2019-03-06 Nr. AB-6064-3-61-3-00187-2019-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-180-525/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00187-2019-1

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. kovo 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. Z. (A. Z.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Z. (A. Z.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas A. Z. (A. Z.) 2019 m. sausio 16 d. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2019 m. sausio 4 d. sprendimą Nr. (15/6-13)20PR-1 „Dėl prieglobsčio prašytojo perdavimo Ispanijos Karalystei“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą iš esmės išnagrinėti jo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, t. y. laikinai sustabdyti skundžiamo Sprendimo galiojimą iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas. Skundžiamu Sprendimu Migracijos departamentas jau pavedė Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui vykdyti pareiškėjo perdavimą Ispanijos Karalystei. Sprendimas nepatenka į sprendimų, kurių apskundimas sustabdo jų vykdymą, sąrašą, todėl nesustabdžius Sprendimo vykdymo, pareiškėjas bus perduotas Ispanijos Karalystei ir tokiu atveju jis negalės dalyvauti teismo posėdyje ir duoti paaiškinimų apie savo sąsajas su Lietuvos Respublika. Be to, sustabdžius Sprendimo vykdymą, būtų sutaupytos ir valstybės lėšos, kurios gali būti patirtos dėl didelių išlaidų, susijusių su pareiškėjo perdavimu Ispanijos Karalystei.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. sausio 21 d. nutartimi pareiškėjo A. Z. skundą priėmė, tačiau netenkino jo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.

Teismas nurodė, kad 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013 (Dublino reglamento) 27 straipsnio 3 dalis numato tai, kad valstybės narės turi savo nacionalinėje teisėje įtvirtinti nuostatas, kurios nustatytų, kad perdavimo sprendimo apskundimas sustabdo sprendimo vykdymą. Užsieniečių prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašo), patvirtinto 2004 m. lapkričio 15 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-361 (2015 m. spalio 27 d. redakcija) 49 punktas numato, kad Aprašo 48 punkte nurodytą Migracijos departamento sprendimą prieglobsčio prašytojas per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo jam dienos turi teisę apskųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Sprendimo apskundimas nesustabdo jo vykdymo. Šio aprašo 48 punkte nurodyto Migracijos departamento sprendimo vykdymas gali būti sustabdomas Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių. Prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių pateikimas sustabdo apskųsto sprendimo vykdymą iki teismo nutarties dėl reikalavimo užtikrinimo priėmimo.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog pareiškėjo prašymas nėra pagrįstas įrodymais. Skundžiamu Sprendimu nurodyta vykdyti pareiškėjo perdavimą Ispanijos Karalystei, tačiau nėra jokių duomenų ir įrodymų, kad yra prasidėjusi vykdymo procedūra, ar kad yra reali grėsmė, jog ir esant pateiktam skundui teisme, bus inicijuotas skundžiamo Sprendimo vykdymas. Pagal Aprašo 49 punktą Sprendimo apskundimas nesustabdo jo vykdymo. Apraše numatyta teismo diskrecijos teisė spręsti, gavus prašymą dėl sprendimo vykdymo sustabdymo. Taigi, dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo sprendžiama kiekvienu atveju konkrečiai pagal esamas aplinkybes, įrodymus aplinkybėms pagrįsti, kurie sudaro pagrindą taikyti arba netaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę skundo reikalavimui užtikrinti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalis).

Susipažinęs su skundo turiniu, pateiktais įrodymais, teismas sprendė, kad pareiškėjas neįrodė būtinumo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, t. y. jog nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, bus padaryta neatitaisoma didelė žala, bus pažeistos jo teisės ir teisėti interesai. Teismas nenustatė, kad tokiu atveju būtų pažeistas ir viešas interesas. Šiuo atveju pareiškėjas, kuriam teko pareiga pagrįsti reikalavimo užtikrinimo būtinybę, nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog šiuo konkrečiu atveju egzistuoja pagrindas taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, kad jos taikymas nagrinėjamu atveju būtų adekvatus ir proporcingas, atitiktų šalių pusiausvyrą bei viešąjį interesą. Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.

III. Pareiškėjas A. Z. (A. Z.) atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 21 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, ir priimti naują sprendimą – taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, t. y. laikinai sustabdyti Sprendimo galiojimą iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas.

Pareiškėjas teigia, jog jis neturi jokių objektyvių galimybių pateikti įrodymus, kaip vyksta valstybės institucijų vidinis darbas, t. y. pasiruošimas vykdyti perdavimą. Be to, ginčijamas Sprendimas yra vykdytinas sprendimas, todėl pagal Dublino reglamentą vykdomas kuo skubiau, bet ne vėliau kaip per 6 mėn.

Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad jis nepagrindė reikalavimo užtikrinimo priemonės būtinumo. Jis prašyme nurodė išsamius argumentus, kodėl skundžiamo Sprendimo galiojimas turi būti laikinai sustabdytas, tačiau teismas šių argumentų nevertino. Pareiškėjo nuomone, sprendžiant dėl prieglobsčio prašytojo perdavimo pagal Dublino reglamentą sustabdymo, pareiga motyvuoti ir pagrįsti, kodėl sustabdymas nėra taikomas, yra nustatyta ne asmeniui, kuris to prašo, o teismui.

Nagrinėjant bylą dėl Migracijos departamento sprendimo dėl prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei pagal Dublino reglamentą, yra svarbu užtikrinti asmens teisę dalyvauti bylos nagrinėjime teisme (kas yra pagrindas laikinai sustabdyti ginčijamo sprendimo galiojimą). Tai patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika tokio pobūdžio bylose.

Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Atsakovas mano, kad pareiškėjas prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę nenurodė, kokią neatitaisomą ar sunkiai atitaisomą didelę žalą patirs nesustabdžius Sprendimo dėl pareiškėjo perdavimo Ispanijos karalystei. Migracijos departamentas sutinka su teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju nebus pažeistas ir viešas interesas. Todėl pareiškėjo teiginiai, kad Lietuvos Respublika galimai patirs išlaidų perduodant pareiškėją Ispanijos Karalystei, o vėliau grąžinant atgal, yra nepagrįsti. Taip pat atsakovas laiko nepagrįstu pareiškėjo argumentą, kad nesustabdžius Sprendimo vykdymo, bus pažeistos jo teisės į veiksmingą teisinę gynybą, nes pareiškėjas savo interesus teisme gali ginti per atstovą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Atskiruoju skundu ginčijamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 21 d. nutarties, kuria teismas pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę atmetė, teisėtumas ir pagrįstumas.

Tinkamo proceso principas reikalauja, kad sprendimas būtų priimtas teismui išklausius abi ginčo puses (audiatur et altera pars) (2012 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-139/2012). Teisės būti išklausytam, žodinio proceso, tinkamo pranešimo ir kiti proceso principai reikalauja, kad apie bylos nagrinėjimą teismo posėdyje būtų tinkamai informuoti visi byloje dalyvaujantys asmenys, kurie turi teisę bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka dalyvauti teismo posėdyje tiriant įrodymus, teikti paaiškinimus ir naudotis kitomis teisėmis (2008 m. kovo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-193/2008). Remiantis ABTĮ 52 straipsnio 2 dalimi, proceso šalys turi teisę pareikšti nušalinimus ir prašymus, teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, užduoti klausimų kitiems proceso dalyviams, liudytojams, specialistams ir ekspertams, duoti paaiškinimus, pateikti savo argumentus ir samprotavimus, prieštarauti kitų proceso dalyvių prašymams, argumentams ir samprotavimams, prašyti teismo priimti nutartį dėl bylos medžiagos neviešinimo, gauti teismo sprendimų, nutarimų ar nutarčių, kuriais išsprendžiama byla, nuorašus, apskųsti teismo sprendimus, nutarimus bei nutartis ir naudotis kitomis šio įstatymo numatytomis teisėmis. Be to, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą, privalo išklausyti proceso šalių paaiškinimų.

Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, proceso šalių lygybės principas, būdamas sudėtinė platesnės teisingo bylos nagrinėjimo koncepcijos dalis, reikalauja, kad kiekviena šalis turėtų prieinamą galimybę pristatyti savo bylą tokiu būdu, kuris nepastatytų jos į žymiai nepalankesnę padėtį, palyginus su oponentu (žr., Kress prieš Prancūziją [DK], Nr. 39594/98, 72 par., ECHR 2001-VI). Šalių lygybės principas prarastų prasmę, jei vienai iš jų nebūtų pranešta apie teismo posėdį tokiu būdu, kad ji turėtų galimybę jame dalyvauti, norėdama įgyvendinti savo teises, įtvirtintas nacionalinėje teisėje – kai tuo metu kita šalis tokias savo teises veiksmingai įgyvendina (žr., 2008 m. lapkričio 25 d sprendimo Š. prieš Lietuvą, Nr. 37259/04, 25 punktą).

Dalyvavimas teismo posėdyje įgalina vieną šalį pateikti argumentus dėl bylos esmės, o šių argumentų neperdavimas kitai šaliai, dėl ko ji negali į juos atsakyti, juolab kad poveikis teismo sprendimui, kurį būtų turėjusios priešingos šalies pateiktos pastabos, a priori negali būti įvertintas, kelia grėsmę byloje dalyvaujančio asmens pasitikėjimui teisingumo vykdymu, paremtam inter alia žinojimu, kad dėl kiekvieno byloje esančio dokumento bus galima pareikšti savo nuomonę (žr. sprendimo 29 punktą, taip pat 1997 m. vasario 18 d. sprendimo Nideröst-Huber prieš Šveicariją, Reports of judgments and decisions 1997-I, 29 par.). Be to, nors Europos Žmogaus Teisių Teismas pripažįsta, kad proceso greitumas yra svarbi siekiamybė, tačiau ji negali pateisinti vieno iš esminių principų – šalių teisės į rungtynišką procesą – nepaisymo (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1997 m. vasario 18 d. sprendimas byloje Nideröst-Huber prieš Šveicariją, Reports of judgments and decisions 1997-I, 30 par.).

Teisėjų kolegija atsižvelgusi į tai, kad pareiškėjas išreiškė norą dalyvauti bylos nagrinėjime teismo posėdyje ir siekia, kad jo interesus atstovautų profesionalus teisininkas, įvertinusi tai, kad jam nesant Lietuvoje, būtų užkirsta galimybė pačiam dalyvauti teismo posėdyje, taip pat nustačiusi, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas yra išsiųstas iš Lietuvos valstybės, sprendžia, kad šiuo atveju yra tikslinga taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti šioje administracinėje byloje ginčijamo akto galiojimą iki bus priimtas galutinis sprendimas dėl pareiškėjo skundo.

Vadovaujantis aukščiau nurodytais argumentai teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas iš dalies tenkinti pareiškėjo atskirąjį skundą, panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 21 d. nutartį dėl atsisakymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir sustabdyti šioje byloje ginčijamo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2019 m. sausio 4 d. sprendimo galiojimą iki bus priimtas galutinis sprendimas dėl pareiškėjo skundo šioje administracinėje byloje.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 3 dalies 3 punktu, 154 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. Z. (A. Z.) atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 21 d. nutartį panaikinti.

Sustabdyti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2019 m. sausio 4 d. sprendimą Nr. (15/6-13)20PR-1 „Dėl prieglobsčio prašytojo perdavimo Ispanijos Karalystei“ galiojimą iki bus priimtas galutinis sprendimas dėl pareiškėjo skundo šioje administracinėje byloje.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė