2021-09-17 Nr. AB-21306-4-52-3-00475-2021-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3932-815/2021

Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00475-2021-5

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ernesto Spruogio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

dalyvaujant užsieniečiui K. M. (K. M.), jo atstovei advokatei I. A.,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei R. M.-B.,

vertėjui Abdulmecit Zengin,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo (duomenys neskelbtini) piliečiu K. M. prisistačiusio užsieniečio apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl K. M. sulaikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Užsieniečių registracijos centras, Centras) su teikimu kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus, prašydamas sulaikyti (duomenys neskelbtini) piliečiu K. M. prisistačiusį asmenį (toliau – ir užsienietis) Užsieniečių registracijos centre iki 2021 m. lapkričio 13 d., bet ne ilgiau, kol bus priimtas galutinis sprendimas jo byloje.

2. Centras savo teikime paaiškino, kad:

2.1. 2021 m. rugpjūčio 13 d. apie 17 val. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai perdavė Valstybinės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės pareigūnams automobilį Mercedes-Benz Vito, kuriame patikrinimo metu rasti kaip keleiviai vykę keturi (duomenys neskelbtini) piliečiai, tarp jų – ir užsienietis.

2.2. Buvo nustatyta, kad visi keturi užsieniečiai pasišalino iš apgyvendinimo vietos – Verebiejų kaimo užsieniečių apgyvendinimo stovyklos.

2.3. Užsienietis paaiškino, kad pageidauja prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgus į tai, kad užsienietis pasišalino iš apgyvendinimo stovyklos, šiuo metu užsieniečio prieglobsčio prašymas nėra galutinai išnagrinėtas, todėl darytina išvada, jog užsienietis gali bandyti pakartotinai pasišalinti.

3. Užsienietis posėdžio metu su Centro teikimu nesutiko, teigė, kad bandė bėgti iš stovyklos, nes sužinojo, kad ketinama juos grąžinti į kilmės valstybę.

4. Užsieniečio atstovas advokatas su teikimu nesutiko ir prašė pritaikyti alternatyvias sulaikymui priemones.

II. 5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2021 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu nusprendė laikinai sulaikyti užsienietį Užsieniečių registracijos centre trims mėnesiams, t. y. iki 2021 m. lapkričio 14 d., bet ne ilgiau nei bus nuspręsta dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.

6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad:

6.1. Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas tik šiais atvejais: 1) siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę; 2) siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį, ir, įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę, pateikia prašymą suteikti prieglobstį ir yra pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę, ir užsienietis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra; 4) pagal Reglamento (ES) Nr. 604/2013 28 straipsnį; 5) kai prieglobsčio prašytojas kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.

6.2. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėdamas dokumentų, patvirtinančių jo teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje, kartą jau bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes nares. Prieglobsčio prašymo motyvai nėra nustatyti, todėl siekdamas išvengti galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, bandė savavališkai išvykti ir pasislėpti, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos teritorijoje bei atimdamas galimybę iš kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų priimti ir vykdyti atitinkamus sprendimus dėl jo teisinės padėties. Aptartos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad šiuo atveju yra Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatyti prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai.

III. 7. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą ir pritaikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti apeliantą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

8. Apeliantas nesutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimu šiais pagrindais:

8.1. Asmens sulaikymas yra kraštutinė priemonė. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika nurodo, kad sulaikymo pagrindų įtvirtinimas įstatymuose neturėtų reikšti automatinio jų taikymo (žr., pvz., LVAT 2016 m. gegužės 11 d. sprendimas byloje Nr. A‑3747‑822/2016).

8.2. Bylą išnagrinėjęs teismas nenustatė Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje numatytų aplinkybių, kada negalima taikyti alternatyvios sulaikymui priemonės, todėl sulaikymo skyrimas buvo neproporcingas. Vienkartinis bandymas išvykti buvo atsitiktinis, užsienietis jo kartoti neketina, kitų pažeidimų nepadarė.

8.3. Centre yra sudarytos pakankamos sąlygos užsieniečio apgyvendinimui, užtikrinant jo buvimą Centro teritorijoje, todėl jam taikytina alternatyvi sulaikymui priemonė.

8.4. Užsienietis nebuvo tinkamai išklausytas, nes posėdyje dalyvavo su kitais asmenimis ir bylos nagrinėjimas nebuvo individualizuotas.

9. Centras savo atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė jį atmesti, palikti pirmosios instancijos teismo sprendimo nepakeistą, savo poziciją grįsdamas šiais argumentais:

9.1. Vadovaujantis Įstatymo nuostatomis, alternatyvi sulaikymui priemonė taikoma tuomet, kai yra tenkintos pagrindinės sąlygos: nustatyta asmens tapatybė, asmuo bendradarbiauja su kompetentingomis valdžios institucijomis, teismais bei nėra pavojingas visuomenei ir viešajai tvarkai. Šiuo atveju netenkinama nė viena iš išvardintų aplinkybių. Užsienietis ignoravo prievolę pateikti kelionės dokumentus pasienio kontrolės punkte, tai traktuotina kaip nebendradarbiavimas su valdžios institucijomis.

9.2. Užsieniečiui atvykus į Lietuvos Respubliką, jam buvo sudarytos sąlygos susisiekti su kilmės valstybėje likusiais giminaičiais, pasirūpinti asmens dokumentų pateikimu, tačiau jie nebuvo pateikti. Nors užsieniečiui buvo išaiškinta jo apgyvendinimo tvarka bei prieglobsčio prašymo svarstymo procedūra ir iš to sekančios jo pareigos, jis bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos į Europos Sąjungos valstybes nares dar nepateikęs prieglobsčio prašymo.

9.3. Alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas šiuo atveju nebūtų proporcinga priemonė siekiamiems tikslams. Užsienietis linkęs ignoruoti Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės normas, todėl tikėtina, kad siekdamas išvengti grąžinimo į kilmės šalį, bandys trukdyti kompetentingoms institucijoms priimti sprendimus dėl jo teisinės padėties.

9.4. Nesutiktina su užsieniečio nuomone, kad jis nebuvo tinkamai išklausytas, nes posėdyje dalyvavo su kitais asmenimis, tad bylos nagrinėjimas nebuvo individualizuotas. Pirmosios instancijos teismas išklausė užsieniečio paaiškinimus, taip pat jo atstovą advokatą. Posėdis vyko kartu su kitais asmenimis, nes jie buvo sulaikyti tomis pačiomis aplinkybėmis bei kalba tos pačios kalbos tuo pačiu dialektu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 10. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl užsieniečio judėjimo laisvės Lietuvos Respublikoje apribojimo – sulaikymo – teisėtumo ir pagrįstumo.

11. LVAT teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

12. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas teikime išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Teismas atliko byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina egzistuojant pagrindą sulaikyti užsienietį Centre. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, kad yra Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatyti pagrindai sulaikyti užsienietį ir nėra priežasčių pritaikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę. Apeliaciniame skunde užsienietis tvirtina, kad jis bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis, alternatyvios sulaikymui priemonės pritaikymas labiau atitiktų teisingumo ir proporcingumo kriterijus. Teisėjų kolegija, byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, pripažįsta tikslinga tik papildyti teismo sprendimo motyvus, atsakydama į apeliacinio skundo argumentus.

13. Akcentuotina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio (paskutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-4927-662/2016).

14. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 4 dalį, prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas tik šiais atvejais: 1) siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę; 2) siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos; 3) kai užsienietis, sulaikytas šio straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, kai sprendžiama dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, pateikia prašymą suteikti prieglobstį ir yra rimtas pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę, ir užsienietis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra; 4) pagal Reglamento (ES) Nr. 604/2013 28 straipsnį; 5) kai prieglobsčio prašytojas kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.

15. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 5 dalį, sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos, be kita ko, šios aplinkybės: 1) užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.); 6) nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės; 7) užsienietis, apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką; 8) siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jam pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu; 9) užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai; 10) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais; 11) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos.

16. Akcentuotina, kad teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę (Įstatymo 115 str. 1 d.). Viena iš tokių alternatyvių priemonių – užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (Įstatymo 115 str. 2 d. 5 p.). Šio straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę (Įstatymo 115 str. 5 d.).

17. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai akcentavo, kad byloje yra duomenų apie užsieniečio bandymą vykti į kitas Europos Sąjungos valstybes nares, jo asmenybė nėra nustatyta. Šios faktinės aplinkybės yra reikšmingos vertinant riziką, kad užsienietis gali bandyti pasislėpti ar išvykti iš Lietuvos Respublikos, tokiu būdu sudarydamas kliūtis priimti sprendimą dėl jo teisinės padėties, nes nėra išsiaiškinti motyvai, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (Įstatymo 113 str. 4 d. 2 p.), ir tokį sprendimą įvykdyti, taip pat sukeldamas nelegalią migraciją Europos Sąjungos valstybių teritorijoje. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant aptartoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, todėl tenkino Centro teikimą dėl užsieniečio sulaikymo ir atsisakė skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę.

18. Užsienietis apeliaciniame skunde teigia, kad nebuvo tinkamai išklausytas, nes posėdyje dalyvavo su kitais asmenimis ir bylos nagrinėjimas nebuvo individualizuotas. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas išaiškino teismo posėdyje dalyvaujantiems užsieniečiams, kad yra susipažinęs su teikimų medžiaga, visi užsieniečiai buvo sulaikyti tomis pačiomis aplinkybėmis, kalba ta pačia kalba, tuo pačiu dialektu, todėl vadovaudamasis ekonomiškumo ir operatyvumo principais nusprendė visus teikimus nagrinėti tame pačiame teismo posėdyje. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas išklausė užsieniečio paaiškinimus, jį atstovavo advokatė, todėl nėra pagrindo išvadai, jog teismo posėdžio metu užsienietis nebuvo tinkamai išklausytas.

19. Paminėtina, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2021 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu sulaikė užsienietį iki 2021 m. lapkričio 14 d., nors Teikime buvo prašoma sulaikyti pareiškėją iki 2021 m. lapkričio 13 d. Ši fakto klaida padaryta niekaip neargumentuojant, tačiau ji nesudaro pagrindo skundžiamą sprendimą laikyti neteisėtu. Todėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje tikslintina data, vietoj formuluotės „iki 2021 m. lapkričio 14 d.“ nurodant formuluotę „iki 2021 m. lapkričio 13 d.“.

20. Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė bylai reikšmingą teisinį reguliavimą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo panaikinti. Todėl užsieniečio apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus regiono apylinkės Vilniaus rajono rūmų 2021 m. rugpjūčio 17 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, patikslinant Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytą datą, vietoj formuluotės „iki 2021 m. lapkričio 14 d.“ nurodant formuluotę „iki 2021 m. lapkričio 13 d.“.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

(duomenys neskelbtini) piliečiu K. M. (K. M.) prisistačiusio užsieniečio apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, patikslinant Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytą datą, vietoj formuluotės „iki 2021 m. lapkričio 14 d.“ nurodant formuluotę „iki 2021 m. lapkričio 13 d.“.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė