0d903d5d-aff6-4faa-b65e-fa115ab96eed · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr.2S-1168-577/2015                           Teisminio proceso Nr. 2-68-3-39211-2014-2             Procesinio sprendimo kategorija: 122.2.;122.3.; 110 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2015 m. sausio 13 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ atsakovo S. M. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės J.

S. – M. ieÅ¡kinį atsakovui S. M. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo bei iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo, turto padalijimo, institucija teikianti iÅ¡vadÄ - Vaiko teisių apsaugos tarnyba. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ , n u s t a t ė: Ginčo esmėieÅ¡kovė J. S. – M. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama santuokÄ su atsakovu nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su ja, priteisti iÅ¡ atsakovo 550 Lt kasmėnesinį iÅ¡laikymÄ nepilnametei dukrai, priteisti iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ , padalinti santuokoje įgytÄ turtÄ , priteisti kompensacijÄ .

Taip pat ieÅ¡kovė pateikė teismui praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones - iki byloje bus priimtas teismo sprendimas priteisti iÅ¡ atsakovo 515 Lt dydžio laikinÄ iÅ¡laikymÄ dukrai D. M.. Nurodė, kad atsakovas prie vaiko iÅ¡laikymo jau ilgÄ laikÄ neprisideda. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmėVilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 18 d. nutartimi ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino, priteisė iÅ¡ atsakovo S. M. nepilnametei dukrai D.

M. laikinÄ iÅ¡laikymÄ , mokant kas mėnesį po 515 Lt iÅ¡ darbo užmokesčių ir visų kitų pajamų rÅ«Å¡ių, pradedant mokėti nuo nutarties priėmimo dienos, t.y. nuo 2014-11-18 iki bus priimtas teismo sprendimas civilinėje byloje N2-47064-859/2014, pavedant Å¡iomis lėšomis disponuoti nepilnamečio vaiko įstatyminei atstovei – motinai J. S. - M. Pirmos instancijos teismas nurodė, kad pagal ieÅ¡kovės pateiktus duomenis tikėtina, jog atsakovas prie nepilnametės dukters iÅ¡laikymo neprisideda visiÅ¡kai, o vaikui yra reikalingas konkretus iÅ¡laikymas nuolat, todėl sprendė, jog yra pagrindas atsakovÄ Ä¯pareigoti mokėti laikinÄ iÅ¡laikymÄ , nes prieÅ¡ingu atveju gali nukentėti nepilnamečio vaiko interesai.

Nustatydamas laikino iÅ¡laikymo dydį, teismas atsižvelgė į iÅ¡laikymo sumÄ , kuriÄ praÅ¡o priteisti ieÅ¡kovė, taip pat į nepilnamečio vaiko amžių ir interesus. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ Â argumentai Atsakovas S. M. atskiruoju skundu praÅ¡o pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 18 d. nutartį, nurodant, kad priteistina laikino iÅ¡laikymo nepilnametei dukrai suma sudaro ne 515 Lt, o 350 Lt mokamų periodinių iÅ¡mokų kas mėnesį nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki galutinio sprendimo Å¡ioje byloje priėmimo.

Apeliantas tvirtina, kad jis nuolat prisideda prie savo dukros iÅ¡laikymo, kiekvienÄ mėnesį pagal savo finansines galimybes asmeniÅ¡kai dukrai moka po 300 Lt ir daugiau, prieÅ¡ mokslo metus papildomai skiria lėšų, be to, beveik kiekvienÄ savaitgalį praleidžia su dukra, nes ieÅ¡kovė su sugyventiniu dažnai iÅ¡vyksta į keliones ir palieka dukrÄ be priežiÅ«ros. Pažymi, kad jo ir dukros santykiai yra Å¡ilti ir nuoÅ¡irdÅ«s, pasak atsakovo, dukra iki 2014 m. rugsėjo pradžios nuolat gyveno su juo.

Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovo nuomone, ieÅ¡kovės teiginiai, kad jis neprisideda prie dukros iÅ¡laikymo, laikytini nepagrįstais ir neatitinkančiais tikrovės. Taip pat atsakovas tvirtina, kad pirmos instancijos teismas, priimdamas skundžiama nutartį, netinkamai įvertino jo turtinę padėtį, nes į bylÄ pateikti faktiniai įrodymai patvirtina, kad jis objektyviai nėra pajėgus mokėti vaiko iÅ¡laikymui 515 Lt kas mėnesį. Apeliantas nurodo, kad jo turtinė padėtis yra kur kas blogesnė nei ieÅ¡kovė buvo nurodžiusi teismui.

PaaiÅ¡kina, kad dėl pablogėjusios sveikatos jos nuo 2014 m. sausio 1 d. jis laikinai nedirba ir negauna jokių pajamų, o nuo 2014-11-25 yra registruotas darbo biržoje, neturi jokio nekilnojamojo ar kilnojamojo turto. Pažymi, kad pablogėjusios sveikatai, daug iÅ¡laidų teko skirti gydymui ir medikamentams, o tai dar labiau apsunkino finansinę padėtį. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovas tvirtina, kad jos yra pajėgus dukrai mokėti kas mėnesį tik 350 Lt iÅ¡laikymÄ iki teismo sprendimo priėmimo.

IeÅ¡kovė J. S. – M. atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ nurodo, kad nesutinka su atskiruoju skundu, todėl praÅ¡o pirmos instancijos teismo nutartį palikti nepakeistÄ . Tvirtina, kad atsakovo atskirojo skundo teiginiai yra nepagrįsti faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais bei prieÅ¡taraujantys vienas kitam. IeÅ¡kovė pažymi, kad atsakovo teiginiai apie dukrai teikiamÄ iÅ¡laikymÄ yra nepagrįsti jokiais įrodymais. Taip pat ieÅ¡kovė pažymi, kad atsakovui nėra nustatytas neįgalumas, darbo biržoje atsakovas užsiregistravo tik tada, kai jam buvo įteiktas ieÅ¡kinys dėl santuokos nutraukimo, o gaunamos minimalios pajamos negali bÅ«ti priežastimi neteikti nepilnamečiui vaikui iÅ¡laikymo.

IeÅ¡kovė tvirtina, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, turi didelę profesinę patirtį automobilių kėbulų remonto srityje, todėl turi visas galimybės verstis verslu, be to, gali tobulinti savo profesines žinias ir ieÅ¡koti kitų galimybių teikti savo vaikui iÅ¡laikymÄ , o ne tik apsiriboti ieÅ¡kojimu bÅ«dų, kaip iÅ¡vengti savo pareigos teikti vaikui iÅ¡laikymÄ . Be to, ieÅ¡kovė nurodo, kad atsakovas nėra pateikęs jokių įrodymų, jog dėjo maksimalias pastangas ir ėmėsi visų priemonių, kad gautų savo amžių ir profesines galimybes atitinkančias pajamas.

IeÅ¡kovė paaiÅ¡kina, kad ji turi tam tikrų finansinių įsipareigojimų, kurie turi bÅ«ti vykdomi, be to, yra apdraudusi dukrÄ nuo nelaimingų atsitikimų, o tai taip pat sudaro iÅ¡laidas. IeÅ¡kovės nuomone, ji deda visas pastangas, kad galėtų suteikti dukrai geras gyvenimo sÄ lygas. Pažymi, kad jai 2009 m. buvo diagnozuotas gimdos kaklelio vėžys, todėl jai yra bÅ«tinas nuolatinis stebėjimas dėl onkologinio recidyvo, o recidyvo tikimybė yra 100 procentinė, nes jau 2002 m. ir 2009 m. ji buvo operuota pasikartojus recidyvui, todėl jai yra bÅ«tinas stebėjimas, imuniteto stiprinimas, tausojantis režimas, periodinis tikrinimasis, tyrimai gydymo įstaigose.

IeÅ¡kovės teigimu, atsakovas neįrodė, jog teikia iÅ¡laikymÄ , o priteisto iÅ¡laikymo dydis atitinka teismų formuojamÄ praktikÄ â€“ ½ MMA, todėl nėra jokio pagrindo keisti teisėtÄ pirmos instancijos teismo nutartį. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosPagal CPK 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindÄ , taip pat, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų.

Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas, ar pirmos instancijos teismas pagrįstai tenkino ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir priteisė iÅ¡ atsakovo Å¡alių nepilnametei dukrai laikinÄ iÅ¡laikymÄ po 515 Lt, mokamų periodinėmis iÅ¡mokomis kas mėnesį nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos 2014-11-18 iki galutinio sprendimo Å¡ioje byloje priėmimo.Viena iÅ¡ laikinųjų apsaugos priemonių formų – laikino materialinio iÅ¡laikymo vaikui priteisimas (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 1 d. 11 p., CK 3.65 str. 1, 2 d. 4 p.).

Å i priemonė taikoma, iki byloje bus priimtas teismo sprendimas (CK 3.65 str. 1 d.). Laikino iÅ¡laikymo klausimas sprendžiamas pagal analogijÄ taikant CK 3.192 ? 3.203 straipsnius. Pažymėtina, kad Å¡iuo atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama ne tik užkirsti keliÄ aplinkybėms, galinčioms apsunkinti teismo sprendimo įvykdymÄ , bet ir laikinai sureguliuoti ginčo teisinius santykius.Atkreiptinas dėmesys, kad teismas, taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones, nesprendžia ir nenagrinėja ieÅ¡kinio iÅ¡ esmės. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės tiksliai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡siaiÅ¡kinti reikiamo ir bÅ«tino iÅ¡laikymo vaikui dydžio bei kokios atsakovo galimybės teikti tokio dydžio iÅ¡laikymÄ .

Å ias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus iÅ¡nagrinėta iÅ¡ esmės, t. y. tik iÅ¡samaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi bÅ«ti atsakyta į klausimÄ , kokios yra realios atsakovo pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realÅ«s bÅ«tini vaiko poreikiai, kiekvieno iÅ¡ tėvų dalis, kuria jie turi prisidėti prie vaiko iÅ¡laikymo.Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, nagrinėjamu atveju byloje yra kilęs ginčas dėl to, ar atsakovas teikia iÅ¡laikymÄ savo nepilnametei dukrai, t. y. ieÅ¡kovė tvirtina, kad atsakovas tokio iÅ¡laikymo neteikia, tuo tarpu atsakovas gi teigia, kad pagal savo finansines galimybes nuolat duoda pinigų dukrai.

Esant tokiai situacijai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nurodyta laikinoji apsaugos priemonė - atsakovo įpareigojimas teikti laikinÄ iÅ¡laikymÄ nepilnametei dukrai iki ginčo iÅ¡sprendimo pabaigos (teismo sprendimo Å¡ioje byloje priėmimo dienos), buvo pritaikyta teisingai, atsižvelgiant į prioritetinius nepilnamečių vaikų interesus, laikantis materialinės teisės normų, reglamentuojančių iÅ¡laikymo priteisimo pagrindus, taip pat atsižvelgus į Å¡alių tarpusavio santykius ir nesutarimus.Be to, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo nustatytas laikino iÅ¡laikymo dydis atitinka vienÄ iÅ¡ prioritetinių tikslų, kurių siekiama Å¡eimos bylose dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, t. y. užtikrinti vaiko teisių ir interesų apsaugÄ , jo teisę gauti iÅ¡laikymÄ iÅ¡ abiejų tėvų nepertraukiamai ir tokio dydžio, jog bÅ«tų patenkinti bent minimalÅ«s vaiko poreikiai (CK 3.3 str. 1 d., 3.198 str. 1 d.).

Vaiko iÅ¡laikymo paskirtis – užtikrinti nepilnamečio vaiko poreikius maistui, drabužiams, bÅ«stui, mokymuisi, sveikatai, laisvalaikiui ir kt. Pažymėtina, kad atsakovas į bylÄ nepateikė jokių įrodymų, kad materialiai prisideda prie savo nepilnametės dukros iÅ¡laikymo, kad leidžia su ja laisvalaikį, o atsakovo teiginiai, jog ieÅ¡kovė dažnai iÅ¡vyksta į įvairias keliones ir nesirÅ«pina nepilnamete dukra yra visiÅ¡kai niekuo nepagrįsti. Be to, teismas pažymi, kad atsakovas yra pakankamai jauno amžiaus, darbingas žmogus (nenustatytas nedarbingumo lygis), todėl, siekdamas tinkamai įgyvendinti savo kaip tėvo pareigÄ iÅ¡laikyti nepilnametį vaikÄ , atsakovas turi bÅ«ti aktyvus ir siekti susirasti darbÄ .

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino iÅ¡laikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas – vieno mėnesio vaiko iÅ¡laikymo vertė negali bÅ«ti mažesnė už vienÄ minimaliÄ mėnesio algÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad minimalios mėnesinės algos dydžio iÅ¡laikymas vaikui gali bÅ«ti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios.

Tokia pozicija paaiÅ¡kinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai iÅ¡laikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali bÅ«ti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų Å¡eiminių ryÅ¡ių susiformavimu, ar kitomis aplinkybėmis. Ä®statymas numato abiejų tėvų lygias teises ir pareigas rÅ«pintis savo vaiko sveikata, jį iÅ¡laikyti, sudaryti sÄ lygas, užtikrinančias harmoningÄ vaiko asmenybės raidÄ . Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

PrieÅ¡ingai, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į nepilnamečio vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį, nustatė tinkamÄ priteistino iÅ¡laikymo dydį, kuris galėtų užtikrinti bÅ«tinas vaikui, atsižvelgiant į jo amžių ir poreikius, vystytis sÄ lygas (CK 3.192 str.). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikino iÅ¡laikymo priteisimo negalima pripažinti ginčo dėl iÅ¡laikymo priteisimo pagal Å¡alių pareikÅ¡tų reikalavimus iÅ¡ankstiniu iÅ¡sprendimu, kadangi skundžiama nutartimi yra tik pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, siekiant laikinai bylos nagrinėjimo metu apsaugoti nepilnamečių vaikų turtinius interesus (CK 3.65 str. 2 d. 4 p.).

IÅ¡sprendęs Å¡alių ginÄÄ iÅ¡ esmės, pirmosios instancijos teismas turės nustatyti teiktinÄ iÅ¡laikymÄ nepilnamečiams Å¡alių vaikams, kuris gali bÅ«ti nustatytas tiek didesnis, tiek ir mažesnis už skundžiama nutartimi priteistÄ laikinÄ iÅ¡laikymÄ .Taigi, apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinės bylos medžiagÄ bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį.

Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai, nesudaro prielaidų panaikinti skundžiamÄ teismo nutartį, todėl atsakovo atskirasis skundas netenkintinas, o skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 18 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p., CPK 338 str.). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 338 str. teismas n u t a r i a:    Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 18 d. nutartį palikti nepakeistÄ .      Teisėja                                                                                                             Jadvyga Mardosevič