0c1770e5-e8a5-46a7-839d-41d120fe4a0e · Panevėžio apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-182-581/2022 Proceso Nr. 1-01-1-03190-2020-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.2.4; 2.4.6.1. (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. lapkričio 18 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Valdo Ciesiūno, Donato Jatužio, Jolantos Raščiuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Astai Jackūnienei, dalyvaujant prokurorui Lukui Krivickui, nuteistojo K.

B. gynėjui advokatui K. P., nukentėjusiosios O. R. atstovui advokatui Jonui Butkui vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo K. B. ir civilinio atsakovo AB (duomenys neskelbtini) apeliacinius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo RokiÅ¡kio rÅ«mų 2022 m. liepos 26 d. nuosprendžio, kuriuo K. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalį laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams; bausmės vykdymas atidėtas 2 metams BK 75 straipsniu.

Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu K. B. paskirta intensyvi priežiÅ«ra - nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytÄ laikÄ kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis bei įpareigojimas viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirta K.

B. baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rÅ«Å¡ių kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminÄ skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. IÅ¡ AB (duomenys neskelbtini) D. K. priteista 1370,56 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metinių palÅ«kanų nuo priteistų sumų, kurioms sumokėti praleistas terminas, jas skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki priteistų sumų visiÅ¡ko atlyginimo.

Iš AB (duomenys neskelbtini) D. T., R. R., A. R., E. L. priteista po 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos, kuriai sumokėti praleistas terminas, jas skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki priteistos sumos visiško atlyginimo. Iš K. B. D. K. priteista 785,75 Eur atstovavimo išlaidų. Iš K. B. R. K. priteista 500 Eur atstovavimo išlaidų. Iš K. B. D. T. priteista 200 Eur atstovavimo išlaidų. Iš K. B. R.

R. priteista 200 Eur atstovavimo iÅ¡laidų. IÅ¡ K. B. A. R. priteista 200 Eur atstovavimo iÅ¡laidų. IÅ¡ K. B. E. L. priteista 200 Eur atstovavimo iÅ¡laidų. IÅ¡ K. B. Valstybei priteista 147,02 Eur proceso iÅ¡laidų ir 899,00 antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , nustatė: I. Bylos esmė 1. K. B. nuteistas už tai, kad jis 2020 m. sausio 21 d., apie 17.41 val., (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje, vairuodamas automobilį „Peugeot 607“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamo nerÅ«pestingumo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 127, 128 ir 129 punktų reikalavimus – važiuodamas tamsiu paros metu ir esant prastoms oro sÄ lygoms, nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve nuo (duomenys neskelbtini) gatvės link (duomenys neskelbtini) gatvės, kur leistinas maksimalus važiavimo greitis yra 50 km/h, virÅ¡ijo leistinÄ važiavimo greitį ir važiavo apie 65 - 76 km/h greičiu, pravažiavęs (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini) nereguliuojamÄ gatvių sankryÅ¾Ä , atsiradus kelyje kliūčiai - į važiuojamÄ jÄ kelio dalį - (duomenys neskelbtini) gatvę iÅ¡ deÅ¡inės pusės, iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gatvės, išėjus pėsčiosioms Z.

K. ir O. R., nelėtino greičio, nestabdė vairuojamos transporto priemonės ar neapvažiavo pėsčiųjų, nesukeldamas joms pavojaus, bet, vengdamas susidÅ«rimo, nusuko į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ , kur tuo metu jau buvo pėsčiosios Z. K. ir O. R., ir jas partrenkė, kai, pasirinkęs saugų greitį ir laiku pastebėjęs pėsčiÄ sias, nenusukęs į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ ir stabdydamas deÅ¡inėje važiuojamosios dalies pusėje, jų nebÅ«tų partrenkęs, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu dėl eismo įvykyje patirtų sužalojimų žuvo pėsčioji Z.

K., bei buvo sunkiai sutrikdyta O. R. sveikata. II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai 2. AB (duomenys neskelbtini) (toliau – ir civilinis atsakovas) 2022 m. rugpjūčio 11 d. apeliaciniu skundu praÅ¡oma pripažinti, jog civilinis atsakovas, o ne pirmosios instancijos teismas, tinkamai apskaičiavo D. K. priteistÄ draudimo iÅ¡mokÄ . Be to, nustačius, kad pėsčiųjų elgesys buvo ne tik rizikingas, bet ir pažeidžiantis KET reikalavimus, nurodoma, jog turi bÅ«ti sumažinti pirmosios instancijos teismo nustatyti ir priteisti žalos atlyginimo dydžiai.

Skundas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais: 2.1. pirmosios instancijos teismas priteisė 55,56 Eur didesnę draudimo iÅ¡mokÄ nei buvo apskaičiavęs civilinis atsakovas. Å i suma yra už kurÄ , tačiau jÄ patvirtinančiame kvite nurodyta suma yra 55,33 Eur, o be to, kaip matyti, D. K. buvo pateikusi ir daugiau kuro kvitų, tačiau pirmosios instancijos teismas nepateikė jokių motyvų, kodėl tenkina reikalavimÄ bÅ«tent Å¡ioje dalyje. Pirmosios instancijos teismas nepagrindė Å¡ios sumos priteisimo jokiais argumentais, lakoniÅ¡kai pažymėdamas, kad „panaÅ¡ios pozicijos laikosi ir civilinis atsakovas“; 2.2. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė didesnę neturtinės žalos draudimo iÅ¡mokÄ D.

K. (15 000 Eur), nei apskaičiavo civilinis atsakovas, t. y. 13 961 Eur. Vertindamas neturtinės žalos dydžius dėl Å¡io įvykio, civilinis atsakovas rėmėsi logiÅ¡kumo ir teisingumo principais, atsižvelgdamas ir į žuvusiosios Z. K. bei vaikų ryšį, bendravimo dažnumÄ , taip pat atsižvelgęs į O. R. patirtus dvasinius iÅ¡gyvenimus. Pirmosios instancijos teismas savo sprendimo tinkamai nepagrindė, nepateikė teismų praktikos pavyzdžių, iÅ¡ esmės konstatuodamas tik tai: „teismo vertinimu, adekvati ir protinga su kompensuojanti D.

K. patirtus iÅ¡gyvenimus bÅ«tų 15 000 Eur“; 2.3. pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pėsčiųjų elgesys buvo ne tik rizikingas, tačiau ir pažeidžiantis KET reikalavimus. Lietuvos teismo ekspertizių centro iÅ¡vadoje nurodoma, kad toks elgesys taip pat turėjo įtakos eismo įvykio kilimui. BylÄ nagrinėjęs teismas pažymėjo, kad esant visų dalyvių KET pažeidimams, analizuojant kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės klausimÄ , spręstina dėl priežastinio ryÅ¡io nustatymo.

Tačiau, civilinio atsakovo nuomone, tai nepanaikina fakto, kad pėsčiųjų veiksmai taip pat turėjo įtakos eismo įvykio kilimui, ir net, jei tai neturi įtakos sprendžiant dėl kaltinamojo kaltės baudžiamÄ ja prasme, tai turi įtakos sprendžiant civilinės atsakomybės apimtis bei žalos atlyginimo klausimus. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas KET pažeidimus bei nurodydamas, kad į tai turi bÅ«ti atsižvelgiama nustatant atlygintinos žalos dydį, to nepadarė, todėl priimtas sprendimas Å¡ioje dalyje yra nepagrįstas ir turi bÅ«ti pakeistas.

3. Nuteistojo K. B. gynėjo advokato K. P. 2022 m. rugpjūčio 16 d. apeliaciniu skundu praÅ¡oma panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, kuriuo K. B. buvo pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 5 dalyje, ir priimti naujÄ â€“ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Skundas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais:

4. Apeliaciniu skundu nuteistasis K. B. praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ nuosprendį ir jį iÅ¡teisinti dėl BK 281 straipsnio 5 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas netinkamai pritaikė nuostatas dėl priežastinio ryÅ¡io: 4.0.1. Apeliantas pritaria teismo iÅ¡vadai, kad nukentėjusioji ir mirusioji nesilaikė kelių eismo taisyklių, pagrįstai nurodė, kad pėsčiosios Z. K. ir O. R. tamsiu paros laiku ir esant blogo matomumo sÄ lygoms (darganai), esant menkam gatvės apÅ¡vietimui, dėvėdamos tamsios spalvos drabužius ir atitinkamai nedėvėdamos Å¡viesÄ atspindinčių elementų, atÅ¡vaito ar neturėdamos žibinio, o po to kirsdamos nereguliuojamÄ (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gatvės sankryÅ¾Ä , kurioje nėra pėsčiųjų perėjos, sankryÅ¾Ä kirto ne pagal Å aligatvių ir kelkraščių linijÄ , o už jos, nebuvo atidžios ir neįvertino atstumo iki artėjančios transporto priemonės ir jos greičio, tuo sudarė sunkiai pastebimÄ kliÅ«tį kertama gatve važiuojančioms transporto priemonėms, t. y. nesiėmė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių ir neįsitikino, kad kirsti sankryÅ¾Ä bus saugu, t. y. pažeidė KET 9, 41,42, ir 44 p. reikalavimus. 4.0.2.

Akcentuoja, kad Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto iÅ¡vadoje (2020-04-17 Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat nurodyta, kad buvusioje kelio eismo situacijoje pėsčiųjų O. R. ir Z. K. veiksmai - tamsiu paros metu, neapÅ¡viestame kelio ruože, eidamos į kitÄ (duomenys neskelbtini) pusę, sudarė sunkiai pastebimÄ kliÅ«tį iÅ¡ kairės atvažiuojančiam automobiliui Peugeot 607- techniniu požiÅ«riu sÄ lygojo Å¡io eismo įvykio kilimÄ . 4.0.3. Remiasi Aukščiausiojo teismo praktika kuomet vairuojant transporto priemones galioja pasitikėjimo principas, kuris reiÅ¡kia, kad transporto priemonę vairuojantis asmuo turi pagrįstÄ teisę tikėtis, kad kiti eismo dalyviai nepažeis Kelių eismo taisyklių ir nesukels pavojaus eismo saugumui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-195/2007, 2K-368/2015).

Vertinant transporto priemonę vairuojančio asmens veiksmus, reaguojant į netikėtai kelyje atsiradusiÄ kliÅ«tį, negalima reikalauti, kad vairuotojas visada Å¡ias kliÅ«tis numatytu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-537/2009, 2K-169/2010, 2K-384/2013, 2K-160/2014). 4.0.4. Nurodo, kad KET pažeidimas 128 p. taikomas tik tuomet, kai vairuotojui, jeigu jis gali pastebėti realiÄ grėsmę. Kelių eismo taisyklių 9 p. įpareigoja eismo dalyvį laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, 128 punktas įpareigoja automobilio vairuotojÄ atsiradus kliūčiai ar iÅ¡kilus eismo saugumo grėsmei, sulėtinti greitį, ar net visiÅ¡kai sustabdyti transporto priemonę ar jÄ saugiai apvažiuoti, nesukeliant pavojaus kitiems eismo dalyviams. 128 p. aiÅ¡kiai nurodyta, kad tai daryti jis privalo, jeigu jis gali tai pastebėti (kliÅ«tį).

Å is įpareigojimas transporto priemonės vairuotojui nustatytas nepriklausomai nuo to, kuris eismo dalyvis pažeidė kelių eismo taisykles ir sukėlė grėsmę eismo saugumui. Tačiau vairuotojas turi pagrįstÄ teisę tikėtis, kad kiti eismo dalyviai, kurie taip pat įpareigoti laikytis eismo taisyklių, nepažeis jų ir savo veiksmais nekels pavojaus kitiems eismo dalyviams, turintiems pagal kelių eismo taisyklių reikalavimus judėjimo per kelio važiuojamÄ jį dalį pirmenybę. TokiÄ pirmenybę važiuoti važiuojamÄ jÄ dalimi kaip tik ir turi transporto priemonės vairuotojas.

Todėl transporto priemonės vairuotojas neprivalo imtis priemonių kliūčiai apvažiuoti, imtis priemonių, lėtinti greičio ar stabdyti transporto priemonę vien tik dėl to, kad yra teorinė tikimybė, kad kiti eismo dalyviai gali nesilaikyti eismo taisyklių ir pažeisti transporto priemonės vairuotojo pirmumo teisę, kol dar nėra tiesioginio pavojaus eismo saugumui. Grėsmė eismo saugumui atsiranda tik tada, kai kiti eismo dalyviai pažeisdami ar nepažeisdami eismo taisykles įeina ar įvažiuoja į važiuojamÄ jÄ kelio dalį arba akivaizdu, kad jie tuoj kirs transporto priemonės judėjimo kryptį ir tokiu veiksmu sukelia grėsmę eismo saugumui.

Greičio virÅ¡ijimas pagal teismų praktikÄ , savaime nesÄ lygoja iÅ¡vados apie tai, kad tai sÄ lygojo eismo įvykį, nes pagal įvykio aplinkybes asmuo net ir nevirÅ¡ydamas leistino greičio pagal situacijÄ negali iÅ¡vengti eismo įvykio (jeigu asmuo bÅ«tų važiavęs leistinu greičiu, jis vis tiek nebÅ«tų iÅ¡vengęs eismo įvykio). IÅ¡ esmės grėsmės eismo saugumui kilimo momentas nėra niekaip susijęs su greičio virÅ¡ijimu. Asmuo, važiuojantis skirtingais greičiais, pamato iÅ¡ vienodo atstumo kliÅ«tį, tik skiriasi jo galimybės iÅ¡vengti kliÅ«ties. 4.0.5.

Kelia esminį klausimÄ apie tai, kada iÅ¡kilo grėsmė eismo saugumui ir, ar iÅ¡kilus grėsmei apeliantas, važiuodamas leistinu greičiu, turėjo galimybę iÅ¡vengti eismo įvykio. Tvirtina, kad Å¡io klausimo pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai neatskleidė bei neiÅ¡nagrinėjo. Cituodamas ekspertizės centro 2020 m. balandžio 17 d. iÅ¡vados 3 l., liudytojo E. P. parodymus, savo parodymus, tvirtina, kad bylos medžiagoje nėra duomenų, kad grėsmė eismo saugumui iÅ¡kilo anksčiau, neabejotina paneigti Å¡ios versijos leistinomis įrodinėjimo priemonėmis Å¡ioje proceso stadijoje neįmanoma.

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, grėsmė eismo saugumui iÅ¡kilo apelianto automobiliui esant už 5,75 m iki moterų, iÅ¡ kurių viena žuvo. 4.0.6. Cituodamas Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto iÅ¡vadÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kad automobilio „Peugeot 607“, važiuojančio 50 km/h greičiu, sustabdymui reikalingas atstumas buvusioje kelio eismo situacijoje yra 35,1 m, teigia, kad apeliantas, nepriklausomai nuo to, kad specialistai nustatė, jog jis virÅ¡ijo leistinÄ greitį, net ir važiuodamas 50 km/h greičiu iÅ¡kilus pavojui eismo saugumui už 5,75 m iki eismo įvykio, neturėjo galimybės sustabdyti automobilio ir iÅ¡vengti eismo įvykio. 4.0.7.

Pažymi, kad atlikus 2021 m. rugpjūčio 12 d. papildomÄ Ä¯vykio vietos apžiÅ«rÄ nustatyta, kad matomumas yra 30,40 m, t. y. mažesnis už stabdymo greitį 35,1 m (dar bÅ«tina įvertinti netikėtumo aspektÄ ir tai, kad pagal bylos medžiagÄ nedegė/ cikliÅ¡kai degė dar vienas kelio apÅ¡vietimo žibintas, kuris nebuvo užgesintas darant 2021 m. rugpjūčio 12 d. matomumo matavimÄ , todėl neabejotina, kad realus matomumas yra dar mažesnis nei 30,40 m). Apelianto nuomone, tai taip pat patvirtina tÄ aplinkybę, kad apeliantui važiuojant leistinu greičiu, Å¡is neturėjo galimybės sustabdyti savo automobilio. 4.0.8.

Apelianto įsitikinimu, bylos medžiaga leidžia daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , kad iÅ¡imtinai labai neatsargus pėsčiųjų KET taisyklių pažeidimas sÄ lygojo eismo įvykio kilimÄ , t. y. jų elgesys: tamsiu paros laiku ir esant blogo matomumo sÄ lygoms (darganai), esant menkam gatvės apÅ¡vietimui, dėvėjimas tamsios spalvos drabužių ir atitinkamai nedėvėjimas Å¡viesÄ atspindinčių elementų, atÅ¡vaito ar neturėjimas žibinto, važiuojamosios dalies kirtimas neleistinoje vietoje, buvimas neatidžioms ir neįvertinimas atstumo iki artėjančios transporto priemonės ir jos greičio, sudarymas sunkiai pastebimÄ kliÅ«tį kertama gatve važiuojančioms transporto priemonėms, t. y. nesiėmimas visų bÅ«tinų atsargumo priemonių ir neįsitikinimas, kad kirsti sankryÅ¾Ä bus saugu (pažeidė KET 9, 41, 42, ir 44 p.) reikalavimus.

Apeliantas, remiantis pasitikėjimo principu, pagrįstai tikėjosi, kad žuvusioji ir eismo įvykyje nukentėjusioji moteris laikysis KET reikalavimų. To tikėtųsi bet kuris toje (duomenys neskelbtini) vietoje važiuojantis asmuo ir Å¡io įvykio neabejotinai nei vienas vairuotojas nebÅ«tų iÅ¡vengęs. 4.1. Apeliaciniame skunde taip pat keliamas klausimas dėl matomumo tyrimo. Apelianto nuomone, skundžiamo nuosprendžio 23 punkte padaryta iÅ¡vada apie tai, kad pagal esamÄ situacijÄ , esant atidiems transporto priemonių vairuotojams besilaikant KET reikalavimų, pasirinkusiems saugų važiavimo greitį jas galėjo pastebėti pakankamu atstumu ir imtis veiksmų laiku sustabdant transporto priemonę yra neteisinga ir nepagrįsta.

Nors teismo nuomone, tai patvirtina ir atlikti matomumo matavimo rezultatai, tačiau abejojama dėl nustatyto apelianto važiavimo greičio (nuo 65-76 km/h). Teismas pažeidė BPK 20 str. 5 d. Apelianto nuomone 3 punkte nurodyta aplinkybių visuma visiÅ¡kai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad apeliantas nepadarė jokio nusikaltimo, todėl turi bÅ«ti iÅ¡teisintas.

5. Atsiliepimu į K. B. gynėjo advokato K. P. 2022 m. rugpjūčio 16 d. apeliacinį skundÄ nukentėjusiosios O. R. advokatas J. B. 2022 m. rugsėjo 7 d. atsiliepimu praÅ¡o jo netenkinti. Atsiliepime nurodomi Å¡ie esminiai argumentai: 5.1. byloje surinkti įrodymai, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, įrodo K. B. kaltę. Nukentėjusiųjų padaryti KET pažeidimai neÅ¡alina didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojo baudžiamosios atsakomybės, kadangi byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad važiuojant leistinu greičiu techninė galimybė iÅ¡vengti eismo įvykio buvo.

Surinktų įrodymų pagrindu pirmosios instancijos teismas padarė teisingÄ ir pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog K. B. virÅ¡ydamas leistinÄ judėjimo greitį, ir, atsiradus grėsmei eismo saugumui, darydamas automobilio manevrÄ Ä¯ kairę, suvokė rizikingÄ savo veikos pobÅ«dį. Tarp K. B. veiksmų ir veikos padarinių yra priežastinis ryÅ¡ys; 5.2. nors apeliaciniu skundu keliamos abejonės dėl procesinių veiksmų nustatant matomumÄ ir dėl specialisto autotechniko iÅ¡vados patikimumo bei nurodo, jog yra bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti kodėl skersai kelio einančios kliÅ«ties apvažiavimas techniniu požiÅ«riu buvo nepriimtinas, tačiau jokių naujų duomenų specialisto apklausa nebÅ«tų davusi, nes bet kuriam asmeniui, turinčiam bendrojo lavinimo mokyklose teikiamų fizikos žinių lygį, yra aiÅ¡ku, kad pasukimas į tÄ pačiÄ pusę, į kuriÄ juda kliÅ«tis, padidina susidÅ«rimo su kliÅ«timi galimybę; 5.3. asmuo netraukiamas baudžiamojon atsakomybėn tuo atveju, jei yra nustatoma, kad jam elgiantis pagal KET reikalavimus jis nebÅ«tų galėjęs iÅ¡vengti įvykio.

Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad K. B. veiksmuose yra KET 9, 127, 128 ir 129 punktų reikalavimų pažeidimai dėl kurių kilo eismo įvykis, žuvo žmogus, o kitam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata; 5.4. prašymas visiškai išteisinti K. B. galėtų būti tenkinamas tik vienu atveju - kazuso atveju, t. y. kuomet asmuo nesuvokia daromos veikos pavojingumo, nenumato padarinių kilimo galimybės ir neturi arba negali to numatyti, bet padariniai kyla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-512/2014, 2K-5-942/2015, 2K-7-1-693/2018).

Kazusas yra veiksmas, turintis iÅ¡orinių teisės pažeidimo požymių, tačiau neturintis kaltės elemento (tyčios ar neatsargumo). Byloje nustatyta, jog K. B. iki eismo įvykio važiavo virÅ¡ydamas leistinÄ greitį, tai yra šį pažeidimÄ padarė tyčia. Taip pat nustatyta, kad blogo matomumo sÄ lygomis greičio nemažino, prieÅ¡ingai, važiavo didesniu nei leistina greičiu tai yra elgėsi nusikalstamai nerÅ«pestingai, o pamatęs kelyje kliÅ«tį K. B. vietoje stabdymo pasirinko apvažiavimo manevrÄ , nusikalstamai pasitikėdamas, kad jis pėsčiÄ sias apvažiuos ir jų nekliudys; 5.5. artėjant prie sankryžos didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojas (K.

B.) privalėjo elgtis atidžiau, nes asmuo žinantis KET reikalavimus (preziumuojama, kad teisę vairuoti transporto priemones turintis asmuo juos žino) turi žinoti KET 42 punkto nuostatas, kad nesant pėsčiųjų perėjos pėsčiasis gali pereiti važiuojamÄ jÄ dalį pagal Å¡aligatvių arba kelkraščių linijÄ 6. Teismo posėdžio metu nuteistojo K. B. gynėjas K. P. prašė jo apeliacinį skundÄ tenkinti, o prokuroras bei nukentėjusiosios O. R. atstovas advokatas J. B. – atmesti.

AB (duomenys neskelbtini) 2022 m. rugpjūčio 11 d. apeliacinį skundÄ prokuroras prašė atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 7. Apeliaciniai skundai atmetami.

8. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde. Å iuo atveju pateikti du apeliaciniai skundai, kuriais nesutinkama su iÅ¡ AB (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajai D. K. priteistais turtinės ir neturtinės žalos dydžiais (AB (duomenys neskelbtini) 2022 m. rugpjūčio 11 d. apeliacinis skundas) ir K. B. nuteisimu pagal BK 281 straipsnio 5 dalį (nuteistojo K. B. gynėjo advokato K. P. 2022 m. rugpjūčio 16 d. apeliacinis skundas). Todėl teisėjų kolegija, laikydamasi bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribų, patikrina skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nuosprendį Å¡iose apeliacinių skundų ribose. Dėl AB (duomenys neskelbtini) 2022 m. rugpjūčio 11 d. apeliacinio skundo.

9. Civilinis atsakovas 2022 m. rugpjūčio 11 d apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo apskaičiuotu ir nukentėjusiosios D. K. naudai priteistu turtinės žalos dydžiu bei nurodo, kad buvo nepagrįstai priteista 55,56 Eur didesnė pinigų suma nei buvo apskaičiuota paties civilinio atsakovo. Nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas ne tik priteisė Å¡iÄ pinigų sumÄ nepagrįstai, kadangi net nenurodė jokių motyvų, kodėl tenkino nukentėjusiosios praÅ¡ymÄ bÅ«tent Å¡ioje dalyje, tačiau priteista pinigų suma, t. y. 55,56 Eur neatitinka pačios nukentėjusiosios pateiktuose dokumentuose (pateiktame kvite) nurodytos pinigų sumos.

Matyti, jog apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas priteisė 55,56 Eur dydžio pinigų sumÄ , kuomet kartu su nukentėjusiosios civiliniu ieÅ¡kiniu pateikti dokumentai, t. y. 2020 m. vasario 4 d. kvitas už kurÄ patvirtina, jog Å¡i turėta iÅ¡laidų už kurÄ pinigų suma sudarė 55,33 Eur. IÅ¡ byloje esančio civilinio atsakovo 2021 m. gruodžio 21 d. raÅ¡ytinio paaiÅ¡kinimo (4 t., b. l. 68–69) matyti, kad pats civilinis atsakovas, atlikdamas skaičiavimus dėl nukentėjusiosios D.

K. patirtos turtinės žalos dydžio ir pats nurodydamas pinigų sumas, kurios civilinio atsakovo manymu turėtų bÅ«ti pripažintos kaip atlygintinos, suklydo. Matyti, kad civilinis atsakovas, nurodydamas, jog sutiktų atlyginti nukentėjusiajai D. K. 1315 Eur dydžio turtinę žalÄ , klaidingai apskaičiavo šį dydį, kadangi raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime nurodytos pinigų sumos, kurias civilinis atsakovas bÅ«tų sutikęs atlyginti nukentėjusiajai (78,75 Eur ir 24,04 Eur už notaro paslaugas, 14,48 Eur už banko iÅ¡duotÄ pažymÄ , 1157 už laidojimo reikmenis ir paslaugas, 33,64 Eur už 2020 m. sausio 31 d. kuro iÅ¡laidas), viso sudaro 1315,23 Eur.

PrieÅ¡ingai nei nurodoma civilinio atsakovo skunde, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priteistos turtinės žalos dydį už kurÄ nukentėjusiajai, nesuklydo ir priteisė bÅ«tent tÄ pinigų sumÄ , kuri atitinka ir pateiktÄ 2020 m. vasario 4 d. kvitÄ , t. y. 55,33 Eur (3 t., b. l. 12). Todėl apeliacinio skundo teiginys, kad pirmosios instancijos teismas priteisė 55,66 Eur didesnę pinigų sumÄ yra nepagrįstas.

10. Apeliaciniame skunde yra keliamas klausimas ir dėl to, kodėl pinigų suma už 2020 m. vasario 4 d. turėtas kuro iÅ¡laidas buvo priteista nukentėjusiosios naudai, nurodant, jog pati nukentėjusioji buvo pateikusi ir daugiau turėtų iÅ¡laidų už kurÄ patvirtinančių dokumentų (kvitų), o pirmosios instancijos teismas savo tokio sprendimo nemotyvavo. Sutikti su civilinio atsakovo apeliaciniu skundu Å¡ioje dalyje pagrindo taip pat nėra. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimÄ dėl nukentėjusiajai D.

K. priteistinos turtinės žalos dydžio, įvertino tai, jog nukentėjusioji kaip patirtÄ turtinę žalÄ , be kita ko, nurodė ir vaiÅ¡es motinos gimtadienio paminėjimui (29,10 Eur), kuro iÅ¡laidas (165,09 Eur), vaistus Å¡irdžiai (5,22 Eur), Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pažymos iÅ¡davimo iÅ¡laidas (14,75 Eur), UAB (duomenys neskelbtini) konsultacijos dėl eismo įvykio iÅ¡laidas (121,00 Eur) bei kartu su civiliniu ieÅ¡kiniu pateikė tokias turėtas iÅ¡laidas patvirtinančius dokumentus.

Tačiau Å¡ių iÅ¡laidų pirmosios instancijos teismas motyvuotai nevertino kaip patirtos turtinės žalos, nurodydamas, jog maisto produktai, kuro iÅ¡laidos ir vaistai buvo įsigyti 2020 m. liepos mėnesį, todėl laikytini pernelyg nutolę nuo įvykusio eismo įvykio ir iÅ¡ to kilusių pasekmių, todėl nelaikytinos priverstinėmis ir bÅ«tinomis. Matyti ir tai, jog 2020 m. vasario 4 d. kvitas už kurÄ pirmosios instancijos teismo buvo įvertintas, sprendžiant klausimÄ dėl 55,33 Eur priteisimo nukentėjusiosios naudai, kadangi nustatyta, jog bÅ«tent Å¡ios turėtos iÅ¡laidos, buvo tiesiogiai susijusios su įvykusiu eismo įvykiu (iÅ¡laidos turėtos nepraėjus daug laiko po eismo įvykio, jos turėtos dėl eismo įvykio kaltininko kaltės žuvus Z.

K.). Pats civilinis atsakovas apeliaciniame skunde, nors ir ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimÄ Å¡ioje dalyje, tačiau nenurodė jokių aplinkybių, kurioms esant minėta 55,33 Eur pinigų suma, turėta iÅ¡laidoms už kurÄ , turėjo bÅ«ti nepripažinta kaip turtinė žala. Darytina iÅ¡vada, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimÄ dėl nukentėjusiajai priteistinos turtinės žalos dydžio, o taip pat ir dėl priteistos 55,33 Eur pinigų sumos už turėtas kuro iÅ¡laidas, neapsiribojo vien tik deklaratyviais teiginiais, tačiau iÅ¡samiai ir motyvuotai nurodė, kodėl priteisė bÅ«tent tokio dydžio turtinės žalos atlyginimÄ bei motyvuotai pasisakė dėl sumų, kurios nepripažintos kaip nukentėjusios patirta turtinė žala.

11. Civilinis atsakovas apeliaciniu skundu nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo nukentėjusiajai priteistu neturtinės žalos dydžiu - 15 000 Eur, nurodydamas, jog tokia pinigų suma buvo priteista nepagrįstai, nepateikiant teismų praktikos pavyzdžių dėl tokio dydžio pinigų sumos priteisimo panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose. Matyti, jog civilinis atsakovas savo 2021 m. gruodžio 20 d. raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime (4 t., b. l. 68-70) buvo nurodęs 13 961 Eur dydžio pinigų sumÄ , kuri civilinio atsakovo manymu yra pakankama, adekvati ir proporcinga nukentėjusiosios D. K. patirtiems neigiamiems iÅ¡gyvenimams atlyginti. Pasak apelianto bÅ«tent tokio dydžio pinigų suma turėjo bÅ«ti pirmosios instancijos teismo pripažinta ir priteista nukentėjusiosios D. K. naudai kaip neturtinės žalos atlyginimas.

12. Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi bÅ«ti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtÄ dvasinę ir fizinę skriaudÄ .

CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus – jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Å ie kriterijai teismo sprendime turi bÅ«ti ne tik formaliai iÅ¡dėstyti, bet ir iÅ¡nagrinėti, įvertinant kiekvieno jų reikÅ¡mę konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui.

13. Nustatyta, jog nukentėjusioji D. K. civiliniu ieÅ¡kiniu prašė jai atlyginti neturtinę žalÄ , kuriÄ Ä¯vertino 50 000 Eur, tačiau pirmosios instancijos teismas tokį nukentėjusiosios praÅ¡ymÄ tenkino tik iÅ¡ dalies. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir atsižvelgė į tai, kad eismo įvykio metu žuvus D. K. motinai, dėl artimo žmogaus netekties Å¡i patyrė didelius neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus, tikėtina, kad emocinį sukrėtimÄ , artimo žmogaus ilgesį sunkiai ir giliai iÅ¡gyvena ir iki Å¡iol.

Matyti, kad nukentėjusiosios D. K. nurodytos aplinkybės dėl pablogėjusios jos fizinės ir psichinės sveikatos, jai diagnozuoto pasikartojančio depresinio sutrikimo vidutinio sunkumo depresijos epizodo, nebuvo įvertinos kaip jos patirti, dėl eismo įvykio atsiradę, neigiami iÅ¡gyvenimai, dėl to buvo sumažinta nukentėjusiosios D. K. praÅ¡oma priteisti pinigų suma neturtinei žalai atlyginti. Taip pat atsižvelgta ir į žuvusiosios rizikingÄ elgesį eismo įvykio metu. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas, priteisdamas 15 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimÄ nukentėjusiosios D.

K. naudai, nepagrindė tokio sprendimo teismų formuojamos praktikos pavyzdžiais, tačiau matyti, jog priteista pinigų suma, neprieštarauja formuojamai teismų praktikai baudžiamosiose bylose, kuriose dėl KET pažeidimų, eismo įvykio metu žuvusio asmens artimiesiems priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas. Dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai svyruoja nuo 2896,20 Eur iki 30000 Eur (žuvusiojo vaikui), nuo 4344,30 Eur iki 20000 Eur (žuvusiojo sutuoktiniui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-196/2009, 2K-539/2010, 2K-150/2011, 2K-90/2012, 2K-344/2012, 2K-397/2012, 2K-135/2013, 2K-243-648/2015, 2K-346-511/2016), nuo 5792 Eur iki 25 000 Eur (žuvusiojo tėvams) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-29/2009, Nr. 2K-377/2009, Nr. 2K-4/2011, Nr. 2K-7-49-788/2016, Nr. 2K-346-511/2016).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamu nuosprendžiu priteistas tokio dydžio neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiajai D. K., atsižvelgiant į anksčiau aptartas aplinkybes yra teisingas, protingas ir nelaikytinas per dideliu, kadangi atitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose. Be to, pirmosios instancijos teismas vadovavosi ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis, pagal kurias transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2018 m. lapkričio 1 d. nustatyta 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalÄ ) ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui.

14. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad pėsčiųjų elgesys buvo ne tik rizikingas, tačiau ir pažeidžiantis KET reikalavimus, į tai neatsižvelgė, spręsdamas dėl priteistų galutinių žalų dydžių, todėl jie turi būti sumažinti. Priteisti neturtinės žalos dydžiai visiems nukentėjusiems pirmosios instancijos teismo buvo pagrįstai priteisti įvertinus visų nukentėjusiųjų patirtus neigiamus išgyvenimus. Todėl nukentėjusiesiems D. T., R. R., A. R., E. L., priteistos pinigų sumos neturtinei žalai atlyginti (kiekvienam po 5000 Eur), taip pat buvo priteistos pagrįstai.

15. Negalima sutikti su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į pačių pėsčiųjų padarytus KET reikalavimų pažeidimus. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį K. B. atžvilgiu, pripažino, jog atsižvelgiant į susidariusiÄ situacijÄ , KET reikalavimus pažeidė tiek pėsčiosios Z. K. ir O. R., tiek ir automobilį vairavęs K. B.. Skundžiamame nuosprendyje nurodoma, jog pėsčiosios Z. K. ir O. R. nesiėmė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių ir neįsitikino, kad kirsti sankryÅ¾Ä bus saugu, tai yra jos pažeidė KET 9, 41, 42 ir 44 punktų reikalavimus.

Taip pat, iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio turinio, dalyje, kurioje yra sprendžiamas klausimas dėl nukentėjusiesiems priteistinų neturtinės žalos dydžių, matyti, kad pirmosios instancijos teismas, prieÅ¡ingai nei apeliaciniame skunde nurodo civilinis atsakovas, atsižvelgė ir įvertino aplinkybę, jog Z. K. žūtis buvo susijusi ir su jos pačios rizikingu elgesiu eismo įvykio metu. Kaip matyti, nors nukentėjusioji D. K. prašė priteisti 50 000 Eur dydžio pinigų sumÄ neturtinei žalai atlyginti, tačiau pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis nustatytomis aplinkybėmis, taip pat ir tai, kad pačios pėsčiosios savo elgesiu pažeidė KET reikalavimus (Å¡iÄ aplinkybę pirmosios instancijos teismas nurodė), tokį nukentėjusiosios reikalavimÄ tenkino iÅ¡ dalies.

PrieÅ¡ingai nei nurodoma civilinio atsakovo apeliaciniame skunde, matyti, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nukentėjusiajai D. K. priteistinos neturtinės žalos dydį įvertino eismo įvykio metu pėsčiųjų padarytus KET reikalavimų pažeidimus, kas atitinkamai sÄ lygojo ir nukentėjusiosios D. K. civilinio ieÅ¡kinio tenkinimÄ tik iÅ¡ dalies.

16. Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nuosprendį dalyje dėl iÅ¡ civilinio atsakovo nukentėjusiesiems priteistų turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dydžių keisti pagrindo nėra. Nukentėjusiajai D. K. priteistas turtinės žalos dydis apskaičiuotas teisingai, vadovaujantis baudžiamojoje byloje pateiktais dokumentais, ir atitinka tiek teisingumo, tiek protingumo, tiek ir sÄ Å¾iningumo kriterijus bei formuojamÄ teismų praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose.

Vadovaujantis iÅ¡dėstytu, nenustačius aplinkybių, kurioms esant bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ apie netinkamai parinktus priteistus turtinės ar neturtinės žalos dydžius, civilinio atsakovo apeliacinis skundas atmestinas. Dėl nuteistojo K. B. gynėjo advokato K. P. 2022 m. rugpjūčio 16 d. apeliacinio skundo 17. Apeliaciniu skundu yra praÅ¡oma panaikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimti K. B. atžvilgiu naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. IÅ¡ apeliacinio skundo matyti, jog yra nesutinkama su pirmosios instancijos teismo padarytu įrodymų vertinimu ir iÅ¡vada, jog priežastiniu ryÅ¡iu pagrindinė priežastis kilti eismo įvykiui nagrinėjamu atveju buvo ne pėsčiųjų Z.

K. ir O. R. padaryti KET reikalavimų pažeidimai, tačiau nuteistojo K. B. veiksmai. IÅ¡ tiesų, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas K. B. kaltu, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 5 dalyje ir vadovaudamasis surinktų bei patikrintų įrodymų visetu, nors ir nustatė, kad atsižvelgiant į susidariusiÄ situacijÄ , KET reikalavimus pažeidė tiek pėsčiosios Z. K. ir O. R., tiek automobilio vairuotojas K. B., tačiau padarė iÅ¡vadÄ , jog bÅ«tent K. B. veiksmai vairuojant automobilį ir pažeidžiant KET 9, 127, 128, 129 punktų reikalavimus, sÄ lygojo eismo įvykio kilimÄ ir buvo tiesioginiame priežastiniame ryÅ¡yje su kilusiomis pasekmėmis, t. y. pėsčiosios Z.

K. žūtimi bei O. R. sunkiu sveikatos sutrikdymu. Sutinkamai su tokia pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas nenustatė momento, kada nagrinėjamo įvykio metu iÅ¡kilo grėsmė eismo saugumui ir ar K. B. turėjo realiÄ galimybę iÅ¡vengti eismo įvykio. Tačiau iÅ¡ skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, jog buvo nustatyta, kad įvykio metu K. B. turėjo galimybę iÅ¡vengti eismo įvykio, tačiau dėl savo paties veiksmų (greičio virÅ¡ijimo ir automobilio pasukimo į kairę (pėsčiųjų judėjimo kryptimi), siekiant apvažiuoti atsiradusiÄ kliÅ«tį kelyje ir iÅ¡vengti susidÅ«rimo) tokiÄ galimybę prarado.

Pastebėtina, jog tokiÄ iÅ¡vadÄ pirmosios instancijos teismas priėmė vadovaudamasis ne tik specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 8–12), tačiau ir kitais byloje surinktais įrodymais. Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad K. B. turėjo galimybę iÅ¡vengti eismo įvykio, jeigu bÅ«tu pasirinkęs kitus grėsmės eismo saugumui iÅ¡vengimo bÅ«dus (pavyzdžiui, stabdęs transporto priemonę deÅ¡inėje važiuojamosios dalies pusėje).

Pastebėtina ir tai, kad minėtoje specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, jog apskaičiuoti, kokiu atstumu iki pėsčiųjų partrenkimo vietos buvo K. B. vairuojamas automobilis „Peugeot 607“, kai iÅ¡kilo grėsmė eismo saugumui, negalima. Tačiau matyti, jog pirmosios instancijos teismas įvertino paties K. B. nurodytÄ aplinkybę, jog kliÅ«tį, t. y. važiuojamÄ jÄ kelio dalį kertančias pėsčiÄ sias, pastebėjo iki jų likus maždaug 5,75 m atstumui. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti ir tai, jog bÅ«tent tokį atstumÄ (5,75 m) pirmosios instancijos teismas įvertino priimdamas iÅ¡vadÄ , kad virÅ¡ydamas leistinÄ greitį, t. y.

K. B. automobiliui judant apie 65 - 76 km/h greičiu jo reakcijos laikas iki ant kelio atsiradusios kliÅ«ties ženkliai sumažėjo ir dėl to jam pėsčiÄ sias kelyje pastebėjus iki jų likus tik 5,75 m atstumui, jis nebeturėjo galimybės laiku sustabdyti savo vairuojamos transporto priemonės ar imtis kitų adekvačių veiksmų, vengiant užvažiavimo ant pėsčiųjų. Taigi matyti, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir dėl objektyvių priežasčių negalėjo nustatyti tikslaus momento, kada nagrinėjamo įvykio metu iÅ¡kilo grėsmė eismo saugumui, t. y. kada pėsčiosios įžengė į kelio važiuojamÄ jÄ dalį, kuria judėjo K.

B. vairuojamas automobilis, tačiau tai, atsižvelgiant į kitų byloje surinktų įrodymų visumÄ , nesutrukdė priimti teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ dėl K. B. kaltės.

18. Apeliaciniame skunde taip pat yra nurodoma, kad K. B., vairuodamas automobilį, neturėjo pareigos lėtinti greičio ar stabdyti transporto priemonės vien tik dėl to, kad buvo teorinė tikimybė, kad kiti eismo dalyviai gali nesilaikyti eismo taisyklių ir pažeisti transporto priemonės vairuotojo pirmumo teisę, kol dar nėra tiesioginio pavojaus eismo saugumui. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 8–12) nurodoma, kad negalima apskaičiuoti, kokiu atstumu iki pėsčiųjų partrenkimo vietos buvo K.

B. vairuojamas automobilis, kai iÅ¡kilo grėsmė eismo saugumui. Todėl pasak apelianto, vadovaujantis tuo, kad grėsmė eismo saugumui atsiranda tik tada, kai kiti eismo dalyviai pažeisdami ar nepažeisdami eismo taisykles įeina ar įvažiuoja į važiuojamÄ jÄ kelio dalį arba akivaizdu, kad jie tuoj kirs transporto priemonės judėjimo kryptį, negalima paneigti versijos, jog grėsmė eismo saugumui atsirado ankščiau, nei kai K. B. vairuojamas automobilis buvo 5,75 m atstumu nuo pėsčiųjų, kadangi pats K.

B. nurodė tokiu atstumu iÅ¡vydęs kliÅ«tį kelyje. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad K. B., net ir nevirÅ¡ydamas leistino greičio, neturėjo galimybės iÅ¡vengti eismo įvykio, kadangi eismo įvykio kilimÄ sÄ lygojo iÅ¡imtinai neatsargus pačių pėsčiųjų elgesys (tamsiu paros metu, esant prastam matomumui dėl oro sÄ lygų, menkam gatvės apÅ¡vietimui, dėvint tamsius drabužius ir nesegint jokių Å¡viesÄ atspindinčių elementų kirto kelio važiuojamÄ jÄ dalį), kad Å¡io eismo įvykio nebÅ«tų galėjęs iÅ¡vengti bet kuris kitas transporto priemonės vairuotojas.

Nurodoma, jog vadovaujantis KET 128 punktu bei formuojama teismų praktika, transporto priemonę vairuojantis asmuo turi pagrįstÄ teisę tikėtis, jog kiti eismo dalyviai nepažeis KET reikalavimų, o iÅ¡ paties transporto priemonės vairuotojo negalima reikalauti, kad jis visada numatytų netikėtas kliÅ«tis kelyje. Tokie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti ir vertintini kritiÅ¡kai. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, jog K. B. veiksmai laikytini padarytais esant neatsargaus nusikaltimo nusikalstamo nerÅ«pestingumo formai (BK 16 straipsnio 3 dalis), kadangi pagal nustatytas įvykio ir bylos aplinkybes K.

B., vairuodamas transporto priemonę ir pažeisdamas KET reikalavimus, nenumatė, kad tokiu savo elgesiu gali sukelti eismo įvykį ir su tuo susijusias pasekmes, nors pagal veikos padarymo aplinkybes, savo asmeninę vairavimo patirtį, KET reikalavimų supratimÄ bei kitas savo asmenines savybes galėjo ir turėjo numatyti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad K. B. turėjo atsižvelgti į tai, jog artėja prie nereguliuojamos sankryžos, kurioje bet kada gali atsirasti kiti eismo dalyviai, o taip pat ir pėstieji, todėl privalėjo užtikrinti, jog iÅ¡kilus grėsmei eismo saugumui galėtų iÅ¡vengti eismo įvykio.

IÅ¡ tiesų, KET 128 punktas bei formuojama teismų praktika, suponuoja tai, kad transporto priemonę vairuojantis asmuo turi pagrįstÄ teisę tikėtis, jog kiti eismo dalyviai nepažeis KET reikalavimų, tačiau tai jokių bÅ«du negali reikÅ¡ti, kad pats K. B., be kita ko, pažeisdamas KET reikalavimus, tokios pareigos neprivalo vykdyti. K. B., kaip padidinto pavojaus Å¡altinio vairuotojas privalėjo bÅ«ti itin atsargus, juolab atsižvelgdamas į prastas oro bei matomumo sÄ lygas įvykio metu, tačiau virÅ¡ydamas leistinÄ greitį elgėsi itin neatsargiai, o jo padaryti KET reikalavimų pažeidimai sÄ lygojo eismo įvykio kilimÄ .

Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl K. B. pareigos lėtinti greičio ar stabdyti transporto priemonės nebuvimo, yra nepagrįsti ir nesuteikia pagrindo naikinti skundžiamÄ nuosprendį.

19. Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai įrodymais pripažino bei apkaltinamÄ jį nuosprendį priėmė vadovaudamasis 2021 m. balandžio 5 d. ir 2021 m. rugpjūčio 12 d. atliktais matomumo matavimais (2 t., b. l. 122–123, 183–185) ir nurodo esant bÅ«tinybei atlikti dar vienÄ matomumo matavimÄ , kurio metu eismo įvykio vietoje bÅ«tų užgesinti viso 2 gatvės apÅ¡vietimo žibintai. Pasak apelianto, taip bÅ«tų galima teisingai įvertinti, ar pagrįsta pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad pagal esamÄ situacijÄ esant atidiems transporto priemonių vairuotojams besilaikant KET reikalavimų, pasirinkusiems saugų važiavimo greitį pėsčiÄ sias buvo galima pastebėti pakankamu atstumu ir imtis veiksmų laiku sustabdant transporto priemonę.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog byloje nėra objektyvių duomenų, kad eismo įvykio metu bÅ«tų neveikę (neÅ¡vietę) abu gatvės apÅ¡vietimo žibintai. Nukentėjusioji D. K. parodė, jog įvykio vietoje, nors ir buvo pakankamai tamsu, tačiau vienas gatvės apÅ¡vietimo žibintas arčiau sankryžos degė; liudytojas A. M. parodė, kad toje vietoje, kur buvo partrenkta moteris buvo tamsu, nes nedegė kelio apÅ¡vietimo žibintas; liudytojas D. J. parodė, kad įvykio vietos apžiÅ«ros metu prie pat sankryžos kelio esančios apÅ¡vietimo žibinto atÅ¡aka apÅ¡viesdavo keliÄ cikliÅ¡kai (tai įsižiebdavo, tai užgesdavo); liudytojas M.

B. parodė, kad atliekant eismo įvykio vietos apžiÅ«rÄ sankryžoje esantis kelio apÅ¡vietimo žibintas tai įsižiebdavo, tai vėl užgesdavo; liudytoja D. S. nurodė, kad padedant atlikti eismo įvykio vietos apžiÅ«rÄ sankryžoje esančio apÅ¡vietimo stulpo lempos viena degė, o kita kas kelias minutes tai įsižiebdavo, tai užgesdavo, o toliau esantis stulpas su kelio apÅ¡vietimu apskritai neveikė. Neabejotina, jog atlikus papildomÄ matomumo matavimÄ , kurio metu bÅ«tų iÅ¡jungti viso 2 gatvės apÅ¡vietimo žibintai, atstumas iki ant kelio esančių pėsčiųjų (jų pamatymo) galėtų bÅ«ti nustatytas dar mažesnis nei 30,40 m (atstumas iki pėsčiųjų, stovinčių Å¡alikelėje 2-3 metrų už sankryžos) ar 50,27 m (atstumas iki pėsčiųjų, stovinčių už sankryžos ant kelio), kurie nustatyti 2021 m. rugpjūčio 12 d. papildomos įvykio vietos apžiÅ«ros metu.

Vadovaujantis liudytojų duotais parodymais, o taip pat ir įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu (1 t., b. l. 15–16), nėra pagrindo sutikti su tokiu apeliacinio skundo argumentu, kuomet byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių buvus tokiai eismo įvykio situacijai. Todėl papildomas matomumo matavimas, atliekant jį pagal apelianto nurodytas sÄ lygas, bÅ«tų neobjektyvus ir betikslis. Nesutiktina ir su apeliacinio skundo argumentu, jog matomumo matavimus atliekant policijos pareigÅ«nams, kurie žinojo apie įvykusį eismo įvykį, liko neįvertintas netikėtumo faktorius.

Apeliaciniu skundu, nesutinkant su atliktais matomumo matavimais, nurodoma, jog juos turėjo atlikti ne Panevėžio AVPK RokiÅ¡kio RPK pareigÅ«nai, kuriems Å¡is eismo įvykis buvo žinomas, tačiau kiti asmenys. Nurodoma, jog policijos pareigÅ«nai, žinodami apie įvykusį eismo įvykį ir todėl tikėdamiesi iÅ¡vysti kliÅ«tį kelyje matomumo matavimo metu, turėjo didesnę galimybę pamatyti grėsmę kilti eismo įvykiui turinčiÄ situacijÄ . Tačiau Å¡i aplinkybė nesuteikia pagrindo laikyti ikiteisminio tyrimo metu atliktų matomumo matavimų ydingais.

Kiekvienas vairuotojas, laikydamasis KET reikalavimų turi įvertinti, jog pėstieji gali pereiti keliÄ sankryžose pagal Å¡aligatvių ar kelkraščių linijÄ , jeigu nėra įrengtos pėsčiųjų perėjos (KET 42 punktas), o be to, kaip matyti, pats K. B. gyvena (duomenys neskelbtini), todėl turėjo didesnę galimybę numatyti, jog važiuodamas automobiliu artėja prie sankryžos, kuri be kita ko, įvykio metu buvo apÅ¡viesta ir pažymėta atitinkamais kelio ženklais (KET 201 – pagrindinis kelias), informuojančiais eismo dalyvius apie artėjimÄ prie nereguliuojamos sankryžos.

Be to, byloje nustatyta, jog K. B. prieÅ¡ įvykstant eismo įvykiui virÅ¡ijo leistinÄ 50 km/h važiavimo greitį (orientacinis automobilio „Peugeot 607“ greitis partrenkimo metu buvo apie 65 - 76 km/h), kuomet atliktų matomumo matavimų metu, policijos pareigÅ«nai automobiliu važiavo leistinu greičiu. Todėl matyti, kad pats K. B., virÅ¡ydamas leistinÄ greitį, esant prastoms oro bei matomumo sÄ lygoms, apribojo savo galimybę laiku sustoti, o taip pat ir iÅ¡vysti kliÅ«tis kelyje iÅ¡kilus grėsmei eismo saugumui.

Papildomai atlikto 2021 m. rugpjūčio 12 d. matomumo matavimo metu jau buvo bandoma kuo tiksliau atkurti eismo įvykio situacijÄ (iÅ¡jungtas gatvėje esantis antras apÅ¡vietimo stulpas, uždengti po eismo įvykio įrengti kelio Å¡viečiantys elementai ir kt.), o matavimo metu gauti duomenys pirmosios instancijos teismo buvo įvertinti priimant skundžiamÄ nuosprendį. Ä®rodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas iÅ¡vadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-155-511/2017).

IÅ¡ to seka, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino apelianto praÅ¡ymo atlikti dar vienÄ matomumo matavimÄ . Matyti, kad byloje surinktų ir pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu patikrintų įrodymų pakako pagrįstai iÅ¡vadai dėl K. B. kaltės priimti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Todėl analogiÅ¡kas praÅ¡ymas atlikti papildomÄ matomumo matavimÄ , nurodytas apeliaciniame skunde, pripažįstamas nepagrįstu.

20. Pirmosios instancijos teismas skundžiamÄ nuosprendį priėmė, remdamasis byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu patikrintų įrodymų visuma, o padarytos iÅ¡vados dėl priežastinio ryÅ¡io tarp K. B. veiksmų ir kilusių padarinių yra teisingos ir iÅ¡samiai motyvuotos. Pirmosios instancijos teismas, be kita ko, vadovavosi ir byloje esančia specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini), vertino joje padarytas iÅ¡vadas priimdamas sprendimÄ dėl K. B. kaltės. Tačiau apeliaciniu skundu yra keliamos abejonės ne tik dėl Å¡ios, tačiau ir dėl 2021 m. balandžio 23 d. specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 131–132) bei jose padarytų iÅ¡vadų, nurodant, kad ekspertas iÅ¡vadas surašė neįvertinęs visos reikÅ¡mingos bylos medžiagos.

Matyti, jog tokiais apeliacinio skundo argumentais vėlgi yra abejojama priimtų ir pirmosios instancijos teismo įvertintų specialisto iÅ¡vadų patikimumu, nurodant, jog privalėjo bÅ«ti atliktas papildomas matomumo tyrimas, o jo metu gauti duomenys įvertinti ir eksperto. Taip pat, nurodant, kad K. B. neturėjo realios galimybės iÅ¡vengti eismo įvykio, nurodoma specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini) bei joje padaryta iÅ¡vada, kad automobilio „Peugeot 607“, važiuojančio 50 km/h greičiu, sustabdymui reikalingas atstumas buvusio kelio eismo situacijoje yra apie 35,1 m, kuomet matomumas pagal atliktÄ 2021 m. rugpjūčio 12 d. matomumo matavimÄ â€“ 30,4 m, t. y. mažesnis už leistinu 50 km/h greičiu važiuojančios transporto priemonės stabdymo keliÄ .

Matyti, jog apeliaciniu skundu, nesutinkant su specialisto iÅ¡vadomis, keliama versija, kad bÅ«tent dėl pėsčiųjų padarytų KET reikalavimų pažeidimų eismo įvykis įvyko ir jo iÅ¡vengti K. B. neturėjo galimybės, todėl turi bÅ«ti iÅ¡teisintas. IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog pėsčiųjų elgesys prieÅ¡ įvykstant eismo įvykiui buvo neatsargus, tÄ pagrįstai pripažino ir pirmosios instancijos teismas, tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, kad jų (pėsčiųjų) padaryti KET reikalavimų pažeidimai buvo pagrindinė eismo įvykio kilimo priežastis.

Nors apeliaciniu skundu nesutinkama su skundžiamo nuosprendžio 23 punkte padaryta iÅ¡vada, kad vien Z. K. ir O. R. nustatyti KET pažeidimai savaime nebÅ«tų sÄ lygoję nustatytų padarinių, o pagal esamÄ situacijÄ esant atidiems transporto priemonių vairuotojams besilaikant KET reikalavimų, pasirinkusiems saugų važiavimo greitį jas (pėsčiÄ sias) galėjo pastebėti pakankamu atstumu ir imtis veiksmų laiku sustabdant transporto priemonę, teisėjų kolegija su tokia iÅ¡vada nesutikti neturi pagrindo.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad bÅ«tent K. B. veiksmai, vairuojant automobilį ir pažeidžiant KET 9, 127, 128, 129 punktų reikalavimus, sÄ lygojo eismo įvykio kilimÄ ir buvo tiesioginiame priežastiniame ryÅ¡yje su kilusiomis pasekmėmis. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini) bei joje padarytomis iÅ¡vadomis, kad paties K. B. nurodytoje kelio eismo situacijoje, kilus grėsmei eismo saugumui, K. B., nenusukęs transporto priemonės į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ , o jÄ stabdęs deÅ¡inėje važiuojamosios dalies pusėje, bÅ«tų turėjęs techninę galimybę iÅ¡vengti eismo įvykio.

Be to, paties K. B. veiksmai, t. y. transporto priemonės vairavimas virÅ¡ijant leistinÄ 50 km/h greitį, atėmė galimybę iÅ¡vengti Å¡io eismo įvykio ir kaip nurodoma minėtoje specialisto iÅ¡vadoje, techniniu požiÅ«riu sÄ lygojo Å¡io eismo įvykio kilimÄ . Tais atvejais, kai eismo saugumo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, kaip ir nagrinėjamu atveju, sprendžiant priežastinio ryÅ¡io klausimus svarbu taikyti bÅ«tinosios sÄ lygos taisyklę ir ja remiantis nustatyti, kurio eismo dalyvio KET pažeidimas buvo bÅ«tinoji padarinių kilimo sÄ lyga ir buvo susijęs bÅ«tinuoju priežastiniu ryÅ¡iu su kilusiais padariniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-38/2008, 2K-158/2009, 2K-127/2010, 2K-155-511/2017).

BÅ«tinosios padarinių kilimo sÄ lygos nustatymas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , ar kiekvieno, ar tik vieno eismo dalyvio padarytas eismo saugumo taisyklių pažeidimas buvo bÅ«tinoji padarinių kilimo sÄ lyga. Eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos KET, bÅ«tinÄ ja baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių kilimo sÄ lyga pripažįstama tada, kai analogiÅ¡koje situacijoje Å¡iam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų eismo įvykis neįvyktų. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog bÅ«tent dėl K.

B. minėtų veiksmų (greičio virÅ¡ijimo ir vairuojamos transporto priemonės nusukimo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ ) kilo eismo įvykis, t. y. nuteistojo veiksmai priežastiniu ryÅ¡iu tiesiogiai sÄ lygojo kilusius padarinius. Nors pirmosios instancijos teismas tiesiogiai ir neaptarė tokios iÅ¡vados, tačiau matyti, kad įvykusioje situacijoje, jeigu nuteistasis K. B. bÅ«tų nevirÅ¡ijęs leistino greičio bei stabdęs transporto priemonę, o ne jÄ nusukęs į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ , eismo įvykis nebÅ«tų įvykęs, nepriklausomai nuo pėsčiųjų padarytų KET reikalavimų pažeidimų.

Dėl to nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, jog nagrinėjamo eismo įvykio, išvengti nebūtų galėjęs bet kuris kitas vairuotojas. Vadovaujantis tuo, apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė nuostatas dėl priežastinio ryšio yra atmestinas kaip nepagrįstas.

21. Apeliaciniame skunde taip pat keliamas klausimas dėl padarytos iÅ¡vados apie K. B. kliÅ«ties apvažiavimo netinkamumÄ Ä¯vykio metu bei praÅ¡oma papildomai apklausti ekspertÄ V. V., siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti kodėl padaryta tokia iÅ¡vada. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma vadovautis ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi Nr. 2K-537/2009 bei joje padaryta iÅ¡vada, kad stabdymas ir kliÅ«ties apvažiavimo manevro darymas yra tinkamas elgesys eismo įvykiui iÅ¡vengti. Tačiau pastebėtina, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 2K-537/2009 nagrinėto eismo įvykio metu, transporto priemonės vairuotojas, atsiradus kliūčiai prieÅ¡ jo vairuojamÄ automobilį, norėdamas iÅ¡vengti susidÅ«rimo, automobiliu ne tik darė manevrÄ , sukdamas automobilį į Å¡onÄ (kairę), siekdamas apvažiuoti kliÅ«tį, tačiau automobilį taip pat ir stabdė.

Nagrinėjamu atveju K. B., kaip veiksmÄ atsiradusiai kliūčiai kelyje iÅ¡vengti iÅ¡imtinai pasirinko kliÅ«ties apvažiavimÄ jos judėjimo kryptimi, o transporto priemonės nestabdė (pradėjo jÄ stabdyti jau po susidÅ«rimo). Be to, specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) jau buvo pasisakyta dėl K. B. atlikto sukimo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ nepriimtinumo, nurodant, jog skersai kelio judančios kliÅ«ties apvažiavimas techniniu požiÅ«riu yra nepriimtinas, todėl nebuvo nagrinėjamas.

22. Susipažinus su baudžiamosios bylos medžiaga, apeliacinio skundo argumentais bei skundžiamo pirmosios instancijos nuosprendžio priėmimo motyvais bei vadovaujantis iÅ¡dėstytu, teisėjų kolegija sprendžia, kad prieÅ¡ingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, K. B. buvo pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 5 dalį. Naikinti ar keisti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nuosprendį nuteistojo K. B. gynėjo advokato K. P. 2022 m. rugpjūčio 16 d. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra. Dėl proceso iÅ¡laidų 23. Apeliacinės instancijos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Å iaulių skyriaus pažyma, iÅ¡ kurios matyti, kad K. B. valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos sudaro 256,02 Eur, Å¡ias iÅ¡laidas praÅ¡oma iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ nuteistojo valstybei (5 t., b. l. 132, 133).

24. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimÄ iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Vertinant Å¡ių nuostatų taikymo galimybes, atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal, be kita ko, nuteistojo apeliacinį skundÄ , gynėjo dalyvavimas buvo bÅ«tinas pagal BPK 322 straipsnio 1 dalį.

25. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c) punkte nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktÄ gynėjÄ arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbÄ nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios Konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamÄ teisinę pagalbÄ .

SistemiÅ¡kai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina iÅ¡vada, kad teisingumo interesai reikalauja bÅ«tino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra numatyti BPK. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybÄ bei teisė turėti advokatÄ yra absoliuti, ji negali bÅ«ti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sÄ lygomis. IÅ¡ konstitucinės teisės į gynybÄ , taip pat ir teisės turėti advokatÄ kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti Å¡ias teises bÅ«tų reali.

26. Iš bylos matyti, kad nuteistasis K. B. niekur nedirba, jam buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas buvo atidėtas, tačiau tikslesnių duomenų apie jo finansinę padėtį byloje nėra. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad prašymas išieškoti valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, atsižvelgiant į paminėtus duomenis apie nuteistojo turtinę padėtį, yra nepagrįstas, todėl netenkinamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : AB (duomenys neskelbtini) 2022 m. rugpjūčio 11 d. apeliacinį skundÄ ir nuteistojo K. B. gynėjo advokato K. P. 2022 m. rugpjūčio 16 d. apeliacinį skundÄ atmesti. Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Å iaulių skyriaus praÅ¡ymo iÅ¡ nuteistojo K. B. iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas. Teisėjai Valdas CiesiÅ«nas Donatas Jatužis Jolanta Raščiuvienė