisos namai atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodo, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimas yra nepagrįstas, praÅ¡o skundÄ atmesti, savo pozicijÄ grindžia iÅ¡ esmės tokiais argumentais.

1. Dėl senaties termino 1.1. Atsakovė atkreipia dėmesį, į tai, kad pareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ dėl tariamai jam padarytų pažeidimų už laikotarpį, kurį praleido LukiÅ¡kių TI-K, t. y. nuo 2015 m. rugpjūčio 7 d. iki 2016 m. gruodžio 6 d. PareiÅ¡kėjo skundo teismui dėl žalos priteisimo pateikimo teismui data yra 2019 m. balandžio 29 d. 1.2. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartÄ nurodęs, jog nagrinėjant administracinius ginčus dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir Å¡io kodekso normos, reglamentuojančios ieÅ¡kinio senatį (LVAT 2007 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556- 150/2011 ir kt.). 1.3.

Atsakovė pažymi, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 str. 8 d. numato, jog reikalavimams dėl neturtinės žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintÄ trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Pagal CK 1.127 str. 1 d. nuostatas ieÅ¡kinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužino arba turi sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Pagal bendrÄ jÄ ieÅ¡kinio termino eigos pradžios taisyklę, ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

Pagal Å¡iÄ teisės nuostatÄ , ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviÄ ja aplinkybe t. y. - asmens žinojimu ar turėjimu žinoti apie jo teisės pažeidimÄ . 1.4. Vadovaujantis CK 1.125 str. 8 d., praÅ¡o pareiÅ¡kėjo reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikyti trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-261- 1027/2011).

2. Dėl minimalaus ploto vienam asmeniui kamerose. PareiÅ¡kėjo teigimu, LukiÅ¡kių TI-K kamerose jis buvo laikomas netinkamomis sÄ lygomis, jam nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas vienam asmeniui. Prie atsiliepimo teismui pridedamos LukiÅ¡kių TI-K įskaitos pareiÅ¡kėjo asmens kortelės kopijos, iÅ¡ kurių matyti pareiÅ¡kėjo judėjimas, laikymo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiai, kameros, kuriose jis buvo laikomas bei tuo metu kameroje buvusių žmonių skaičius. 2.1. PareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo apgyvendintas Å¡iose kamerose, kuriose buvo laikoma nuo 1 iki 9 asmenų: 2016 m. sausio 1 d.

H. M. atvyko į LukiÅ¡kių TI-K ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 186, plotas, kurios plotas 7,94 m2, (kameroje buvo 2 asmenys); laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 2 d. iki 2016 m. kovo 31 d. pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kameroje Nr. 186 (2 asmenys kameroje); 2016 m. balandžio 1 d. pareiÅ¡kėjas buvo vienas kameroje Nr. 186; laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 2 d. iki 2016 m. balandžio 17 d. buvo laikomas kameroje Nr. 186 (2 asmenys kameroje); 2016 m. balandžio 18 d. buvo laikomas kameroje Nr. 186 (1 asmuo kameroje); laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 19 iki 2016 m. balandžio 28 d. buvo laikomas kameroje Nr. 186 (2 asmenys kameroje); 2016 m. balandžio 29 d. buvo laikomas kameroje Nr. 186 (1 asmuo kameroje); laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 30 d. iki 2016 m. birželio 27 d. buvo laikomas kameroje Nr. 186 (2 asmenys kameroje); 2016 m. birželio 28 d. buvo perkeltas į kamerÄ Nr. 405, plotas - 17,02 m2 (4 asmenys kameroje); laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 29 d. iki 2016 m. rugpjūčio 1 d. buvo laikomas kameroje Nr. 405 (4 asmenys kameroje); 2016 m. rugpjūčio 2 d. buvo laikomas kameroje Nr. 405 (3 asmenys kameroje); laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 3 d. iki 2016 m. rugpjūčio 4 d. buvo laikomas kameroje Nr. 405 (4 asmenys kameroje); 2016 m. rugpjūčio 5 d. buvo perkeltas į kamerÄ Nr. 257, plotas - 34,57 m2 (4 asmenys kameroje); 2016 m. rugpjūčio 5 d. buvo perkeltas į kamerÄ Nr. 106, plotas - 7,38 m2 (2 asmenys kameroje); 2016 m. rugpjūčio 6 d. buvo perkeltas į kamerÄ Nr. 269, plotas - 7,68 m2 (2 asmenys kameroje); laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 7 d. iki 2016 m. rugpjūčio 11 d. buvo laikomas kameroje Nr. 269 (2 asmenys kameroje); laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 12 d. iki 2016 m. rugpjūčio 16 d. buvo laikomas kameroje Nr. 269 (1 asmuo kameroje); laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 17 d. iki 2016 m. rugpjūčio 18 d. buvo laikomas kameroje Nr. 269 (2 asmenys kameroje); laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 19 d. iki 2016 m. rugpjūčio 22 d. buvo laikomas kameroje Nr. 269 (1 asmuo kameroje); 2016 m. rugpjūčio 23 d. buvo perkeltas į kamerÄ Nr. 386, plotas - 26,81 m2 (4 asmenys kameroje); 2016 m. rugpjūčio 24 d. buvo laikomas kameroje Nr. 386 (4 asmenys kameroje); 2016 m. rugpjūčio 25 d. buvo laikomas kameroje Nr. 386 (5 asmenys kameroje); laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 26 d. iki 2016 m. rugsėjo 5 d. buvo laikomas kameroje Nr. 386 (6 asmenys kameroje); 2016 m. rugsėjo 6 d. buvo perkeltas į kamerÄ Nr. 310, plotas - 7,77 m2 (2 asmenys kameroje); laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 7 d. iki 2016 m. rugsėjo 8 d. buvo laikomas kameroje Nr. 310 (2 asmenys kameroje); 2016 m. rugsėjo 9 d. buvo perkeltas į kamerÄ Nr. 253, plotas - 34,43 m2 (5 asmenys kameroje); 2016 m. rugsėjo 10 d. buvo laikomas kameroje Nr. 253 (5 asmenys kameroje); laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 11 d. iki 2016 m. rugsėjo 12 d. buvo laikomas kameroje Nr. 253 (6 asmenys kameroje); laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 13 d. iki 2016 m. rugsėjo 17 d. buvo laikomas kameroje Nr. 253 (5 asmenys kameroje); laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 18 d. iki 2016 m. rugsėjo 19 d. buvo laikomas kameroje Nr. 253 (6 asmenys kameroje); 2016 m. rugsėjo 20 d. buvo laikomas kameroje Nr. 253 (4 asmenys kameroje); laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 21 d. iki 2016 m. rugsėjo 22 d. buvo laikomas kameroje Nr. 253 (3 asmenys kameroje); 2016 m. rugsėjo 23 d. buvo laikomas kameroje Nr. 253 (4 asmenys kameroje); laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 24 d. iki 2016 m. rugsėjo 25 d. buvo laikomas kameroje Nr. 253 (5 asmenys kameroje); laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 26 d. iki 2016 m. rugsėjo 29 d. buvo laikomas kameroje Nr. 253 (4 asmenys kameroje); laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 30 d. iki 2016 m. spalio 5 d. buvo laikomas kameroje Nr. 253 (5 asmenys kameroje); laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 6 d. iki 2016 m. spalio 7 d. buvo laikomas kameroje Nr. 253 (6 asmenys kameroje); laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 8 d. iki 2016 m. spalio 13 d. buvo laikomas kameroje Nr. 253 (7 asmenys kameroje); laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 14 d. iki 2016 m. spalio 18 d. buvo laikomas kameroje Nr. 253 (8 asmenys kameroje); laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 19 d. iki 2016 m. spalio 25 d. buvo laikomas kameroje Nr. 253 (6 asmenys kameroje); laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 26 d. iki 2016 m. spalio 31 d. buvo laikomas kameroje Nr. 253 (5 asmenys kameroje); laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. lapkričio 3 d. buvo laikomas kameroje Nr. 253 (6 asmenys kameroje); laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 4 d. iki 2016 m. lapkričio 8 d. buvo laikomas kameroje Nr. 253 (7 asmenys kameroje); 2016 m. lapkričio 9 d. buvo laikomas kameroje Nr. 253 (6 asmenys kameroje); 2016 m. lapkričio 10 d. buvo laikomas kameroje Nr. 253 (7 asmenys kameroje); laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 11 d. iki 2016 m. lapkričio 14 d. buvo laikomas kameroje Nr. 253 (6 asmenys kameroje); 2016 m. lapkričio 15 d. buvo laikomas kameroje Nr. 253 (4 asmenys kameroje); laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 16 d. iki 2016 m. lapkričio 18 d. buvo laikomas kameroje Nr. 253 (6 asmenys kameroje); 2016 m. lapkričio 19 d. buvo laikomas kameroje Nr. 253 (7 asmenys kameroje); laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 20 d. iki 2016 m. lapkričio 24 d. buvo laikomas kameroje Nr. 253 (9 asmenys kameroje); laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 25 d. iki 2016 m. lapkričio 29 d. buvo laikomas kameroje Nr. 253 (8 asmenys kameroje); 2016 m. lapkričio 30 d. buvo laikomas kameroje Nr. 253 (7 asmenys kameroje); laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 2 d. buvo laikomas kameroje Nr. 253 (8 asmenys kameroje); laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 3 d. iki 2016 m. gruodžio 5 d. buvo laikomas kameroje Nr. 253 (9 asmenys kameroje); 2016 m. gruodžio 6 d. pareiÅ¡kėjas iÅ¡vyko į Alytaus pataisos namus. 2.2.

Vilniaus PN pažymi, kad pagal Bausmių vykdymo sistemos specialiosios veiklos dokumentų saugojimo terminų rodyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2016 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-212 6.22 punktÄ , suimtųjų (nuteistųjų) atvykimų ir iÅ¡vykimų apskaitos dokumentų saugojimo terminas yra 3 metai, todėl neturi galimybės pateikti informacijÄ apie pareiÅ¡kėjo judėjimÄ , kameras, kuriose jis buvo laikomas bei kartu laikomų asmenų skaičių laikotarpiu iki 2015 m. gruodžio 31 d. imtinai.

3. Dėl laikymo, vykdomų perkėlimų 3.1. Vilniaus PN pažymi, kad vadovaujantis LukiÅ¡kių TI-K galiojusiu suimtųjų (nuteistųjų) paskirstymo į kameras tvarkos apraÅ¡u, Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigÅ«nai, įgyvendinat nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas tarp suimtųjų (nuteistųjų) bei ypatingų įvykių priežasčių atsiradimo įstaigoje bei siekiant aprÅ«pinti kiekvienÄ atvykusį asmenį miegamÄ ja vieta, tuo pačiu mažinant suimtųjų (nuteistųjų) autoagresijos atvejus, tiek suimtuosius, tiek nuteistuosius į gyvenamÄ sias kameras paskirsto tik griežtai vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. ir Bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 70 str. nuostatomis.

Atsakovės atstovas nurodo, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas griežtai vadovaujantis minėtų įstatymų reikalavimais. Lukiškių TI-K pareigūnai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendravo griežtai vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 4/07-79 reikalavimais, taip pat Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių reikalavimais bei stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų. 3.2.

Atsakovas paaiškina, kad nuo 2010 m. balandžio 11 d. įsigaliojo Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta; Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, galiojanti nuo 2015 m. lapkričio 1 d., taip pat nenumato tokių gyvenamojo ploto standartų. 2010 m. gegužės 11 d.

Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-124 buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m. ploto. 3.3 Papildomai pažymi, kad iš pateiktų pareiškėjo judėjimo duomenų matyti, kuriais laikotarpiais pareiškėjui tenkantis plotas Lukiškių TI-K kamerose pilnai atitiko įstatymų nustatytus vienam asmeniui tenkančio ploto kameroje reikalavimus 3.4. Nurodo, kad kameros yra įrengtos vadovaujantis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d.

įsakymu Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“, III skirsnio normomis. To paties skirsnio 14.6 punkte nurodyta, kad kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai). Lovos matmenys – apie 1,9 m x 0,7 m (1,33 kv.m.); stalo matmenys (išskyrus kameras, kuriose yra daugiau kaip 4 lovos) apie 0,6 m x 0,5 m (0,3 kv. m.); taburetės matmenys apie 0,3 x 0,3 m (0,07 kv. m), sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys apie 0,8 x 0,7 m (0,56 kv.m).

Sanitarinis mazgas yra atitvertas nuo likusios kameros ploto 1,5 m aukščio pertvara, kuri padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.

4. Dėl neturtinės žalos 4.1. Vilniaus PN nurodo, kad pagal CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinti pinigais. Skirtingai nei turtinė, neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Jeigu įstatymas specialiai jos atlyginimo nenumato, ji neatlyginama. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaroma dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d.). Net ir tuo atveju, kuomet neturtinės žalos faktas preziumuojamas pagal įstatymÄ , ieÅ¡kovas turi pagrįsti reikalaujamos kompensacijos dydį. 4.2. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.), tačiau CK 6.271 str. numatyta vieÅ¡ajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sÄ lyga nėra bÅ«tina, užtenka nustatyti esant tris sÄ lygas: neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , žalÄ ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Taigi reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius visumÄ trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. 4.3.

Pažymi, kad tam tikras suimtųjų ir/arba nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigimai iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. PareiÅ¡kėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su juo paties elgesiu, kas lėmė patekimÄ Ä¯ laisvės atėmimo vietÄ . Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į Å¡ių įstaigų pobÅ«dį, gali bÅ«ti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (2005 m. spalio 6 d. sprendimas byloje Hirst prieÅ¡ Jungtinę Karalystę (Nr.2), Nr.74025/01; 1975 m. vasario 21 d. sprendimas byloje Golder prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, Nr. 4451/70).

Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sÄ lygos ir su tuo susiję apribojimai yra bÅ«dingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (1967 m. liepos 11 d. sprendimas byloje K.H.C. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtakÄ asmens įprastam gyvenimui ir neiÅ¡vengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (2007 m. gruodžio 4 d. sprendimas byloje Dickson prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, Nr. 44362/04). Asmens kaip įkalintojo statusas yra svarbi aplinkybė, daranti svariÄ Ä¯takÄ vertinant patiriamų apribojimų proporcingumÄ .

PareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia ne įrodymais, bet samprotavimais, abstrakčiai cituojant tarptautinius bei Lietuvos nacionalinius teisės aktus. PareiÅ¡kėjo nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, nėra konkretumo dėl tariamai jam padarytos neturtinės žalos. Å ios žalos PareiÅ¡kėjo nurodytas dydis nėra grindžiamas jokiais įrodymais, PareiÅ¡kėjas tiesiog pateikia savo samprotavimus apie tariamai atsiradusiÄ neturtinÄ Å¾alÄ , tačiau nekonkretizuoja, kuo bÅ«tent pasireiÅ¡kia jam tariamai padaryta neturtinė žala, nepateikia jokių faktinių aplinkybių, kitaip neįrodo skunde nurodytos sumos dydžio. 4.4.

Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiga įrodyti, jog dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų tam tikra žala patirta, tenka pareiÅ¡kėjui, pareiÅ¡kėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011; kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartÄ yra pažymėjęs, kad reiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kylančios iÅ¡ valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikÅ¡ti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau bÅ«tina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų galimÄ konkrečiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme.

Vien tik pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų apie patirtÄ neturtinę žalÄ nepakanka, paaiÅ¡kinimai turėtų bÅ«ti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje A438-336/2012 ir kt.). Remdamasis nurodytais argumentais daro iÅ¡vadÄ , kad konkrečiu nagrinėjamu atveju nėra bÅ«tinos CK 6.271 str. nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygos.

Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus, k o n s t a t u o j a :

1. PareiÅ¡kėjas H. M. (H. M.) kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas iÅ¡ Lietuvos valstybės priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos, kuri jam padaryta dėl netinkamų suimtųjų laikymo LukiÅ¡kių TI- K sÄ lygų, konkrečiai – pažeidžiant kamerų ploto, tenkančio vienam asmeniui, reikalavimus. Todėl teismas Å¡ioje administracinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ nagrinės tik galimus pažeidimus, susijusius su kamerų ploto, tenkančio vienam asmeniui, reikalavimais.

2. Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 42  straipsnį, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17  straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalį asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimÄ nustato įstatymas. AiÅ¡kindamas Å¡ios konstitucinės normos turinį, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. sausio 20 d. ir 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimuose yra konstatavęs, kad bÅ«tinybė atlyginti asmeniui padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ yra konstitucinis principas, o šį principÄ Ä¯tvirtinant siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalÄ , ji bus teisingai atlyginta.

Reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu vieÅ¡ojo administravimo srityje, atlyginimo peržengia vieÅ¡osios teisės ribas. Sprendžiant jų pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina vadovautis ne tik ABTÄ®, bet ir privatinės teisės normomis. Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje.

Å iame straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalÄ , atsiradusiÄ dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 str. 1 dalis). Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės, todėl vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui.

CK 6.271 str. 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 str. 3 dalyje aktas apibrėžiamas kaip bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmas (veikimas, neveikimas), kuris tiesiogiai daro įtakÄ asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimai administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A146-244/2008, Nr. A822-87/2009, A822-619/2009).

3. Pažymėtina, kad pareiškėjo nusiskundimas – ploto trūkumas Lukiškių TI-K kamerose. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto.

Kaip matyti iÅ¡ teismui pateiktų duomenų apie kameras, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 6 d., pareiÅ¡kėjui buvo užtikrinamas teisės aktuose numatytas minimalus plotas (žr. Å¡io teismo sprendimo nustatomosios dalies II skyriaus 2.1 punktÄ ). Teismas ypač atkreipia dėmesį, kad duomenų apie ploto pažeidimus iki 2015 m. gruodžio 31 d. objektyviai surinkti nebegalima (žr. Å¡io teismo sprendimo nustatomosios dalies II skyriaus 2.2 punktÄ ), todėl, pareiÅ¡kėjui pačiam nepagrįstai neskubant ginti savo teisių, Å¡iuo aspektu taip pat nėra pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjo skundo.

Atkreiptinas dėmesys, jog nacionaliniai teisės aktai nenustato, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotÄ , iÅ¡ bendro patalpų ploto turi bÅ«ti atimtas sanitarinio mazgo patalpos užimamas plotas. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog turėtų bÅ«ti laikomasi aiÅ¡kinimo, kad 3  kv. m plotas, tenkantis asmeniui daugiavietėse kamerose, yra minimalus standartas, taikomas vertinant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio galimÄ pažeidimÄ .

Å iuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų bÅ«ti įskaičiuojami į bendrÄ kameros plotÄ , kita vertus, į turimo ploto kameroje apskaičiavimÄ reikėtų įtraukti plotÄ , užstatytÄ baldais (EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendimas byloje MurÅ¡ić prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13). Taigi ploto norma, tenkanti vienam asmeniui, skaičiuojama atėmus sanitarinio mazgo plotÄ tik vertinant, ar nebuvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis.

Net ir šiuo atveju, kaip pareiškėjas buvo laikomas ne vienas kamerose Nr. 106 bei Nr. 269, negalima konstatuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo.

4. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjo skundo, nes pareiÅ¡kėjui tenkantis plotas kamerose nepažeidė Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų, taip pat nėra jokio teisinio pagrindo konstatuoti ir Konvencijos 3 straipsnio pažeidimus. Todėl pareiÅ¡kėjo H. M. (H. M.) skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 103 straipsnio 2 punktu, 132–134 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo H. M. (H. M.) skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjas Ernestas Spruogis