2025-01-29 Nr. CB-682-2-13-3-00143-2021-2 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

DOK-211

Teisminio proceso Nr. 2-13-3-00143-2021-2 part_e1a4c19d690a447a857848d513a682e1

(N) (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. sausio 29 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Šerno (kolegijos pirmininkas), Egidijos Tamošiūnienės ir Jūratės Varanauskaitės,

susipažinusi su 2025 m. sausio 17 d. paduotu ieškovės M. A.-V. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. spalio 17 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Ieškovė padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. spalio 17 d. nutarties dalies, kuria buvo palikta nepakeista Alytaus apylinkės teismo 2024 m. balandžio 10 d. sprendimo dalis atmesti ieškovės reikalavimą dėl 43 625 Eur kompensacijos priteisimo, peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės M. A.-V. ieškinį atsakovui M. V. ir atsakovo priešieškinį ieškovei dėl santuokos nutraukimo ir jos nutraukimo pasekmių.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija 2024 m. gruodžio 9 d. nutartimi DOK-4356 atsisakė priimti ieškovės pirmą kartą 2024 m. gruodžio 2 d. paduotą kasacinį skundą dėl to, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus.

Pagal CPK 350 straipsnio 5 dalį asmuo, kurio skundą atsisakoma priimti dėl to, kad jis neatitinka CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, ištaisęs trūkumus, turi teisę iš naujo paduoti kasacinį skundą, nepažeisdamas CPK 345 straipsnyje nustatyto termino.

Antrą kartą paduotas ieškovės kasacinis skundas, lyginant su pirmą kartą paduotu kasaciniu skundu, kurį atrankos kolegija, nenustačiusi kasacijos pagrindų, atsisakė priimti, yra iš naujo surašytas, jame pateikti nauji argumentai. Antrą kartą paduotame kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pažeidė CK 3.98 straipsnio 3 dalį (sutuoktinis privalo kompensuoti bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jeigu bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su CK 3.109 straipsnyje nustatytų prievolių vykdymu); CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktą (turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nesvarbu, ar įgytas vieno, ar abiejų sutuoktinių vardu), CK 3.87 straipsnį (turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo yra jų bendroji jungtinė nuosavybė), taip pat teismai pažeidė įrodinėjimo naštos paskirstymą (CPK 178 straipsnis), nurodę ieškovei pareigą įrodyti, kad sutuoktinio sąskaitoje esančios lėšos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

2. 2018-2020 metų laikotarpiu šalims gyvenant santuokoje atsakovas iš savo asmeninės sąskaitos pervedė 87 250 Eur piniginių lėšų į asmeninės nuosavybės teise iki santuokos įsteigtą įmonę UAB „Euronda“. Teismo išvada, kad atsakovas lėšas sukaupė asmeninės nuosavybės teise, nes ieškovė augino vaiką, traktuojant atsakovo pajamas jo asmenine nuosavybe, prieštarauja CK 1.5 straipsniui ir teisės normoms, reglamentuojančioms bendrąją jungtinę nuosavybę. Apeliacinės instancijos teismo vertinimas, kad ieškovė nurodytu laikotarpiu augino vaiką ir pajamų neturėjo, negali paneigti aplinkybės, jog atsakovo gaunamos pajamos priklauso sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise.

3. Teismai sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog santuokos metu atsakovo asmeninėje sąskaitoje sukauptos lėšos priklauso sutuoktiniams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Tokiomis išvadomis teismai pažeidė imperatyvą, kad santuokoje įgytas turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol ji nėra pasibaigusi (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ši prezumpcija reiškia, jog sutuoktinis, teigiantis, kad tam tikras turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nes jis yra įgytas sudarius santuoką, neprivalo šio teiginio įrodinėti, nes ši aplinkybė preziumuojama pagal įstatymą. Antra, sutuoktinis, teigiantis, kad tam tikras turtas, įgytas sudarius santuoką, nėra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, privalo šį teiginį įrodyti (CK 3.88 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-687/2019, 17 punktas). Todėl teismų išvada, kad ieškovė neįrodė, kad iš sutuoktinio sąskaitos į jo įmonę pervestos lėšos buvo sutuoktinio asmeninė nuosavybė, yra nepagrįsta. Ieškovė būtent įrodė: a) kad lėšos priklausė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise; b) kad atsakovas turtą sumažino investuodamas jas į savo asmeninį turtą. Priešingai nei nurodė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, ne ieškovė turėjo įrodinėti atsakovo išleistų lėšų kilmę, o atsakovas, siekdamas paneigti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpciją, turėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad jo gautos ir išleistos lėšos neatitinka CK 3.88 straipsnio 1 dalyje išvardytų kriterijų.

4. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai savo išvadų, kad į UAB „Euronda“ santuokos metu atsakovo pervestos piniginės lėšos nebuvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nepagrindė. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad lėšų dalis galėjo būti panaudota namo statybai. Tačiau atsakovo sąskaitų išrašai įrodo, kad lėšos buvo pervestos ne iš UAB „Euronda“, bet priešingai – į UAB „Euronda“, kurios veikla nėra susijusi su gyvenamųjų namų statyba. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad pagal byloje esančius duomenis iš UAB „Euronda“ kažkuriuo metu buvo pervedamos lėšos į atsakovo sąskaitą. Tačiau teismai nedetalizavo ankstesniais laikotarpiais pervedamų lėšų nei laiko, nei kiekio, nei paskirties atžvilgiu. Teismo sprendimas ir nutartis nebuvo tinkamai motyvuoti ir argumentuoti, kaip to reikalaujama CPK 263 straipsnio 1 dalyje, 270, 331 straipsniuose.

5. Kadangi nei šalys, nei teismas neturėjo specialių žinių objektyviai įvertinti bendrų lėšų pervedimo į UAB „Euronda“ pagrįstumą ir jų panaudojimą, nesutikdami su ieškovės pozicija, teismai be pagrindo nesprendė ekspertizės paskyrimo šioje byloje. Teismai išvadas grindė vien atsakovo paaiškinimais, kurie prieštaravo sąskaitų išrašams. Kilus abejonių dėl įrodymų nepakankamumo, teismas privalėjo pasiūlyti šalims įrodyti aplinkybes ekspertizės akto išvadomis (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Teismui nepaskyrus ekspertizės, teismų padaryta išvada apie į UAB „Euronda“ santuokos metu investuotų lėšų paskirtį ir kilmę bei jų panaudojimą yra abejotina, nemotyvuota.

6. Ieškovė pateikė prašymą išreikalauti iš atsakovo pateiktas deklaracijas FR0711, GPM311, VĮ Registrų centrui pateiktas įmonės finansines ataskaitas, balansus, pelno/nuostolio ataskaitas, didžiosios knygos kopijas, avansines apyskaitas, kasos knygų kopijas, tačiau teismas ieškovės prašymo netenkino. Atmesdamas prašymą išreikalauti paminėtus įrodymus teismas pažeidė CPK 181 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą motyvuoti atsisakymą išreikalauti ieškovės prašomus įrodymus (CPK 181 straipsnio 1 dalis). Teismo šališkumas pasireiškė aktyvumo skirtumais nagrinėjant abiejų šalių reikalavimus. Ieškovei teismas nesuteikė galimybės rinkti ir teikti įrodymus (CPK 177, 180 straipsniai).

7. Teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos: bendroji sutuoktinių jungtinė nuosavybė yra preziumuojama, dėl ko šalims nereikia jos įrodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-701/2021); kitoje byloje pripažinta, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pažeidė teisės normas, nes įpareigojo ieškovę įrodyti, kad sutuoktinio sąskaitoje santuokos metu buvusios lėšos yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-781/2025).

Atrankos kolegija pažymi, kad nors antrą kartą ieškovės pateiktame kasaciniame skunde išdėstyti nauji ar papildyti teisiniai nesutikimo su teismų priimtais procesiniais sprendimais argumentai, tačiau jie nesudaro pagrindo kitaip spręsti dėl kasacinio skundo priimtinumo, nei jau buvo išspręsta atrankos kolegijos 2024 m. gruodžio 9 d. nutartimi. Pagal galiojantį civilinio proceso įstatymą kasacija yra išimtinė teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumo kontrolės forma, galima tik tais atvejais, kai yra vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasacijos pagrindas yra ne bet koks, o tik esminis teisės normų pažeidimas, dėl kurio priimtas sprendimas turės esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Įvertinusi antrą kartą pateikto kasacinio skundo ir bylą nagrinėjusių teismų procesinių sprendimų argumentus, atrankos kolegija nusprendžia, jog ir šiame kasaciniame skunde nurodoma problematika dėl, ieškovės manymu, padarytų teisės normų pažeidimų, kurie galėjo turėti įtakos neteisėtų procesinių sprendimų priėmimui, nepatvirtina, kad kasacinio teismo išvados šioje byloje turės esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, t. y. kad kasacinis skundas yra aktualus formuojamai teismų praktikai. Dėl to atrankos kolegija nusprendžia, kad kasacinis skundas negali būti priimtas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija 2024 m. gruodžio 9 d. nutartimi DOK-4356 nutarė grąžinti ieškovei 2024 m. gruodžio 1 d. sumokėtą 880 Eur žyminį mokestį, todėl žyminio mokesčio grąžinimo klausimas iš naujo nesprendžiamas.

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Donatas Šernas

Egidija Tamošiūnienė

Jūratė Varanauskaitė