0d7a897f-9da5-464d-96c2-628e349dfa69 · Å iaulių apygardos teismas

                                                                                                                                                                     Baudžiamoji byla Nr. 1A-269-354/2013                                                                                          Teisminio proceso Nr. nesuteiktas                   Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)                   1.2.14.5.2; 1.2.17.13; 2.2.4.3.; 2.4.6.1.2. ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. balandžio 3 d. Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės, teisėjų Boleslovo Kalainio, Virginijos Žindulienės,  sekretoriaujant Sonatai Paplauskienei, dalyvaujant prokurorei Vijoletai Meškauskienei, gynėjui advokatui Valdui Kairiui, išteisintajam S. K. (S. K.), nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams J.

T., L. K., S. G., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentėjusiųjų ir civilinių ieÅ¡kovų L. K., S. G. ir J. T. apeliacinius skundus dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 1 d. nuosprendžio, kuriuo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 str. 2 d. S. K. (S. K.) iÅ¡teisintas jam nepadarius veikos, turinčios Å¡io nusikaltimo požymių, o baudžiamoji byla pagal BK 209 str. S. K. nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

Nukentėjusiųjų ir civilinių ieÅ¡kovų J. T., L. K., S. G., A. B., V. V., G. V., J. B., I. K., A. P., A. P., O. P. R., R. K., P. Å ., A. K., R. A. V., UAB „(duomenys neskelbtini)“, VSDFV Mažeikių skyriaus, AB ,, (duomenys neskelbtini)“, AB ,, (duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, likviduojamos AB „(duomenys neskelbtini)“ civiliniai ieÅ¡kiniai palikti nenagrinėti. Kolegija n u s t a t ė:            S. K. pagal BK 182 str. 2 d. buvo kaltinamas tuo, kad apgaule kitų naudai įgijo didelės vertės svetimÄ turtÄ , o bÅ«tent: nuo 2000 m. balandžio 10 d. iki 2002 m. sausio 31 d. bÅ«damas AB „(duomenys neskelbtini)“, adresas (duomenys neskelbtini), Mažeikiai, direktoriumi ir valdybos pirmininku, (duomenys neskelbtini), Mažeikiuose, 2000 m. gruodžio 28 d., pakeitimu Nr. 1, pakeisdamas 2000 m. gruodžio 14 d. sutarties Nr. 15, sudarytos tarp AB „(duomenys neskelbtini)“ ir Jungtinių Amerikos Valstijų firmos „(duomenys neskelbtini)“, 4 punktÄ â€žAtsiskaitymas“, nurodydamas, kad ryÅ¡ium su staigiu Rusijos rublio kurso kritimu 1998 metais, elektros variklių gamybos ir pardavimo biznio partneriams (AB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, RAB „(duomenys neskelbtini)“, RAB „(duomenys neskelbtini)“) nepavykus gautomis pajamomis padengti iÅ¡laidas, susijusias su medžiagų ir komplektuojančių detalių, skirtų elektros variklių gamybai, įsigijimu, jų transportavimu perdirbti į LietuvÄ , elektros variklių gamyba ir jų realizavimu, padengė „Pardavėjo“, t. y.

„(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡laidas, t. y. 118784 JAV dolerių ir 39272,75 JAV dolerių tarpusavio užskaitomis per trečius asmenis (biznio partnerius), „Pirkėjui“, t. y. AB „(duomenys neskelbtini)“, įkainuojant 1998 metais neva nemokamai gautas ir sunaudotas medžiagas ir komplektuojančias detales elektros variklių gamybai, taip apgaule Jungtinių Amerikos Valstijų firmos „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgijo didelės vertės svetimÄ â€“ AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtÄ â€“ 632331,84 Lt.

Be to, S. K. pagal BK 209 str. buvo kaltinamas tuo, kad nuo 1998 m. rugpjūčio 6 d. iki 2000 m. kovo 1 d. bÅ«damas AB „(duomenys neskelbtini)“, adresas (duomenys neskelbtini), Mažeikiai, valdybos pirmininku, o nuo 2000 m. balandžio 10 d. iki 2002 m. sausio 31 d. direktoriumi ir valdybos pirmininku, turėdamas įgaliojimus spręsti komercinius-Å«kinius, organizacinius bei kitus bendrovės klausimus, sÄ moningai blogai valdydamas įmonę, nulėmė jos bankrotÄ ir dėl to padarė didelės turtinės žalos kreditoriams, o bÅ«tent: 1997 metais AB „Mažeikių elektrotechnika“ dirbus nuostolingai, nuo 1998 m. rugpjūčio 6 d. iki 2002 m. sausio 31 d.

žinodamas apie vis blogėjančiÄ Ä¯monės finansinę bÅ«klę, ir kad įmonės finansinės apskaitos dokumentuose esančiais duomenimis jau 1999 m. gruodžio 31 d. ji yra nemoki ir bendrovė bÅ«dama kritiÅ¡koje finansinėje bÅ«klėje, 2000 metų laikotarpyje nurašė skolas įvairioms įmonėms už 1279528,58 Lt sumÄ , tuo sumažindamas bendrovės turtÄ nesumažindamas įsipareigojimų: pardavė turtÄ uždarai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ kainomis, mažesnėmis už likutinę vertę, taip bendrovė patyrė 1306931,28 Lt nuostolio. 2000–2001 metų laikotarpyje dalį pagamintos produkcijos pardavė kainomis, mažesnėmis už savikainÄ .

Be to, pagal 2000 m. gruodžio 14 d. sutarties Nr. 15, sudarytos su firma „(duomenys neskelbtini)“, 2000 m. gruodžio 28 d. pakeitimÄ Nr. 1, bendrovė padengė firmos „(duomenys neskelbtini)“ turėtas iÅ¡laidas 475139,20 Lt sumai, tuo padidindama skolÄ tiekėjams. 2000–2001 metų laikotarpyje buhalterinės apskaitos dokumentais nustatyta, kad pardavusi dalį įvairios produkcijos mažesnėmis nei savikaina kainomis, AB „(duomenys neskelbtini)“ patyrė 1925999,20 Lt nuostolio. Tuo pačiu laikotarpiu bendrovė produkcijÄ pardavinėjo ir tiems pirkėjams, kurie nebuvo pilnai atsiskaitę už anksčiau parduotÄ produkcijÄ : 2001 m. sausio 1 d. balanso duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nemoki, pačiai AB „(duomenys neskelbtini)“ ji skolinga 481601 Lt, tačiau pagal Pardavimo iÅ¡ gatavos produkcijos sandėlio 2001 metų duomenis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirko produkcijÄ visÄ 2001 metų laikotarpį.

BÅ«dama kontrolinio akcijų paketo valdytoja, AB „(duomenys neskelbtini)“ žinojo, jog parduoda produkcijÄ nemokiai įmonei, kuri neatsiskaitys su pardavėju. 1999 m. rugsėjo 1 d. valdybos posėdyje, protokolas Nr. 6, nutarė parduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ įrankių cecho pastatÄ ir ilgalaikį materialųjį turtÄ už 700000 Lt. Å iuo sandoriu AB „(duomenys neskelbtini)“ įgijo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 70000 akcijų, kurios pastarosios bendrovės bankroto atveju tapo bevertės. AB „(duomenys neskelbtini)“ valdyba, vadovaujama valdybos pirmininko S. K., 1999 metais vykdė ekonominę veiklÄ , nenaudingÄ bendrovės akcininkams, turtiniu požiÅ«riu dauguma Å«kinės-finansinės veiklos gerinimo priemonių, numatytų Å¡ios veiklos planuose 2000–2001 metų laikotarpyje, buvo neįgyvendintos ir žinodamas beviltiÅ¡kÄ AB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovės bÅ«klę 2001 metų gegužės 10 d. jis pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybos įrangÄ .

Ilgalaikis materialus turtas buvo pardavinėjamas ir pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 6, pasiraÅ¡yta 2001 m. lapkričio 26 d., kai TelÅ¡ių apskrities VMI jau buvo informavusįjį apie keliamÄ bankroto bylÄ . Tokių veiksmų pasėkoje S. K., sÄ moningai blogai valdydamas AB „(duomenys neskelbtini)“, nulėmė jos bankrotÄ . Lietuvos Apeliacinis Teismas tai konstatavo savo 2006 m. spalio 5 d. nutartyje. Tokiais savo nusikalstamais veiksmais S. K. padarė turtinę žalÄ kreditoriams, bendra suma 25264180,56 Lt, tame tarpe didelę turtinę žalÄ Å¡iems kreditoriams:

A. B. – 22180,28 Lt, V. B. – 20628,80 Lt, S. G. – 30741,84 Lt, R. K. – 19595,40 Lt, L. K. – 27460,72 Lt, G. K. – 23858,88 Lt, P. Š. – 25758,59 Lt, J. T. – 120286 Lt, VSDFV Mažeikių skyriui – 7957008 Lt, AB „(duomenys neskelbtini)“ – 14901422 Lt, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 23817,12 Lt, SP UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 68004,58 Lt, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 35541,70 Lt, AB „(duomenys neskelbtini)“ – 345566 Lt, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 388006 Lt, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 78556 Lt.

Apeliaciniu skundu nukentėjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas L. K. praÅ¡o: pakeisti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 1 d. nuosprendžio dalį dėl civilinio ieÅ¡kinio ir priteisti jo naudai 27460,72 Lt kompensacijÄ iÅ¡ Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondo (žalÄ , susijusiÄ su darbo santykiais, paliekant atsakingoms valstybės institucijoms, teismo proceso tvarka, prisiteisti iÅ¡ kaltininkų); priteisti jo naudai 9835 Lt kompensacijÄ iÅ¡ Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondo (žalÄ , susijusiÄ su pasirinkto verslo akcijų tyčiniu sužlugdymu, paliekant atsakingoms valstybės institucijoms, teismo proceso tvarka, žalÄ prisiteisti iÅ¡ kaltininkų); priteisti jo naudai 3701,69 Lt proceso iÅ¡laidų ir nustatyti, iÅ¡ ko iÅ¡ieÅ¡koti.

         Skunde L. K. teigia, kad pirmosios instancijos teismas, slėpdamas nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡aiÅ¡kėjusiÄ naujÄ kaltinamojo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , pažeidė LR BPK 257 str. nuostatas, nes motyvuota nutartimi nepranešė prokurorui dėl iÅ¡aiÅ¡kėjusios naujos nusikalstamos veikos. Pažymi, kad nagrinėjant Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡aiÅ¡kėjo nauja kaltinamojo S. K. 2006-11-15 padaryta nusikalstama veika, pateikti įrodymai, kad dėl suklastotų S. K. 2006 m. balandžio 21 d. ir 2006 m. lapkričio 15 d. areÅ¡tuoto turto aprašų civiliniai ieÅ¡kiniai liko neužtikrinti.

Dėl Å¡ios naujos paaiÅ¡kėjusios nusikalstamos veikos apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo pagal BK 209 str. senatis, apelianto nuomone, sueitų tik 2011-11-15. Apibendrindamas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį pagal BK 209 str., bylÄ nutraukdamas suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui ir civilinius ieÅ¡kinius palikdamas nenagrinėtus, neteisingai taikė LR BK 95 straipsnio b punktÄ ir 4 dalį, nes pirmosios instancijos teismas, slėpdamas paaiÅ¡kėjusiÄ naujÄ nusikalstamÄ veikÄ , neatsižvelgė į jos padarymo laikÄ , t. y. terminas turėjo bÅ«ti skaičiuojamas nuo paaiÅ¡kėjusios naujos kaltinamojo nusikalstamos veikos padarymo 2006-11-15.

Be to, apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo, vadovaudamasis LR BPK 44 str. 10 d., 118 str. (red. nuo 2005-05-01), jam padarytÄ Å¾alÄ kompensuoti iÅ¡ valstybės lėšų nevilkinant bylos. Apeliantas mano, kad teismas nepagrįstai nesivadovavo LR BPK 115 str. nuostatomis ir priimdamas nuosprendį paliko jo civilinius ieÅ¡kinius nenagrinėtus. Nurodo, kad jis patyrė 27460,72 Lt žalÄ , susijusiÄ su darbo santykiais, taip pat 9835 Lt žalÄ kredituojant pasirinkto verslo akcijų tyčiniu sužlugdymu, praÅ¡o 27460,72 Lt ir 9835 Lt kompensacijÄ (jo patirtÄ Å¾alÄ ) priteisti iÅ¡ valstybės, paliekant valstybės institucijoms galimybę teismo proceso tvarka susigrÄ Å¾inti iÅ¡ kaltininkų padarytÄ Å¾alÄ , kadangi pirmos instancijos teisėsaugos institucijų pareigÅ«nai ir bylÄ tiriantys pareigÅ«nai neparodė pakankamo griežtumo, stropumo laiku nenustatydami ir nenubausdami nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens.

Apelianto nuomone, jam žala turi bÅ«ti atlyginama, vadovaujantis LR BPK 118 str., kompensacija iÅ¡ Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondo. Taip pat praÅ¡o priteisti 3701,69 Lt proceso iÅ¡laidų per ketverius metus dalyvaujant pirmosios instancijos teismo posėdžiuose. Mano, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutartį dėl baudžiamosios bylos perdavimo į teisiamÄ jį posėdį, po ketverių metų palikdamas nukentėjusiųjų ir civilinių ieÅ¡kovų ieÅ¡kinius nenagrinėtus, padarė BPK pažeidimÄ .

Taip pat pažeidimu laiko tai, kad teisėja nuo 2010 m. vasario 8 d. iki 2011 m. birželio 1 d. nepasirašė teisiamojo posėdžio protokolo, o pasirašė tik priėmus nuosprendį ir jį paskelbus po 7 dienų. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė LR BK 115 straipsnio nuostatas, nes vadovaujantis LR BK 115 str. 3 d. 2 p. „galėjo palikti nukentėjusiojo, civilinio ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį nenagrinėtÄ , o ne S. K., kaltinamam pagal LR BK 209 str., baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti suėjus senaties terminui, o ieÅ¡kinius paliekant nenagrinėtus.“.

Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas 2010-04-28 atmesdamas praÅ¡ymÄ dėl proceso iÅ¡laidų priteisimo pažeidė LR BPK 103 str. 2 p., 105 str. 5 d., tai darydamas siekė priimti 2011-06-01 nepagrįstÄ nuosprendį, kad nebÅ«tų įrodymų byloje apie patirtas procesines iÅ¡laidas ir dėl procesinių iÅ¡laidų negalėtų skųstis aukÅ¡tesnės instancijos teismui, o pats ieÅ¡kotųsi LR CPK tvarka. Apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė LR BPK 292 str., nes teisiamojo posėdžio pirmininkė S. P. nepaklausė nagrinėjimo teisme dalyvių, ar Å¡ie nori papildyti įrodymų tyrimÄ ir bÅ«tent kuo, o 2010-12-13 paskelbė, kad įrodymų tyrimas baigtas, siekdama, kad jis negalėtų pakartotinai teikti praÅ¡ymÄ dėl patirtų proceso iÅ¡laidų priteisimo.

Nukentėjusysis pažymi, kad teismai, vykdydami teisingumÄ , privalo vadovautis BK 7 str. nuostata, taikyti nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusį įstatymÄ , t. y. iki 2003 m. gegužės 1 d. redakcijos (LR BK 3 str.), o ne teismų praktikomis nuo 2007–2009 metų, nes teismų praktika atgaline data negalioja. Apelianto teigimu, AB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotas iÅ¡keltas 2001-12-11, kreditoriai į Å iaulių apygardos teismÄ kreipėsi 2002-05-31 dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, ikiteisminis tyrimas pradėtas 2003-03-26, bankrotas galutinai pripažintas tyčiniu 2006-10-05, teismo sprendimas priimamas 2011-06-01.

Mano, kad pažeistos žmogaus teisės pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 str. 1 d. ir 2 d., nes prokuroro nutarimu pripažintas civiliniu ieškovu ir nukentėjusiuoju, jam padaryta žala yra susijusi su darbo santykiais, kuri Šiaulių apygardos teismo patvirtinta kaip kreditorinis reikalavimas, todėl nebeįrodinėjama ir priteisiama. Taip pat L. K. nurodo, kad pirmosios instancijos teismo 2011-06-01 nuosprendyje nėra nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų parodymų bei pasisakymų, teiktų įrodymų, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra šališkas, jis keistinas arba naikintinas.

Apeliaciniu skundu nukentėjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas S. G. praÅ¡o: pakeisti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 1 d. nuosprendžio dalį dėl civilinio ieÅ¡kinio ir priteisti jo naudai 30741,84 Lt kompensacijÄ iÅ¡ Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondo (žalÄ , susijusiÄ su darbo santykiais, paliekant atsakingoms valstybės institucijoms, teismo proceso tvarka, prisiteisti iÅ¡ kaltininkų); priteisti jo naudai 5100 Lt kompensacijÄ iÅ¡ Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondo (žalÄ , susijusiÄ su pasirinkto verslo akcijų tyčiniu sužlugdymu, paliekat atsakingoms valstybės institucijoms, teismo proceso tvarka, žalÄ prisiteisti iÅ¡ kaltininkų); skirti jam nemokamÄ valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ , nes yra pensininkas, nepajėgus apmokėti už teisinę pagalbÄ .

Apeliaciniame skunde nukentėjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas S. G. iÅ¡dėsto iÅ¡ esmės tuos pačius argumentus dėl pirmosios instancijos teismo, nagrinėjant bylÄ ir priimant skundžiamÄ nuosprendį, galimai pažeistų nuostatų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 257 str., 118 str., 44 str., BK 3 str., 7 str., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 str. 1 d., 2 d., dėl apkaltinamojo nuosprendžio pagal BK 209 str. priėmimo senaties nustatymo pagal BK 95 str. ir taip pat S. K. suklastotų 2006 m. balandžio 21 d. ir 2006 m. lapkričio 15 d. areÅ¡tuoto turto aprašų, kaip ir nukentėjusysis L.

K. savo apeliaciniame skunde, todėl dėstyti juos pakartotinai netikslinga.    Apeliaciniu skundu nukentėjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas J. T. praÅ¡o panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 1 d. nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį, kuriuo pripažinti buvusį AB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos pirmininkÄ ir direktorių S. K. kaltu padarius visus nusikalstamus veiksmus, iÅ¡vardytus kaltinamajame akte, to akto dalies pakeitime ir papildomai dėl turto iÅ¡Å¡vaistymo stambiu mastu (LR BK 184 str. 2 d.), ir atitinkamai jį nubausti.

Taip pat apeliantas praÅ¡o patenkinti jo civilinį ieÅ¡kinį dėl tyčinio bankroto padarytos jam materialinės žalos priteisiant iÅ¡ S. K. 2022436 Lt. Nustačius, kad S. K. neturi turto žalos atlyginimui, o Valstybės institucijos, turėdamos kontrolinį AB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų paketÄ (50,7 %) ir 2 vietas iÅ¡ 3-jų stebėtojų taryboje, nevykdė savo pareigų, leisdamos įvykdyti tyčinį bankrotÄ , jam padarytÄ Å¾alÄ avansu priteisti iÅ¡ Valstybės tam skirtų lėšų.

Skunde apeliantas pažymi, kad už S. K. inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 182 str. 2 d., nusikalstamos veikos darymo laikotarpiu baudžiamoji atsakomybė buvo numatyta LR BK 274 str. (1998-10-12 redakcija). Nurodo, kad LR BK (2003-05-01 redakcija) 182 str. 2 d. yra tik patikslinimas „savo ir kitų naudai“, o senojo LR BK 274 str. dispozicija iÅ¡dėstyta žymiai plačiau, t. y. sukčiavimas padarytas stambiu mastu, todėl nesvarbu, kas padarė ir kieno naudai, baudžiamoji atsakomybė kyla.

Apeliantas teigia, kad S. K. padaryta nusikalstama veika buvo įrodyta dokumentais ir liudininkų parodymais, o teismas nepagrįstai iÅ¡teisino pagal šį kaltinimÄ . Taip pat nurodo, kad bausmė pagal senÄ jį LR BK buvo griežtesnė nei pagal Å¡iuo metu galiojantį LR BK, todėl S. K. pagal LR BK 182 str. 2 d. kaltinimas teisėtai pritaikytas, todėl pagal iÅ¡dėstytas faktines aplinkybes Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžio dalis dėl neteisėto LR BK 182 str. 2 d. pritaikymo turi bÅ«ti panaikinta.

Be to, apeliantas teigia, kad S. K. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 182 str. 2 d., teisingiau bÅ«tų kvalifikuoti pagal LR BK 184 str. 2 d., apie tai jis detaliai pasisakė savo baigiamojoje kalboje, nurodydamas, kad S. K. padarė 2 nusikalstamas veikas pagal LR BK 182 str. 2 d. ir penkias veikas pagal LR BK 184 str. 2 d. Nukentėjusysis nurodo, kad dar 2010-12-08 iki įrodymų tyrimo pabaigos prašė S. K. nusikalstamÄ veikÄ pagal LR BK 182 str. 2 d. perkvalifikuoti pagal LR BK 184 str. 2 d. (nes žymiai daugiau epizodų), bet pirmosios instancijos teismas nepasisakydamas dėl praÅ¡ymo pažeidė LR BPK 238 str. 1 d., o vėliau pateikus šį praÅ¡ymÄ , jis buvo atmestas, nes įrodymų tyrimas buvo pabaigtas.

Apeliaciniu skundu J. T. nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalimi, kuria pagal LR BK 209 str. kaltinamajam baudžiamoji byla nutraukta suėjus senaties terminui, nes pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-7-68/2009 nesusijusi su nagrinėta baudžiamÄ ja byla (tai nutartis dėl motinos atsisakymo iÅ¡laikyti vaikÄ ), o kita Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-504/2009 neteisingai taikyta, nes minimoje nutartyje nusikalstamos veikos padarymo laikas siejamas su blogo įmonės valdymo pabaiga bÅ«tent tos bylos atveju, todėl mano, jog gali bÅ«ti ir kiti atvejai, kai senaties terminai neskaičiuojami nuo bankroto bylos iÅ¡kėlimo datos.

Apeliantas deklaruoja manymÄ , jog S. K. norėjo nuslėpti nusikaltimo padarymÄ , tai laikytina nusikalstamos veikos tęsimu, todėl baudžiamosios atsakomybės senaties terminas skaičiuotinas nuo bankroto pripažinimo tyčiniu, t. y. nuo 2006-10-05. Teigia, kad kaltinamasis norėjo, jog padariniai dėl nusikalstamo bankroto iÅ¡ viso neatsirastų (LR BK 3 str. 1 d.), vadinasi, baudžiamosios atsakomybės senatis pagal LR BK 209 str. sueitų 2011-10-05, o padarius iÅ¡vadÄ , kad S. K. pagal LR BK 182 str. 2 d. apkaltintas teisėtai, senaties terminas nusikeltų į 2016-10-05.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusieji ir civiliniai ieÅ¡kovai L. K., S. G., J. T., prokurorė prašė apylinkės teismo nuosprendį panaikinti ir bylÄ perduoti prokurorui, iÅ¡teisintasis S. K. ir jo gynėjas prašė apeliacinius skundus atmesti.            Nukentėjusiųjų ir civilinių ieÅ¡kovų L. K., S. G., J. T. apeliaciniai skundai tenkinami iÅ¡ dalies. Mažeikių rajono apylinkės prokuratÅ«ra 2007 m. birželio 1 d. kaltinamuoju aktu užbaigė ikiteisminį tyrimÄ (17 t., 189–207 b. l.), o nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme kaltinimÄ byloje palaikęs prokuroras, vadovaudamasis BPK 256 str., pateikė 2007 m. spalio 9 d. praÅ¡ymÄ pakeisti kaltinimÄ S. K., patikslinant nukentėjusiesiems ir civiliniams ieÅ¡kovams nusikaltimais padarytų žalų dydžius (18 t., 194–195; 198 b. l.).

Taigi S. K. Å¡ioje byloje buvo kaltinamas dviejų nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 str. 2 d. (Sukčiavimas) ir BK 209 str. (Nusikalstamas bankrotas), padarymu. Prokuroro suformuluoti kaltinimai, pagal kuriuos byla buvo iÅ¡nagrinėta apylinkės teisme, ir jų turinys jau yra iÅ¡dėstyti Å¡ioje nutartyje, todėl toliau bus svarstomas teisinis kaltinamojo akto įvertinimas. Bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teismas nebuvo gavęs prokuroro ar nukentėjusiojo raÅ¡ytinio praÅ¡ymo kaltinamojo nusikalstamÄ veikÄ kvalifikuoti pagal kitÄ baudžiamÄ jį įstatymÄ , kaip numatyta BPK 256 str.

Teismas savo iniciatyva negali keisti kaltinime nurodytų aplinkybių iÅ¡ esmės skirtingomis, tačiau, nustatęs kitokios nei nurodyta kaltinime nusikalstamos veikos požymius, turi arba pats pakeisti kaltinimÄ , jei tam yra BPK 255 str., 256 str. nurodytos sÄ lygos, arba grÄ Å¾inti bylÄ prokurorui dėl kaltinamojo akto neatitikties BPK 219 str. reikalavimams. IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos ir skundžiamo nuosprendžio akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas Å¡ių klausimų nesprendė, tai sukliudė teismui iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ , o tai jau yra esminis Baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas (BPK 369 str. 3 d.).  Kolegija pažymi, jog skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis neatitinka nuosprendžiui keliamų reikalavimų (BPK 305 str. 3 d. 2 ir 3 p.).

Apylinkės teismas, dėstydamas nuosprendžio nustatomÄ jÄ ir apraÅ¡omÄ jÄ dalis (sukčiavimo epizode), apsiribojo tik paties kaltinimo pagal BK 182 str. 2 d. analize ir fakto, kad nėra duomenų, jog S. K. bÅ«tų sukčiavęs savo naudai, konstatavimu. Teismas neiÅ¡dėstė kaltinamojo veiksmų (sukčiavimo ir nusikalstamo bankroto epizoduose) loginės sekos, jų apimties, nenurodė nusikalstamų veikų padarymo bÅ«do, nenurodė nustatytų bylos aplinkybių ir įrodymų įvertinimo motyvų.

Taip pirmosios instancijos teismas pažeidė 2003 m. birželio 20 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarime Nr. 40 ,,Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžių suraÅ¡ymÄ â€œ keliamus reikalavimus. Nuosprendis yra labai svarbus baudžiamosios bylos dokumentas, ir, atsižvelgus į jo reikÅ¡mę, nuosprendžio suraÅ¡ymui bÅ«tina skirti ypatingÄ dėmesį. Å iuo konkrečiu atveju negalima laikyti, kad priimtas ir paskelbtas nuosprendis, kaip matyti iÅ¡ jo turinio, yra tik netinkamo įrodymų vertinimo pasekmė, ir tokias teismo klaidas bei nuosprendžio trÅ«kumus apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas nukentėjusiųjų apeliacinius skundus, galėtų iÅ¡taisyti.

Paminėtina ir tai, kad abejonės dėl teismo neÅ¡aliÅ¡kumo atitinkamai įrodymų tyrimo metu ir apylinkės teismui priimant skundžiamÄ nuosprendį proceso dalyvių buvo deklaruojamos teisiamojo posėdžio metu, jos akcentuojamos ir apeliaciniuose skunduose. Kaltinamasis aktas, kaip ir jame suformuluotas kaltinimas, yra iÅ¡eities pozicija bylos nagrinėjimui pirmosios instancijos teisme. Kaltinamasis aktas pirmosios instancijos teismui yra sprendimo krypties orientyras bei sprendimo ribų kriterijus, bÅ«tent todėl privalo atitikti byloje faktiÅ¡kai nustatytas aplinkybes.

Kai kaltinamajame akte nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme įtvirtintus nusikalstamos veikos sudėties požymius, laikoma, kad jis neatitinka BPK 219 str. nustatytų reikalavimų (kasacinės nutartys Nr. 2K-413/2010, 2K-414/2010, 2K-387/2011). Atkreipiamas dėmesys, kad esminiai kaltinamojo akto turinio defektai suvaržo ir kaltinamojo teisę į gynybÄ , nes pastarasis negali pasiruoÅ¡ti efektyviai gintis teisiamajame posėdyje. Taip suvaržoma ne tik kaltinamojo teisė į gynybÄ , neužtikrinamos galimų nukentėjusiųjų, kitų proceso dalyvių teisės, tačiau formuojama ydinga, Baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų neatitinkanti praktika, kai tiesiogiai už ikiteisminį tyrimÄ atsakingų institucijų (prokuratÅ«ra, ikiteisminio tyrimo įstaiga) funkcijos nepagrįstai deleguojamos teisminei institucijai.

Atkreiptinas dėmesys, kad pažeidimų, padarytų ikiteisminio tyrimo metu suraÅ¡ant kaltinamÄ jį aktÄ , Å¡alinimas yra ne teismo, o už ikiteisminį tyrimÄ ir kaltinamÄ jį aktÄ atsakingos institucijos – prokuratÅ«ros – pareiga. BPK 219 str. reglamentuoja kaltinamojo akto turinį. Be kitų reikalavimų, keliamų kaltinamojo akto suraÅ¡ymui, Å¡io straipsnio 3 punkte nurodyta, jog kaltinamajame akte turi bÅ«ti nurodytas nusikalstamos veikos apraÅ¡ymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, bÅ«dai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Kolegija, spręsdama klausimÄ , ar S. K. suraÅ¡ytas kaltinamasis aktas atitinka BPK 219 str. reikalavimus, vertina kaltinimÄ visa apimtimi – tiek pagal BK 182 str. 2 d., tiek pagal BK 209 str., tuo labiau, kad ir nukentėjusiojo J.

T. apeliaciniu skundu reiÅ¡kiama kritika dėl S. K. ikiteisminio tyrimo metu inkriminuotų veikų juridinės kvalifikacijos. Pirmiausia pažymėtina, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ sukčiavimas (BK 182 str.) – tai nusikalstama veika, kuria kaltininkas apgaule savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę, iÅ¡vengia turtinės prievolės arba jÄ panaikina. Sukčiavimo objektyvieji požymiai – 1) svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, 2) turtinės prievolės iÅ¡vengimas ir 3) turtinės prievolės panaikinimas – BK 182 str. dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvÅ«s, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad bÅ«tų padaryta bent viena nurodytų veikų.

BK 182 str. 2 d. nustatytas kvalifikuojamasis požymis, susiejantis minėtus sukčiavimo objektyviuosius požymius su didele verte. Sukčiavimo nusikaltimo padarinys – neteisėtai įgyjamas turtas ar teisė į jį. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis turto užvaldymÄ ar teisės į jį įgijimÄ neteisėtÄ , yra apgaulės naudojimas prieÅ¡ turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo bÅ«das.

Apgaulė sukčiaujant naudojama turint tikslÄ suklaidinti turto savininkÄ , valdytojÄ ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji dėl suklydimo, suklaidinti apgaulės, savanoriÅ¡kai patys perleidžia turtÄ ar turtinę teisę kaltininkui manydami, kad Å¡is turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę. Apgaulė reiÅ¡kiasi minėtų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, praneÅ¡ant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes ir panaÅ¡iai. IÅ¡ S. K. suformuluoto kaltinimo dėl sukčiavimo veikos neaiÅ¡ku, nei kaip, nei kÄ jis kaltinamas apgavęs. Kaltinime nurodyta, kad S. K., kaip AB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas (direktorius ir valdybos pirmininkas), suprantama dėl einamų pareigų savo žinioje turėdamas ir valdydamas minėtos bendrovės turtÄ , pakeitė 2000 m. gruodžio 14 d. sutartį Nr. 15 ir tos pakeistos sutarties pagrindu atliko veiksmus – padengė „Pardavėjo“, t. y.

JAV firmos „(duomenys neskelbtini)“, iÅ¡laidas dviem bÅ«dais – tarpusavio užskaitomis per trečius asmenis (biznio partnerius) ir „Pirkėjui“, t. y. AB „(duomenys neskelbtini)“, įkainojant 1998 m. neva nemokamai gautas ir sunaudotas medžiagas ir komplektuojančias detales variklių gamybai, ir taip įgijo didelės vertės svetimÄ , AB ,, (duomenys neskelbtini)“, priklausantį turtÄ â€“ 63231,84 Lt. IÅ¡ to, kas paminėta, galima daryti iÅ¡vadÄ , kad S. K., norėdamas įgyti (savo ar kitų naudai) didelės vertės turtÄ , turėjo apgauti pats save, o tai visiÅ¡kai neatitinka sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, prasmės. Be to, pagal kaltinimo turinį S. K. kaltinamas turto, buvusio jo valdyme ir žinioje, įgijimu, tai irgi neatitinka BK 182 str. dispozicijoje įtvirtinto svetimo turto turinio.

Taip pat pažymėtina, kad nei sutarties pasiraÅ¡ymas, nei jos pakeitimas savaime, nesant duomenų apie kurios nors iÅ¡ susitariančių Å¡alių suklaidinimÄ , negali bÅ«ti vertinamas kaip apgaulė. Kaip apgaulė negali bÅ«ti traktuojamas nei atsiskaitymas tarpusavio užskaitomis per trečiuosius asmenis, nei medžiagų ir komplektuojančių detalių įkainojimas. IÅ¡ kaltinimo taip pat neaiÅ¡ku, ar 1998 metais gautos minimos medžiagos ir komplektuojančios detalės buvo gautos mokamai ir sunaudotos, ar iÅ¡ viso nebuvo gautos, tačiau bet kuriuo atveju bÅ«tina pažymėti, jog tų medžiagų įkainojimas atitinkama suma nėra pinigų pervedimas JAV firmai „(duomenys neskelbtini)“, kurios naudai S. K. buvo kaltinamas įgijęs svetimÄ turtÄ .

Taigi Å¡ioje byloje kaltinamojo akto turinys neatitinka įstatymo keliamų reikalavimų, nes nenurodytas nusikalstamos veikos padarymo bÅ«das, t. y. kaip ir kÄ S. K. apgavo. Å is Baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas laikytinas esminiu, nes neįvardijus, kaip ir kas, kurio žinioje yra turtas, buvo suklaidintas, nenurodytos esminės aplinkybės. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ , esant nurodytam įstatymo pažeidimui, nesiėmė jokių priemonių, kad jis bÅ«tų paÅ¡alintas, tuo pats padarė esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimÄ , tai sukliudė jam tinkamai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ .

Esant Å¡ioms aplinkybėms, buvo suvaržytos ir iÅ¡teisintojo S. K. teisės tiek ikiteisminiame tyrime, tiek ir nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, nes jam nebuvo visiÅ¡kai aiÅ¡ku, nuo kokio kaltinimo gintis ir kuo konkrečiai jis buvo įtariamas (BPK 21 str. 3 d., 22 str. 3 d.). Darydama anksčiau iÅ¡dėstytas iÅ¡vadas, kolegija remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 29 d. nutartyje Å¡ioje byloje iÅ¡reikÅ¡ta pozicija, į kuriÄ privalu atsižvelgti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėjant teisme (BPK 386 str. 2 d.).

Dėl to, kas paminėta, Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 1 d. nuosprendis naikintinas ir byla perduotina prokurorui tinkamo kaltinamojo akto suraÅ¡ymui, nes ikiteisminio tyrimo metu buvo suraÅ¡ytas BPK 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, ir tai trukdo nagrinėti bylÄ . Taip pat kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Å¡ioje byloje S. K. pagal BK 182 str. 2 d. ir atskirai pagal BK 209 str. pareikÅ¡ti kaltinimai yra susiję, nes jam inkriminuojamas sukčiavimas įvardijamas ir kaip vienas iÅ¡ nusikalstamo bankroto epizodų.

Kaltinime pagal BK 209 str. nurodyta: „...Be to, pagal 2000 m. gruodžio 14 d. sutarties Nr. 15, sudarytos su firma „(duomenys neskelbtini)“, 2000 m. gruodžio 28 d. pakeitimÄ Nr. 1, bendrovė padengė firmos „(duomenys neskelbtini)“ turėtas iÅ¡laidas 475 139,20 Lt sumai, tuo padidindama skolÄ tiekėjams“. Kaltinime pagal BK 182 str. 2 d. taip pat nurodyta: ,,...S. K....2000 m. gruodžio 28 d., pakeitimu Nr. 1 pakeisdamas 2000 m. gruodžio 14 d. sutarties Nr. 15, sudarytos tarp AB „(duomenys neskelbtini)“ ir Jungtinių Amerikos Valstijų firmos „(duomenys neskelbtini)“,...padengė „Pardavėjo“, t. y.

„(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡laidas,... taip apgaule Jungtinių Amerikos Valstijų firmos „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgijo didelės vertės svetimÄ â€“ AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, turtÄ â€“Â 632 331,84 Lt“. IÅ¡ to, kas paminėta, matyti, kad faktiÅ¡kai analogiÅ¡kai apraÅ¡ytais veiksmais – padengiant JAV firmos „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡laidas, tuo pačiu pakeitimu Nr. 1 pakeisdamas 2000 m. gruodžio 14 d. sutartį Nr. 15, S. K. kaltinamas pasiekęs dviejų skirtingų rezultatų tiek pagal turinį, tiek pagal suminę iÅ¡raiÅ¡kÄ â€“ pirmuoju paminėtu atveju padidino AB ,, (duomenys neskelbtini)“ skolÄ tiekėjams, o antruoju – vieno iÅ¡ galimo tiekėjo (JAV firma „(duomenys neskelbtini)“ taip pat įvardijama medžiagų ir komplektuojančių detalių elektros variklių gamybai ,,Pardavėju“) naudai įgijęs didelės vertės svetimÄ turtÄ .

Dėl to kyla logiškas klausimas, kokie vis dėlto padariniai, atsiradę dėl analogiškų veiksmų, inkriminuojami S. K. – ar dėl jo aptariamo veikimo didelės žalos patyrė AB ,,(duomenys neskelbtini)“, ar tuo buvo padaryta didelė turtinė žala kreditoriams, o gal skirtingomis kaltinimuose nurodytomis padengtų išlaidų sumomis, atitinkamai 475 139,20 Lt ir 632 331,84 Lt, S. K. kaltinamas analogiškais metodais įgyvendinęs du skirtingus sumanymus. Bet kuriuo atveju kaltinamajame akte turi būti tiksliai nurodyta, kokias Baudžiamojo įstatymo nuostatas kaltinamasis pažeidė, kokie padariniai kilo ir visos kitos kaltinimo formulavimui reikšmingos aplinkybės. Kaltinamajame akte pateikiama formuluotė turi būti suprantama ir aiški kaltinamajam, kad būtų tinkamai užtikrintos jo teisės baudžiamajame procese.

Ä®tariamajam inkriminuojant kelias nusikalstamas veikas, iÅ¡dėstant jas atskirais punktais, turi bÅ«ti apraÅ¡yta kiekvienos konkrečios nusikalstamos veikos vieta, laikas, bÅ«dai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, nes nuo to priklauso tolesnis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme, ir tokie anksčiau aptarti esminiai viso kaltinamojo akto turinio trÅ«kumai negali bÅ«ti pateisinami BPK 219 str. prasme. Todėl prokuroras, suraÅ¡ydamas naujÄ , BPK 219 str. reikalavimus atitinkantį kaltinamÄ jį aktÄ , turi atsižvelgti į S. K. reiÅ¡kiamų kaltinimų visumÄ ir deklaruoti savo aiÅ¡kiÄ užimamÄ pozicijÄ , kokiÄ ar kokias Baudžiamojo įstatymo nuostatas kaltinamasis pažeidė.

   Kolegija padariusi iÅ¡vadÄ , kad byla turi bÅ«ti perduodama prokurorui, nepasisako dėl kitų apeliacinių skundų argumentų, nes, pasisakydamas dėl jų, apeliacinės instancijos teismas gali pažeisti bylÄ nagrinėsiančio pirmosios instancijos teismo nepriklausomumÄ , kai byla pagal naujai prokuroro suraÅ¡ytÄ kaltinamÄ jį aktÄ bus perduota teismui. Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 5 p., n u t a r i a: panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 1 d. nuosprendį ir bylÄ perduoti prokurorui.

 Kolegijos pirmininkė                                                                                     Nijolė Matuzevičienė  Teisėjai                                                                                                           Boleslovas Kalainis                                                                                                                        Virginija Žindulienė