Legislator Case Law & Legislation
0d91cfb9-ad26-49fe-9153-ef1ffb3b57bc AI generated

0d91cfb9-ad26-49fe-9153-ef1ffb3b57bc · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 0d91cfb9-ad26-49fe-9153-ef1ffb3b57bc
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 28 d. nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr. 2-2135-779/2013 ir atnaujinus bylos nagrinėjimÄ priimti naujÄ sprendimÄ â€“ atmesti M. K., O. K., D. N., V. N. pareiÅ¡kimÄ dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo;

Legislator headnote

AI generated

0d91cfb9-ad26-49fe-9153-ef1ffb3b57bc · Vilniaus apygardos teismas: Teismas pažymėjo, kad analogiÅ¡ku pagrindu – dėl tariamai naujai paaiÅ¡kėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinomos bylos nagrinėjimo metu – pareiÅ¡kėja teikė praÅ¡ymus atnaujinti procesÄ 2015 m. lapkričio 17 d., 2017 m. vasario 20 d., 2018 m. birželio 5 d. Visi Å¡ie praÅ¡ymai buvo atmesti, nenustačius jokių naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinomos pareiÅ¡kėjai bylos nagrinėjimo metu.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. 2S-1420-232/2018 Teisminio proceso Nr. 2-01-3-14444-2012-8 Procesinio sprendimo kategorija 3.3.4.2.2 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. rugsėjo 5 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Liuda Uckienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos I. G. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos I.

G. praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr. 2-2135-779/2013. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2135-779/2013 nustatė faktÄ , kad D. N., V. N., O. K., ir M. K., pagal įgyjamÄ jÄ senatį įgijo nuosavybės teisę į po garažu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį rÅ«sį, kurio adresas (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plane pažymėtÄ indeksu „K“, turintį 9 kv. m. bendro ploto.

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gruodžio 5 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendimÄ paliko nepakeistÄ .

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 21 d. nutartimi netenkino pareiškėjos I. G. prašymo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo išaiškinimo.

3. PareiÅ¡kėja I. G. prašė atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr. 2-2135-779/2013, panaikinti 2013 m. rugpjūčio 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ atmesti M. K., O. K., D. N., V. N. pareiÅ¡kimÄ dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

4. Nurodė, kad yra pagrindas atnaujinti procesÄ byloje dėl esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinomos bylos nagrinėjimo metu. PaaiÅ¡kino, jog nagrinėjant bylÄ teisme M. K., O. K., D. N., V. N. bei jų atstovas teigė, kad jie teisėtai naudojosi ginčo pastato/garažų paskirties (jo esmine dalimi esančia patalpa/rÅ«siu pastate), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir įrodinėjo, kad I. G. priklausanti pastato esminė dalis yra už ginčo pastato ribų, o ginčo pastatas/garažų paskirties nėra I.

G. priklausančio pastato esminė dalis, bet 1940-1946 m. nacionalizuoto ir suviešinto daugiabučio namo išnykę priklausiniai – antžeminiai ūkiniai pastatai, pastatyti ant medinių stulpelių su stogu, be rūsio. M. K., O. K., D. N., V. N. įrodinėjo, kad I. G. priklausanti pagrindinio daikto pastato/garažų paskirties esminė dalis patalpa/rūsys, esanti pastato viduje, nėra I. G. priklausančio pastato sudėtinė dalis, kurios teisinę padėtį lemia pagrindinis daiktas. Pažymėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartyje, kuria netenkintas prašymas dėl sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2135-779/2013, išaiškinimo, teigiama priešingai.

Å ioje nutartyje nurodoma aplinkybė, kad M. K., O. K., D. N., V. N. pagal įgyjamÄ jÄ senatį įgijo teisę į pastatÄ (jo esminė dalis patalpa yra pastate), kuris yra konkrečiame pastate/garažų paskirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o ne už minėto pastato ribų.

5. Atsiliepime į praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo D. N., V. N. ir O. K. nurodė, kad su pareiÅ¡kimu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti, priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjos bylinėjimosi iÅ¡laidas bei paskirti maksimaliÄ 5 792 Eur baudÄ ir iki 50 procentų Å¡ios baudos skirti suinteresuotiems asmenims lygiomis dalimis. Nurodė, kad nagrinėjant praÅ¡omÄ atnaujinti civilinę bylÄ buvo keliamas klausimas dėl ginčo rÅ«sių buvimo vietos. Pažymėjo, jog Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gruodžio 5 d. nutartyje yra konstatavęs, kad I.

G. nepagrįstai jai nuosavybės teise priklausantį garaÅ¾Ä tapatina su visu statiniu, teismas konstatavo, kad garažas buvo pastatytas vėliau nei ginčo statiniai. Pabrėžė, jog I. G. jau 2009 m. birželio 18 d. sutartimi dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo pripažino M. K., O. K., D. N., V. N. valdomiems statiniams tenkančias žemės sklypo dalis ir susitarė dėl jų naudojimosi tvarkos. Tokiais veiksmais I. G. iÅ¡ esmės pripažino, kad toje žemės sklypo dalyje, kur stovi jos garažas, Å¡ie asmenys taip pat turi teisę naudotis Å¡ia žemės sklypo dalimi. 2018 m. gruodžio 21 d. nutartyje, kuria atmestas praÅ¡ymas dėl sprendimo iÅ¡aiÅ¡kinimo, Vilniaus miesto apylinkės teismas nekonstatavo I.

G. nurodomų aplinkybių. Minėtoje nutartyje teismas pažymėjo, kad 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo, kuriuo patenkintas pareiÅ¡kimas dėl nuosavybės teisės nustatymo pagal įgyjamÄ jÄ senatį, rezoliucinėje dalyje teismas aiÅ¡kiai nurodė nekilnojamojo turto objektÄ , konkrečiai jį identifikavo, nurodė jo buvimo vietos adresÄ konkrečiame statinyje, t. y. po garažu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plane, pažymėtas indeksu „K“, bendras plotas 9 kv. m.

6. Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu prašė atmesti patikslintÄ praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad patikslintame pareiÅ¡kime nėra detalizuojama, kokiÄ Ä¯takÄ 2018 m. gruodžio 21 d. priimta teismo nutartis turi civilinės bylos Nr. 2-2135-779/2013 atnaujinimui. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 28 d. nutartimi praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo atmetė. Priteisė D. N. iÅ¡ I. G. 300 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

8. Teismas pažymėjo, kad analogiÅ¡ku pagrindu – dėl tariamai naujai paaiÅ¡kėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinomos bylos nagrinėjimo metu – pareiÅ¡kėja teikė praÅ¡ymus atnaujinti procesÄ 2015 m. lapkričio 17 d., 2017 m. vasario 20 d., 2018 m. birželio 5 d. Visi Å¡ie praÅ¡ymai buvo atmesti, nenustačius jokių naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinomos pareiÅ¡kėjai bylos nagrinėjimo metu.

9. Nurodė, kad pareiÅ¡kėja praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo grindžia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartimi, kuria atsisakyta iÅ¡aiÅ¡kinti sprendimÄ ir iÅ¡ kurios pareiÅ¡kėja tariamai sužinojo naujÄ , iki tol nežinotÄ aplinkybę. PareiÅ¡kėja tvirtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 21 d. nutartyje nurodė naujÄ aplinkybę, t. y. neva kad M. K., O. K., D. N., V. N. pagal įgyjamÄ jÄ senatį įgijo nuosavybės teisę į I. G. nuosavybės teise priklausančio pastato viduje esančiÄ patalpÄ .

10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu, kuris buvo peržiÅ«rėtas instancine tvarka ir paliktas nepakeistas, nustatė, jog D. N., V. N., O. K., ir M. K. įgyjamÄ ja senatimi nuosavybėn įgijo į po garažu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį rÅ«sį, adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plane pažymėtÄ indeksu „K“, turintį 9 kv. m. bendro ploto. 2018 m. gruodžio 21 d. priimta nutartimi, kuria teismas atmetė I. G. praÅ¡ymÄ dėl priimto teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2135-779/2013 iÅ¡aiÅ¡kinimo, teismas nenustatinėjo jokių naujų faktinių aplinkybių.

Atvirkščiai, teismas tik nurodė, kad teismo sprendimo rezoliucinė dalis yra aiÅ¡ki, joje yra pakankamai identifikuotas objektas, į kurį pagal įgyjamÄ jÄ senatį D. N., V. N., O. K., ir M. K. įgijo nuosavybės teisę – t. y. į rÅ«sį, esantį po garažu, unikalus (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plane pažymėtu indeksu „K“, turintį 9 kv. m. bendro ploto.

11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 21 d. nutartyje, kuria savo praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo grindžia pareiÅ¡kėja, nurodė, kad praÅ¡omame iÅ¡aiÅ¡kinti sprendime teismas nurodė tikslius nekilnojamojo turto objekto duomenis (konkrečiai identifikavo, nurodė buvimo vietos adresÄ , vietÄ konkrečiame statinyje, žemės sklypo plane bei bendrÄ jį plotÄ ). 2018 m. gruodžio 21 d. nutartyje teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, taip pat ir pareiÅ¡kėja nepateikė įrodymų, kad 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytoje vietoje dar yra kitų objektų, kurie galėtų bÅ«ti apibÅ«dinti taip pat, kaip apibÅ«dinta teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje.

12. Pažymėjo, kad 2018 m. gruodžio 21 d. nutartyje, priešingai nei teigia pareiškėja, teismas neatliko jokio papildomo teisinių ar faktinių aplinkybių vertinimo ir iš naujo nesprendė po garažu esančio rūso statuso klausimų, t. y. neturėjo spręsti ir nesprendė, ar rūsys, esantis po garažu, yra atskiras statinys, garažo priklausinys ar garažo patalpa. Pažymėjo, kad 2018 m. gruodžio 21 d. nutartimi teismas nekonstatavo naujų aplinkybių, o tik pakartojo 2013 m. rugpjūčio 5 d. teismo sprendimo rezoliucinę dalį, kuri yra aiški, suprantama ir nereikalinga išaiškinimo CPK 277 straipsnio prasme.

Atsižvelgiant į tai, padarė iÅ¡vadÄ , jog 2018 m. gruodžio 21 d. nutartyje nėra nurodyta jokių aplinkybių, kurias bÅ«tų galima traktuoti kaip naujai paaiÅ¡kėjusias ar nežinomas nagrinėjant civilinę bylÄ Nr. 2-2135-779/2013 bei priimant minėtoje byloje teismo sprendimÄ . III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 13. Atskiruoju skundu pareiÅ¡kėja I. G. prašė:

1) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 28 d. nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr. 2-2135-779/2013 ir atnaujinus bylos nagrinėjimÄ priimti naujÄ sprendimÄ â€“ atmesti M. K., O. K., D. N., V. N. pareiÅ¡kimÄ dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo;

2) netenkinus praÅ¡ymo atnaujinti procesÄ â€“ pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 28 d. nutartį dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo – sumažinant D. N. praÅ¡omÄ priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų dydį;

3) priteisti bylinėjimosi išlaidas;

4) skirti pareiÅ¡kėjams baudas už tyčinį bylos vilkinimÄ .

14. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 28 d. nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, priimta teismui nevisapusiškai ištyrus ir įvertinus bylos aplinkybes ir pareiškėjos nurodytus argumentus bei įrodymus.

15. Pažymėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendime nepagrįstai sprendė, kad 1956 m. pagrindinis daiktas / mūrinis pastatas garažų paskirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pastatytas ant M. K., O. K., D. N., V. N. tariamo savarankiško teisinių santykio objekto. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis įrodo priešingai, kad 1956 m. pastatas pastatytas ne ant priklausinių stogo. Teigė, kad toje vietoje, kur stovi I. G. priklausantis pagrindinis daiktas / pastatas garažų paskirties, kito savarankiško nuosavybės teisės objekto kaip atskiro daikto nėra.

PaaiÅ¡kino, kad esminė pagrindinio daikto dalis negali bÅ«ti savarankiÅ¡kas nuosavybės teisės objektas – ji priklauso pagrindinio daikto savininkui. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu nepagrįstai pripažino, kad D. N., V. N., O. K., ir M. K., pagal įgyjamÄ jÄ senatį įgijo nuosavybės teisę į po garažu esančiÄ patalpÄ . Nurodyta patalpa nėra savarankiÅ¡kas teisinių santykių objektas, o savavaliÅ¡kai naudojama I. G. priklausančio pastato dalis.

16. Nurodė, kad D. N. atstovavo tas pats advokatas, kuris jį atstovavo civilinėje byloje Nr. 2-2135-779/2013 bei kituose tarp I. G. ir jo buvusiuose teismo procesuose. Advokatas atstovavo visus tris suinteresuotus asmenis. Advokatui nereikėjo papildomai susipažinti su bylos medžiaga, visos tiek faktinės, tiek teisinės aplinkybės jam buvo žinomos Teigė, kad iÅ¡ apeliantės priteistos bylinėjimosi iÅ¡laidos yra neprotingos, nesÄ Å¾iningos ir neteisingos.

17. Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu prašė pareiÅ¡kėjos atskirÄ jį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistÄ . Atkreipė dėmesį, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 21 d. nutartyje nekonstatavo jokių esminių aplinkybių iÅ¡nagrinėtai bylai. PareiÅ¡kėjos nurodomos spekuliatyvios ir iÅ¡ konteksto iÅ¡trauktos aplinkybės neatitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte tokioms naujai paaiÅ¡kėjusioms aplinkybėms keliamų reikalavimų. Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėja neįrodė nei to, jog tam tikros aplinkybės gali bÅ«ti vertinamos kaip naujai paaiÅ¡kėjusios, nei to, kad tokios aplinkybės, nagrinėjant civilinę bylÄ ir priimant sprendimÄ , turėtų esminės reikÅ¡mės bylos iÅ¡sprendimui.

18. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimu nesutiko su prašymu priteisti iš suinteresuotų asmenų apeliantės naudai bylinėjimosi išlaidas ir prašė teismo šio prašymo netenkinti. Dėl kitų klausimų prašė spręsti teismo nuožiūra.

19. PareiÅ¡kėja I. G. pateikė raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamo teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

21. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas netenkino apeliantės praÅ¡ymo atnaujinti procesÄ civilinėje byloje, teisėtumo ir pagrįstumo.

22. Nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina, kad teismo sprendimo teisinė galia suponuoja jo nekintamumÄ , teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumÄ , tačiau galimi atvejai, kai po bylos iÅ¡sprendimo paaiÅ¡kėja naujų teisinių ar faktinių aplinkybių, turinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. BÅ«tent tokiai situacijai įstatymų leidėjas įtvirtino proceso atnaujinimo institutÄ . Proceso atnaujinimo institutas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikoje vertinamas, kaip ekstraordinarus bÅ«das, peržiÅ«rėti įsiteisėjusius teismų sprendimus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad proceso atnaujinimo institutÄ reglamentuojančios teisės normos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos ir taikomos, atsižvelgiant į Å¡io instituto tikslus ir uždavinius. Dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos bÅ«dais (2008-10-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2008). Dėl to procesas privalo bÅ«ti atnaujintas, jeigu yra pagrįstas pagrindas manyti, kad dėl pareiÅ¡kėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija, kaip proceso atnaujinimo pagrindÄ , byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali bÅ«ti neteisėti ir nepagrįsti.

Proceso atnaujinimas negali bÅ«ti priemonė dar kartÄ pasibylinėti ar vilkinti įsiteisėjusių teismų sprendimų vykdymÄ (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008-01-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008). Dėl Å¡ios priežasties, užtikrinant teismų pareigÄ neleisti, kad įrodinėjimo procesas bÅ«tų begalinis, ir siekiant pagrindinių civilinio proceso tikslų (CPK 2 str.) – kaip galima greitesnio bylos užbaigimo, atkuriant teisinę taikÄ tarp Å¡alių, proceso koncentruotumo ir ekonomiÅ¡kumo (CPK 7 straipsnis), teismui yra svarbu, atsižvelgiant į proceso atnaujinimo paskirtį, tiksliai ir neabejotinai nustatyti pagrindų procesui atnaujinti buvimÄ .

23. Nurodyti proceso atnaujinimo instituto tikslai reikalauja, kad teismas proceso atnaujinimÄ reglamentuojančias teisės normas taikytų ne formaliai, o atsižvelgdamas į Å¡io instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Dėl to bet kuris pareiÅ¡kėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo bÅ«ti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimÄ , ar pareiÅ¡kėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimto teismo procesinio sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2004).

24. CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti konkretÅ«s proceso atnaujinimo pagrindai. Vienas iÅ¡ proceso atnaujinimo pagrindų – kai naujai paaiÅ¡kėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinomos pareiÅ¡kėjui bylos nagrinėjimo metu (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas). BÅ«tent Å¡iuo pagrindu apeliantė grindžia savo praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo.

25. Kasacinis teismas ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiÅ¡kėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka Å¡iuos požymius:

1) egzistavo nagrinėjant bylÄ iÅ¡ esmės ir priimant sprendimÄ ;

2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos;

3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui;

4) turi esminę reikÅ¡mę bylai, t. y. jeigu jos bÅ«tų buvusios žinomos nagrinėjant bylÄ , bÅ«tų priimtas visai kitas sprendimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016 44 punktÄ ir jame nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

26. Esminis naujos aplinkybės pobÅ«dis turi bÅ«ti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso Å¡alių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo iÅ¡vada, jÄ pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiÅ¡kia, kad dėl naujų duomenų gavimo bÅ«tų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus iÅ¡spręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletÄ , visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletÄ , visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies) arba teismo sprendimÄ pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-12-01 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015).

27. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2135-779/2013 nustatė faktÄ , kad D. N., V. N., O. K., ir M. K., pagal įgyjamÄ jÄ senatį įgijo nuosavybės teisę į po garažu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį rÅ«sį, kurio adresas (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plane pažymėtÄ indeksu „K“, turintį 9 kv. m. bendro ploto. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 21 d. nutartimi netenkino pareiÅ¡kėjos I. G. praÅ¡ymo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo iÅ¡aiÅ¡kinimo.

28. Kaip naujai paaiÅ¡kėjusiÄ aplinkybę apeliantė nurodė, kad tik priėmus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartį, tapo neginčijamai aiÅ¡ku, kad D. N., V. N., O. K., ir M. K., pagal įgyjamÄ jÄ senatį įgijo nuosavybės teisę į po garažu esančiÄ patalpÄ , kuri nėra savarankiÅ¡ku teisinių santykių objektu, o I. G. priklausančio pastato dalimi.

29. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nėra teisinio pagrindo atnaujinti procesÄ dėl apeliantės nurodytos, naujai paaiÅ¡kėjusios aplinkybės, nes tokios nenustatyta. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 21 d. nutartyje, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nenustatinėjo, nekonstatavo jokių naujų faktinių aplinkybių, neatliko jokio papildomo teisinių ar faktinių aplinkybių vertinimo ir iÅ¡ naujo nesprendė ginčo patalpų statuso klausimų. 2018 m. gruodžio 21 d. nutartyje nurodyta, kad 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytas nekilnojamojo turto objektas, dėl kurio įgijimo pagal įgyjamÄ senatį nuspręsta teismo sprendimu, jis konkrečiai identifikuotas, nurodytas jo buvimo vietos adresas, vieta konkrečiame statinyje (t.y. po garažu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės sklypo plane (pažymėtas indeksu „K“), bendrasis plotas (9 kv. m.).

Iš esmės 2018 m. gruodžio 21 d. nutartyje atkartota 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo rezoliucinė dalis, kuri teismo vertinimu nereikalauja išaiškinimo.

30. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantė neįrodė, jog jos nurodomos aplinkybės gali bÅ«ti vertinamos kaip naujai paaiÅ¡kėjusios, t. y. egzistavo nagrinėjant bylÄ iÅ¡ esmės ir priimant sprendimÄ , apeliantei nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinomos, apeliantei tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui bei turi esminę reikÅ¡mę bylos iÅ¡sprendimui.

31. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog apeliantės nurodytos aplinkybės negali bÅ«ti laikomos naujai paaiÅ¡kėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme, todėl pagrįstai atmetė praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo.

32. Apeliantė prašė sumažinti priteistų bylinėjimosi iÅ¡laidų dydį. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl Å¡ių iÅ¡laidų priteisimo Å¡alis teismui raÅ¡tu pateikia praÅ¡ymÄ su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Nurodyto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad praÅ¡omos priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidos neturi virÅ¡yti Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr.1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr.1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – Rekomendacijos), nurodytų dydžių.

Rekomendacijų 8.16 punkte nurodyta, kad už kitÄ dokumentÄ , kuriame pareikÅ¡tas praÅ¡ymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiÅ¡kinimai koeficientas yra 0,4, todėl maksimalus užmokesčio dydis už ieÅ¡kinio parengimÄ , parengtÄ 2019 m. balandžio – birželio mėn. yra 388,12 Eur (užpraeito ketvirčio vidutinis darbo užmokestis (bruto) buvo 970,30 Eur). Taigi iÅ¡ apeliantės D. N. priteista 300 Eur suma už advokato pagalbÄ nevirÅ¡ija rekomendacijose nustatyto dydžio ir apeliacinės instancijos teismo vertinimu yra proporcinga suteiktų teisinių paslaugų mastui, todėl nėra pagrindo jos mažinti.

33. Apeliantė prašė skirti pareiÅ¡kėjams baudas už tyčinį bylos vilkinimÄ . CPK 95 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesÄ Å¾iningai pareiÅ¡kė nepagrįstÄ ieÅ¡kinį (apeliacinį ar kasacinį skundÄ , praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ , pateikė kitÄ procesinį dokumentÄ ) arba sÄ moningai veikė prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ ir iÅ¡sprendimÄ , gali bÅ«ti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui Å¡io patirtus nuostolius.

Pagal CPK 95 straipsnio nuostatas baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti bÅ«tinos sÄ lygos: Å¡alies nesÄ Å¾iningumas ir ieÅ¡kinio (skundo) nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sÄ moningas veikimas prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ ir iÅ¡sprendimÄ . Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pareiÅ¡kėjai piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis ar vilkino bylÄ , todėl netenkina apeliantės praÅ¡ymo dėl baudos skyrimo.

34. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

35. Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, teismas konstatuoja, kad teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių, kurios bÅ«tų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantė nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl nutartis paliekama galioti nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 28 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja Liuda Uckienė