0c18cfd7-e275-4c98-a13b-466d8f8b596b · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-1396-413/2012;Pirmosios instancijos teismo teisėjas Artūras Šafronas;Procesinio sprendimo kategorijos:30.2;30.9.1; 121.14; 121.18. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. lapkričio 5 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Cirulienės, Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė) ir Gintauto Koriagino (pranešėjas), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės I.

P. ir atsakovių R. G. G. ir H. G. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 27 d. sprendimo ir 2012 m. liepos 11 d. papildomo sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. 2-6849-454/2012 pagal ieškovės I. P. ieškinį atsakovėms R. G. G. ir H. G., tretieji asmenys Kauno miesto savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius, dėl nuosavybės teisės gynimo, ir atsakovių R.

G. G. ir H. G. prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl teisės rengti žemės sklypo detalųjį planÄ pripažinimo.Teisėjų kolegija n u s t a t ė:I. Ginčo esmė Å alys yra 590 kv. m žemės sklypo, gyvenamojo namo 1A1m, pagalbinio Å«kio/Å«kinio pastato 2I1m ir kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), bendraturtės. IeÅ¡kovei nuosavybės teise priklauso patalpos gyvenamajame name, plane pažymėtos Nr. I-2, 1-3, I-7, I-8, kurių bendras plotas 35,16 kv. m; 5/6 dalys namų valdos žemės sklypo; 8/18 dalys Å«kinio pastato 2I1m;

½ dalis kitų statinių. Kita dalis nurodyto turto priklauso atsakovėms. Be to, pagal nustatytÄ Å¾emės sklypo naudojimosi tvarkÄ , ieÅ¡kovė naudojasi sklypo dalimi, plane pažymėta raide A, atsakovės - sklypo dalimis, pažymėtomis raide B1 ir B2. Sklypo dalimis, plane pažymėtomis raide C1 ir C2, Å¡alys naudojasi bendrai. IeÅ¡kovė nori įteisinti pagal A. N. įmonės parengtÄ projektÄ jai priklausančių gyvenamųjų patalpų rekonstrukcijÄ , atsidalinti gyvenamojo namo pastogę, savo naudojamame žemės sklypo dalyje, plane pažymėta raide A, statyti naujÄ namų Å«kio paskirties pastatÄ (garaÅ¾Ä ) ir parengti prijungimui prie turimo žemės sklypo apie 320 kv. m įsiterpusio laisvo valstybinės žemės ploto detalųjį planÄ .

Kadangi paminėtiems veiksmams atlikti pagal teisės aktų reikalavimus reikalingas atsakovių sutikimas, o tokį sutikimÄ jos duoti atsisako, ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama:

1. Pripažinti nepagrįstu atsakovių atsisakymÄ duoti sutikimÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka gauti ieÅ¡kovei I. P. statybÄ leidžiančius dokumentus: leidimÄ statyti naujÄ statinį - namų Å«kio pastatÄ su garažu žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalyje, plane pažymėta raide A, ir, baigus statybos darbus, įregistruoti naujai sukurtÄ daiktÄ ieÅ¡kovės vardu bei pripažinti ieÅ¡kovei teisę atlikti Å¡iuos veiksmus be atsakovių sutikimo.

2. Pripažinti nepagrįstu atsakovių atsisakymÄ duoti sutikimÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka gauti ieÅ¡kovei I. P. statybÄ leidžiančius dokumentus: leidimÄ rekonstruoti statinį - gyvenamojo namo lAlm (unikalus (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalį, kurioje yra ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise priklausantis butas/patalpa (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pagal A. N. įmonės parengtus projektinius pasiÅ«lymus, ir, atlikus rekonstravimo darbus, įregistruoti daiktines teises į rekonstruotÄ daiktÄ ieÅ¡kovės I.

P. vardu bei pripažinti ieÅ¡kovei teisę atlikti Å¡iuos veiksmus be atsakovių sutikimo.3. Pripažinti nepagrįstu atsakovių atsisakymÄ duoti sutikimÄ ieÅ¡kovei organizuoti žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), detalaus plano rengimÄ (planavimo tikslas - apie 320 kv. m. įsiterpusio laisvo valstybinės žemės ploto prijungimas, sklypo bÅ«do, pobÅ«džio, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo nustatymas, nekeičiant esamos pagrindinės tikslinės žemės paskirties) ir prijungti laisvÄ Ä¯siterpusį valstybinės žemės sklypo plotÄ prie žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bei pripažinti ieÅ¡kovei teisę atlikti Å¡iuos veiksmus be atsakovių sutikimo.4.

Pripažinti ieÅ¡kovei teisę be žemės (unikalus Nr. 1901-0021/0052) bendraturčių atsakovių sutikimo iÅ¡sipirkti 5/6 dalis įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto, atitinkamai atsakovėms pripažinti teisę įsigyti 1/6 dalį įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto, nustatant, kad proporcingai turimai žemės sklypo daliai ieÅ¡kovė ir atsakovės dengia visas iÅ¡laidas, susijusias su detalaus plano rengimu.5. Atidalinti gyvenamojo namo lAlm (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pastogę, nustatant, kad ieÅ¡kovė naudosis, valdys ir disponuos virÅ¡ jai priklausančio buto/patalpų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančiÄ pastogės dalį, VÄ® Registrų centras Kauno filialo parengtame plane pažymėta indeksu 2-1 (16.18 kv. m), o atsakovės naudosis, valdys ir disponuos virÅ¡ joms nuosavybės teise priklausančio buto/patalpų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ pastogės dalį, plane pažymėta indeksu 2-2 (17.43 kv. m).

PrieÅ¡ieÅ¡kiniu atsakovės prašė pripažinti joms teisę rengti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), detalųjį planÄ (dėl 320 kv. m. įsiterpusio laisvo valstybinės žemės ploto prijungimo). Savo nesutikimÄ su ieÅ¡kovės reikalavimais atsakovės grindė tuo, kad pagal A. N. įmonės parengtÄ projektinį pasiÅ«lymÄ ieÅ¡kovei rekonstruojant gyvenamojo namo dalį, iÅ¡ 1-3 patalpos bÅ«tų projektuojami laiptai į numatomÄ Ä¯rengti mansardÄ , tačiau Å¡ie laiptai jau yra įrengti, savavaliÅ¡kai nupjovus laikančiÄ sias namo konstrukcijas - medinio perdengimo sijas, ir taip suformavus angÄ pateikimui į palėpę.

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyrius 2010 m. balandžio 9 d. surašė ieÅ¡kovei SavavaliÅ¡kos statybos aktus ir 2010 m. balandžio 15 d. pareikalavo kuo skubiau, bet ne vėliau kaip iki 2010 . gegužės 17 d., likviduoti savavaliÅ¡kos rekonstrukcijos padarinius - atstatyti į buvusiÄ padėtį nupjautas dvi medines sijas, panaikinti iÅ¡kirstÄ angÄ mediniame perdenginyje, panaikinti lauko sienoje įrengtas duris taip, kad nebÅ«tų pažeisti bendraturčių interesai ir bÅ«tų paÅ¡alinta rekonstruojamo namo konstrukcijų avarijos grėsmė.

Dėl savavaliÅ¡kai ieÅ¡kovės atliktų gyvenamojo namo statybos/rekonstrukcijos darbų suskilinėjo gyvenamojo namo pamatai, įtrÅ«ko atsakovėms priklausančių patalpų sienų tinkas, vienos iÅ¡ lauko sienų virÅ¡utinė dalis pavirto į iÅ¡orę ir deformavosi, dėl ko neįmanoma atidaryti Å¡ioje sienoje esančio lango, o nupjautų perdengimo sijų vienas galas iki Å¡iol yra nepritvirtintas, visu svoriu remiasi į pertvarinę, nelaikančiÄ sienÄ , sukeldamas tolimesnius gyvenamojo namo konstrukcijų pokyčius.

Atsakovės nesutinka su garažo statyba dėl to, kad iki Å¡iol nežinoma, kurioje vietoje ir kokio dydžio bus statomas Å¡is statinys, neaiÅ¡ku, ar bus laikomasi nustatytų prieÅ¡gaisrinių atstumų, nepateikta jokia šį statinį charakterizuojanti informacija. IÅ¡ patikslinto ieÅ¡kinio neaiÅ¡ku, ar ieÅ¡kovė nori statyti namų Å«kio paskirties pastatÄ (garaÅ¾Ä ), ar namų Å«kio pastatÄ su garažu. IeÅ¡kovė, reikÅ¡dama reikalavimÄ dėl detalaus plano rengimo ir laisvos valstybinės žemės prijungimo, pateikė teismui tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , o reikalavimas pripažinti jai teisę įsigyti ir prijungti 5/6 dalis įsiterpusios laisvos valstybinės žemės negali bÅ«ti Å¡ios bylos nagrinėjimo dalyku, kadangi šį klausimÄ sprendžia valstybės įgaliota institucija per detaliojo planavimo procedÅ«rÄ .

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. vasario 27 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies:

1) pripažino ieÅ¡kovei teisę be atsakovių R. G. G. ir H. G. sutikimų įstatymų nustatyta tvarka gauti statybÄ leidžiančius dokumentus: leidimÄ statyti naujÄ statinį - namų Å«kio pastatÄ su garažu žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini);

2) nustatė ieÅ¡kovei Å¡eÅ¡ių mėnesių terminÄ nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis parengti projektinę dokumentacijÄ ir gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ ;

3) pasibaigus terminui gauti projektinę dokumentacijÄ , įpareigojo ieÅ¡kovę savo lėšomis nugriauti savavaliÅ¡kai atliktÄ statinio rekonstrukcijÄ . Priteisė ieÅ¡kovei solidariai iÅ¡ atsakovių R. G. G. ir H. G. 319 Lt žyminio mokesčio, 1300 Lt advokato atstovavimo iÅ¡laidų, 1210 Lt iÅ¡laidų už ekspertizes. Priteisė solidariai iÅ¡ atsakovių 72,60 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.Papildomu 2012 m. liepos 11 d. sprendimu teismas nusprendė ieÅ¡kovės reikalavimus:

1) pripažinti nepagrįstu atsakovių atsisakymÄ duoti sutikimÄ â€“ leidimÄ rekonstruoti statinį;

2) pripažinti nepagrįstu atsakovių atsisakymÄ duoti sutikimÄ ieÅ¡kovei organizuoti detalaus plano rengimÄ ;

3) pripažinti ieÅ¡kovei teisę be atsakovių sutikimo gauti statybÄ leidžiančius dokumentus – leidimÄ rekonstruoti statinį;

4) pripažinti ieÅ¡kovei teisę be atsakovių sutikimo perimti detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teises ir pareigas organizuoti žemės sklypo detalaus plano rengimÄ ;

5) nustatyti, kad proporcingai turimai žemės sklypo daliai ieškovės ir atsakovė dengia visas išlaidas, susijusias su detalaus plano rengimu;

6) pripažinti ieÅ¡kovei teisę be žemės bendraturčių sutikimo įsipirkti 5/6 dalis įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto, palikti nenagrinėtais.1. Dėl naudojimosi pastoge tvarkos nustatymo. Bylos nagrinėjimo metu Å¡alys taikai susitarė dėl pastogės naudojimosi tvarkos nustatymo, todėl teismas 2011 m. birželio 29 d. nutartimi patvirtino taikos sutartį joje nurodytomis sÄ lygomis ir bylÄ nutraukė (t. 3, b. l. 23, 24, 47,48).

2. Dėl ieÅ¡kovės teisės be atsakovių sutikimo gauti leidimÄ statyti naujÄ statinį - namų Å«kio pastatÄ su garažu žemės sklypo dalyje, plane pažymėta raide A, ir baigus statybos darbus atlikti teisinę registracija pagal A. N. įmonės parengtus projektinius pasiÅ«lymus. Teismas sprendė, kad atsakovių abejonės dėl to, kurioje sklypo dalyje bus statomas statinys, kokie bus iÅ¡laikomi atstumai, ar bus privažiavimas atsakovėms prie joms priklausančio Å«kinio pastato, yra nepakankamai argumentuotos, kadangi ieÅ¡kovės prieÅ¡projektiniuose pasiÅ«lymuose nurodyta, kad statinys bus statomas žemės sklypo dalyje, kuriuo naudojasi ieÅ¡kovė.

3. Dėl gyvenamojo namo rekonstrukcijos. Atsižvelgdamas į atsakovių paaiÅ¡kinimus, byloje surinktus raÅ¡ytinius įrodymus: 2010-04-09 savavaliÅ¡kos statybos aktÄ Nr. SSA-20-100409-00003 (t 2., b. l. 135-140), Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros departamento statybos valstybinės priežiÅ«ros skyriaus 2009-01-07 patikrinimÄ vietoje, UAB „Įraža“ statinio ir statinio projekto eksperto J. R. 2009-01-19 iÅ¡vadÄ â€žDėl pastato konstrukcijų techninės bÅ«klės“, VÄ® Kauno regiono statybos konsultavimo ir audito centro 2011-06-22 Nr. 11-89 statinio dalinės ekspertizės aktÄ (3 t. b. l. 33-35) ir prieÅ¡taravimus tarp atliktų ekspertizių, teismas sprendė, kad tik ieÅ¡kovei kreipusis dėl statybos leidimo Å¡ie neaiÅ¡kumai gali bÅ«ti paÅ¡alinti.

Teismas sprendė, kad kiti ieÅ¡kovės reikalavimai dėl statybos ir rekonstrukcijos įteisinimo yra prieÅ¡laikiniai ir iÅ¡vestiniai, todėl plačiau nenagrinėtini bei netenkintini.4. Dėl detalaus plano regimo. IÅ¡ Å¡alių susiraÅ¡inėjimo medžiagos ir kitų bylos dokumentų teismas sprendė, kad nėra pasinaudota ikiteismine ginčo sprendimo tvarka, t. y. byloje nėra duomenų, jog buvo pradėta procedÅ«ra dėl detaliojo plano rengimo sÄ lygų iÅ¡davimo bei atsisakyta Å¡ias sÄ lygas iÅ¡duoti neesant kito bendraturčio sutikimo (Lietuvos Respublikos Aplinkos Ministro 2004 m. gegužės 3 d.

įsakymas Nr. D1-239 „Dėl detaliųjų planų rengimo taisyklių patvirtinimo“). Siekdamas neužkirsti kelio ateityje Å¡alims pasinaudoti tokia teise, ieÅ¡kinio ir prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus dėl teisės pripažinti be bendraturčio sutikimo perimti detaliojo plano organizatoriaus teises teismas paliko nenagrinėtais. IeÅ¡kinio reikalavimus dėl iÅ¡laidų rengiant detalųjį planÄ bei pripažinimo teisės į didesnę iÅ¡perkamo sklypo dalį teismas vertino kaip iÅ¡ankstinius, todėl paliko juos nenagrinėtais.

5. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo. Teismas priteisė iÅ¡ atsakovių solidariai paÅ¡to iÅ¡laidas valstybei (CPK 88 str. 1 d. 9 p.). Nustatęs, kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys tenkinamas 50 proc., proporcingai patenkintų reikalavimų daliai teismas solidariai iÅ¡ atsakovių priteisė ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas (CPK 93 str. 2 d.). III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai IeÅ¡kovės atstovė apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 29 d. sprendimo dalį, kuria teismas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio dalį paliko nenagrinėta, ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ :- pripažinti ieÅ¡kovei I.

P. teisę be atsakovių G. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir H. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) sutikimo perimti detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teises ir pareigas organizuoti žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), detalaus plano rengimÄ (planavimo tikslas - apie 320 kv. m. įsiterpusio laisvo valstybinės žemės ploto prijungimas, sklypo bÅ«do, pobÅ«džio, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo nustatymas, nekeičiant esamos pagrindinės tikslinės žemės paskirties) ir prisijungti laisvÄ Ä¯siterpusį valstybinės žemės sklypo plotÄ prie žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini);- pripažinti ieÅ¡kovei I.

P. teisę be žemės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) bendratučių G. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir H. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) sutikimo iÅ¡pirkti 5/6 dalis įsiterpusio laisvos valstybinės žemės, atitinkamai atsakovėms pripažinti teisę įsigyti 1/6 dalį įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto;- nustatyti, kad proporcingai turimai žemės sklypo daliai ieÅ¡kovė ir atsakovės dengia visas iÅ¡laidas, susijusias su detalaus plano rengimu (CK 4.76 str.);- iÅ¡spręsti bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų nagrinėjant bylÄ pirmos instancijos teisme, klausimÄ ;- priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme (t. 4, b. l. 47-51).Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:1.

Dėl detalaus plano rengimo. Teismas, spręsdamas ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl pripažinimo ieÅ¡kovei teisės be bendraturčių (atsakovių) sutikimo perimti žemės sklypo detalaus plano organizatoriaus teises ir pareigas, netinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, kurios buvo įrodinėjamos procese, netinkamai taikė ir aiÅ¡kino materialinės teisės normas, reglamentuojančias detalųjį planavimÄ , neatsižvelgė į aukÅ¡tesnės instancijos teismų Å¡iuo klausimu formuojamÄ teismų praktikÄ (Klaipėdos apygardos teismo 2008-10-22 nutartis c. b.

Nr. 2A-732-159/2008; 2009-04-30 nutartis c. b. Nr. 2A-322-125/2009; Å iaulių apygardos teismo 2011-06-06 nutartis c. b. Nr. 2A-292-357/2011; Panevėžio apygardos teismo 2012-02-21 nutartis civ. byla Nr. 2A-106-212/2012). Apeliantės nuomone, teisiÅ¡kai nepagrįsta ir nemotyvuota teismo iÅ¡vada, jog nebuvo pasinaudota ikiteismine tvarka. Taip pat teismas nepagrįstai nurodė, jog byloje nėra duomenų, kad buvo pradėta procedÅ«ra dėl detaliojo plano rengimo sÄ lygų iÅ¡davimo bei atsisakyta Å¡ias sÄ lygas iÅ¡duoti.

Konstitucinis teismas 2002 m. liepos 2 d. nutarime yra pabrėžęs, kad ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka gali bÅ«ti nustatyta, tačiau jos teisinis reguliavimas neturi paneigti asmens, manančio, kad jo teisės ar laisvės pažeidžiamos, teisės ginti savo teises ir laisves teisme. Taigi, laikytis ginčo iÅ¡ankstinio sprendimo ne teisme tvarkos vienais atvejais gali bÅ«ti privalu, kitais atvejais tai gali priklausyti tik nuo Å¡alių valios. Bylos duomenys patvirtina, kad ginčo klausimu Å¡alims nepavyko susitarti nei iki kreipimosi į teismÄ , nei vykstant ginčui teisme.

PrieÅ¡ingai, nei sprendė teismas, ieÅ¡kovė iÅ¡naudojo visas galimybes taikiai susitarti su atsakovėmis, tačiau taikiai susitarti nepavykus, kreipėsi į teismÄ dėl pažeistų teisių gynimo.2. Dėl iÅ¡perkamos laisvos valstybinės žemės dalių. Ginčo Å¡alys iÅ¡ principo nesutaria dėl ginčo teisiniams santykiams taikytinos teisės, t. y. Å¡alys nesutaria, ar sprendžiant klausimÄ dėl iÅ¡perkamos laisvos valstybinės žemės dalių taikytinas lygių dalių principas, įtvirtintas Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punkte, ar vis tik ginčo teisiniams santykiams taikytina CK 4.76 str. nuostata, numatanti, kad kiekvienas iÅ¡ bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas.

Tol, kol nėra iÅ¡spręstas Å¡is tarp Å¡alių kilęs ginčas, lieka neaiÅ¡ku, kokiomis proporcijomis jos turi dengti ir detalaus plano rengimo iÅ¡laidas. Pirmosios instancijos teismas sprendime pažymėjo, jog Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punkto nuostatos numato, kad kai praÅ¡ymus įsigyti ar iÅ¡sinuomoti įsiterpusį valstybinės žemės plotÄ pateikia keli besiribojančių žemės sklypų savininkai ar valstybinės žemės nuomininkai, parduodamo ar iÅ¡nuomojamo žemės ploto dydis kiekvienam praÅ¡ymÄ pateikusiam asmeniui nustatomas pagal jų raÅ¡ytinį susitarimÄ , o jei tokio nėra - lygiomis dalimis.

Tačiau nagrinėjamu atveju norÄ Ä¯sigyti laisvÄ valstybinę žemę yra pareiÅ¡kę ne keli besiribojančių su laisva valstybine žeme žemės sklypų savininkai, o vieno ir to paties žemės sklypo bendraturčiai. Teismo pozicija, jog nagrinėjamu atveju taikytinas paminėto Vyriausybės nutarimo 2.15 punktas, o ne CK 4.76 str. nuostatos, iÅ¡ principo yra ydinga. Tokios iÅ¡vados ydingumÄ rodo tai, kad bendraturčiai nėra besiribojančių žemės sklypų savininkai, įsigyjamos laisvos valstybinės žemės plotas priklausytų nuo bendratučių skaičiaus, o ne nuo jų turimo turto (žemės) dalies.

Taikant lygių dalių principÄ , atsakovė R. G. G. perleidusi dalį jai priklausančio turto (žemės) savo dukrai H. G., įgyja prieÅ¡ ieÅ¡kovę nepagrįstÄ pranaÅ¡umÄ - įsigyti ne 1/2, o 2/3 dalis laisvos valstybinės žemės. Tuo tarpu ginčo teisiniams santykiams taikant CK 4.76 str. nuostatas, nepriklausomai nuo bendratučių skaičiaus, kiekvienas bendraturtis įgytų teisę iÅ¡sipirkti ar iÅ¡sinuomoti laisvÄ valstybinės žemės dalį proporcingai jo valdomai turto daliai, t.y. kiekvienas bendraturtis įgytų tiek teisių ir pareigų nekilnojamojo daikto atžvilgiu, kiek sudarytų Å¡io bendraturčio nuosavybės teise valdoma to daikto dalis.

Tokios nuomonės laikosi ir Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos (2 t. b. l. 50). Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl taikytinos materialinės teisės normų taikymo ginčo teisiniams santykiams, todėl teismas privalėjo tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės, ir tokiu bÅ«du užkirsti keliÄ bet kokiems Å¡alių ginčams kilti ateityje. Palikus ieÅ¡kinį dalyje nenagrinėtu, teismas ginčo iÅ¡ esmės neiÅ¡sprendė.3. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog sprendimu ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkintino 50 proc., priteisė ieÅ¡kovės naudai atitinkamai 50 proc. patirtų jos bylinėjimosi iÅ¡laidų. Toks bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas yra nepagrįstas ir nemotyvuotas. IeÅ¡kovės patirtos iÅ¡laidos už ekspertizę, kuriÄ teismo pavedimu atliko Kauno technologijos universiteto architektÅ«ros ir statybos institutas, yra susijusios su ieÅ¡kovės reikalavimu be atsakovių (bendraturčių) sutikimo gauti statybÄ leidžiančius dokumentus naujo statinio statybai, gyvenamojo namo rekonstrukcijai, kartu paÅ¡alinant savavaliÅ¡kos statybos padarinius pagal A.

N. parengtus projektinius pasiÅ«lymus. Todėl tenkinus Å¡iuos ieÅ¡kovės reikalavimus, teismas visas Å¡ias iÅ¡laidas privalėjo priteisti iÅ¡ atsakovių. IÅ¡laidų mažinimui nebuvo jokio teisinio pagrindo, kadangi Å¡ios iÅ¡laidos buvo patirtos dėl atsakovių nepagrįstų skundų ir praÅ¡ymų.Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovės atstovė taip pat praÅ¡o panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 11 d. papildomÄ sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai (t. 4, b.l. 177-181).

Nurodo Å¡iuos argumentus:1. Teismo sprendimo rezoliucinė dalis neatitinka motyvuojamosios sprendimo dalies. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisėjų Senatas 1997 m. birželio mėn. 13 d. nutarimo „Dėl įstatymų, nustatančių teismo sprendimo priėmimo ir iÅ¡dėstymo tvarkÄ , taikymo teismų praktikoje“ apžvalgos 22 punkte (Teismų praktika, 1997, Nr.7) iÅ¡aiÅ¡kino, kad rezoliucinė teismo sprendimo dalis bÅ«tinai turi bÅ«ti grindžiama motyvuojamÄ ja dalimi, t. y. teismo iÅ¡vada turi bÅ«ti pagrįsta teismo sprendimo motyvais, tuo tarpu skundžiamo papildomo sprendimo rezoliucinė dalis neatitinka sprendimo motyvuojamosios dalies.

Teismas, priimdamas tiek 2012 m. vasario 27 d. sprendimÄ , tiek ir 2012 m. liepos 11 d. papildomÄ sprendimÄ , motyvuojamoje dalyje aiÅ¡kiai pasisakė, kad prieÅ¡laikiniais ir iÅ¡vestiniais laiko, todėl netenkina, ieÅ¡kovės reikalavimų dėl statybos ir rekonstrukcijos įteisinimo (reikalavimai buvo pareikÅ¡ti - baigus statybos darbus, įregistruoti naujai sukurtÄ daiktÄ I. P. vardu; atlikus rekonstravimo darbus, įregistruoti daiktines teises į rekonstruotÄ daiktÄ I. P. vardu). Tačiau iÅ¡dėstydamas papildomo sprendimo rezoliucinę dalį, pirmosios instancijos teismas paliko nenagrinėtais visiÅ¡kai kitus ieÅ¡kovės reikalavimus, o bÅ«tent - reikalavimÄ pripažinti nepagrįstu atsakovių atsisakymÄ duoti sutikimÄ - leidimÄ rekonstruoti statinį bei reikalavimÄ pripažinti ieÅ¡kovei teisę be atsakovių sutikimo gauti statybÄ leidžiančius dokumentus.

2. Papildomu sprendimu teismas iÅ¡ esmės pakeitė 2012 m. vasario 27 d. sprendimo turinį dalyje dėl ieÅ¡kovės reikalavimo pripažinti jai teisę be bendraturčių sutikimo gauti statybÄ leidžiančius dokumentus - leidimÄ rekonstruoti gyvenamojo namo lAlm, adresu J. K. g. 21, Kaune, dalį pagal A. N. įmonės parengtus projektinius pasiÅ«lymus. 2012 m. vasario 27 d. sprendimo 5-ajame, 6-jame bei 7-ajame lapuose teismas analizavo aplinkybes dėl ieÅ¡kovės reikalavimo pripažinti jai teisę be bendraturčių (atsakovių) R.

G. G. ir H. G. sutikimo gauti statybÄ leidžiančius dokumentus - leidimÄ rekonstruoti statinį, tačiau motyvuodamas savo iÅ¡vadas iki galo jų teismas neužbaigė. Å iÄ aplinkybę pripažino ir apeliacinės instancijos teismas 2012 m. birželio 20 d. nutartyje (civ. b. 2S-1395-413/2012). IÅ¡analizavus Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 27 d. sprendimo motyvuojamÄ jÄ dalį, galima iÅ¡vada, kad teismas pripažino pagrįstu ir tenkintinu ieÅ¡kovės reikalavimÄ be bendraturčių sutikimo gauti statybÄ leidžiančius dokumentus - leidimÄ rekonstruoti ieÅ¡kovei priklausančiÄ gyvenamojo dalį.

Tokia iÅ¡vada darytina atsižvelgiant į 2012 m. vasario 27 d. sprendimo 5-jame ir 6 -jame lape teismo iÅ¡dėstytus motyvus. Pirmosios instancijos teismas motyvuojamoje sprendimo dalyje nurodė: ,, CK 4.75 str. 1 d. reglamentuoja bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimÄ . Bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjekto teisė į statybÄ - statyti naujÄ statinį, tuo padidinant dalį nuosavybėje, rekonstruoti, remontuoti patalpas, kai dėl to gali keistis dalys nuosavybėje, daikto valdymas ar naudojimo sÄ lygos, - realizuojama bendru susitarimu su kitais nuosavybės subjektais.

Visi bendraturčiai yra teisiÅ¡kai įpareigoti siekti susitarimo dėl bendro daikto valdymo, naudojimo ir disponavimo bendradarbiaujant, derinant savo interesus. <...>. Viena iÅ¡ sÄ lygų statinio sÄ lygų sÄ vadui gauti yra žemės sklypo bendraturčių sutikimai, o kita - statinio bendraturčių sutikimai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-1064/2003 konstatavo, kad „bendraturčių sutikimas rekonstruoti namo dalį turi bÅ«ti gautas iki pateikiant praÅ¡ymÄ statinio projektavimo sÄ lygų sÄ vadui gauti, t.y. projektavimo metu. <...>. ...bendraturčio laisva valia priimtas sprendimas atsisakyti duoti sutikimÄ privalo bÅ«ti protingai motyvuotas ir pagrįstas realia bendraturčio teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme, kylančia iÅ¡ numatomų statybos darbų“. 2012 m. vasario 27 d. sprendimo 7 - jame lape teismas pažymėjo, kad esant prieÅ¡taravimams tarp byloje pateiktų ekspertų iÅ¡vadų, tinkamai paruoÅ¡ti techninę dokumentacijÄ galima tik gavus nustatyta tvarka statybos leidimÄ . ,,<...> norint įteisinti atliktÄ gyvenamojo namo rekonstrukcijÄ ar parengti projektÄ tinkamai, reikia pasirÅ«pinti projektine dokumentacija ir gauti leidimÄ .“ Toliau sprendime teismas nurodo, kad Statybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalies nuostatos leidžia teismui savo sprendimu įpareigoti ieÅ¡kovę per tam tikrÄ laikÄ parengti projektinę dokumentacijÄ ir gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ , todėl ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys dalyje dėl pripažinimo nepagrįstu atsakovių atsisakymo duoti sutikimÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka gauti statybÄ leidžiančius dokumentus: leidimÄ statyti naujÄ statinį - namų Å«kio pastatÄ su garažu, leidimÄ rekonstruoti statinį - gyvenamÄ jį namÄ lAlm, esantį (duomenys neskelbtini), be atsakovių sutikimo“.

Nors teismas minties ir nebaigė, tačiau loginė seka leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad teismas praleido žodį „tenkintinas“. TokiÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir ta aplinkybė, kad 2012 m. vasario 27 d. sprendimu teismas pripažino ieÅ¡kovei teisę be bendraturčių sutikimo gauti statybÄ leidžiančius dokumentus, o ne statybÄ leidžiantį dokumentÄ . Taigi, skunde iÅ¡dėstyti argumentai patvirtina skundžiamo papildomo sprendimo ydingumÄ , dėl ko papildomas sprendimas naikintinas.Atsiliepimu į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ dėl 2012 m. vasario 27 d. teismo sprendimo atsakovės praÅ¡o skundÄ atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas ( t. 4, b. l. 123-125).

Nurodo Å¡iuos argumentus:1. Dėl detaliojo planavimo. Atsakovės taip pat pageidauja bÅ«ti detalaus planavimo organizatorėmis ir kiekvieno posėdžio metu ieÅ¡kovei ir jos atstovei buvo siÅ«loma kartu pasiraÅ¡yti praÅ¡ymÄ dėl detalaus planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir sutarties sudarymo. IeÅ¡kovė siÅ«lė atsakovei atvykti į Aleksoto seniÅ«nijÄ atgaline data. IeÅ¡kovė siekia ne detalaus planavimo organizatoriaus teisių, kaip numato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m gegužės 26 d. nutarimu Nr. 635 „Dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir sutarties sudarymo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ 12 punktas, o iÅ¡imtinių teisių bÅ«ti detalaus planavimo organizatore be bendraturčių sutikimo.

Dėl tokių jos veiksmų ir neduodamas sutikimas.2. Dėl laisvos valstybinės žemės. IeÅ¡kovė nepagrįstai siekia iÅ¡sipirkti laisvos valstybinės žemės 5/6 dalis ir nesant tokio susitarimo nepasiraÅ¡o praÅ¡ymo dėl detalaus plano organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo. Toks ieÅ¡kovės reikalavimas prieÅ¡tarauja Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punkto nuostatoms numatančioms, kad kai praÅ¡ymus įsigyti ar iÅ¡sinuomoti įsiterpusį valstybinės žemės plotÄ pateikia keli besiribojančių žemės sklypų savininkai ar valstybinės žemės nuomininkai, parduodamo ar iÅ¡nuomojamo žemės ploto dydis kiekvienam praÅ¡ymÄ pateikusiam asmeniui nustatomas pagal jų raÅ¡ytinį susitarimÄ , o jei tokio nėra - lygiomis dalimis.

Å is klausimas galėtų iÅ¡sispręsti bendru susitarimu, atlikus detalų planavimÄ arba Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimu ikiteismine tvarka. Kadangi Å¡iandien nėra žinomas nei besiribojančio sklypo dydis, konkrečios ribos, nei iÅ¡sipirkimo sÄ lygos, todėl pirmosios instancijos teismo argumentai, kad reikalavimas yra prieÅ¡laikinis, yra visiÅ¡kai pagrįsti, ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys turėjo bÅ«ti ne paliktas nenagrinėtu, o atmestas. Atsiliepimu į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ dėl 2012 m. liepos 11 d. teismo sprendimo atsakovės praÅ¡o skundÄ atmesti (t. 5, b. l. 3-9).

Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

1. IeÅ¡kovė praleido terminÄ praÅ¡yti priimti papildomÄ sprendimÄ ir Å¡io termino nepraÅ¡o atnaujinti.2. Apeliacinis skundas dėl papildomo sprendimo neatitinka CPK 306 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų, kadangi nenurodyta konkreti skundžiama sprendimo dalis. Pagal CPK 270 straipsnio 5 dalies 1 punktÄ sprendime turi bÅ«ti teismo iÅ¡vada ieÅ¡kinį patenkinti arba ieÅ¡kinį atmesti, todėl apeliantės praÅ¡ymas „pripažinti pertekliniais reikalavimus“ yra nesuprantamas.3. Apeliaciniame skunde dėl papildomo sprendimo apeliantė nurodė septynis reikalavimus, tačiau žyminis mokestis sumokėtas tik už vienÄ iÅ¡ reikalavimų.4.

Dėl apeliacinio skundo reikalavimų esmės atsakovės savo motyvus iÅ¡dėstė atsiliepime į apeliacinį skundÄ dėl 2012 m. vasario 27 d. sprendimo ir savo apeliaciniame skunde. Apeliaciniu skundu atsakovės praÅ¡o panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 27 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti, o prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkinti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (t. 4, b. l. 92-99). Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:1. Dėl leidimo statyti naujÄ statinį - namų Å«kio pastatÄ su garažu ir teisės rengti projektinę dokumentacijÄ bei gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ .

Atsakovės nesutinka dėl ieÅ¡kinio reikalavimo statyti namų Å«kio pastatÄ su garažu dėl tos priežasties, kad nėra nurodyta projektuojamo garažo vieta. IeÅ¡kovės plane yra pažymėtas Å«kio pastatas ir kito Å«kio pastato dalis, kuriÄ buvo reikalaujama nugriauti, ant kurių bÅ«tų statomas garažas. IeÅ¡kovė atsisakė reikalavimo dėl Å«kio pastato dalies nugriovimo, tačiau reikalavimo dėl garažo statybos ir jo projektuojamos vietos nepatikslino. Tuo pažeidžiama ieÅ¡kovių teisė žinoti ir įvertinti bÅ«simos statybos padarinius bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomam žemės sklypui. 2011 m. rugsėjo 23 d. ieÅ¡kovei buvo pateiktas pasiÅ«lymas dėl taikaus ginčo sprendimo ir siÅ«loma į gyvenamojo namo rekonstrukcijos projektÄ Ä¯traukti sprendinius, kurių nėra prieÅ¡projektiniame pasiÅ«lyme, t.y.

1) numatyti rekonstrukcijos projekte pakeisti supuvusius rÄ stus (atliekama bendraturčių lėšomis per pusę), 2) įtraukti į rekonstrukcijos projektÄ konstrukcinį sprendimÄ , kaip bus sutvirtinama pertvara tarp 1-3 - 1-4 bei 1-1 - 1-2 patalpų ir pritvirtintos nupjautos (gulinčios ant nelaikančios pertvaros) perdangos sijos, pateikti iÅ¡vadÄ dėl namo pamatų atsparumo;

3) įtraukti į rekonstrukcijos projektÄ konstrukcinį sprendimÄ , kad statomo stogo konstrukcijos statiniai esamoje namo dalyje bus atremiami ne į palėpės perdangÄ , o į pamatus arba bus sustiprinama pertvarinės sienos konstrukcija;

4) atlyginti R. G. G. sienos 1-4 suveržimo ir virtuvės bei koridoriaus remonto išlaidas 4 302 Lt (paskaičiuota be soc. draudimo ir PVM išlaidų darbui);

5) įtraukti į rekonstrukcijos projektÄ konstrukcinį sprendimÄ - per visÄ rekonstrukcijos metu iÅ¡keltos sienos ilgį įrengti įtaisÄ kopėčioms užkabinti, užlipimui ant R. G. G. esamo stogo dalies;

6) numatyti rekonstrukcijos projekte savo sÄ skaita paaukÅ¡tinti kaminÄ ir R. G. G. įdėklÄ aukščiau bÅ«simo stogo;

7) įtraukti į rekonstrukcijos projektÄ konstrukcinį sprendimÄ , kaip R. G. G. namo dalyje keičiant stogo konstrukcijas bus rekonstruojamas stogas. IeÅ¡kovė dėl nurodytų sprendinių nepasisakė, namas dėl jos atliktų savavaliÅ¡kų statybos darbų yra avarinės bÅ«klės ir kelia grėsmę saugumui. Dėl nurodytų aplinkybių teismo sprendimas, leidžiantis ieÅ¡kovei rengti projektinę dokumentacijÄ ir gauti leidimÄ statybai be atsakovių sutikimo, pažeidžia atsakovių nuosavybės teises.Be to, ieÅ¡kovė atliko savavaliÅ¡kos statybos darbus - iÅ¡pjovė laikančiÄ sias konstrukcijas - perdengimo sijas, dėl ko atsirado namo konstrukcijoje tam tikri pavojingi padariniai: pasviro iÅ¡orinė namo lauko siena, patalpoje sutrÅ«kinėjo tinkas, buvo užspaustas langas.

IeÅ¡kovė nepripažįsta savavaliÅ¡kos statybos ir dėl jos atsiradusių padarinių. Dėl Å¡ios priežasties ieÅ¡kovės prieÅ¡projektiniame pasiÅ«lyme nėra užsiminta apie savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimÄ .2. Dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas prieÅ¡ieÅ¡kinį paliko nenagrinėtu tuo pagrindu, kad neužkirsti kelio atsakovėms ateityje pasinaudoti teise tapti detalaus planavimo organizatorėmis. Teismas pažeidė CPK 5 straipsnyje įtvirtintÄ teisę kreiptis į teismÄ dėl pažeistos teisės gynimo, nes nevertino bylos medžiagoje esančių įrodymų:

1) žemės sklypo detalus planas nėra atliktas;

2) atsakovės tiek ikiteisminio susiraÅ¡inėjimo metu, tiek ir kiekvieno posėdžio metu bei dviejuose projektuose dėl taikos sutarties pasiraÅ¡ymo siÅ«lė ieÅ¡kovei pasiraÅ¡yti taikos sutartį Å¡ioje dalyje ir kartu organizuoti detalųjį planavimÄ , tačiau ieÅ¡kovė atsisakė. Nurodytos aplinkybės pagrindžia prielaidÄ , kad su ieÅ¡kove susitarti nepavyks ir žemės sklypo detalus planavimas liks neįgyvendintas, tuo pažeidžiant atsakovių teises.3. Dėl įrodymų vertinimo. Teismas pažeidė CPK 185 straipsnyje nustatytas įrodymų įvertinimo taisykles, CPK 263 straipsnyje įtvirtintus sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo pagrindus ir CPK 270 straipsnio 4 dalyje nustatytas sprendimo motyvuojamosios dalies taisykles, t. y.

1) nenurodytos visos aplinkybės, kuriomis grindžiamas atsikirtimas į ieškinį;

2) teismo išvados nepagrįstos bylos medžiagoje esančiais įrodymais;

3) visiÅ¡kai nenurodyti įrodymai, kuriais grindžiami atsikirtimai į ieÅ¡kinį, patvirtinantys statinio bÅ«klę ir bÅ«tinybę darant rekonstrukcijÄ atlikti tam tikrus darbus - UAB „Skena“ ekspertizės ir VÅ¡Ä® „Kauno regiono statybos konsultavimo ir audito centras“ ekspertizių iÅ¡vadas. Dėl Å¡ių ekspertizių iÅ¡vadų pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nepasisakė. Nors teismas nurodė, kad yra prieÅ¡taravimai tarp UAB „Įraža“ ir VÅ¡Ä® „Kauno regiono statybos konsultavimo ir audito centras“ iÅ¡vadų, tačiau tinkamai paruoÅ¡ti techninę dokumentacijÄ galima tik gavus nustatyta tvarka statybos leidimÄ , tačiau lieka neaiÅ¡ku, kuo grindžiama tokia teismo iÅ¡vada, nes statybos leidimas iÅ¡duodamas tik paruoÅ¡us techninę dokumentacijÄ , o ne prieÅ¡ingai.

Be to, ekspertizių išvadose yra konstatuojami faktai, t. y. įrodymai (CPK 177 str.), kuriais grindžiami atsikirtimai į ieškinį ir nesutikimo motyvai. Tam, kad pašalinti prieštaravimus, teismas paskyrė statinio teismo ekspertizę, dėl kurios išvadų teismo sprendime nepasisakyta, kadangi:

1) UAB „Įraža“ neturi Aplinkos ministerijos iÅ¡duoto atestato, t.y. ekspertizes atlieka nelegaliai ir už Å¡iÄ veiklÄ Statybos įstatyme yra nustatyta 40 000 Lt bauda;

2) kaip konstatavo SPSC atestavimo komisija, tiek UAB „Įraža“, tiek KTU ArchitektÅ«ros ir statybos institutas ekspertizes atliko ne pagal Statybos įstatymÄ ;

3) teismo ekspertizė buvo paskirta pagal ieÅ¡kovės atstovės praÅ¡ymÄ Ä¯monei, kuri jau trys mėnesiai buvo likviduota. Prie praÅ¡ymo buvo pateiktas nesančios įmonės atestatas, suteikiantis teisę atlikti statinio ekspertizę. Dėl nurodytų aplinkybių turėjo bÅ«ti priimta teismo atskiroji nutartis (CPK 299 str.).5. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė 10 reikalavimų, o pirmosios instancijos teismas patenkino iÅ¡ jų tik du, tačiau konstatavo, kad ieÅ¡kinį patenkino 50 proc.

IeÅ¡kovė pateikė įrodymus, patvirtinančius turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas: žyminio mokesčio 638 Lt, advokato pagalbai 2600 Lt, už ekspertizes 2420 Lt (420 Lt + 2000 Lt). Nors teismas ieÅ¡kinį patenkino tik iÅ¡ dalies, atsakovėms bylinėjimosi iÅ¡laidos nebuvo priteistos. Nesuprantami pirmosios instancijos teismo motyvai dėl reikalavimų, kuriuos teismas paliko nenagrinėtais. Jeigu jie buvo atmesti, tai turėjo bÅ«ti įvertinta paskirstant bylinėjimosi iÅ¡laidas, prieÅ¡ingu atveju turėjo bÅ«ti grÄ Å¾intas žyminis mokestis.Apeliaciniu skundu atsakovės taip pat praÅ¡o panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 11 d. papildomÄ sprendimÄ ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – taikyti termino praleidimo pasekmes ir bylÄ nutraukti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (t. 5, b. l. 1212-16).

Apeliantės nurodo Å¡iuos argumentus:1. Dėl žyminio mokesčio. CPK 80 straipsnio 1 dalis nustato, kad už kiekvienÄ ieÅ¡kinį (reikalavimÄ ) mokamas nustatyto dydžio žyminis mokestis. Pagal CPK 135 straipsnio 2 dalį prie ieÅ¡kinio turi bÅ«ti pridėti duomenys, kad žyminis mokestis sumokėtas. CPK 138 straipsnyje nurodyta, jeigu ieÅ¡kinys neatitinka CPK 135 straipsnio reikalavimų, ieÅ¡kinio trÅ«kumai Å¡alinami Å¡io Kodekso nustatyta procesiniams dokumentų trÅ«kumams paÅ¡alinti tvarka. Å ių normų analizė pagrindžia iÅ¡vadÄ , kad nesumokėjus žyminio mokesčio pirmosios instancijos teismas negalėjo nagrinėti ieÅ¡kovės reikalavimų.

Už ieÅ¡kinio 8 reikalavimus ieÅ¡kovė sumokėjo 504 Lt, t. y. perpus mažiau, nei reikėjo mokėti. Be to, ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė du papildomus reikalavimus, tačiau sumokėjo tik 133 Lt dydžio žyminį mokestį, t. y. kaip už vienÄ reikalavimÄ . 2. Dėl termino pateikti praÅ¡ymÄ dėl papildomo sprendimo. IeÅ¡kovė praleido terminÄ praÅ¡ymui dėl papildomo sprendimo priėmimo pateikti ir neprašė Å¡io termino atnaujinti. CPK 75 straipsnio 1 dalis nustato, kad teisė atlikti procesinius veiksmus iÅ¡nyksta pasibaigus įstatymo ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui, o procesiniai dokumentai, paduoti pasibaigus tam terminui, grÄ Å¾inami juos padavusiems asmenims.

Pirmosios instancijos teismas, neįvykdęs imperatyvios CPK 75 straipsnio 1 dalies normos, pažeidė CPK 2 straipsnyje įtvirtintÄ vienÄ iÅ¡ Civilinio proceso tikslų - tinkamai taikyti įstatymus, Civilinio proceso principus - teisingumo (CPK 6 str.), Å¡alių procesinio lygiateisiÅ¡kumo (CPK 17 str.) bei atsakovių teises ir teisėtus interesus, kad byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta teisingai.3. Dėl pirmosios instancijos teismo suteiktos galimybės pareikÅ¡ti tuos pačius reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovės reikalavimai yra iÅ¡ankstiniai, o „siekiant neužkirsti ateityje kelio ieÅ¡kovei ir atsakovėms pasinaudoti tokia teise, ieÅ¡kinio reikalavimas ir prieÅ¡ieÅ¡kinis dėl teisės pripažinimo be bendraturčio sutikimo perimti detaliojo plano organizatoriaus teises paliktini nenagrinėtais.“ Tuo pirmosios instancijos teismas pažeidė CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus bei Civilinio proceso kodekso nurodytus principus, kadangi nesuvokiama situacija, kaip atsakovės galėtų pasinaudoti teise reikÅ¡ti kokį nors reikalavimÄ , suteikiantį ieÅ¡kovei teisę įgyvendinti savo menamas teises ir nepagrįstus reikalavimus.

Pirmosios instancijos teismas konstatavęs, kad ieÅ¡kovės reikalavimai yra „iÅ¡ankstiniai“, „iÅ¡vestiniai“ ar „pertekliniai“, t.y. nepagrįsti, vadovaujantis CPK 270 straipsnio 5 dalies 1 punktu privalėjo juos atmesti ir iÅ¡spręsti bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimÄ . Be to, atsakovės privalėjo atsikirtinėti į visus, tame tarpe ir „perteklinius“, reikalavimus. Atsiliepimu į atsakovių apeliacinį skundÄ dėl 2012 m. vasario 27 d. teismo sprendimo ieÅ¡kovės atstovė praÅ¡o jį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas ( t. 4, b. l. 128-133).

Nurodo šiuos argumentus:1. Dėl bendraturčių sutikimo. Projektiniuose pasiūlymuose (eksplikacija, b. l. 18, t.

1) yra aiÅ¡kiai atskleista idėja statyti naujÄ statinį (namų Å«kio pastatÄ su garažu) žemės sklypo dalyje, kuria pagal sutartį naudojasi ieÅ¡kovė. 2008-07-11 d. raÅ¡te atsakovė R. G. G. yra pažymėjusi, kad ieÅ¡kovei garaÅ¾Ä statant savo sklype teisės aktų nustatyta tvarka, jos (atsakovės) sutikimas nėra privalomas. 2008-11-24 atsiliepime į ieÅ¡kinį atsakovės vėl gi nurodė, kad ,,garaÅ¾Ä ieÅ¡kovė planuoja statyti ant jai priklausančios žemės ir iÅ¡ jai pačiai priklausančios Å«kinio pastato dalies pusės“, todėl nepažeidžiant teisės aktuose numatytų reikalavimų, atsakovės sutikimas dėl statinio nėra bÅ«tinas.

Taigi, atsakovės aiškiai pripažino, jog joms yra žinoma garažo statybos vieta, todėl teismas pagrįstai sprendė, jog toks atsisakymas yra nepagrįstas. Be to, ieškovei atsisakius reikalavimo dėl dalies ūkinio pastato (eksplikacijoje pažymėto raide B2) nugriovimo, tikslinti reikalavimo dėl garažo statybos ir jo projektuojamos vietos nebuvo jokio pagrindo, kadangi nei projektuojamo garažo statybos vieta, nei matmenys nesikeitė. Ūkinis pastatas, eksplikacijoje pažymėtas raide N, jau seniai susidėvėjęs ir yra nugriautas.

Atsakovės, nurodydamos skunde tikrovės neatitinkančias aplinkybes (kad garažas bÅ«tų statomas ant Å«kinio pastato), siekia suklaidinti teismÄ ir sÄ moningai veikia prieÅ¡ greitÄ ir teisingÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ . Nepagrįstas, todėl atmestinas skundo argumentas, kad teismas sprendimu leisdamas ieÅ¡kovei rengti projektinę dokumentacijÄ ir gauti leidimÄ statybai be atsakovių sutikimo, pažeidžia atsakovių nuosavybės teises. A. N. įmonės projektiniuose pasiÅ«lymuose yra aiÅ¡kiai atskleista projektuojamo statinio architektÅ«ros ir pagrindinių sprendinių idėja.

Projektiniuose pasiūlymuose projektuojami darbai nepažeis atsakovių teisėtų interesų, nes planuojami gyvenamojo namo rekonstrukcijos darbai numatomi atlikti tik ieškovei nuosavybės teise priklausančios gyvenamojo namo dalies/patalpų erdvėse. Atsakovių reikalavimas į projektinius pasiūlymus įtraukti tam tikrus sprendinius yra aiškiai nepagrįstas, kadangi Statybos įstatymo 2 straipsnio 27 punkte aiškiai nustatyta, kad statytojo sumanyto statinio sprendiniai (aiškinamoji dalis, projekto dalys, skaičiavimai, brėžiniai), skirti statinio statybai įteisinti ir vykdyti, yra statinio projekto, o ne projektinio pasiūlymo, sudedamoji dalis.

Taigi, prieÅ¡ingai nei teigia atsakovės, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė įrodinėtinas aplinkybes, pilnai ir objektyviai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovių atsisakymas duoti sutikimÄ ieÅ¡kovei įgyvendinti savo, kaip statytojos teisę nėra pakankamai argumentuotas ir yra nepagrįstas. Pripažinus ieÅ¡kovei teisę be bendraturčių sutikimo gauti statybÄ leidžiančius dokumentus gyvenamojo namo rekonstrukcijai pagal A. N. įmonės projektinius pasiÅ«lymus, teismas paÅ¡alino tik kliÅ«tį kreiptis ieÅ¡kovei į kompetentingas institucijas dėl projektavimo sÄ lygų patvirtinimo bei statybÄ leidžiančių dokumentų iÅ¡davimo.

IeÅ¡kovė yra tik galima statytoja ir įgyvendinti teisę į statybÄ bei tapti statytoja ji turės galimybę tik kompetentingoms institucijoms patvirtinus projektavimo sÄ lygas ir iÅ¡davus statybÄ leidžiančius dokumentus. Tai, kad teismas sprendime nepasisakė dėl eksperto V. D. atliktos ekspertizės, nesudaro pagrindo naikinti teisėtÄ ir pagrįstÄ teismo sprendimo dalį. Be to, nors atsakovės ginčija Å¡io eksperto pateiktas iÅ¡vadas, tačiau Statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų ir teritorijų planavimo specialistų atestavimo komisija, iÅ¡nagrinėjusi H.

G. skundÄ , pažymėjo, kad ekspertas V. D. atliko statinio konstrukcinės dalies ekspertizę Kauno miesto apylinkės teismo pavedimu, o ne statybos įstatyme numatytu pagrindu, todėl nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog eksperto iÅ¡vada neatitinka statybos įstatymo reikalavimų ir dėl to remtis ja negalima. Tiek ekspertas J. R., tiek ekspertas V. D. turi Aplinkos ministerijos iÅ¡duotus kvalifikacinius atestatus, todėl abejoti Å¡ių asmenų duotomis iÅ¡vadomis nėra jokio teisinio pagrindo. Atsakovių argumentas, kad teismas skyrė atlikti ekspertizę neegzistuojančiai įmonei - Kauno technologijos universiteto ArchitektÅ«ros ir statybos institutui, taip pat yra nepagrįstas, nes Kauno technologijos universiteto ArchitektÅ«ros ir statybos institutas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu Nr. 943 yra reorganizuotas (o ne likviduotas, kaip teigia atsakovės), prijungiant jį prie Kauno technologijos universiteto.

2. Dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio palikimo nenagrinėtu. Teismas, nustatęs prieÅ¡ieÅ¡kinio trÅ«kumus, siÅ«lė atsakovėms patikslinti prieÅ¡ieÅ¡kinį, tačiau atsakovės Å¡ia teise nepasinaudojo. Tai, kad pirmosios instancijos teismas prieÅ¡ieÅ¡kinį paliko nenagrinėtu tuo motyvu, kad atsakovės nepasinaudojo ikiteismine ginčo tvarka ir Å¡ia teise dar gali pasinaudoti, nesudaro pagrindo naikinti teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ (jo dalį). Kita vertus, net ir tenkinus atsakovių prieÅ¡ieÅ¡kinį, teismo sprendimas jokių teisinių pasekmių atsakovėms nesukeltų, nes teisė rengti detalųjį planÄ yra numatyta pačiuose teisės aktuose.3.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų. Negalima sutikti su atsakovių apeliacinio skundo argumentu, kad teismas nepagrįstai iÅ¡ atsakovių priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡laidas už ekspertizę, kuriÄ teismo pavedimu atliko ekspertas V. D., nes Å¡i ekspertizė yra susijusi su ieÅ¡kovės reikalavimu, kurį teismas pilnai patenkino. Be to, reikalavimai (i) pripažinti atsakovių atsisakymÄ duoti sutikimÄ nepagrįstu bei (ii) baigus statybÄ /rekonstrukcijÄ Ä¯teisinti statinį/rekonstrukcijÄ ieÅ¡kovės vardu, yra susiję su aukščiau nurodytu reikalavimu ir yra iÅ¡vestiniai (kÄ beje pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas), ir bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymui įtakos neturi.

Tačiau teismas iÅ¡ tiesų nepagrįstai sumažino ieÅ¡kovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, dėl ko ieÅ¡kovė savo apeliaciniame skunde praÅ¡o bylinėjimosi iÅ¡laidų klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės. Aatsiliepimu į atsakovių apeliacinį skundÄ dėl 2012 m. liepos 11 d. papildomo teismo sprendimo ieÅ¡kovės atstovė praÅ¡o skundÄ atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (t. 5, b.l. 24-26). Nurodo Å¡iuos argumentus:1. Dėl termino praÅ¡ymui priimti papildomÄ teismo sprendimÄ paduoti.

IÅ¡kelti klausimÄ dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per dvideÅ¡imt dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (CPK 278 str. 2 d.). CPK 74 straipsnio 5 dalis numato, kad tais atvejais, kai paskutinė termino diena tenka ne darbo ar oficialios Å¡ventės dienai, termino pabaigos diena laikoma po jos einanti darbo diena. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad sprendimas nagrinėjamoje byloje priimtas 2012 m. vasario 27 d., taigi 20 dienų terminas praÅ¡ymui dėl papildomo sprendimo paduoti suėjo 2012 m. kovo 18 d. - sekmadienį.

Tokiu bÅ«du, vadovaujantis CPK 74 str. 5 d., termino pabaigos diena laikytina po jos einanti darbo diena, t.y. 2012 m. kovo 19 d. PraÅ¡ymÄ dėl papildomo sprendimo priėmimo ieÅ¡kovė teismui pateikė 2012 m. kovo 19 d., taigi termino jam paduoti nepraleido.2. Dėl žyminio mokesčio. Atmestinas kaip nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad ieÅ¡kovė, paduodama ieÅ¡kinį ir patikslintÄ ieÅ¡kinį, nesumokėjo reikiamo dydžio žyminio mokesčio, todėl teismas negalėjo nagrinėti ieÅ¡kovės reikalavimų.

CPK 306 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas apeliacinį skundÄ grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Apeliantės nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme ir paduodamos apeliacinį skundÄ dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 27 d. teismo sprendimo, klausimo dėl žyminio mokesčio sumokėjimo nekėlė, todėl Å¡ia aplinkybe grįsti apeliacinį skundÄ negali. Be to, įstatymas numato, kad nesumokėta žyminio mokesčio dalis kartu su kitomis bylinėjimosi iÅ¡laidomis valstybei priteisiama iÅ¡ bylÄ pralaimėjusios Å¡alies (CPK 96 straipsnis, 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas).

IeÅ¡kovė nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kiniu reiÅ¡kė ne aÅ¡tuonis savarankiÅ¡kus reikalavus, kaip teigia atsakovės, o keturis, todėl ir žyminį mokestį sumokėjo už keturis reikalavimus. PareikÅ¡dama patikslintÄ ieÅ¡kinį ieÅ¡kovė pagrįstai sumokėjo žyminį mokestį tik už vienÄ reikalavimÄ , kadangi patikslintu ieÅ¡kiniu vieno iÅ¡ ieÅ¡kinio reikalavimų - pripažinti teisę be atsakovių sutikimo gauti statybÄ leidžiančius dokumentus nugriauti jai priklausančiÄ Å«kinio pastato dalį - ieÅ¡kovė atsisakė (tokio reikalavimo nebereiÅ¡kė).3.

Dėl teismo pripažintų „iÅ¡ankstiniais“, „iÅ¡vestiniais“, ar „pertekliniais“ reikalavimų. Atsakovės nurodo, kad vadovaujantis CPK 270 straipsnio 5 dalies 1 punktu tokie reikalavimai turėjo bÅ«ti atmesti. Žodžio „iÅ¡ankstinis“, „iÅ¡vestinis“, ar „perteklinis“ reikÅ¡mė nėra tapati žodžio „nepagrįstas“ reikÅ¡mei. Teismas atmeta tik tuos reikalavimus, kurie yra nepagrįsti, t.y. neįrodyti byloje surinkta medžiaga. IÅ¡ankstiniai reikalavimai paliktini nenagrinėtais, siekiant Å¡aliai neužkirsti kelio ateityje kreiptis į teismÄ dėl pažeistų teisių gynimo.

Teismui pripažinus reikalavimus iÅ¡vestiniais ar pertekliniais, pagrindo juos atmesti taip pat nėra, kadangi tokie reikalavimai nėra savarankiÅ¡ki, o iÅ¡plaukia iÅ¡ kitų reikalavimų, dėl kurių teismas priima vienokį ar kitokį sprendimÄ . Todėl teismui pripažinus, kad reikalavimas yra iÅ¡vestinis ar perteklinis, toks reikalavimas pagrįstai paliekamas nenagrinėtu. Atsiliepimu į atsakovių apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija praÅ¡o jo pagrįstumo klausimÄ spręsti teismo nuožiÅ«ra (t. 4, b. l. 118-122).

Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:1. Dėl leidimo statyti naujÄ statinį - namų Å«kio pastatÄ su garažu. Teismas, spręsdamas, ar pripažinti bendraturčiui teisę be kito bendraturčio sutikimo atlikti statybos darbus, turi įvertinti visas reikÅ¡mingas aplinkybes, id est, ar bendraturtis, atsisakantis duoti sutikimÄ vykdyti statybos darbus, įvertinęs jam pateiktus statybos projektinius pasiÅ«lymus, tinkamai motyvuoja tokį atsisakymÄ . Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog atsakovių atsisakymas duoti sutikimÄ nėra pakankamai argumentuotas ir yra nepagrįstas.

Teismas konstatavo, kad „tik gavus technines sÄ lygas pagal statybos techninį reglamentÄ , bus aiÅ¡ku ar nepažeidžiamos atsakovių teisės <...>. Tačiau gauti technines sÄ lygas galima tik turint bendraturčių sutikimÄ . Jei tokio sutikimo nėra, negalima pradėti tinkamai procedÅ«rÄ ruoÅ¡iant dokumentus.2. Dėl teisės rengti projektinę dokumentacijÄ ir gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ . Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , nusprendė nustatyti ieÅ¡kovei Å¡eÅ¡ių mėnesių terminÄ nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis parengti projektinę dokumentacijÄ ir gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ , pasibaigus terminui gauti projektinę dokumentacijÄ , ieÅ¡kovė įpareigota savo lėšomis nugriauti savavaliÅ¡kai atliktÄ statinio rekonstrukcijÄ .

Todėl pagrįstai teigtina, prieÅ¡ingai nei nurodė apeliantė, kad teismas konstatavo savavaliÅ¡kÄ statybÄ ir įpareigojo paÅ¡alinti jos padarinius.3. Dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų. Pagal atsakovių suformuluotÄ prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ jos prašė pripažinti teisę rengti žemės sklypo detalųjį planÄ , tačiau reikalavimo pripažinti teisę pateikti praÅ¡ymÄ dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sudarymo be žemės sklypo bendraturtės ieÅ¡kovės sutikimo teismui nereiÅ¡kė.

Visi žemės sklypo valdytojai turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka pateikti praÅ¡ymÄ dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir sutarties sudarymo. Teisę rengti žemės sklypo detalųjį planÄ atsakovėms numato teisės aktai. Kauno miesto savivaldybės administracijos nuomone, prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo patenkinimas nebÅ«tų atsakovėms sukėlęs jokių teisinių pasekmių. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovės pageidauja rengti žemės sklypo detalųjį planÄ .

Jokių duomenų, kad atsakovės bÅ«tų atsisakę rengti žemės sklypo detalųjį planÄ kartu su ieÅ¡kove byloje taip pat nėra. Teismui patenkinus ieÅ¡kovės reikalavimÄ pripažinti jai teisę be žemės sklypo bendraturčių sutikimo perimti detaliojo planavimo organizatoriaus teises ir pareigas organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano rengimÄ , atsakovėms, kaip žemės sklypo bendraturtėms, bÅ«tų apribota teisė dalyvauti joms nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo detaliajame planavime.

Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad „siekiant neužkirsti ateityje kelio ieÅ¡kovei ir atsakovėms pasinaudoti tokia teise, ieÅ¡kinio reikalavimas ir prieÅ¡ieÅ¡kinis dėl teisės pripažinti be bendraturčio sutikimo perimti detaliojo plano organizatoriaus teises paliktini nenagrinėtais“. Apeliaciniame skunde atsakovės nenurodo jokių argumentų, pagrindžiančių teismo sprendimo dalies, kuria prieÅ¡ieÅ¡kinis paliktas nenagrinėtu, neteisėtumÄ ar nepagrįstumÄ .4.

Dėl įrodymų vertinimo. Kiekvienu atveju teismas įvertina byloje esančius įrodymus ir, vadovaudamasis jų visuma bei savo vidiniu įsitikinimu, iÅ¡nagrinėja bylÄ bei priima sprendimÄ . Pagal CPK 218 straipsnio nuostatas, eksperto iÅ¡vada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų iÅ¡tyrimu. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, motyvuojamoje sprendimo dalyje pasisakė, kad „ieÅ¡kovė pateikė UAB „Įraža“ statinio ir statinio projekto eksperto J.

R. 2009-01-19 iÅ¡vadÄ â€žDėl pastato konstrukcijų techninės bÅ«klės“, kad įrengus angÄ gyvenamojo namo perdangoje virÅ¡ patalpos 1-3, perdangos konstrukcija tenkina Statybos įstatymo 4 straipsnyje nustatytÄ esminį statinio reikalavimÄ STR 2.01.01(l):2005 „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“. Byloje pateikta VÄ® Kauno regiono statybos konsultavimo ir audito centro 2011-06-22 Nr. 11-89 statinio dalies ekspertizės aktas <...>, nurodyta, jog gyvenamo namo <...> konstrukcijos netenkina statybos techninio reglamento STR 2.01.01(l):2005 <...> reikalavimų“.

Taigi, įvertinus iÅ¡dėstytÄ , nėra pagrindo teigti, kad teismas neįvertino byloje esančių įrodymų. Teismas konstatavo, kad „esant prieÅ¡taravimams iÅ¡vadose, tinkamai paruoÅ¡ti techninę dokumentacijÄ galima tik gavus nustatyta tvarka statybos leidimÄ â€œ. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad „visiÅ¡kai neaiÅ¡ku, kuo grindžiama teismo iÅ¡vada, nes statybos leidimas iÅ¡duodamas tik paruoÅ¡us techninę dokumentacijÄ , o ne prieÅ¡ingai“. Statybos įstatymo 2 straipsnio 27 dalyje apibrėžiama statinio projekto sÄ voka, pagal kuriÄ statinio projektas tai yra normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytos sudėties dokumentų, kuriuose pateikiami statytojo sumanyto statinio sprendiniai (aiÅ¡kinamoji dalis, projekto dalys, skaičiavimai, brėžiniai), skirtų statinio statybai įteisinti ir vykdyti, visuma.

Taigi statytojas, teikdamas praÅ¡ymÄ leidimui statyti naujÄ ar rekonstruoti esamÄ statinį, tarp kitų privalomų dokumentų turi pateikti atitinkamai statybos ar rekonstravimo projektÄ ( įstatymo 23 str. 7 d. 2 p. ir 8 d. 2 p.). Teisėjų kolegija konstatuoja: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Byloje kilo ginčas dėl ieÅ¡kovės teisės atlikti gyvenamojo namo rekonstrukcijos, naujo statinio statybos ir organizuoti detaliojo plano parengimÄ be bendraturčių sutikimo.Kaip jau minėta, Å¡alys yra namų valdos - 590 kv. m žemės sklypo, gyvenamojo namo 1A1m, pagalbinio Å«kio/Å«kinio pastato 2I1m ir kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), bendraturtės. Kilus ginčui dėl ieÅ¡kovės norimų atlikti gyvenamojo namo rekonstrukcijos, naujo pastato (garažo) statybos darbų ir besiribojančios gretimos laisvos valstybinės žemės prijungimo prie Å¡alims priklausančios namų valdos žemės sklypo detalaus planavimo organizavimo, ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama pripažinti jai teisę be atsakovių sutikimo namų valdoje (duomenys neskelbtini):

1) gauti leidimÄ statyti naujÄ statinį - namų Å«kio pastatÄ su garažu žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje, plane pažymėta raide A;

2) gauti leidimÄ rekonstruoti statinį - gyvenamojo namo lAlm dalį, kurioje yra ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise priklausančios patalpos pagal A. N. įmonės parengtus projektinius pasiÅ«lymus;

3) organizuoti žemės sklypo detalaus plano rengimÄ (planavimo tikslas - apie 320 kv. m. įsiterpusio laisvo valstybinės žemės ploto prijungimas, sklypo bÅ«do, pobÅ«džio, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo nustatymas, nekeičiant esamos pagrindinės tikslinės žemės paskirties) ir prijungti šį laisvÄ Ä¯siterpusį valstybinės žemės sklypo plotÄ prie žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), o taip pat pripažinti ieÅ¡kovei teisę be žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bendraturčių (atsakovių) sutikimo iÅ¡sipirkti 5/6 dalis įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto, atitinkamai atsakovėms pripažinti teisę įsigyti 1/6 dalį įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto, nustatant, kad proporcingai turimai žemės sklypo daliai ieÅ¡kovė ir atsakovės dengia visas iÅ¡laidas, susijusias su detalaus plano rengimu.Kai nuosavybės teisė į daiktÄ priklauso dviem ar daugiau savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teise, jis valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama visų bendraturčių bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis).

SusitarimÄ dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo bendraturčiai pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, laisva valia derindami savo interesus. Ä®statyme nustatytas imperatyvas susitarti įpareigoja bendraturčius, veikiant pagal teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo reikalavimus, ieÅ¡koti priimtiniausio jiems sprendimo bÅ«do, nesiekiant savo teisių įgyvendinimo kitų bendraturčių teisių sÄ skaita. Bendraturčiams nesusitarus, nepriklausomai nuo nesutarimo priežasčių, daikto valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo tvarka gali bÅ«ti nustatoma teismo pagal bet kurio iÅ¡ bendraturčių ieÅ¡kinį.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, kai bendraturčių ginÄÄ dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo sprendžia teismas, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne bendraturčio siekiamÄ Ä¯gyvendinti ar apginti įstatymo suteiktÄ teisę, susijusiÄ su bendru daiktu, bet jos įgyvendinimo bÅ«dÄ ar sÄ lygas bei įrodinėti, kad besikreipusio į teismÄ teisminės gynybos bendraturčio pasirinktas teisės įgyvendinimo bÅ«das ar sÄ lygos pažeistų jų teises ar teisėtus interesus į bendrÄ daiktÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1064/2003; 2004 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2004; 2009 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2009; kt.).CPK 263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismo sprendimas turi bÅ«ti teisėtas ir pagrįstas.

Priimdamas sprendimÄ , teismas privalo įvertinti įrodymus ir konstatuoti, kurios aplinkybės, turinčios reikÅ¡mės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi bÅ«ti taikomas nagrinėjamoje byloje, ar ieÅ¡kinys yra tenkintinas (CPK 265 straipsnio 1 dalis). Sprendime draudžiama teismui peržengti byloje pareikÅ¡tų reikalavimų ribas, iÅ¡skyrus įstatymo nustatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis).Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamam ginčui spręsti pažeidė materialinės ir procesinės teisės normas, dėl ko priėmė nepagrįstÄ ir neteisėtÄ sprendimÄ .Nagrinėdamas ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl teisės gauti be atsakovių sutikimo leidimÄ rekonstruoti gyvenamojo namo lAlm dalį, kurioje yra ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise priklausančios patalpos pagal A.

N. įmonės parengtus projektinius pasiÅ«lymus (t. 1, b. l. 14-15, 27-28), teismas nusprendė nustatyti ieÅ¡kovei Å¡eÅ¡ių mėnesių terminÄ nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis parengti projektinę dokumentacijÄ ir gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ , o pasibaigus terminui gauti projektinę dokumentacijÄ - įpareigojo ieÅ¡kovę savo lėšomis nugriauti savavaliÅ¡kai atliktÄ statinio rekonstrukcijÄ . Taigi teismas sprendė ne dėl ieÅ¡kovės pareikÅ¡to reikalavimo, bet nustatęs byloje savavaliÅ¡kos statybos faktÄ (2010-04-09 savavaliÅ¡kos statybos aktas, t. 2, b.l. 136-137), iÅ¡sprendė bylÄ dėl savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimo.

Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas peržengė ieškovės pareikšto reikalavimo ribas ir pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Paminėtame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Kauno miesto apylinkės teisme nagrinėjama kita civilinė byla (bylos Nr. 2-8201-775/2012) pagal ieškovės I. P. ieškinį atsakovei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, tretiesiems asmenims H.

G., R. G. G. dėl nuosavybės teisių ir atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl įpareigojimo paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius. Å ioje byloje ieÅ¡kovė prašė panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyriaus 2010 m. balandžio 9 d. savavaliÅ¡kos statybos aktÄ Nr. SSA-20-100409-00003, 2010 m. balandžio 9 d. statybos sustabdymo aktÄ Nr. SSU-20-100409-00001 bei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyriaus 2010 m. balandžio 15 d. reikalavimÄ Nr. (15.29)-2D-4012 „Dėl savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimo (duomenys neskelbtini), o prieÅ¡ieÅ¡kiniu atsakovė prašė įpareigoti ieÅ¡kovę per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos vykdyti Inspekcijos 2010 m. balandžio 15 d. reikalavimÄ Nr. (15.29)-2D-4012, t. y. likviduoti savavaliÅ¡kos statybos padarinius – atstatyti į buvusiÄ padėtį rekonstruojamo namo, esančio (duomenys neskelbtini), nupjautas dvi medines sijas, panaikinti iÅ¡kirstÄ angÄ mediniame perdenginyje, panaikinti lauko sienoje įrengtas duris taip, kad nebÅ«tų pažeisti gyvenamojo namo bendraturčių interesai ir paÅ¡alinta rekonstruojamo gyvenamojo namo konstrukcijų avarijos grėsmė, sutvarkyti statybvietę.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. balandžio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-655-582/2012 panaikinusi Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 29 d. sprendimÄ ir perdavusi bylÄ teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, nurodė, kad nepaisant Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 20 d. nutartyje padarytos iÅ¡vados, kad civilinėje byloje Nr. 2-327-568/2011 ir civilinėje byloje Nr. 2-304-454/2011 pareikÅ¡ti reikalavimai yra susiję nuosavybės teisėmis į daiktus bei daiktinių teisių įgyvendinimo teisėtumo aspektu ir pirmosios instancijos teismas turėjo svarstyti ne bylos sustabdymo, o bylų sujungimo klausimÄ , nepaisant CPK 136 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos galimybės sujungti bylas, kuriose nagrinėjami reikalavimai tarpusavyje susiję ir dėl to bylų negalima iÅ¡nagrinėti skyrium, Å¡ios dvi bylos sujungtos nebuvo, dėl ko Å¡iose bylose priimti sprendimai prieÅ¡tarauja vienas kitam.

Pažymėtina, kad prejudicinį Å¡ių bylų ryšį konstatavo ir pirmosios instancijos teismas (t. 3, b.l. 57), tačiau Å¡ių bylų nesujungė. Å iuos proceso teisės normų pažeidimus teisėjų kolegija pripažįsta esminiais, dėl kurių byla galėjo bÅ«ti iÅ¡nagrinėta neteisingai, apeliacinės instancijos teismas jų iÅ¡taisyti negali, todėl byla grÄ Å¾intina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, kartu sprendžiant paminėtų bylų sujungimo klausimÄ (CPK 329 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija sutinka su apeliančių (atsakovių) argumentais, kad spręsdamas klausimÄ dėl naujo statinio (garažo) statybos ieÅ¡kovei priklausiančioje žemės sklypo dalyje, pirmosios instancijos teismas sprendimo tinkamai neargumentavo ir nenurodė motyvų, kodėl buvo atmesti atsakovių argumentai dėl jų nesutikimo tokio statinio statybai. Pažymėtina, kad pradiniu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovė prašė pripažinti jai teisę be atsakovių sutikimo statyti garaÅ¾Ä pagal projekto autoriaus A.

N. projektinę dokumentacijÄ (t. 1, b.l. 14, 18). Tačiau teismas neatkreipė dėmesio, kad Å¡ioje byloje ieÅ¡kovė savo reikalavimus tikslino ir patikslintu ieÅ¡kiniu prašė vietoje garažo leisti jai statyti iÅ¡ esmės naujÄ statinį - namų Å«kio pastatÄ su garažu. Tokiam statiniui, kaip teisingai nurodė apeliantės, jokia projektinė dokumentacija nebuvo paruoÅ¡ta. Teismas Å¡ių aplinkybių netyrė, dėl jų nepasisakė, taigi ir nepaneigė atsakovių argumentų, kad ieÅ¡kovė tinkamai nepagrindė tokio projekto įgyvendinimo sÄ lygų ir bÅ«do.

Aptartų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad Å¡ioje dalyje skundžiamas teismo sprendimas neatitinka CPK 270 straipsnio 4 dalies reikalavimų. Motyvų, pagrindžiančių teismo padarytÄ iÅ¡vadÄ , nebuvimas teismo procesiniame dokumente vertintinas kaip esminis proceso normų pažeidimas, esantis absoliučiu tokio dokumento panaikinimo pagrindu (CPK 329 str. 2 d. 4 p.).Pažymėtina, kad teismo, kaip teisingumÄ vykdančios institucijos, priimamų procesinių sprendimų turiniui keliami imperatyvÅ«s reikalavimai, kurie leidžia užtikrinti, kad priimamas dokumentas bÅ«tų logiÅ¡kas ir aiÅ¡kus, juo įtvirtinami įpareigojimai bÅ«tų pagrįsti nuosekliu bylos aplinkybių ir susiklosčiusį santykį reglamentuojančių teisės normų įvertinimu.

Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinių skundų argumentais, kad nagrinėdamas ieÅ¡kinio ir prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus dėl valstybinės laisvos žemės sklypo detalaus planavimo organizatoriaus teisių ir Å¡io sklypo dalių nustatymo, teismas Å¡ių reikalavimų nesilaikė. Visų pirma, palikdamas Å¡alių reikalavimus nenagrinėtais, teismas nei pagrindiniame, nei papildomame sprendime nenurodė tokio sprendimo teisinių motyvų ir pagrindų, t.y. jeigu teismas sprendė, kad Å¡io ginčo kategorijai yra nustatyta iÅ¡ankstinė bylos sprendimo ne teisme tvarka, teismas privalėjo nurodyti tokiÄ tvarkÄ ir kaip Å¡alys gali tokia tvarka pasinaudoti (CPK 296 str. 1 d. 1 p., 297 str. 1 d.).

Antra, teisėjų kolegija sutinka su apeliantų argumentais, kad teismo iÅ¡vada, jog nebuvo pasinaudota ikiteismine ginčo sprendimo tvarka, yra teisiÅ¡kai nepagrįsta ir nemotyvuota. PrieÅ¡ingai, bylos įrodymai patvirtina, jog dėl detalaus organizatoriaus teisių buvo kreiptasi į kompetentingÄ institucijÄ , tačiau tolimesnės planavimo procedÅ«ros yra neįmanomos, kadangi kilo Å¡alių ginčas ir taikiai jo iÅ¡spręsti ieÅ¡kovė ir atsakovės negali. Trečia, atsižvelgiant į ginčo pobÅ«dį, teismas visiÅ¡kai nevertino ir nesprendė, ar tokio ginčo sprendimas administracine tvarka iÅ¡ viso yra įmanomas.

Remdamasi iÅ¡dėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad aptariamu atveju teismas neatskleidė ginčijamo klausimo esmės, nepagrindė savo iÅ¡vados nei materialinės, nei procesinės teisės normomis ir Å¡ie pažeidimai vertintini kaip esminis proceso normų pažeidimas, sudarantis savarankiÅ¡kÄ pagrindÄ pripažinti sprendimÄ Å¡ioje dalyje neteisėtu (CPK 329 str. 2 d. 4 p.).Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Å¡alių ginÄÄ nagrinėjęs teismas tinkamai neatliko pareigos iÅ¡ esmės iÅ¡nagrinėti bylÄ , netinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialiosios bei proceso teisės normas, todėl neatskleidė ginčo esmės (CPK 327 str. 1 d. 2 p.) ir dėl to priėmė neteisėtÄ procesinį sprendimÄ (CPK 329 str. 1 ir dalys).

Nurodyti pažeidimai yra pagrindas sprendimui panaikinti ir grÄ Å¾inti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Panaikinus 2012 m. vasario 27 d. sprendimÄ , kartu naikintinas ir 2012 m. liepos 11 d. papildomas sprendimas. GrÄ Å¾inant bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimas nespręstinas (CPK 93 str.). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija n u t a r i a: panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 27 d. sprendimÄ ir 2012 m. liepos 11 d. papildomÄ sprendimÄ ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.Å i nutarties įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                     Jolita Cirulienė                   Virginija Gudynienė                   Gintautas Koriaginas