0c193034-355b-4666-a3f3-341f906bb890 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-420/2011Procesinio sprendimo kategorija: 35.4.;16.1.;121.20.;(S).;                                       Civilinė byla Nr.2-269/2011                                                              LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. spalio 18 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Danutės GasiÅ«nienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Marytės Mitkuvienės ir Nijolės PiÅ¡kinaitės, sekretoriaujant Joanai TamaÅ¡auskienei,dalyvaujant ieÅ¡kovo likvidacinės komisijos pirmininkei K. Ž., atsakovo atstovei advokatei Akvilei Bužinskaitei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo likviduojamo žemės Å«kio kooperatyvo „Vytaučiai“ apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 30 d. sprendimo, kuriuo ieÅ¡kinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-432-370/2010, pagal ieÅ¡kovo likviduojamo žemės Å«kio kooperatyvo „Vytaučiai“ ieÅ¡kinį atsakovui I.

B. dėl žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė :                           I. Ginčo esmė             IeÅ¡kovas ŽŪK „Vytaučiai“ (toliau – kooperatyvo) visuotinio kooperatyvo narių susirinkimo 2009-02-07 nutarimu yra likviduojamas. Atsakovas nuo 1998-03-19 iki 2009-02-07 buvo kooperatyvo valdybos pirmininkas ir nuo 2006-06-07 iki 2009-02-07 kooperatyvo pirmininkas (1 t., 172-173 b. l.).

Atsakovas, neturėdamas visuotinio kooperatyvo narių susirinkimo pritarimo, 2004-12-16 su UAB „Hansa lizingas“ ir UAB „Dotnuvos projektai“ pasirašė lizingo sutartį Nr. LT013175/PPS, pagal kuriÄ kooperatyvas už 251 905 Lt įsigijo traktorių CASE IH (duomenys neskelbtini). Sutartimi kooperatyvas įsipareigojo atsakyti už turto iÅ¡saugojimÄ , prisiėmė turto atsitiktinio žuvimo, praradimo, sugadinimo ar sužalojimo rizikÄ , taip pat įsipareigojo tinkamai vykdyti turto draudimo sutartį, laiku mokėti draudimo įmokas, vengti veiklos, kuri pagal draudimo sutartį gali leisti draudikui nutraukti draudimo santykius, padidinti draudimo įmokas ar vienaÅ¡aliÅ¡kai pakeisti draudimo sÄ lygas (3.11., 5.1.11., 8.1., 8.1.1.1. punktai) (1 t., 12-20 b. l.). 2008-08-01 traktorius sudegė, kooperatyvas sumokėjo visas likusias įmokas lizingo bendrovei už traktorių, nes dėl atsakovo neveikimo kooperatyvas pažeidė lizingo sutarties 5.1.11 punkto reikalavimÄ ir neapdraudė traktoriaus.

IeÅ¡kovo teigimu, atsakovas neturėjo visuotinio kooperatyvo narių susirinkimo ir kooperatyvo valdybos sutikimo kooperatyvui įgyti traktorių, todėl jis prisiėmė ir atsakomybę už galimas pasekmes traktoriaus sugadinimo atveju. IeÅ¡kovo nuomone, atsakovas savavaliÅ¡kai nupirko traktorių ir nevykdė sutartinių įsipareigojimų, todėl tik dėl jo kaltės kooperatyvui draudimas neatlygino gaisro metu patirtų nuostolių, o kooperatyvas buvo priverstas įsigyti naudojimui nebetinkamÄ daiktÄ ir už jį sumokėti lizingo bendrovei likusias įmokas.

IeÅ¡kovo teigimu, atsakovas neapdrausdamas traktoriaus aplaidžiai vykdė savo, kaip administracijos vadovo pareigas. Iki gaisro traktoriaus likutinė vertė, atėmus 34 200 Lt PVM ir 68 083,10 Lt nusidėvėjimÄ , buvo 121 917,90 Lt, po gaisro - 7 037 Lt, todėl atsakovas kooperatyvui privalo atlyginti 114 880,90 Lt žalÄ , kuriÄ ir praÅ¡oma priteisti (2 t., 60-61 b. l.). II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. birželio 30 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė (2 t., 102-105 b. l.), iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovui priteisė 2 000 Lt atstovavimo iÅ¡laidų, valstybei 56 Lt procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų ir grÄ Å¾ino ieÅ¡kovui 4 260 Lt permokėtÄ Å¾yminio mokesčio dalį.

Teismas, įvertinęs raÅ¡ytinius įrodymus bei liudytojų parodymus nustatė, kad apie lizingo bÅ«du įgytÄ traktorių kooperatyvo nariams buvo žinoma - traktorius buvo remontuojamas kooperatyvo darbuotojų ir kooperatyvo lėšomis (1 t., 124-166 b. l.), atsakovas apie traktoriaus įsigijimÄ kooperatyvo narius informavo 2005-04-09 visuotinio susirinkimo metu (2 t., 10 b. l.), kooperatyvo darbuotojai patvirtino, jog traktorius kooperatyvui buvo bÅ«tinas ir kooperatyvui finansinių sunkumų nesukėlė. Teismas sprendė, kad nors sudarydamas lizingo sutartį atsakovas ir virÅ¡ijo savo, kaip juridinio asmens valdymo organo kompetencijÄ , tačiau įgydamas traktorių veikė kooperatyvo interesais, sandoris neprieÅ¡taravo kooperatyvo veiklos tikslams, kooperatyvui buvo naudingas, suinteresuoti asmenys nereikalavo atsakovo vienaÅ¡aliÅ¡kÄ sprendimÄ pirkti traktorių pripažinti negaliojančiu CK 2.82 straispnio 4 dalies pagrindu, nereiÅ¡kė reikalavimo pripažinti atsakovÄ tikruoju pirkėju vadovaujantis CK 1.87 straipsnio 1 dalimi, neginčijo sandorio CK 1.82 straipsnio 1 dalies ar kitais pagrindais, todėl padarė iÅ¡vadÄ , kad lizingo sutarties Å¡alimi yra ieÅ¡kovas, kuris ir turi atsakyti už prievoles, kilusias iÅ¡ sutarties.

Teismas analizavo vadovo atsakomybę pagal civilinius įstatymus ir pagal darbo teisės normas ir konstatavo, kad nustačius ieÅ¡kovo nurodytų ir kitų atsakovo veiksmų neteisėtumÄ turi bÅ«ti sprendžiama dėl jo materialinės atsakomybės pagal DK 255 straipsnio 5 punktÄ . Vertindamas atsakovo veiksmų teisėtumÄ , teismas sprendė, kad nei įstatymai, nei kooperatyvo įstatai administracijos vadovo prievolės drausti bendrovės turtÄ (iÅ¡skyrus privalomÄ jį civilinės atsakomybės draudimÄ ), ir konkrečiai – nuo gaisro, nenumatė; kad įrodymų apie tokios atsakovo pareigos buvimÄ kooperatyvo vidaus dokumentuose nėra.

Todėl atsakovo neveikimÄ , neapdraudžiant traktoriaus, teismas nepripažino neteisėtais veiksmais materialinės atsakomybės prasme. Teismas nenustatė priežastinio ryÅ¡io tarp turto neapdraudimo fakto ir kilusios žalos. IÅ¡ subjektyvių bylos duomenų – liudytojų parodymų, ieÅ¡kovo atstovo paaiÅ¡kinimų dėl traktoriaus eksploatavimo aplinkybių ir gaisro priežasties, bei draudimo taisyklių teismas sprendė, kad net ir esant draudimo apsaugai, nėra pagrindo pripažinti, kad įvykis bÅ«tų buvęs pripažintas draudžiamu ir žalÄ bÅ«tų padengęs draudikas.

Teismas nekonstatavo DK 246 straipsnio 2 ir 3 punktuose numatytų sÄ lygų materialinei atsakomybei kilti, todėl ieÅ¡kinį atmetė. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas likviduojama ŽŪK “Vytaučiai” praÅ¡o Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 30 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ Â sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Teismo sprendimas yra nepagrįstas, neteisėtas, prieÅ¡tarauja teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principams.

Teismas vadovavosi vidiniu įsitikinimu, o ne įstatymais.2. Atsakovas neturėjo visuotinio kooperatyvo narių sutikimo įsigyti traktorių. Atsakovas savavališkai, vienasmeniškai pasirašė sutartį, įgijo traktorių, todėl pažeidė tuo metu galiojusių 1998-03-19 kooperatyvo įstatų 8 ir 8.1 punktus, kuriuose nustatyta, kad valdymo organai yra visuotinis kooperatyvo susirinkimas ir valdyba. Administracijos vadovo pareigų šie įstatai nereglamentavo, todėl atsakovas galėjo veikti tik įstatų rėmuose, t. y. vykdyti visuotinio susirinkimo ir valdybos priimtus sprendimus.

Nupirkęs traktorių be valdymo organų sprendimo, atsakovas prisiėmė visÄ materialinę atsakomybę už jo iÅ¡saugojimÄ .

3. Apeliantas nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad dėl atsiradusios žalos atsakomybė tenka kooperatyvui, nes kooperatyvas patyrė žalÄ tik dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo). Ä®gijęs traktorių, atsakovas žinojo ir privalėjo suprasti, kad visÄ atsakomybę dėl jo eksploatacijos, kitų lizingo sutarties punktų vykdymo prisiima asmeniÅ¡kai, nes pats asmeniÅ¡kai, savo rizika, traktorių įgijo, todėl traktoriaus eksploatacijai ir priežiÅ«rai privalėjo skirti ypatingÄ dėmesį.

Atsakovas informavo kooperatyvo narius apie traktoriaus įsigijimÄ praėjus pusei metų, todėl kooperatyvo nariai nieko pakeisti nebegalėjo, nes jau buvo įmokėta didelė lizingo sutarties suma.4. Atsakovas jautėsi visiÅ¡ku Å¡eimininku ir kooperatyvo savininku, jame veikė ne kaip administracijos vadovas, o kaip savininkas, todėl bet kokie jo veiksmai, dėl kurių koopertavui padaryta žala, turi bÅ«ti vertinami kaip tyčinis žalos padarymas. Atsakovas žinojo apie prisiimtus įsipareigojimus, įgijus traktorių jį apdrausti nuo visų rizikų, tačiau ne tik pats nesiėmė jokių veiksmų įvykdyti savo pareigÄ , tačiau Å¡ios pareigos neperleido kitiems, atsakingiems kooperatyvo darbuotojams ar valdybos nariams, todėl yra atsakingas už atsiradusiÄ 114 880,90 Lt žalÄ .

5. Kooperatvo narių susirinkimas buvo sukviestas kooperatyvo narių iniciatyva. Kooperatyvo narių visuotinis susirinkimas ir valdybos posėdžiai nebuvo kviečiami daugiau nei tris metus. Valdybos nariai prie kooperatyvo valdymo nebuvo prileidžiami, todėl įtakoti traktoriaus eksploatacijos ar kitų sutarties sÄ lygų vykdymo neturėjo galimybės. Kooperatyve dirbo tik trys vadovaujantys specialistai ir trys mechanizatoriai, todėl nebuvo kam kontroliuoti kooperatyvo pirmininko veiklos.              Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas I.

B. praÅ¡o Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 30 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o apeliacinį sundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (2 t., 1-3 b. l.). AtsiliepimÄ Â grindžia Å¡iais argumentais:1. Kooperatyvo nariai apie įgytÄ traktorių žinojo, su juo kooperatyvo naudai buvo atliekami žemės Å«kio darbai, jokių pretenzijų atsakovui dėl to neiÅ¡reiÅ¡kė, 2006 m. atsakovÄ perrinko kooperatyvo pirmininku. Å ios aplinkybės rodo kooperatyvo narių pritarimÄ traktoriaus įsigijimui.

Be Å¡io traktoriaus, kartu buvo įsigyta tomis pačiomis sÄ lygomis ir kita žemės Å«kio technika, tačiau ieÅ¡kovas dėl Å¡ios žemės Å«kio technikos jokių pretenzijų atsakovui nereiÅ¡kia.

2. IeÅ¡kovas neįrodė atsakovo veiksmų neteisėtumo bei priežastinio ryÅ¡io tarp traktoriaus sudegimo ir atsakovo, kaip kooperatyvo pirmininko, veiksmų, todėl civilinė deliktinė aysakomybė nesant visų sÄ lygų, negali kilti.

3. IeÅ¡kovo pateikta nuostolių skaičiavimo metodika yra neaiÅ¡ki. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.Byloje nagrinėjamas ginčas dėl žemės Å«kio kooperatyvo pirmininko, kaip juridinio asmens valdymo organo, atsakomybės už juridiniam asmeniui padarytÄ Å¾alÄ . Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad reikalaudamas žalos atlyginimo ieÅ¡kovas įrodinėja atsakovo veiksmų, atliktų veikiant kaip kooperatyvo valdymo organui “vidiniuose” santykiuose, neteisėtumÄ , ir konstatavo, kad dėl atsakovo atsakomybės spręstina pagal darbo teisės normas, reglamentuojančias darbuotojo materialinę atsakomybę.

IeÅ¡kinio atmetimÄ teismas grindė tuo, kad byloje neįrodytos DK 246 straipnio 2 ir 3 punktuose numatytos materialinės atsakomybės sÄ lygos. Dėl atsakovo veiksmų kooperatyvui įsigyjant lizingo objektÄ vertinimo Byloje nustatyta, kad kooperatyvas įkurtas reorganizavus žemės Å«kio bendrovę „Vytaučiai“. Pagal 1998-09-19 kooperatyvo įstatus, kooperatyvo valdymo organai nuo 1998-03-19 iki 2006-06-06 buvo visuotinis kooperatyvo narių susirinkimas ir valdyba (1 t., 172-175 b. l.), todėl Å¡iuo laikotarpiu visi sprendimai, susiję su kooperatyvo valdymu ir kasdienine jo veikla, turėjo bÅ«ti priimti visuotiniame kooperatyvo narių susirinkime ar valdyboje.

BÅ«damas kooperatyvo valdybos pirmininku ir neturėdamas visuotinio kooperatyvo narių susirinkimo ar valdybos pritarimo, atsakovas 2004-12-16 su UAB „Hansa lizingas“ ir UAB „Dotnuvos projektai“ pasirašė lizingo sutartį Nr. LT013175/PPS, pagal kuriÄ turto iÅ¡pirkimo iki 2009-12-30 bÅ«du už 251 905 Lt kooperatyvas įsigijo traktorių CASE IH (duomenys neskelbtini) ( 1 t., 10-27 b. l.). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad sudarydamas Å¡iÄ sutartį, atsakovas virÅ¡ijo savo įgaliojimus.

Šios teismo išvados bylos šalys neginčija. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino minėto sandorio tikslus bei pasekmes kooperatyvui ir teisingai nustatė, kad atsakovo veiksmų neteisėtumas įgalinimų viršijimo aspektu nesukėlė ieškovui, kaip lizingo objekto įgijėjui, neigiamų pasekmių, ir kad prievoles pagal lizingo sutartį privalėjo vykdyti ieškovas. Apeliacinio skundo argumentai šiuo klausimu yra iš esmės analogiški išdėstytiems ieškinyje ir pirmosios instancijos teismo išvadų nepaneigia.

Apelianto argumentai, kad teismas neįvertino jo motyvų dėl atsakovo vadovavimo kooperatyvui autoritarinio pobÅ«džio, nagrinėjamu atveju teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi. Atkreiptinas dėmesys, kad kolegialÅ«s ieÅ¡kovo valdymo organai tokį atsakovo vadovavimo bÅ«dÄ toleravo, laikė tinkamu, nes 2006 m. perrinko jį kooperatyvo valdybos pirmininku ir iÅ¡rinko kooperatyvo administracijos vadovu. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡analizavo kooperatyvo kolegialių valdymo organų požiÅ«rį į ginčo turto įsigijimÄ , tinkamai įvertino lizingo sutarties neginčijimo aspektus ir padarė pagrįstas iÅ¡vadas dėl sandorio naudingumo ieÅ¡kovui.

Todėl apeliacinio skundo argumentais konstatuoti žalos dėl traktoriaus įsigijimo atsiradimÄ ir dėl to taikyti atsakovui atsakomybę nėra pagrindo. Dėl atsakovo veiksmų kooperatyvui neapdraudus lizingo objekto ir priežastinio ryÅ¡io su atsiradusia žala vertinimo Žalos atlyginimo reikalavimÄ juridinis asmuo kildina iÅ¡ vienasmenio administracijos vadovo veiksmų neteisėtumo, kuris grindžiamas aplaidžiu Å¡io valdymo organo pareigų atlikimu - sutartinio įsipareigojimo apdrausti lizingo objektÄ nevykdymu.

Pirmosios instancijos teismas Å¡iuos ieÅ¡kovo argumentus pripažino nepagrįstais ir nekonstatavo atsakovo veiksmų neteisėtumo. Byloje nustatyta, kad traktoriaus įgijimo lizingo bÅ«du sutartį kooperatyvo vardu sudarė jam pagal įstatymÄ ir įstatus atstovaujantis atsakovas. Pagal lizingo sutarties sÄ lygas už turto iÅ¡saugojimÄ atsakingas lizingo gavėjas (ieÅ¡kovas) (3.11. p.), pareiga sudaryti turto draudimo sutartį lizingo bendrovės naudai ir jÄ tinkamai vykdyti visÄ lizingo sutarties galiojimo laikotarpį tenka taip pat ieÅ¡kovui (5.1.11., 8.1.1.2., 8.2.1., 8.2.2 p.).

Lizingo sutartis reikalavo apdrausti turtÄ be kitų rizikų ir nuo gaisro (8.1.1.1. p.). Byloje nustatyta, kad dėl lizingo bÅ«du įsigytame traktoriuje kilusio gaisro traktorius buvo sunaikintas. Ä®vykio metu lizingo objektas nebuvo apdraustas, kooperatyvas nebuvo įgijęs nuosavybės teisių į šį turtÄ , nes jis dar nebuvo iÅ¡pirktas. Analizuojamų įvykių laikotarpiu atsakovas buvo kooperatyvo valdybos pirmininkas ir administracijos vadovas.Kooperatyvo valdymo organais yra narių susirinkimas, valdyba ir adminisracijos vadovas (Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 15 str. 1 d.).

Pagal Å¡io įstatymo 17 straipsnio 8 dalį, administracijos vadovas yra vienasmenis valdymo organas, vadovaujantis administracijai. Administracijos vadovas organizuoja ir vykdo kooperatinės bendrovės Å«kinę finansinę veiklÄ , atstovauja kooperatinei bendrovei santykiuose su trečiaisiais asmenimis, teisme, arbitraže, sudaro sandorius, priima į darbÄ ir atleidžia darbuotojus, sudaro su jais darbo sutartis, teikia valdybai medžiagÄ apie savo darbÄ , kooperatinės bendrovės veiklos programos, pajamų ir sÄ naudų sÄ matos, finansinės atskaitomybės ir pelno (nuostolio) paskirstymo projektus, atlieka kitus kooperatinės bendrovės įstatuose jo kompetencijai priskirtus veiksmus.

Administracijos darbo tvarka nustatoma administracijos darbo reglamente. Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ieškovo 2006-06-07 įstatų 25, 28 punktuose ( 1 t., 98-103 b. l.). Pagal minėto įstatymo 17 straipsnio 10 dalį, valdybos nariai ir valdybos pirmininkas, administracijos vadovas privalo atlyginti kooperatinei bendrovei nuostolius, padarytus dėl valdybos arba administracijos vadovo sprendimų, priimtų pažeidžiant kooperatinės bendrovės įstatus ar su kooperatinių bendrovių veikla susijusius įstatymus.

Valdybos nario ir valdybos pirmininko arba administracijos vadovo atsistatydinimas ar paÅ¡alinimas iÅ¡ pareigų neatleidžia jo nuo nuostolių, kurie susidarė dėl jo kaltės, atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamam atvejui taikomas teisinis reglamentavimas nenumato administracijos vadovo prievolės apskritai drausti bendrovės turtÄ (iÅ¡skyrus privalomÄ jį civilinės atsakomybės draudimÄ ), ir konkrečiai – nuo gaisro, todėl atsakovo neveikimÄ neapdraudžiant traktoriaus nelaikė neteisėtais veiksmais.

Teisėjų kolegija nesutinka su Å¡iomis pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis. Pagal lizingo sutartį ieÅ¡kovas tapo transporto priemonės (traktoriaus) valdytoju, todėl jam kilo pareiga apdrausti šį turtÄ civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu pagal Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymÄ . TokiÄ pareigÄ ieÅ¡kovas prisiėmė ir pagal lizingo sutarties 8.1 punktÄ . Apdrausti lizingo objektÄ nuo gaisro reikalavo sutarties 8.1.1.1. punktas.

Taigi, lizingo gavėjo pareiga drausti lizingo objektÄ kilo iÅ¡ sutarties ir iÅ¡ įstatymo. Byloje nėra duomenų, kad traktorius buvo apdraustas privalomuoju draudimu.Pagal aptartas Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo ir ieÅ¡kovo įstatų nuostatas, administracijos vadovui tenka pareiga efektyviai valdyti kooperatyvo turtÄ , užtikrinti jo apsaugÄ , tinkamai vykdyti kooperatyvo prisiimtus sutartinius įsipareigojimus. Žemės Å«kio kooperatyvas yra fizinių asmenų įsteigta įmonė, skirta narių ekonominiams, socialiniams bei kultÅ«riniams poreikiams tenkinti (Ä®statų 1 p.).

Kasacinio teismo yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad įmonės administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukÅ¡tesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui; įmonę ir administracijos vadovÄ sieja pasitikėjimo ( fiduciariniai) santykiai; tai reiÅ¡kia, kad įmonės administracijos vadovas privalo ex officio veikti iÅ¡imtinai įmonės interesais; administracijos vadovui keliama lojalumo pareiga (duty of loyalty); įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimÄ ; jis turi veikti rÅ«pestingai, sÄ Å¾iningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viskÄ , kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus; ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju tinkamai vykdė savo pareigas nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rÅ«pestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matÄ (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L.

B. v. AB bankas „Snoras“, bylos Nr. 3K-3-880/2002; 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. J. J. v. J. B. ir kt., bylos Nr. 3K-7-266/2006). Pagal lizingo sutartį pareiga iÅ¡saugoti lizingo turtÄ tenka kooperatyvui, kuris prisiėmė turto atsitiktinio žuvimo, praradimo, sugadinimo ar sužalojimo rizikÄ taip pat pareigÄ apdrausti šį turtÄ ir tinkamai vykdyti draudimo sutartį. Administracijos vadovas atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimÄ , turi veikti rÅ«pestingai, sÄ Å¾iningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viskÄ , kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė (Å¡iuo atveju kooperatyvas) veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus.

Kasdieninės įmonės veiklos organizavimas apima pareigÄ tinkamai vykdyti visus įmonės įsipareigojimus pagal prisiimtas sutartines prievoles. Kai įmonės prievolės neįvykdomos dėl aplaidaus administracijos vadovo pareigų atlikimo (neveikimo), tai yra pagrindas konstatuoti Å¡io valdymo organo veiksmų neteisėtumÄ . Atsakovo kasmetinės atostogos tuo metu, kai turėjo bÅ«ti pratęsta lizingo objekto draudimo apsauga, neturi teisinės reikÅ¡mės tinkamam prievolių vykdymui, nes atsakovo, kaip administracijos vadovo, pareiga užtikrinti tinkamÄ juridinio asmens veiklos organizavimÄ ir vykdymÄ apima ir administracijos vadovo kasmetinių atostogų metu.

Byloje nepateikta raÅ¡ytinių įrodymų, pagrindžiančių atsakovo pavadavimÄ jo kasmetinių atostogų metu, todėl nėra teisinio pagrindo iÅ¡vadai, jog dėl draudimo sutarties nepratęsimo yra atsakingas ne kooperatyvo pirmininkas, o kitas asmuo. IeÅ¡kovui nevykdant pareigos apsaugoti lizingo objektÄ draudimu, lizingo bendrovė įgija teisę, bet ne pareigÄ , ieÅ¡kovo sÄ skaita pati tinkamai apdrausti turtÄ ar sudaryti transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį ir taikyti ieÅ¡kovui sankcijas (lizingo sutarties 8.2.1. p.).

Byloje nėra duomenų, kad lizingo sutarties Å¡alys buvo susitarusios dėl lizingo bendrovės įsipareigojimo sudaryti draudimo sutartį ir dėl to pasiraÅ¡iusios atitinkamÄ pakeitimÄ , kaip tai numatyta lizingo sutarties 8.1.4 punkte. Å ios aplinkybės bei sutartinė kooperatyvo pareiga iÅ¡saugoti lizingo turtÄ paneigia atsakovo argumentus, kad ne tik lizingo gavėjas, bet ir lizingo bendrovė turėjo pareigÄ drausti lizingo turtÄ ir dėl to ji taip pat yra atsakinga už kilusias pasekmes. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas patyrė žalÄ dėl to, kad gaisro metu sudegė lizingo bÅ«du valdomas traktorius.

Byloje neįrodyta, kad atsakovo veiksmai (neveikimas) lėmė turto sunaikinimÄ . Todėl Å¡iuo aspektu atsakovo atsakomybė negalima.Atsakovui neįvykdžius pareigos apdrausti turtÄ , sudegus Å¡iam turtui ieÅ¡kovas įvykdė likusius įsipareigojimus lizingo bendrovei ir įgijo nuosavybės teises į sunaikintÄ turtÄ , tokiu bÅ«du patirdamas iÅ¡laidas dėl likusių turto iÅ¡pirkimo įmokų sumokėjimo. IeÅ¡kovo teigimu, draudimo apsaugos turtui jo sunaikinimo metu nebuvimas lėmė draudimo iÅ¡mokos negavimÄ , o tai savo ruožtu sÄ lygojo ieÅ¡kovo pareigÄ sumokėti lizingo davėjui likusias turto iÅ¡pirkimo įmokas už gaisro metu sunaikintÄ lizingo objektÄ .

Taigi, nustatytų atsakovo neteisėtų veiksmų pasekmės iÅ¡ esmės siejamos su iÅ¡laidomis, kurias ieÅ¡kovas patyrė iÅ¡pirkdamas gaisro sunaikintÄ lizingo objektÄ , kai draudimo apsaugai esant nesumokėtas iÅ¡pirkimo įmokas galėjo padengti draudimo iÅ¡moka. Tai patvirtina lizingo sutarties 8.2.3. punktas, pagal kurį iÅ¡ draudimo iÅ¡mokos, kuriÄ draudikas iÅ¡moka pavogus, žuvus ar sugedus turtui (draudikui ar nepriklausomam ekspertui pripažinus turtÄ neremontuotinu), apmokamos draudimo iÅ¡mokos gavimo dienai lizingo gavėjo nesumokėtos turto iÅ¡pirkimo įmokos, netesybos, kiti nesumokėti mokėjimai, palÅ«kanos, o likusi draudimo iÅ¡mokos suma pervedama lizingo gavėjui.

Atsakomybė negalima, jeigu nenustatoma viena iÅ¡ bÅ«tinųjų sÄ lygų - priežastinis neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos ryÅ¡ys. Ar egzistuoja priežastinis ryÅ¡ys tarp asmens atliktų veiksmų (neveikimo) ir kilusių neigiamų padarinių, sprendžiama iÅ¡ konkrečių bylos aplinkybių. Pagal CK 6.247 straipsnio pateiktÄ priežastinio ryÅ¡io apibrėžtį ir formuojamÄ teismų praktikÄ skiriamas tiesioginis ir netiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. Tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu laikomas toks priežastinis ryÅ¡ys, kai dėl neteisėtų asmens veiksmų žala atsiranda tiesiogiai, t. y., teisinę pareigÄ pažeidusio asmens veiksmai yra tiesiogiai susiję su kilusiais neigiamais padariniais.

Netiesioginis priežastinis ryÅ¡ys konstatuojamas tada, kai asmens veiksmai tiesiogiai nelemia žalos padarymo, tačiau sudaro sÄ lygas žalai atsirasti ir jai padidėti. Nagrinėjamu atveju, kolegijos vertinimu, galima bÅ«tų spręsti dėl netiesioginio priežastinio ryÅ¡io tarp nustatytų neteisėtų atsakovo veiksmų ir patirtų ieÅ¡kovo iÅ¡laidų egzistavimo tik nustačius ir įvertinus esminės reikÅ¡mės Å¡iam ryÅ¡iui konstatuoti turinčias aplinkybes, susijusias su prielaidų draudimo iÅ¡mokai gauti buvimu.

 Pirmosios instancijos teismas nenustatė priežastinio neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo ryÅ¡io, motyvuodamas tuo, kad net ir esant draudimo apsaugai pagal ankstesnio draudimo taisykles draudimo iÅ¡moka nebÅ«tų buvusi iÅ¡mokėta, nes turtas buvo eksploatuojamas netinkamai. IÅ¡vados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi bÅ«ti logiÅ¡kai pagrįstos byloje surinktais duomenimis. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimÄ ar nebuvimÄ , kai tokiai iÅ¡vadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų.

Ä®rodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010). Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo konstatuoti netinkamo lizingo objekto eksploatavimo faktÄ , remdamasis vien tik ieÅ¡kovo atstovų paaiÅ¡kinimais dėl gesintuvo nebuvimo, kai juos paneigia byloje esančios publikacijos duomenys apie traktoriaus gesinimo aplinkybes (1 t., 30-31 b. l.).

Draudimo iÅ¡moka mokama esant draudžiamam įvykiui. Ar įvykis yra draudžiamas sprendžia draudikas pagal draudimo sutarties sÄ lygas ir jai taikomas draudimo taisykles. Ankstesnių laikotarpių draudimo sutartimis lizingo turtas buvo draudžiamas Å«kininko turto draudimu nuo ugnies, vandens, vagystės, atsitrenkimo rizikų (2 t., 15-20 b. l.). Pagal Å¡io draudimo taisykles ugnies rizika apibrėžiama kaip gaisro – ugnies, atsiradusi ne Å¡iam tikslui skirtame židinyje arba iÅ¡siveržusi iÅ¡ jo ir galinti plisti savaime (4.1.1. punktas).

Å iose taisyklėse taip pat numatyti atvejai, kada nuostoliai dėl gaisro neatlyginami. Apie tai, kad gaisro kilimo priežastimi galėjo bÅ«ti kondicionierius, pirmosios instancijos teismas sprendė iÅ¡ liudytojo parodymų (2 t., 34 b. l.). Byloje esanti Klaipėdos apskrities prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybos 2008-08-04 pažyma patvirtina gaisro faktÄ , tačiau joje gaisro priežastis nenurodyta (1 t., 28 b. l.). Sprendžiant dėl atsakovo atsakomybės, gaisro kilimo priežastis yra svarbi aplinkybė nustatant ieÅ¡kovo galimybę gauti draudimo iÅ¡mokÄ tuo atveju, jei atsakovas, kaip administracijos vadovas, bÅ«tų įvykdęs visas kooperatyvo prisiimtas sutartines pareigas.

Apeliacinės instancijos teismui pateikta Kretingos prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos pažyma liudija tikėtinÄ gaisro priežastį – trumpÄ jungimÄ traktoriaus kabinos elektros instaliacijoje (2 t., 123 b. l.). Å ie gaisro priežasties duomenys nėra pakankami teismui spręsti apie tai, ar įvykis bÅ«tų pripažintas draudžiamu. Å iai aplinkybei nustatyti reikalingi papildomi ginčo turtÄ ankščiau draudusios draudimo įmonės duomenys dėl įvykio draudžiamumo, dėl galimos draudimo iÅ¡mokos dydžio.

Pripažinus įvykį draudžiamu, reikalinga įvertinti ir lizingo bendrovės duomenis apie po įvykio ieÅ¡kovo sumokėtų įmokų dydį ir galimÄ jų padengimÄ draudimo iÅ¡moka. Po įvykio lizingo bendrovei ieÅ¡kovo sumokėtų įmokų dydžiui nustatyti byloje esantys duomenys nėra pakankami (1 t., 29 b. l.; 2 t., 80 b. l.). IeÅ¡kovas neįrodė, kad už tinkamÄ traktoriaus eksploatavimÄ yra atsakingas atsakovas. Tačiau nustačius, kad traktoriaus elektros instaliacija buvo techniÅ¡kai netvarkinga, svarstytinas klausimas dėl atsakingo už traktoriaus techninę bÅ«klę asmens įtraukimo dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu be savarankiÅ¡kų reikalavimų.Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo Å¡alių pareiga (CPK 12, 178 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje sodininkų bendrija „ Å ermukÅ¡nėlė“ v.

J. Z., bylos Nr. 3K-3-460/2008). Jeigu teismas, nagrinėdamas bylÄ , nustato, kad nėra pagrindo reikalavimÄ tenkinti visa apimtimi, o yra pagrindas reikalavimÄ patenkinti iÅ¡ dalies, tai teismas turi priimti sprendimÄ reikalavimÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, jeigu Å¡alis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas įvertinęs byloje pateiktus įrodymus. Tai atitinka Europos deliktų teisės nuostatas (žr. Principles of European Tort Law; www. egtl. org).

Pagal principų 2:105 straipsnį teismas gali nustatyti nuostolių dydį, jeigu šalis tikslaus dydžio įrodyti negali arba jeigu tai yra neekonomiška (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. S. P., bylos Nr. 3K-3-69/2009). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostata, jog jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas, reiškia, kad kai šalys nesutaria dėl nuostolių dydžio, konkretų jų dydį nustato teismas, įvertinęs abiejų šalių pateiktus įrodymus.

Å i nuostata negali bÅ«ti aiÅ¡kinama kaip įpareigojanti teismÄ visais atvejais savo iniciatyva rinkti įrodymus priteistinų nuostolių dydžiui nustatyti. Teismas, taikydamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo (CPK 12 str.). 114 880, 90 Lt žalÄ ieÅ¡kovas grindžia traktoriaus įsigijimo kainos 224 200 Lt, savikainos sudegimo dienÄ 121 917,90 Lt ir likutinės 7 037 Lt vertės santykiu (2 t., 62-79 b. l.). Teisėjų kolegijos vertinimu, tokio dydžio žala nagrinėjamu atveju negali bÅ«ti priteisiama, nes neįrodyti atsakovo neteisėti veiksmai dėl turto sunaikinimo.

Žalos atlyginimo reikalavimas grindžiamas atsakovo neveikimu dėl pareigos iÅ¡saugoti turtÄ neįvykdymo, todėl Å¡iuo aspektu žalos dydis sietinas su gautinos draudimo iÅ¡mokos dydžiu. Kadangi byloje nėra objektyvių duomenų apie galimÄ draudimo iÅ¡mokÄ , nėra galimybės nustatyti ieÅ¡kovo patirtų nuostolių dydžio, kol nenustatyta likusių ieÅ¡kovo piniginių įsipareigojimų lizingo bendrovei apimtis draudimo iÅ¡mokos gavimo atveju. Ä®vertinus iÅ¡dėstytas aplinkybes, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė svarbių kilusiam ginčui iÅ¡spręsti aplinkybių, susijusių su įvykio draudžiamumu, kaip prielaida gauti draudimo iÅ¡mokÄ , kurios reikÅ¡mingos sprendžiant dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinio ryÅ¡io egzistavimo bei žalos dydžio.

Dėl nurodytų neiÅ¡tirtų faktinių aplinkybių apimties ir pobÅ«džio, reikalautinų įrodymų gavimo galimybių yra pagrindas iÅ¡vadai, kad byla apeliacinės instancijos teisme bÅ«tų nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, todėl konstatuotinas bylos esmės neatskleidimas. Bylos esmės neatskleidimas yra esminis proceso teisės normų pažeidimas. Nustačius eksploatuoto traktoriaus techninės bÅ«klės trÅ«kumus, turės bÅ«ti sprendžiamas atsakingų už jÄ asmenų dalyvavimo byloje klausimas, kurio apeliacinės instancijos teismas negali iÅ¡spręsti, aiÅ¡kinamos ir svarstomos bylos faktinės ir teisinės aplinkybės, o po jų esminio iÅ¡tyrimo ir įvertinimo užtikrinta apeliacijos teisė, todėl teisėjų kolegija sprendžia esant pagrindÄ perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p.).

Nagrinėjant bylÄ iÅ¡ naujo, nepažeidžiant Å¡alių rungimosi ir lygiateisiÅ¡kumo principų (CPK 12, 17 str.) ir tinkamai įgyvendinant kooperacijos principÄ (CPK 8 str.), spręstina dėl draudimo iÅ¡mokos gavimo prielaidų ir jos dydžio, pasiÅ«lant Å¡alims pateikti papildomus įrodymus Å¡ioms aplinkybėms nustatyti ir jas įvertinti. Taip pat svarstytina ir dėl atsakovo atsakomybės – civilinės deliktinės pagal Civilinio kodekso normas ar materialinės pagal darbo teisės nuostatas, rÅ«Å¡ies, iÅ¡ naujo įvertinant santykių, kuriuose veikdamas kaip kooperatyvo valdymo organas atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, pobÅ«dį. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 30 d. sprendimÄ panaikinti ir bylÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėjos                                                                                                                Danutė GasiÅ«nienė          Marytė Mitkuvienė          Nijolė PiÅ¡kinaitė