2021-03-17 Nr. AB-5576-3-62-3-03319-2020-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-167-525/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03319-2020-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.1.3; 43.5.8 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. kovo 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. R. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. sausio 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. R. skundą atsakovui Alytaus miesto savivaldybei dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja L. R. skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydama įpareigoti Alytaus miesto savivaldybės merą N. C. įtraukti į artimiausią Alytaus miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) posėdžio darbotvarkę ir pateikti Tarybai svarstyti 2020 m. lapkričio 5 d. Tarybos sekretoriate užregistruotą Tarybos devynių narių pateiktą Tarybos sprendimo projektą „Dėl Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2019-05-19 sprendimo Nr. T-141 „Dėl savivaldybės tarybos ir mero sudarymo“ pakeitimo“.

Regionų apygardos administracinis teismas 2021 m. sausio 5 d. nutartimi pareiškėjos skundą atsisakė priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 ir 8 punktų pagrindu.

Teismas nustatė, kad pareiškėja, kaip Alytaus miesto savivaldybės tarybos narė, teisme siekia iškelti ginčą dėl Tarybos sprendimo projekto įtraukimo į Tarybos posėdžio darbotvarkę ir išvestinio reikalavimo – įpareigojimo pateikti Tarybai svarstyti Tarybos sprendimo projektą. Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 11 straipsnio 1, 2 dalimis, 13 straipsnio 6 dalimi, Alytaus miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento, patvirtinto Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2019 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. T-186 (toliau – ir Reglamentas) 105 punktu ir darė išvadą, kad Vietos savivaldos įstatymas ir Reglamentas teisę spręsti dėl svarstytinų klausimų įtraukimo į posėdžio darbotvarkę suteikia merui arba savivaldybės tarybai. Vietos savivaldos įstatymo 23–24 straipsniuose nustatytas baigtinis savivaldybių tarybų narių teisių ir pareigų sąrašas, kuriame nėra numatyta tarybos nariui teisė spręsti dėl sprendimo projektų įtraukimo į savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkę. Toks teisinis reguliavimas reiškia, kad ne atskiras tarybos narys, o tik vietos savivaldybės taryba turi teisę spręsti dėl Tarybos sprendimų projektų ir kitų svarstytinų klausimų įtraukimo į posėdžio darbotvarkę. Teismas nurodė, kad pareiškėja teismui nepateikė Tarybos įgalinimų kreiptis į teismą Tarybos vardu.

Teismas atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, pagal kurią pareiškėja, kaip Tarybos narė, turi teisę kreiptis į teismą tik vienu aspektu – dėl jos betarpiškai pažeistos teisės pareikšti valią balsavimo metu.

Teismas nustatė, kad pareiškėja neginčija savivaldybės tarybos sprendimo, tačiau prašymas įpareigoti merą Tarybos sprendimo projektą įtraukti į Tarybos posėdžio darbotvarkę, įpareigoti jį pateikti Tarybai svarstymui yra susijęs su Tarybos narių, kaip savivaldybės atstovaujamosios institucijos, kuri teikė projektą, apsisprendimu, tačiau nesusijęs su pareiškėjos (ne kaip savivaldybės tarybos narės) subjektinėmis teisėmis. Ginčas iš esmės kilęs dėl procedūrinių savivaldybės tarybos veiklos reglamento ir Vietos savivaldos įstatymo nuostatų, susijusių su Tarybos sprendimo projekto neįtraukimu į Tarybos posėdžio darbotvarkę, dėl kurių pareiškėjos, kaip Tarybos narės, statusą reglamentuojantys teisės aktai, įgalinimų kreiptis į teismą nesuteikia. Pareiškėja skunde neišdėstė argumentų dėl pažeistos teisės pareikšti valią balsavimo metu.

Teismas darė išvadą, jog pareiškėja, teikdama skundą teismui, iš esmės siekė apginti įstatymo saugomą interesą, t. y. viešąjį interesą. Tačiau pareiškėjai nesuteikta teisė ginti viešąjį interesą, ji, kaip atskiras savivaldybės tarybos narys, neturi Vietos savivaldos įstatyme numatytos subjektinės teisės konkrečiu atveju kreiptis į administracinį teismą.

II. Pareiškėja L. R. atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad skunde nurodė, jog buvo pažeista ne tik Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta teisės norma, bet ir šio įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas imperatyvus reikalavimas merui, dėl ko buvo pažeista pareiškėjos teisė pareikšti valią balsavimo metu dėl devynių Tarybos narių teikiamo Tarybos sprendimo projekto. Pareiškėja pažymi, kad tais atvejais, kai Tarybos sprendimo projektas teikiamas vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje įtvirtintais imperatyviais pagrindais, toks Tarybos sprendimo projektas privalo būti įtrauktas į darbotvarkę be atskiro Tarybos narių balsavimo. Pareiškėja pabrėžia, kad skundu į teismą kreipiasi gindama savo, kaip Tarybos narės, teisėtą interesą užtikrinti savo teisę pareikšti valią balsavimo metu dėl devynių Tarybos narių teikiamo Tarybos sprendimo projekto, merui neteisėtai, pažeidžiant ir Tarybos, ir pareiškėjos, kaip Tarybos narės, teisę ir teisėtą interesą. Pareiškėjos teigimu, tai yra vienintelis teisėtas procesinis kelias, kuriuo gali būti kreiptasi dėl pareiškėjos, kaip Tarybos narės, teisių pažeidimo apgynimo teisme. Pareiškėja atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-711-552/2020 ir teigia, kad skundo priėmimo stadijoje teismas neturėjo pagrindo spręsti, kad ginčijamas aktas pareiškėjai jokių teisinių pasekmių nesukelia, ir, remdamasis tuo, jos skundą atsisakyti priimti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

III. Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 5 d. nutarties, kuria pareiškėjos skundą atsisakyta priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 ir 8 punktų pagrindu, teisėtumas ir pagrįstumas.

ABTĮ 5 straipsnyje nustatyta, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Remiantis ABTĮ 23 straipsnio 1 dalimi, skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, kad administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ATBĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1370-624/2015).

Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad meras, o kai jo nėra, – mero pavaduotojas, o kai šio nėra, – laikinai einantis mero pareigas tarybos narys privalo sušaukti savivaldybės tarybos posėdį, jeigu to raštu reikalauja ne mažiau kaip 1/3 išrinktų tarybos narių pateikdami svarstytinus klausimus kartu su sprendimų projektais, ne vėliau kaip per dvi savaites nuo tarybos narių reikalavimo gavimo. Jeigu per nustatytą laiką meras ar jo pavaduotojas arba laikinai mero pareigas einantis tarybos narys savivaldybės tarybos posėdžio nesušaukia, jį gali šaukti ne mažiau kaip 1/3 išrinktų tarybos narių.

Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkę sudaro meras. Ne vėliau kaip prieš 4 darbo dienas iki savivaldybės tarybos posėdžio svarstytinus klausimus kartu su įregistruotais sprendimų projektais meras privalo įtraukti į posėdžio darbotvarkę. Jeigu meras svarstytinų klausimų į posėdžio darbotvarkę neįtraukia, dėl jų įtraukimo į darbotvarkę sprendžia savivaldybės taryba reglamente nustatyta tvarka. Savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkė ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki savivaldybės tarybos posėdžio paskelbiama savivaldybės interneto svetainėje.

Jei meras svarstytinų klausimų į posėdžio darbotvarkę neįtraukia, jų įtraukimo į darbotvarkę klausimą sprendžia taryba, balsuodama dėl kiekvieno klausimo atskirai (Reglamento 105 p.). Tarybos posėdžių darbotvarkė, pasiūlius komitetui, komisijai, frakcijai ar 1/3 posėdyje dalyvaujančių tarybos narių, gali būti papildyta ar pakeista tarybos sprendimu, tačiau šie siūlomi svarstyti sprendimų projektai turi būti įregistruoti ne vėliau kaip prieš 24 valandas iki posėdžio pradžios (Reglamento 106 p.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs praktiką, jog savivaldybės tarybos nariai negali ginčyti savivaldybės tarybos sprendimų, kai tokios teisės jiems nesuteikia įstatymai, kai ginčijami procedūriniai savivaldybės tarybos veiklos reglamento ar Vietos savivaldos įstatymo nuostatų pažeidimai arba kai siekiama apginti viešąjį interesą (žr., pvz., 2004 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A7-282/2004, 2011 m. spalio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-545/2011).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja kelia ginčą dėl savivaldybės administravimo subjekto neveikimo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Alytaus miesto savivaldybės meras, 2020 m. lapkričio 12 d. potvarkiu Nr. M-45 sudarydamas posėdžio darbotvarkę, neįtraukė Tarybos sprendimo projekto, dėl kurio svarstymo 2020 m. lapkričio 5 d. buvo užregistruotas devynių Tarybos narių reikalavimas. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja nėra viena iš devynių Tarybos narių, 2020 m. lapkričio 3 d. pasirašiusių reikalavimą merui dėl neeilinio Tarybos posėdžio sušaukimo ir pateikusių svarstytiną klausimą. Be to, tiek Vietos savivaldos įstatyme, tiek Reglamente toks mero neveikimas neįtraukiant į darbotvarkę svarstytino klausimo, užregistruoto ne mažiau kaip 1/3 išrinktų Tarybos narių, yra teisiškai sureguliuotas – laiku įregistravus tarybos sprendimo projektą bei esant 1/3 posėdyje dalyvaujančių tarybos narių siūlymui, tarybos posėdžio darbotvarkė galėjo būti papildyta ar pakeista tarybos sprendimu (Vietos savivaldos įstatymo 13 str. 6, 7 d., Reglamento 105, 106 p.).

Pareiškėja nei skunde pirmosios instancijos teismui, nei atskirajame skunde nenurodo, kad tokia procedūra buvo atliekama ir kad net laiku įregistravus Tarybos sprendimo projektą bei siūlant reikiamam posėdyje dalyvavusių Tarybos narių skaičiui, Tarybai nebūtų suteikiama teisė nuspręsti dėl svarstytino klausimo įtraukimo į darbotvarkę, ar, net ir Tarybai nusprendus įtraukti svarstytiną klausimą į darbotvarkę, tai nebuvo padaryta. Teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad pareiškėjos skunde apibūdinamas mero neveikimas nagrinėjamu atveju negalėjo pažeisti pareiškėjos subjektinių teisių ar įstatymo saugomų interesų. Dėl nurodomo mero neveikimo jokie administraciniai teisiniai santykiai tarp pareiškėjos ir Tarybos nekilo, nepasikeitė ir nepasibaigė. Be to, iš pareiškėjos skundo turinio nėra pagrindo daryti išvadą, jog pareiškėja skųstų jos, kaip Tarybos narės, balsavimo teisės ar kitų teisių, numatytų Vietos savivaldos įstatyme ar kituose teisės aktuose, pažeidimus. Taigi, pareiškėja, siekdama realizuoti savo teisę kreiptis į teismą, neturėjo tam pakankamų procesinių prielaidų ir jų nepagrindė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjos atskirajame skunde paminėtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėtos administracinės bylos Nr. eAS-711-552/2020 ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) skiriasi, todėl nėra pagrindo remtis paminėtoje byloje suformuluotomis teisės aiškinimo taisyklėmis.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priėmęs ginčijamą nutartį, iš esmės teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos L. R. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. sausio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius