0d85c4bd-e8b2-4787-9505-906bc49147d9 · TelÅ¡ių rajono apylinkės teismas

Civilinė byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1-189-971/2016Proceso Nr. 1-01-1-27442-2016-1Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.2.4.5; 2.10.1. TELÅ IŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAST E I S M O B A U D Ž I A M A S I S Ä® S A K Y M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. spalio 20 d.TelÅ¡iai TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo teisėja Kristina SuÅ¡inskaitė, iÅ¡nagrinėjusi Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros TelÅ¡ių apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro ArÅ«no Gailiaus pareiÅ¡kimÄ dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje:M. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis pagrindinį iÅ¡silavinimÄ , nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Telšių rajono apylinkės teismo 2012-10-22 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 str. 1 d., 178 str. 2 d. - laisvės apribojimu 1 m. 6 mėn.;

2) Telšių rajono apylinkės teismo 2014-01-24 nuosprendžiu pagal BK 135 str. 1 d. - 5 mėn. laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d. bausmęs subendrinus su 2012-10-22 baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 8 mėn., bausmė atlikta;

3) TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo 2016-01-04 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str. 2 d., pritaikius BK 641 str. - 4 mėn. viešųjų darbų bausme, įpareigojant dirbti po 20 val. per mėnesį, kuri TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo 2016-02-18 nutartimi pakeista į 13 MGL (489,58 eurų) dydžio baudÄ , bausmės neatlikęs, teistumas neiÅ¡nykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 138 straipsnio 1 dalyje, n u s t a t ė : M. R. 2016 m. birželio 11 d., apie 23:00 val., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2.47 promilių girtumas), K.

J. bute, adresu: (duomenys neskelbtini), tarp jo ir K. J. kilusio konflikto metu, tyčia ne mažiau kaip vienÄ kartÄ rankos kumščiu sudavė K. J. į veido sritį (nosies srityje) bei ne mažiau kaip deÅ¡imt kartų rankos kumščiais sudavė į įvairias kÅ«no vietas, tuo K. J. padarydamas nosies kaulo lūžį ir taip nesunkiai sutrikdė K. J. sveikatÄ .Kaltinamasis M. R., apklaustas kaip įtariamasis, prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir parodė, kad atvažiavo pas seserį A. R. į namus, kur taip pat buvo M.

U., K. J.. Jis kartu su ten buvusiais K. ir M. vartojo alkoholinius gėrimus. K. pradėjo sakyti, kad jis (M. R.) yra nepageidaujamas Å¡iuose namuose ir nenori, kad jis pasiliktų, todėl tarp jo ir K. kilo žodinis konfliktas. Su K. pradėjo pyktis ir jo sesuo. Sesei ir K. išėjus į virtuvę, jis liko kambaryje su M. U., kai iÅ¡girdo virtuvėje triukÅ¡mÄ . Atėjusi sesuo A. R. pasakė, kad K. J. apie penkis kartus trenkė jai į galvos sritį, todėl bÅ«damas girtas jis (M. R.) susinervino ir su K. apsistumdė rankomis.

Buvo girtas, nelabai prisimena, bet jam atrodo, jog vienu metu vienas kitam sudavė smÅ«gius. Kuris pirmas sudavė, neatsimena. Jis pripažįsta, kad kelis kartus trenkė K. į veido sritį, galbÅ«t dėl to galėjo lūžti nosis, bet K. J. jį smaugė už kaklo, apibraižė su nagais krÅ«tinę, veidÄ , sudavė nemaÅ¾Ä kiekį smÅ«gių. Abu su K. buvo girti ir abu vienas kitam sudavė daug smÅ«gių rankomis į įvairias kÅ«no vietas. Su peiliu ar dar kokiu nors daiktu negrasino ir nė vienas iÅ¡ jų jokių peilių neturėjo.

Savo kaltę pripažįsta ir gailisi. ŽalÄ teritorinei ligonių kasai atlygino (b. l. 114, 117-119).Kaltinamojo kaltė, padarius nusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 138 straipsnio 1 dalyje, be jo paties prisipažinimo, visiÅ¡kai įrodyta ir kitais baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais.Nukentėjusysis K. J. parodė, kad 2016-06-11, apie 23 val. pas jį į namus atėjo sugyventinės brolis M. R.. Visi vartojo alkoholinius gėrimus, vėliau su juo susiginčijo, nes norėjo, kad jis eitų namo. Žodinio konflikto metu M.

R. sudavė jam smūgius į įvairias kūno vietas, tuo metu ir galėjo nuo smūgio lūžti jo nosis. Kuris pirmas trenkė, nepamena. Pretenzijų M. R. neturi, civilinio ieškinio nereiškia (b. l. 16, 20, 22-24).Liudytoja A. R. parodė, kad 2016-06-11 buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Su ja dar namuose buvo jos sugyventinis K. J. ir jų mažamečiai vaikai. Namuose dar buvo M. U.. Sugyventinis su Martynu kambaryje vartojo alkoholinius gėrimus. Vėliau į svečius atėjo ir jos brolis M. R..

Bebūnant kambaryje ir vartojant alkoholinius gėrimus tarp sugyventinio ir brolio M. R. kilo žodinis konfliktas, todėl jie pradėjo pyktis ir susistumdė. Po šito K. nuėjo į virtuvę ir iš paskos nuėjo ir ji, norėjo pasikalbėti, kad nesipyktų su broliu M. Besikalbant virtuvėje su K., jis būdamas girtas trenkė jai iš delno kelis kartus, kadangi ji jam priekaištavo dėl brolio. Po šito grįžo į kambarį ir broliui pasakė, kad sugyventinis kelis kartus trenkė jai į veido sritį.

Kai į kambarį atėjo jos sugyventinis, brolis jo paklausė, kodėl trenkė jai. Tarp jos brolio ir K. kilo žodinis konfliktas, kurio metu abu apsistumdė rankomis. Ji tik matė kaip jie apsistumdė ir kad vienas kitam sudavė daug smÅ«gių į įvairias kÅ«no vietas. Kur tiksliai ir kiek kartų jie vienas kitam sudavė, nematė, nes išėjo į kitÄ kambarį (b. l. 26, 28, 29-30).Liudytojas M. U. parodė, kad yra geras K. J. draugas. Pas jį atvyko apie 20-21 val., norėjo atvažiuoti į svečius.

Atvažiavo pas juos adresu (duomenys neskelbtini). Namuose buvo K. ir jo sugyventinė A. R. ir jų bendri du vaikai. Jis kartu su K. J. kambaryje vartojo alkoholinius gėrimus, kai pas K. J. taip pat atėjo ir M. R.. Jiems visiems begeriant K. J. norėjo, kad M. R. eitų į namus, todėl tarp jų abiejų prasidėjo žodinis konfliktas. K. su M. apsistumdė tarpusavyje. K. ir A. nuėjo į virtuvę. Jis girdėjo, kad A. su K. barėsi. Kas ten vyko, nematė, nes buvo kitame kambaryje. A. verkdama parėjo iÅ¡ virtuvės ir kažkÄ pasakė M.

R.. Parėjus K. vėl prasidėjo žodinis konfliktas tarp K. ir M. R.. Konflikto metu abu kartu pradėjo muÅ¡tis, vienas kitam sudavė daug smÅ«gių į įvairias kÅ«no vietas. Kai vyko muÅ¡tynės, vaikai miegojo kitame kambaryje ir nieko negirdėjo bei nematė (b. l. 32).IÅ¡ 2016-06-12 apžiÅ«ros protokolo ir fotolentelės matyti, jog įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Nuotraukose užfiksuotas bendras įvykio vietos – buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambario vaizdas bei namo laiptinėje ant laiptų esančių rausvų dėmių (panaÅ¡ių į kraujÄ ) vaizdas (b. l. 10-14).IÅ¡ alkotesterio parodymų kvitų matyti, kad 2016-06-11, 23 val. 38 min.

M. R. nustatytas 2,47 promilių girtumas, o 23 val. 43 min. K. J. nustatytas 1,64 promilių girtumas (b. l. 18, 107).IÅ¡ specialisto iÅ¡vados Nr. G 1245/2016(03) matyti, jog K. J. nustatytas nosies kaulų lūžis. Sužalojimas padarytas sumuÅ¡us nosį buku daiktu, galimai, suduodant kumščiu. K. J. padarytas nosies kaulų lūžis sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ (b. l. 40).IÅ¡analizavęs ir įvertinęs Å¡ių duomenų visumÄ , teismas pripažįsta įrodyta, kad M. R., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, tarp jo ir K.

J. kilusio konflikto metu, tyčia ne mažiau kaip vienÄ kartÄ rankos kumščiu sudavė K. J. į veidÄ nosies srityje, taip pat ne mažiau kaip deÅ¡imt kartų rankos kumščiais sudavė K. J. į įvairias kÅ«no vietas, tuo K. J. padarydamas nosies kaulo lūžį ir taip nesunkiai sutrikdė K. J. sveikatÄ , todėl veika kvalifikuota pagal LR BK 138 straipsnio 1 dalį teisingai, nes atitinka Å¡iame straipsnyje įtvirtintus nusikalstamos veikos sudėties požymius. M. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 str.), atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančiÄ bei sunkinančiÄ aplinkybes. M. R. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimÄ Å¾mogaus sveikatai, neiÅ¡nykus teistumui, anksčiau taip pat teistas už nusikalstamas veikas žmogaus sveikatai, daug kartų baustas administracine tvarka už įvairius pažeidimus, niekur nedirba.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, taip pat į nustatytas kaltinamojo atsakomybę lengvinančiÄ bei sunkinančiÄ aplinkybes yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus areÅ¡to bausmę. Bausmės trukmė nustatytina atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes. BaudžiamÄ jÄ bylÄ užbaigus teismo baudžiamuoju įsakymu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (LR BK 641 str.). M. R. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, palikti iki bausmės vykdymo pradžios (b. l. 121).Å iaulių teritorinės ligonių kasos pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys dėl 40,42 Eur turtinės žalos yra atlygintas (b. l. 58), todėl žalos atlyginimo klausimas nespręstinas (b. l. 48-52, 58, 59).

Vadovaudamasis LR BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, LR BK 641 straipsniu, teismas n u s p r e n d ė : M. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausmę – areÅ¡tÄ 45 (keturiasdeÅ¡imt penkioms) paroms.Vadovaujantis LR BK 641 straipsniu, paskirtÄ areÅ¡to bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti bausmę – areÅ¡tÄ 30 (trisdeÅ¡imčiai) parų.Vadovaujantis LR BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis Å¡iuo baudžiamuoju įsakymu paskirtÄ areÅ¡to bausmę ir TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo 2016-01-04 baudžiamuoju įsakymu paskirtÄ ir neatliktÄ 6 mėn. viešųjų darbų bausmę, kuri TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo 2016-02-18 nutartimi pakeista į 13 MGL (489,58 eurų) dydžio baudÄ , subendrinti visiÅ¡ko sudėjimo bÅ«du ir M.

R. galutinę subendrintÄ bausmę paskirti areÅ¡tÄ 30 (trisdeÅ¡imčiai) parų ir 13 MGL (489,58 eurų) dydžio baudÄ .AreÅ¡to bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo M. R. faktinio sulaikymo bausmės atlikimui.M. R. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.IÅ¡aiÅ¡kinti M. R., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo Å¡io dokumento įteikimo dienos paduoti teismui praÅ¡ymÄ surengti bylos nagrinėjimÄ teisme.

Jei kaltinamasis paduoda praÅ¡ymÄ reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimÄ teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ir pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, gali paskirti kitos rÅ«Å¡ies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis Å¡ia teise nepasinaudoja, teismo įsakymas įsiteisėja. Ä®siteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas. Teisėja                                                                                                                                        Kristina SuÅ¡inskaitė