2022-05-18 Nr. AB-12768-3-62-3-00065-2022-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2442-881/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00065-2022-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.1; 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės (pranešėja), Arūno Sutkevičiaus ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. J. A. A. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. balandžio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. J. A. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas M. J. A. A.(toliau – ir pareiškėjas, prieglobsčio prašytojas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2021 m. gruodžio 28 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Migracijos departamento sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini)) pilietis. Susipažino su išsituokusia moterimi (duomenys neskelbtini), palaikė su ja santykius ir norėjo vesti. Apie tai sužinojęs jos buvęs vyras, kuris yra iš milicijos A(duomenys neskelbtini) (toliau – (duomenys neskelbtini)), neleido to padaryti, pradėjo persekioti pareiškėją ir grasinti jį nužudyti. Jį taip pat persekioja (duomenys neskelbtini) buvusio vyro brolis, (duomenys neskelbtini) gentis (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buvusio vyro gentis (duomenys neskelbtini). Dėl grėsmės būti nužudytam jis išvyko iš šalies.

3. Migracijos departamentas 2021 m. gruodžio 28 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, išsiųsti į kilmės valstybę, uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką.

4. Pareiškėjas, nesutikdamas su Migracijos departamento sprendimu, nurodė, kad (duomenys neskelbtini) vykstančio vidinio karinio konflikto, ginkluotų užpuolimų, žmonių grobimų ir kitų nusikaltimų kontekste, kurių nekontroliuoja valdžios struktūros arba net prie jų prisideda, visiškai tikėtina, jog pareiškėjui dėl jo ryšių su išsiskyrusia moterimi gresia patirti šios moters buvusio vyro (jis yra įtakingos (duomenys neskelbtini) milicijos (duomenys neskelbtini) narys), kerštą. Pastarasis, taip pat jo ir (duomenys neskelbtini) gentys, siekdamos apginti savo garbę, gali įvykdyti garbės nusikaltimą, dėl ko pareiškėjas gali būti sužalotas arba net nužudytas. Pareiškėjo persekiojimas yra realus, todėl jam suteiktinas prieglobstis. Nurodytas aplinkybes patvirtino ir tyrimo metu surinkta informacija apie kilmės valstybę.

5. Pareiškėjas teigė, kad savo elgesiu niekaip neparodė, kad ketintų išvykti iš Lietuvos Respublikos ar pasislėpti, visą laiką laikėsi apgyvendinimo tvarkos, bendradarbiavo su institucijomis prieglobsčio motyvų nustatymui, nėra padaręs teisės pažeidimų, pasakojimas ir išvykimas iš kilmės valstybės buvo sąlygotas patiriamos baimės dėl persekiojimo, visą laiką buvo geranoriškas, todėl nėra jokių objektyvių prielaidų išvadai, jog jis savanoriškai neišvyktų iš šalies.

6. Kartu pareiškėjas nurodė, kad atsakovas nepagrįstai ir neproporcingai taikė maksimalų draudimo atvykti laiką. Laikytina, kad šis terminas nėra proporcingas. Pareiškėjas dėjo nuoširdžias pastangas padėti tyrimui, iš kilmės valstybės išvyko vedinas siekio apsisaugoti nuo gresiančio pavojaus gyvybei ir sveikatai.

7. Atsakovas Migracijos departamentas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

8. Atsakovas nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo teiginiais, jog šis prašyme nurodė realias aplinkybes, dėl kurių kilmės valstybėje jam gresia pavojus gyvybei ir sveikatai. Pareiškėjas prieglobsčio prašymą grindė tuo, kad yra persekiojamas (duomenys neskelbtini) grupuotės, taip pat jis persekiojamas merginos (duomenys neskelbtini) genties – (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) buvusio vyro (duomenys neskelbtini) genties (duomenys neskelbtini) bei kitos genties – (duomenys neskelbtini). Nagrinėjant pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį, buvo surinkta ir ištirta aktuali bei su pareiškėjo individualia situacija susijusi informacija, pats pareiškėjas jokios informacijos bei duomenų, paneigiančių Migracijos departamento išvadas, nepateikė. Pareiškėjas iš esmės neįvardijo jokių priežasčių, dėl kurių jam asmeniškai toliau gyventi (duomenys neskelbtini) būtų pavojinga. Įvertinęs pareiškėjo individualią situaciją surinktos informacijos apie kilmės valstybę kontekste bei atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjo pasakojimas neatskleidė jokių realių grėsmių gyvenimo (duomenys neskelbtini) laikotarpiu, realios rizikos pareiškėjui patirti persekiojimą (duomenys neskelbtini) Migracijos departamentas nenustatė.

9. Teigė, kad pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, prieglobsčio paprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų. Prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvos Respublikoje (bei prieglobsčio gavimas) nebuvo ir nėra pareiškėjo tikslas. Tikėtina, jog atsisakius suteikti prieglobstį, vengdamas grąžinimo į kilmės šalį, jis gali pasislėpti.

10. Pasisakydamas dėl draudimo atvykti laikotarpio, atsakovas nurodė, kad šis laikotarpis pareiškėjui nustatytas, atsižvelgiant į tai, jog jis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę.

II. 11. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2022 m. balandžio 6 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, pakeitė Migracijos departamento 2021 m. gruodžio 28 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) 3 punktą (sumažino draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą nuo 5 metų iki 2 metų) ir 4 punktą (dėl perspėjimo įvedimo į Šengeno informacinę sistemą). Kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė.

12. Teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencija dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija), Lietuvos Respublikos Konstitucija, 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse, Įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 „Dėl Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtintu Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašu (toliau – ir Tvarkos aprašas), Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu „Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo“ (toliau – ir Tvarka), Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.

13. Teismas, įvertinęs pateiktus rašytinius dokumentus, konstatavo, kad Migracijos departamento atliktas tyrimas yra išsamus, pareiškėjo situacija įvertinta individualiai, atliktos apklausos, detaliai analizuoti ir įvertinti nurodyti argumentai. Migracijos departamentas atsižvelgė į pareiškėjo asmenybę bei į faktinę situaciją jo kilmės valstybėje. Pareiškėjo apklausose buvo siekiama detaliai išsiaiškinti faktinę situaciją dėl prieglobsčio prašytojo pateikto prašymo suteikti jam prieglobstį. Atsakovas rėmėsi Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – ir EPPB) išvadomis apie bendrą situaciją (duomenys neskelbtini), kurios atskleidė, kad Bagdade egzistuoja smurtas, tačiau jo lygis nėra aukštas ir nesiekia to lygio, kai „vien buvimo“ šioje teritorijoje pakanka, jog kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. EPPB teigimu Bagdadas yra vienas iš trijų miestų (kiti yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), kuriame valstybė gali apsaugoti civilius gyventojus nuo persekiojimo.

14. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo įvardijama baimė grįžti į kilmės valstybę grindžiama tik jo paties subjektyviu situacijos vertinimu, nepagrįstu objektyviais įrodymais. Individualios asmeninės grėsmės grįžti į kilmės šalį atsakovas nenustatė, tokių įrodymų nepateikta ir teisme, todėl sutiktina, kad remdamasis pateikta medžiaga, Migracijos departamentas neturėjo pagrindo konstatuoti pagrįstos tikimybės, jog grįžimo į (duomenys neskelbtini) atveju pareiškėjui grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyti veiksmai – kankinimai arba mirties bausmė, t. y. pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų. Teismo vertinimu, Migracijos departamentas surinko išsamią kilmės valstybės informaciją, įvertino pareiškėjo paaiškinimus, todėl nėra pagrindo abejoti Migracijos departamento padaryta išvada, kad pareiškėjui kilmės valstybėje nekils joks pavojus dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų. Pareiškėjo subjektyvios prielaidos, nepagrįstos objektyviais, byloje esančiais duomenimis, negali paneigti Migracijos departamento padarytos išvados.

15. Teismas, įvertinęs byloje pateiktą 2021 m. gruodžio 16 d. pareiškėjo apklausos garso įrašą sprendė, kad akivaizdu, jog pareiškėjo pasakojimas apie priežastis, privertusias jį išvykti iš kilmės valstybės, vertintinas kritiškai bei nelaikytinas patikimu įrodymu. Pareiškėjo pasakojimas pasižymėjo nenuoseklumu, buvo neišsamus, prieštaringas, jo teikiami paaiškinimai buvo padriki bei keliantys pagrįstų abejonių. Pareiškėjas pasakojimo pradžioje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) jam grasino milicijos pajėgos (duomenys neskelbtini), tačiau pasakojimo eigoje grasinantys subjektai ne vieną kartą keitėsi, vėliau buvo nurodyta, kad grasino (duomenys neskelbtini) gentis, galiausiai (duomenys neskelbtini) J. A., teigė, jog grasinimų sulaukė ir iš draugės (duomenys neskelbtini) genties (duomenys neskelbtini). Departamentas skundžiamame sprendime pažymėjo, kad tyrimo metu tarp (duomenys neskelbtini) egzistuojančių genčių nebuvo rasta nei (duomenys neskelbtini), nei (duomenys neskelbtini). ar (duomenys neskelbtini) genčių. Kilmės valstybės informacija apie bendrą padėtį (duomenys neskelbtini) nagrinėjamu atveju savaime nepagrindžia realios individualaus persekiojimo rizikos tikimybės.

16. Pasisakydamas dėl pareiškėjo galimybės savanoriškai išvykti, teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. liepos 28 d. ir prieglobsčio paprašė tik sulaikytas pareigūnų, sutiko su atsakovo argumentais, jog atsisakius suteikti pareiškėjui prieglobstį, vengdamas grąžinimo, pareiškėjas gali pasislėpti, ir nusprendė, jog Migracijos departamento sprendimas dalyje, kuria nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos, yra pagrįstas ir atitinkantis Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas.

17. Tačiau teismas pažymėjo, jog 5 metų draudimo atvykti laikotarpis į Lietuvos Respubliką nuo pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos nėra proporcingas. Teismas padarė išvadą, kad atsižvelgiant į Tvarkoje esančius pavyzdinius kriterijus ir individualią pareiškėjo situaciją, būtų proporcinga pareiškėjui uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Pareiškėjo situacijai taikytina Tvarkos 44.3.1 papunktyje įtvirtinta taisyklė: pareiškėjui nustatomas 2 metų draudimo atvykti terminas, nes buvo priimtas sprendimas išsiųsti pareiškėją ir jo pateiktas prašymas išnagrinėtas iš esmės skubos tvarka. Prieglobsčio prašytojo byloje yra duomenys, kad jis turi pasą, paso kopija pateikta prieglobsčio prašytojo byloje, todėl atsakovas nepagrįstai sprendime nurodė, jog jis atsikratė asmens tapatybės dokumentų. Pareiškėjo atžvilgiu nebuvo nustatyta išimtinių aplinkybių, kurios leistų jam taikyti maksimalų 5 metų atvykimo į Lietuvos Respubliką draudimo terminą. Teismas nusprendė, jog šiuo atveju yra pagrindas keisti ir kitą sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, keičiant šį laikotarpį, t. y. įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi 2 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

III. 18. Pareiškėjas M. J. A. A. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Regiono apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. balandžio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi turėtų būti tiesiogiai išklausytas.

19. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus.

20. Pareiškėjas teigia, kad atsakovas, tik subjektyvių prielaidų pagrindu, pažeisdamas tiek EŽTT suformuluotą praktiką, tiek Įstatymo bei Tvarkos apraše numatytas pareigas, nepagrįstai konstatavo, jog surinkta informacija nepatvirtina, kad pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį yra įrodytas. Pareiškėjo įsitikinimu, atsakovas tyrimą dėl baimės būti persekiojamam iš esmės atliko paviršutiniškai, t. y. apsiribodamas bendru abstrakčiu situacijos vertinimu, nevertindamas asmeninių pareiškėjo savybių ir santykio su žinoma bendra informacija visumos, atsiribodamas nuo objektyvių ir subjektyvių faktorių, neužtikrindamas įrodymų visapusiško ištyrimo.

21. Teismas neatsižvelgė ir į tai, jog pareiškėjo kilmės šalyje yra vis dar aktualus kraujo kerštas, ypatingai, kai tai susiję su garbės nusikaltimais. Šiuo atveju pareiškėjas bendravo su išsituokusia moterimi, nors moters buvęs vyras tam prieštaravo, todėl pradėjo jį persekioti, jam grasinti. Nepaklusęs prieštaravimams pareiškėjas ir jo draugė vis tiek bendravo toliau, tuomet grasinti pradėjo ir moters gentis, tokiu būdu buvo suteršta ir šeimos garbė. Pareiškėjui dėl jo ryšių su išsituokusia moterimi gresia patirti šios moters buvusio vyro, kuris yra įtakingos (duomenys neskelbtini) milicijos (duomenys neskelbtini) narys, kerštą.

22. Atsakovo sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką ir Šengeno erdvę neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 23. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pareiškė procesinį prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka tam, kad būtų tiesiogiai išklausytas.

24. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismas neprivalo.

25. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamos bylos pobūdį, byloje surinktą medžiagą, nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, jog byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, proceso dalyviams buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Proceso šalių pozicija yra aiškiai išdėstyta raštu byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose, taip pat byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje ginčytinu klausimu. Vien tik pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, jog jis pageidauja, kad byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, pareiškėjo prašymas netenkinamas.

V. 26. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento sprendimo, kuriuo netenkintas pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) Respubliką bei uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, teisėtumo ir pagrįstumo, bei įpareigojimo nagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.

27. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Migracijos departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjui prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, tačiau nustatė neproporcingą terminą uždrausti pareiškėjui atvykti, skundą tenkino iš dalies ir sutrumpino draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką terminą iki 2 metų.

28. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad teismas netinkamai įvertino jo pasakojimą ir pasakojimą patvirtinančią kilmės valstybės informaciją, neįvertino realios padėties (duomenys neskelbtini) Respublikoje, atsakovas nesurinko naujausios ir aktualiausios informacijos apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

29. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymą (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 straipsnio 1 dalis).

30. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme, ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013).

31. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos (Įstatymo 86 straipsnio 2 dalis).

32. Pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų (Įstatymo 87 straipsnio 2 dalis).

33. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir panašiai. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-10/2012). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017; 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA- 3615-789/2021, 2021 m. spalio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA- 3776-415/2021).

34. Pagal EŽTT praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimas byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H .L. R. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 24573/94, pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

35. Pagal 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų 4 straipsnio (Faktų ir aplinkybių vertinimas) 3 dalį, tarptautinės apsaugos prašymas vertinamas išnagrinėjus kiekvieną atvejį individualiai ir atsižvelgiant į visus vertintinus faktus, susijusius su kilmės šalimi sprendimo priėmimo dėl prašymo metu, įskaitant kilmės šalies įstatymus ir kitus teisės aktus bei jų taikymo būdą.

36. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo, ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį reiškia, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas.

37. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, kitus byloje esančius ir atsakovo pateiktus įrodymus, konstatuoja, kad Migracijos departamentas atliko išsamų ir visapusišką pareiškėjo prieglobsčio prašymo bei padėties pareiškėjo kilmės valstybėje ((duomenys neskelbtini) Respublikoje) bei konkrečioje vietovėje (Bagdade) tyrimą, išsamiai išanalizavo apie (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini)) miliciją skelbiamą informaciją, taip pat rinko informaciją apie pareiškėjo nurodomas gentis, tačiau tyrimo metu tarp (duomenys neskelbtini) egzistuojančių genčių nebuvo rasta nei (duomenys neskelbtini), nei (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) genčių. Šiuo atveju pareiškėjas savo prašymą suteikti prieglobstį grindžia grėsme, susijusia su garbės klausimu (dėl santykių su išsituokusia ir turinčia vaikų moterimi, kurios buvęs vyras yra įtakingas (duomenys neskelbtini) narys). Migracijos departamentas pagrįstai nustatė, jog pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo nurodytas aplinkybes.

38. Teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjas nedetalizavo jam individualiai gresiančios grėsmės gyvybei, nenurodė, su kokiais neigiamais veiksniais jis tariamai gali susidurti grįžęs į kilmės valstybę, prieglobsčio prašymą grindė hipotetiniais teiginiais. Pareiškėjo pasakojimas nepatvirtina, jog grįžus į kilmės valstybę jam kils reali grėsmė sveikatai ar gyvybei. Pareiškėjas nepagrindė savo baimės grįžti į (duomenys neskelbtini) Respubliką. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo baimė grindžiama išimtinai jo paties subjektyviu situacijos suvokimu. Pareiškėjas nepagrindė visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamam dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų, dėl ko jam galėtų būti suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje.

39. Nagrinėjamu atveju itin svarbu pabrėžti tai, kad pareiškėjas iš (duomenys neskelbtini) išvyko dar 2016 metais. Pareiškėjas gyveno (duomenys neskelbtini), ten dirbo, gyveno ir vedė, taip pat jam buvo suteiktas prieglobstis, tačiau neva dėl prasidėjusios COVID-19 pandemijos jo pradėjo ieškoti, ir kadangi jis dėl paso negalėjo niekur bėgti, jis grįžo į (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegijų vertinimu, toks pareiškėjo elgesys, kai grįžta į, jo teigimu, nesaugią kilmės valstybę, paneigia teiginius, kad (duomenys neskelbtini) jam realiai yra nesaugu. Aplinkybės, kad neva pareiškėjo kažkas pradėjo ieškoti (duomenys neskelbtini) apskritai miglotos ir neįtikimos, jog net ne kaimyninėje valstybėje pareiškėjo pradėjo ieškoti (duomenys neskelbtini) gyvenantys asmenys, klanai. Be to, pareiškėjas neteigė, kad grįžęs į (duomenys neskelbtini) jis būtų vėl susidūręs su persekiojimu. Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjas teigia grįžęs į (duomenys neskelbtini) tik todėl, jog jis dėl paso negalėjo niekur kitur bėgti, tačiau vis dėlto į Lietuvos Respubliką (ir Europos Sąjungą) nusprendė vykti būtent nelegaliu keliu.

40. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti ir su pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiais, kad atsakovas nevertino jo nurodytų aplinkybių ir pasakojimą patvirtinančios kilmės valstybės informacijos, kadangi pareiškėjas iš esmės atsakovui dėstė abstrakčius, nedetalius argumentus (apie galimą grėsmės už bendravimą su išsiskyrusia moterimi), jų nesiedamas su individualia situacija, nenurodydamas, kada ir kas konkrečiai grasino pačiam pareiškėjui. Šiuo atveju pareiškėjas nepagrindė „pagrįstos baimės“ kriterijaus. Teisėjų kolegija pažymi, kad Migracijos departamentas nuosekliai įvertino pareiškėjo situaciją. Migracijos departamentas pagrįstai nurodė, jog pareiškėjas nepriklauso nei vienai iš grupių, kurios anot EPPB, gali susidurti su padidinta persekiojimo grėsme, jis taip pat nėra pažeidžiamas asmuo. Atkreipiamas dėmesys, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodė, jog atsakovas neatliko atskyrimo tarp ekonominio migranto ir prieglobsčio prašytojo. Priešingai nei teigia apeliantas, Migracijos departamentas, priimdamas sprendimą, vadovavosi visais ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais.

41. Migracijos departamentas, priimdamas sprendimą, rėmėsi visapusiška ir išsamia informacija. Nors (duomenys neskelbtini) Respublikoje vyksta vidaus ginkluotas konfliktas, kaip matyti iš 2021 m. EPPB ataskaitos, šiuo metu nei vienoje (duomenys neskelbtini) Respublikos provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Pažymėtina, jog Migracijos departamentas taip pat atsižvelgė į Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką. Šiuo atveju nėra pagrindo teigti, jog atsakovas nesirėmė naujausia, visapusiška ir aktualia informacija apie padėtį pareiškėjo kilmės valstybėje. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys apie kilmės valstybę nagrinėjamu atveju buvo pakankami pareiškėjo prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti. Atsakovas neturėjo pareigos rinkti daugiau papildomų duomenų, o pareiškėjo nurodytas aplinkybes Migracijos departamentas įvertino visapusiškai ir objektyviai bei padarė pagrįstas išvadas dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos pareiškėjui nesuteikimo. Migracijos departamentas rėmėsi naujumo ir aktualumo reikalavimus atitinkančia informacija, kurią vertino individualiai siedamas su pareiškėjo pasakojimu ir situacijos vertinimu.

42. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas rinko, tyrė ir vertino įrodymus pareiškėjo nurodytų aplinkybių, reikšmingų prieglobsčio prašymui išnagrinėti ir sprendimui dėl jų priimti, kontekste. Nors pareiškėjas teigia, kad atsakovas rėmėsi neaktualia, selektyviai atrinkta informacija, iš Migracijos departamento sprendimo turinio matyti, jog Migracijos departamentas vertino 2021 m. EPPB ataskaitą, kitus tarptautinius šaltinius apie (duomenys neskelbtini), o pareiškėjas 2021 m. išvyko iš kilmės šalies ir 2021 m. gruodžio 13 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį. Atsakovo atliktas pareiškėjo nurodytų aplinkybių ir surinktų duomenų vertinimas buvo atliktas racionaliai, visapusiškai ir objektyviai. Tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl esminių pareiškėjo nurodytų argumentų, įvertino pareiškėjo individualią padėtį. Apeliantas nenurodė kokių nors reikšmingų duomenų apie aktualią kilmės šalies situaciją, kurią atsakovas privalėjo įvertinti. Akcentuotina, jog bylos įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012, 2018 m. balandžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018).

43. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje esantys duomenys buvo pakankami pareiškėjo prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti, pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir surinktus duomenis atsakovas įvertino išsamiai bei padarė pagrįstas išvadas dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos pareiškėjui nesuteikimo. Šių išvadų nepaneigia apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai. Ginčijamas Migracijos departamento sprendimas priimtas nepažeidus nagrinėjimo ir priėmimo procedūrų, yra motyvuotas, neturi esminių trūkumų, dėl kurių galėtų būti panaikintas. Pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal ABTĮ 56 straipsnyje nustatytas taisykles, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjo M. J. A. A. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. balandžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Vilija Mikuckienė

Arūnas Sutkevičius

Skirgailė Žalimienė