0d9e6f72-6358-4394-bf51-e27e956ced4d · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eI-7061-331/2016                                                                              Proceso Nr. 3-61-3-01662-2016-7                                                                 Procesinio sprendimo kategorija 1.7.5.4, 3.21. (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. lapkričio 3 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės, Jolitos Rasiukevičienės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui D.

K.,atsakovės atstovei E. U.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos UAB „Maniga“ skundÄ atsakovei Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai dėl nutarimo panaikinimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba 2016 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 1S-45/2016 (toliau – ir Nutarimas) atsisakė pradėti tyrimÄ dėl UAB „Biseris“ ir UAB „Sankryža“ veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams.

PareiÅ¡kėja teismui pateikė skundÄ , kuriame praÅ¡o panaikinti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2016 m. balandžio 12 d. nutarimÄ Nr. 1S-45/2016 bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.PaaiÅ¡kino, kad atsakovas Nutarime vadovaujasi Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktika, kuri yra aktuali tik ta apimtimi, kiek tai bÅ«tų susiję su Å«kio subjektų dalyvavimu laisvoje rinkoje įprastinėmis sÄ lygomis, o ne viešųjų pirkimų atveju. Nei vienoje iÅ¡ atsakovo nurodytų ESTT bylų nebuvo nagrinėta ginčui aktuali situacija, kuomet dvi susijusios įmonės dalyvautų tame pačiame vieÅ¡ajame pirkime ir bÅ«tų sutarusios elgtis siekiant konkurencijÄ ribojančio tikslo - pridengti vienos iÅ¡ įmonių pasiÅ«lymÄ , taip užtikrinant kitos  laimėjimÄ Â Â vieÅ¡ajame  pirkime. Nutarime taip pat vadovaujasi 2011 m. sausio 14 d.

Europos Komisijos komunikato „Sutarties dėl Europos SÄ jungos veikimo 101 straipsnio taikymo horizontaliesiems bendradarbiavimo susitarimams gairės“ 11 paragrafu, tačiau tų pačių Europos Komisijos gairių 6-8 paragrafai nurodo, kad gairėse pateikti pavyzdžiai ir iÅ¡aiÅ¡kinimai negali bÅ«ti laikomi galutiniais, o situacijas reikia vertinti individualiai.Atsakovo klaidinga pozicija galėjo susiklostyti dėl neįvertinto Viešųjų pirkimų įstatymo ir Konkurencijos įstatymo santykio.

VieÅ¡ajame pirkime dalyviai yra visais atvejais laikomi konkurentais. Ginčo situacijÄ atsakovas vertina Konkurencijos įstatymo apimtyje atsiribojant nuo fakto, kad du juridiniai asmenys dalyvavo tame pačiame vieÅ¡ajame pirkime. Vertinant tik pačiÄ Konkurencijos įstatymo 3 str. 14 d. įtvirtintÄ prezumpcijÄ galima sutikti, kad susiję Å«kio subjektai yra laikomi vienu ekonominiu vienetu ir negali konkuruoti. Tačiau tai yra paneigiama teisinė prezumpcija, kuri, be kita ko, turi bÅ«ti vertinama ryÅ¡ium su nagrinėjama ginčo situacija ir Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis.

Viešųjų pirkimų kontekste galima sakyti, kad galioja atvirkštinė prezumpcija - susiję ūkio subjektai viešajame pirkime dalyvauja kaip konkurentai.Nagrinėjamu ginčo atveju UAB „Biseris“ ir UAB „Sankryža“, teikdami atskirus pasiūlymus tame pačiame viešajame pirkime deklaravo, kad konkurencijos teisės ir viešųjų pirkimų teisės prasme veikė kaip konkurentai - savarankiški ūkio subjektai, kuriems Konkurencijos įstatymo 3 str. 14 d. įtvirtinta susijusių ūkio subjektų ir vieno ekonominio vieneto prezumpcija neturėtų būti taikoma.

Å ios įmonės neigė Konkurencijos įstatymo 3 str. 14 d. prezumpcijÄ . PareiÅ¡kėjo manymu, jei su tokia pozicija nesutinkama, tuomet neigiamas sÄ Å¾iningos konkurencijos principas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 str. 4 d.Pažymėjo, kad vadovaujantis atsakovo logika, dviejų juridinių asmenų sudarytas susitarimas su tikslu pridengti kito asmens pasiÅ«lymÄ , laimėti vieÅ¡Ä jį pirkimÄ , bendras interesas iÅ¡kreipti sÄ Å¾iningÄ konkurencijÄ kitų tiekėjų atžvilgiu - yra sÄ Å¾ininga Å«kio subjektų konkurencija, kadangi, anot atsakovo, konkurencijos teisės pažeidimas nėra padarytas.

Tokia pozicija yra klaidinga, kadangi susitarimÄ sudarę Å«kio subjektai yra paÅ¡alinami iÅ¡ vieÅ¡ojo pirkimo, tačiau atsakomybė už tokius susitarimus nėra taikoma. Konkurencijos įstatymas yra skirtas visiems rinkoje dalyvaujantiems Å«kio subjektams sudaryti vienodas konkurencijos sÄ lygas, tačiau vadovaujantis atsakovo pozicija, Å¡is įstatymo tikslas yra iÅ¡ esmės paneigtas.Anot atsakovo, susitarimas gali riboti konkurencijÄ Viešųjų pirkimų įstatymo prasme, tačiau toks susitarimas nebus ribojantis konkurencijos Konkurencijos įstatymo prasme.

Tokia nelogiÅ¡ka pozicija iÅ¡plaukia iÅ¡ to, kad pats atsakovas pripažįsta, jog UAB „Sankryža“ ir UAB „Biseris“ iÅ¡ vieÅ¡ojo pirkimo paÅ¡alinti už sÄ Å¾iningos konkurencijos apsaugos principo pažeidimÄ , iÅ¡plaukiantį iÅ¡ Viešųjų pirkimų įstatymo 3 str., tačiau tuo pat metu, teigia, kad sÄ Å¾iningos konkurencijos imperatyvas Konkurencijos įstatymo prasme nėra pažeistas. Be to, nagrinėjant susijusių įmonių suderintus veiksmus vieÅ¡uosiuose pirkimuose susitarimas yra atskleidžiamas per konkurencijos teisės normų aiÅ¡kinimÄ , yra vadovaujamasi ESTT praktika nagrinėjant antikonkurencinius susitarimus, pavyzdžiui, žr. 2016 m. kovo 4 d.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) nutartį e3K-3-155-415/2016 ir joje nurodytÄ ESTT bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikÄ . Susitarimas vieÅ¡ajame pirkime negali bÅ«ti suprantamas kaip apimantis tik Viešųjų pirkimų įstatymo taikymo apimtį, kadangi, jei susitarimas nebÅ«tų apimantis ir Konkurencijos įstatymo taikymo srities, toks susitarimas apskritai negalėtų bÅ«ti draudžiamas. BÅ«tent iÅ¡ Viešųjų pirkimų įstatymo 3 str. iÅ¡plaukiantis sÄ Å¾iningos konkurencijos imperatyvo principas reiÅ¡kia, kad dviejų susijusių įmonių susitarimas tame pačiame vieÅ¡ajame pirkime riboja konkurencijÄ , t. y. yra draudžiamas Viešųjų pirkimų įstatymo ir Konkurencijos įstatymo.Atsakovas Nutarime nurodo, kad, jo vertinimu, LAT 2016 m. kovo 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-155-415/2016 konstatavo UAB „Biseris“ ir UAB „Sankryža“ pažeidimus tik Viešųjų pirkimų įstatymo prasme nepaisant to, kad LAT nutartyje aiÅ¡kiai įvardintas pastarųjų įmonių veiksmų prieÅ¡taravimas Konkurencijos įstatymo 5 str. 1 d. 1 p. IÅ¡ LAT nutarties bei pirmosios ir apeliacinės instancijos sprendimų, darytina iÅ¡vada, kad UAB „Biseris“ ir UAB „Sankryža“ komercinių pasiÅ«lymų turinio derinimas tame pačiame vieÅ¡ajame pirkime yra suprantamas kaip draudžiamas susitarimas.Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjos atstovas prašė skundÄ patenkinti jame iÅ¡dėstytais argumentais.Atsakovė Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba su skundu nesutinka, praÅ¡o atmesti.

Atsiliepime paaiÅ¡kino, kad tam, kad bÅ«tų galima konstatuoti Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimÄ , turi bÅ«ti sudarytas susitarimas bent tarp dviejų ar daugiau Å«kio subjektų, kuris riboja konkurencijÄ . Konkurencijos taryba neturėjo pagrindo įtarti, jog UAB „Biseris“ ir UAB „Sankryža“ yra du atskiri Å«kio subjektai Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio prasme. Tai, kad Å¡ios įmonės yra atskiri juridiniai asmenys, savaime nereiÅ¡kia, jog jos sudaro du atskirus Å«kio subjektus.

Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Biseris“ turi 100 proc. UAB „Sankryža“ akcijų, konkurencijos teisės požiÅ«riu bei vadovaujantis ESTT iÅ¡aiÅ¡kinimais, Konkurencijos taryba tinkamai įvertino pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimÄ ir pagrįstai konstatavo, nėra pagrindo įtarti galimÄ draudžiamÄ susitarimÄ . UAB „Sankryža“ akcijos visiÅ¡kai (100 proc.) priklauso įmonei UAB „Biseris“ ir nebuvo nustatyta jokių Å¡ių įmonių tarpusavio įtakÄ paneigiančių aplinkybių.

Nebuvo duomenų, kurie leistų pagrįstai įtarti Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimÄ tarp UAB „Biseris“ ir UAB „Sankryža“.Konkurencijos taryba Nutarime pagrįstai pripažino, kad nagrinėtu atveju Å¡ios atskiros įmonės (atskiri juridiniai asmenys) sudarė vienÄ ekonominį vienetÄ . Å i aplinkybė buvo pakankama, kad nebÅ«tų pagrindo įtarti vienos iÅ¡ galimo draudžiamo susitarimo sÄ lygų, ir atsisakyti pradėti tyrimÄ dėl pareiÅ¡kime nurodytų veiksmų pagal Konkurencijos įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 7 punktÄ .

Tai, kad UAB „Biseris“ ir UAB „Sankryža“ dalyvavo tame pačiame vieÅ¡ajame pirkime, nekeičia Konkurencijos tarybos vertinimo dėl jų buvimo vienu ekonominiu vienetu. Vieno ekonominio vieneto vertinimui reikÅ¡minga tai, ar viena bendrovė daro lemiamÄ Ä¯takÄ kitai bendrovei, dėl ko 100 proc. akcijų turėjimas patvirtina tokios įtakos turėjimÄ , ir tai savaime nepriklauso nuo to, kaip save vieÅ¡ajame pirkime pateikia juridiniai asmenys. Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 14 dalyje tiesiogiai įtvirtinta, kad susijusių Å«kio subjektų grupė yra du ar daugiau Å«kio subjektų, kurie dėl savitarpio kontrolės ar priklausomybės ir galimų suderintų veiksmų yra laikomi vienu Ūkio subjektu apskaičiuojant bendrÄ sias pajamas ir rinkos dalį.

Konkurencijos įstatyme susijusių Å«kio subjektų grupės sÄ voka pateikiama Å«kio subjektų koncentracijų vertinimo tikslais, t. y. nurodomi kriterijai, kada du ar daugiau Å«kio subjektų dėl savitarpio kontrolės ar priklausomybės ir galimų suderintų veiksmų yra laikomi vienu Å«kio subjektu apskaičiuojant bendrÄ sias pajamas ir rinkos dalį. Vieno ekonominio vieneto samprata, prieÅ¡ingai nei skunde aiÅ¡kina pareiÅ¡kėjas, nėra tapati Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 14 dalyje įtvirtintai susijusių Å«kio subjektų grupės sÄ vokai.

Vieno ekonominio vieneto sÄ voka nėra tiesiogiai numatyta Konkurencijos įstatyme, tačiau įtvirtinta teismų praktikoje.Susijusių Å«kio subjektų grupėje esantys Å«kio subjektai gali bÅ«ti nelaikytini vienu ekonominiu vienetu, tačiau koncentracijų vertinimo tikslais laikomi vienu Å«kio subjektu apskaičiuojant bendrÄ sias pajamas ir rinkos dalį. Vieno ekonominio vieneto samprata numato griežtesnius kontrolės ir įtakos kriterijus nei numatyti Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 14 dalyje. Taigi, susijusių tiekėjų klausimas viešųjų pirkimų teisėje ir vieno ekonominio vieneto klausimas konkurencijos teisėje nėra tapatÅ«s. Å ių aplinkybių vertinimas lemia skirtingas pasekmes konkurencijos teisės ir viešųjų pirkimų teisės kontekste.

Nors dėl UAB „Biseris“ kontrolės UAB „Sankryža“ atžvilgiu, šios įmonės laikytinos vienu ekonominiu vienetu, dėl ko nėra pagrindo taikyti Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio, tačiau jų atžvilgiu gali būti taikomi Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio, numatančio viešųjų pirkimų principus, reikalavimai.Kaip matyti iš LAT nutarties bei ankstesnių instancijų teismų sprendimų, juose nebuvo konstatuotas Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimas.

Teismai vertino ir pripažino UAB „Biseris“ bei UAB „Sankryža“ pažeidus Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio nuostatas, t. y. iÅ¡ Viešųjų pirkimų įstatymo implicitiÅ¡kai iÅ¡plaukianti sÄ Å¾iningos tiekėjų konkurencijos reikalavimÄ . Be to, Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnyje, kuris įtvirtina pagrindinius viešųjų pirkimų principus, nurodyta, jog perkančioji organizacija taip pat užtikrina ne tik sÄ Å¾iningÄ konkurencijÄ , tačiau ir tai, kad atliekant pirkimo procedÅ«ras ir nustatant laimėtojÄ bÅ«tų laikomasi lygiateisiÅ¡kumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų.UAB „Biseris“ ir UAB „Sankryža“ veiksmų neteisėtumas Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio prasme nebuvo nagrinėtos civilinės bylos įrodinėjimo dalykas.

Vien tai, kad LAT rėmėsi tam tikrais Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio taikymo elementais, t. y. veiksmų derinimo samprata ir vertinimo kriterijais, savaime nenulemia, kad civilinėje byloje įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis buvo šių įmonių veiksmų atitikties Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams vertinimas. Nei LAT, nei ankstesnių instancijų teismai nepadarė išvados, kad UAB „Biseris“ ir UAB „Sankryža“ veikia kaip savarankiški konkuruojantys ūkio subjektai.

Atsižvelgiant į tai, nėra jokio objektyvaus pagrindo teigti, kad LAT galėjo padaryti iÅ¡vadÄ , jog Å¡ios įmonės pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnį, draudžiantį bÅ«tent savarankiÅ¡kiems Å«kio subjektams sudaryti konkurencijÄ ribojančius susitarimus. Atskiriems juridiniams asmenims, kurie veikia kaip vienas ekonominis vienetas, Konkurencijos įstatymo 5 straipsnis apskritai negali bÅ«ti taikomas.Per teismo posėdį atsakovės atstovė prašė skundÄ atmesti atsiliepime iÅ¡dėstytais argumentais.

S k u n d a s  a t m e s t i n a s Å ioje byloje ginčas kilęs dėl Konkurencijos tarybos 2014-03-03 sprendimo Nr. (5.8-26) 6V-398, kuriuo atsisakyta pradėti skundo nagrinėjimo procedÅ«rÄ , teisėtumo ir pagrįstumo.PareiÅ¡kėjas, kreipdamasis į Konkurencijos tarybÄ , prašė atlikti tyrimÄ dėl UAB „Biseris“ įr UAB „Sankryža“ padaryto Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimo bei taikyti Å¡ioms bendrovėms Konkurencijos įstatyme numatytas sankcijas, nes Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos organizuotame vieÅ¡ajame pirkime, kurį laimėjusi UAB „Sankryža“ ir pirkimo dalyvis UAB „Biseris“ dalyvavo ne kaip konkurentai, o kaip susiję tiekėjai, kadangi bendrovei „Biseris“ priklausė 100 procentų bendrovės „Sankryža“ akcijų, jos teikė alternatyvius pasiÅ«lymus, o vieÅ¡ajame pirkime veikė suderinusios veiksmus.

Konkurencijos taryba ginčo sprendimu atsisakė pradėti tyrimÄ dėl UAB „Biseris“ ir UAB „Sankryža“ veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 7 punktu. Šios įstatymo normos nustato, kad tyrimÄ pradėti atsisakoma, jeigu nėra duomenų, kurie leistų pagrįstai įtarti Å¡io įstatymo pažeidimÄ . Atsakovė ginčo nutarime pažymėjo, kad UAB „Biseris“ įr UAB „Sankryža“ sudaro vienÄ ekonominį vienetÄ , todėl Konkurencijos taryba pagrįstai konstatavo, jog nėra duomenų, kurie leistų pagrįstai įtarti Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimÄ , atsižvelgdama į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir kitų instancijų teismų motyvus.

Å ioje byloje ginčo tarp Å¡alių dėl nustatytų aplinkybių nėra, tačiau pareiÅ¡kėja, ginčydama Konkurencijos tarybos nutarimÄ , teigia, kad bendrovės „Biseris“ ir „Sankryža“ teikdami atskirus pasiÅ«lymus vieÅ¡ajame pirkime deklaravo, kad konkurencijos teisės ir viešųjų pirkimų teisės prasme veikė kaip konkurentai, jiems susijusių Å«kio subjektų bei vieno ekonominio vieneto prezumpcija neturėtų bÅ«ti taikoma, nes Å¡ių bendrovių susitarimas riboja konkurencijÄ Viešųjų pirkimų įstatymo prasme, toks susitarimas turi bÅ«ti laikomas ribojančiu konkurencijÄ ir Konkurencijos įstatymo prasme.

Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, Klaipėdos apygardos teismo sprendimuose konstatuotas sÄ Å¾iningos konkurencijos imperatyvo pažeidimas negali bÅ«ti suprantama tik kaip Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintų principų pažeidimas, nes Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-l 55-415/2016 turi res judicata galiÄ nagrinėjamoje situacijoje, o Konkurencijos taryba ginčo nutarime nepagrįstai kvestionuoja įsiteisėjusius teismų sprendimus.Atsakovė su pareiÅ¡kėjos teiginiais nesutinka, teigdama, kad vieno ekonominio vieneto samprata numato griežtesnius kontrolės ir įtakos kriterijus nei numatyti Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 14 dalyje, todėl susijusių tiekėjų klausimas viešųjų pirkimų teisėje ir vieno ekonominio vieneto klausimas konkurencijos teisėje nėra tapatÅ«s. Å ių aplinkybių vertinimas lemia skirtingas pasekmes konkurencijos teisės ir viešųjų pirkimų teisės kontekste.

Nors dėl bendrovės „Biseris“ kontrolės UAB „Sankryža“ atžvilgiu, Å¡ios įmonės laikytinos vienu ekonominiu vienetu, dėl ko nėra pagrindo taikyti Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio, tačiau jų atžvilgiu gali bÅ«ti taikomi Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio, numatančio viešųjų pirkimų principus, reikalavimai.Teismas negali sutikti su tokiais pareiÅ¡kėjos teiginiais, palaiko atsakovės pozicijÄ , nes vadovaujantis Konkurencijos teise, Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo praktika, Konkurencijos taryba tinkamai įvertino pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ iÅ¡tirti bendrovių „Biseris“ ir „Sankryža“ veiksmus dėl atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams, pagrįstai konstatavo, jog nėra pagrindo įtarti galimÄ draudžiamÄ susitarimÄ .

Atsakovė ginčo nutarime pagrįstai pripažino, kad nagrinėjamu atveju Å¡ios atskiros bendrovės (atskiri juridiniai asmenys) sudarė vienÄ ekonominį vienetÄ . Tiek teismų praktikoje, tiek teisės aktuose yra įtvirtinta, kad santykiai vieno ekonominio vieneto viduje nėra laikomi Å«kio subjektų susitarimu ar suderintais veiksmais, kurie riboja konkurencijÄ , konkurencijos teisės prasme. Tai aiÅ¡kiai patvirtino ESTT byloje Nr. C-73/95, Viho Europe prieÅ¡ KomisijÄ , kurioje konstatavo: „kai patronuojanti bendrovė ir jos dukterinės įmonės sudaro vienÄ ekonominį vienetÄ , kuriame dukterinės įmonės neturi realios autonomijos dėl savo veiklos rinkoje, o įgyvendina jas visiÅ¡kai kontroliuojančios patronuojančios bendrovės instrukcijas, <...> negali bÅ«ti taikoma EBB 85 straipsnio 1 dalis <...> kur nėra susitarimo tarp ekonomiÅ¡kai nepriklausomų subjektų, santykiai ekonominio vieneto viduje negali reikÅ¡ti susitarimo ar suderintų veiksmų tarp įmonių, kurie riboja konkurencijÄ pagal EBB sutarties 85 straipsnio 1 dalį <..>“.

Be to, Europos Komisija komunikato „Sutarties dėl Europos SÄ jungos veikimo 101 straipsnio taikymo horizontaliesiems bendradarbiavimo susitarimams gairės“, 11 pastraipoje yra pažymėjusi, kad „bendrovės, kurios yra tos pačios įmonės dalis, kaip apibrėžta 101 straipsnio 1 dalyje, Å¡iose gairėse konkurentėmis nelaikomos. 101 straipsnis taikomas tik nepriklausomų įmonių sudarytiems susitarimams. Kai viena bendrovė daro lemiamÄ Ä¯takÄ kitai bendrovei, jos yra vienas Å«kio subjektas ir todėl tos pačios įmonės dalis).

TÄ patį galima pasakyti ir apie tai pačiai grupei priklausančias bendroves, t. y. bendroves, kurioms lemiamÄ Ä¯takÄ daro ta pati patronuojančioji bendrovė. Taigi jos nelaikomos konkurentėmis, net jei abi veikia tose pačiose atitinkamose produktų ir geografinėse rinkose“. Todėl Å¡i aplinkybė (vienas ekonominis vienetas) buvo pakankama, kad nebÅ«tų pagrindo įtarti vienos iÅ¡ galimo draudžiamo susitarimo sÄ lygų, ir atsisakyti pradėti tyrimÄ dėl praÅ¡yme nurodytų veiksmų pagal Konkurencijos įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 7 punktÄ .PareiÅ¡kėja teigia, kad atsakovės nurodoma teismų praktika nėra aktuali nagrinėjamoje situacijoje, nes nei vienoje byloje nebuvo nagrinėjamas dviejų susijusių tiekėjų dalyvavimas tame pačiame vieÅ¡ajame pirkime, ESTT praktika nepaneigia galimybės tokioje situacijoje taikyti Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ , vieÅ¡ajame pirkime dalyviai visais atvejais laikomi konkurentais.Teismas negali sutikti su tokiais pareiÅ¡kėjos teiginiais, nes Å¡ių bendrovių („Biseris“ ir „Sankryža“), dalyvavimas tame pačiame vieÅ¡ajame pirkime, nekeičia jų buvimo vienu ekonominiu vienetu pagal ESTT suformuotÄ vieno ekonominio vieneto doktrinÄ .

Atsakovė pagrįstai pažymėjo, kad vieno ekonominio vieneto vertinimui reikÅ¡minga tai, ar viena bendrovė daro lemiamÄ Ä¯takÄ kitai bendrovei, dėl ko 100 procentų akcijų turėjimas patvirtina tokios įtakos turėjimÄ , ir tai savaime nepriklauso nuo to, kaip save vieÅ¡ajame pirkime pateikia juridiniai asmenys.Ä®vertinus ESTT praktikÄ , taikant Sutartį dėl Europos SÄ jungos veikimo (toliau – ir SESV) 101 straipsnio nuostatas dėl vieno Å«kio subjekto sampratos, nėra nurodyti kokie nors Å¡ios praktikos apribojimai, nėra nurodyta, jog ji netaikoma kokių nors Å«kinės veiklos sričių ar sektorių atvejais, taip pat viešųjų pirkimų srityje.

ESTT nėra pažymėjęs, kad Å¡i praktika taikytina tik kokių nors iÅ¡imčių atvejais. Be to ESTT vieno ekonominio vieneto praktikÄ yra patvirtinęs ir kainų fiksavimo atveju, todėl galima pritaikyti Å¡ios nagrinėjamos bylos kontekste. Vadinasi ESTT praktikoje, teisės normose reglamentuojančiuose konkurencijÄ nėra numatyta vieno ekonominio vieneto sampratos iÅ¡imčių viešųjų pirkimų srityje ar kitose veiklos srityse ar sektoriuose. Teismas laiko, kad atskiri juridiniai asmenys atsižvelgus į jų tarpusavio ryÅ¡ius sudaro vienÄ ekonominį vienetÄ , tokių juridinių asmenų sudaryti susitarimai ar suderinti veiksmai negali bÅ«ti pripažinti Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimu.

Atsižvelgus į Å¡ias teisės aktų normas, ESTT praktikÄ , darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjos skunde nurodyti argumentai, kad bendrovių „Biseris“ ir „Sankryža“ buvimas vienu ekonominiu vienetu nėra reikÅ¡mingas konstatuojant draudžiamo susitarimo buvimÄ vieÅ¡ojo pirkimo atveju, yra nepagrįsti. PareiÅ¡kėja apeliuoja į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Konkurencijos įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ sÄ Å¾iningos konkurencijos principÄ , negalima situacija, kai dviem juridiniams asmenims, sudariusiems susitarimÄ su tikslu pridengti kito asmens pasiÅ«lymÄ ir laimėti vieÅ¡Ä jį pirkimÄ , t. y. iÅ¡kreipti sÄ Å¾iningÄ konkurencijÄ , atsakomybė už tokius susitarimus nėra taikoma.

Å iuo aspektu teismas pažymi, kad vieno ekonominio vieneto samprata, prieÅ¡ingai nei aiÅ¡kina pareiÅ¡kėja, nėra tapati Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 14 dalyje įtvirtintai susijusių Å«kio subjektų grupės sÄ vokai. Vieno ekonominio vieneto sÄ voka nėra tiesiogiai numatyta Konkurencijos įstatyme, tačiau įtvirtinta teismų praktikoje. Susijusių Å«kio subjektų grupėje esantys Å«kio subjektai gali bÅ«ti nelaikytini vienu ekonominiu vienetu, tačiau koncentracijų vertinimo tikslais laikomi vienu Å«kio subjektu apskaičiuojant bendrÄ sias pajamas ir rinkos dalį.

Vieno ekonominio vieneto samprata numato griežtesnius kontrolės ir įtakos kriterijus nei numatyti Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 14 dalyje (ESTT byloje Nr. C-97/08 P Akzo Nobel NV ir kt. prieÅ¡ Europos Komisija).Teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas susijusių Å«kio subjektų grupės sÄ voka buvo naudojama ir ja buvo vadovaujamasi siekiant nustatyti susijusius tiekėjus. Viešųjų pirkimų įstatymo (redakcija galiojusi nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.) 24 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatos numatė, kad pirkimo dokumentuose turi bÅ«ti reikalavimas pateikti su kokiais Å«kio subjektais tiekėjas yra susijęs Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 12 dalyje nustatytais bÅ«dais, ir patvirtinama, kad jeigu vienas ar keli iÅ¡ jo nurodytų Å«kio subjektų, su kuriais jis yra susijęs, dalyvauja pirkime ir pateikia savarankiÅ¡kÄ pasiÅ«lymÄ (pasiÅ«lymus), tiekėjas Å¡iame pirkime veikia nepriklausomai nuo jų ir jie laikytini konkurentais.

Viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 7 punktas numatė, kad perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali nustatyti, jog paraiÅ¡ka ar pasiÅ«lymas atmetami, jeigu tiekėjas apie nustatytų reikalavimų atitikimÄ yra pateikęs melagingÄ informacijÄ . Atsižvelgus į Å¡ias teisės normas, darytina iÅ¡vada, kad susijusių tiekėjų klausimas viešųjų pirkimų teisėje ir vieno ekonominio vieneto klausimas konkurencijos teisėje nėra tapatÅ«s, Å¡ių aplinkybių vertinimas lemia skirtingas pasekmes konkurencijos teisės ir viešųjų pirkimų teisės kontekste.

Todėl teismas nesutinka su pareiÅ¡kėjos teiginiais, kad Konkurencijos įstatymo ir Viešųjų pirkimų įstatymo reguliavimas prieÅ¡tarautų ar paneigtų vienas kitÄ , prieÅ¡ingai, abiejų įstatymų tikslas užtikrinti sÄ Å¾iningÄ konkurencijÄ , tačiau juose numatyti pažeidimai ir jų konstatavimo sÄ lygos skiriasi. Pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio nuostatas, perkančioji organizacija privalo užtikrinti, kad atliekant pirkimo procedÅ«ras ir nustatant laimėtojÄ bÅ«tų laikomasi lygiateisiÅ¡kumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų.

Å iuo atveju Viešųjų pirkimų įstatymas numato griežtesnę atsakomybe nei Konkurencijos įstatymas. Todėl vien tai, kad nėra pagrindo taikyti Konkurencijos įstatymo, nereiÅ¡kia, kad vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymu susiję tiekėjai nelaikytini pažeidusiais Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintų principų ir negali bÅ«ti Å¡alinami iÅ¡ vieÅ¡ojo pirkimo. Vadinasi, susijusių tiekėjų dalyvavimo vieÅ¡ajame pirkime atveju gali bÅ«ti neužtikrinama sÄ Å¾ininga konkurencija, tačiau nėra pagrindo Å¡io pažeidimo sutapatinti su draudžiamu susitarimu ir taikyti įmonėms tuos pačius reikalavimus.

Atsižvelgus į Å¡ias aplinkybes, teismas nesutinka su pareiÅ¡kėjos teiginiais, kad toks atsakovės vertinimas prieÅ¡tarauja Konstitucijai ar Konstitucinio Teismo praktikai, nes tiek Viešųjų pirkimų įstatymas, tiek ir Konkurencijos įstatymas užtikrina, jog sÄ Å¾iningai konkurencijai prieÅ¡taraujantys veiksmai nebÅ«tų galimi. PareiÅ¡kėja taip pat teigia, kad vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi ir ankstesnių teismų instancijų sprendimais bendrovės „Biseris“ ir „Sankryža“ komercinių pasiÅ«lymų derinimas tame pačiame vieÅ¡ajame pirkime yra suprantamas kaip draudžiamas susitarimas.Teismas Å¡iuo aspektu pažymi, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiÅ¡kina ir taiko konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir Å¡ias siedamas su taikytina teisės norma.

Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiÅ¡kinimas gali ir turi bÅ«ti suprantamas ir aiÅ¡kinamas tik konkrečios bylos kontekste. Bandymas taikyti teisės taikymo taisykles, suformuluotas konkrečiose teismo bylose, neturinčiose esminio panaÅ¡umo su byla, kuriÄ nagrinėjant buvo suformuluotas tas teismo precedentas, reikÅ¡tų tÄ patį, kaip taikyti teisės normÄ teisiniam santykiui, kurio Å¡i norma nereglamentuoja. Dėl to iÅ¡aiÅ¡kinimai taikytini tik teismams nagrinėjant panaÅ¡ias savo faktinėmis aplinkybėmis bylas į tÄ bylÄ , kuriÄ nagrinėdamas ESTT iÅ¡aiÅ¡kino atitinkamÄ teisės normÄ (ESTT praktikÄ , taikant SESV 101 straipsnio nuostatas dėl vieno ekonominio vieneto, ESTT byloje Nr. C-73/95, Viho Europe prieÅ¡ KomisijÄ , ESTT byloje Nr. C-97/08 P Akzo Nobel NV ir kt. prieÅ¡ Europos Komisija, Europos Komisijos komunikatas „Sutarties dėl Europos SÄ jungos veikimo 101 straipsnio taikymo horizontaliesiems bendradarbiavimo susitarimams gairės“).Pirmiau nurodytų iÅ¡aiÅ¡kinimų kontekste teismas pažymi, kad tam, jog bÅ«tų teisinis pagrindas atsižvelgti į ankstesnėse bylose suformuluotas teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo taisykles, nebÅ«tina, kad visiÅ¡kai sutaptų gretinamų bylų faktinių aplinkybių visuma, o pakanka, kad bÅ«tų tapačios arba esminių panaÅ¡umų turėtų bÅ«tent tos aplinkybės, kurios buvo suformuluotų teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo taisyklių, t. y. kad bÅ«tų tapačios arba esminių panaÅ¡umų turėtų (tik) tos teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos aplinkybės, kurių pagrindu ir buvo suformuluota atitinkama taisyklė.

Tuo tarpu tapatumo arba esminio panaÅ¡umo reikalavimai netaikytini toms teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingoms bylos aplinkybėms, kurios neturėjo teisinės reikÅ¡mės ir (arba) įtakos formuluojant atitinkamÄ teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo taisyklę.Kaip matyti iÅ¡ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties (LAT nutartis Nr. e3K-3-155-415/2016, LITEKO), kitų teismų sprendimuose (LITEKO) nebuvo konstatuotas Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimas. Teismai, nagrinėdami Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos organizuotÄ vieÅ¡Ä jį pirkimÄ , konstatavo bendrovių „Biseris“ ir „Sankryža“ Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio pažeidimus (sÄ Å¾iningas tiekėjas).

Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinti pagrindiniai viešųjų pirkimų principai, pagal kuriuos perkančioji organizacija turi užtikrinti ne tik sÄ Å¾iningÄ konkurencijÄ , tačiau ir tai, kad atliekant pirkimo procedÅ«ras ir nustatant laimėtojÄ bÅ«tų laikomasi lygiateisiÅ¡kumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje bendroves „Biseris“ ir „Sankryža“ pripažino tarpusavyje susijusiais tiekėjais, todėl Viešųjų pirkimų įstatymo prasme susijusiems Å«kio subjektams, nors nedraudžiama dalyvauti tame pačiame vieÅ¡ajame pirkime, tačiau draudžiama teikti suderintus komercinius pasiÅ«lymus vieÅ¡ajame pirkime, toks susijusių teikėjų pasiÅ«lymų derinimas gali bÅ«ti vertinamas pagal tokius pačius kriterijus, kaip ir nesusijusių tiekėjų pasiÅ«lymų derinimas Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio prasme ir pasiremiant Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio nuostatomis.

Tačiau teismas laiko, kad toks bendrovių veiksmų neteisėtumas Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio prasme nebuvo nagrinėtos civilinės bylos įrodinėjimo dalykas, o vien tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas rėmėsi tam tikrais Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio taikymo elementais (veiksmų derinimo samprata, vertinimo kriterijais), dar nereiškia, kad minėtoje civilinėje byloje įrodinėjimo dalykas buvo šių bendrovių veiksmų atitikties Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams vertinimas.

Be to, iÅ¡ pareiÅ¡kėjos skundo turinio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties matyti, kad pareiÅ¡kėja yra pripažinta Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos organizuoto vieÅ¡ojo pirkimo laimėtoja, konstatuojant bendrovių „Biseris“ ir „Sankryža“ Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimus (LITEKO). Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad konkurencijos taryba turi iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kimus dėl konkurencijÄ ribojančių veiksmų ne vėliau kaip per 30 dienų nuo pareiÅ¡kimo ir dokumentų pateikimo ir priimti nutarimÄ pradėti tyrimÄ ar atsisakyti pradėti tyrimÄ .

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A556-1555-08 pažymėjo, kad kiekvienu atveju asmenims, turintiems iniciatyvos teisę pradėti konkurencijÄ ribojančių veiksmų tyrimÄ , pateikus pareiÅ¡kimÄ dėl konkurencijÄ ribojančių veiksmų tyrimo, Konkurencijos taryba turi atlikti iÅ¡samų, visapusiÅ¡kÄ , objektyvų pareiÅ¡kimo tyrimÄ . PareiÅ¡kimo tyrimo iÅ¡dava – sprendimas dėl konkurencijÄ ribojančių veiksmų tyrimo arba sprendimas atsisakyti pradėti tyrimÄ .

Pastarojo sprendimo priėmimo metu, teismas laiko, kad paprastai neturėtų bÅ«ti gauta jokių duomenų, leidžiančių pagrįstai įtarti įstatymo pažeidimÄ . Ir atvirkščiai, jei konkretaus pareiÅ¡kimo nagrinėjimo metu gaunami įrodymai, leidžiantys įtarti galimÄ Konkurencijos įstatymo pažeidimÄ â€“ tyrimas dėl galimų konkurencijÄ ribojančių veiksmų tyrimo turėtų bÅ«ti pradėtas. Nagrinėjamu atveju, pareiÅ¡kėjos nurodytos faktinės aplinkybės nėra pagrįstos, ginčo sprendime pagrįstai konstatuota, kad bendrovės „Biseris“ ir „Sankryža“ sudaro vienÄ ekonominį vienetÄ , todėl nėra duomenų, kurie leistų pagrįstai įtarti Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimÄ .Atsižvelgus į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas sprendžia, kad Konkurencijos taryba pagrįstai atsisakė pradėti tyrimÄ pagal pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ dėl bendrovių „Biseris“ ir „Sankryža“ veiksmų, dalyvaujant Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos organizuotame vieÅ¡ajame pirkime, atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams, ginčijamas Konkurencijos tarybos 2016 m. balandžio 12 d. nutarimas Nr. 1S-45/2016, kuriuo atsisakyta pradėti tyrimÄ , yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo jo naikinti skunde iÅ¡dėstytais argumentais.Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (EŽTT 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk v.

Netherlands; 1997-12-19 sprendimas Helle v. Finland; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).Esant Å¡ioms aplinkybėms, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo reikalavimų tenkinti skunde iÅ¡dėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl jo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d. 1 p., 57 str.).Teismui nepatenkinus pareiÅ¡kėjo skundo, nėra pagrindo priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 ? 87 str., 88 str. 1 d. 1 p., 132 str., teismas n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kėjos UAB „Maniga“ skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

 Teisėjai                                                               Mefodija Povilaitienė                                                                             Jolita Rasiukevičienė                                                                              Henrikas Sadauskas