A-662-2339-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A662-2339/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02554-2011-3

Procesinio sprendimo kategorija 23

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. liepos 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Laimės Baltrūnaitės ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,

dalyvaujant pareiškėjo atstovams Mantui Lebedžinskui ir Andriui Karaliūnui,

atsakovo atstovui Arnoldui Dilbai,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Olifėja“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Olifėja“ skundą atsakovui Lošimų priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (buvusiai Valstybinei lošimų priežiūros komisijai) dėl nutarimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas UAB „Olifėja“ (toliau – ir Bendrovė) skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės lošimų priežiūros komisijos (toliau – ir Komisija) 2011 m. lapkričio 10 d. nutarimą Nr. N-430 „Dėl atsisakymo suderinti UAB „Olifėja“ didžiosios momentinės internetinio ryšio loterijos „Greiti žaidimai“ taisykles“ (toliau – ir Nutarimas); įpareigoti Komisiją klausimą dėl minėtų taisyklių suderinimo svarstyti iš naujo.

Paaiškino, jog Komisija, nustačiusi, kad loterijos taisyklės neatitinka teisės aktų reikalavimų, atsisakė jas suderinti. Nesutiko su Komisijos nuomone, kad tik skaitmeninėje ir sportinėje loterijose (pagal žaidimo pobūdį) loterijos bilietu gali būti identifikuojamas įrašas, kurio skaičius ir (ar) ženklus pasirenka pats žaidėjas, o momentinės loterijos bilietu gali būti tik spausdintas dokumentas, kadangi momentinės loterijos laimėjimas ir jo dydis priklauso nuo to, kokį loterijos bilietą žaidėjas pasirinko. Pažymėjo, kad Loterijų įstatyme nėra numatytas loterijų skirstymas į rūšis pagal bilietų formą, taip pat nėra nustatyta, ar loterija turi būti priskirta vienai rūšiai ar kelioms rūšims vienu metu.

Atkreipė dėmesį, kad Komisija neaiškino, kokią grėsmę ji įžvelgia tame, kad momentinėje loterijoje būtų naudojami ne atspausdinti bilietai, o įrašai kompiuterinėje duomenų bazėje, ir kodėl prieš tai suderinusi 4 momentines internetinio ryšio loterijos taisykles, kurias teikė Bendrovė ir 12 momentinės tiesioginio kompiuterinio ryšio loterijos taisykles, kurias teikė UAB „Žalgirio loto“, Komisija pakeitė savo nuomonę ir šį kartą atsisakė suderinti momentinės loterijos, kurioje bilietai būtų įrašai kompiuterinėje duomenų bazėje, taisykles.

Nurodė, kad Komisija įžvelgė formalų neatitikimą tarp Loterijų įstatymo normų ir pateiktų derinti loterijos taisyklių nuostatų. Pareiškėjo manymu, tokią nuomonę pagrindžia Komisijos bandymas skundžiamo nutarimo 1 punkte lingvistiškai aiškinti Loterijų įstatymo normų turinį. Tvirtino, kad toks Loterijų įstatymo nuostatų aiškinimas yra neteisėtas, nes nepagrįstai susiaurina įstatymo nuostatas. Taip pat toks aiškinimas yra klaidingas, nes lingvistiniame normos aiškinime padaryta klaida. Atkreipė dėmesį, kad pačioje momentinės loterijos sąvokoje nėra nurodyta, kokios formos loterijos bilietas turi būti (popierinis dokumentas ar virtualus įrašas kompiuterinėje duomenų bazėje).

Paaiškino, kad, pasirinkęs ir nusipirkęs momentinės loterijos bilietą, žaidėjas kartu pasirenka ir biliete esančią simbolių ar skaičių kombinaciją, kuri sąlygoja jo laimėjimą arba pralaimėjimą. Nurodė, kad popierinio bilieto-dokumento atveju ši kombinacija yra iš anksto atspausdinta ir nematoma tol, kol žaidėjas nustatyta tvarka nepatikrins bilieto (nenutrins apsauginio dažų sluoksnio, neišvynios bilieto ir pan.). Bilieto-identifikuojamojo įrašo atveju ši kombinacija yra suformuojama lygiai taip pat, kaip ir popierinių bilietų atveju – prieš pradedant platinti bilietus, tik ji neatspausdinama popieriuje, o saugoma programinės įrangos duomenų bazėje ir parodoma žaidėjui loterijos taisyklėse aprašytu būdu (per kompiuterio monitorių, telefono ekranėlyje ar pan.) pasirinkus būtent tuo momentu, būtent tą įrašą.

Darė išvadą, kad todėl momentinė loterija gali būti organizuojama naudojant bilietus-įrašus kompiuterinėje duomenų bazėje ir tai atitinka Loterijų įstatymo reikalavimus, nes šie kompiuteriniai įrašai saugos informaciją apie žaidėjo pasirinktame įraše esančius skaičius ar simbolius, kurių pagrindu nustatoma, ar bilietas laimėjo prizą. Pažymėjo, kad Komisijos normos aiškinimo ydingumas slypi žodyje, kurio nėra įstatyme, tačiau kurį savo nutarime naudoja Komisija, t. y. „paties“, kuris yra parašytas prieš žodžių junginį „žaidėjo pasirinkti skaičiai ir (ar) ženklai <...>“.

Pareiškėjo manymu, šis Komisijos papildomai pridėtas žodis iškreipia ir susiaurina Loterijų įstatymo turinį. Pabrėžė, kad įstatymas nereikalauja, jog bilietas-įrašas kompiuterinėje duomenų bazėje būtų sudarytas iš paties žaidėjo pasirinktų simbolių ar skaičių. Atkreipė dėmesį, kad įstatyme nurodyta, jog šiame įraše turi būti saugomi žaidėjo pasirinkti simboliai ar skaičiai, tačiau jie gali būti pasirinkti ir nežinant kokie simboliai ar skaičiai yra tame įraše, o tiesiog atsitiktinai parinkus įrašą (lygiai kaip iš atspausdintų momentinės loterijos bilietų krūvelės ištraukiamas vienas bilietas, po kurio apsauginiu dažų sluoksniu slypi žaidėjui nežinoma simbolių ar skaičių kombinacija, bet ji yra tame biliete ir žaidėjas ją pasirinko pasirinkęs būtent tą bilietą).

Pažymėjo, kad Komisija, nurodydama, jog pagal Loterijų įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 5 punktą ji turi teisę nustatyti, kokiai loterijų rūšiai priskirti žaidimą, jeigu jis neatitinka visų konkrečiai loterijos rūšiai nustatytų požymių arba atitinka kelioms loterijų rūšims nustatytus požymius, jei neatitikimas nėra esminis ir nekeičiantis rūšies, nepagrįstai siaurai aiškina Loterijų įstatymo turinį ir neleistinai apribojo jai suteiktas teises ir diskreciją priskirti žaidimą loterijų rūšiai. Pažymėjo, kad žodžių „jei neatitikimas nėra esminis ir nekeičiantis rūšies“ Loterijų įstatymo tekste nėra ir ši sąlyga yra sugalvota pačios Komisijos.

Paaiškino, kad naujos ryšio technologijos leidžia loterijų organizatoriams pasiūlyti naujų formų žaidimus, turinčius kelių rūšių požymius vienu metu. Pareiškėjo manymu, tai žinojo ir numatė įstatymų leidėjas, todėl suteikė Komisijai teisę priskirti tokias loterijas vienai ar kitai loterijos rūšiai (pagal tai, kokių požymių ji turi daugiausiai arba kokie požymiai yra svarbiausi informuojant žaidėjus). Atkreipė dėmesį, kad Loterijų įstatyme nėra pažymėta, jog Komisija turi griežtai sergėti, kad naujos loterijos visu šimtu procentų atitiktų vienos rūšies požymius, o jei pasitaikys nukrypimai, tai jie gali būti tik „neesminiai ir nekeičiantys rūšies“.

Pareiškėjo manymu, toks neleistinas įstatymo aiškinimas užkertą kelią technologijų inovatyvumo skvarbai į loterijų organizavimą ir lemia stagnaciją šiame versle, o tai sąlygoja pralaimėjimą nelegaliems loterijų organizatoriams konkurencinėje kovoje. Pabrėžė, kad Loterijų įstatymas nereikalauja, jog būtų nustatytas tikslus įsipareigojimas išplatinti būtent tiek bilietų. Pažymėjo, kad įstatymas nurodo, jog loterijos taisyklėse būtų parašytas planuojamų išplatinti bilietų skaičius. Atkreipė dėmesį, kad loterijos taisyklių B priede yra pateikiama visa informacija apie tai, kiek ir kokios sumos laimėjimų ir kokia jų bendra suma kiekvienoje žaidimų serijoje.

Ši informacija suskirstyta ir pagal skirtingos bilietų kainos serijas. Teigė, kad nėra suprantama, kodėl Komisija teigė, kad pateiktose derinti taisyklėse tokios informacijos nėra. Pareiškėjo manymu, jei Komisija pasigedo visų šių dėmenų, išskaidytų pagal serijas, bendros sumos, jai derėjo apie tai aiškiai parašyti nutarime. Teigė, kad informacija, kurią taisyklėse pateikė būtent tokia forma, yra suprantamesnė ir aiškesnė, ji aiškiai parodo žaidėjui jo šansus laimėti tam tikrą laimėjimą konkrečiame žaidime konkrečioje serijoje.

Pažymėjo, kad Komisija, reikalaudama 5 apsaugos priemonių kompiuterinės duomenų bazės įrašui, padarė klaidą taikant Loterijų įstatymo nuostatas. Nurodė Loterijų įstatymo 13 straipsnio 5 punktą, kuris, pareiškėjo manymu, rodo, jog reikalavimas turėti 5 apsaugos priemones yra taikomas tik išspausdintiems loterijos bilietams, o ne įrašams kompiuterinėje duomenų bazėje. Tvirtino, kad valstybinės priežiūros institucijos negali reikalauti iš prižiūrimų subjektų vykdyti tokias sąlygas, kurių nenumato įstatymai ir kurių įvykdymas yra neįmanomas.

Nesuprato Komisijos kaltinimo dėl Bendrovės parengtų loterijos taisyklių teisinio apibrėžtumo, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo stokos. Nesuprato, kodėl Komisija padarė išvadą, kad ji negali nustatyti, kokiai loterijų rūšiai priskirtinas taisyklėse aprašytas žaidimas. Pažymėjo, kad pagal ketinamų platinti bilietų nominalią vertę ir neapibrėžtą teritoriją Komisija galėjo nustatyti, kad tai yra didžioji loterija. Pagal tai, kad platinti bilietus ir suteikti galimybę žaisti loterijoje internetu ir interneto vartotojams, manė, jog yra akivaizdu, kad ši loterija yra internetinio ryšio rūšies loterija.

Pagal tai, kad žaidėjui nereikia laukti kažkokio atskiro tiražo žaidimo, o laimėjimas ar pralaimėjimas paaiškėja iš karto nusipirkus bilietą, priskyrė šią loteriją momentinės loterijos rūšiai.

Atsakovas Valstybinė lošimų priežiūros komisija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimu į skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad vertinant skundžiamo nutarimo turinį pagrįstumo, motyvų aiškumo ir pakankamumo aspektais nėra pagrindo teigti, jog jis yra nepagrįstas ir neteisėtas, t. y. priimtas netinkamai išanalizavus loterijų taisykles ir pritaikius teisės normas. Paaiškino, kad Komisija, gavusi Bendrovės prašymą suderinti loterijų taisykles, patikrino, ar pateiktos taisyklės atitinka teisiniam santykiui taikytiną konkrečią teisės normą, o po to kitų teisės aktų, tiesiogiai reglamentuojančių loterijų organizavimą, nuostatas. Nurodė, kad Komisija nustatė, jog loterijos taisyklės neatitinka teisės aktų reikalavimų ir Nutarimu atsisakė jas suderinti. Teigė, kad Nutarime aiškiai nurodyta, kokiu teisiniu pagrindu remiantis jis priimtas, vadovaujantis sisteminiu ir lingvistiniu teisės normos aiškinimo metodais išaiškintos atsisakymo suderinti taisykles priežastys (motyvai), nurodyti pagrindiniai faktai, argumentai bei pateikiamas išsamus teisinis Loterijų įstatymo normų vertinimas loterijos taisyklių kontekste. Pabrėžė, kad Komisija neturi naujų motyvų dėl Bendrovės skunde nurodytų kaltinimų ir prašymų. Atsakovo manymu, Komisija teisingai aiškino Loterijų įstatymo nuostatas, o Nutarimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas Nutarimą prašė pripažinti neteisėtu ne dėl to, kad jis savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, o dėl to, kad neatitinka kitų Komisijos priimtų nutarimų (individualių administracinių aktų) nuostatų. Pažymėjo, kad visi Komisijos priimti nutarimai, kuriais suderinamos loterijų taisyklės, vieni kitų atžvilgiu neturi aukštesnės teisinės galios, Komisija nutarimus suderinti loterijų taisykles ar atisakyti jas suderinti priima vadovaudamasi ne jau suderintų loterijų taisyklių nuostatomis, o įstatymais ir juos įgyvendinančiais teisės aktais. Pareiškėjo teiginius, kad Komisijos Nutarimas prieštarauja ankstesnei Komisijos praktikai, laikė nepagristais ir dėl to, jog, prieš priimant Nutarimą, Komisija 2011 m. sausio 27 d. nutarimu Nr. N-19 patvirtino Konsultaciją dėl loterijos bilietų formų (toliau – ir Konsultacija), kurioje išdėstė savo nuomonę dėl Loterijų įstatymo nuostatų taikymo bilietų formų atžvilgiu. Pažymėjo, kad Konsultacijos nuostatos iš esmės sutampa su skundžiamame Nutarime išdėstytais motyvais, kuriais buvo atsisakyta derinti pateiktas taisykles.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. vasario 24 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Nurodė Loterijų įstatymo 19 straipsnį, 3 straipsnio 2 dalies 2 punktą, nustatė, kad pareiškėjas patvirtino taisykles, kuriose loterijos rūšis apibrėžiama kaip didžioji momentinė loterija, kuri pagal taikomą bilietų platinimo, duomenų apdorojimo ir laimėjimų išmokėjimo technologiją yra priskiriama prie internetinio ryšio kompiuterinės loterijos. Atsakovas Nutarime vertino būtent tai, ar tokios rūšies loterija atitinka kitas Loterijų įstatymo nuostatas, kuriose detalizuojami atskiri klausimai, ir dėl to, ar yra pagrindas derinti taisykles.

Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas bilietą supranta taip, kaip numato pateiktų derinimui taisyklių 2.1.2 punktas ir A priedo 1.4 punktas, t. y. bilietas – tai identifikuojamas įrašas kompiuterinės sistemos duomenų bazėje, patvirtinantis žaidėjo dalyvavimą loterijoje, jis atvaizduojamas kairėje apatinėje interneto svetainės pusėje. Nurodė Loterijų įstatymo 2 straipsnio 4 dalį, kurioje nustatyta, kad bilietas yra arba dokumentas, arba identifikuojamas įrašas, jo apibūdinimas duotas pilnai, jis yra galutinis, t. y. turi baigtinį požymių sąrašą – žaidėjo pasirinkti skaičiai ir (ar) ženklai, įrašo laikas, siuntėjo telefono numeris ir (ar) kodas, šis įrašas turi būti kompiuterinės sistemos duomenų bazėje ir nurodytas taisyklėse. Papildomus reikalavimus identifikuojamam įrašui nustato ir Loterijų įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 8 punktas, t. y. taisyklėse būtina nurodyti identifikacijos įrašų loterijos kompiuterinėje sistemoje numeracijos tvarką – bilietų serijas ir numerius (derinimui pateiktose taisyklėse tai nurodyta). Atkreipė dėmesį į Loterijų įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 3 straipsnio 2, 3 dalis ir pažymėjo, kad pateiktose derinti taisyklėse bilietas apibrėžtas tik kaip identifikuojamas įrašas, bilieto dalies atvaizdas matomas monitoriaus ekrane, nurodyta, kas yra bilieto numeris, bet nėra kitų tokiam bilietui būtinų požymių: žaidėjo pasirinkti skaičiai ir (ar) ženklai ir kt. Darė išvadą, kad žaidėjas pareiškėjo organizuojamoje loterijoje negali pasirinkti loterijos bilieto požymių, kaip jie nurodyti įstatyme – identifikuojamojo įrašo pasirinktais skaičiais ir (ar) ženklais, įrašo laiko. Kadangi pareiškėjas siekia organizuoti momentinės loterijos rūšį, kurioje žaidėjas negali pasirinkti skaičių ar ženklų, todėl konstatavo, kad šioje loterijos rūšyje pagal visus jos požymius bilietas turi būti spausdintas dokumentas. Teismas darė išvadą, kad Komisija pagrįstai nurodė, jog taisyklės pagal taikomą loterijos bilietų platinimo technologiją (nėra spausdinto bilieto) neatitinka momentinės loterijos požymių.

Nurodė Loterijų įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 5 punktą, pažymėjo, kad pareiškėjo taisyklėse naudojama „bilieto“ sąvoka neatitinka nei momentinės loterijos rūšies pagal žaidimo pobūdį, nei kompiuterinio ryšio loterijos pagal taikomą loterijos bilietų platinimo, duomenų apdorojimo ir laimėjimų išmokėjimo technologiją požymių, kadangi momentinės loterijos bilietu gali būti tik spausdintas dokumentas, o ne identifikuojamas įrašas kompiuterinės sistemos duomenų bazėje. Darė išvadą, kad pagal tai pareiškėjo pateiktose taisyklėse nurodytas žaidimas ir jo žaidimo sąlygos neatitinka momentinės loterijos sampratos ir negali būti priskiriamas šiai loterijos rūšiai.

Nurodė, kad momentinės loterijos esmė – laimėjimai ir jų dydis, paaiškėja tuoj pat, kai žaidėjas nusiperka bilietą ir atlikęs loterijos taisyklėse nustatytus veiksmus patikrina, ar nusipirktas bilietas yra laimėjęs, t. y. žaidėjas, nusipirkęs loterijos bilietą ir atlikęs loterijos taisyklėse nustatytus loterijos bilieto patikrinimo veiksmus, tuoj pat sužino laimėjimą ir jo dydį. Darė išvadą, kad tokiu būdu momentinės loterijos laimėjimas ir jo dydis priklauso nuo to, kokį loterijos bilietą žaidėjas nusipirko. Pažymėjo, kad momentinėje loterijoje loterijos bilietuose iš anksto nustatoma, koks bilietas bus laimingas ir koks laimėjimas bus laimėtas. Nurodė Loterijų įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 11 punktą, kuriame nustatyta, kad loterijos taisyklėse turi būti nurodyta laimėjimų rūšys ir sumos, jų skaičius ir bendra laimėjimų suma. Darė išvadą, kad momentinės loterijos taisyklėse turi būti nustatytas visų planuojamų išplatinti bilietų skaičius, laiminčių bilietų skaičius bei laiminčiuose bilietuose nustatytų laimėjimų sumos, jų skaičius ir bendra laimėjimų suma.

Nurodė Vyriausybės 2003 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. 1550 patvirtintų Didžiųjų ir mažųjų loterijų licencijavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 6.3 punktą, 9 skirsnį, Taisyklių B priedą. Pažymėjo, kad Loterijų įstatymas aiškiai numato, jog taisyklėse turi būti nurodomas konkretus išplatintų bilietų skaičius, laiminčių bilietų skaičius, laiminčiuose bilietuose nustatytos laimėjimų sumos, jų skaičius ir bendra laimėjimų suma. Atkreipė dėmesį, kad Taisyklėse nėra nustatytas planuojamų išplatinti bilietų skaičius, laiminčių bilietų skaičius bei laiminčiuose bilietuose nustatytų laimėjimų sumos, jų skaičius ir bendra laimėjimų suma. Konstatavo, kad Komisija pagrįstai darė išvadą, jog pareiškėjo taisyklės neatitinka Loterijų įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 11 punkto nuostatų.

Nurodė Loterijų įstatymo 13 straipsnio 4 dalį, pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju taisyklėse spausdintas bilietas nenumatytas, todėl darė išvadą, kad taisyklėse numatytas bilietas neatitinka būtino apsaugos lygio. Konstatavo, kad Komisija Nutarimo 4 punkte padarė pagrįstą išvadą, jog taisyklėse numatytas bilietas neatitinka Loterijų įstatymo 13 straipsnio 4 dalies reikalavimų.

Pažymėjo, kad iš taisyklių nuostatų nėra aišku, kokio pobūdžio žaidimą ketina organizuoti Bendrovė – ar žaidėjas gali įsigyti bilietus su žaidimais, ar žaidėjas gali įsigyti kažkokio žaidimo bilietus, ar žaidėjas gali įsigyti bilietus, kuriuose iš anksto nustatyti laimėjimai/pralaimėjimai, o laimėjimas/pralaimėjimas priklauso nuo to, kokį bilietą išsirinks žaidėjas, todėl neįmanoma nustatyti kokiai loterijų rūšiai priskirtinas taisyklėse aprašytas žaidimas. Teismas darė išvadą, kad taisyklės neatitinka taisyklių nuostatų turinio išsamumo, tikslumo, aiškumo ir suderinamumo viena su kita kriterijų, todėl Komisija pagrįstai konstatavo, jog taisyklės neatitinka teisinio apibrėžtumo, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų, nustatytų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.2, 1.5 straipsniuose.

Nurodė, kad ankstesnis institucijos sprendimas negali institucijos riboti sprendžiant panašų klausimą, tačiau, keisdama sprendimą, Komisija privalo tokį sprendimą motyvuoti. Pabrėžė, kad Komisija, spręsdama taisyklių derinimo klausimą, privalo vadovautis tik įstatymais, kitais norminiais teisės aktais, tokiais kaip Vyriausybės 2001 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. 739 patvirtintais Valstybinės lošimų priežiūros komisijos nuostatais (toliau – ir Nuostatai), Taisyklėmis ir kt. Pažymėjo, kad Viešojo administravimo įstatymo 361, 362, 363 straipsniuose reglamentuojama ūkio subjektų veiklos priežiūra, ūkio subjektų konsultavimas. Atkreipė dėmesį, kad Komisija 2011 m. sausio 27 d. nutarimu Nr. 19 patvirtino Konsultaciją.

III. Pareiškėjas UAB „Olifėja“ apeliaciniu skundu (b. l. 66-71, II t.) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir įpareigoti atsakovą klausimą dėl loterijoje „Greiti žaidimai“ taisyklių suderinimo svarstyti iš naujo.

Nurodo Loterijų įstatymo 3 straipsnį, akcentuoja, kad loterijų skirstymo į rūšis pagal bilieto formą Loterijų įstatymas nenustato. Taip pat minėtas įstatymas nenustato taisyklių, draudžiančių tam tikras loterijų rūšių kombinacijas pagal nustatytas grupes (pvz., didžioji sportinė netiesioginio ryšio loterija, mažoji momentinė telefoninio ryšio loterija). Paaiškina, kad priklausymas tam tikrai loterijos rūšiai sukelia tam tikras Loterijų įstatyme nustatytas pasekmes, tačiau minėto įstatymo tekste nėra draudimo platinti momentinės loterijos bilietus, kurių forma yra identifikuojantis įrašas loterijos kompiuterinės sistemos duomenų bazėje.

Mano, kad pagrindinė loterijos rūšies paskirtis yra aiškiai ir glaustai informuoti žaidėjus apie loterijos esmę. Nurodo Loterijų įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir pažymi, kad loterija gali vienu metu turėti kelioms rūšims būdingus požymius. Mano, kad skirstymas rūšimis yra ne pirminis, o išvestinis veiksmas, todėl, visų pirma, reikia įvertinti, ar ketinamas organizuoti žaidimas yra loterija pagal savo pobūdį ir tik tada pagal požymių daugumą ir reikšmę spręsti, kokiai rūšiai jį būtų tikslingiau priskirti.

Nurodo Loterijų įstatymo 2 straipsnio 4 dalį, teigia, kad tik loterijos biliete esanti informacija lemia žaidimo laimėjimą arba pralaimėjimą. Pažymi, kad esminė šios informacijos dalis yra žaidimo simboliai, t. y. skaičiai ir (arba) raidės, naudojami laimėjusių bilietų nustatymui. Daro išvadą, kad kita bilieto informacija yra fakultatyvinė ir tiesioginės įtakos laimėjimo faktui dažniausiai neturi. Teigia, kad net ir tuo atveju, kai žaidėjas neužrašo biliete žaidimo simbolių, jis juos pasirenka pirkdamas bilietą. Mano, kad taip pat galima organizuoti loteriją, kai bilietas yra ne materialus dokumentas, o įrašas kompiuterinėje duomenų bazėje.

Paaiškina, kad tokiu atveju žaidėjas gali pasirinkti įrašą, matydamas iš anksto parinktus žaidimo simbolius prieš bilieto pirkimą, nematydamas įraše esančių simbolių iki bilieto pirkimo, taip pat žaidėjui gali būti suteikta galimybė pasirinkti žaidimo simbolius savo nuožiūra. Teigia, kad Loterijų įstatymas, apibrėždamas momentinės loterijos rūšį, nesiejo šio žaidimo su bilieto forma. Mano, kad atsakovas plečiamai ir neteisingai aiškina šio įstatymo nuostatas. Nurodo nesuderintos loterijos „Greiti žaidimai“ taisyklių 10 skirsnį, kuriame aiškiai aprašyta procedūra, iš kurios akivaizdžiai matyti, jog žaidėjas negali rinktis loterijos bilieto (įrašo) žaidimo simbolių, nes jie būna parinkti iki bilietų (įrašų) platinimo.

Tik nusipirkęs bilietą ir taisyklėse nustatyta tvarka jį patikrinęs, žaidėjas iš karto sužino apie laimėjimą. Pažymėjo, kad taisyklių A priede nurodytos visų loterijos bilietų fiksuotos kainos. Daro išvadą, kad tokiu atveju žaidėjas negali nustatyti savo norimo bilieto kainos, bet gali pasirinkti tokios kainos loterijos bilietą, kokį jam pasiūlo loterijos organizatorius. Nurodo Loterijų įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 11 punktą ir teigia nesuprantąs, kodėl pareiškėjo loterijos taisyklėse turi būti nurodytas planuojamų išplatinti loterijos bilietų skaičius.

Nurodo Loterijų įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 7 punktą, nustatantį, kad taisyklėse turi būti nurodytas numatomų išplatinti loterijos bilietų skaičius, ir atkreipia dėmesį, kad šis reikalavimas taikomas tik jei organizuojama mažoji loterija. Daro išvadą, kad ir šiuo atveju įstatymo nuostatos aiškinamos plečiamai. Teigia, kad neteisingai aiškinamas Loterijų įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 11 punktas. Nurodo Loterijų įstatymo 10 straipsnio 1 dalį, nesuderintų taisyklių 2.1.7 punktą, B priedą. Teigia, kad žaidėjui aktualu žinoti tik tos serijos laimėjimų informaciją, kurios serijos bilietus jis perka.

Bendra visos šios loterijos laimėjimų suma (vienintelis skaičius, kurio nėra loterijos „Greiti žaidimai“ taisyklėse) pareiškėjo teigimu, yra nesunkiai apskaičiuojama atlikus sudėties veiksmą, sudėjus visų bilietų serijų laimėjimus. Atkreipia dėmesį, kad šis rodiklis yra formalus, neturintis reikšmės nei žaidėjams, nei priežiūros institucijai. Nurodo, kad Loterijų įstatymas reikalauja, jog loterijos laimėjimų fondas būtų ne mažesnis kaip 50 proc. Teigia, kad loterijos „Greiti žaidimai“ kiekvienos serijos laimėjimų fondas yra didesnis nei šis rodiklis, bendras laimėjimų fondas atitinka Loterijų įstatymo reikalavimus.

Nurodo, kad loterijų organizavimo mokesčiai yra mokami nuo parduotų loterijos bilietų skaičiaus, o ne nuo gautų pajamų atėmus išmokėtus laimėjimus skirtumo. Daro išvadą, kad bendra loterijos laimėjimų suma šiuo aspektu nėra reikalinga informacija. Teigia, kad nurodžius kiekvienos loterijos bilietų serijos bendrą laimėjimų sumą įstatyminiai reikalavimai įgyvendinami efektyviau ir žaidėjams naudingiau nei nurodant bendrą visos loterijos laimėjimų sumą. Atkreipia dėmesį, kad teismas nemotyvavo, kodėl palaiko atsakovo Nutarimo 5 punkte išdėstytus teiginius.

Tvirtina, kad Nutarimo 5 punkto esmę sunku suvokti net profesionaliems teisininkams ir ilgamečiams loterijų verslo organizatoriams. Daro išvadą, kad Nutarimo 5 punktas netelpa į teisės aktams keliamo aiškumo, skaidrumo, nedviprasmiškumo rėmus. Pabrėžia, kad pagal ketinamų platinti bilietų nominalią vertę ir neapibrėžtą teritoriją tai yra didžioji loterija. Pagal tai, kad platinti bilietus ir suteikti galimybę žaisti loterijoje internetu ir interneto vartotojams, loterija yra internetinio ryšio rūšies loterija. Pagal tai, kad žaidėjui nereikia laukti atskiro tiražo žaidimo, o laimėjimas ar pralaimėjimas paaiškėja iš karto nusipirkus bilietą, loterija priskirtina momentinės loterijos rūšiai.

Atsakovas Valstybinė lošimų priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 172-173, II t.) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Tvirtina, kad Nutarime aiškiai nurodyta, kokiu teisiniu pagrindu remiantis jis priimtas, vadovaujantis sisteminiu ir lingvistiniu teisės normos aiškinimo metodais išaiškintos atsisakymo suderinti taisykles priežastys, nurodyti pagrindiniai faktai, argumentai, pateikiamas išsamus teisinis Loterijų įstatymo normų vertinimas loterijos taisyklių kontekste.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje administracinėje byloje kilo ginčas dėl Valstybinės lošimų priežiūros komisijos 2011 m. lapkričio 10 d. nutarimo Nr. N-430 „Dėl atsisakymo suderinti UAB „Olifėja“ didžiosios momentinės internetinio ryšio loterijos „Greiti žaidimai“ taisykles“ (b. l. 6-7, I t.) teisėtumo ir pagrįstumo.

Loterijų įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad didžiosios ir mažosios loterijos organizatorius gali pradėti platinti kiekvienos loterijos bilietus tik tada, kai yra patvirtintos jos taisyklės. Didžiųjų loterijų taisykles, jų papildymus ir pakeitimus tvirtina loterijos organizatorius, suderinęs su Valstybine lošimų priežiūros komisija (Loterijų įstatymo 19 str. 3 d.). Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas 2011 m. spalio 25 d. prašymu Nr. 192 (b. l. 118, I t.) kreipėsi į Komisiją, prašydamas suderinti didžiosios momentinės internetinio ryšio loterijos „Greiti žaidimai“ taisykles. Komisijos Administracijos licencijų ir leidimų skyrius 2011 m. lapkričio 5 d. priėmė išvadą Nr. P1-611 (b. l. 27-33, II t.), kuria konstatuota, kad Bendrovės pateiktos suderinti didžiosios momentinės internetinio ryšio loterijos „Greiti žaidimai“ taisyklės prieštarauja Civiliniam kodeksui, Loterijų įstatymui, loterijos taisyklėse esančios nuostatos yra neteisingos, neišsamios, netikslios, neaiškios ir nesuderintos vienos su kita. Minėta išvada siūlyta atsisakyti suderinti Bendrovės Komisijai pateiktas suderinti didžiosios momentinės internetinio ryšio loterijos „Greiti žaidimai“ taisykles. Komisija 2011 m. lapkričio 10 d. priėmė nagrinėjamoje byloje skundžiamą Nutarimą, kuriuo atsisakė suderinti pareiškėjo didžiosios momentinės internetinio ryšio loterijos „Greiti žaidimai“ taisykles.

Pagal Loterijų įstatymo (2003 m. liepos 1 d. įstatymo Nr. IX–1661 redakcija) 2 straipsnio 4 dalį, loterijos bilietas apibrėžiamas kaip dokumentas arba indentifikuojamas (patvirtinantis jo dalyvavimą loterijoje) įrašas (žaidėjo pasirinkti skaičiai ir (ar) ženklai, įrašo laikas, siuntėjo telefono numeris ir (ar) kodas) loterijos kompiuterinės sistemos duomenų bazėje, nurodytas loterijos taisyklėse. Iš šios sąvokos matyti, kad loterijos bilietas gali būti dviejų formų: arba dokumentas, arba identifikuojamas (patvirtinantis jo dalyvavimą loterijoje) įrašas (žaidėjo pasirinkti skaičiai ir (ar) ženklai, įrašo laikas, siuntėjo telefono numeris ir (ar) kodas) loterijos kompiuterinės sistemos duomenų bazėje. Minėtos sąvokos turinys taip pat leidžia teigti, jog indentifikuojamą įrašą kaip loterijos bilietą charakterizuojantys požymiai yra žaidėjo pasirinkti skaičiai ir (ar) ženklai, įrašo laikas, siuntėjo telefono numeris ir (ar) kodas.

Taigi aptariamoje Loterijų įstatymo straipsnio dalyje yra įtvirtinta definityvinė norma. Paprastai atitinkamoje norminio teisės akto dalyje (straipsnio dalyse, punktuose) apibrėžiamos jame vartojamos svarbiausios sąvokos. Tokioje teisės normoje elgesio taisyklė tiesiogiai išreikšta nėra. Šių teisės normų rūšies paskirtis – apibrėžti juridines sąvokas, todėl jos teisinio reguliavimo kontekste atlieka aiškinamojo pobūdžio vaidmenį. Definityvinių teisės normų nebuvimas įstatymuose ir kituose norminiuose teisės aktuose neabejotinai turėtų įtakos teisinio reguliavimo aiškumui bei apsunkintų patį normų taikymo procesą. Būtent atitinkamų sąvokų definicijose formuluojami požymiai, kurie charakterizuoja vieną arba kitą juridinį pobūdį turintį reiškinį ir kartu palengvina normų taikymą. Teisinių sąvokų apibrėžimas teisės aktuose tiesiogiai turi įtakos teisės normų taikymo kokybei ir efektyvumui.

Loterijų įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje reglamentuoti reikalavimai loterijos bilietų formai. Nurodyto straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išspausdinti loterijų bilietai turi būti sunumeruoti ir kiekvienas loterijos bilietas turi turėti atskirą numerį. Įraše loterijos kompiuterinės sistemos duomenų bazėje turi būti nurodyta žaidėjo pasirinkti skaičiai ir (ar) ženklai, įrašo laikas, siuntėjo telefono numeris ir (ar) kodas. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, išspausdintame loterijos biliete turi būti nurodyta jo kaina, loterijos pavadinimas, loterijos organizatoriaus pavadinimas, teisinė forma, kodas, būstinės adresas, telefono numeris, registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie loterijos organizatorių, adresas, kur galima atsiimti laimėjimus, palikta vieta įrašyti laimėjusio asmens vardui ir pavardei, taip pat nurodomas laimėjimų fondas procentais. Išspausdintame loterijos biliete neleidžiami jokie taisymai. Remiantis Loterijų įstatymo nuostatų sisteminiu ir loginiu aiškinimo metodu, darytina išvada, kad loterijos bilietai Loterijų įstatymo prasme gali būti dviejų rūšių: išspausdinti (dokumentas) ir kaip indentifikuojamas įrašas loterijos kompiuterinės sistemos duomenų bazėje, turintis atitinkamus rekvizitus (žaidėjo pasirinkti skaičiai ir (ar) ženklai, įrašo laikas, siuntėjo telefono numeris ir (ar) kodas).

Pareiškėjo taisyklių 2.1.2 punkte pateikta bilieto sąvoka, nurodant, kad tai yra identifikuojamasis įrašas kompiuterinėje duomenų bazėje (loterijos bilietų saugykloje, esančioje kompiuterinėje įrangoje), susidedantis iš visų žaidimo zonoje (bilieto dalis, kurioje yra žaidimo simboliai) esančių žaidimo simbolių, įrašo registracijos kompiuterinėje duomenų bazėje, datos ir laiko, bilieto numerio, žaidėjo kodo ir bilieto kainos, žaidimo pavadinimo, taip pat biliete yra ir kita Bendrovės nustatyta informacija, kuri neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams ir kitiems teisės aktams. Analizuojamu aspektu atsakovas padarė teisingą išvadą, kad UAB „Olifėja“ didžiosios momentinės internetinio ryšio loterijos „Greiti žaidimai“ taisyklėse apibrėžta bilieto sąvoka (2.1.2 punktas) neatitinka loterijos bilieto sampratos Loterijų įstatymo prasme (bilietas neturi loterijos bilietui kaip indentifikuojamam įrašui būdingų požymių (žaidėjo pasirinkti skaičiai ir (ar) ženklai, įrašo laikas, siuntėjo telefono numeris ir (ar) kodas)).

Loterijų įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintas loterijų skirstymas į rūšis pagal atitinkamus kriterijus. Pareiškėjo tvirtinimu, Komisijai derinti pateiktos taisyklės skirtos didžiajai momentinei loterijai, priskiriamai prie internetinio ryšio kompiuterinės loterijos. Pagal Loterijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalį didžioji loterija yra loterija, kurios organizatorius turi licenciją, suteikiančią teisę platinti loterijos bilietus visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, ir kurios numatomų išplatinti bilietų nominali vertė neribojama (Loterijų įstatymo 2 str. 1 d.). Loterijų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos loterijų pagal žaidimo pobūdį rūšys. Antrajame punkte apibrėžta momentinės loterijos sąvoka, nurodant, kad momentinė loterija laikoma, kai laimėjimai ir jų dydis paaiškėja iškart po to, kai žaidėjas nusiperka ir loterijos taisyklėse nustatyta tvarka patikrina loterijos bilietą. Momentinės loterijos bilieto kaina yra fiksuota. Internetinio ryšio loterija – kai loterijoje dalyvauti reikiama informacija į loterijos kompiuterinės sistemos duomenų bazę perduodama per internetinį ryšį ir loterijos duomenų bazėje yra fiksuojamas įrašas, patvirtinantis žaidėjo dalyvavimą loterijoje. Žaidėjas už dalyvavimą loterijoje atsiskaito per telekomunikacines kredito įstaigų paslaugų sistemas (Loterijų įstatymo 3 str. 3 d. 4 p.).

Byloje nėra ginčo dėl pareiškėjo organizuojamos loterijos atitikties Loterijų įstatymo 3 straipsnyje nurodytoms loterijų rūšims pagal organizavimo mastą (didžioji loterija), taip pat pagal taikomą loterijos bilietų platinimo, duomenų apdorojimo ir laimėjimų išmokėjimo technologiją (internetinio ryšio loterija). Tačiau Komisija skundžiamu Nutarimu nutarė konstatuoti, kad Bendrovės ketinamos organizuoti didžiosios momentinės internetinio ryšio loterijos „Greiti žaidimai“ taisyklėse aprašytas žaidimas pagal žaidimo pobūdį neatitinka Loterijų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytų momentinės loterijos rūšies požymių. Komisijos teigimu, loterijos bilietas taisyklių 2.1.2 punkte apibrėžtas kitaip nei Loterijų įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje pateiktas „loterijos bilieto“ apibrėžimas. Komisijos Nutarime nurodyta, kad paties žaidėjo pasirinkti skaičiai ir (ar) ženklai kaip loterijos bilieto identifikuojamo įrašo turinys galimas tik skaitmeninėje loterijoje ir sportinėje loterijoje, bet momentinės loterijos bilietu gali būti tik spausdintas dokumentas, kadangi dalyvaudamas momentinėje loterijoje žaidėjas neturi galimybės pasirinkti loterijos bilieto (identifikuojamo įrašo) skaičių ir (ar) ženklų. Atsakovas laikosi pozicijos, kad loterijos bilieto forma – identifikuojamasis įrašas, gali būti organizuojama tik loterijoms, kurios pagal žaidimo pobūdį yra skaitmeninės arba sportinės. Kaip matyti, tokia išvada daroma pažodžiui vertinant Lošimų įstatymo nuostatas, kadangi, Lošimų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje apibūdinant loterijų rūšis pagal žaidimo pobūdį, tik apibrėžiant skaitmenines ir sportines loterijas akcentuojamas laimėjimas, kai loterijos biliete teisingai pasirenkama skaičius ir (ar) kitus ženklus, o būtent skaičių ir (ar) kitų ženklų žaidėjo pasirinkimo galimybė nurodyta apibrėžiant loterijos bilietą, kaip identifikuojamą įrašą, tarp kitų į įrašo sampratą patenkančių požymių (Lošimų įstatymo 2 str. 4 d.).

Kaip minėta, Loterijų įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog loterijos bilietas pagal savo formą gali būti arba dokumentas, arba identifikuojamas įrašas, kurio vienas iš požymių yra žaidėjo pasirinkti skaičiai ir (ar) ženklai. Atsakovo prieita išvada, kad tokios formos bilietus turinti loterija pagal žaidimo pobūdį negali būti priskirta momentinei loterijai, nėra pagrįsta. Kaip matyti iš momentinės loterijos apibrėžimo, įtvirtinto Loterijų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkte, pareiškėjo organizuojamos loterijos pobūdis visiškai atitinka įstatyme pateiktą momentinės loterijos apibrėžimą. Nagrinėjamu atveju, iš pareiškėjo organizuojamos loterijos taisyklių A priedo matyti, kad žaidėjas turi galimybę iš karto patikrinti nusipirktą loterijos bilietą, o iš karto nusipirkus daugiau nei vieną loterijos bilietą, turi galimybę patikrinti, ar laimėjo, kiekvieną bilietą paeiliui arba tikrinti (atidengti) visus loterijos bilietus kartu vienu metu ir iš karto sužinoti apie laimėjimą. Taigi, žaidžiant pareiškėjo organizuojamą loteriją, kaip ir nustatyta Loterijų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkte, laimėjimai ir jų dydis paaiškėja iškart po to, kai žaidėjas nusiperka ir loterijos taisyklėse nustatyta tvarka patikrina loterijos bilietą. Šiuo atveju, kaip matyti, įstatyme įtvirtintame momentinės loterijos apibrėžime vartojama loterijos bilieto sąvoka, kuri apima ne tik, kaip nurodo atsakovas, spausdinto loterijos bilieto galimą formą, t. y. momentinės loterijos sąvokoje nenurodyta, kokios konkrečios formos loterijos bilietas gali būti.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal Lošimų įstatymo 3 straipsnio 2, 3 dalis bilietai, kaip identifikuojami įrašai kompiuterinės sistemos duomenų bazėje, gali būti naudojami tik skaitmeninėje, sportinėje, telefoninio ryšio loterijoje ir internetinio ryšio loterijoje. Apygardos administracinis teismas atkreipė dėmesį, kad pateiktose derinti taisyklėse bilietas apibrėžtas tik kaip identifikuojamas įrašas, jo dalies atvaizdas matomas monitoriaus ekrane, nurodyta, kas yra bilieto numeris, tačiau nėra kitų tokiam bilietui būtinų požymių: žaidėjo pasirinkti skaičiai ir (ar) ženklai ir kt. Pažymėjo, kad žaidėjas negali pasirinkti loterijos bilieto požymių, kaip jie nurodyti įstatyme – identifikuojamojo įrašo pasirinktais skaičiais ir (ar) ženklais, įrašo laiko. Kadangi ketinamoje organizuoti loterijoje žaidėjas negali pasirinkti skaičių ar ženklų, pirmosios instancijos teismas priėjo išvadą, kad šioje loterijos rūšyje pagal visus jos požymius bilietas turi būti tik spausdintas dokumentas, todėl, tokio nesant, loterija neatitinka momentinės loterijos požymių. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija dar kartą pažymi, kad Loterijų įstatyme, apibrėžiant momentinės loterijos sąvoką, naudojamas terminas loterijos bilietas, apimantis ne tik spausdinto loterijos bilieto formą, t. y. Loterijų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkte vartojamas terminas „loterijos bilietą“ turi būti suprantamas ir aiškinamas taip kaip jis apibrėžtas Loterijų įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje. Tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas, neaišku kokį teisės normos aiškinimo būdą ar metodą naudodami, šiuo atveju padarė išvadas dėl pareiškėjo organizuojamos loterijos negalimumo priskirti pagal žaidimo pobūdį momentinės loterijos rūšiai.

Apeliantas sutinka, kad pagal nesuderintas taisykles žaidėjas negali pats rinktis loterijos bilieto (įrašo) žaidimo simbolių, nes jie būna parinkti iki bilietų (įrašų) platinimo. Pareiškėjo taisyklių 10.2 punkte nustatyta, kad kiekvienos serijos loterijos bilietai, prieš pradedant platinti tos serijos loterijos bilietus, yra iš anksto sugeneruojami, priskiriant bilietams žaidimo simbolius, atsitiktine tvarka. Žaidėjas loterijos bilietą įsigyja iš karto po mygtuko „Pirkti“ arba „Pirkti visus“ paspaudimo arba, žaidėjui pageidaujant iš eilės įsigyti nuo 5 iki 999 pasirinktos kainos bilietų, suteikiama teisė naudotis „Automatinio pirkimo“ paslauga (taisyklių 10.1 p.).

Žaidėjui atlikus minėtus veiksmus, iš atsitiktine tvarka sugeneruotų kompiuterinėje duomenų bazėje esančių tos serijos bilietų atsitiktine tvarka žaidėjui pateikiamas pasirinkto žaidimo, pageidaujamos kainos loterijos bilietas, kuris kompiuterinėje duomenų bazėje registruojamas kaip parduotas bilietas (taisyklių 10.3 p.). Pareiškėjo taisyklių A priede pateiktuose atskirų žaidimų aprašymuose nustatyta, kad žaidėjas, pageidaujantis įsigyti pasirinktą(-us) loterijos bilietą(-us), turi paspausti interneto svetainėje mygtuką „Pirkti“.

Žaidėjo įsigyto bilieto ar bilietų numeris(-iai) parodomi kairėje apatinėje interneto svetainės pusėje. Taigi žaidėjas, konkrečiu laiku pasirinkęs konkretų žaidimą ir jo kainą, automatiškai pasirenka jame esančią jau nustatytą (ir saugomą programinės įrangos duomenų bazėje) simbolių ar skaičių kombinaciją, kurią atidengus iš karto paaiškėja, ar bilietas laimėjo. Kaip reikalaujama įstatyme įtvirtintoje identifikuojamojo įrašo sąvokoje (Loterijų įstatymo 2 str. 4 d.), tokios formos loterijos bilietas turi patvirtinti bilieto dalyvavimą loterijoje.

Iš minėtos normos, taip pat Loterijų įstatymo 13 straipsnio 1 dalies matyti, kad įraše loterijos kompiuterinės sistemos duomenų bazėje turi būti nurodyta žaidėjo pasirinkti skaičiai ir (ar) ženklai, įrašo laikas siuntėjo telefono numeris ir (ar) kodas. Atsakovas nenustatė ir nekonstatavo, kad minėta informacija yra reikšminga loterijos pagal žaidimo pobūdį priskyrimui momentinės internetinio ryšio loterijos rūšiai, kad tokia informacija nebūtų įvedama į loterijos kompiuterinės sistemos duomenų bazę ir kad pareiškėjo nustatyta loterijos bilieto forma neatliktų bilieto dalyvavimo loterijoje patvirtinimo funkcijos.

Taip pat vertintina, ar žaidėjo automatiškas skaičių ir (ar) ženklų pasirinkimas (ne fiziškas jo paties, kaip reikalauja atsakovas), pakenktų tokio bilieto dalyvavimo loterijoje atpažinimui kartu su žaidėją, žaidimo rezultatą (bilieto laimėjimą ar nelaimėjimą lemiančią skaičių ir (ar) ženklų kombinaciją) identifikuojančiais duomenimis.

Loterijų įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 11 punkte nustatyta, kad loterijos taisyklėse turi būti nurodyta laimėjimų rūšys ir sumos, jų skaičius ir bendra laimėjimų suma. Komisijos Nutarime vadovaujamasi minėta nuostata ir teigiama, kad momentinės loterijos taisyklėse turi būti nustatytas visų planuojamų išplatinti bilietų skaičius, laiminčių bilietų skaičius bei laiminčiuose bilietuose nustatytų laimėjimų sumos, jų skaičius ir bendra laimėjimų suma. Atkreiptas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju taisyklėse nėra nustatytas planuojamų išplatinti bilietų skaičius, laiminčių bilietų skaičius bei laiminčiuose bilietuose nustatytų laimėjimų sumos, jų skaičius, bendra laimėjimų suma.

Pirmosios instancijos teismas, vertindamas aptariamą nuostatą, taip pat darė išvadą, kad momentinės loterijos taisyklėse turi būti nustatytas visų planuojamų išplatinti bilietų skaičius, laiminčių bilietų skaičius bei laiminčiuose bilietuose nustatytų laimėjimų sumos, jų skaičius ir bendra laimėjimų suma. Pažymėtina, kad atsakovo nurodytoje įstatymo nuostatoje nėra reikalavimo nustatyti visų planuojamų išplatinti bilietų skaičiaus. Loterijų įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtinta nuostata, kad loterijos taisyklėse turi būti nurodomas numatomų išplatinti loterijos bilietų skaičius, tačiau tik tuo atveju, jeigu organizuojama mažoji loterija.

Šiuo atveju, kaip minėta, byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas siekia organizuoti didžiąją loteriją, kurios numatomų išplatinti bilietų nominali vertė neribojama (Loterijų įstatymo 2 str. 1 d.) ir kurios taisyklėse nenumatytas įstatyminis reikalavimas nurodyti numatomų išplatinti loterijos bilietų skaičių. Atkreiptinas dėmesys, kad Loterijų įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 11 punkte taip pat neįtvirtintas reikalavimas taisyklėse nurodyti laiminčių bilietų skaičių. Pareiškėjo taisyklių 9.1 punkte nustatyta, kad loterijos bilietai platinami serijomis.

Kiekvienoje serijoje loterijos bilietų skaičius yra dešimt milijonų loterijos bilietų (loterijos taisyklių 6.3 p.). Vienu metu Bendrovė turi teisę platinti iki 252 skirtingų loterijos bilietų serijų. Kiekvienos serijos loterijos bilietų platinimas vyksta tol, kol yra parduodami visi tos serijos loterijos bilietai (loterijos taisyklių 9.2, 9.3 p.). Pareiškėjo taisyklių B priede pateikiami laimėjimų variantai su tikimybėmis 10 000 000 bilietų, nurodoma kiekvienos loterijos bilietų serijos laimėjimų bendra suma, tos serijos laimėjimų fondas procentais.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo ir pirmosios instancijos teismo pozicija dėl planuojamų išplatinti bilietų skaičiaus, laiminčių bilietų skaičiaus nurodymo nėra pagrįsta, o pareiškėjo taisyklėse (B priede) nurodyta informacija, susijusi su laimėjimų sumomis, jų skaičiumi, svarstant pareiškėjo prašymą iš naujo vertintina, ar nėra nagrinėjamu atveju laikytina pakankama ir informatyvia Loterijų įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 11 punkto prasme. Nors taisyklėse nenurodoma bendra visos loterijos laimėjimų suma, pagal pateikiamus duomenis, ji yra galima apskaičiuoti.

Pažymėtina, kad toks taisyklių trūkumas nagrinėjamu atveju yra formalus ir neesminis, toks pažeidimas neturi neigiamos įtakos Bendrovės ketinama organizuoti loterija atsirasiančių įsipareigojimų žaidėjams vykdymui, taip pat žaidėjų teisių apsaugai. Priešingai, kaip matyti iš taisyklių B priedo, jame detalizuojamas laiminčių bilietų išmokų procentas yra netgi didesnis nei reikalaujamas minimalus laimėjimų fondas Loterijų įstatyme. Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes ir vadovaudamasi, be kita ko, protingumo principu, teisėjų kolegija mano, kad toks formalus taisyklių trūkumas negali sudaryti savarankiško pagrindo Komisijai atsisakyti derinti pareiškėjo pateiktas taisykles.

Komisijos Nutarimu taip pat nutarta konstatuoti loterijos taisyklių prieštaravimą Loterijų įstatymo 13 straipsnio 4 daliai, kadangi ketinamo organizuoti žaidimo bilietai neturi ne mažiau kaip 5 apsaugos priemonių. Kaip matyti, nurodomoje normoje atskirai įtvirtinus privalomų turėti apsaugos priemonių skaičių atskirai didžiųjų momentinių loterijų bilietams ir atskirai mažųjų, taip pat nustatyta, kad loterijos kompiuterinės sistemos duomenų bazė, kurioje registruojami žaidėjų įrašai, turi būti dubliuojama, o už duomenų saugumą atsako loterijos organizatorius. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad didžiųjų ir mažųjų loterijų organizatorius ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas prieš pradėdamas platinti išspausdintus loterijos bilietus pateikia licenciją išdavusiai institucijai Valstybės dokumentų technologinės apsaugos tarnybos prie Finansų ministerijos išvadas dėl išspausdintų loterijos bilietų atitikties apsaugos reikalavimams (Loterijų įstatymo 13 str. 5 d.). Loterijų įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 9 punkte pažymėta, kad loterijos taisyklėse turi būti nurodoma tik išspausdinto loterijos bilieto apsaugos priemonių aprašymas, suderintas su Valstybės dokumentų technologinės apsaugos tarnyba prie Finansų ministerijos. Taigi reikalavimas nustatyti ne mažiau kaip 5 apsaugos priemones identifikacijos įrašui loterijos kompiuterinėje sistemoje Loterijų įstatyme nėra nustatytas, todėl atsakovo teiginys dėl pareiškėjo taisyklių neatitikimo Loterijų įstatymo 13 straipsnio 4 daliai nėra pagrįstas.

Loterijų įstatymo paskirtis užtikrinti loterijų organizatorių įsipareigojimų žaidėjams vykdymą, taip pat užtikrinti žaidėjų ir loterijų organizatorių teisių apsaugą (Loterijų įstatymo 1 str. 1 d.). Kaip matyti, Komisija parengė ir 2011 m. sausio 27 d. nutarimu Nr. IV-19 patvirtino konsultaciją (b. l. 38-41, II t.) vertindama pareiškėjo loterijos taisykles (b. l. 48, II t.). Atsakovo atstovas pirmosios instancijos teismo posėdyje patvirtino, kad Komisijos pozicija pasikeitė, t. y. Komisija nebederina internetinės momentinės loterijos taisyklių (b. l. 48, II t.).

Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu atsakovo atstovas pabrėžė, kad buvo atsisakyta suderinti pareiškėjo taisykles siekiant apsaugoti žaidėjų interesus, nurodė, kad net atidžiam ir protingam eiliniam žmogui negalėtų būti suprantamos pareiškėjo loterijos taisyklės (b. l. 48, II t.). Kaip matyti, atsakovas įžvelgė ketinamo organizuoti žaidimo taisyklių A ir B priedų nuostatų neaiškumą, darė išvadą, kad minėtos nuostatos nėra tarpusavyje suderintos, jos neatitinka teisinio apibrėžtumo, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų, nustatytų Civilinio kodekso 1.2 straipsnyje, CK 1.5 straipsnio reikalavimų.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad iš taisyklių nuostatų nėra aišku, kokio pobūdžio žaidimą ketina organizuoti Bendrovė, t. y., ar žaidėjas gali įsigyti bilietus su žaidimais, ar žaidėjas gali įsigyti kažkokio žaidimo bilietus, ar žaidėjas gali įsigyti bilietus, kuriuose iš anksto nustatyti laimėjimai/pralaimėjimai, o laimėjimas/pralaimėjimas priklauso nuo to, kokį bilietą išsirinks žaidėjas, todėl neįmanoma nustatyti, kokiai loterijų rūšiai priskirtinas taisyklėse aprašytas žaidimas, taigi taisyklės neatitinka taisyklių nuostatų turinio išsamumo, tikslumo, aiškumo ir suderinamumo viena su kita kriterijų.

Šioje administracinėje byloje įvertintų aplinkybių kontekste, teisėjų kolegijos manymu, atsakovo ir pirmosios instancijos teismo prieitos išvados dėl taisyklių neaiškumo yra deklaratyvios ir nepagrįstos. Atkreiptinas atsakovo, nagrinėsiančio pareiškėjo prašymą suderinti taisykles iš naujo dėmesys, kad tokio pobūdžio išvadų priėjimas reikalauja pagrįstų argumentų, aiškios pozicijos, kurios pareiškėjo taisyklių nuostatos neatitinka teisės aktų reikalavimų ir leidžia prieiti prie išvadų, sudarančių pakankamą pagrindą nederinti taisyklių.

Loterijų įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad priežiūros ir kontrolės institucijos, atlikdamos joms pavestas užduotis, turi teisę nustatyti, kokiai loterijų rūšiai priskirti žaidimą, jeigu jis neatitinka visų konkrečiai loterijos rūšiai nustatytų požymių arba atitinka kelioms loterijų rūšims nustatytus požymius. Pažymėtina, kad atsakovas nepagrįstai nurodė, jog ši nuostata taikytina tuo atveju, jei neatitikimas nėra esminis ir nekeičiantis rūšies, kadangi Loterijų įstatyme tai nėra numatyta. Priešingai, minėtoje įstatymo nuostatoje įtvirtinta atsakovo teisė priskirti loteriją atitinkamai rūšiai netgi tuo atveju, kai loterija atitinka kelioms rūšims būdingus požymius. Įvertinus loterijų klasifikavimo į rūšis reikšmę, akivaizdu, kad tai daryti Komisija turėtų neatsiejamai nuo Loterijų įstatyme įtvirtinto pagrindinio jos uždavinio organizuoti loterijų organizavimą taip, kad būtų užtikrinta žaidėjų ir loterijų organizatorių ir jų teisių apsauga. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija nesutinka su Komisijos prieita išvada, kad taisyklėse naudojamos „bilieto“ sąvokos neatitikimas momentinės loterijos rūšies pagal žaidimo pobūdį nepatenka į Loterijų įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 5 punktą, kadangi neatitikimas konkrečiai rūšiai nustatytų požymių ar atitikimas kelioms loterijų rūšims nustatytus požymius nagrinėjamu atveju yra esminis ir keičiantis rūšį.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – Komisijos Nutarimas naikintinas ir Komisija įpareigotina pareiškėjo prašymą suderinti taisykles svarstyti iš naujo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u s p r e n d ž i a:

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. Pareiškėjo UAB „Olifėja“ skundą tenkinti. Panaikinti atsakovo Valstybinės lošimų priežiūros komisijos 2011 m. lapkričio 10 d. nutarimą Nr. N-430 „Dėl atsisakymo suderinti UAB „Olifėja“ didžiosios momentinės internetinio ryšio loterijos „Greiti žaidimai“ taisykles“ bei įpareigoti atsakovą Lošimų priežiūros tarnybą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (buvusią Valstybinę lošimų priežiūros komisiją) pareiškėjo UAB „Olifėja“ 2011 m. spalio 25 d. prašymą Nr. 192 svarstyti iš naujo.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Laimė Baltrūnaitė Romanas Klišauskas