0d998dac-3353-4e05-93dd-78b97fc0cdab · Vilniaus apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-1936-803/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-35513-2019-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14; 3.3.1.18; 3.3.1.20. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkričio 24 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Andriaus Veriko, RÅ«tos Petkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ingos Staknienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo R.

G. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Ievos svajonė“ ieÅ¡kinį atsakovui R. G. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Veneda“. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Ievos svajonė“, atstovaujama bankroto administratoriaus R.

B., kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo R. G. 3 120 Eur skolos, 5 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas ir patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 2018 m. spalio 10 d. UAB „Ievos svajonė“ iÅ¡rašė sÄ skaitÄ â€“ faktÅ«rÄ RK Nr. 0550 pirkėjui UAB „Veneda“, kuriÄ pasirašė UAB „Ievos svajonė“ vadovė R. K. ir prekes priimantis asmuo R. G.. 2019 m. rugpjūčio 30 d. registruotu laiÅ¡ku iÅ¡siuntus UAB „Veneda“ pretenzijÄ dėl skolos pagal paminėtÄ sÄ skaitÄ apmokėjimo, buvo gautas UAB „Veneda“ direktoriaus R.

G. atsakymas, kad jis (R. G.) 2018 m. UAB „Veneda“ nedirbo, 2018-10-10 UAB „Ievos svajonės“ sÄ skaitos nėra UAB „Veneda“ dokumentuose, UAB „Veneda“ su UAB „Ievos svajone“ nedirbo ir iÅ¡ jos jokių prekių negavo, taip pat buvo teigiama, jog R. G. paraÅ¡as minėtoje sÄ skaitoje yra netikras. IeÅ¡kovės teigimu, bÅ«tent atsakovas R. G. turi pareigÄ sumokėti už gautas prekes (780 vnt. Multivitamin Oral Liguid maisto papildų) sÄ skaitoje nurodytÄ sumÄ â€“ 3120 Eur, kadangi pagal turimus duomenis pagal 2018 m. spalio 10 d.

UAB „Ievos svajonė“ iÅ¡raÅ¡ytÄ sÄ skaitÄ â€“ faktÅ«rÄ RK Nr. 0550 prekes priėmė atsakovas R. G. nedirbdamas UAB „Veneda“.

2. Atsakovas R. G. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, jog su ieÅ¡kiniu nesutinka, prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad nei asmeniÅ¡kai, nei veikdamas už trečiÄ jį asmenį nėra iÅ¡ ieÅ¡kovės gavęs jokių sÄ skaitoje nurodytų prekių, sÄ skaitoje yra ne atsakovo paraÅ¡as. Ginčo sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡ymo metu atsakovas UAB „Veneda“ nei vadovavo, nei dirbo. UAB „Veneda“ iÅ¡ ieÅ¡kovės ginčo sÄ skaitos nėra gavusi ir nėra jos įtraukusi į apskaitÄ .

Atsakovas taip pat pažymėjo, jog jis neginčija, kad turėjo teisinių santykių su ieÅ¡kove, tačiau tie santykiai nebuvo pirkimo – pardavimo. IeÅ¡kovė buvo skolinga atsakovui pagal 2017 m. gegužės 20 d. iÅ¡raÅ¡ytÄ paprastÄ jį vekselį, tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo vyko susiraÅ¡inėjimas, todėl, atsakovo nuomone, bÅ«tent iÅ¡ Å¡alių susiraÅ¡inėjimo galėjo bÅ«ti panaudoti atitinkami atsakovo rekvizitai. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 7 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino.

Priteisė iš atsakovo ieškovei 3 120 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (3 120 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2019-12-03) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, valstybei – 70 Eur žyminio mokesčio ir 18,29 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

4. Teismas nustatė, kad 2018 m. spalio 10 d. UAB „Ievos svajonė“ iÅ¡rašė sÄ skaitÄ â€“ faktÅ«rÄ RK Nr. 0550 (toliau – ir ginčo sÄ skaita) pirkėjui UAB „Veneda“, kuriÄ pasirašė UAB „Ievos svajonė“ vadovė R. K., ir prekes priimantis asmuo atsakovas R. G.. Minėtos sÄ skaitos pasiraÅ¡ymo metu atsakovas UAB „Veneda“ nedirbo, minėta sÄ skaita nėra įtraukta į UAB „Veneda“ apskaitÄ . IeÅ¡kovė praÅ¡o priteisti skolÄ už sÄ skaitoje nurodytas prekes – 780 vnt. Multivitamin Oral Liguid maisto papildų – ne iÅ¡ pirkėju nurodytos UAB „Venedos“ (trečiasis asmuo byloje), bet iÅ¡ atsakovo R. G., kaip faktiÅ¡kai Å¡ias prekes priėmusio asmens.

5. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė pateikė įrodymus, jog ieÅ¡kovei iÅ¡ pardavėjo H. Y. H. Inc (Kinija) nupirkus 100 pakuočių Multivitamin oral liguid ir 100 pakuočių Kleanvein oral liquid, pagal 2017-12-18 deklaracijÄ Nr. 17LTVG2000IM105EES iÅ¡muitinta 20 pakuočių Kleanvein oral liquid ir 30 pakuočių Multivitamin oral liguid; pagal 2018-07-30 deklaracijÄ Nr. 18LTVC0100IM100CD1 importo deklaracijÄ iÅ¡muitinta 5 pakuotės Kleanvein oral liquid; nurodytos prekės buvo pardavinėjamos gavus 2018-03-14 Kauno valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos leidimÄ .

6. Teismo vertinimu, į bylÄ pateikti prekių iÅ¡muitinimo dokumentai patvirtina, kad 2018 m. ieÅ¡kovė disponavo atsakovui perduotų prekių rÅ«Å¡imi ir kiekiu (pagal 2017-12-18 deklaracijÄ iÅ¡muitinta 30 pakuočių Multivitamin oral liguid, atsakovui perduota 13 pakuočių).

7. Teismas, įvertinęs liudytojos R. K. parodymus, sprendė, kad ieÅ¡kovė iÅ¡raÅ¡ytoje ginčo sÄ skaitoje nurodytas prekes perdavė bÅ«tent atsakovui R. G. pagal jo telefonu pateiktÄ užsakymÄ , kurio metu jis ir pateikė pirkėjo duomenis praÅ¡ydamas pirkėju nurodyti UAB „Veneda“. Teismo vertinimu, tai, kad ieÅ¡kovė nepatikrino, ar atsakovo R. G. 2018 m. spalio mėn. nurodyti duomenys apie UAB „Veneda“ yra teisingi ir ar R. G. turi teisę atstovauti UAB „Veneda“, nepaneigia atsakovo pareigos atsiskaityti už jam perduotas prekes, nes bylos duomenys patvirtina, kad R. K., bÅ«dama UAB „Ievos svajonė“ direktore, prekes atidavė asmeniÅ¡kai bÅ«tent R. G., kurį iki prekių jam perdavimo gerai pažinojo, anksčiau su juo bendravo ir bendradarbiavo kaip UAB „Grožio deivė“ vadovu, parduodavo prekes – maisto papildus, 2018 m. spalio 10 d. atsakovas pats atvyko pasiimti ginčo sÄ skaitoje nurodytų prekių.

8. Teismas pažymėjo, kad atsakovo R. G. rankraÅ¡tinis įraÅ¡as (vardas, pavardė) ir paraÅ¡as ginčo sÄ skaitoje, patvirtinantys prekių priėmimÄ , byloje nėra nuginčyti.

9. Teismas, vadovaudamasis CPK 185 straipsnio 1 dalimi, įvertinęs byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , sprendė, kad bylos duomenų visuma sudaro pakankamÄ pagrindÄ spręsti, kad pirkimo – pardavimo santykiai dėl 780 vnt. Multivitamin Oral Liguid maisto papildų susiklostė tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo, todėl bÅ«tent atsakovui kyla pareiga atsiskaityti už jam perduotas prekes, kurias jis pats iÅ¡ ieÅ¡kovės užsakė ir priėmė (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Teismas, įvertinęs bylos duomenų visumÄ , nurodė, kad neturi pagrindo manyti, kad atsakovo paraÅ¡as ginčo sÄ skaitoje yra suklastotas, taip pat pažymėjo, kad iÅ¡aiÅ¡kinus specialių žinių poreikį paraÅ¡o tikrumui dokumente nustatyti, ekspertizės skirti atsakovas ir jo atstovas neprašė.

10. Teismas, vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, priteisė iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2019-12-03) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

11. Teismas, ieÅ¡kinį patenkinęs, vadovaudamasis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, 92 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu, iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ priteisė 70,00 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo už ieÅ¡kinį ieÅ¡kovė buvo atleista pagal įstatymÄ , ir procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidas, sudarančias 18,29 Eur. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 12. Atsakovas R. G. pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti.

Nurodo Å¡iuos esminius argumentus: 12.1. teismas pažeidė įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias teisės normas, netinkamai paskirstė Å¡alims įrodinėjimo pareigÄ , dėl ko vėliau buvo netinkamai nustatytos faktinės aplinkybės; 12.2. byloje kilo ginčas dėl įrodymo – 2018 m. spalio 10 d. sÄ skaitos faktÅ«ros serija RK Nr. 0550 tikrumo. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinį grindė iÅ¡ esmės tik Å¡ia sÄ skaita, tuo metu atsakovas nurodė, jog Å¡ios sÄ skaitos nepasirašė. Pirmos instancijos teismas laikė šį įrodymÄ patikimu ir patvirtinančiu ieÅ¡kovės nurodomas faktines aplinkybes bei sprendė, jog atitinkamo paraÅ¡o netikrumÄ turėjo įrodyti atsakovas, tačiau neįrodė; 12.3. teismas netinkamai iÅ¡aiÅ¡kino ir pritaikė Civilinio proceso kodekso 184 straipsnio nuostatas.

Civilinio proceso kodekso 184 straipsnis numato, jeigu pareiÅ¡kiama, kad įrodymas yra suklastotas, tai pateikęs šį įrodymÄ asmuo gali praÅ¡yti teismÄ nelaikyti įrodymo įrodinėjimo priemone ir iÅ¡spręsti bylÄ remiantis kitais įrodymais. Jei tokio praÅ¡ymo nėra, teismas gali įpareigoti pareiÅ¡kusį apie įrodymo suklastojimÄ asmenį pateikti suklastojimo įrodymus. Tokiam pareiÅ¡kimui patikrinti teismas taip pat gali skirti ekspertizę arba iÅ¡reikalauti kitokius įrodymus. Jeigu teismas padaro iÅ¡vadÄ , kad įrodymas yra suklastotas, jis nepripažįsta jo įrodymu ir reikiamais atvejais apie suklastojimo faktÄ praneÅ¡a prokurorui.

Taigi esant ginčui dėl atitinkamos sÄ skaitos – faktÅ«ros kaip įrodymo tikrumo (suklastojimo), teismas galėjo įpareigoti atsakovÄ pateikti suklastojimo įrodymus, o ne tik praÅ¡yti atitinkamas aplinkybes įrodinėti eksperto pagalba; 12.4. byloje yra pakankamai įrodymų, kad atitinkama sÄ skaita faktÅ«ra nėra tikras dokumentas ir juo nebuvo galima vadovautis priimant sprendimÄ . SÄ skaita faktÅ«ra iÅ¡raÅ¡yta trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Veneda“, o ne atsakovui. Todėl akivaizdu, kad Å¡is dokumentas yra netikras.

SÄ skaitos iÅ¡raÅ¡ymo dienÄ atsakovas nedirbo ir jokių ryÅ¡ių neturėjo su UAB „Veneda“. SÄ skaita atsirado gerokai vėliau po bankroto bylos ieÅ¡kovei iÅ¡kėlimo. Tuo metu kai atsirado Å¡i sÄ skaita faktÅ«ra, tuo metu atsakovas ėjo trečiojo asmens UAB „Veneda“ vadovo pareigas, kas patvirtina kodėl atsirado atsakovo pavardė atitinkamoje sÄ skaitoje. Iki kol po bankroto bylos iÅ¡kėlimo atsirado atitinkama sÄ skaita, ieÅ¡kovė niekada nei iÅ¡ UAB „Veneda“, nei iÅ¡ atsakovo nereikalavo jokių lėšų pagal atitinkamÄ sÄ skaitÄ apmokėjimo.

Visa Å¡i įrodymų visuma patvirtina, kad atitinkama sÄ skaita faktÅ«ra yra suklastota, t.y. netikra, nes joje nurodyti rekvizitai neatitinka tikrovės; 12.5. vien dėl to, jog į netikrÄ dokumentÄ Ä¯raÅ¡ytas atsakovo vardas ir pavardė, taip pat net į atsakovo paraÅ¡Ä nepanaÅ¡us paraÅ¡as, nereiÅ¡kia, kad pareiga įrodyti atitinkamų visų iki vieno rekvizitų netikrumÄ perėjo sÄ skaitoje nurodytam asmeniui (atsakovui); 12.6. atsakovas neprašė ekspertizės skyrimo vien dėl to, jog ieÅ¡kovė yra bankrutuojanti įmonė, o ieÅ¡kovės administratorius nurodė, kad vadovė neperdavė jokio turto, iÅ¡ kurio nėra galimybių net administravimo iÅ¡laidoms apmokėti.

Todėl atsakovui papraÅ¡ius skirti ekspertizę ir atitinkamai apmokėjus ekspertizės iÅ¡laidas, Å¡ios iÅ¡laidos niekada nebus iÅ¡ieÅ¡kotos iÅ¡ bankrutavusios įmonės; 12.7. teismas netinkamai paskirstė Å¡alims įrodinėjimo pareigÄ . Pagal bendrÄ Ä¯rodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę, aplinkybę, kad netikrÄ dokumentÄ pasirašė atsakovas ir tuo pačiu priėmė prekes, turėjo įrodyti ieÅ¡kovė. Tačiau teismas sprendė, jog įrodyti, kad atitinkame dokumente pasirašė ne atsakovas, turėjo atsakovas; 12.8.

Å¡iuo atveju neginčijamai įrodyta, jog atitinkamas dokumentas yra netikras, nes iÅ¡raÅ¡ytas tikrai prekių negavusio asmens vardu. IeÅ¡kovei neįrodžius, jog už kitos įmonės atstovus sÄ skaitÄ pasirašė atsakovas, tai sudarė pagrindÄ teismui atmesti jos ieÅ¡kinį kaip nepagrįstÄ , t.y. neturintį faktinio pagrindo (CPK 263 straipsnio 1 dalis); 12.9. teismas nepagrįstai patikimais vertino ir liudytoja apklaustos buvusios vadovės R. K. parodymus ir jais vadovavosi priimant sprendimÄ . R. K. parodymai prieÅ¡taravo atsakovo parodymams, todėl teismas turėjo vertinti, kurio asmens parodymai yra patikimesni ir kurie atmestini.

Teismas patikimais laikė tik R. K. parodymus, tačiau nepaaiÅ¡kino kodėl atmetė atsakovo parodymus. Liudytoja apklausta buvusi vadovė R. K. buvo tiesiogiai suinteresuota tokiais parodymais, kadangi nepasitvirtinus jos parodymams, ji bÅ«tų turėjusi atsakyti prieÅ¡ administratorių už Å¡ias prekes. Liudytojos ir atsakovo santykiai yra prieÅ¡iÅ¡ki. R. K. parodymai nepatvirtinti jokiais kitais įrodymais; 12.10. teismas sutiko su ieÅ¡kovės bankroto administratoriaus versija, jog atsakovas turėjo žinoti apie UAB „Ievos svajonė“ turimus finansinius sunkumus, dėl to suprasdamas, kad nėra galimybės atgauti skolos iÅ¡ UAB „Ievos svajonė“ paėmė prekių, kuriomis ketino pasidengti skolÄ pagal vekselį, tačiau nespėjo atlikti galimo įskaitymo iki bankroto bylos UAB „Ievos svajonė“ iÅ¡kėlimo.

Atitinkami argumentai yra nelogiÅ¡ki. Jei atsakovas atitinkamas prekes bÅ«tų priėmęs už skolÄ ar bÅ«tų jas pirkęs, tuomet praėjus savaitei nuo tariamo prekių įsigijimo tikrai nebÅ«tų pradėjęs iÅ¡ieÅ¡kojimo. Byloje esantys įrodymai kaip tik patvirtina, kad atsakovas ėmėsi iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmų po sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡ymo, t.y. tariamo prekių įsigijimo; 12.11. atitinkamos prekės buvo atsivežtos iÅ¡ muitinės 2018 m. liepos 30 d. IeÅ¡kovės veikla buvo tik prekyba Å¡iomis vienintelėmis prekėmis.

Todėl jei ieÅ¡kinyje nurodytos aplinkybės atitiktų tikrovę, tai iÅ¡ esmės reikÅ¡tų, jog ieÅ¡kovė iki prekių perdavimo atsakovui, o ir vėliau iki pat bankroto bylos iÅ¡kėlimo, nevykdė jokios veiklos, tik saugojo (laikė namuose) iÅ¡ muitinės atsivežtas prekes; 12.12. liudytoja R. K. (buvusi ieÅ¡kovės vadovė) atitinkamas prekes pardavė, tačiau jokiais dokumentais neįformino atitinkamo pardavimo. Ir tik tuomet, kai buvo iÅ¡kelta bankroto byla ir reikėjo pateisinti prekių neegzistavimÄ ir buvo suraÅ¡yta suklastota sÄ skaita, kuomet UAB „Veneda“ jau vadovavo atsakovas; 12.13. atsakovo nuomone, teismas visiÅ¡kai be pagrindo konstatavo, kad atitinkamas prekes iÅ¡ ieÅ¡kovės paėmė atsakovas.

Atsakovui prekių neatsiėmus, nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškinį, todėl ieškinys turėtų būti atmestas.

13. IeÅ¡kovė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas tokiais argumentais: 13.1. ieÅ¡kovas privalo įrodyti tik jo teisę sukuriančius, bet ne tÄ teisę panaikinančius faktus, iÅ¡skyrus atvejus, kai tie faktai sudaro ieÅ¡kinio pagrindÄ . IeÅ¡kovė pateikdama 2018 m. spalio 10 d. sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ RK Nr. 0550 pasiraÅ¡ytÄ R. G., kad prekes priėmė, liudytojos R. K. parodymus, kad prekės buvo perduotos, pateikusi įrodymus, kad UAB „Ievos svajonė“ turėjo Å¡ias prekes (muitinės deklaracija) bei liudytojos V.

K. parodymus dėl ginčo sÄ skaitos atsiradimo aplinkybių, įrodė teisę reikalauti iÅ¡ R. G. 3 120 Eur skolÄ . Atsakovas privalėjo įrodyti teisę panaikinančius faktus, tačiau rėmėsi savo parodymais bei netiesioginiais samprotavimais, kad sÄ skaita netikra, ir neįrodė, kad sÄ skaita suklastota; 13.2. įrodinėjimo pareigÄ turi Å¡alis, kuri teigia. Teismas priėjo prie teisingos iÅ¡vados, kad atitinkamo paraÅ¡o netikrumÄ 2018 m. spalio 10 d. sÄ skaitoje faktÅ«roje RK Nr. 0550, turėjo įrodyti atsakovas, tačiau neįrodė; 13.3.

įrodinėjimo pareigÄ galima apibrėžti kaip bÅ«tinybę Å¡aliai nustatyti aplinkybes, kurių nenustačius jai gali atsirasti neigiamų padarinių. Atsakovas teigia, kad teismas galėjo įpareigoti atsakovÄ pateikti suklastojimo įrodymus, o ne tik praÅ¡yti atitinkamas aplinkybes įrodinėti eksperto pagalba, tačiau atsakovas pats pasirinko tokį gynybos bÅ«dÄ ir neprašė skirti raÅ¡ysenos ekspertizės. Teismas negali bÅ«ti Å¡aliÅ¡kas ir patarinėti atsakovui kaip gintis; 13.4. atsakovas klaidingai teigia, kad atitinkama sÄ skaita atsirado gerokai vėliau po bankroto bylos iÅ¡kėlimo, kÄ savo raÅ¡tuose, o taip pat teismo posėdyje nurodė ieÅ¡kovės bankroto administratorius.

Atitinkama sÄ skaita buvo perduota įmonės vadovės vėliau, tačiau ir kiti UAB „Ievos svajonė“ dokumentai buvo perduoti per daugelį kartų, todėl teigti, kad ji atsirado ar buvo sudaryta po bankroto bylos iÅ¡kėlimo nėra teisinio pagrindo. UAB „Ievos svajonė“ iÅ¡kelta bankroto byla 2019 m. sausio 10 d. teismo nutartimi, o prekių pardavimo sÄ skaita faktÅ«ra iÅ¡raÅ¡yta 2018 m spalio 10 d., t.y. 3 mėnesiai iki bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo; 13.5. reikalavimas dėl skolos priteisimo pareikÅ¡tas R.

G., kadangi 2018 m. spalio 10 d. sÄ skaitoje faktÅ«roje RK. Nr. 0550 prie „Prekes priėmė“ yra įraÅ¡as ranka „R. G.“ ir jo paraÅ¡as. Liudytojų R. K. ir V. K. parodymai nėra esminiai ir jie tik papildo faktÄ , kad prekes priėmė atsakovas. Apelianto pateikti apeliaciniame skunde samprotavimai nepagrįsti raÅ¡ytiniais. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 14. Byloje kilo ginčas dėl 780 vnt.

Multivitamin Oral Liguid maisto papildų perdavimo ir pareigos atsiskaityti už juos tinkamo vykdymo.

15. Nustatyta, kad ieÅ¡kovė iÅ¡ pardavėjo H. Y. H. Inc (Kinija) nupirko 100 pakuočių Multivitamin oral liguid ir 100 pakuočių Kleanvein oral liquid. Pagal 2017-12-18 deklaracijÄ Nr. 17LTVG2000IM105EES iÅ¡muitinta 20 pakuočių Kleanvein oral liquid ir 30 pakuočių Multivitamin oral liguid. Taip pat pagal 2018-07-30 importo deklaracijÄ Nr. 18LTVC0100IM100CD1 iÅ¡muitintos 5 pakuotės Kleanvein oral liquid.

16. Kauno valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2018-03-14 leidimas įrodo, kad nurodytos prekės gavėjo būti civilinės apyvartos objektu. Anot ieškovės, atsakovui buvo perduotos 2017-12-18 išmuitintos Multivitamin oral liguid prekės.

17. Ä® bylÄ yra pateikta ieÅ¡kovės UAB „Ievos svajonė“ 2018 m. spalio 10 d. iÅ¡raÅ¡yta sÄ skaita – faktÅ«ra RK Nr. 0550 bendrovei UAB „Veneda“, kuriÄ pasirašė apeliantas R. G., nebÅ«damas UAB „Veneda“ darbuotoju, įrodanti, kad susiklostė pirkimo – pardavimo teisiniai santykiai. Aplinkybė, kad apeliantas R. G., kuris pats su dar vienu asmeniu perėmė 13 dėžių, kurių kiekvienos svoris apie 14,5 kg, įrodo, kad bÅ«tent apeliantas ir UAB „Ievos svajonė“ yra sutarties Å¡alys (CPK 185 straipsnis).

18. Å iame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad sutartis galioja, kai jos Å¡alys susitaria dėl visų esminių sutarties sÄ lygų (CK 6.162 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija yra konstatavusi, kad vienos iÅ¡ sutarties Å¡alių iÅ¡raÅ¡yta PVM sÄ skaita faktÅ«ra savaime nėra sutartis, o turi bÅ«ti vertinama kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2008). Remiantis PVM sÄ skaita faktÅ«ra galima patvirtinti Å¡alių sutartinių santykių faktÄ , kaip tokį, tačiau negalima nustatyti Å¡ių santykių pobÅ«džio, t. y. to, ar Å¡alis sieja pirkimo–pardavimo ar komiso, ar dar kitokie sutartiniai santykiai.

19. Atsižvelgdama į pirmiau nurodytus PVM sÄ skaitos faktÅ«ros, kaip specialiÄ paskirtį turinčio buhalterinės apskaitos dokumento, tikslus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad paraÅ¡o sÄ skaitoje buvimas ir apelianto atliktas prekių perėmimas, įrodo, jog susiklostė Å¡alių tarpusavio prievolės, kilusios iÅ¡ pirkimo – pardavimo sutartinių teisinių santykių.

20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad sÄ skaitos pasiraÅ¡ymo metu atsakovas UAB „Veneda“ nedirbo, minėta sÄ skaita nėra įtraukta į UAB „Veneda“ apskaitÄ , neatleidžia atsakovo nuo pareigos apmokėti už priimtas prekes. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, aplinkybę, kad atsakovas perėmė UAB „Veneda“ vardu užsakytas prekes, įrodo nenuginčytas apelianto paraÅ¡as, esantis ieÅ¡kovės 2018 m. spalio 10 d. iÅ¡raÅ¡ytoje sÄ skaitoje – faktÅ«roje RK Nr. 0550.

21. Ä® bylÄ nėra pateikta įrodymų, kad tarp UAB „Veneda“ ir UAB „Ievos svajonė“ buvo susiklostę dėl papildų pirkimo pardavimo santykiai (pvz., sutarčių, prekių užsakymo dokumentų ir pan.). Apeliantas, bÅ«damas nuo 2019-07-23 iki Å¡iol UAB „Veneda“ vadovu, galėjo pateikti įrodymus, kad bÅ«tent UAB „Veneda“ buvo papildų užsakovė. Kaip paaiÅ¡kino UAB „Ievos svajonė“ buvusi vadovė R. K., ieÅ¡kovė parduodavo prekes UAB „Grožio deivė“, kuri prekiavo maisto papildais, prekes Å¡ios įmonės vardu užsakydavo apeliantas R. G., kuris pats su dar vienu asmeniu perėmė 13 dėžių, kurių kiekvienos svoris apie 14,5 kg.

22. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantas, pasiraÅ¡ydamas ieÅ¡kovės 2018 m. spalio 10 d. iÅ¡raÅ¡ytoje sÄ skaitoje – faktÅ«roje RK Nr. 0550, pats raÅ¡tu patvirtino susitarimÄ dėl prekių įsigijimo, o prekių paėmimas ir jų neperdavimas UAB „Veneda“, atskleidė tikrÄ jÄ sandorio Å¡alį ir pirkėjo valiÄ . TokiÄ iÅ¡vadÄ apeliacinės instancijos teismas daro įvertindamas aplinkybę, kad UAB „Ievos svajonė“ ginčo sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡ymo metu buvo skolinga atsakovui R. G. 3000 Eur pagal 2017-05-20 vekselį. IeÅ¡kovės atstovo teigimu, 2018 m. spalio mėnesį atsakovas turėjo žinoti apie UAB „Ievos svajonė“ turimus finansinius sunkumus, dėl to suprasdamas, kad nėra galimybės atgauti skolos iÅ¡ UAB „Ievos svajonė“ paėmė prekių, kuriomis ketino pasidengti skolÄ pagal paminėtÄ vekselį.

23. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ios aukščiau nustatytos aplinkybės įrodo, kad apeliantas siekė asmeninės naudos ir perėmė prekes, todėl privalo už jas apmokėti (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas dėl nepagrįstai priteistos skolos atmetamas, kaip neįrodytas (CPK 185 straipsnis). Dėl įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių teisės normų tinkamo taikymo 24. Nagrinėdamas civilinę bylÄ teismas turi pareigÄ nustatyti reikÅ¡mingas bylai aplinkybes ir jų pagrindu spręsti dėl ieÅ¡kovo reikalavimų pagrįstumo. Apie reikÅ¡mingų bylai aplinkybių egzistavimÄ teismas sprendžia įrodinėjimo proceso metu, tirdamas ir vertindamas Å¡alių pateiktus įrodymus (CPK 178, 185 straipsniai).

25. Anot apelianto, pirmos instancijos teismas nepagrįstai laikė UAB „Ievos svajonė“ 2018 m. spalio 10 d. iÅ¡raÅ¡ytÄ sÄ skaitÄ â€“ faktÅ«rÄ RK Nr. 0550 patikimu ir patvirtinančiu ieÅ¡kovės nurodomas faktines aplinkybes įrodymu, nors Å¡io dokumento apeliantas nepasirašė.

26. Teisėjų kolegija paaiÅ¡kina, kad apeliantas, siekdamas nuginčyti ieÅ¡kovės pateiktÄ sÄ skaitÄ , privalėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius jo atsikirtimÄ apie sÄ skaitos nepasiraÅ¡ymÄ . Bet kuriuo atveju, Å¡alies paaiÅ¡kinimai gali bÅ«ti pripažįstami patikimais, jei jie pagrįsti raÅ¡ytiniais įrodymais.

27. Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra iÅ¡plėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ ir įrodymų visetÄ ; iÅ¡vados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi bÅ«ti logiÅ¡kai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimÄ ar nebuvimÄ , kai tokiai iÅ¡vadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų;

įrodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ ; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymÄ nereikalauja, kad visi prieÅ¡taravimai bÅ«tų paÅ¡alinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktÄ ir jame nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

28. Nagrinėjamoje byloje, siekiant įrodyti paraÅ¡o rekvizito netikrumÄ , buvo bÅ«tina pasinaudoti specialiomis žiniomis. Tik grafologijos ekspertas galėtų patvirtinti atsakovo argumentÄ , kad jis nepasirašė ginčo sÄ skaitos. Apeliantui paaiÅ¡kintina, kad ieÅ¡kovė turi pareigÄ Ä¯rodyti ieÅ¡kinio argumentus, o atsakovas - atsikirtimų į jį pagrįstumÄ (CPK 177 straipsnio 1 dalis).

29. Apeliantas teigia, kad teismas galėjo įpareigoti atsakovÄ pateikti sÄ skaitos suklastojimo įrodymus. Teisėjų kolegija nurodo, kad toks apelianto argumentas prieÅ¡tarauja civilinio proceso teisei, nes Å¡alys laisvai naudojasi procesinėmis teisėmis (CPK 42 straipsnis) ir savo nuožiÅ«ra, nes prieÅ¡ingu atveju bÅ«tų pažeistas rungimosi principas (CPK 12 straipsnis).

30. Pagal civiliniame procese galiojantį rungimosi principÄ (CPK 12 straipsnis) ir CPK 178 straipsnyje įtvirtintÄ Ä¯rodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę kiekviena Å¡alis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, iÅ¡skyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. CPK 177 straipsnio 2 dalyje pateiktas bylos faktinėms aplinkybėms nustatyti nebaigtinis įrodinėjimo priemonių sÄ raÅ¡as, kuriame iÅ¡vardytos įrodinėjimo priemonės, tarp jų ir raÅ¡ytiniai įrodymai, bei nurodoma, kad faktinės aplinkybės gali bÅ«ti nustatomos ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis.

31. Atsakovo ir jo atstovo nuomone, pagal bendrÄ Ä¯rodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę, aplinkybę, kad netikrÄ dokumentÄ pasirašė atsakovas ir tuo pačiu priėmė prekes, turėjo įrodyti ieÅ¡kovė. Atitinkami R. K. parodymai, jog sÄ skaitÄ pasirašė atsakovas, nepatvirtinti jokiais kitais įrodymais 32. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog R. K. nurodytÄ aplinkybę dėl prekių perdavimo įrodo ieÅ¡kovės UAB „Ievos svajonė“ 2018 m. spalio 10 d. iÅ¡raÅ¡yta sÄ skaita – faktÅ«ra RK Nr. 0550 bendrovei UAB „Veneda“, kuriÄ pasirašė apeliantas R.

G. ir kurio paraÅ¡o rekvizito tikrumas nėra nuginčytas. Taip pat liudytojos paaiÅ¡kinimų nuoseklumÄ Ä¯rodo tai, kad prekės buvo UAB „Grožio deivė“, kuri prekiavo maisto papildais, prekybos dalis. BÅ«tent apeliantas papildus ir užsakydavo iÅ¡ ieÅ¡kovės. Kad UAB „Grožio deivė“ prekiavo papildais, neneigė ir apeliantas. Byloje yra pateikti įrodymai, kad ieÅ¡kovė 2018-07-30 atsiėmė prekes iÅ¡ muitinės sandėlio. Vadinasi, prekes ji turėjo ir galėjo perduoti apeliantui bei 2018 m. spalio 10 d. iÅ¡raÅ¡yti sÄ skaitÄ .

Prekių laikymo aplinkybės neturi teisinės reikšmės dėl ginčo dalyko, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina CPK 13 straipsnis).

33. Teisėjų kolegija pažymi, kad apelianto nurodyta aplinkybė, kad jis nepasirašė ginčo sÄ skaitos ir neperėmė prekių, nėra pagrįsta nei vienu raÅ¡ytiniu įrodymu, o paneigta visumos įrodymų vertinimu (CPK 185 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto argumentus dėl netinkamo įrodymų vertinimo ir neteisingo įrodinėjimo taisyklių taikymo, pripažindamas, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino įrodymus, atsižvelgdamas į ginčo pobÅ«dį (CPK 3 straipsnio 1 dalis, 12, 178 straipsniai). (CPK 12, 178 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme 34. CPK normos yra vieÅ¡osios teisės normos. Bylinėjimosi iÅ¡laidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grÄ Å¾inimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio. Atmetus apeliacinį skundÄ , bylinėjimosi iÅ¡laidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis), o apeliantui neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

35. Ieškovė nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teismo procese apmokėti, todėl šis klausimas nesprendžiamas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

36. Procesinių dokumentų siuntimo (paÅ¡to) apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidos sudaro mažesnę nei 5 eurų sumÄ , todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymÄ Nr. 1R-261/1K-355 (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020-01-23), valstybei Å¡ios bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteisiamos. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, n u t a r i a : apelianto (atsakovo) R. G. apeliacinį skundÄ atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Å i Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos. Teisėjai Andrius Verikas RÅ«ta Petkuvienė Inga Staknienė