0d790003-c912-4525-a97c-e47c98a2aecf · Panevėžio apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2S-444-278/2020 Teisminio proceso Nr. 2-54-3-00230-2020-3 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.4.5.20; 3.3.2.5 PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gegužės 19 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Ramunės Čeknienės, Nijolės Danguolės Smetonienės, Birutės Valiulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal suinteresuoto asmens V.

P. atskirÄ jį skundÄ bei suinteresuoto asmens D. M. atstovės pareiÅ¡kimÄ dėl prisidėjimo prie atskirojo skundo dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rÅ«mų 2020 m. balandžio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eS2-2389-477/2020 pagal pareiÅ¡kėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau ir Skyriaus) praÅ¡ymÄ suinteresuotiems asmenims D. M. ir V. P. dėl teismo leidimo paimti vaikÄ iÅ¡ jų tėvų ar kitų jų atstovų pagal įstatymÄ iÅ¡davimo.

Teismas n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėjas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus prašė iÅ¡duoti teismo leidimÄ paimti nepilnametį vaikÄ A. P., gim. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ jo tėvų D. M. ir V. P..

2. Nurodė, kad, vaiko tėvai laikinai negali pasirÅ«pinti savo vaiku, nes V. P. atlieka bausmę, o mama D. M. girtauja, nesirÅ«pina bÅ«tinaisiais vaiko poreikiais, vaiko gyvenimo sÄ lygos pas motinÄ kelia realų pavojų vaiko fiziniam ir psichiniam saugumui. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Utenos apylinkės teismo Zarasų rÅ«mų 2020 m. balandžio 7 d. nutartimi praÅ¡ymas patenkintas, leista paimti nepilnametį A. P. iÅ¡ jo tėvų D. M. ir V. P., pavedant nutartį vykdyti skubiai.

4. Teismas nustatė, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius, gavęs praneÅ¡imÄ apie galimÄ nepilnamečio vaiko A. P. teisių pažeidimÄ , 2020-03-27 atliko nepilnamečio vaiko situacijos vertinimÄ . Nustatė, kad vaiko situacijos vertinimo metu kilo realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba pavojus, galintis sukelti reikÅ¡mingÄ Å¾alÄ vaiko sveikatai, todėl buvo priimtas sprendimas paimti A.

P. iÅ¡ jam nesaugios aplinkos ir jis laikinai apgyvendintas J. P. Å¡eimoje. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad situacijos vertinimo metu, 2020-03-25 buvo telefonu bendrauta su D. M., kuri nepaneigė, kad apie dvi savaites nebuvo namuose bei žino, kad sugyventinis V. P. nuo 2020-03-26 iÅ¡vyksta atlikti bausmės į įkalinimo įstaigÄ , Be to, nurodė, kad ji norinti, jog kurį laikÄ sÅ«nus pagyventų pas J. P., nes sÅ«nus dažnai bÅ«na pas tetÄ , sutaria su tetos dukterimi bei dėde. Bendraujant telefonu su V.

P., jis patvirtino, kad nuo 2020-03-26, ryte, yra iÅ¡vežamas į įkalinimo įstaigÄ ir įkalinimo trukmė yra 2 metai 4 mėnesiai. V. P. nurodė, kad rÅ«pinosi sÅ«numi, nes sugyventinė D. M. į namus negrįždavo savaitėmis, o jam dirbant ir negalint pasirÅ«pinti sÅ«numi, vaiku rÅ«pindavosi jo pusseserė J. P., prie kurios vaikas yra prisirišęs, jos Å¡eimoje jaučiasi saugus ir mylimas. Teismas nustatė, kad telefonu buvo bendrauta su J. P., kuri sutiko pasirÅ«pinti vaiku, o bendraujant telefonu su nepilnamečiu A., vaikas iÅ¡sakė norÄ bÅ«ti pas tetÄ J., pas kuriÄ dažnai bÅ«na, gerai sutaria su dėde ir jų dukterimi S., kuriai 10 metų.

5. Teismas nustatė, kad Skyriaus specialistams apsilankius J. P. Å¡eimoje bendrauta su nepilnamečiu A., kuris nurodė, jog mama juo nesirÅ«pina, o tėvas sulaikytas policijos pareigÅ«nų. Nepilnametis iÅ¡reiÅ¡kė norÄ gyventi J. P. Å¡eimoje. Nurodė, kad Socialinės paramos Å¡eimai informacinės sistemos duomenimis D. M. ir V. P. Å¡eima, iki 2018-07-01 nebuvo Vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos Å¡eimų, auginančių vaikus, apskaitoje. 2019-01-15 ir 2019-12-17 buvo fiksuoti vaiko teisių pažeidimai – nustatyti nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai dėl motinos girtavimo.

Nuo 2020-01-07 Å¡eimai taikoma atvejo vadyba ir teikiama pagalba, pagal 2018-03-29 Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. A1-141 patvirtintÄ Atvejo vadybos tvarkos apraÅ¡Ä . Å eimai nenutrÅ«kstamai teikiama pagalba. Nustatė, kad D. M. pripažįsta turinti priklausomybę alkoholiui, kad bendrauja su asocialiais asmenimis ir nepajėgia užtikrinti vaikui tinkamų gyvenimo sÄ lygų. SiÅ«lymo su sÅ«numi apsigyventi Zarasų rajono Socialinių paslaugų centro Krizių centre, kategoriÅ¡kai atsisakė.

Pagalbos plane numatytų pagalbos priemonių D. M. nevykdo, pajamų neturi, socialinės iÅ¡mokos negauna, nes nuo 2020-03-13 Užimtumo tarnyba nutraukė darbo paieÅ¡kÄ asmeniui praÅ¡ant. D. M. nemotyvuota pati auginti savo sÅ«nų, negeba jam užtikrinti saugiÄ ir sveikÄ aplinkÄ .

6. Teismas sprendė, kad egzistuoja CK 3.254 straipsnio 3 punkte nustatytas pagrindas (tėvai arba turimas vienintelis iÅ¡ tėvų nesirÅ«pina, netinkamai auklėja ir dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui) ir darė iÅ¡vadÄ esant pagrindui iÅ¡duoti leidimÄ paimti nepilnametį vaikÄ A. P. iÅ¡ jo tėvų. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 7. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo V. P. praÅ¡o panaikinti Utenos apylinkės teismo Zarasų rÅ«mų 2020 m. balandžio 7 d. nutartį ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

8. Nurodo, kad teismas pažeidė CPK 582 straipsnio 4, 9 dalies nuostatas, nes jam jokia forma nebuvo įteikti procesiniai dokumentai, apie iÅ¡keltÄ bylÄ nežinojo, negalėjo pasinaudoti Å¡alies procesinėmis teisėmis, o advokatas tėvams negalėjo realiai teikti teisinės pagalbos. Teigia, kad teismui buvo žinoma, kad jis iÅ¡vežtas į pataisos namus, todėl galėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti, kurioje įstaigoje jis atlieka laisvės atėmimo bausmę. Nors antrinę teisinę pagalbÄ teikė advokatas I.

T., tačiau gavus prieigÄ prie EPP kortelės, sužinojo, kad byla jau iÅ¡nagrinėta. Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba buvo nurodžiusi teismui, kad informavo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybÄ dėl advokato paskyrimo reikalingumo, tačiau teismas skubotai bylÄ iÅ¡nagrinėjo net nežinodamas, koks konkretus advokatas atstovaus jo interesus. Nežinodamas apie bylÄ , negalėdamas susitikti su advokatu, negalėjo įvertinti, ar reikalingas žodinis nagrinėjimas byloje. Kadangi jam nebuvo praneÅ¡ta apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ , praÅ¡o panaikinti nutartį esant absoliučiam sprendimo negaliojimo pagrindui.

9. Atsiliepimu į suinteresuoto asmens atskirÄ jį skundÄ suinteresuoto asmens D. M. atstovė sutinka su atskiruoju skundu ir prie jo prisideda. Nurodo, kad atstovei su D. M. susisiekti telefonu nepavyko ir pozicija dėl sÅ«naus paėmimo iÅ¡ Å¡eimos, nežinoma.

10. Atsiliepimu į suinteresuoto asmens atskirÄ jį skundÄ pareiÅ¡kėjas praÅ¡o skundo netenkinti. Sutinka, kad teismas pažeidė CPK 582 straipsnio 4, 9 dalies nuostatas, nes teismas apie pareiÅ¡kimo nagrinėjimÄ tinkamai neinformavo proceso dalyvių, teisinė pagalba apeliantui nebuvo suteikta, nes advokatas prieigÄ prie nagrinėjamos EPP bylos gavo jau po praÅ¡ymo iÅ¡nagrinėjimo, tačiau mano, kad Å¡ie pažeidimai formalÅ«s. Nurodo, kad suinteresuotam asmeniui D. M. apie praÅ¡ymo teismui pateikimÄ buvo praneÅ¡ta telefonu, su ja po vaiko situacijos vertinimo atlikimo bendravo mobilios komandos specialistės, ji pagalbos atsisakė, iki Å¡iol teigiamų pokyčių neįvyko.

Nurodo, kad apeliantas pats kreipėsi į pareiÅ¡kėjÄ su praÅ¡ymu inicijuoti vaiko paėmimÄ iÅ¡ vaikui nesaugios aplinkos, kuri bÅ«tų buvusi, jei vaikas bÅ«tų likęs su motina. Teismas k o n s t a t u o j a : Atskirasis skundas tenkintinas. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Bendroji procesinė taisyklė yra ta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu (atskiruoju) skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

12. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria leista paimti nepilnametį vaikÄ iÅ¡ jo tėvų, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Apeliantas V. P. tvirtina, kad jam apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ nebuvo praneÅ¡ta, byla iÅ¡nagrinėta be jo žinios, todėl egzistuoja absoliutus procesinio sprendimo negaliojimo pagrindas. Suinteresuoto asmens D. M. atstovė atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ nurodė, kad prisideda prie atskirojo skundo.

13. IÅ¡ civilinės bylos bei Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, 2020-04-06 gavęs pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ suinteresuotiems asmenims D. M. ir V. P. dėl teismo leidimo paimti vaikÄ iÅ¡ jų tėvų ar kitų jų atstovų pagal įstatymÄ iÅ¡davimo, praÅ¡ymÄ iÅ¡sprendė sekančiÄ dienÄ , raÅ¡ytinio proceso tvarka, apie teismo posėdį ir laikÄ neinformavęs proceso dalyvių.

14. Vadovaujantis CPK 582 straipsniu, bylos dėl leidimo paimti vaikÄ iÅ¡ jo atstovų pagal įstatymÄ nagrinėjamos žodinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismui pakanka byloje esančių įrodymų, reikalingų bylai iÅ¡nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka, ir pats teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, nusprendžia bylÄ nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka. Byla dėl leidimo paimti vaikÄ iÅ¡ jo atstovų pagal įstatymÄ nagrinėjama žodinio proceso tvarka, kai yra bent vieno byloje dalyvaujančio asmens praÅ¡ymas nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka. Byla dėl teismo leidimo paimti vaikÄ iÅ¡ jo atstovų pagal įstatymÄ Å¾odinio proceso tvarka nagrinėjama uždarame teismo posėdyje.

15. CPK 582 straipsnio nuostatos nustato, kad kai nagrinėjama byla dėl leidimo paimti vaikÄ iÅ¡ jo atstovų pagal įstatymÄ , be kitų Å¡iame kodekse nustatytų procesinių dokumentų įteikimo bÅ«dų, teismas visus procesinius dokumentus gali įteikti elektroniniu paÅ¡tu, faksu arba kitomis asmenų, kuriems įteikiami procesiniai dokumentai, turimomis elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis. Ä®teikiant procesinį dokumentÄ elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo diena laikoma po procesinio dokumento iÅ¡siuntimo dienos einanti darbo diena. Apie atliekamus procesinius veiksmus teismas dalyvaujantiems byloje asmenims gali praneÅ¡ti telefonu ne vėliau kaip prieÅ¡ tris darbo dienas iki atliekamo procesinio veiksmo pradžios. PraÅ¡ymas iÅ¡duoti teismo leidimÄ paimti vaikÄ iÅ¡ jo atstovų pagal įstatymÄ turi bÅ«ti iÅ¡nagrinėtas ne vėliau kaip per deÅ¡imt darbo dienų nuo jo priėmimo dienos.

16. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ suinteresuoti asmenys bÅ«tų buvę informuoti CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka ar aukščiau nurodytais bÅ«dais, nes iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad apeliantui buvo iÅ¡siųsta tik 2020-04-07 nutarties kopija. Pripažintina, kad tokia situacija užkirto keliÄ apeliantui ne tik pateikti turimus duomenis ar teikti paaiÅ¡kinimus, tačiau ir iÅ¡reikÅ¡ti praÅ¡ymÄ bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tokia susiklosčiusi situacija negali bÅ«ti vertinama, kaip iÅ¡samus bei neformalus į bylÄ pateiktų duomenų iÅ¡nagrinėjimas.

17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad, sprendžiant tokio pobÅ«džio bylas, svarbiausia yra nustatyti vaiko interesus ir kas juos geriausiai galėtų užtikrinti, ar tėvai buvo pakankamai įtraukti į sprendimų priėmimo procesÄ ir ar vaikas buvo iÅ¡klausytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-08-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015; 2017-10-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-969/2017, 2019-09-04 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-969-2019). Kasacinio teismo konstatuota, kad Å¡ios kategorijos bylos neturėtų bÅ«ti laikomos iÅ¡imtimi iÅ¡ teisiniame reglamentavime ir teismų praktikoje suformuluotų asmens teisės į teisingÄ procesÄ standartų, tai yra, apie pradėtÄ teisminį procesÄ turėtų bÅ«ti tinkamai informuojami ir į jį įtraukiami vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymÄ , savo nuomonę suformuluoti galintis vaikas turėtų bÅ«ti iÅ¡klausytas tiesiogiai, dalyvaujant psichologui ar per atstovÄ , turi bÅ«ti įvertinta asmens galimybė ginti savo teises savarankiÅ¡kai (be atstovo) ir kt..

Vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymÄ turėtų bÅ«ti įtraukti į bylÄ kaip suinteresuoti asmenys, be kita ko, užtikrinant ir jų teisę į apeliacijÄ .

18. Pagal nuo 2020-01-01 įsigaliojusiÄ CPK 582 straipsnio 9 dalies redakcijÄ , teismui nagrinėjant bylÄ dėl teismo leidimo paimti vaikÄ iÅ¡ jo atstovų pagal įstatymÄ , bÅ«tina, kad vaiko atstovams pagal įstatymÄ atstovautų advokatas. Tokia norma įtvirtinta siekiant užtikrinti, kad vaiko tėvai ar kiti atstovai pagal įstatymÄ sugebėtų tinkamai ginti savo teises, kad jiems tinkamai bÅ«tų atstovaujama procese. Nagrinėjamu atveju apeliantui antrinę teisinę pagalbÄ teikė advokatas I. T., kuris prieigÄ prie EPP kortelės gavo 2020-04-07, tai yra, jau po to, kai byla buvo iÅ¡nagrinėta. Tokiu bÅ«du suinteresuotas asmuo neturėjo galimybės pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis bei paskirto advokato pagalba.

19. Pripažintina, kad nagrinėjamu atveju teismo nutartis buvo priimta, nors formaliai ir nurodant vaiko tėvus kaip suinteresuotus asmenis, tačiau neinformavus jų apie teismo posėdį. Tai nulėmė, kad jie neturėjo galimybės teismui pateikti įrodymų ir duoti paaiškinimų nei raštu, nei žodžiu. Teismo pareiga yra tinkamai informuoti byloje dalyvaujančius asmenis apie teismo posėdį, kuri laikytina prioritetine, atsižvelgiant į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos įtvirtintus žmogaus teisių standartus, o šios pareigos nevykdymas laikytinas procesiniu pažeidimu.

Apeliantas skunde dėl pirmosios instancijos teismo nutarties remiasi bÅ«tent aplinkybe, kad jis nebuvo informuotas apie pirmosios instancijos teismo posėdį. Pagal CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktÄ absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstamas ir toks atvejis, jeigu pirmosios instancijos teismas iÅ¡nagrinėjo bylÄ , kai nebuvo nors vieno iÅ¡ dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo praneÅ¡ta apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ , jeigu toks asmuo remdamasis Å¡ia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundÄ .

20. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, apie raÅ¡ytinio proceso tvarka nagrinėjamÄ teismo posėdį nepranešęs apeliantui, iÅ¡ esmės pažeidė civilinio proceso įstatymÄ , apribojo Civilinio proceso kodekse numatytas apelianto procesines teises, tarp jų teisę bÅ«ti iÅ¡klausytam, pateikti savo paaiÅ¡kinimus, kartu buvo pažeisti Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo bei rungimosi principai (CPK 12, 17, 250 straipsniai). Šis procesinis pažeidimas sudaro pagrindÄ panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį.

Dėl paminėto, nutartis naikintina nustačius absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindÄ (CPK 329 straipsnio 3 dalis) ir byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas n u t a r i a: Utenos apylinkės teismo Zarasų rÅ«mų 2020 m. balandžio 7 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėjai Ramunė Čeknienė Nijolė Danguolė Smetonienė Birutė Valiulienė