2016-05-12 Nr. BB-2038-1-68-1-00282-2014-5 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-176-303/2016 nuasmeninta

Teisminio proceso Nr. 1-68-1-00282-2014-5

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.27.1;

1.2.17.5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gegužės 12 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Jono Prapiesčio, Viktoro Aiduko ir pranešėjos Audronės Kartanienės,

sekretoriaujant Rūtai Večerskaitei,

dalyvaujant prokurorei Sigutei Malinauskienei,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Sigito Lečo kasacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 12 d. nuosprendžių.

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. nuosprendžiu Ž. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 201 straipsnio 2 dalį 200 MGL (7400 EUR) dydžio bauda; pagal BK 286 straipsnį išteisintas, kaip nepadaręs šio nusikaltimo požymių turinčios veikos; K. N. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 201 straipsnio 3 dalį išteisintas, kaip nepadaręs šio baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos.

Nuosprendžiu konfiskuotas M. S. priklausantis automobilis „BMW X5“ (duomenys neskelbtini).

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. nuosprendis pakeistas: panaikintas M. S. priklausančio automobilio „BMW X5“ (duomenys neskelbtini) konfiskavimas; vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, Ž. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas ir, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 5 dalimis, iš jo išieškota konfiskuotino turto – automobilio „BMW X5“ (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma – 5113 Eur valstybei. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos Audronės Kartanienės pranešimą, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą tenkinti, paaiškinimų,

nustatė:

1. Ž. S. nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą realizuoti neteisėtai laikė ir gabeno daugiau nei 50 litrų naminių stiprių alkoholinių gėrimų, t. y. 2014 m. spalį (tiksli data bei vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta) iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įgijęs daugiau nei 50 litrų naminių stiprių alkoholinių gėrimų (aštuonias plastikines talpyklas, kuriose iš viso buvo 200 litrų 49,5–51,0 proc. tūrinės etilo alkoholio koncentracijos naminės degtinės), turėdamas tikslą realizuoti neteisėtai laikė juos ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir gabeno automobiliu „BMW X5“ (duomenys neskelbtini) iki K. N. gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini); ten 2014 m. spalio 19 d., apie 18.40 val., Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato pareigūnai minėtame automobilyje aptiko aštuonias plastikines talpyklas, kuriose iš viso buvo 200 litrų 49,5–51,0 proc. tūrinės etilo alkoholio koncentracijos naminės degtinės.

Ž. S. buvo kaltinamas tuo, kad panaudojo fizinį smurtą ir taip pasipriešino valstybės tarnautojams, t. y. 2014 metų spalio 19 d., apie 17.55 val., namo, esančio Klaipėdos r., (duomenys neskelbtini), kieme, jo sulaikymo metu, įtariant dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 201 straipsnio 2 dalyje, padarymo, nevykdė policijos pareigūnų – G. Š. ir G. G. – teisėtų reikalavimų pateikti asmens ir automobilio dokumentus, ištiesti rankas tam, kad būtų uždėti antrankiai, jėga priešinosi sulaikymui, stumdė policijos pareigūnus ir grumtynių su jais metu tyčia su savimi turėtais automobilio rakteliais policijos pareigūnui G. Š. sužalojo dešinę ranką (padarė jam odos nubrozdinimus dešinio riešo priekiniame paviršiuje bei dešiniajame delne – sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą). Taip Ž. S., panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino policijos pareigūnams G. Š. bei G. G. ir išvengė sulaikymo įvykio vietoje.

K. N. buvo kaltinamas tuo, kad neturėdamas tikslo realizuoti pasikėsino neteisėtai laikyti 10 litrų naminių stiprių alkoholinių gėrimų: 2014 m. spalio 19 d., apie 18.00 val., iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrai su Ž. S., neturėdamas tikslo realizuoti naminius stiprius alkoholinius gėrimus, savo namų kieme (duomenys neskelbtini), pasikėsino paimti iš Ž. S. automobilio „BMW X5“ (duomenys neskelbtini) ir neteisėtai garaže laikyti 10 litrų stiprių alkoholinių gėrimų (49,5–51,0 proc. tūrinės etilo alkoholio koncentracijos naminės degtinės), tačiau šios veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes 2014 m. spalio 19 d., 18.40 val., Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato pareigūnų buvo sulaikytas.

2. Kasaciniu skundu Klaipėdos apygardos Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Sigitas Lečas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 12 d. nuosprendį dėl Ž. S. išteisinimo pagal BK 286 straipsnį, taip pat K. N. išteisinimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 201 straipsnio 3 dalį, ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatoriaus nuomone, skundžiamas šio teismo nuosprendis naikintinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų, neatitinkančių bylos aplinkybių.

2.1. Kasatorius skunde nurodo, kad teismas, remdamasis įvykyje dalyvavusių asmenų parodymais ir filmuota medžiaga, padarė išvadą, jog tyrimo metu buvo nustatytas tik policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymas, neužtraukiantis baudžiamosios atsakomybės. Teismas kritiškai įvertino G. Š. parodymus dėl jo sužalojimo aplinkybių, nurodydamas, jog šių aplinkybių nepatvirtina nei kaltinamieji, nei liudytojas, o pats nukentėjusysis jas nurodo gana aptakiai; faktas, kad Ž. S. būtų laikęs rankoje automobilio raktelį ir juo tyčia įbrėžęs G. Š. delną, teismo teigimu, deramai nebuvo nustatytas ir įrodytas; teismo nuomone, nukentėjusysis galėjo susižaloti visai kitomis aplinkybėmis (šokdamas per metalinę tvorą, vydamasis Ž. S., pats įsibrėždamas kokiais nors aštriais daiktais įvykio metu, prieš tai ar netrukus po to). Tai, anot teismo, nepaneigia nei medicinos specialisto išvada, kuria konstatuotas tik pats sužalojimo faktas ir mastas, nei kiti bylos įrodymai. Aptardamas šiuos duomenis, teismas padarė išvadą, kad nenustatyta kaltininko tyčia pasipriešinti policijos pareigūnams, panaudojant tam fizinį smurtą. Be to, net ir nustačius, kad sužalojimą padarė kaltinamasis, pats sužalojimo padarymo faktas, teismo nuomone, neatitinka nusikaltimo, numatyto BK 286 straipsnyje, sudėties.

2.2. Kasatoriaus skunde teigiama, jog teisminio nagrinėjimo metu buvo pateikti duomenys, kad Ž. S., siekdamas išvengti sulaikymo, turėdamas rankoje automobilio raktelį, jėga pasipriešino policijos pareigūnams, t. y. aktyviais veiksmais neleido pareigūnams uždėti jam antrankių, jėga nustumdamas policijos pareigūnų rankas nuo savųjų išvengė sulaikymo ir pabėgo. Pagal kasatorių, įvertinus tyrimo metu surinktus duomenis, darytina pagrįsta išvada, jog Ž. S., priešindamasis sulaikymui, su savimi turėtu rankoje automobilio rakteliu siekė, kad kiltų BK 286 straipsnyje numatyti padariniai arba tikėjo, kad jie gali kilti, nors ir nedetalizavo jų. Teismas pripažino, kad Ž. S. galėjo turėti rankoje raktelius. Todėl BK 286 straipsnyje numatytų padarinių kilimas (fizinio skausmo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo bent vienam iš pareigūnų sukėlimas) buvo neišvengiamas arba labai tikėtinas. Vadinasi, Ž. S., pagal prokurorą, pasipriešinimo policijos pareigūnams metu veikė neapibrėžta tyčia. Šią išvadą, anot kasatoriaus, patvirtina kaip liudytojai apklausti policijos pareigūnai, vaizdo medžiaga, kurioje užfiksuotas Ž. S. elgesys jo sulaikymo metu. Todėl kaltinamojo veiksmai negali būti vertinami tik kaip administracinę atsakomybę užtraukiantys veiksmai (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 187 straipsnio 1 dalis). Kasatorius taip pat pažymi, kad pagal ATPK 9 straipsnio 2 dalį ATPK 187 straipsnio 1 dalyje numatyti pasipriešinimo veiksmai nustatomi tada, kai savo pobūdžiu neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Anot kasatoriaus, vertinant Ž. S. veikos pavojingumo pobūdį ir tyčios kryptingumą, turi būti atsižvelgta į tai, kad policijos pareigūnai turėjo pakankamai duomenų jį įtarti apysunkio nusikaltimo padarymu ir siekė sulaikyti. Ir nors Ž. S. prieš specialiųjų priemonių panaudojimą tam tikrą laiką buvo įkalbinėjamas leisti uždėti antrankius, tačiau šis, panaudodamas jėgą, sulaikymo išvengė ir iš įvykio vietos pabėgo. Tai, kasatoriaus nuomone, rodo, kad Ž. S., pasipriešindamas policijos pareigūnams fiziniu smurtu, veikė tiesiogine tyčia.

2.3. Kasatorius skunde pažymi, kad teismas ikiteisminio tyrimo ir bylos teisminio nagrinėjimo metu gautus duomenis, taip pat K. N. prisipažinimą pirmosios įtariamojo apklausos metu dėl turėto tikslo įsigyti 10 litrų naminės degtinės įvertino kritiškai, nurodė, kad šių duomenų nepatvirtina kiti byloje surinkti įrodymai (vėlesni šio kaltinamojo, kito kaltinamojo ar liudytojų parodymai, ar kiti objektyvūs duomenys). Teismo manymu, tai, kad Ž. S. ir K. N. policijos pareigūnų buvo užfiksuoti stovintys prie atidaryto automobilio, kuriuo Ž. S. gabeno naminę degtinę, bagažinės, neįrodo K. N. siekio įsigyti naminės degtinės, nes tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad bent viena talpykla su namine degtine būtų iš automobilio iškelta ir perimta ar kitaip objektyviai paimta K. N. dispozicijon. Todėl garažo durų atidarymas, neužfiksavus kaltinamųjų ėjimo į šią patalpą ar naminės degtinės ten gabenimo, nesudaro pagrindo inkriminuoti K. N. pasikėsinimo laikyti naminę degtinę. Slapto sekimo duomenys, užfiksuoti kaltinamųjų telefoniniai pokalbiai, teismo nuomone, taip pat nepatvirtina nei jų pastovaus, nei vienkartinio bendravimo būtent dėl naminės degtinės pirkimo-pardavimo, platinimo ar pan. Anot teismo, nepaneigta kaltinamųjų versija, kad jie pas K. N. susitikdavo ketinant Ž. S. įsigyti iš jo žuvies. Dėl to teismas padarė išvadą, kad pagal nekaltumo prezumpcijos principą visi neaiškumai turi būti vertinami kaltinamojo naudai, pripažįstant asmenį kaltu tik byloje surinktos įrodymų visumos, o ne prielaidų ir tikimybių pagrindu. Teismas, nustatęs ir ištyręs aplinkybes, nurodytas elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokole, stenogramoje apie 2014 m. spalio 12 ir 19 dienomis užfiksuotus įvykius, atitinkančius slapto sekimo protokoluose užfiksuotus duomenis, kritiškai vertindamas pirminius K. N. parodymus ir policijos pareigūnų ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, padarė išvadą, jog K. N. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką nepatvirtina jokie objektyvūs duomenys. Tokia teismo išvada, kasatoriaus nuomone, neteisinga, nes teismas nepagrįstai neįžvelgė nusikalstamos veikos požymių K. N. veiksmuose ir atskirai aptartuose įrodymuose nepamatė jų, kaip visumos, šios bylos kontekste reikšmės.

2.4. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad jau ikiteisminio tyrimo metu iš 2014 m. gegužės 12 d. tyrėjo tarnybinio pranešimo matyti, jog gauta duomenų, kad K. N. pristato naminę degtinę J. N. Todėl buvo inicijuotas K. N. pokalbių pasiklausymas ir slaptas sekimas; esant pakankamai duomenų, kad K. N. išties vykdo naminės degtinės realizavimą, 2014 m. rugpjūčio 26 d. vėl buvo inicijuotas K. N. ir Ž. S. slaptas sekimas ir jų pokalbių pasiklausymas. 2014 m. rugpjūčio 26 d. tarnybiniame pranešime motyvuojant procesinių prievartos priemonių panaudojimą nurodyta, kad naminė degtinė K. N. pristatoma dviem automobiliais, iš kurių vienas priklauso Ž. S., kitas – A. M. (šis buvo sulaikytas 2014 m. liepos 19 d. gabenantis 300 litrų naminės degtinės; tai patvirtina teismo nuosprendis, priimtas baudžiamojoje byloje Nr. 1-180-903/2014). Gautų duomenų, vykdant procesines prievartos priemones, analizė policijos pareigūnams G. Š. ir G. G. leido pagrįstai įtarti, kad Ž. S. ir K. N. daro nusikalstamą veiką. Tai, kasatoriaus nuomone, patvirtina pokalbių pasiklausymo ir slapto sekimo medžiaga.

2.5. Kasatorius skunde pažymi, kad tyrimo metu buvo nustatyta, jog Ž. S. su K. N. 2014 m. spalio 12 d. susitarė susitikti ir vėliau tą pačią dieną susitiko K. N. namuose. Tokios pačios K. N. ir Ž. S. susitarimo bei susitikimo aplinkybės užfiksuotos ir 2014 m. spalio 19 d. slapto sekimo protokole. Teismas to nevertino. Tą pačią dieną, Ž. S. ir K. N. sulaikomi K. N. namo kieme, prie automobilio „BMW X5“, kurio bagažinėje rasta 200 litrų naminių stiprių alkoholinių gėrimų. Pateikus įtarimą K. N. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 201 straipsnio 2 dalį, pastarasis kaltu prisipažino iš dalies, nurodydamas, kad iš Ž. S. jis ketino pirkti tik 10 litrų naminės degtinės. Vėlesni K. N. parodymai, kad jam nežinoma, kokiu tikslu Ž. S. atvažiavo į jo kiemą, niekada nesiūlė jam naminės degtinės, vertintini kritiškai, atsižvelgiant į slapto sekimo ir pokalbių pasiklausymo metu gautus duomenis. Kasatorius nurodo, kad K. N. ir Ž. S. parodymai, duoti įtariamojo apklausos metu, vertintini kaip visiškai neatitinkantys tyrimo metu nustatytų aplinkybių, tačiau teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį K. N., jais iš esmės rėmėsi. Apeliacinės instancijos teismas, pasak kasatoriaus, tai vertino netinkamai. Atsižvelgiant į tai, kad tyrimo metu nustatyta, jog K. N. ir Ž. S. 2014 m. spalio 12 ir 19 d. šifruota kalba susitarė susitikti ir 2014 m. spalio 12 d. susitiko, o 2014 m. spalio 19 d. buvo sulaikyti K. N. gyvenamojo namo kieme, jam siekiant perimti naminę degtinę ar jos dalį, ir K. N. apie savo ketinimus patvirtino įtariamojo apklausos metu, kasatorius daro išvadą dėl neginčijamos K. N. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 201 straipsnio 3 dalyje. Įrodymų visumą, anot prokuroro, papildo ir teisme duoti liudytojo G. G. parodymai, kad atlikus kratą K. N. sodybos garaže buvo rasta tuščių talpyklų su naminės degtinės kvapu, taip pat Ž. S. pokalbio, užfiksuoto su D. S., išrašas.

2.6. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė nepagrįstas išvadas, neatitinkančias bylos aplinkybių – įrodymais nelaikė duomenų, kurie buvo gauti įstatymų nustatyta tvarka ir kurie patvirtina aplinkybes, turinčias reikšmės bylai ištirti, įrodymų vertinimo nepagrindė išsamiu bylos aplinkybių išnagrinėjimu, nevisiškai išnagrinėjo prokuroro apeliacinį skundą. Taip, anot prokuroro, apeliacinės instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 1, 3 ir 5 dalių, 320 straipsnio 3 dalies nuostatas. Šie procesiniai pažeidimai sukliudė teismui tinkamai išnagrinėti prokuroro apeliacinį skundą ir priimti teisingą sprendimą.

3. Klaipėdos apygardos Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Sigito Lečo kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BK 286 straipsnio taikymo

4. Pagal BK 286 straipsnį atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Taigi įstatymas nurodo du galimus šios nusikalstamos veikos padarymo būdus – fizinį smurtą ar grasinimą tuoj pat jį panaudoti.

4.1. Pagal teismų praktiką, pasipriešinimu smurtu pripažįstami tyčiniai aktyvūs kaltininko veiksmai, kai jis prieš nukentėjusįjį panaudoja bet kokį neteisėtą tiesioginį poveikį (fizinį, mechaninį, cheminį, biologinį), kuris sukelia žmogui skausmą ar atitinkamų padarinių, pavyzdžiui, nežymų sveikatos sutrikdymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-287/2011, 2K-218/2014 ir kt.). Smurtas prieš valstybės tarnautoją ar viešojo administravimo funkcijas atliekantį subjektą gali pasireikšti tyčiniu smūgių sudavimu, kankinimu, surišimu, uždarymu, laikymu, smaugimu, pargriovimu, intensyviu stumdymu, muistymusi ir daužymusi galva, kai bandoma uždėti antrankius, smūgiais rankomis ir rankine, draskymusi (pavyzdžiui, taip suplėšant tarnybinės uniformos liemenės kišenę ir nagais – veidą), smūgiavimu taburete, nors smūgio buvo išvengta, dūrimu peiliu, šaunamojo ginklo panaudojimu, grasinimais nužudyti, sužaloti ar tuoj pat imtis kitokio smurto (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-287/2011, 2K-324/2013, 2K–439/2013, 2K-229/2014, 2K- 67/2014, 2K-69-976/2015). BK 286 straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad jis, panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, priešinasi valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam subjektui, ir nori taip veikti. Kaltės turinys atskleidžiamas išaiškinimu, kaip kaltininkas suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, taip pat įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-321/2009, 2K-324/2013, 2K-229/2014).

4.2. Byloje nustatyta, kad Ž. S. jo sulaikymo metu nevykdė policijos pareigūnų G. Š. ir G. G. teisėtų reikalavimų pateikti asmens ir automobilio dokumentus, ištiesti rankas tam, kad būtų uždėti antrankiai (Ž. S. muistėsi, atitraukinėjo rankas, neleisdamas jų sugriebti, nuo savęs atstumdamas pareigūnus). Abiejų instancijų teismai konstatavo, kad Ž. S. veiksmai savo pobūdžiu ir intensyvumu nesiekė tokio pavojingumo laipsnio, už kurį atsiranda baudžiamoji atsakomybė. Tokią išvadą teismai padarė įvertinę iš įvairių šaltinių gautus įrodymus kaip visumą, t. y. visų šio įvykio dalyvių (kaltinamųjų Ž.

S., K. N., nukentėjusiojo G. Š. ir liudytojo G. G.) parodymus, specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), kuria G. Š. konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas (odos nubrozdinimas, dešinio riešo priekiniame paviršiuje ir dešiniame delne, atsiradęs kaip kieto aštraus daikto (įrankio) vieno trauminio poveikio pasekmė), kuris, anot jo paties, nebuvo padarytas tyčia (pasak nukentėjusiojo G. Š., kaltinamasis tyčia su automobilio rakteliais į ranką jam nepjovė, „tai buvo veiksmų pasekoje“ (t. 1, b. l. 145)), vaizdo (garso) įrašą (jame užfiksuota, kad <...> tuo metu, kai pareigūnas G.

Š. išsitraukė antrankius ir paprašė duoti rankas, Ž. S. vaikščiojo į šonus, akivaizdžiai bandydamas išvengti artimesnio kontakto su pareigūnu; pakartotinai paprašius, Ž. S. rankų nedavė, laikė jas už nugaros ir toliau judėdamas, bandė išvengti artimesnio kontakto su G. Š.; <...>. G. G. pareikalavus, taip pat ir pakartotinai, stoti prie automobilio ir duoti rankas, pasigirsta grumtynių garsai ir Ž. S. žodžiai „<...> ... nuosavam kieme... kokią jūs teisę... ne tai ... palaukit...“ <...> a jūs mažvaikiai esat, ką jūs dirbat... akis purškiat, ...<...> ... nieko nematau <...>.

Ž. S. keikiasi. G. Š. įspėjus Ž. S. dėl baudžiamosios atsakomybės už pasipriešinimą, Ž. S. pasako „jūs neturit teisės nuosavam name <...>, po ko pasigirsta žingsniai (Ž. S. pabėga iš kiemo) t. 1, b. l. 35–37). Tai, kad G. S. veiksmai, kuriais šis nuo savęs atstūmė pareigūnus, jiems būtų sukėlę fizinį skausmą ar kitų atitinkamų padarinių (pvz., jie būtų paslydę, nukritę ar pan.), byloje teismai taip pat nenustatė. Taigi, prieš tai aptartos aplinkybės neleidžia pripažinti, kad Ž. S. sąmoningai siekė panaudoti fizinį smurtą prieš pareigūnus, o tai reiškia, kad šioje byloje nebuvo įrodytas kryptingo smurto panaudojimas ar grasinimas jį panaudoti, siekiant pasipriešinti valstybės tarnautojams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-525/2011, 2K-229/2014 ir kt.).

Dėl to darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, išteisindamas Ž. S. dėl kaltinimo padarius BK 286 straipsnyje numatytą veiką, o apeliacinės instancijos teismas, pritardamas tokiam sprendimui, teisės taikymo klaidos nepadarė.

4.3. Pažymėtina ir tai, kad, sprendžiant BK 286 straipsnyje ir ATPK 187 straipsnio 1 dalyje numatytų veikų atribojimo klausimą, pagrindinis kriterijus yra kaltininko veiksmų pobūdis ir jų intensyvumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-336/2007, 2K-287/2011). Todėl muistymasis, atstūmimas rankų, netgi pastūmimas, nesukėlęs nei sveikatos sutrikdymo, nei fizinio skausmo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-229/2014), nenustačius kitų reikšmingų teisės taikymui aplinkybių (pvz., veikimas grupe (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-298/2009)), <...> paprastai laikomas nesiekiančiu baudžiamajai atsakomybei taikyti reikalingo pavojingumo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-441-976/2015). Kasacinio teismo nutartyse, kuriose, be kitų, buvo sprendžiamas ir klausimas dėl nusikaltimo bei administracinio teisės pažeidimo atribojimo, fizinis smurtas yra nuosekliai aiškinamas kaip bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis, kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-505/2010, 2K-664/2010, 2K-287/2011, 2K- 495/2012, 2K-218/2014, 2K-441-976/2015).

4.4. Įvertinusi šioje byloje nustatytas reikšmingas aplinkybes, teisėjų kolegija pritaria abiejų instancijų teismų išvadai, kad Ž. S. veiksmai savo pobūdžiu ir intensyvumu nesiekė tokio pavojingumo laipsnio, už kurį atsiranda baudžiamoji atsakomybė, ir konstatuoja, kad Ž. S. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 286 straipsnyje, požymių.

Dėl K. N. išteisinimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 201 straipsnio 3 dalį

5. K. N. buvo pareikštas kaltinamas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 201 straipsnio 3 dalį dėl to, kad jis neturėdamas tikslo realizuoti pasikėsino neteisėtai laikyti dešimt litrų naminių stiprių alkoholinių gėrimų.

6. Pagal BK 201 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas neturėdamas tikslo realizuoti neteisėtai pagamino, laikė, gabeno dešimt arba daugiau litrų naminių stiprių alkoholinių gėrimų arba nedenatūruoto ar denatūruoto etilo alkoholio, jų skiedinių (mišinių). Taigi objektyviai ši nusikalstama veika gali pasireikšti tik trimis alternatyviais veiksmais, t. y. prieš tai minėtų etilo alkoholio arba naminių stiprių alkoholinių gėrimų neteisėtu gaminimu, laikymu, gabenimu. Asmuo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, jei atlieka bent vieną tokį veiksmą. Pažymėtina ir tai, kad BK 201 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formali, t. y. nusikalstama veika laikoma baigta nuo konkrečių veiksmų atlikimo momento.

Pagal BK 22 straipsnio 1 dalį pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. Veika laikoma pasikėsinimu padaryti nusikaltimą (taip pat ir baudžiamąjį nusižengimą) tada, kai asmuo pradeda realizuoti objektyviuosius nusikaltimo (baudžiamojo nusižengimo) sudėties požymius (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-133-696/2015). K. N. pareikšto kaltinimo atveju objektyvusis nusikalstamos veikos požymis yra namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų laikymas, t. y. bet koks faktinis BK 201 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos dalyko, taigi ir namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų, turėjimas nepriklausomai nuo jų buvimo vietos (su savimi, patalpoje, slėptuvėje ir pan.).

7. Bylos duomenimis (nukentėjusiojo G. Š., liudytojo G. G., kaltinamųjų Ž. S., K. N. parodymais, įvykio vietos apžiūros, kratos protokolais) nustatyta, jog po to, kai Ž. S. automobiliu „BMW X5“ (duomenys neskelbtini), atbuline eiga įvažiavo į K. N. kiemą, į šį kiemą neatidėliotinos kratos pagal turimą informaciją atlikimo tikslu automobiliu įvažiavo ir policijos pareigūnas G. Š., o įkandin jo – policijos pareigūnas G. G. Tuo metu automobilis „BMW X5“ (duomenys neskelbtini), galine dalimi, atidarytu bagažinės dangčiu, stovėjo prie pravertų K. N. garažo, esančio ūkiniame pastate, durų; šalia šio automobilio galinės dalies stovėjo Ž. S. su K. N. ir tarpusavyje bendravo; kratos metu, automobilio „BMW X5“ (duomenys neskelbtini) bagažinėje buvo rastos ir paimtos 8 plastikinės talpyklos su 200 litrų namine degtine.

7.1. Policijos pareigūnų fiksuotoje situacijoje K. N. namo kieme pastarasis neatliko nė vieno veiksmo, kuriuo pagal reiškiamą kaltinimą jis būtų pradėjęs realizuoti objektyviuosius šio baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius (visos talpyklos su namine degtine tebebuvo Ž. S. automobilyje; nė viena iš jų K. N. nebuvo perimta, t. y. talpyklos su namine degtine nebuvo nei pernešamos iš automobilio, nei iš jų buvo perpilama naminė degtinė ar pan.). Bylos duomenys, gauti elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo, slapto sekimo metu (t. y. tai, kad Ž. S., telefonu informavęs K. N. apie ketinimą pas jį užsukti, o vėliau prašydamas šio važiuoti į „turgų“, maždaug po 20 minučių buvo pastebėtas važiuojantis automobiliu „BMW X5“ (duomenys neskelbtini) K. N. namų kryptimi; kad jie vienas paskui kitą įvažiavo į K. N. kiemą ir kad Ž. S. automobilyje buvo rasta ir paimta naminė degtinė; taip pat tai, kad K. N. ikiteisminio tyrimo metu prisipažino ketinęs savo reikmėms įsigyti 10 litrų naminės degtinės, tą vėliau paneigė), taip pat negali būti pripažįstami pasikėsinimu realizuoti BK 201 straipsnio 3 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Šie veiksmai galėtų būti vertinami tik kaip rengimasis padaryti nusikalstamą veiką, jei jais būtų siekiama pasirengti padaryti konkretaus, kaip numatyta BK 21 straipsnio 1 dalyje, sunkumo (sunkiam ar labai sunkiam) nusikaltimui. Nagrinėjamu atveju K. N. kaltinimas buvo pareikštas tik dėl baudžiamojo nusižengimo padarymo.

7.2. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamais teismų sprendimais nustatyti K. N. veiksmai pagrįstai nebuvo pripažinti BK 201 straipsnio 3 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo sudėties vykdymo pradžia. Dėl to pirmosios instancijos teismas, išteisindamas K. N. dėl kaltinimo, numatyto BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 201 straipsnio 3 dalyje, o apeliacinės instancijos teismas tokiam sprendimui pritardamas, teisės taikymo klaidos nepadarė.

Dėl nuorodų į BPK reikalavimų pažeidimus

8. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Taigi įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti visų konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmuose. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma.

8.1. Patikrinus bylą teisės taikymo aspektu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasaciniame skunde išdėstyti argumentai dėl įrodymų vertinimo neatitikties įstatymų reikalavimams nepagrįsti, prieštarauja bylos medžiagai bei teismų priimtų sprendimų turiniui. Iš bylos duomenų matyti, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme visos bylos aplinkybės buvo išnagrinėtos nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų. Visi įrodymai (kaltinamųjų Ž. S., K. N., nukentėjusiojo G. Š., liudytojo G. G. parodymai, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo, slapto sekimo, įvykio vietos apžiūros, kratos protokolai, specialisto išvada, vaizdo (garso) medžiaga) teismo nuosprendyje išanalizuoti ir įvertinti, jų vertinimo motyvai išsamiai ir argumentuotai išdėstyti.

8.2. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinys taip pat patvirtina, kad šis teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3, 5 dalių nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to buvo prašoma prokuroro apeliaciniame skunde, ir atsakė į esminius jo argumentus, išdėstydamas motyvuotas išvadas. Iš kasacinio skundo turinio galima spręsti, kad jame išdėstytais argumentais iš esmės yra ginčijamas įrodymų vertinimo teisingumas, o skunde nurodytas esminis BPK 20 straipsnio pažeidimas grindžiamas kasatoriaus nesutikimu su teismų atliktu įrodymų vertinimu bei nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Tačiau kasatoriui nepriimtinos teismų išvados savaime nereiškia, kad bylos duomenys buvo įvertinti netinkamai ir kad buvo pažeisti baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimai.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Sigito Lečo kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Jonas Prapiestis

Viktoras Aidukas

Audronė Kartanienė