2020-07-29 Nr. AB-14077-3-65-3-00005-2018-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1385-575/2020

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00005-2018-3

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramutės Ruškytės ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. Š. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. sausio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. Š. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos atstovaujamai Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Utenos AVPK, atsakovo atstovas), 330 Eur turtinei žalai ir 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2017 m. lapkričio 8 d., vakare, apie 21.49 val., Molėtų m., Statybininkų gatvėje, ties pastatu Nr. 2, nežymėtu policijos automobiliu atvykę Utenos AVPK Molėtų rajono policijos komisariato (toliau – ir Molėtų rajono PK) Reagavimo skyriaus vyriausieji patruliai D. G. ir N. I. (toliau – ir vyriausieji patruliai D. G. ir N. I.), šiurkščiai pažeisdami Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 22 straipsnį, 23 straipsnio 5 dalį ir 27 straipsnį, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos (toliau – ir Policijos patrulių veiklos instrukcija) 26 ir 36 punktus, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 147 ir 98 straipsnius, atliko neteisėtus veiksmus: paėmė pareiškėjo garso kolonėlę „Alpine MRP-M350“ (toliau – ir garso kolonėlė) ir perdavė ją kitam asmeniui; panaudojo prieš pareiškėją fizinę jėgą ir patalpino į policijos automobilį; pareiškėją pristatė į policijos komisariatą ir jame laikė apie 3 val. V. Š. teigė, kad Molėtų rajono PK pareigūnai tokiais neteisėtais veiksmais siekė paimti jam priklausantį daiktą ir perduoti kitam asmeniui.

3. Pareiškėjas teigė, kad 330 Eur turtinę žalą sudaro 130 Eur už paimtą žemų dažnių garso kolonėlę ir 200 Eur už teisinių paslaugų apmokėjimą surašant skundą. Neteisėtais policijos pareigūnų veiksmais padaryta neturtinė žala pasireiškė patirtais dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais, pažeminimu, dvasiniu sukrėtimu, emocine depresija, užgauta savigarba, sukeltu fiziniu skausmu.

4. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Utenos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

5. Atsakovo atstovas nurodė, kad Molėtų rajono PK vyriausieji patruliai D. G. ir N. I. vykdė Molėtų rajono PK Reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo D. P. nurodymą patikrinti iš K. K. gautą pranešimą apie tai, kad asmuo, prisistatęs kaip V. Š., Molėtuose, Statybininkų gatvėje, prie pastato Nr. 2 parduos garso kolonėlę, kuri buvo iš jo pavogta. Utenos AVPK teigė, jog policijos pareigūnai, vykdydami pavestą patruliavimo užduotį, privažiavo prie nurodytų asmenų, prisistatė, kad yra Molėtų rajono PK pareigūnai ir aiškinosi įvykio aplinkybes. Įvertinę pareiškėjo agresyvius veiksmus, policijos pareigūnai nusprendė panaudoti specialiąją priemonę – antrankius ir taip nutraukti V. Š. neteisėtus veiksmus. Prieš pareiškėją buvo panaudoti koviniai imtynių veiksmai, pareiškėjas buvo paguldytas ant žemės, jam buvo uždėti antrankiai, po to jis buvo pasodintas į tarnybinį automobilį. V. Š. tarnybiniame automobilyje nenusiramino, garsiai šūkavo, vartojo necenzūrinius žodžius, vyriausiąjį patrulį D. G. išvadino įžeidžiančiu žodžiu, o pristatant į Molėtų rajono PK patalpas, pareiškėjas grasino D. G., sakydamas įvairius necenzūrinius žodžius. Utenos AVPK nurodė, kad V. Š. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 506 straipsnio 4 dalį ir 508 straipsnį.

6. Utenos AVPK teigė, kad pareiškėjui nevykdant policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų, atsirado pagrindas pradėti administracinio nusižengimo teiseną, todėl policijos pareigūnai turėjo teisę V. Š. sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigos tarnybines patalpas. Utenos AVPK nurodė, kad vykdant asmens sulaikymą ir pristatymą, pareiškėjas, vartodamas necenzūrinius įžeidžiančius žodžius, pažemino statutinių valstybės tarnautojų garbę ir orumą, ir šiais veiksmais įvykdė dar vieną administracinį nusižengimą. Utenos AVPK, remdamasis Policijos patrulių veiklos instrukcijos 58 punktu, nurodė, kad, įtarus pareiškėją teisės pažeidimo padarymu, policijos pareigūnai turėjo teisę drausti naudotis mobiliojo ryšio telefonais ir kitomis ryšio priemonėmis. Utenos AVPK, atsižvelgęs į tai, pareiškėjas turėjo ANK 607 straipsnyje numatytą teisę jam taikytas administracinių nusižengimų teisenos užtikrinimo prievartos priemones apskųsti nustatyta tvarka, teigė, kad šių priemonių taikymo teisėtumą galėjo įvertinti tik bendrosios kompetencijos teismas, nagrinėjantis gautą skundą. Be to, Utenos AVPK, vadovaudamasis BPK 97, 98 ir 147 straipsniais, nurodė, kad policijos pareigūnai N. I. ir D. G., 2017 m. lapkričio 8 d. pristatydami sulaikytą pareiškėją į Molėtų rajono PK tarnybines patalpas, pagrįstai pristatė ir jo pardavinėtą garso kolonėlę, kadangi šis daiktas buvo pirminės policijos gautos informacijos tikrinimo objektu. Utenos AVPK nurodė, jog Molėtų rajono PK patalpose buvęs K. K. patvirtino, kad pareiškėjo pardavinėta garso kolonėlė priklauso jam ir buvo pavogta. Utenos AVPK, atsižvelgęs į tai, kad Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariate (toliau – ir Panevėžio miesto ir rajono PK) yra atliekamas ikiteismini tyrimas Nr. 01-1-10968-17 dėl garso kolonėlės vagystės iš K. K., padarė išvadą, jog šis daiktas, kaip ikiteisminio tyrimo daiktinis įrodymas, turėjo būti paimama nustatyta tvarka.

7. Utenos AVPK pažymėjo, kad tiriant pareiškėjo 2017 m. lapkričio 10 d. pareiškimą Nr. 89-AP-1477 dėl garso kolonėlės paėmimo iš pareiškėjo, Molėtų rajono PK Veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas T. J. 2017 m. gruodžio 29 d. nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą. Utenos AVPK, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2015 m. lapkričio 9 d. įsakymo Nr. 1V-885 redakcija) patvirtintu Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarkos aprašo 10.3 punktu ir remdamasis administracinio nusižengimo byla Nr. 74-ANP-127849381 dėl V. Š. įvykdytų administracinių nusižengimų, numatytų ANK 506 straipsnio 4 dalyje ir 508 straipsnyje, teigė, kad tik teisminio nagrinėjimo metu gali būti įvertinta visuma aplinkybių, susijusių su pareiškėjui inkriminuojamais administraciniais nusižengimais ir jų aplinkybių nustatymu. Tvirtino, kad garso kolonėlė Panevėžio miesto ir rajono PK atliekamame ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-10968-17 yra kaip daiktinis įrodymas, todėl tolesnis jos nuosavybės klausimas sprendžiamas šio ikiteisminio tyrimo metu, o pareiškėjas turės galimybę savo teisėtus interesus ginti BPK numatyta tvarka

II. 8. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2019 m. sausio 28 d. sprendimu pareiškėjo V. Š. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

9. Teismas, išsamiai aprašęs bylos faktines aplinkybes, akcentuodamas CK nuostatas, reglamentuojančias deliktinę atsakomybę, taip pat aktualią teismų praktiką, konstatavo, kad Panevėžio miesto ir rajono PK atliekamame ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-10968-17 garso kolonėlė buvo vertinama kaip nusikalstamos veikos objektas; dėl šio daikto vagystės buvo atliekami Baudžiamojo proceso kodekso numatyti procesiniai veiksmai; garso kolonėlė 2018 m. sausio 3 d. grąžinta K. K., kuris ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-10968-17 laikomas garso kolonėlės savininku, iš kurio šis daiktas buvo pavogta. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad Panevėžio miesto ir rajono PK Veiklos skyriaus atliekamame ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-10968-17, remiantis Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro 2017 m. gruodžio 11 d. nutarimu, V. Š. buvo apklaustas kaip specialusis liudytojas. Iki bylos nagrinėjimo pabaigos duomenų apie pasikeitusią pareiškėjo procesinę padėtį šiame ikiteisminiame tyrime teismui nebuvo pateikta. V. Š., nesurinkus pakankamai duomenų, kad jam ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-10968-17 būtų suteiktas įtariamojo statusas, sutiko duoti parodymus apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką. Bylos duomenimis, ši veika yra susijusi su garso kolonėlės, kaip iš K. K. pavogto daikto, įgijimu ir disponavimu. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, padarė išvadą, kad nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, jog Molėtų rajono PK policijos pareigūnai atliko veiksmus, susijusius su garso kolonėlės paėmimu, jos perdavimu K. K., vykdydami jiems priskirtas funkcijas viešojo administravimo srityje. Teismo vertinimu, šie policijos pareigūnų veiksmai buvo tiesiogiai susiję su Panevėžio miesto ir rajono PK Veiklos skyriaus atliekamu ikiteisminiu tyrimu Nr. 01-1-10968-17 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį ir vertintini baudžiamojo proceso normų, reglamentuojančių poėmio atlikimo tvarką, požiūriu. Teismas pažymėjo, kad bylą nagrinėjantis teismas neturi teisinio pagrindo pasisakyti dėl policijos pareigūnų veiksmų, atliktų baudžiamojo proceso normų reglamentuojamų teisinių santykių srityje.

10. Teismas sprendė, kad nagrinėjamoje byloje V. Š. nurodytos aplinkybės, išdėstyti argumentai ir motyvai nepatvirtina, jog turtinė žala, pasireiškusi garso kolonėlės praradimu, yra padaryta neteisėtais Molėtų rajono PK policijos pareigūnų veiksmais, kuriuos jie atliko viešojo administravimo srityje. Dėl šios priežasties V. Š. skundo dalį dėl 130 Eur turtinės žalos atlyginimo teismas atmetė kaip nepagrįstą. Be to, V. Š. teigė, kad.

11. Teismas vertindamas pareiškėjo teiginį, kad jam neteisėtais Molėtų rajono PK policijos pareigūnų veiksmais buvo padaryta ir 2 000 Eur neturtinė žala, atsižvelgęs į Utenos AVPK atsiliepime pateiktus paaiškinimus, sprendė, jog Utenos AVPK nurodytas aplinkybes patvirtina Molėtų rajono PK Reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo D. P. ir Molėtų rajono PK vyriausiųjų patrulių D. G. ir N. I. tarnybiniai pranešimai, kuriuose pareigūnai detaliai ir nuosekliai nurodė K. K. pranešimo apie pardavinėjamą garso kolonėlę tikrinimo aplinkybes. Molėtų rajono PK Reagavimo skyriaus pareigūnų paaiškinimai yra nuoseklūs, neprieštarauja liudytojais apklaustų K. K., E. J., M. S. parodymams, užfiksuotiems 2017 m. lapkričio 24 d. protokoluose. Todėl teismas konstatavo, kad Molėtų rajono PK Reagavimo skyriaus vyriausieji patruliai D. G. ir N. I., vykdami jiems pavestą užduotį patikrinti K. K. pranešimo aplinkybes ir vykdami į Molėtuose, Statybininkų gatvėje, prie pastato Nr. 2 esančią vietą, kurioje susitiko K. K. ir V. Š., susitarę dėl garso kolonėlės pardavimo, veikė teisėtai, t. y. vykdė jiems pavestą patruliavimo užduotį ir įgyvendino Policijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintus policijos uždavinius bei šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytas funkcijas, susijusias su teisės pažeidimų atskleidimu ir tyrimu.

12. Teismas atsižvelgęs į tai, kad byloje nustatyta, jog Molėtų rajono PK vyriausiesiems patruliams D. G. ir N. I. įvykio vietoje aiškinantis K. K. pranešimo apie garso kolonėlės pardavinėjimo aplinkybes, V. Š. neįvykdė policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų ištraukti rankas iš kelnių kišenių ir jas parodyti bei vykti į policijos komisariatą, reikšdamas ir vartodamas įžeidžiančius necenzūrinius žodžius pareigūnų atžvilgiu, pažemino statutinių valstybės tarnautojų garbę ir orumą, dėl ko jam V. Š. pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį ir 508 straipsnį buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, taip pat įvertinęs, kad Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2018 m. balandžio 13 d. nutarimu administracinių nusižengimų teisena V. Š. atžvilgiu buvo nutraukta, padarius išvadą, jog jo padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių (administracinė byla Nr. A18.-2-732-2018), tačiau šis nutarimas buvo panaikintas Panevėžio apygardos teismo 2018 m. birželio 4 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-97-334/2018, teismas konstatavo, jog administracinę bylą nagrinėjantis administracinis teismas privalo vadovautis Panevėžio apygardos teismo 2018 m. birželio 4 d. nutarimo išvadomis apie V. Š. padarytus administracinius nusižengimus, nustatytas administracinių nusižengimų įvykio faktines aplinkybes, įvykdytų teisei priešingų veikų kvalifikavimą, policijos pareigūnų veiksmų vertinimą.

13. Teismas, išsamiai aprašęs Panevėžio apygardos teismo 2018 m. birželio 4 d. nutarime nustatytas aplinkybes ir išvadą, kad nustačius, jog V. Š. neįvykdė policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų, policijos pareigūnai, atliekantys jiems pavestas funkcijas, įstatymų nustatyta tvarka turėjo teisę panaudoti prievartą, o dėl nevykdomų policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų atsirado pagrindas pradėti administracinio nusižengimo teiseną V. Š. atžvilgiu, todėl policijos pareigūnai turėjo teisę jį sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigos tarnybines patalpas, sprendė, kad nėra pagrindo vertinti, jog Molėtų rajono PK Reagavimo skyriaus vyriausieji patruliai N. I. ir D. G. pažeidė Policijos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4 punktuose, 27 straipsnio 1 dalies, 3 dalies 2 punkte įtvirtintas nuostatas.

14. Teismas taip pat kaip nepagrįstus vertino V. Š. skundo teiginius, jog Molėtų rajono PK Reagavimo skyriaus vyriausieji patruliai N. I. ir D. G. pažeidė Policijos patrulių veiklos instrukcijos 26 punktą, kuriame įtvirtinti reikalavimai yra keliami policijos pareigūnams, kurie tamsiuoju paros metu stabdo transporto priemones. Teismas vertino, kad bylos duomenys neabejotinai leidžia daryti išvadą, jog Molėtų rajono PK vyriausieji patruliai N. I. ir D. G. 2017 m. lapkričio 8 d., apie 21 val. 40 min. Molėtuose, Statybininkų gatvėje, ties pastatu Nr. 2, Policijos patrulių veiklos instrukcijos 22 punkte aprašytų policijos patrulių funkcijų nevykdė. Bylos duomenimis, V. Š., jį pristačius į Molėtų rajono PK patalpas, buvo surašyti administracinio sulaikymo ir asmens apžiūros protokolai. Teismas sprendė, kad juos surašęs Molėtų rajono PK Reagavimo skyriaus pareigūnas D. G. laikėsi ANK nuostatų, reglamentuojančių administracinio sulaikymą ir asmens apžiūrą. Todėl teismas padarė išvadą, kad administracinių nusižengimų teisena V. Š. atžvilgiu pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį ir 508 straipsnį buvo pradėta pagrįstai, administracinių nusižengimų teisenos užtikrinimo prievartos priemonių taikymas buvo susijęs su administracinių nusižengimų teisena, jų taikymo teisėtumas ANK nustatyta tvarka nebuvo paneigtas.

15. Teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių ir įrodymų visetą, konstatavo, kad šiuo atveju nenustatyta viena iš būtinųjų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, t. y. Utenos AVPK pareigūnų veiksmų neteisėtumas. Nenustačius vienos iš sąlygų, būtinų viešajai atsakomybei atsirasti, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Utenos AVPK, nekyla prievolė atlyginti V. Š. turtinę ir neturtinę žalą.

III. 16. Pareiškėjas V. Š. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. sausio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, taip pat priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

17. Pareiškėjas nurodo, kad teismas, priimdamas sprendimą šioje byloje, nevertino apelianto (pareiškėjo) skunde nurodytų aplinkybių, jog Utenos AVPK Molėtų rajono PK pareigūnai paimdami iš pareiškėjo garso kolonėlę ALPINE MRP-M350, dėl ko jam buvo padaryta 130 Eur turtinė žala, šiurkščiai pažeidė taisykles, reglamentuojančias poėmio atlikimo tvarką. Teismas taip pat nevertino tai, kad policijos pareigūnai atlikę tyrimą ir apibendrinę tyrimo metu nustatytas aplinkybes, įvertinus teises, suteiktas Policijos įstatymo, yra padaryti procedūriniai pažeidimai (pareigūnai atlikti tam tikrus veiksmus galėjo, tačiau nesilaikė procedūros, nustatančios tokių veiksmų įvertinimą). Pažymi, kad nėra surašyto poėmio akto apie tai, jog būtų paimta iš jo garso kolonėlė ALPINE MRP-M350, taigi akivaizdu, kad kolonėlės poėmis atliktas nesilaikant įstatyme nustatytų reikalavimų bei poėmio tvarkos. Teismas taip pat nevertino aplinkybių dėl šiurkštaus įstatymo pažeidimo, tačiau motyvuodamas savo sprendimą nurodė, kad Molėtų rajono PK Reagavimo skyriaus vyresnysis tyrėjas D. P. 2017 m. lapkričio 8 d. parengto Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo duomenys patvirtina, jog iš K. K. paimta garso kolonėlė buvo apžiūrėta, nufotografuota ir perduota K. K., kuris įsipareigojo ją saugoti, nekeisti jos techninės būklės be atskiro policijos pareigūnų nurodymo ir pristatyti ikiteisminį tyrimą atliekančiai tyrėjai. Tačiau teismas nevertino ir nepasisakė, kokiu būdu minėta kolonėlė buvo paimta iš pareiškėjo ir perduota K. K..

18. Pareiškėjas teigia, kad teismas taip pat netyrė ir nepasisakė dėl į bylą pateiktų įrodymų, kurie patvirtina jo nuosavybę į minėtą kolonėlę, taip pat nepasisakė ir nevertino liudytojo L. N. teismo posėdžio metu duotų parodymų. Pareiškėjas pateikė teismui antstolės N. V. 2018 m. vasario 9 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 0073/18/02, kuriame patvirtintas faktas, jog apeliantas susitarė dėl minėtos garso kolonėlės pirkimo, tokį patį faktą teisme patvirtino ir liudytojas L. N.. Visų šių nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismas šioje byloje nevertino ir nepateikė jokių argumentų bei motyvų, taip pat nevertino ir byloje esančių duomenų, kad Panevėžio miesto ir rajono PK Veiklos skyriaus atliekamame ikiteisminiame tyrime Nr. 01-01-10968-17 nesurinkta pakankamai duomenų, jog pareiškėjui būtų suteiktas įtariamojo statusas, tačiau garso kolonėlė iš jo paimta kaip pavogta. Taigi buvo padaryti esminiai materialiosios ir proceso teisės pažeidimai, turėję įtakos teisingo sprendimo priėmimui. Teismas, remdamasis įrodymais, turėjo juos įvertinti objektyviai ir nešališkai, visapusiškai juos ištirti, pašalinti visus prieštaravimus, tačiau vadovavosi išskirtinai tik tais įrodymais, kurie paneigė policijos pareigūnų padarytus šiukščius pažeidimus vykdant poėmį.

19. Pareiškėjas vertina, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog byloje nustatyti duomenys nepatvirtina V. Š. teiginių, kad Molėtų rajono PK policijos pareigūnai veiksmus, susijusius su garso kolonėlės paėmimu, jos perdavimu V. K., atliko vykdydami jiems priskirtas funkcijas viešojo administravimo srityje ir šie policijos pareigūnų veiksmai buvo tiesiogiai susiję su atliekamu ikiteisminiu tyrimu Nr. 01-1-10968-17. Akivaizdu, kad policijos pareigūnai, kaip viešojo administravimo subjektai, veikė nesivadovaudami įstatymo normomis, o patys nusprendė patikrinti gautą informaciją ir nežymėtu tarnybiniu automobiliu nuvyko į vietą, kurioje buvo apeliantas ir pranešėjas K. K.. Taigi policijos pareigūnai viršijo savo, kaip viešojo administravimo subjektams, suteiktus įgaliojimus ir neteisėtai paėmė iš apelianto garso kolonėlę. Todėl teismas neteisingai įvertino bylos faktines aplinkybes, taip pat teismas, priimdamas sprendimą šioje byloje, nesiėmė veiksmų, kad būtų teisingai išspręsta šį byla, netinkamai ištyrė ir įvertino visas šiai bylai teisingai išspręsti būtinas aplinkybes.

20. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Utenos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą.

21. Atsakovo atstovas, pakartojęs bylos faktines aplinkybes, kurias buvo nurodęs atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui, papildomai nurodo, kad Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariate 2018 m. gegužės 29 d. rašto Nr. 50-S-17026(15.4.18E) duomenimis, šios policijos Veiklos skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-10968-17 pagal BK 178 straipsnio 2 dalį; nurodytas tyrimas buvo sustabdytas, Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros 2018 m. lapkričio 12 d. rašto duomenimis, sustabdytas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-110968-17 nėra atnaujintas. Ikiteisminiame tyrime Nr. 01-110968-17 garso kolonėlė buvo vertinama kaip nusikalstamos veikos objektas; dėl šio daikto vagystės buvo atliekami BPK numatyti procesiniai veiksmai; garso kolonėle 2018 m. sausio 3 d. grąžinta K. K., kuris ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-10968-17 laikomas garso kolonėlės savininku, iš kurio šis daiktas buvo pavogtas. Pritaria teismo priimtai išvada, kad byloje nustatyti duomenys nepatvirtino V. Š. teiginių, jog Utenos AVPK Molėtų rajono PK policijos pareigūnai veiksmus, susijusius su garso kolonėlės paėmimu, jos perdavimu K. K., atliko, vykdydami jiems priskirtas funkcijas viešojo administravimo srityje. Pritaria teismo vertinimui, kad šie policijos pareigūnų veiksmai buvo tiesiogiai susiję su Panevėžio miesto ir rajono PK Veiklos skyriaus atliekamu ikiteisminiu tyrimu Nr. 01-1-10968-17 pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir vertintini baudžiamojo proceso normų, reglamentuojančių poėmio atlikimo tvarką, požiūriu. Sutinka su teismo pozicija, kad administracinę bylą nagrinėjantis teismas privalėjo vadovautis Panevėžio apygardos teismo 2018 m. birželio 4 d. nutarimo išvadomis apie V. Š. padarytus administracinius nusižengimus, nustatytas administracinių nusižengimų įvykio faktines aplinkybes, įvykių teisei priešingų veikų kvalifikavimą, policijos veiksmų vertinimą.

22. Atsakovo atstovas vertina, kad administracinių nusižengimų teisena V. Š. atžvilgiu pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį ir 508 straipsnį buvo pradėta pagrįstai, administracinių nusižengimo teisenos užtikrinimo prievartos priemonių taikymas buvo susijęs su administracinių nusižengimų teisena, jų taikymo teisėtumas ANK nustatyta tvarka nebuvo paneigtas. Taigi nagrinėjamo ginčo atveju nenustatytas vienas iš būtinųjų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, pareigūnų veiksmų neteisėtumas. Nenustačius vienos iš sąlygų, būtinų viešajai atsakomybei atsirasti, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Utenos AVPK, nekyla prievolė atlyginti turtinę ir neturtinę žalą. Mano, kad teismas išsamiai išnagrinėjo šią bylą ir priėmė teisėtą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 23. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos, kuri kildinama iš policijos pareigūnų galimai neteisėtos veiklos, atlyginimo.

24. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.). Taigi kai yra pagrindas pripažinti, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, pasisako tik dėl apeliaciniuose skunduose nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).

25. Apeliantas teigia, kad policijos pareigūnai viršijo savo, kaip viešojo administravimo subjektams suteiktus įgaliojimus ir neteisėtai paėmė iš apelianto garso kolonėlę, neturėdami tam teisinio pagrindo bei įgaliojimų. Su šiais argumentais teismas nesutinka.

26. Visų pirma, teismas pažymi, kad iš bylos medžiagos matyti, kad Panevėžio miesto ir rajono PK atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-10968-17, atliekami Baudžiamojo proceso kodekso numatyti procesiniai veiksmai, dėl daikto vagystės (garso kolonėlės). Apelianto nurodyti veiksmai, dėl kurių teisėtumo jis abejoja: daikto poėmis, įrodymų vertinimas baudžiamąjame procese sprendžiant dėl nusikaltimo įvykio buvimo, įrodymų vertinimas sprendžiant dėl daikto, kuris yra baudžiamojo tyrimo dalykas, yra reglamentuojami Baudžiamojo proceso kodekso nuostatomis, tarp jų ir šio kodekso 98 ir 147 straipsnio. ABTĮ 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu. Baudžiamojo proceso kodekso 62 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūno proceso veiksmus ir nutarimus proceso dalyviai arba asmenys, kuriems taikytos procesinės prievartos priemonės, gali apskųsti ikiteisminį tyrimą organizuojančiam ir jam vadovaujančiam prokurorui; jei prokuroras atsisako patenkinti skundą, šis jo nutarimas gali būti skundžiamas aukštesniajam prokurorui šio Kodekso 63 straipsnyje nustatyta tvarka. Taigi, apelianto aukščiau paminėti klausimai nepatenka į administracinių teismų kompetencijos ratą ir turi būti skundžiami ir nagrinėjami vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso nuostatomis. Įvertinęs byloje esančią medžiagą apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad šioje byloje teismas padarė teisingą išvadą, jog byloje neįrodyta, kad Molėtų rajono PK policijos pareigūnai veiksmus, susijusius su garso kolonėlės paėmimu, jos perdavimu K. K., atliko vykdydami jiems priskirtas funkcijas viešojo administravimo srityje.

27. Pažymėtina, kad V. Š. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas kaip specialusis liudytojas (b. l. 93). Iki bylos nagrinėjimo pabaigos duomenų apie pasikeitusią pareiškėjo procesinę padėtį šiame ikiteisminiame tyrime teismui nebuvo pateikta (b. l. 110). Pareiškėjas, reikšdamas aukščiau paminėtus reikalavimus teisme, iš esmės ginasi nuo baudžiamojo persekiojimo ne įstatymo nustatytu būdu.

28. Byloje neabejotinai įrodyta, kad Molėtų rajono PK vyriausieji patruliai D. G. ir N. I. iš Molėtų rajono PK Reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo D. P. gavo telefoninį pranešimą, jog K. K. pranešė internete radęs skelbimą apie parduodamą iš jo pavogtą garso kolonėlę ir, kad jis važiuoja susitikti su ją pardavinėjančiu asmeniu V. Š. į sutartą vietą Molėtuose, Statybininkų gatvėje, prie pastato Nr. 2, tariamai, jos apžiūrėti ir pirkti. Policijos pareigūnai D. G. ir N. I., vykdydami vyresniojo tyrėjo D. P. nurodymą patikrinti gauto pranešimo aplinkybes, nežymėtu policijos automobiliu nuvyko į K. K. nurodytą vietą ir joje rado K. K., stovėjimo aikštelėje padėtą garso kolonėlę, prie jos stovintį V. Š., kitus asmenis (b. l. 27–28). Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Molėtų rajono PK Reagavimo skyriaus vyriausieji patruliai D. G. ir N. I. vykdė jiems pavestą užduotį ir įgyvendino Policijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintus policijos uždavinius (nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) atskleidimas ir tyrimas) bei šio įstatymo 6 straipsnio nustatytas funkcijas, susijusias su teisės pažeidimų atskleidimu ir tyrimu.

29. Be to, pirmosios instancijos teismas teisingai vertino byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad Molėtų rajono PK vyriausieji patruliai N. I. ir D. G. 2017 m. lapkričio 8 d., apie 21 val. 40 min. Molėtuose, Statybininkų gatvėje, ties pastatu Nr. 2, Policijos patrulių veiklos instrukcijos 22 punkte aprašytų policijos patrulių funkcijų nevykdė (transporto priemonės stabdymo ir vairuotojo tikrinimo), todėl Policijos patrulių veiklos instrukcijos 26 punkto nepažeidė.

30. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. sausio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Ramutė Ruškytė

Arūnas Sutkevičius