0d9f4497-41fe-4e80-bf5d-95c80ce7ebd8 · Vilniaus apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-129-843/2017                                    Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28588-2016-3Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.1.; (S) 1.1.7.2.5 VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS 2017 m. vasario 1 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Audriaus Cinino, Jurgitos Kolyčienės ir AuÅ¡ros Valinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Loretai Davenienei,dalyvaujant prokurorei Audronei Žentelienei,nuteistojo gynėjui advokatui Aleksandr Palamarčiuk,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A.

C. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-11-18 nuosprendžio, kuriuo A. C. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 2 metams 2 mėnesiams; BK 214 straipsnio 1 dalį - 50 parų areÅ¡tu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 65 straipsniu bausmės subendrintos dalinio sudėjimo bÅ«du ir A. C. paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 641 straipsniu paskirtÄ bausmę sumažinus vienu trečdaliu A.

C. skirtas laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams.Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 65 straipsniu, Å¡iuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2016-03-29 Alytaus rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės, pakeistos 2016-09-14 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, neatlikta dalimi, jÄ iÅ¡ dalies pridedant prie Å¡iuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės, ir A. C. skirta galutinė laisvės atėmimo 1 metams 7 mėnesiams bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė :

A. C. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 3 dalį už didelės vertės svetimo turto pagrobimÄ , t. y. už tai, kad jis turėdamas tikslÄ pagrobti svetimÄ turtÄ , 2016 m. birželio 17 d. tiksliau nenustatytu laiku, iÅ¡ uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ plovyklos patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), paėmęs plovykloje palikto G. R. naudojamo, P. R. priklausančio, 35 000 Eur vertės automobilio „Mercedez-Benz S320“ (v. N. (duomenys neskelbtini) raktus, apie 22.30 val., atrakino šį automobilį, užvedė automobilio variklį ir iÅ¡važiavo.

Tokiu bÅ«du pagrobė didelės vertės svetimÄ turtÄ - automobilį su jame buvusiais daiktais - antspaudu, dvejais banko prisijungimo generatoriais, telefonu „Nokia“ bei automobilio dokumentais: registracijos liudijimu, techninės apžiÅ«ros talonu. Å iais veiksmais padarė nukentėjusiajam P. R. 35 000 Eur turtinę žalÄ . Be to, A. C. nuteistas pagal BK 214 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis neteisėtai įgijo ir laikė svetimÄ elektroninę mokėjimo priemonę, o bÅ«tent, kad jis, nuo 2016 m. birželio 17 d., tiksliau nenustatytu laiku, bet ne anksčiau kaip 22.30 val., radęs automobilyje „Mercedez-Benz S320“ (v. n. (duomenys neskelbtini) neteisėtai įgijo svetimÄ â€“ K.

R. iÅ¡duotÄ elektroninę mokėjimo priemonę – „SEB“ banko mokėjimo kortelę „Master Card“ ir neteisėtai jÄ laikė iki 2016 m. birželio 21 d., apie 16 val. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. C. praÅ¡o pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-11-18 nuosprendį – suÅ¡velninti galutinę 1 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę arba pakeisti jÄ areÅ¡tu, arba atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ . PraÅ¡o atsižvelgti į tai, kad nukentėjusieji pretenzijų neturi, jis turi užsibrėžęs gyvenimo tikslus, kuriuos nori kuo greičiau pradėti įgyvendinti, baigti mokslus, dirbti, padėti Å¡eimos nariams, kuriems po tėvo mirties pablogėjo sveikata ir finansinė padėtis. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, taikyti palankesnį nuteistajam bausmių apėmimo bÅ«dÄ , nes veikos padarytos esant idealiai veikų sutapčiai.

Be to, įvertinus tai, kad nuteistasis apeliaciniame skunde mini savo sunkiÄ turtinę padėtį, praÅ¡o atkreipti dėmesį į iÅ¡ jo priteistų atstovavimo iÅ¡laidų dydį, jų pagrindimÄ . Pateiktoje sÄ skaitoje nurodytas procesinių dokumentų rengimas, tačiau byloje nukentėjusiojo atstovas jokio procesinio dokumento neparuošė. Prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti. A. C. apeliacinis skundas netenkintinas. Apeliacinės instancijos teismas patikrino skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, tai yra, nenustatęs esminių BPK pažeidimų, ginčijamÄ nuosprendį patikrino tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde.Nuteistasis A.

C. apeliaciniame skunde savo kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo bei jų teisinės kvalifikacijos neginčija, kelia skirtos bausmės tinkamumo klausimÄ , o bÅ«tent praÅ¡o skirti jam Å¡velnesnę laisvės atėmimo bausmę, arba areÅ¡tÄ , arba atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ . Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas    A. C. bausmę individualizavo tinkamai ir paskyrė teisingÄ bausmę.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bausmės skyrimas yra iÅ¡imtinė teismo kompetencija.

Å ioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiÅ¡kai bei objektyviai iÅ¡tirti baudžiamosios bylos medžiagÄ ir priimti teisėtÄ , pagrįstÄ ir teisingÄ sprendimÄ skiriant tokiÄ bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintÄ bausmės paskirtį. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad pagal baudžiamosios teisės doktrinÄ , skirdamas bausmę teismas ne tik vykdo įstatymo reikalavimus atsižvelgiant į nusikalstamos veikos sunkumÄ bei kaltininko asmenybę, bet ir iÅ¡reiÅ¡kia nuomonę apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ bei kaltÄ asmenį.Parinkdamas konkrečiÄ bausmės rūšį, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadijÄ , motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).

Visų Å¡ių aplinkybių įvertinimas leidžia parinkti bausmę, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų.Skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, kad A.

C. nuteistas už 2 baigtus nusikaltimus, iÅ¡ kurių vienas (BK 178 straipsnio 3 dalis) priskiriamas sunkių, o kitas (BK 214 straipsnio 1 dalis) – apysunkių nusikaltimų kategorijai. Asmuo, padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 3 dalyje, baudžiamas laisvės atėmimu iki aÅ¡tuonerių metų. Už nusikaltimo, numatyto BK 214 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ baudžiama bauda arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki Å¡eÅ¡erių metų.  A. C. skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį paskirta 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, pagal BK 214 straipsnio 1 dalį – 50 parų areÅ¡tas. Nusikaltimai padaryti veikiant tiesiogine tyčia, savanaudiÅ¡kais tikslais, esant neiÅ¡nykusiam teistumui.

Pirmosios instancijos teismas nustatė A. C. atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl jų gailėjosi. A. C. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė, nors matyti, jog A. C. nusikaltimus vykdė bÅ«damas teistas, esant neiÅ¡nykusiam ir nepanaikintam teistumui, t. y. esant nusikaltimų recidyvui. Kolegija atkreipia dėmesį, kad nuo 2015-03-24 recidyvisto padaryta nusikalstama veika, pripažįstama atsakomybę sunkinančia aplinkybe, tačiau nesant skundo sunkinančiais pagrindais, apygardos teismo teisėjų kolegija sunkinti nuteistojo teisinę padėtį negali, tad į Å¡iÄ aplinkybę neatsižvelgia.

LITEKO duomenimis, A. C. anksčiau teistas 3 kartus (apylinkės teismas nurodė tik du) už tyčinių veikų padarymÄ : 2014-07-07 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 1 metams. Neatlikęs 2014-07-07 nuosprendžiu paskirtos bausmės jis įvykdė naujÄ nusikaltimÄ , už kurį 2015-09-21 nuosprendžiu nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį dar kartÄ paskiriant laisvės apribojimo bausmę, tačiau jos atlikimo metu vėl nusikalto. 2016-03-29 baudžiamuoju įsakymu nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.

Teismas, vėl gi patikėdamas nuteistuoju, suteikė jam galimybę pasitaisyti neizoliuotam nuo visuomenės ir paskyrė laisvės apribojimo bausmę 1 metams 6 mėnesiams. Tačiau, nuteistajam nevykdant teismo nustatytų įpareigojimų, darant administracinius teisės pažeidimus, 2016-09-14 teismo nutartimi 2016-03-29 baudžiamuoju įsakymu paskirta laisvės apribojimo bausmė pakeista 90 parų areÅ¡tu. Å iÄ nusikalstamÄ veikÄ A. C. padarė taip pat laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu. Visa tai rodo, kad bausmių rÅ«Å¡ys, nesusijusios su laisvės atėmimu, teigiamo poveikio                    A.

C. nedaro, nesustabdo jo nuo tolesnių teisės pažeidimų, todėl teismas pagrįstai       A. C. pagal BK 178 straipsnio 3 dalį paskyrė laisvės atėmimo, o pagal BK 214 straipsnio 1 dalį – arešto bausmes. Be to, BK 178 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Pagrindo taikyti BK 62 straipsnį ir skirti švelnesnę nei įstatymo numatyta bausmė, nėra. Apelianto nurodomos aplinkybės taip pat nesuteikia pagrindo išvadai, kad jam pagal BK 178 straipsnio 3 dalį paskirta bausmė būtų aiškiai neproporcinga jo padarytai veikai ir jo, kaip kaltininko, asmenybei, todėl nėra pagrindo taikyti ir BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų ir skirti jam švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę.

Kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju, bÅ«tent teismo paskirtos su laisvės atėmimu susijusios bausmės gali užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytus tikslus ne tik nubausti asmenį, padariusį nusikaltimÄ , bet ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, siekti, kad ateityje nuteistasis daugiau nebedarytų nusikalstamų veikų, ir yra logiÅ¡ka nuteistojo netinkamo gyvenimo bÅ«do ir elgesio pasekmė.BK 61 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka <...> skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Minėta, kad apylinkės teismas nustatė A. C. vienÄ atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, sunkinančių nenustatė. Už sunkų nusikaltimÄ paskyrė laisvės atėmimo bausmę (2 metai 2 mėnesiai), kuri yra ženkliai mažesnė nei bausmės vidurkis, numatytas BK 178 straipsnio 3 dalies sankcijoje (4 metai 1,5 mėn.). Už apysunkį nusikaltimÄ paskirta areÅ¡to bausmė savo dydžiu yra artima Å¡ios bausmės vidurkiui (BK 49 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgus į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, jų pobÅ«dį, apelianto kaltės formÄ ir rūšį, kaltininko asmenybę bei į tai, kad yra nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti ir nenustatyta sunkinančių aplinkybių, bausmių dydžiai laikomi atitinkančiais bausmės paskirtį, proporcingais padarytiems nusikaltimams, neprieÅ¡taraujantys teisingumo principui.Pažymėtina ir tai, kad paskirtas bausmes už padarytus nusikaltimus apylinkės teismas subendrino taikydamas nuteistajam palankesnį bausmių sudėjimo bÅ«dÄ , t. y. jas iÅ¡ dalies sudėjo (BK 63 straipsnio 4 dalis).

Taikyti bausmių apėmimo bÅ«dÄ nebuvo teisinio pagrindo, nes nebuvo nustatyti BK 63 straipsnio 5 dalies pagrindai. PrieÅ¡ingai, nei nurodė gynėjas, nustatytos veikos nebuvo padarytos esant idealiajai veikų sutapčiai, nes skyrėsi tiek veikų padarymo laikas, trukmė, tiek tyčios veikti nusikalstamai susiformavimo momentas. IÅ¡ byloje surinktų įrodymų, tame tarpe paties A. C. parodymų, akivaizdu, kad tyčia pasisavinti ir laikyti iki 2016-06-21 neteisėtai įgytÄ svetimÄ mokėjimo kortelę kilo jau po to, kai buvo baigtas BK 178 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikaltimas, tai yra po to, kai pagrobęs automobilį ir įgijęs galimybę juo disponuoti A.

C. jį apžiÅ«rėjo ir radęs mokėjimo kortelę jÄ neteisėtai pasisavino ir laikė iki jau minėtos datos. Taip pat nėra pagrindo teigti, kad apeliantui paskirta per griežta su kitais nuosprendžiais skirtomis bausmėmis subendrinta galutinė bausmė. Pagal BK 64 straipsnio nuostatas, jei nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naujÄ nusikalstamÄ veikÄ , teismai iÅ¡ pradžių skiria jam bausmę už naujÄ nusikalstamÄ veikÄ , o po to vadovaudamiesi BK 64 straipsniu Å¡iÄ bausmę ir neatliktos bausmės dalį subendrina visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies jas sudėdami.

Kai nauju nuosprendžiu paskirta bausmė ir neatlikta bausmės dalis sudedamos iÅ¡ dalies, teismai prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės iÅ¡ dalies prideda neatliktos bausmės dalį, nebent neatlikta bausmės dalis yra didesnė už nauju nuosprendžiu paskirtÄ bausmę. Å iuo atveju, skundžiamo nuosprendžio priėmimo dienÄ buvo neatliktos 57 paros areÅ¡to, paskirtos 2016-09-14 nutartimi, pakeitus 2016-03-29 baudžiamuoju įsakymu paskirtÄ ir neatliktÄ bausmę. Baudžiamasis įstatymas nenustato, kokia paskirtų Å¡velnesnių bausmių dalis turi bÅ«ti pridedama prie griežtesnės taikant dalinio sudėjimo bÅ«dÄ .

Bendrinant bausmes turėtų bÅ«ti atsižvelgiama į visumÄ aplinkybių, reikÅ¡mingų bausmės individualizavimui, ir pridedama tokia Å¡velnesnės bausmės dalis, kad bÅ«tų paskirta teisinga galutinė bausmė. Skundžiamu nuosprendžiu paskirtÄ galutinę 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę bendrinant su pirmesniu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, buvo pridėta pirmesniu nuosprendžiu (baudžiamuoju įsakymui) paskirtos ir neatliktos bausmės dalis – 30 parų.

Kolegijos nuomone, atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, reikÅ¡mingas bausmės skyrimui, paskirtos subendrintos bausmės dydis nėra per griežtas, neprieÅ¡tarauja bausmės paskirčiai ir teisingumo principui, jÄ mažinti nėra pagrindo.Taip pat byloje yra pakankamai daug nepalankių nuteistajam aplinkybių, neleidžiančių apeliantui taikyti BK 75 straipsnio nuostatų. Bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Kolegijos nuomone, aukščiau aptartos bausmės individualizavimui svarbios aplinkybės rodo apelianto polinkį daryti nusikalstamas veikas ir kitus teisės pažeidimus. Minėta, kad nuteistasis prieÅ¡ tai yra tris kartus teistas už tyčines nusikalstamas veikas. Pirmesniais nuosprendžiais paskirtos laisvės apribojimo bausmės prevencinio poveikio neturėjo. KiekvienÄ kartÄ , naujos nusikalstamos veikos padarytos paskirtų bausmių (laisvės apribojimo) atlikimo metu. Nuteistasis yra daug kartų baustas administracine tvarka.

Jam nevykdant teismo paskirtų įpareigojimų, 2016-03-29 baudžiamuoju įsakymu paskirta laisvės apribojimo bausmė pakeista areÅ¡tu. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių apelianto nurodomus teigiamus jo asmenybės pokyčius. Nuteistojo nurodyta aplinkybė, kad jis nori tęsti darbÄ , deklaratyvi. IÅ¡ Sodros duomenų matyti, kad 2016 metų pirmame pusmetyje nuteistasis dirbo tik apie mėnesį. 2016-03-29 baudžiamuoju įsakymu jam buvo paskirtas įpareigojimas tęsti darbÄ , tačiau Å¡io teismo įpareigojimo jis nevykdė, išėjęs iÅ¡ darbo, darbo biržoje nesiregistravo (b. l. 143-145).

Visa tai rodo, kad A. C. bausmės tikslai nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo ir BK 75 straipsnio taikymas nebus efektyvi poveikio priemonė, siekiant sulaikyti nuteistÄ jį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, paveikti nuteistÄ jį, kad ateityje jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . Pagrindo daryti kitokias iÅ¡vadas dėl BK 75 straipsnio taikymo, nei padarė apylinkės teismas, nėra. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 41 ir 54 straipsniuose nepažeidė, paskirta bausmė nėra per griežta, tiek savo rÅ«Å¡imi, tiek dydžiu atitinka BK 41 straipsnio, 54 straipsnio ir 56 straipsnio 1 dalies reikalavimus, teisingumo principo nepažeidžia, bausmė tinkamai individualizuota, todėl keisti apylinkės teismo nuosprendį dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra įstatyminio pagrindo.Atsižvelgus į gynėjo teismo posėdyje iÅ¡dėstytus argumentus papildomai pažymėtina, kad priteistų atstovavimo iÅ¡laidų dydžio ir pagrindimo klausimas apeliaciniame skunde nebuvo keliamas.

Be to, apylinkės teismas nuosprendyje atkreipė dėmesį į tai, kad atstovavimo metu procesiniai dokumentai nebuvo pateikti, ir priteisė tik dalį praÅ¡ytų priteisti atstovavimo iÅ¡laidų, atlyginant tik už sugaiÅ¡tÄ laikÄ susipažįstant su byla ir atstovaujant nukentėjusįjį teismo posėdyje. Apygardos teismas pritaria nuosprendyje iÅ¡dėstytiems argumentams.Gynėjo dalyvavimas baudžiamosios bylos nagrinėjime apeliacine tvarka yra bÅ«tinas vadovaujantis BPK 322 straipsnio 1 dalimi. Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes, taip pat tai, kad pagal bylos duomenis nuteistasis niekur nedirba, pajamų negauna, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme iÅ¡ jo nepriteistinos (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : A. C. apeliacinį skundÄ atmesti. Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.              Teisėjai                                                                 Audrius Cininas Jurgita Kolyčienė                                                                                                                                                                                             AuÅ¡ra Valinskienė