2019-03-13 Nr. AB-6493-3-61-3-01232-2017-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-185-556/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01232-2017-1

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. kovo 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo F. S. (F. S.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo F. S. (F. S.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas F. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 31 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą dėl netinkamo laikymo Lukiškių TI-K.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2015 m. birželio 15 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d. jis Lukiškių TI-K laikytas nežmoniškomis gyvenimo sąlygomis. Kamerose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, visą laiką buvo pažeistas vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto reikalavimas. Kamerose buvo laikoma po 4–6 asmenis vienu metu, taip neužtikrinant judėjimo laisvės. Dėl mažo kamerų ploto pareiškėjui nebuvo užtikrinta galimybė nuošaliai pasinaudoti tualetu, trūko natūralios šviesos ir oro. Be to, kamerose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, buvo tik po 2 kėdes, o lovos, kiti baldai, sanitarinis mazgas, praustuvė, daiktų spintelė užėmė didžiąją dalį kameros ploto. Dėl tokių sąlygų pareiškėjas negalėjo ramiai išsimiegoti, buvo verčiamas nuolat gulėti arba sėdėti, o dėl didelio suimtųjų skaičiaus mažo ploto kamerose tekdavo valgyti atšalusį maistą. Lukiškių TI-K neužtikrino pareiškėjo galimybės pasinaudoti socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis, negalėjo lankyti įvairių renginių, dirbti.

3. Pareiškėjas akcentavo, kad kamerose neveikė signalizacijos mygtukai, taip suimtiesiems ir nuteistiesiems neužtikrinant galimybės jais pasinaudoti, kai kyla grėsmė sveikatai, patiriamas fizinis skausmas. Lukiškių TI-K pareiškėjas galėjo tik 1 valandą pasivaikščioti kiemelyje. Anot pareiškėjo, suimtiesiems arba nuteistiesiems turėjo būti suteikta galimybė ne mažiau kaip 8 valandas per dieną praleisti lauke. Pasivaikščiojimų kiemeliai neatitiko Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos apsaugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010) reikalavimų, nes juose nebuvo šiukšlių kibirėlių, peleninių, nebuvo suoliukų, sienos pažaliavusios nuo pelėsių ir grybelio, jie nevalomi ir nelaistomi, juose šiferinis stogas, kuriame yra asbesto, kurio yra ir sienose, ir kanalizacijoje. Kamerose nebuvo ventiliacijos, jos vėdinamos tik per langą, buvo drėgna ir tamsu. Dėl tokių sąlygų puvo čiužiniai, veisėsi parazitai, nuo drėgmės rūdijo metalinės lovos. Kamerose, kurios yra pusrūsiuose, vidinis drėgnumas viršijo 70 proc. Kamerose nebuvo užtikrinamas tinkamas apšvietimas, dėl grotų natūrali šviesa buvo labai silpna, o dirbtinis apšvietimas buvo per ryškus, nuo jo skaudėjo akis ir galvą, tačiau išjungti šviesos suimtieji ir nuteistieji negalėjo, nes kamerose nebuvo šviesos jungiklių.

4. Pareiškėjas akcentavo, kad kamerose nebuvo užtikrinta tinkama temperatūra. Žiemos sezonu temperatūra kamerose siekė nuo 10 oC iki 14 oC, o vasaros – iki 35 oC. Nebuvo leidžiama turėti ventiliatorių. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, jog ne kartą kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją, prašydamas išmatuoti temperatūrą, tačiau Lukiškių TI-K vis atsisakydavo. Kameros nebuvo remontuojamos, lubose ir sienose įsiveisęs pelėsis, grybelis, sienos atsilupusios, netinkamos lengvam valymui. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, jog nebuvo aprūpintas patalyne, iš pradžių jam neišduodavo užvalkalų, rankšluosčių, tik vėliau pradėjo išdavinėti virtuvinius rankšluosčius. Čiužiniai nebuvo dezinfekuojami, nuo drėgmės pūdavo. Lukiškių TI-K administracija neskalbė apatinių rūbų, o sutiko skalbti suimtųjų ir nuteistųjų skalbinius, tik jeigu jie turėjo sąskaitoje pinigų. Dėl tokios tvarkos pareiškėjui teko pačiam savarankiškai plauti rūbus, tačiau juos išdžiovinti sąlygų nebuvo. Pareiškėjas taip pat skundėsi, jog jam išduodavo tik 1 rulonėlį tualetinio popieriaus vienam mėnesiui, tačiau jo neužtekdavo. Kamerose nebuvo veidrodžio, tualeto reikmenų spintelės, nebuvo atskiros nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemos, todėl būdavo nemalonus kvapas. Atkreipė dėmesį, jog vis pasikartodavo atvejai (remontas), kai nebūna šilto ir šalto vandens, o Lukiškių TI-K savo ruožtu nesiimdavo jokių veiksmų, kad išspręstų susidariusią situaciją kuo greičiau. Pareiškėjui būdavo leidžiama nusiprausti tik vieną kartą per savaitę, ne ilgiau kaip 15 minučių. Kamerose, kuriose buvo laikomas, buvo parazitų. Iš karto po dezinfekcijos pareiškėjas buvo grąžinamas į kamerą, kurioje turėjo kvėpuoti nuodus, skirtus buities parazitams naikinti.

5. Pareiškėjas pažymėjo, kad maistas, kurį pareiškėjas gaudavo, nebuvo kaloringas, dienos maisto davinio praktinė energetinė vertė buvo nuo 1 300 iki 1 500 kcal, dažnai maistas nebuvo tinkamai pasvertas, todėl neatitiko nustatyto kiekio reikalavimo. Pareiškėjui nuolat trūkdavo apie 798 kcal. Be to, nebuvo užtikrintos tinkamos sąlygos pavalgyti, nes maistas buvo atnešamas tiesiai į kameras, maistas atšaldavo. Pareiškėjas nurodė, jog su gyvenimo drauge jam esant Lukiškių TI-K buvo nuolat palaikomas ryšys per trumpalaikius pasimatymus, telefoniniais pokalbiais. Tačiau viso sulaikymo metu pareiškėjui nebuvo užtikrinti ilgalaikiai pasimatymai su gyvenimo drauge. Lukiškių TI-K nebuvo įrengtos ilgalaikiams pasimatymams skirtos patalpos. Teigė, kad neteikė prašymų dėl ilgalaikių pasimatymų, kadangi paklausus budinčio viršininko, kokią formą pildyti, jis nurodė, jog prašymų rašyti neverta, nes vis tiek tokių pasimatymų Lukiškių TI-K neskirs. Pareiškėjas nurodė, jog 2016 m. rugsėjo 30 d. jam pablogėjo sveikata ir jis buvo etapuotas į Laisvės atėmimo vietos ligoninę. Būtent dėl aptartų sąlygų, pareiškėjo teigimu, jam diagnozuota (duomenys neskelbtini).

6. Pareiškėjas nurodė, kad dėl išvardytų neteisėtų Lukiškių TI-K (jo pareigūnų) veiksmų (neveikimo) nebuvo užtikrintos teisės aktuose patvirtintos laikymo sąlygos, dėl to pareiškėjas patyrė neturtinę žalą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 str.), t. y. kančią, baimę, didelius dvasinius, emocinius išgyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimą, todėl manė, kad jam priteistinas neturtinės žalos atlyginimas – 31 000 Eur.

7. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundo netenkinti, taip pat priteisti iš pareiškėjo 2,10 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimą.

8. Atsakovas pažymėjo, kad kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytą ribą. Esant tokiai situacijai, Lukiškių TI-K administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos nevisiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas, kitas teisės aktuose nustatytas inventorius. Norėdami dalyvauti visuomeninėje ar kitoje naudingoje veikloje, asmenys, laikomi Lukiškių TI-K, turi parodyti savo iniciatyvą, pareikšti norą žodžiu ar raštu, kreiptis į viršininką. Lukiškių TI-K laikomiems asmenims yra suteikta galimybė dalyvauti laisvalaikio užimtumo programose. Visose kamerose įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti ir higienos priemonėms sudėti. Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, atitinkamai ir lentynos padarytos arba didesnės, arba mažesnės, taip, kad visiems asmenims užtektų vietos maistui ir higienos reikmenims sudėti. Kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrenti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus, tai atitinka higienos normų reikalavimus. Naktinis apšvietimas gyvenamosiose kamerose įrengtas vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintomis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės). Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose yra įrengti aliarmo signalizacijos mygtukai, leidžiantys iškviesti apsaugos ir priežiūros poste budintį prižiūrėtoją. Prižiūrėtojo iškvietimo sistemos pasivaikščiojimo kiemeliuose Taisyklės nenumato.

9. Atsakovas akcentavo, kad tualetas nuo likusio kameros ploto atskirtas sienele, kuri yra ne žemesne kaip 1,5 m. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitiko HN 76:2010 reikalavimus. Asmenų privatumui užtikrinti gyvenamųjų kamerų sanitarinio mazgo patalpose įrengiamos užuolaidos. Lukiškių TI-K laikomiems asmenims sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip kartą per savaitę. Pagal nustatytas normas suimtiesiems kas mėnesį išduodami: dantų šepetėlis, dantų pasta, vienkartiniai skustuvai. Vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais Lukiškių TI-K pareigūnų pareigų atlikimą, priežiūros posto pareigūnas nuolat stebi suimtuosius ir nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes. Išduota ir asmeninė patalynė, asmeniniai apatiniai drabužiai skalbiami nemokamai ne rečiau kaip kartą per savaitę. Pagal nustatytą teisinį reguliavimą, suimtieji ir nuteistieji, neturintys asmeninėje sąskaitoje pinigų, taip pat gali išsiskalbti vieną komplektą viršutinių drabužių (kelnes, marškinius ar palaidinę, bliuzoną ar megztinį) nemokamai. Suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip 1 valandą pasivaikščioti gryname ore. Pasivaikščiojimo kiemeliai pastoviai valomi, esant būtinumui, visada yra barstomi. Valgiaraščiai subalansuoti ir atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Lukiškių TI-K iki 2017 m. sausio mėnesio nebuvo įrengtų ilgalaikių pasimatymų kambarių. Nuo tada, kai tokie kambariai yra įrengti, Lukiškių TI-K ilgalaikiai pasimatymai organizuojami vadovaujantis nurodytais teisės aktais.

II. 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 21 d. sprendimu pareiškėjo F. S. skundą tenkino iš dalies. Priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 790 Eur neturtinės žalos atlyginimo už jo netinkamą laikymą Lukiškių TI-K nuo 2015 m. birželio 17 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d. Likusią skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

11. Teismas pažymėjo, kad šioje administracinėje byloje pareiškėjas prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 31 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą dėl galimai neteisėto laikymo Lukiškių TI-K.

12. Spręsdamas, ar pareiškėjo prašymas yra pagrįstas ir gali būti tenkinamas, teismas vadovavosi CK 6.250 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsniu, CK 6.271 straipsnio 1 dalimi ir 4 dalimis ir pažymėjo, kad šioje byloje kyla ginčas, ar pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas tinkamomis sąlygomis.

13. Teismas pažymėjo, kad HN 76:2010, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ minimalūs vienam kaliniui tenkantys kameros plotai nenumatyti, o Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 (įsigaliojo nuo 2010 m. gegužės 14 d.) (toliau – ir Įsakymas) nustatyta, jog vienam asmeniui, laikomam Lukiškių TI-K, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Teismas pabrėžė, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K buvo nuo 2015 m. birželio 17 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d. Apibendrindamas kamerų plotų bei tose kamerose laikomų asmenų skaičiaus duomenis, kai tose kamerose buvo laikomas pareiškėjas, teismas darė išvadą, jog tuo laikotarpiu kamerose laikomiems asmenims trūko ploto iš viso 80 parų (teismas įvertino tas faktines aplinkybes, jog pareiškėjas kai kuriais laikotarpiais buvo laikomas tinkamai). Atkreipė dėmesį, kad vadovaujantis naujausia Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje M. prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017). Teismas įvertino, kad pareiškėjui ploto pagal teisės aktus nepakako, kai jis buvo laikomas ne vienas kameroje Nr. 107, Nr. 291, bei trise kameroje Nr. 199, nes yra atimamas sanitarinio mazgo plotas (patalpos matmenys – apie 0,8 x 0,7 m (0,56 m2).

14. Teismas pabrėžė, kad Lukiškių TI-K neveikė taip, kaip pagal įstatymus turėjo veikti, todėl neteisėtumo faktas yra pakankamai įrodytas, o jo motyvai, kad jis nėra kaltas dėl šio pažeidimo, nėra reikšmingi. Tai, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (administracinė byla Nr. A143-1966/2008, Nr. A502-913/2011 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo kalinimo Lukiškių TI-K kamerose sąlygomis, teismas darė išvadą, kad pareiškėjo teiginiai, jog kalinimas tokiomis sąlygomis padarė jam įvairių nepatogumų, įrodytas.

15. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjo apgyvendinimas perpildytoje patalpoje negali būti vertinamas tik kaip mažareikšmis ar smulkmeniškas pažeidimas. Be to, teismas, kompleksiškai įvertinęs duomenis apie higienos sąlygas Lukiškių TI-K, darė išvadą, kad didžiausi pažeidimai buvo susiję būtent su ploto trūkumu, tačiau, nustatydamas žalos dydį, kompleksiškai vertino ir smulkesnius pažeidimus: pvz., sanitarinio mazgo nepilną atitvėrimą (dėl to ginčo nėra). Teismas pabrėžė, kad pareiškėjo nusiskundimai dėl oro temperatūros, drėgmės, vėdinimo, apšvietimo, sienų būklės, mygtukų, pasivaikščiojimų nepakankamo laiko suteikimo niekuo nepagrįsti, todėl šiuo aspektu pareiškėjo argumentai atmesti kaip nepagrįsti. Pats pareiškėjas skunde nurodė, kad jis jokių įrodymų dėl ilgalaikių pasimatymų nesuteikimo negali pateikti, todėl ir šiuo aspektu teismas pažymėjo, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą. Nors pareiškėjas skundėsi maisto kokybe, tačiau byloje nustatyta, kad teikiamas maistas iš esmės atitinka Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2014 m. kovo 28 d. įsakymo Nr. V-138 nuostatas.

16. Teismas, pakartodamas, kad pareiškėjo apgyvendinimas perpildytoje patalpoje negali būti vertinamas tik kaip mažareikšmis ar smulkmeniškas pažeidimas, atsižvelgdamas į pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę (80 parų pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas netinkamai), į tai, kad nėra duomenų, jog pareiškėjo sveikatai pakenkta dėl Lukiškių TI-K veiksmų, kompleksiškai įvertinęs smulkesnius pažeidimus (sanitarinio mazgo atvirumą), į Lietuvoje pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K laikotarpiu egzistavusias ekonomines darbo užmokesčio bei gyvenimo sąlygas, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydį įvertino 790 Eur ir šią sumą priteisė iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K. Teismo vertinimu, didesnės negu 790 Eur neturtinės žalos priteisimas šioje administracinėje byloje būtų vertintinas kaip nepagrįstas pareiškėjo uždarbiavimas.

17. Atsakovo atstovas taip pat prašė atlyginti bylinėjimosi išlaidas, tačiau, tenkinus pareiškėjo skundą iš dalies, šis prašymas atmestas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalis).

III. 18. Pareiškėjas F. S. (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti. Taip pat prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidas.

19. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, kad teismas netinkamai įvertino pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes ir pažeidimus. Pareiškėjas mano, jog jo argumentų atmetimas yra nemotyvuotas ir niekuo nepagrįstas. Teismas nepagrįstai nevertino aplinkybės, jog pareiškėjas dėl netinkamų kalinimo sąlygų susirgo (duomenys neskelbtini). Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 56 straipsnio 4 dalimi, turėjo išsireikalauti visą informaciją apie padarytus pažeidimus. Be to, teismas pažeidė ABTĮ 80 straipsnio 1 dalį, 86 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

20. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė laikotarpį, kada pareiškėjas buvo laikomas netinkamomis sąlygomis – jis turėtų būti ilgesnis. Pagal Europos Sąjungos standartus, pareiškėjui turėjo tekti 4 kv. m kameros ploto, atskaičiavus baldus ir kitus įrenginius. Be to, teismo priteistas žalos atlyginimo dydis yra akivaizdžiai mažesnis, nei priteisia EŽTT.

21. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą, kuriame prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

22. Atsakovo atstovas pažymi, kad pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta būtina civilinės atsakomybės atsiradimo sąlyga – valstybės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėta veika arba neveikimas, todėl valstybei nekyla civilinė atsakomybė. Pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų dėl jo patirtos neturtinės žalos bei kodėl būtent jo nurodyta suma kompensuotų galimai jam padarytą žalą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 23. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos dėl netinkamų laikymo sąlygų Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 15 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d. atlyginimo.

24. Pirmosios instancijos teismas 2017 m. rugsėjo 21 d. sprendimu pareiškėjo F. S. skundą tenkino iš dalies. Priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 790 Eur neturtinės žalos atlyginimo už jo netinkamą laikymą Lukiškių TI-K. Likusią skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

25. Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinį skundą padavė pareiškėjas manydamas, kad teismas netinkamai vertino įrodymus ir priėmė nemotyvuotą sprendimą, nevertino aplinkybės, jog pareiškėjas dėl netinkamų kalinimo sąlygų susirgo (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas mano, kad šiuo atveju teismas netinkamai apskaičiavo jam tekusį kameros plotą ir be pagrindo nesivadovavo Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžių.

26. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

27. Pirmiausia pažymėtina, jog Konvencija nereglamentuoja neturtinės žalos atlyginimo priteisimo bei kitų su tuo susijusių klausimų (pvz., ieškinio senaties, konkrečių ploto normų kamerų tipo (ar palatos) patalpoms ar kitų konkrečių reikalavimų kamerų įrengimui, ginčų dėl žalos atlyginimo nacionaliniuose teismuose nagrinėjimo tvarkos ir pan.), o pats Europos Žmogaus Teisių Teismas suteikia nacionalinėms valstybėms nuožiūros laisvę nustatyti, kokių priemonių ketinama imtis norint užtikrinti efektyvų naudojimąsi konkrečia teise ar laisve ir tai lemia inter alia (be kita ko) nacionalinės teisės vertinimą ir taikymą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1899-575/2017, 2017 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1435-858/2017, 2017 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-850-261/2017, 2017 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3627-502/2017, 2018 m. sausio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3312-438/2017, 2018 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-985-556/2018 ir kt.).

28. Atsižvelgiant į tai, nesutiktina su pareiškėjo argumentu, kad šiuo atveju būtina vadovautis ne Lietuvos Respublikos teisės aktais, kurie, anot pareiškėjo, prieštarauja EŽTT praktikai, o tik Konvencija ir EŽTT praktika (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1888-520/2017, 2017 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1235-858/2017 ir kt.).

29. Byloje nustatyta, kad per ginčo laikotarpį 80 parų pareiškėjui būnant Lukiškių TI-K kamerose jam nebuvo užtikrintas Įsakyme numatytas minimalus 3,6 kv. m kameros plotas, taip pat nebuvo tinkamai užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu.

30. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu tuo aspektu, kad ginčo laikotarpiu vertinant pareiškėjui tekusį plotą jam taikytas ne 4 kv. m vienam asmeniui standartas.

31. Pažymėtina, kad pagal naujausią EŽTT praktiką (2016 m. spalio 20 d. sprendimas byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13) dominuojantis 3 kv. m ploto standartas vienam daugiavietėje kameroje kalinamam asmeniui yra aktualus minimalus reikalavimas pagal Konvencijos 3 straipsnį. Kai kalinamam asmeniui tenka mažiau nei 3 kv. m kameroje, kurioje asmenys apgyvendinami kartu, šis asmeninės erdvės trūkumas yra toks rimtas, kad sukuria stiprią Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpciją. Įrodinėjimo našta tenka atsakovui, kuris gali šią prezumpciją paneigti, jeigu parodo, jog egzistavo faktoriai, galintys adekvačiai kompensuoti mažą asmeninę erdvę.

32. Kita vertus, tai, kad nėra nustatomas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas, nereiškia, kad nėra reikalinga atlikti vertinimą, ar valstybė pagal nacionalinę teisę užtikrino pareiškėjui laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje minimalaus gyvenamojo ploto ir higienos normos reikalavimus atitinkančias sąlygas. Pagal nacionalinį teisinį reglamentavimą, nustatytą Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte, Lukiškių TI-K kiekvienam asmeniui privalo tekti ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto. Įsakyme nėra nurodyta, jog į turimo ploto kameroje apskaičiavimą neturėtų būti įtrauktas plotas, kurį užima sanitarinis mazgas bei baldai. Į sanitarinį mazgą, skaičiuojant plotą, tokiu atveju atsižvelgiama tik tomis dienomis, kai pripažįstamas pareiškėjo atžvilgiu 3 kv. m ploto pažeidimas. Įvertinusi byloje surinktus duomenis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog ginčo laikotarpiu 80 parų pareiškėjui būnant Lukiškių TI-K kamerose jam nebuvo užtikrintas Įsakyme numatytas minimalus 3,6 kv. m kameros plotas.

33. Nekartodama pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytų argumentų dėl pažeisto pareiškėjo privatumo naudojantis sanitariniu mazgu, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, kad pareiškėjo teisė į privatumą kamerose jam naudojantis nevisiškai nuo bendros kamerų erdvės atskirtu sanitariniu magu (tualetu) buvo pažeista, todėl yra pagrindas konstatuoti ir Konvencijos 8 straipsnio pažeidimą (žr., pvz., EŽTT 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimą byloje Szafrański prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 17249/12), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2913-662/2018).

34. Teisėjų kolegija papildomai akcentuoja, kad reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 str.), gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Nors pareiškėjas skunde nurodė, jog jis susirgo (duomenys neskelbtini) būdamas Lukiškių TI-K, tačiau nedetalizavo ir nepateikė įrodymų, kada konkrečiai ir kokiomis aplinkybėmis jis susirgo (duomenys neskelbtini). Šiuo atveju pareiškėjas nurodė tik kilusias pasekmes (ligą), bet nesusiejo jų su konkrečiais atsakovo atstovo neteisėtais veiksmais, nenurodė, kokie konkrečiai pažeidimai lėmė jo ligą. Byloje aplinkybių, jog atsakovo atstovas nesilaikė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 3 dalies reikalavimų, nenustatyta. Todėl teisėjų kolegija vertina kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus, kad Lukiškių TI-K kalinimo sąlygos neatitiko reikalavimų ir dėl to jis susirgo (duomenys neskelbtini).

35. Pažymėtina, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikia naujų duomenų ar argumentų, kurie galėtų pagrįsti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą ar įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas ir dėl to padarė nepagrįstas išvadas. Nagrinėjamu aspektu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ABTĮ 56 straipsnio 6 dalis įtvirtina, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 56 straipsnio 6 dalies taip pat matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-165-556/2019).

36. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus ir byloje surinktus įrodymus, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis bei jų vertinimu.

37. Atsižvelgiant į nustatytus pažeidimus, dėl kurių pareiškėjui ginčui aktualiu laikotarpiu nebuvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos, konstatuotina, kad Lukiškių TI-K neveikė taip, kaip pagal įstatymus (teisės aktus) privalėjo veikti, o pareiškėjas dėl to patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, t. y. neturtinę žalą CK 6.250 straipsnio 1 dalies prasme.

38. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo pareiga.

39. Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste teisėjų kolegija, atsižvelgusi į CK 6.250 straipsnyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus bei į konstatuotus pareiškėjo teisių pažeidimus, atsižvelgusi į tai, kokioje kalinimo įstaigoje buvo laikomas pareiškėjas, pažeidimų trukmę, intensyvumą, į ginamų vertybių pobūdį, į pareiškėjo patirtus nepatogumus, į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį, taip pat į kitų bylų, kuriose ginamos panašios vertybės, formuojamą praktiką dėl neturtinės žalos atlygintino dydžio, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, jog pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis gali būti įvertintas 2 000 Eur.

40. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nevisiškai tinkamai įvertino pareiškėjo patirtos neturtinės žalos atlyginimo dydį, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, priteisiant pareiškėjui F. S. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kita sprendimo dalis, kuria pareiškėjo skundas dėl likusių reikalavimų atmestas, paliekama nepakeista.

41. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau pareiškėjo prašymas negali būti tenkinamas, nes pareiškėjas patirtų išlaidų nedetalizuoja ir jokių jas patvirtinančių įrodymų neprideda (ABTĮ 41 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo F. S. (F. S.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. sprendimą pakeisti, priteisiant pareiškėjui F. S. (F. S.) iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 2 000 Eur (du tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti

Likusią Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius