Legislator Case Law & Legislation
2022-01-05 Nr. AB-834-3-62-3-00577-2021-8 AI generated

2022-01-05 Nr. AB-834-3-62-3-00577-2021-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2022-01-05 Nr. AB-834-3-62-3-00577-2021-8
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Druskininkų savivaldybės Etikos komisijos atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal atsakovo Druskininkų savivaldybės Etikos komisijos prašymą pareiškėjui K. K. dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimo panaikinimo.

Legislator headnote

AI generated

2022-01-05 Nr. AB-834-3-62-3-00577-2021-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Atsakovas Druskininkų savivaldybės Etikos komisija (toliau – ir atsakovas, Etikos komisija) kreipėsi į teismą su prašymu, kuriuo prašė panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – ir VTEK) 2021 m. vasario 10 d. sprendimą Nr. IGN-5 „Dėl K. K. skundo“ (toliau – ir 2021 m. vasario 10 d. sprendimas) ir palikti galioti Etikos komisijos 2020 m. lapkričio 30 d. sprendimą „Dėl Druskininkų savivaldybės tarybos nario K. K.“ (toliau – ir 2020 m. lapkričio 30 d. sprendimas).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. eAS-808-261/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00577-2021-8

Procesinio sprendimo kategorija 54.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. sausio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Druskininkų savivaldybės Etikos komisijos atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal atsakovo Druskininkų savivaldybės Etikos komisijos prašymą pareiškėjui K. K. dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Atsakovas Druskininkų savivaldybės Etikos komisija (toliau – ir atsakovas, Etikos komisija) kreipėsi į teismą su prašymu, kuriuo prašė panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – ir VTEK) 2021 m. vasario 10 d. sprendimą Nr. IGN-5 „Dėl K. K. skundo“ (toliau – ir 2021 m. vasario 10 d. sprendimas) ir palikti galioti Etikos komisijos 2020 m. lapkričio 30 d. sprendimą „Dėl Druskininkų savivaldybės tarybos nario K. K.“ (toliau – ir 2020 m. lapkričio 30 d. sprendimas).

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. kovo 22 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2021 m. balandžio 2 d. skundo trūkumams pašalinti, t. y.: pateikti teismui (paštu ar atnešant tiesiogiai į teismą) skundo, teisme gauto 2021 m. kovo 10 d., originalą su originaliu Etikos komisijos pirmininko pavaduotojo A. S. parašu; arba pačiam A. S. teismui per LITEKO VEP posistemį pateikti prašymą, pasirašant jį elektroniniu parašu; arba pateikti dokumentus, patvirtinančius prašymo siuntėjos V. K. įgaliojimus Etikos komisijos vardu pasirašyti ir paduoti teismui prašymą. Pirmosios instancijos teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad skundą ne elektroniniu parašu pasirašė Etikos komisijos pirmininko pavaduotojas, todėl siūlė pateikti teismui duomenis apie Etikos komisijos pirmininko nebuvimą (Druskininkų savivaldybės tarybos nuostatų 13, 13.3. p.).

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose 2021 m. kovo 30 d. gautas Etikos komisijos 2021 m. kovo 10 d. prašymo originalas, pasirašytas Etikos komisijos pirmininko pavaduotojo A. S.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. balandžio 8 d. nutartimi priėmė atsakovo Etikos komisijos prašymą.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. lapkričio 8 d. nutartimi atsakovo Etikos komisijos prašymą paliko nenagrinėtą, pareiškėjui K. K. iš atsakovo Etikos komisijos priteisė 726 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pagal Druskininkų savivaldybės Etikos komisijos veiklos nuostatų, patvirtintų Druskininkų savivaldybės tarybos 2009 m. rugsėjo 28 d. sprendimu Nr. T1-203 (Druskininkų savivaldybės tarybos 2021 m. vasario 26 d. sprendimo Nr. T1-23 redakcija) (toliau – ir Nuostatai), 13 ir 13.3 punktus, teisė atstovauti Etikos komisijai suteikiama jos pirmininkui, o jam nesant, šią funkciją atlieka Etikos komisijos pirmininko pavaduotojas. Regionų apygardos administracinis teismas 2021 m. kovo 22 d. nutartimi įpareigojo atsakovo atstovą pateikti duomenis apie Etikos komisijos pirmininko nebuvimą skundo padavimo teismui metu, dėl ko jo funkcijas laikinai atliko ir skundą teismui pasirašė Etikos komisijos pirmininko pavaduotojas. Atsakovas 2021 m. spalio 6 d. pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad Etikos komisijos pirmininko pavaduotojo teisė atstovauti komisijai yra aiškiai reglamentuojama Nuostatų 13.3 papunktyje, jokių papildomų dokumentų nepateikė.

Atsižvelgęs į Nuostatų 13 punktą, kuriame imperatyviai nustatyta, jog Etikos komisijos pirmininko pavaduotojui suteikiami Etikos komisijos pirmininko įgaliojimai tik šiam nesant, taip pat įvertinęs tai, jog byloje nėra pateikti įrodymai apie Etikos komisijos pirmininko nebuvimą darbe skundo padavimo teismui metu (dėl nedarbingumo, atostogų, tarnybinės komandiruotės ar kitų priežasčių), pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad administracinės bylos teisena buvo pradėta pagal atsakovo prašymą, paduotą įgaliojimų vesti bylą neturinčio asmens, todėl prašymas negalėjo būti priimtas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 str. 2 d. 8 p.). Vadovaudamasis ABTĮ 105 straipsnio 3 punktu, pirmosios instancijos teismas atsakovo prašymą paliko nenagrinėtą.

Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo K. K. prašymą dėl 726 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo.

II. Atsakovas Etikos komisija atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 8 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo.

Atskirajame skunde Etikos komisija nurodo, kad pirmosios instancijos teismas 2021 m. kovo 22 d. nutartyje, nustatęs prašymo trūkumus, išaiškino, kaip šie trūkumai gali būti ištaisyti, t. y. pateikiant teismui (paštu ar atnešant tiesiogiai į teismą) skundo, teisme gauto 2021 m. kovo 10 d., originalą su originaliu Etikos komisijos pirmininko pavaduotojo A. S. parašu; arba pačiam A. S. teismui per LITEKO VEP posistemį pateikiant prašymą, pasirašant jį elektroniniu parašu; arba pateikiant dokumentus, patvirtinančius prašymo siuntėjos V. K. įgaliojimus Etikos komisijos vardu pasirašyti ir paduoti teismui prašymą. Minėta nutartimi pirmosios instancijos teismas neįpareigojo atsakovo pateikti duomenų apie Etikos komisijos pirmininko nebuvimą skundo teismui pateikimo metu, o tik pasiūlė tai padaryti. Etikos komisija, vykdydama pirmosios instancijos teismo 2021 m. kovo 22 d. nutartį, pateikė skundo, teisme gauto 2021 m. kovo 10 d., originalą su originaliu Etikos komisijos pirmininko pavaduotojo parašu, t. y. pasirinko vieną iš pirmosios instancijos teismo nutartimi išaiškintų trūkumų pašalinimo būdų. Ištaisius trūkumus, pirmosios instancijos teismas 2021 m. balandžio 8 d. nutartimi priėmė atsakovo prašymą, t. y. pripažino, kad nustatyti prašymo trūkumai pašalinti tinkamai. Pirmosios instancijos teismo 2021 m. balandžio 8 d. nutartis turi res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galią.

Atsakovo teigimu, nustatęs, kad byloje nėra pateikti įrodymai apie Etikos komisijos pirmininko nebuvimą darbe prašymo pateikimo teismui metu, jis turėjo nustatyti terminą prašymo trūkumams pašalinti. Dėl teismo padaryto proceso teisės normų pažeidimo šiuo metu galioja dvi priešingos nutartys – 2021 m. balandžio 8 d. ir 2021 m. lapkričio 8 d.

Etikos komisija taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo egzistuojant trūkumus, pasiūlydamas pateikti neegzistuojančius dokumentus. Etikos komisijos veiklos specifika, juridinio asmens teisinio statuso neturėjimas ir darbo santykių nebuvimas suponuoja, kad komisija nerengia dokumentų, nefiksuoja, nerenka, nekaupia duomenų, susijusių su pirmininko, jo pavaduotojo ar narių komandiruotėmis, atostogomis, liga ir kitais atvejais, kai jie negali eiti pareigų komisijoje. Todėl Etikos komisijos pirmininko nebuvimas nėra formalizuotas, įforminamas atskiru dokumentu. Etikos komisijos pirmininkas, prašymo padavimo teismui dieną, žodžiu informavo, kad negalės fiziškai atvykti pasirašyti parengtą dokumentą, nes yra išvykęs. Todėl nagrinėjamu atveju reikalavimas pateikti formalų dokumentą prieštarauja bendrajam teisės principui, numatančiam, kad teisė negali reikalauti to, kas neįmanoma (lex non cogit ad impossibilia).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Byloje ginčas kilo dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 8 d. nutarties, kuria atsakovo Etikos komisijos prašymas paliktas nenagrinėtas, pagrįstumo ir teisėtumo.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsakovo prašymą paliko nenagrinėtą, nustatęs, kad Etikos komisijos pirmininko pavaduotojui suteikiami Etikos komisijos pirmininko įgaliojimai tik šiam nesant, o byloje nėra pateikti įrodymai apie Etikos komisijos pirmininko nebuvimą darbe prašymo padavimo teismui metu, todėl administracinės bylos teisena buvo pradėta pagal prašymą, paduotą įgaliojimų vesti bylą neturinčio asmens.

Atsakovas Etikos komisija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, atskirajame skunde teigia, kad prašymo trūkumus šalino vienu iš pirmosios instancijos teismo 2021 m. kovo 22 d. nutartyje nustatytų būdų, minėtoje nutartyje pirmosios instancijos teismas tik pasiūlė, bet neįpareigojo atsakovo pateikti duomenis apie Etikos komisijos pirmininko nebuvimą prašymo teismui pateikimo metu. Etikos komisija taip pat atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas 2021 m. balandžio 8 d. nutartimi priėmė atsakovo prašymą, todėl skundžiama nutartimi nepagrįstai konstatavo egzistuojant prašymo trūkumus, be to, pasiūlė pateikti neegzistuojančius dokumentus.

Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas, detalizuodamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintą asmens, kurio konstitucinės teisės ir laisvės yra pažeidžiamos, teisę kreiptis į teismą, šios teisės realizavimą administracinių ginčų srityje įtvirtino ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, kad kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų. Aiškindamas minėtas nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą akcentavo, kad skundo, atitinkančio ABTĮ nustatytus reikalavimus, pateikimas yra būtina sąlyga teismui teisingai išspręsti skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-128-502/2016; kt.).

Vadovaujantis ABTĮ 24 straipsnio 3 dalimi, skundą (prašymą, pareiškimą) pasirašo pareiškėjas ar jo atstovas. Paduodant skundą (prašymą, pareiškimą) elektroninių ryšių priemonėmis šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, laikoma, kad skundas (prašymas, pareiškimas) yra pasirašytas. Prie atstovo paduodamo skundo (prašymo, pareiškimo) turi būti pridedamas įgaliojimas ar kitoks dokumentas, patvirtinantis atstovo įgaliojimus. ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu teismui paduotas skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. ABTĮ 105 straipsnio 3 punkte taip pat įtvirtinta, jog teismas skundą (prašymą, pareiškimą) palieka nenagrinėtą, jeigu skundą (prašymą, pareiškimą) suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo.

Iš pateikto ABTĮ įtvirtinto teisinio reguliavimo matyti, kad vienas iš teismui teikiamo skundo formai bei turiniui keliamų reikalavimų – pateikti įrodymus, patvirtinančius skundą (prašymą, pareiškimą) teismui pateikusio atstovo įgaliojimus. Pagal ABTĮ tais atvejais, kai skundą (prašymą, pareiškimą) teismui pateikia įgaliojimų neturintis asmuo, tai yra pagrindas atsisakyti priimti tokį skundą (prašymą, pareiškimą), o šias aplinkybes nustačius po to, kai toks skundas (prašymas, pareiškimas) buvo priimtas nagrinėti – pagrindas jį palikti nenagrinėtą. Taigi aplinkybė, kad skundas (prašymas, pareiškimas) anksčiau buvo priimtas nagrinėti teisme, savaime nereiškia, kad jis turi būti išnagrinėtas nepaisant vėliau paaiškėjusios aplinkybės, jog toks skundas (prašymas, pareiškimas) buvo pateiktas įgaliojimų neturinčio asmens.

Byloje nustatyta, kad prašymą pirmosios instancijos teismui pateikė (pasirašė) Etikos komisijos pirmininko pavaduotojas A. S., tačiau Etikos komisijos Nuostatų 13.3 punkte nustatyta, kad Etikos komisijai atstovauja komisijos pirmininkas, o jam nesant – komisijos pirmininko pavaduotojas. Etikos komisija pirmosios instancijos teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad prašymo pateikimo metu Etikos komisijos pirmininkas negalėjo atlikti savo funkcijų (jo nebuvo), nors tokia teisė atsakovui buvo išaiškinta pirmosios instancijos teismo 2021 m. kovo 21 d. nutartyje. Pažymėtina, jog tokius įrodymus atsakovas pirmosios instancijos teismui atsisakė pateikti ir bylos nagrinėjimo metu (Etikos komisijos 2021 m. spalio 6 d. raštas Nr. S12-3202(3.5)). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog atsakovo prašymas neturėjo būti priimtas nagrinėti, todėl šias aplinkybes nustatęs pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai nutraukė administracinės bylos teiseną pagal ABTĮ 105 straipsnio 3 punktą.

Nagrinėjamu atveju taip pat pažymėtina, jog savivaldybėje sudaromos Etikos komisijos pirmininkas yra tos savivaldybės tarybos narys. Tarybos nariams, išskyrus merą ir mero pavaduotoją, už darbo laiką atliekant savivaldybės tarybos nario pareigas yra atlyginama (apmokama). Šis atlyginimas apskaičiuojamas pagal skelbiamą Lietuvos ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydį atsižvelgiant į faktiškai dirbtą laiką, kurio trukmė patvirtinama reglamente nustatyta tvarka. Savivaldybės tarybos, komitetų, komisijų posėdžių laiku, taip pat kitais reglamento nustatytais atvejais savivaldybės tarybos narys atleidžiamas nuo tiesioginio darbo ar pareigų bet kurioje institucijoje, įstaigoje, įmonėje ar organizacijoje, išsaugant jam darbo vietą (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 15 str. 1 d., 26 str. 1 ir 4 d.). Druskininkų savivaldybės tarybos 2011 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr. T1-115 patvirtinto Druskininkų savivaldybės tarybos veiklos reglamento 28–29 punktuose įtvirtinta, kad tarybos nariams (išskyrus merą ir mero pavaduotoją) už darbo laiką, atliekant tarybos nario pareigas, atlyginama (apmokama) iš Administracijai skirtų biudžeto asignavimų. Atlyginimas mokamas tarybos nariams (išskyrus merą ir mero pavaduotoją) už faktiškai dirbtą laiką tarybos, komitetų ir komisijų posėdžiuose bei už laiką, vykdant tarybos, mero ar mero pavaduotojo pavedimus. Atlyginimas skaičiuojamas pagal vėliausiai patvirtintą viešai skelbiamą Lietuvos ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (VMDU) dydį, atsižvelgiant į faktiškai sugaištą laiką. Šio atlyginimo dydį nustato savivaldybės taryba. Faktiškai sugaištas laikas žymimas, remiantis tarybos, komitetų ir komisijų posėdžių protokolais, mero potvarkiais ar kitais tvarkomaisiais dokumentais darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, kuriuos administracijos direktoriaus paskirtas Administracijos dirbantysis pasibaigus mėnesiui iki kito mėnesio 10 d. pateikia Administracijos Finansų ir apskaitos skyriui.

Pateiktą teisinį reguliavimą įvertinus byloje nustatytų aplinkybių kontekste, matyti, kad vienos iš Druskininkų savivaldybės komisijų – Etikos komisijos – pirmininko, kuris yra Druskininkų savivaldybės tarybos narys, faktiškai dirbtas laikas yra fiksuojamas atitinkamuose dokumentuose. Todėl teisėjų kolegija nepagrįstais laiko atsakovo atskirojo skundo argumentus, esą Etikos komisijos veiklos specifika, juridinio asmens teisinio statuso neturėjimas ir darbo santykių nebuvimas suponuoja, kad komisija nerengia dokumentų, nefiksuoja, nerenka, nekaupia duomenų, susijusių su pirmininko, jo pavaduotojo ar narių komandiruotėmis, atostogomis, liga ir kitais atvejais, kai jie negali eiti pareigų komisijoje, ir kad dėl to neįmanoma įvykdyti reikalavimo pateikti formalų dokumentą, patvirtinantį Etikos komisijos pirmininko nebuvimą.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsakovo Etikos komisijos prašymas paliktas nenagrinėtas, yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo 2021 m. lapkričio 8 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Nagrinėjamu atveju taip pat pažymėtina, jog pašalinus sąlygas, kurios buvo pagrindas skundą (prašymą, pareiškimą) palikti nenagrinėtą, suinteresuotas asmuo turi teisę vėl kreiptis į teismą su skundu (prašymu, pareiškimu) bendra tvarka (ABTĮ 106 str. 2 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria :

Atsakovo Druskininkų savivaldybės Etikos komisijos atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Rytis Krasauskas

Gintaras Kryževičius