0d876181-7ec2-4c06-aefb-cf3eeefc50ff · Vilniaus apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-176-843/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27340-2019-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.20.13.; 1.1.8.1.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. kovo 3 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Audriaus Cinino ir Dariaus Prankos, sekretoriaujant Loretai Davenienei, dalyvaujant prokurorei Jolitai Okuškienei, nuteistajam T.

K. ir jo gynėjui advokatui Sauliui Lauraičiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo T. K. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rÅ«mų 2019 m. gruodžio 10 d. nuosprendžio, kuriuo T. K. pripažintas kaltu ir nubaustas: – pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 25 parų areÅ¡to; – pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 35 paros areÅ¡to.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtos bausmės sudėtos visiÅ¡ko bausmių sudėjimo bÅ«du ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 60 parų areÅ¡to. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, T. K. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta galtinė bausmė – 40 parų areÅ¡to. Vadovaujantis BK 68 straipsniu T. K. taip pat paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – tris metus uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, terminÄ skaičiuojant nuo 2019 m. birželio 29 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu T. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertės, tai yra 2 970 Eur konfiskavimas. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1.1. T. K. bÅ«damas neblaivus vairavo transporto priemonę, o bÅ«tent: 2019 m. birželio 29 d. apie 19.11 val. kelio (duomenys neskelbtini) kilometre, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį "Toyota Avensis", valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį I. K., bÅ«damas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigÅ«nai tikrinimo metu nustatė, kad jo iÅ¡kvėptame ore yra 1,57 promilės etilo alkoholio koncentracija. Å iais savo veiksmais T. K. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje. 1.2. Taip pat T. K. bÅ«damas neblaivus vairavo transporto priemonę, o bÅ«tent: 2019 m. rugpjūčio 10 d. apie 22.40 val. (duomenys neskelbtini), ties namu, pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį "Toyota Avensis", valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį I. K., bÅ«damas neblaivus nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta 1,72 promilės etilo alkoholio koncentracija. Å iais savo veiksmais T. K. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje. II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 2. Apeliaciniu skundu nuteistasis T. K. praÅ¡o pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rÅ«mų 2019 m. gruodžio 10 d. nuosprendį, panaikinant nuosprendžio dalį, kuria jam skirta areÅ¡to bausmė, bei grÄ Å¾inti asmens dokumentÄ . 2.1.

Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino visų aplinkybių. Pasak apelianto, jis yra dirbantis, neįgalus asmuo, turi įsipareigojimų prieÅ¡ darbdavį, klientus. Jo darbe labai svarbus darbų atlikimo terminas, o 40 parų areÅ¡to bausmės vykdymas lems tai, kad jis neįvykdys sutartimis prisiimtų įsipareigojimų. 2.2. Apeliantas praÅ¡o grÄ Å¾inti asmens dokumentÄ , nes pateikta forma sukelia žmonės nepasitikėjimÄ bei neigiamai veikia individualios veiklos perspektyvas.

3. Atsiliepimų į skundÄ negauta.

4. Teismo posėdžio metu apeliantas ir jo gynėjas prašė skundÄ tenkinti. Nuteistasis patikslino, kad praÅ¡o grÄ Å¾inti iÅ¡ jo paimtÄ asmens tapatybės kortelę. Žyminį mokestį sumokėjo už pateiktÄ apeliacinį skundÄ , nes buvo radęs tokiÄ informacijÄ . Prokurorė prašė skundÄ atmesti. Papildomai nurodė, kad T. K. asmens tapatybės kortelė buvo paimta kitame ikiteisminaime tyrime. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies 5. Susipažinęs su bylos medžiaga, apeliacinio skundo ir proceso dalyvių argumentais, apygardos teismas konstatuoja, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rÅ«mų 2019 m. gruodžio 10 d. nuosprendis yra keistinas.

6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde. Tačiau nagrinėjant bylÄ nustačius esminį BPK pažeidimÄ , teismas, nepaisydamas to, ar gautas dėl jo skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla.

7. Apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių bei veikų teisinės kvalifikacijos. Ä®vertinus visumÄ byloje surinktų įrodymų teisėjų kolegijai nekilo abejonių dėl 2019 m. birželio 29 d. veikos, kvalifikuotos pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį. Tačiau dėl 2019 m. rugpjūčio 10 d. veikos, kvalifikuotos pagal tÄ pačiÄ teisės normÄ , byloje yra surinkti prieÅ¡taringi įrodymai, kurių analizė leidžia spręsti, kad dėl jos T. K. yra nuteistas nepagrįstai.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino visų proceso metu surinktų reikšmingų įrodymų, dėl ko padarė netinkamas išvadas bei priėmė nuosprendį, kuris negali būti vertinamas kaip teisingas. Toks pažeidimas yra esminis, jis turi neigiamos įtakos atsakomybėn traukiamam asmeniui, todėl apeliacinės instancijos teismas peržengia apeliacinio skundo ribas ir pasisako dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu konstatuotos minėtos veikos sudėties. Dėl 2019 m. rugpjūčio 10 d. veikos, kvalifikuotis pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį 8.

Visų pirma pažymėtina, kad, kaip jau buvo nurodyta, nuteistasis T. K. savo kaltės dėl reiÅ¡kiamų kaltinimų, tarp jų ir dėl 2019 m. rugpjūčio 10 d. vairavimo esant neblaiviam, neginčija, patvirtino prieÅ¡ vairavimÄ vartojęs alkoholį, tačiau ne visi vairavimo prieÅ¡ tai vartojusi alkoholį atvejai užtraukiÄ baudžiamÄ jÄ atsakomybę. Tiksliai įvertinti esamÄ savo neblaivumÄ be specialių priemonių asmuo neturi objektyvių galimybių, į kÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama vertinant traukiamo atsakomybėn asmens parodymus.

9. Pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį (2019-01-11 įstatymo Nr. XIII-1929 redakcija, galiojanti nuo 2019 m. balandžio 1 d.), yra baudžiamas tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę <...> būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas <...>. Taigi, šis naujos redakcijos baudžiamasis įstatymas nebenumatė kokioje konkrečiai biologinėje organizmo terpėje turi būti nustatyta etilo alkoholio koncentracija, be to, nustatyta minimali 1,51 promilių neblaivumo riba, nuo kurios galima baudžiamoji atsakomybė.

Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 (2019-03-13 nutarimo Nr. 237 redakcija, galiojanti nuo 2019 m. balandžio 1 d.) 2.3 punkto nuostatos patvirtina, kad asmenų neblaivumo tikrinimas yra atliekamas metrologiÅ¡kai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis pagal iÅ¡kvėptame ore esančiÄ etilo alkoholio koncentracijÄ . Be to, pagal minėtų taisyklių 4 punkto nuostatas, policijos <...> pareigÅ«nai per tikrinimÄ nustatę, kad įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo iÅ¡kvėptame ore etilo alkoholio koncentracija 1,51 ir daugiau promilių, <...> ne anksčiau kaip po 15 minučių ir ne vėliau kaip po 30 minučių nuo pirmojo tikrinimo atlieka pakartotinį tikrinimÄ .

Kai pirmojo ir pakartotinio tikrinimo rezultatai skiriasi, laikoma, kad per tikrinimÄ nustatyta asmens iÅ¡kvėptame ore esanti etilo alkoholio koncentracija yra ta, kuri yra mažiausia iÅ¡ nustatytų per pirmÄ jį ir pakartotinį tikrinimÄ .

10. Byloje esantys įrodymai, o būtent alkotesterių kvitai bei neblaivumo nustatymo aktas (t. 1, b. l. 90, 91, 93) patvirtina, kad T. K. 2019 m. rugpjūčio 10 d. 22.41 val. alkotesteriu Alkotest Nr. 7510 Nr. ARKA-0023 pirmu tikrinimu buvo nustatytas 1,56 promilės girtumas, o 22.57 val. antru tikrinimu – 1,53 promilės girtumas. Iš byloje esančio patikros sertifikato Nr. 0974738 (t. 1, b. l.

92) matyti, kad tikrinimui naudotas alkotesteris Alkotest Nr. 7510 Nr. ARKA-0023 buvo metrologiÅ¡kai patikrintas 2019 m. birželio 5 d., patikros sertifikatas galiojo iki 2019 m. gruodžio 5 d., iÅ¡ ko spręstina, kad tikrinimas atliktas naudojant tinkamÄ techninę priemonę. Be to, minėtame sertifikate yra nurodytos ir galimos tikrinimo paklaidos, o bÅ«tent, esant rezultatui nuo 1,01 iki 6,00 promilių yra galima +/-1,7 procento paklaida. Baudžiamajame procese yra bÅ«tina vadovautis nekaltumo prezumpcija bei in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės, kurių nėra galimybės paÅ¡alinti, yra aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai.

Galimybės paÅ¡alinti abejones dėl gautų tikrinimo rezultatų tikslumo paklaidos taikymo prasme nėra, todėl minėta galima paklaida turi bÅ«ti vertinama T. K. naudai. IÅ¡ mažiausios etilo alkoholio koncentracijos, nustatytos pakartotinio tikrinimo metu, atėmus galimÄ paklaidÄ yra gaunama 1,50399 promilės etilo alkoholio koncentracija (1,53 – 1,7 procento = 1,50399). Å is rodiklis nevirÅ¡ija BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytos 1,51 promilės ribos, nuo kurios, kaip minėta, yra galima baudžiamoji atsakomybė.

11. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė ir į tai, kad gavus pakartotinio tikrinimo alkotesteriu rezultatus T. K. nesutiko su jo rezultatais, iÅ¡reiÅ¡kė pageidavimÄ atlikti medicininę apžiÅ«rÄ asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje, kaip tai numatyta minėtų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 29 punkte. IÅ¡ Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto iÅ¡vados Nr. T - A 5754/2019(01) matyti, kad T.

K. kraujas buvo paimtas 2019-08-10, 23.48 val., jame nustatyta mažiausia 1,72 promilės etilo alkoholio koncentracija (t. 1, b. l. 97). BÅ«tent Å¡is rodmuo ir buvo įvardijamas kaltinime bei ginčijamu nuosprendžiu nustatytose faktinėse aplinkybėse. Tačiau teisėjų kolegija su tuo nesutinka. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį, teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindÄ , t. y. jis turi bÅ«ti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sÄ lygų yra ta, kad turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-221/2008 ir kt.). Taigi, specialisto iÅ¡vados ir atlikto kraujo tyrimo rezultatams negali bÅ«ti suteikiama jokia prioritetinė reikÅ¡mė.

Šie įrodymai turi būti vertinami kartu su kitais byloje surinktais įrodymais.

12. Kaip minėta, byloje yra skirtingi T. K. neblaivumo tikrinimo rezultatai: alkotesteriu iškvėptame ore nustatyta 1,50399 promilės etilo alkoholio koncentracija bei kraujyje nustatyta 1,72 promilės etilo alkoholio koncentracija. Akivaizdu, kad šie rodmenys tarpusavyje skiriasi nežymiai, tačiau šis skirtumas yra lemiamas sprendžiant, ar šiuo atveju yra galima baudžiamoji atsakomybė. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad tikrinimas alkotesteriu buvo atliktas praėjus minimaliam laiko tarpui nuo vairavimo momento, laikantis Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių reikalavimų.

Tam naudota metrologiÅ¡kai patikrinta techninė priemonė, tad gauti rezultatai laikytini pakankamai patikimais, atspindinčiais realų neblaivumÄ laipsnį vairavimo metu. Tuo tarpu nuteistojo kraujas tyrimui buvo paimtas 23.48 val., tai yra nuo fiksuoto vairavimo momento (22.40 val.) praėjus 1 val. 8 min. Visuotinai žinoma, kad etilo alkoholio koncentracija po alkoholio vartojimo laipsniÅ¡kai didėja, kol pasiekusi pikÄ pradeda mažėti. Å i aplinkybė vertintina atsižvelgus ir į tai, kad Å¡ioje byloje sprendžiamas T.

K. baudžiamosios atsakomybės klausimas už buvimÄ neblaiviam bÅ«tent vairavimo metu, o ne vėliau. P. T. K. nustatant neblaivumÄ nurodė, kad alkoholį vartojo prieÅ¡ 24 valandas (t. 1, b. l. 93). Apklaustas įtariamuoju teigė, kad alkoholį vartojo dienos prieÅ¡ įvykį vakare, iÅ¡gerto alkoholio kiekio nurodyti negalėjo, tvirtino įvykio dienÄ alkoholio nevartojęs (t. 1, b. l. 117). Apklaustas teisme jis patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kartu negalėjo paaiÅ¡kinti susidariusios situacijos, negalėjo nurodyti savo važiavimo aiÅ¡kaus tikslo, savo veiksmus vertino kaip atliktus paveikus alkoholiui.

Å ių įrodymų pagrindu teismas negali atmesti kilusių abejonių, ar T. K. parodymai, sietini su konkrečiu alkoholio vartojimo laiku prieÅ¡ važiavimÄ , yra patikimi. Kilusias abejones sustiprina ir minėti neblaivumo tikrinimo rezultatai, kuriais iÅ¡kvėptame ore buvo nustatyta pakankamai ženkli alkoholio koncentracija T. K. iÅ¡vėptame ore, kuri po valandos pagal gautus kraujo tyrimus nežymiai padidėjo. Tai leidžia spręsti apie galimÄ alkoholio vartojimÄ praėjus pakankamai neilgam laiko tarpui iki vairavimo, kas neatitinka T.

K. parodymų. Galimybės nustatyti tikslų alkoholio vartojimo laikÄ nėra, kaip nėra ir galimybės paÅ¡alinti minėtas kilusias abejones. Kaip jau buvo minėta, baudžiamajame procese yra bÅ«tina vadovautis nekaltumo prezumpcija bei in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės, kurių nėra galimybės paÅ¡alinti, yra aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai. Todėl apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi pakartotinio tyrimo alkotesteriu nustatytais rodmenimis ir sprendžia, kad T. K. 2019 m. rugpjūčio 10 d. apie 22.40 val. vairavo automobilį bÅ«damas neblaivus, nustatyta 1,50399 promilės etilo alkoholio koncentracija, kas neatitinka BK 2811 straipsnio 1 dalyje apraÅ¡ytos nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių.

Tuo pačiu spręstina, kad nėra nustatyta šios nusikalstamos veikos sudėtis.

13. Remiantis iÅ¡dėstytais argumentais skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria T. K. pripažintas kaltu 2019 m. rugpjūčio 10 d. padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje, naikinama, T. K. pagal šį kaltinimÄ iÅ¡teisinant, nesant padarytai veikai, turinčiai nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 straipsnio 1 punktas). Tuo pačiu naikintinos ir nuosprendžio dalys, kuriomis spręsti skirtų bausmių subendrinimo taikant BK 63 straipsnio 1, 3 dalis, sumažinimo taikant BK 641 straipsnį ir laikinojo sulaikymo įskaitymo klausimai.

Dėl bausmės 14. Sprendžiant apeliaciniame skunde iÅ¡keltÄ klausimÄ , o bÅ«tent, ar T. K. už 2019 m. birželio 29 d. veikÄ buvo skirta tinkama bausmė, ar ji nėra per griežta, teisėjų kolegija pažymi, kad parinkdamas konkrečiÄ bausmės rūšį bei jos dydį, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadijÄ , motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ , vadovaujasi teisingumo principu (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).

Visų Å¡ių aplinkybių įvertinimas leidžia teismui parinkti bausmę, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

15. Be to, nagrinėjamu atveju itin reikÅ¡mingos yra BK 55 straipsnio (2019-06-27 įstatymo Nr. XIII-2263 redakcija, galiojanti nuo 2019-07-06) nuostatos, kuriose numatyta, kad asmeniui, pirmÄ kartÄ teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismas paprastai skiria su areÅ¡tu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas areÅ¡to arba terminuoto laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimÄ . Å i teisės norma įsigaliojo po nagrinėjamos veikos įvykdymo, tačiau lengvina nuteistojo teisinę padėtį, todėl turi grįžtamÄ jÄ galiÄ (BK 3 straipsnio 2 dalis). AiÅ¡kinant minėtas BK 55 straipsnio nuostatas spręstina, kad nesant nustatytoms aplinkybėms, bylojančioms apie didesnį pačios nusikalstamos veikos ir/ar jÄ padariusio asmens pavojingumÄ , įstatymo leidėjo valia bausmės paskirtį turėtų įgyvendinti su ilgalaikiu ar trumpalaikiu laisvės atėmimu nesusijusi bausmė.

16. Asmuo, padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje, baudžiamas bauda arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. T. K. skundžiamu nuosprendžiu už 2019 m. birželio 29 d. įvykdytÄ nusikalstamÄ veikÄ skirta 25 parų areÅ¡to bausmė. Apeliacinės instancijos teismas dar kartÄ Ä¯vertino reikÅ¡mingas konkrečios bausmės rÅ«Å¡ies bei jos dydžio parinkimui aplinkybes. Nustatyta, kad T. K. įvykdė baigtÄ nesunkų tyčinį nusikaltimÄ , juo pažeisdamas kelių transporto eismo saugumÄ .

Nustatytas neblaivumas tik nežymiai virÅ¡ijo ribÄ , nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė. Yra nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – T. K. pripažino kaltę ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. T. K. nagrinėjamos veikos padarymo metu nebuvo teistas, tad yra teisiamas pirmÄ kartÄ . Taip pat jis nebuvo baustas ir administracine tvarka. Jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, tad gauna darbinių pajamų.

Teismas vertina ir tai, kad po nagrinėjamos veikos padarymo, kaip nustatyta Å¡ioje byloje, jis dar kartÄ vairavo bÅ«damas neblaivus, tačiau Å¡i veika nėra pripažinta nusikalstama. Byloje taip pat pateikti duomenys, kad yra pradėtas dar vienas ikiteisminis tyrimas dėl galimai T. K. padarytos to paties pobÅ«džio nusikalstamos veikos, tačiau galutinis procesinis sprendimas Å¡iuo klausimu dar nėra priimtas. Ä®vertinus visumÄ Å¡ių aplinkybių, kurių dauguma yra palanki traukiamam atsakomybėn asmeniui, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nustatytas tiek T.

K. veikos, tiek jo asmenybės pavojingumas dar nėra pasiekęs tokį laipsnį, kad galima bÅ«tų spręsti, jog vienintelė bausmės rÅ«Å¡is, galinti įgyvendinti bausmės paskirtį, yra areÅ¡tas. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu už 2019 m. birželio 29 d. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ T. K. skirta bausmė yra keičiama, jam skiriant Å¡velnesnės sankcijoje numatytos rÅ«Å¡ies bausmę, o bÅ«tent baudÄ .

17. Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ už nesunkų nusikaltimÄ nustatoma nuo 50 iki 2000 MGL dydžio bauda. Ä®vertinus Å¡io procesinio sprendimo 15 punkte aptartas aplinkybes, reikÅ¡mingas skiriamos bausmės individualizavimui, T. K. skirtina artima minimaliam dydžiui bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, į bausmę įskaitytinas dėl 2019 m. birželio 29 d. veikos skirtame laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2019 m. birželio 29 d. 19.20 val. iki 2019 m. birželio 30 d. 16.03 val. (viena diena) (t. 1, b. l. 28, 40), vienÄ Ä¯kalinimo dienÄ prilyginant 2 MGL dydžio baudai.

Kartu pažymėtina, kad dėl 2019 m. rugpjūčio 10 d. veikos T. K. skirtas laikinas sulaikymas nuo 2019 m. rugpjūčio 10 d. 22.40 val. iki 2019 m. rugpjūčio 11 d. 12.19 val. (t. 1, b. l. 108, 121) negali bÅ«ti įskaitomas į bausmę, skirtÄ už 2019 m. birželio 29 d. veikÄ , nes laikinas sulaikymas skirtas tiriant kitÄ veikÄ , dėl kurios apkaltinamasis nuosprendis nebuvo priimtas. Tokia pozicija atitinka ir teismų praktikÄ (kasacinės nutartys Nr. 2K-182/2005, 2K-404/2006, 2K-173/2009, 2K-102/2011).

18. Atsižvelgus tiek į paskirtos baudos dydį, tiek į skirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio vertės, tai yra 2 970 Eur konfiskavimÄ , teismas sprendžia, kad įstatyme numatytas dviejų mėnesių baudos sumokėjimo terminas Å¡iuo atveju pernelyg apsunkintų nuteistojo turtinę padėtį, todėl nustatytinas ilgesnis, Å¡eÅ¡ių mėnesių skirtos baudos sumokėjimo terminas (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis).

19. Pagal BK 67 straipsnio 1 dalį baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, tad jos paskyrimas yra sudėtinė bausmės individualizavimo proceso dalis ir jos parinkimui yra reikÅ¡mingos tos pačios aplinkybės. BK 68 straipsnio 2 dalyje teismui numatyta galimybė uždrausti naudotis specialia teise nuo vienerių iki penkerių metų. Pirmosios instancijos teismas, detaliau neargumentuodamas, paskyrė vidurkį atitinkantį naudojimosi teise vairuoti kelių transporto priemones uždraudimo terminÄ .

Ä®vertinus aukščiau aptartas bausmės individualizavimui reikÅ¡mingas aplinkybes, taip pat atsižvelgus į tai, kad dėl vienos iÅ¡ inkriminuotų veikų T. K. yra iÅ¡teisintas, teismas sprendžia, kad skirtas draudimo terminas nėra proporcingas, yra aiÅ¡kiai per ilgas, todėl keičia pirmosios instancijos teismo nustatytÄ naudojimosi teise vairuoti kelių transporto priemones uždraudimo terminÄ iÅ¡ trijų į dvejus metus. Dėl kitų apeliacinio skundo praÅ¡ymų 20. Pagrindo tenkinti apelianto patikslintÄ praÅ¡ymÄ grÄ Å¾inti jo asmens tapatybės kortelę nėra.

Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių dokumentų, T. K. buvo sulaikytas du kartus ir abiem atvejais iÅ¡ jo buvo paimta jo asmens tapatybės kortelė. Tačiau jį paleidus iÅ¡ įkalinimo įstaigos abiem atvejais minėta kortelė jam buvo grÄ Å¾inta, kÄ patvirtina byloje esantys nuteistojo paraÅ¡ai (t. 1, b. l. 43, 123).

21. Kartu su apeliaciniu skundu pateiktas 2019 m. gruodžio 25 d. lėšų pervedimo nurodymas Nr. 267, unikalus mokėjimo kodas 188659752, patvirtina, kad teikdamas apeliacinį skundÄ nuteistasis į Valstybinės mokesčių inspekcijos sÄ skaitÄ sumokėjo 15 Eur, mokėjimo paskirtimi nurodydamas įmokos kodÄ 5660 (žyminis mokestis ir iÅ¡laidos, susijusios su bylos nagrinėjimu). Baudžiamojoje byloje apeliacinis skundas nėra apmokestinamas žyminiu mokesčiu, todėl įmokėta suma grÄ Å¾intina T.

K. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 3 dalimi, 4 dalimi, 328 straipsnio 2 punktu, 329 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a: nuteistojo T. K. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rÅ«mų 2019 m. gruodžio 10 d. nuosprendį pakeisti: panaikinti nuosprendžio dalį, kuria T. K. pripažintas kaltu 2019 m. rugpjūčio 10 d. padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta bausmė, ir T. K. pagal šį kaltinimÄ iÅ¡teisinti nesant padarytai veikai, turinčiai nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; panaikinti nuosprendžio dalį, kuria spręsti dviejų bausmių, skirtų pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį, subendrinimo taikant BK 63 straipsnio 1, 3 dalis, sumažinimo taikant BK 641 straipsnį ir laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«to laiko įskaitymo klausimai; pakeisti nuosprendžiu T.

K. už 2019 m. birželio 29 d. padarytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ skirtÄ 25 parų areÅ¡to bausmę į 60 MGL, tai yra 3 000 Eur dydžio baudÄ ; vadovaujantis BK 641 straipsniu skirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir T. K. skirti 40 MGL, tai yra 2000 Eur dydžio baudÄ ; įskaityti laikinajame sulaikyme T. K. iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2019 m. birželio 29 d. 19.20 val. iki 2019 m. birželio 30 d. 16.03 val., tai yra vienÄ dienÄ , jÄ prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir konstatuoti, kad likusi nesumokėta baudos dalis yra lygi 38 MGL dydžiams, tai yra 1 900 Eur; pakeisti nuosprendžiu T.

K. vadovaujantis BK 68 straipsniu skirtÄ draudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones terminÄ tris metus į dvejus metus. Nustatyti Å¡eÅ¡ių mėnesių skirtos baudos sumokėjimo terminÄ , jį skaičiuojant nuo Å¡io nuosprendžio paskelbimo dienos. KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . T. K. grÄ Å¾inti 15 Eur sumokėto žyminio mokesčio. IÅ¡aiÅ¡kinti, kad skirta bauda turi bÅ«ti sumokėta per teismo nustatytÄ terminÄ Ä¯ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sÄ skaitÄ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančiÄ banke „Swedbank“ AB, ar į kitÄ biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , nurodant įmokos kodÄ â€“ 6801.

SumokėjimÄ patvirtinantį dokumentÄ bÅ«tina pristatyti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rÅ«mų raÅ¡tinei. Laiku nesumokėjus baudos ji bus iÅ¡ieÅ¡koma priverstinai. Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos. Teisėjai AuÅ¡ra Bielskė Audrius Cininas Darius Pranka