0d9e714d-c1e5-477a-a099-e918d1a16935 · Klaipėdos apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr. eI-1262-342/2016Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00102-2016-7Procesinio sprendimo kategorija 1.16.2; 1.16.5; 3.21(S)             KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A S      LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. birželio 27 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja AuÅ¡relė Mažrimienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jurgitai Žvilauskienei,dalyvaujant pareiÅ¡kėjui A. M., jo atstovui advokatui Vaidotui Rutavičiui,atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui ArÅ«nui Venckui,2016 m. birželio 16 d. vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. M. skundÄ atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir iÅ¡eitinės iÅ¡mokos skirtumo priteisimo, n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas A. M. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) skundu praÅ¡o:

1) panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos AVPK, atsakovas) 2016-01-22 sprendimÄ Nr. 30-S-6853(4.1);

2) priteisti iÅ¡ atsakovo – 1483,24 Eur neiÅ¡mokėtos iÅ¡eitinės iÅ¡mokos.Nurodo, jog jis iÅ¡ Klaipėdos AVPK tarnybos 2013-09-06 buvo atleistas įsakymu Nr. 30-TE-774, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 15 punktu. Teigia, kad įsakymu jam buvo nuspręsta iÅ¡mokėti 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ . Mano, kad atsakovas iÅ¡mokėjo tik dalį pareiÅ¡kėjui priklausiusios iÅ¡eitinės iÅ¡mokos. Savo praÅ¡ymÄ grindžia Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-05-27 nutarimu Nr. 650 patvirtinto Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigÅ«no vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos apraÅ¡o (toliau – ir ApraÅ¡as) 3.1 – 3.5 punktais, 6.9 punktu, 6.10 punktu.

Remiasi ApraÅ¡o 3.1 – 3.5 punktais, kuriuose nurodyta, kas įskaitoma į darbuotojo vidutinį darbo užmokestį. Teigia, jog atsakovas pažeidė ApraÅ¡o reikalavimus, nes į pareiÅ¡kėjui mokėtinos iÅ¡mokos dydį neįskaitė 3.2 – 3.5 punktuose nurodytų sumų ir vidutinį darbo užmokestį skaičiavo pagal pagrindinį darbo užmokestį. Argumentuoja, jog remiasi ApraÅ¡o 6.10 punktu, kuris numatė, jog darbuotojams, kurie dėl priverstinės prastovos, tarpsezoninio laikotarpio, ligos, atostogų vaikui prižiÅ«rėti, kol jam sueis 3 metai, tėvystės atostogų, dirbanti moteris – dėl nėštumo bei gimdymo atostogų, skaičiuojamu laikotarpiu neturėjusiems uždarbio, vidutinis darbo užmokestis skaičiuojamas iÅ¡ uždarbio, gauto paskutinius 3 mėnesius einančius prieÅ¡ laikotarpio, kurio metu darbuotojas neturėjo uždarbio, pradžiÄ .

PaaiÅ¡kina, jog atsakovas atsisakė apskaičiuoti jam priklausantį vidutinį darbo užmokestį, laikantis pareiÅ¡kėjo nurodytų ApraÅ¡o nuostatų, todėl pats apskaičiavo ir praÅ¡o priteisti 1483,24 Eur neiÅ¡mokėtos iÅ¡eitinės iÅ¡mokos. Nurodo, kad kreipėsi į Klaipėdos AVPK dėl neiÅ¡mokėtos iÅ¡eitinės iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo, tačiau atsakovė 2016-01-22 sprendimu Nr. 30-S-6853(4.1) atsisakė iÅ¡mokėti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio skirtumÄ . Mano, kad atsakovė nepagrįstai atsisakė iÅ¡mokėti neiÅ¡mokėtÄ iÅ¡eitinės iÅ¡mokos dydį, nes ginčo atveju, skaičiuojant iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ turėjo bÅ«ti taikomas ApraÅ¡o 6.10 punktas, o ne atsakovės taikytas 6.9 punktas.        PareiÅ¡kėjas A.

M. bei jo atstovas advokatas Vaidotas Rutavičius teismo posėdžio metu praÅ¡o skundÄ tenkinti jame iÅ¡dėstytais motyvais.Atsakovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu nesutinka su pareiÅ¡kėjo skundu ir praÅ¡o jį atmesti, kaip nepagrįstÄ . Nurodo, jog kreipėsi paklausimu dėl vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo į ApraÅ¡o rengėjÄ - Socialinės apsaugos ir darbo ministerijÄ (toliau- ir SADM). Argumentuoja, jog 2012-06-13 raÅ¡tu Nr. (11.10-53)SD-4068 SADM iÅ¡aiÅ¡kino, kad jei laikotarpiu, kuriuo turėjo bÅ«ti apskaičiuotas vidutinis darbo užmokestis, darbuotojas nei vienos dienos nedirbo, tai taikomas ApraÅ¡o 6.9 punktas (vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas iÅ¡ skaičiuojamu laikotarpiu darbuotojui nustatytos mėnesinės algos).

PaaiÅ¡kina, jog pagal ApraÅ¡o 3.1 punktÄ mėnesinė alga prilyginama pareiginei algai ir priedai bei priemokos jai nepriskiriamos. Teigia, kad Klaipėdos AVPK, apskaičiuodama ir iÅ¡mokėdama pareiÅ¡kėjui priklausiusiÄ iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ , vadovavosi SADM iÅ¡aiÅ¡kinimu dėl ApraÅ¡o taikymo.Atsakovo Klaipėdos AVPK atstovas ArÅ«nas Venckus teismo posėdžio metu praÅ¡o skundo netenkinti atsiliepime iÅ¡dėstytų motyvų pagrindu. Teismas k o n s t a t u o j a : Å ioje administracinėje byloje ginčas kyla dėl neteisingai apskaičiuotos ir iÅ¡mokėtos šeÅ¡ių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinės paÅ¡alpos.

PareiÅ¡kėjas kelia reikalavimÄ , kad bÅ«tų priteistas neiÅ¡mokėtas 1483,24 Eur iÅ¡eitinės iÅ¡mokos skirtumas. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vidaus tarnybos statutas (toliau-Statutas) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 05 27 nutarimu Nr. 650 patvirtintas darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigÅ«no vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos apraÅ¡as (toliau-ApraÅ¡as, redakcija nuo 2013 01 01).PareiÅ¡kėjas 2013 m. rugsėjo 5 d. Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininko įsakymu Nr. 30-TE-774 atleistas iÅ¡ tarnybos Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 15 punkto pagrindu, kai dėl laikinojo nedarbingumo neatvyko į tarnybÄ daugiau kaip 120 kalendorinių dienų iÅ¡ eilės arba daugiau kaip 140 kalendorinių dienų per paskutinius 12 mėnesių, jeigu įstatymų nenustatyta, kad tam tikros ligos atveju pareigos paliekamos ilgesnį laikÄ , jei susirgimas nesusijęs su sužeidimu, suluoÅ¡inimu ar kitu sveikatos sutrikimu vykdant tarnybos pareigas.

Minėtame įsakyme buvo nurodytas apskaičiuotas pareiÅ¡kėjo A. M. vidaus tarnybos stažas: 2013 m. rugsėjo 6 dienai - 29 metai 4 mėnesiai 5 dienos ir nepertraukiamas stažas iÅ¡eitinei iÅ¡mokai gauti: 2013m. rugsėjo 5 d. – 29 metai 4 mėnesiai 5 dienos.  Įsakymo 3 punktu Klaipėdos apskrities VPK Finansų skyriui nurodyta iÅ¡mokėti Å¡eÅ¡ių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinę kompensacijÄ . PareiÅ¡kėjas 2015 12 15 praÅ¡ymu kreipėsi į atsakovÄ dėl neteisingai apskaičiuotos ir iÅ¡mokėtos iÅ¡eitinės iÅ¡mokos dydžio.

Atsakovas 2016 01 22 raÅ¡tu atsisakė perskaičiuoti iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ , nurodant, kad vidutinis darbo užmokestis apskaičiuotas teisingai pagal ApraÅ¡o 6.9 punktÄ .PareiÅ¡kėjas ginčija 2016 01 22 raÅ¡tÄ , kuriuo atsisakyta iÅ¡mokėti iÅ¡eitinės iÅ¡mokos skirtumÄ , jo nuomone, atleidžiant iÅ¡ tarnybos buvo neteisingai paskaičiuotas vidutinis darbo užmokestis iÅ¡eitinei iÅ¡mokai gauti. IÅ¡ esmės byloje ginčas kyla dėl vidutinio darbo užmokesčio dydžio paskaičiavimo tvarkos.

Pareiškėjas nagrinėjamoje byloje administraciniu ginču siekia, kad būtų panaikintas 2016 01 22 raštas ir priteistas 1483,24 Eur išeitinės išmokos skirtumas. Pareiškėjo nuomone, paskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį išeitinei išmokai gauti, buvo privalu vadovautis 2003-05-27 LR vyriausybės nutarimu Nr. 650 patvirtinto Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio tvarkos aprašo ( toliau ir –Aprašas) 6.10 punkto nuostatomis, tuo tarpu atsakovas nepagrįstai rėmėsi Aprašo 6.9 punktu.

Nagrinėjamam ginčui aktualios redakcijos Vidaus reikalų statuto ( 2012-10-02, įsigaliojo nuo 2013-01-01) 57 straipsnio 1 dalis nustato, kad atleidžiant pareigÅ«nÄ iÅ¡ vidaus tarnybos pagal Å¡io Statuto 53 straipsnio 1 dalies 4, 11, 15 ir 16 punktus, iÅ¡mokama jo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinė kompensacija. Statuto 57 straipsnio 2 dalis nustato, kad Å¡io straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio kompensacija pareigÅ«nams, nepertraukiamai iÅ¡tarnavusiems daugiau kaip 5 metus, didinama pusantro karto, daugiau kaip 10 metų – du kartus, daugiau kaip 20 metų – tris kartus.

Minėtoje įstatymo normoje nurodoma nepertraukiamos tarnybos sÄ voka Statute neapibrėžta. PareiÅ¡kėjas savo reikalavimÄ Ä¯skaityti į nepertraukiamo stažo laikotarpį mokymosi laikÄ grindžia Vidaus tarnybos statuto 37 straipsniu, kuris numato vidaus tarnybos stažo skaičiavimo tvarkÄ . Å ioje Statuto normoje yra nustatyta, kad vidaus tarnybos stažas pareigÅ«nui skaičiuojamas tarnybos pradžia laikant jo priėmimo į vidaus tarnybÄ datÄ , į vidaus tarnybos staÅ¾Ä papildomai įskaitant laikotarpius, iÅ¡vardytus Statuto 37 straipsnio 1 dalies 1-11 punktuose (tarp jų ir laikotarpį dėl mokymosi laiko, įtvirtintÄ 9 punktu).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vieningÄ teisės taikymo praktikÄ , spręsdamas analogiÅ¡ko pobÅ«džio ginčus, yra konstatavęs, jog vidaus tarnybos stažo (Statuto 37 str.) ir nepertraukiamos vidaus tarnybos (Statuto 57 str.2 d.) sÄ vokos nėra tapačios, sisteminis Vidaus tarnybos statuto nuostatų aiÅ¡kinimas pagrindžia iÅ¡vadÄ , jog vidaus tarnybos stažas yra skaičiuojamas ir turi reikÅ¡mės nustatant vidaus tarnybos pareigÅ«nų:

1) kasmetinių atostogų trukmę (Statuto 32 str.1 d., 37 str.2 d.); 2) suteikiant galimybę įgyti atitinkamÄ kvalifikacinę kategorijÄ (Statuto 36 str.1 d., 37 str.2 d.); 3) suteikiant galimybę gauti priedo dydį už tarnybos Lietuvos valstybei staÅ¾Ä (Statuto 37 str.3 d.), tačiau Å¡i teisės norma, negali bÅ«ti taikoma, nustatant nepertraukiamÄ staÅ¾Ä iÅ¡eitinės kompensacijos iÅ¡mokėjimui ( žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. A146-1241/2010, A63-608/2011).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ yra pasisakęs, jog iÅ¡ įstatymų, reglamentuojančių vidaus tarnybos pareigÅ«nų teisinius santykius - Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo-matyti, kad juose nėra įtvirtinta taisyklių, kurios nustatytų nepertraukiamojo stažo skaičiavimo sÄ lygas ir tvarkÄ . Tai lemia, kad remiantis Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsniu, Å¡iems teisiniams santykiams gali bÅ«ti taikomi darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai.

Taigi sprendžiant, kokie laikotarpiai gali bÅ«ti įskaityti į nepertraukiamÄ tarnybÄ Vidaus tarnybos statuto 57 straipsnio 2 dalies prasme, turi bÅ«ti atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir Darbo kodeksas) 30 straipsnio 1 dalies 4 punkte pateiktÄ sÄ vokÄ â€“â€žnepertraukiamasis darbo stažas“ (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A442-1542/2009; 2009 m. gegužės 4 d.nutartį administracinėje byloje Nr.A438-571/2009).

Darbo kodekso 30 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad nepertraukiamasis darbo stažas - tai laikas, dirbtas vienoje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje arba keliose įmonėse, įstaigose, organizacijose, jeigu iÅ¡ vienos darbovietės į kitÄ buvo perkelta darbdavių susitarimu ar kitais pagrindais, nenutraukiančiais darbo stažo, arba jeigu darbo pertrauka nevirÅ¡ija nustatytų terminų. Ginčo tarp Å¡alių dėl nepertraukiamojo stažo ir Å¡eÅ¡ių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinės iÅ¡mokos nėra.

Byloje keliamas ginčas dėl vidutinio darbo užmokesčio dydžio paskaičiavimo teisinio pagrindo. Vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimÄ valstybės tarnautojui reglamentuoja 2003-05-27 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 650 patvirtintas „Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigÅ«no vidutinio darbo užmokesčio tvarkos apraÅ¡as“. Atsakovas, paskaičiuodamas vidutinį darbo užmokestį iÅ¡eitinei iÅ¡mokai gauti konkrečiu atveju, vadovavosi ApraÅ¡o 6.9 punkto nuostatomis, o pareiÅ¡kėjo nuomone, turėjo bÅ«ti taikomos ApraÅ¡o 6.10 punkto nuostatos.ApraÅ¡o 6.9. punktas numato, jog jeigu darbuotojas skaičiuojamuoju laikotarpiu dėl pateisinamos priežasties neturėjo įmonėje darbo užmokesčio, iÅ¡ kurio pagal šį ApraÅ¡Ä turi bÅ«ti apskaičiuojamas vidutinis darbo dienos (valandos) užmokestis, jis nustatomas iÅ¡ skaičiuojamuoju laikotarpiu darbuotojui nustatytos mėnesinės algos (dalijant iÅ¡ darbo dienų (valandų) skaičiaus pagal darbuotojo arba įmonės darbo (pamainos) grafikÄ ) arba valandinio (dienos) tarifinio atlygio, o kai darbuotojui nenustatyti Å¡ie dydžiai – kolektyvinėje sutartyje (jeigu jos nėra – darbo sutartyje ar įmonės vietiniuose (lokaliniuose) norminiuose teisės aktuose) nustatyta tvarka (pavyzdžiui, iÅ¡ panaÅ¡ių profesijų, pareigybių ar padalinio darbuotojų vidutinio tarifinio ar viso darbo užmokesčio) ir atsižvelgiant į kitas Å¡iame ApraÅ¡e numatytas sÄ lygas.

ApraÅ¡o 6.10 punktas numato, jog, jeigu darbuotojas dėl priverstinės prastovos, tarpsezoninio laikotarpio, ligos, atostogų vaikui prižiÅ«rėti, kol jam sueis 3 metai, tėvystės atostogų, dirbanti moteris – dėl nėštumo bei gimdymo atostogų skaičiuojamuoju laikotarpiu neturėjo uždarbio, vidutinis darbo užmokestis skaičiuojamas iÅ¡ uždarbio, gauto paskutinius 3 mėnesius, (statutinio valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiui ir vaiko priežiÅ«ros atostogų laikotarpiui apmokėti – 6 mėnesius) einančius prieÅ¡ priverstinės prastovos, tarpsezoninio laikotarpio, ligos, atostogų vaikui prižiÅ«rėti, kol jam sueis 3 metai, tėvystės atostogų, ar nėštumo bei gimdymo atostogų pradžiÄ .

Å i nuostata taikoma, kai minėtuoju laikotarpiu darbuotojo uždarbis buvo didesnis už darbo apmokėjimo dydžius, nurodytus Å¡io ApraÅ¡o 6.9 punkte.Administracinės bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjui vidutinis darbo užmokestis iÅ¡eitinei iÅ¡mokai apskaičiuoti buvo paskaičuotas pagal pagrindinį darbo užmokestį.IÅ¡ ApraÅ¡o 6.9 punkto nuostatos matyti, jog, vadovaujantis ja, darbuotojo vidutinis darbo užmokestis yra skaičiuojamas taikant darbuotojui nustatytÄ â€žmėnesinę algÄ â€œ.

Pastaroji sÄ voka yra apibrėžta Tvarkos apraÅ¡o 3.1 punkte ir Tvarkos apraÅ¡o 6.9 punkte vartojama žymint pagrindinį darbo užmokestį už atliktÄ darbÄ , apskaičiuotÄ pagal įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje taikomas darbo apmokėjimo formas ir sistemas: valandinius (dieninius) tarifinius atlygius, mėnesines (pareigines) algas. Konkrečiu atveju pareiÅ¡kėjui ir buvo paskaičiuotas vidutinis darbo užmokestis kompensacijai gauti pagal jo paskaičiuotos pareiginės algos vidurkį už 2013m. birželio- rugpjūčio mėnesius, tokiu bÅ«du paskaičiavus, jo 1 darbo dienos vidutinis užmokestis sudaro 23,58 eur, o 1 mėnesio vidutinis darbo užmokestis –495,25 Eur.

Konkrečiu atveju administracinėje byloje neginčytinai nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas didžiÄ jÄ ginčo laikotarpio dalį neturėjo darbo užmokesčio dėl ligos, nuo 2013 05 07 iki 2013 06 11 ir nuo 2013 06 21 iki 2013 09 06 sirgo, nuo 2013 06 11 iki 2013 06 21 buvo kasmetinėse atostogose, t.y. atitinka ApraÅ¡o 6.10 p. nurodytÄ taikymo pagrindÄ . Be to, ApraÅ¡o 6.10 punktas imperatyviai nustato, jog Å¡i nuostata taikoma, kai minėtuoju laikotarpiu darbuotojo uždarbis buvo didesnis už darbo apmokėjimo dydžius, nurodytus Å¡io apraÅ¡o 6.9 punkte.

Kadangi taikant joje nustatytÄ vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkÄ , t.y. vertinant 3 mėnesių laikotarpį prieÅ¡ ligos pradžiÄ (2013m. vasario-balandžio mėn.) pareiÅ¡kėjui apskaičiuotinas vidutinis mėnesinis darbo užmokestis yra didesnis (816,65 Eur), negu apskaičiuotas taikant Tvarkos apraÅ¡o 6.9 punkte nustatytÄ tvarkÄ (495,25 Eur), todėl darytina iÅ¡vada, jog atsakovas nepagrįstai vidutinio darbo užmokesčio dydį iÅ¡eitinei iÅ¡mokai gauti paskaičiavo, taikydamas pareiÅ¡kėjui nepalankesnį 6.9 punktÄ .

Tokios nuostatos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis teismas, aiÅ¡kindamas ApraÅ¡o 6.9, 6.10 punktų taikymÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį Nr. A662-1020/2014).Ä®vertinus nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjui neteisingai paskaičiavus vidutinį darbo užmokestį, buvo iÅ¡mokėta tik dalis iÅ¡eitinės kompensacijos, yra teisinis pagrindas jo skundÄ tenkinti, panaikinti skundžiamÄ 2016 01 22 raÅ¡tÄ Nr. 30-S-6853(4.1), kuriuo atsisakyta iÅ¡mokėti iÅ¡eitinės paÅ¡alpos skirtumÄ , bei priteisti neiÅ¡mokėtos iÅ¡eitinės iÅ¡mokos dalį.

Administracinės bylos duomenys patvirtina, jog pareiÅ¡kėjui, taikant ApraÅ¡o 6.9 p. nuostatas buvo paskaičiuota 6 mėnesių dydžio 2956,93 Eur iÅ¡eitinė iÅ¡moka su mokesčiais. IÅ¡ 2016 05 10 Klaipėdos apskrities VPK buhalterinės pažymos matyti, jog taikant ApraÅ¡o 6.10 p. nuostatas iÅ¡eitinės iÅ¡mokos dydis priskaičiuotas už 6 mėnesius 4876,80 Eur, nurodant pažymoje apskaičiavimÄ pagal ApraÅ¡o 2015 01 01 redakcijos 7.9 punktÄ , kuris reglamentuoja, jog jeigu darbuotojas skaičiuojamuoju laikotarpiu dėl pateisinamos priežasties nedirbo ir negavo įmonėje darbo užmokesčio, iÅ¡ kurio pagal ApraÅ¡Ä turi bÅ«ti apskaičiuojamas vidutinis darbo dienos (valandos) užmokestis, jis nustatomas iÅ¡ skaičiuojamuoju laikotarpiu darbuotojui darbo sutartyje nustatytų darbo užmokesčio dydžių arba valandinio (dieninio) tarifinio atlygio, pagal kurį apmokama už pagamintÄ produkcijÄ pagal iÅ¡dirbio normas, o asmenims, su kuriais nesudaromos darbo sutartys, – iÅ¡ įstatymų nustatytų darbo užmokesčio (atlyginimo) dydžių, juos dalijant iÅ¡ darbo dienų (valandų) skaičiaus pagal darbuotojo darbo (pamainos) grafikÄ skaičiuojamuoju laikotarpiu.

Atsakovas teismo praÅ¡omo paskaičiavimo pagal ApraÅ¡o 6.10 punktÄ pareiÅ¡kėjo atleidimo dienai nepateikė, todėl teismas neturi galimybės patikrinti apskaičiavimo dydžio teisėtumo. Pažymėtina, kad atsakovas neginčija praÅ¡omo priteisti iÅ¡eitinės iÅ¡mokos dydžio 1483,24 Eur, todėl laikytina, jog pareiÅ¡kėjo nurodyta suma yra pagrįsta. Panaikinus skundžiamÄ 2016 01 22 raÅ¡tÄ (sprendimÄ ) ir pripažinus, jog ApraÅ¡o 6.9 punktas buvo taikytas nepagrįstai iÅ¡ atsakovo pareiÅ¡kėjui priteistinas skirtumas tarp paskaičiuotos ApraÅ¡o 6.10 punkto  ir 6.9 punkto, t.y. 1483,24 Eur neatskaičius mokesčių.Teismas, atsižvelgęs į tai, kas iÅ¡dėstyta, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, iÅ¡samiai, visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡tyręs bylos raÅ¡ytinių įrodymų visumÄ , konstatuoja, jog skundžiamas 2016 01 22 raÅ¡tas (sprendimas) yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas pažeidžiant ABTÄ® 89 straipsnio nuostatas, todėl naikintinas ir priteistinas iÅ¡ atsakovo 1483,24 Eur dydžio iÅ¡eitinės iÅ¡mokos skirtumas (mokesčiai neatskaityti).Kadangi pareiÅ¡kėjo atstovas advokatas Vaidotas Rutavičius nepateikė praÅ¡ymo dėl iÅ¡laidų atlyginimo, jų nedetalizavo, nepagrindė įrodymais, todėl teismas pareiÅ¡kėjo patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimo nesprendžia.

IÅ¡aiÅ¡kina, jog vadovaujantis ABTÄ® 45 straipsnio 1 dalimi, proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę paduoti praÅ¡ymÄ raÅ¡tu su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, teismas n u s p r e n d ž i a:             pareiÅ¡kėjo A. M. skundÄ tenkinti.Panaikinti atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2016 01 22 raÅ¡tÄ Nr. 30-S-6853(4.1).Priteisti iÅ¡ atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 1483,24 Eur (mokesčiai neiÅ¡skaičiuoti) neiÅ¡mokėtÄ iÅ¡eitinės iÅ¡mokos skirtumÄ pareiÅ¡kėjui A.

M.Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Klaipėdos apygardos administracinį teismÄ arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui Teisėja                                                                                                AuÅ¡relė Mažrimienė                                                                 Â