2020-11-11 Nr. AB-21293-3-62-3-00132-2019-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2216-756/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00132-2019-2

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir atsakovo atstovas, Pravieniškių PN-AK), 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2016 m. rugsėjo 12 d. iki 2019 m. vasario 1 d. buvo laikomas Pravieniškių PN-AK netinkamomis sąlygomis. Pažymėjo, kad 2018 m. rugsėjo 28 d. pateikė įstaigos direktoriui prašymą dėl galimybės mokytis 12 klasėje ir laikyti egzaminus. 2018 m. spalio 8 d. raštu jam buvo atsakyta, kad mokytis yra draudžiama, kadangi atlieka drausminę nuobaudą kamerų tipo patalpose. Šį raštą apskundė Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) direktoriui, kuris jo skundą atmetė. Pareiškėjas 2018 m. spalio 17 d. buvo perkeltas į 3-ąjį sektorių tolimesniam nuobaudos atlikimui. 2018 m. gruodžio 10 d. pakartotinai pateikė prašymą leisti mokytis 12 klasėje ir laikyti egzaminus. Gautame atsakyme buvo nurodyta, kad mokslo metai jau beveik įpusėję ir su prašymu mokytis galės kreiptis tik kitų metų rugpjūčio mėnesį. Pataisos namų administracija, nesudarydama jam sąlygų mokytis, piktnaudžiauja savo teisėmis. Taip pat teigė, kad visą ginčo laikotarpį jam neleidžiama naudotis elektrine barzdaskute, o su vienkartiniais peiliukais draskoma oda, atsiranda išbėrimai. 2018 m. rugsėjo 7 d. pareiškėjo vardu buvo gautas siuntinys, kuris jam nebuvo įteiktas, siuntinyje buvo žurnalai ir laikrodis, o pareigūnai siuntinį atidarė ne pareiškėjo akivaizdoje. Be to, atsakovo atstovas atsisakė nuvesti pareiškėją dėl profilaktinio plaučių ištyrimo, motyvuodamas, kad jis pats atsisakė eiti tikrintis. Dėl minėtų aplinkybių pareiškėjas patyrė nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, pažeminimą.

3. Atsakovas ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

4. Atsakovo atstovas paaiškino, kad nuo 2016 m. rugsėjo 12 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. pareiškėjas su prašymais dėl galimybės mokytis nesikreipė, prašymus pateikė 2018 m. rugsėjo 28 d. ir 2018 m. gruodžio 10 d. Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2018 m. liepos 5 d. nutarimu Nr. 67-847 pareiškėjui buvo skirta drausminė nuobauda - perkelti iš paprastosios grupės į drausmės grupę – 8 mėn. ir Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2018 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 67-869 drausminė nuobauda – patalpinti į kamerų tipo patalpas 6 mėn., todėl vadovaujantis „suimtųjų ir nuteistųjų bendrojo ugdymo organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. sausio 14 d. nutarimu Nr. 30, II skyriaus 11 punktu, kuris numato kad kalintiems asmenims (išskyrus asmenis iki 16 metų), atliekantiems drausminę nuobaudą, t. y. perkeltiems į drausmės grupę ar kamerą tipo patalpas, bendrasis ugdymas negali būti organizuojamas. Pareiškėjui barzdaskute nebuvo leista naudotis vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 96 straipsnio 1 dalimi. Pareiškėjui atliekant drausminę nuobaudą kamerų tipo patalpose, teisės aktai nenumato galimybės naudotis elektros prietaisais. Peršvietus rentgeno spinduliais pareiškėjui adresuotą siuntinį buvo pastebėta, kad ten yra įvairūs elektros prietaisai. Prašymo leisti turėti ar gauti elektros prietaisus pareiškėjas nebuvo pateikęs, todėl pašto siuntinys pareiškėjui nebuvo įteiktas, o grąžintas adresatui. Akcentavo, kad pareiškėjas dėl periodinio sveikatos patikrinimo pats atsisakė eiti tikrintis. Pareiškėjas savo skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. gegužės 28 d. sprendimu pareiškėjo A. V. skundą tenkino iš dalies ir pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo Pravieniškių pataisos namų-atvirojoje kolonijoje sąlygas, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentą, kad ginčo laikotarpiu jam nebuvo sudaryta galimybė mokytis, išsamiai aprašęs nustatytas bylos faktines aplinkybes, įvertinęs teisinį reglamentavimą, sprendė, kad pagal aukščiau išdėstytas teisės normas pareiškėjui ginčui aktualiu laiku paskyrus nuobaudas – perkėlimą į kamerų tipo patalpas – pareiškėjas prarado teisę į ugdymą ir profesinį mokymą, dėl ko Pravieniškių PN-AK neteisėtų veiksmų nesudarant jam sąlygų mokytis nėra.

7. Vertindamas pareiškėjo nusiskundimą, jog ginčo laikotarpiu jam buvo draudžiama naudotis barzdaskute, teismas nustatė, kad pareiškėjas 2018 m. spalio 8 d. kreipėsi į Pravieniškių PN-AK su prašymu suteikti informaciją, kodėl neleidžiama įsigyti ir naudotis elektrine barzdaskute. Pataisos įstaiga 2018 m. spalio 18 d. raštu Nr. 7-2805 nurodė, jog nuteistiesiems negalima barzdaskutė kamerų tipo patalpose, šį raštą pareiškėjas apskundė Departamentui, kuris 2018 m. lapkričio 20 d. rašte Nr. 2S-3727 nurodė, jog BVK 96 straipsnio 1 punktas numato, kad elektrinius ir kitus prietaisus nuteistieji gali turėti, išskyrus nuteistuosius, atliekančius laisvės atėmimo bausmę drausmės grupės laikymo sąlygomis ar perkeltus į kamerų tipo patalpas, galiojančių teisės aktų nepažeidė. Teismas pabrėžė, jog BVK 96 straipsnis aiškiai numato, jog nuteistiesiems, kurie yra perkelti į kamerų tipo patalpas neleidžiama naudotis už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigytais ar perduotais Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais elektros prietaisais ir kitais daiktais. Ginčo dėl to, jog pareiškėjas prašymo kreipimosi laikotarpiu atlikinėjo nuobaudą kamerų tipo patalpoje nėra. Ginčijamas pareiškėjo teisių ribojimas (galimybė turėti barzdaskutę) buvo taikomas būtent dėl pareiškėjui paskirtos nuobaudos, kuri tuo metu galiojo, t. y. šis ribojimas aiškiai ir nedviprasmiškai kilo iš įstatymo reikalavimų ir buvo nulemtas paties pareiškėjo pasirinkto neteisėto elgesio – bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimo, kas, lyginant su nenusižengusių (kitų grupių) nuteistųjų teisine padėtimi, užtraukė jam papildomų suvaržymų. Teismas, nustatęs, kad BVK 96 straipsnis neleidžia kamerų tipo patalpose nuteistiesiems naudoti elektros prietaisų ir kitų daiktų, konstatavo, jog Pravieniškių PN-AK administracija negalėjo pažeisti pareiškėjo teisės, nes įstatymas pareiškėjui jos nesuteikė, todėl šiuo atveju atsakovo atstovas veikė taip, kaip pagal teisės aktus buvo įpareigotas.

8. Teismas, vertindamas pareiškėjo nusiskundimą, jog jis negavo jam adresuoto siuntinio, nustatė, kad pareiškėjas 2018 m. spalio 1 d. kreipėsi į Pravieniškių PN-AK dėl gauto siuntinio, kuris nebuvo jam įteiktas. Įstaiga 2018 m. spalio 11 d. raštu Nr. 7-2735 atsakė pareiškėjui, kad peršvietus siuntinį rentgeno spinduliais buvo pastebėti įvairūs elektros prietaisai, kurie yra neleistini. Minėtą raštą pareiškėjas apskundė Departamentui, kuris 2018 m. lapkričio 26 d. rašte Nr. 2S-3789 nurodė, kad elektriniais prietaisais pareiškėjas negali naudotis, kadangi yra perkeltas į kamerų tipo patalpas, pataisos įstaigos atsakymas galiojančių teisės aktų nepažeidė. Teismas nustatė, kad į bylą pateiktas 2018 m. rugsėjo 7 d. tarnybinis pranešimas Nr. 41-13311 patvirtina, kad 2018 m. rugsėjo 7 d. apie 14.00 val. iš pašto buvo gautas siuntinys, adresuotas pareiškėjui. Peršvietus siuntinį rentgeno spinduliais buvo pastebėti įvairūs elektros prietaisai, todėl siuntinys buvo grąžintas siuntėjui. Pareiškėjas patikslintame skunde nurodė, kad siuntinyje buvo žurnalai ir laikrodis, o siuntinys buvo patikrintas ne jo akivaizdoje. Teismas nurodė, kad bylos duomenimis nenustatyta, ar pašto siuntinyje nebuvo daiktų, kuriuos pareiškėjas gali turėti kamerų tipo patalpose, šios aplinkybės nepaneigė ir atsakovo atstovas. Teismas, atsižvelgęs į teisinį reglamentavimą ir nustatytas faktines aplinkybes, sprendė, kad atsakovo atstovas savo veiksmais atliko Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 842 ir 85 punktuose nustatytus procedūrinius pažeidimus (siuntinys nebuvo atidarytas ir patikrintas pareiškėjo akivaizdoje), todėl konstatavo neteisėtus atsakovo atstovo veiksmus.

9. Teismas, vertindamas pareiškėjo nusiskundimą, kad Pravieniškių PN-AK atsisakė nuvesti jį dėl profilaktinio plaučių ištyrimo, atsižvelgė į atsakovo atstovo pateiktus paaiškinimus, jog pareiškėjas pats atsisakė profilaktinio plaučių patikrinimo, tačiau įrodymų, kada pareiškėjas atsisakė tikrintis sveikatą nepateikė. Teismas nustatė, kad pareiškėjas kreipėsi 2018 m. spalio 1 d. raštu su prašymu išaiškinti, kodėl nebuvo vedamas profilaktiniam plaučių ištyrimui; pataisos įstaiga 2018 m. spalio 31 d. rašte Nr. 7-2947 atsakė, kad pareiškėjas pats atsisakė eiti tikrintis dėl profilaktinio plaučių ištyrimo, šį raštą pareiškėjas apskundė Departamentui, kuris 2018 m. lapkričio 26 d. rašte Nr. 2S-3789 atsakė, kad nebuvo nustatyta, jog pareiškėjas pageidavo šviestis plaučius. Teismas vertino, kad byloje nenustačius faktinių aplinkybių, įrodančių, kad pareiškėjas pageidavo ar atsisakė profilaktiniam plaučių ištyrimui kilnojamąja rentgeno diagnostikos mašina, atsakovo atstovui nepaneigus pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, tikėtini atsakovo atstovo neteisėti veiksmai, kuriais nebuvo užtikrinta teisė pareiškėjui profilaktiškai išsitirti plaučius rentgeno diagnostikos mašina.

10. Įvertinęs nustatytus duomenis, teismas konstatavo, kad nėra abejonių, jog dėl negauto siuntinio, kuris nebuvo patikrintas pareiškėjo akivaizdoje ir nesuteikto profilaktinio plaučių patikrinimo, pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. patyrė neturtinę (moralinę) žalą. Teismas, individualiai įvertinęs pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimų mastą, trukmę, pobūdį, atsižvelgdamas, kad organizuotas diagnostinis plaučių ištyrimas buvo profilaktinis, o ne paskirtas gydytojo, nesant duomenų, kad pareiškėjas sirgo plaučių ligomis ar, kad dėl neužtikrintos teisės dalyvauti jo vardu gauto siuntinio atidaryme bei patikrinime pareiškėjas patyrė reikšmingų neturtinių praradimų, vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, sprendė, jog šiuo atveju pareiškėjo patirta skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti pinigais, todėl šioje byloje apsiribojama pareiškėjo teisės į tinkamas kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimu ir tai laikytina pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą.

III. 11. Pareiškėjas A. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – visiškai patenkinant pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo už jo pažeistas teises siekti išsilavinimo.

12. Pareiškėjas teigia, kad teismo priimtas sprendimas nepriteisti žalos pinigais neturės prevencinio poveikio atsakovo atstovui, kuris neveikė ir netinkamai atliko pareigas trukdydamas pareiškėjui siekti vidurinio išsilavinimo. Teigia, kad jam yra daromas spaudimas ir jis baudžiamas už nesitaikstymą su atsakovo atstovo aplaidumu.

13. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo atmesti skundą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

14. Pravieniškių PN-AK nurodo, kad apeliacinis skundas yra visiškai nemotyvuotas, abstraktus, nepagrįstas jokiais argumentais, nenurodyti jokie skundo motyvai, kuriais remdamasis pareiškėjas mano, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas arba panaikintas. Teigia, kad jis į bylą buvo pateikęs pareiškėjo asmens sveikatos istorijos kopiją, kurioje yra visa informacija apie pareiškėjo išreikštus nusiskundimus sveikata bei jam suteiktus gydymus. Todėl mano, kad teismas netinkamai konstatavo, jog atsakovo atstovas nepateikė įrodymų, paneigiančių ar patvirtinančių pareiškėjo minimas aplinkybes, jog pareiškėjas pageidavo ar atsisakė profilaktiniam plaučių ištyrimui. Pareiškėjas skunde nurodė deklaratyvaus pobūdžio argumentus, kuriuos teismas tinkamai įvertino pagal pateiktus įrodymus. Teismas tinkamai padarė išvadą, kad pareiškėjo patirti neigiami išgyvenimai nebuvo tokio masto bei trukmės, jog atsirastų pakankamas pagrindas spręsti klausimą dėl realios neturtinės žalos atsiradimo ir jos atlyginimo pinigine išraiška. Pažymi, kad pareiškėjui nebuvo sudarytos išimtinės sąlygos, pabloginusios jo laisvės atlikimo bausmę pataisos namuose, kuriomis būtų pažeidžiamos jo gyvenimo sąlygos. Teismas tinkamai įvertino visas faktines byloje reikšmingas aplinkybes, taip pat atlikęs išsamią teisės normų, reglamentuojančių asmenų laikymo laisvės atėmimo vietose analizę, konstatavo, kad šiuo atveju pareiškėjas neįrodė, jog jo įkalinimo sąlygos buvo nežmoniškos ar pažeidžiančios jo orumą, jo sveikatą ir gerovę. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nepateikia jokių pagrįstų argumentų apie tai, kad teismas būtų netinkamai įvertinęs bylos aplinkybes ar būtų nepasisakęs dėl kurių nors jo pateiktame skunde keliamų klausimų ar argumentų, kuriuos jis buvo išdėstęs ginčo nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme, taip pat nenurodė, kad teismas byloje būtų pažeidęs kokias nors proceso ar materialiosios teisės normas. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai išanalizavo bylos aplinkybes bei objektyviai įvertino faktus, todėl priėmė teisingą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų, neužtikrinant jam teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų (t. y. dėl nesudarytos galimybės mokytis, draudimo naudotis barzdaskute, dėl negauto siuntinio, kuris nebuvo patikrintas pareiškėjo akivaizdoje ir nesuteikto profilaktinio plaučių patikrinimo) nuo 2016 m. rugsėjo 12 d. iki 2019 m. vasario 1 d.

16. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo Pravieniškių PN-AK sąlygas, konstatavęs, kad dėl negauto siuntinio, kuris nebuvo patikrintas pareiškėjo akivaizdoje ir nesuteikto profilaktinio plaučių patikrinimo, pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą, tačiau šiuo atveju pareiškėjo patirta skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti pinigais, todėl šiuo atveju pareiškėjo teisės į tinkamas kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimas yra pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą.

17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti šį sprendimą ir jo skundą tenkinti priteisiant neturtinę žalą pinigais.

18. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

19. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas iš esmės nesutinka tik su pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu nepriteisti jam žalos pinigais.

20. Vertindama, ar pareiškėjui galėjo būti priteista neturtinė žala pinigais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kitus kriterijus. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

21. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Taikant pažeidimo pripažinimą teismo sprendimu, kaip neturtinės žalos, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, atlyginimo būdą, remiamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika panašiose bylose. EŽTT, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje D. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98)). Todėl teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, jog ne visais atvejais tam, kad būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiama neturtinė žala pinigais. Neturtinė žala atlyginama pinigine išraiška, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat žr. 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2020 m. spalio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1715-968/2020, ir kt.).

22. Vertinant šioje byloje konstatuotų pažeidimų įtaką (reikšmę) neturtinės žalos atlyginimo būdui ir dydžiui, pažymėtina, jog nustačius tik pareiškėjo teisių pažeidimus, aptartus šios nutarties 8–10, 16 punktuose, tačiau nesant kitų pažeidimų, pažeidimo pripažinimas šiuo konkrečiu atveju laikytinas visiškai pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą. Pabrėžtina, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė, jog dėl konstatuoto pažeidimo pareiškėjui vertintu laikotarpiu atsirado kokios nors sunkios pasekmės. Pažymėtina, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat nenurodė jokių teisiškai pagrįstų argumentų, paneigiančių šią pirmosios instancijos teismo išvadą. Pareiškėjas tvirtina, kad jam turi būti priteista 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, tačiau nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodo tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog jam buvo padaryta esminė neturtinė žala ir turėtų būti priteistas būtent toks neturtinės žalos dydis. Teisėjų kolegija vertina, kad pareiškėjo argumentai dėl neturtinės žalos yra grindžiami bendro pobūdžio nusiskundimais ir abstrakčiais argumentais, kurių pareiškėjas neindividualizavo.

23. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgusi į formuojamą EŽTT ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką bei įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo pobūdį, mastą, trukmę ir intensyvumą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalą pinigais, o pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

24. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios ir proceso teisės normomis, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinių ir teisinių aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. V. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Milda Vainienė