2022-10-19 Nr. AB-25497-3-63-3-02453-2020-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-294-575/2022

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02453-2020-3

Procesinio sprendimo kategorija 12.18.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. spalio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Z. K. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. kovo 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų centras prašymą atsakovui Z. K. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir KRATC, pareiškėjas) kreipėsi į teismą prašymu, prašydamas iš atsakovo Z. K. (toliau – ir atsakovas) priteisti 41,29 Eur vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotą laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. už nekilnojamojo turto objektą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėda.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2017 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. T2-140 patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai), kuriais įtvirtinta dvinarė vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą Klaipėdos mieste. Nurodė, kad vietinė rinkliava skaičiuojama už kiekvieną apmokestinamą nekilnojamojo turto objektų kategorijai priskiriamą nekilnojamojo turto objektą arba pagal Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nustatyta tvarka mokėtojo deklaruotą komunalinių atliekų kiekį ir nekilnojamojo turto objektų skaičių.

3. Vietinės rinkliavos administratoriumi paskirtas UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras, kuriam 2007 m. liepos 9 d. Koncesijos sutarties Nr. J4-831 pagrindu suteikta teisė administruoti rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

4. Atsakovas 2021 m. sausio 20 d. teismui pateikė papildomą medžiagą, ją įvardindamas „dokumentai admin. byloje Nr. I-11728-583-2020“. Pozicijos dėl pareikšto prašymo reikalavimų pagrįstumo neišdėstė, procesinių prašymų susijusių su byla nepareiškė.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2021 m. kovo 22 d. sprendimu pareiškėjo UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras prašymą tenkino. Teismas priteisė pareiškėjui iš atsakovo Z. K. 41,29 Eur vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą.

6. Teismas pažymėjo, kad, vadovaujantis Nuostatų reglamentavimu, vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, turintys nekilnojamojo turto Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, t. y. pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu pagal nekilnojamojo turto objekto rūšis ir jų paskirtį, nurodytą Nuostatų 1 priede.

7. Pareiškėjas atsakovui apskaičiavo vietinę rinkliavą, mokėtiną laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. už nekilnojamąjį turto objektą – 53/100 dalis pastato – gyvenamojo namo, paskirtis gyvenamoji (vieno buto pastai), esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėda, vietinės rinkliavos apskaičiavimą grįsdamas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, kurio 2.1, 4.3 punktuose nurodyta, jog atsakovas yra įvardijamo nekilnojamojo daikto dalies savininkas.

8. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad pastoviąją vietinės rinkliavos dalį moka visi vietinės rinkliavos mokėtojai (Nuostatų 23 p.), pastovioji vietinės rinkliavos dedamoji dalis nėra susijusi su realiu atliekų susidarymu, ja prisidedama prie atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidų padengimo bei sistemos išlaikymo, nusprendė, jog negalima atleisti atsakovo nuo pareigos sumokėti pastoviąją vietinės rinkliavos dalį vien dėl to, kad faktiškai nesukūrė atliekų.

9. Dėl kintamosios įmokos dalies teismas pažymėjo, kad Nuostatų 24 punkte yra numatyta, jog kintamosios įmokos dedamosios nemoka nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus nustatyta tvarka deklaravę, kad tam tikrą laikotarpį (ne trumpesnį kaip vienas metų ketvirtis ir ne ilgesnį kaip vieni metai) nebus naudojamasi nekilnojamojo turto objektu. Pasibaigus deklaruotam laikotarpiui, visi nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, deklaravę, kad nesunaudos nekilnojamuoju turtu, pateikia Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus nustatyta tvarka nurodytus dokumentus, įrodančius, kad nesinaudota nekilnojamuoju turtu. Nepateikus nustatyta tvarka nurodytų dokumentų arba jeigu pateikti duomenys neįrodo, kad turtas nebuvo naudojamas, vietinės rinkliavos mokėtojas uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regionų atliekų tvarkymo centro apskaičiuotą vietinės rinkliavos kintamąją dalį privalo sumokėti.

10. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovas nepateikė nekilnojamojo turto nenaudojimo deklaracijos už ginčo laikotarpį, teismas konstatavo, jog pareiškėjui nebuvo teisinio pagrindo neskaičiuoti ir kintamosios vietinės rinkliavos dedamosios dalies laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. Būtent toks Nuostatų teisinio reguliavimo aiškinimas yra pateiktas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 27 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-697-602/2021.

11. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjant analogišką ginčą tarp tų pačių ginčo šalių, tik už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., administracinėje byloje I-10829-583/2019 buvo konstatuota, kad buvo pateikti duomenys apie nekilnojamojo daikto nesinaudojimą minimu laikotarpiu. Šioje byloje atsakovas teikė tuos pačius faktinius duomenis, kuriais grindžia nesinaudojimo nekilnojamuoju daiktu faktą, tačiau teismas konstatavo, kad vadovaujantis aukščiau išdėstytu Nuostatų teisiniu reglamentavimu ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama teismine praktika, nėra paneigiama atsakovo prievolė mokėti vietinę rinkliavą.

12. Taigi, teismas nurodė, kad laikotarpiu, kuriuo skaičiuojama vietinė rinkliava, atsakovas buvo nekilnojamojo daikto dalies savininkas, yra vietinės rinkliavos mokėtojas, kuriam kilo prievolė mokėti vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą proporcingai nuosavybės daliai. Be to, duomenų, kad ginčo laikotarpiu nebuvo sukurtos atliekos, ar teisės aktų nustatyta tvarka atsakovas būtų atleistas nuo vietinės rinkliavos mokėjimo, nėra.

III. 13. Atsakovas Z. K. pateikė apeliacinį skundą, kuriame dėsto nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu motyvus.

14. Atsakovas paaiškina, kad dėl jam priklausančio nekilnojamojo turto užgrobimo nuo 2011 m. neturi galimybės jame gyventi, todėl yra nepagrįstai skaičiuojama vietinė rinkliava.

15. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

16. Teigia, kad teismas tinkamai įvertino bylai reikšmingas aplinkybes, atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą teisminę praktiką bei priėmė pagrįstą sprendimą, todėl nėra pagrindo panaikinti teismo sprendimą apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų pagrindu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Byloje ginčas kilo dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, susidariusios nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., priteisimo iš atsakovo Z. K. pagal pareiškėjo UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą.

18. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Pagal Rinkliavų įstatymo 12 straipsnio nuostatas savivaldybės tarybai suteikta teisė tvirtinti vietinės rinkliavos nuostatus, juose nustatant vietinės rinkliavos dydį, vietinės rinkliavos mokėjimo tvarką, vietinės rinkliavos lengvatas ir kt.

19. Nagrinėjamu atveju yra aktuali Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. T2-140 patvirtinta nauja Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų redakcija, kuria įvesta dvinarė rinkliavos mokesčių sistema. Aptariamoje Nuostatų redakcijoje įtvirtinta, kad vietinė rinkliava – Savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma dvinarė įmoka už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, galiojanti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, kurią Nuostatuose nustatyta tvarka privalo mokėti visi vietinės rinkliavos mokytojai (3 p.).

Vietinės rinkliavos mokėtojai – fiziniai ir juridiniai asmenys arba jų įgalioti asmenys – komunalinių atliekų turėtojai, Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje nuosavybės ar kita teise valdantys vietine rinkliava apmokestinamą nekilnojamąjį turtą, išskyrus Lietuvos banką bei įmones, turinčias Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduotus taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus ar taršos leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti Klaipėdos miesto savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje (4 p.).

Vietinės rinkliavos dydžius sudaro pastovioji ir kintamoji vietinės rinkliavos dedamosios ir yra tvirtinami Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos (10 p.). Vietinė rinkliava apskaičiuojama ir mokama už kiekvieną apmokestinamajai nekilnojamojo turto objektų kategorijai priskirtą nekilnojamojo turto objektą arba pagal Savivaldybės tarybos nustatyta tvarka mokėtojo deklaruotą komunalinių atliekų kiekį ir nekilnojamojo turto objektų skaičių (18 p.). Pastoviąją vietinės rinkliavos dalį moka visi vietinės rinkliavos mokėtojai (23 p.).

Kintamąją įmokos dalį moka nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, kuriems teikiama komunalinių atliekų tvarkymo paslauga. Kintamosios įmokos dedamosios nemoka nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, Savivaldybės administracijos direktoriaus nustatyta tvarka deklaravę, kad tam tikrą laikotarpį (ne trumpesnį kaip vienas metų ketvirtis ir ne ilgesnį kaip vieni metai) nebus naudojamasi nekilnojamojo turto objektu. Pasibaigus deklaruotam laikotarpiui, visi nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, deklaravę, kad nesinaudos nekilnojamuoju turtu, pateikia Savivaldybės administracijos direktoriaus nustatyta tvarka nurodytus dokumentus, įrodančius, kad nesinaudota nekilnojamuoju turtu.

Nepateikus nustatyta tvarka nurodytų dokumentų arba jeigu pateikti duomenys neįrodo, kad turtas nebuvo naudojamas, Vietinės rinkliavos mokėtojas Administratoriaus apskaičiuotą Vietinės rinkliavos kintamąją dalį privalo sumokėti. Vietinės rinkliavos mokėtojų pateiktas deklaracijas ir dokumentus dėl kintamosios dedamosios nemokėjimo nagrinėja Administratorius (24 p.).

20. Pažymėtina, jog 2017 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. T2-140 patvirtintos redakcijos Nuostatai buvo parengti inter alia (be kita ko) vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 711 patvirtintomis Vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklėmis, kuriose nurodyta, kad sudarant komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį arba mokant savivaldybės nustatytą vietinę rinkliavą, atliekų turėtojams atstovauja jų naudojamo nekilnojamojo turto objekto savininkas, nekilnojamojo turto objekto savininko atstovas arba kiti asmenys, kaip nustatyta Atliekų tvarkymo įstatymo 301 straipsnio 1 dalyje (17 p.). Įmokos dydis turi būti toks, kad iš nekilnojamojo turto objektų savininkų arba jų įgaliotų asmenų surinktomis lėšomis būtų apmokėtos visos būtinosios sąnaudos (21 p.). Taikoma dvinarė įmoka, susidedanti iš pastoviosios ir kintamosios dedamųjų (22 p.) – pastoviąją įmokos dalį moka visi nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys (24 p.), o jos dedamoji nustatoma tokia, kad padengtų pastoviąsias su komunalinių atliekų tvarkymu susijusias sąnaudas (23 p.). Kintamoji įmokos dedamoji nustatoma tokia, kad padengtų kintamąsias su komunalinių atliekų tvarkymu susijusias sąnaudas (28 p.). Kintamąją įmokos dalį moka nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, kuriems teikiama komunalinių atliekų paėmimo paslauga ir atliekų tvarkymo paslauga. Komunalinių atliekų paėmimo paslauga suprantama kaip faktinis mišrių komunalinių atliekų paėmimas iš nekilnojamojo turto objekto savininko (29 p.). Kintamosios įmokos dedamosios nemoka nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, savivaldybių nustatyta tvarka deklaravę, kad tam tikrą laikotarpį <...> nebus naudojamasi nekilnojamojo turto objektu ir iš šio objekto tuo laikotarpiu komunalinės atliekos nebus surenkamos (30 p.).

21. Vertindama aptartą Vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklėse įtvirtintą teisinį reguliavimą, susijusį su dvinarės vietinės rinkliavos įvedimu (kuris nagrinėjamu atveju buvo perkeltas į 2017 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. T2-140 patvirtintos redakcijos Nuostatus), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gruodžio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1070-602/2020 konstatavo, kad juo nebuvo pakeistas vietinės rinkliavos mokėtojo apibrėžimas (t. y. jis, kaip ir anksčiau, siejamas su atliekų turėtoju, savivaldybės teritorijoje nuosavybės ar kita teise valdančiu ar naudojančiu nekilnojamąjį turtą), tačiau buvo įvesta dvinarė vietinė rinkliava, susidedanti iš pastoviosios ir kintamosios dedamųjų dalių. Pastovioji vietinės rinkliavos dalis, kaip viena iš priemonių išlaikyti komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo paslaugų sistemą, yra siejama išimtinai su ta aplinkybe, kad asmuo yra savivaldybėje esančio nekilnojamojo turto objekto savininkas (ar įgaliotas asmuo) ir nei jos apskaičiavimas, nei pati paskirtis nėra susijusi su faktiniu atliekų susidarymu, dėl ko pastoviosios dedamosios kontekste netgi netinkami naudoti objektai vis tiek apmokestinami vietinės rinkliavos pastoviąja dedamąja dalimi.

22. Naujojo teisinio reguliavimo normomis nuo vietinės rinkliavos galima atleisti tik tiek, kiek yra pateikiamas prašymas dėl kintamosios rinkliavos dedamosios dalies, o nuo pastoviosios dalies vietinės rinkliavos mokėtojas ginčo laikotarpiu pagal Nuostatus negalėjo būti atleidžiamas. Atsižvelgiant į tai, kad pastoviąją vietinės rinkliavos dalį moka visi vietinės rinkliavos mokėtojai, pastovioji vietinės rinkliavos dedamoji dalis nėra susijusi su realiu atliekų susidarymu, ja prisidedama prie atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidų padengimo bei sistemos išlaikymo, negalima atleisti atsakovo nuo pareigos sumokėti pastoviąją vietinės rinkliavos dalį vien dėl to, kad jis faktiškai nesukūrė atliekų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-697-602/2021; 2021 m. balandžio 7 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. TA-231-261/2021).

23. Dėl kintamosios įmokos dalies teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas nepateikė Nuostatų 24 punkte nurodytos nekilnojamojo turto nenaudojimo deklaracijos ginčo laikotarpiu, o atsakovo į bylą pateikti duomenys nepatvirtina, jog laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. namu nebuvo naudojamasi. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjui nebuvo teisinio pagrindo neskaičiuoti kintamosios vietinės rinkliavos dedamosios dalies laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tokio vertinimo laikėsi ir 2021 m. gegužės 12 d. administracinėje byloje Nr. TA-336-822/2021, kurioje pareiškėjas UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras su prašymu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydamas iš atsakovo Z. K. priteisti 31,08 Eur vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotą laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., už nekilnojamojo turto objektą – 53/100 dalis pastato – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėda.

24. Atsižvelgdama į nutartyje išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti ar keisti. Pirmosios instancijos teismas nustatė visas ginčui išspręsti reikšmingas aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialiosios bei proceso teisės normas. Teisėjų kolegija neaptarinėja kitų apeliacinio skundo argumentų, kurie neturi reikšmės bylos išsprendimui, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą, o apeliacinį skundą atmeta (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Z. K. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. kovo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius