2021-01-06 Nr. AB-292-3-62-3-02734-2018-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-53-552/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02734-2018-1

Procesinio sprendimo kategorija 7.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos B. K. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos B. K. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriui (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja B. K. su skundu, kurį šalindama teismo nustatytus skundo trūkumus papildė, kreipėsi į teismą ir prašė: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus (toliau – ir VSDFV Marijampolės skyrius) 2018 m. rugsėjo 19 d. sprendimą Nr. (10.1E)VPE_SP1E-2906 „Dėl socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo B. K.“; 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) 2018 m. lapkričio 16 d. sprendimą Nr. (6.50)I-6828.

2. Pareiškėja paaiškino, kad su ginčijamu VSDFV Marijampolės skyriaus 2018 m. rugsėjo 19 d. sprendimu, kuriuo jai buvo paskirta 224,28 Eur socialinio draudimo senatvės pensija, nesutinka. Pažymėjo, kad jos darbo stažas yra 34 metai 4 mėnesiai ir 28 dienos, tačiau jai paskirta senatvės pensija yra mažesnė nei 2018 m. paskelbta 280 Eur skurdo riba. Pareiškėja nurodė, kad paskirtos socialinio draudimo senatvės pensijos jai nepakaks minimaliems poreikiams tenkinti.

3. Remdamasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimais, B. K. akcentavo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 52 straipsnyje yra nustatyti pensinio aprūpinimo ir socialinės paramos pagrindai. Teigė, kad šio straipsnio nuostatos valstybę įpareigoja nustatyti pakankamas teisės į pensijas ir socialinę paramą įgyvendinimo ir teisinio gynimo priemones. Minėtos nuostatos suponuoja įstatymų leidėjo pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris užtikrintų lėšų, būtinų pensijoms ir socialinei paramai, kaupimą ir šių pensijų mokėjimą bei socialinės paramos teikimą. Pareiškėja pažymėjo, kad pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, dėl kurio pensija būtų sumažinta iki tokio dydžio, jog nebebūtų užtikrinti minimalūs pensiją gaunančio asmens socialiai priimtini poreikiai bei žmogaus orumą atitinkančios gyvenimo sąlygos. Pensija, kuri užtikrina tik minimalius pensiją gaunančio asmens socialiai priimtinus poreikius ir minimalias žmogaus orumą atitinkančias gyvenimo sąlygas, apskritai negali būti mažinama. Valstybė turi sukurti tokią socialinio aprūpinimo sistemą, kuri padėtų išlaikyti asmens orumą atitinkančias gyvenimo sąlygas, o prireikus suteiktų asmeniui būtiną socialinę apsaugą. Pareiškėjos nuomone, VSDFV Marijampolės skyriaus 2018 m. rugsėjo 19 d. sprendimu nėra realiai užtikrinami minimalūs jos poreikiai, žmogaus orumą atitinkančios gyvenimo sąlygos ir šiuo požiūriu ginčijamas sprendimas prieštarauja Konstitucijos 52 straipsnio bei 21 straipsnio nuostatoms, todėl turi būti panaikintas. Taip pat turi būti panaikintas ir VSDFV 2018 m. lapkričio 16 d. sprendimas, kuriame buvo nuspręsta, kad VSDFV Marijampolės skyriaus 2018 m. rugsėjo 19 d. sprendime nustatytas 224,28 Eur socialinio draudimo senatvės pensijos dydis buvo apskaičiuotas teisingai.

4. Teismo posėdyje pareiškėja B. K. palaikė skundą ir prašė jį tenkinti.

5. Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyrius prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

6. Atsakovas paaiškino, kad socialinio draudimo sistemoje nėra nustatytos minimalios pensijos. Teigė, kad asmeniui skiriamos bei mokamos senatvės pensijos dydis priklauso nuo jo pensijų socialinio draudimo stažo trukmės ir jo įgytų apskaitos vienetų skaičiaus. VSDFV Marijampolės skyrius, atsižvelgęs į B. K. turimą 34 metų 4 mėnesių ir 28 dienų pensijų socialinio draudimo stažą bei įgytus 15,83 apskaitos vienetus, teisėtai ir pagrįstai apskaičiavo bei 2018 m. rugsėjo 19 d. sprendimu Nr. (10.1E)VPE_SP1E-2906 nuo 2018 m. lapkričio 10 d. pareiškėjai skyrė 224,28 Eur socialinio draudimo senatvės pensiją.

7. VSDFV Marijampolės skyrius pažymėjo, kad atsakydamas į B. K. prašymus, 2018 m. balandžio 26 d. rašte Nr. (10.11)S-4162 „Dėl įgytų apskaitos vienetų skaičiaus“ jai pateikė jos įgytų apskaitos vienetų detalų apskaičiavimą, o 2018 m. spalio 18 d. rašte Nr. (10.1)S-9693 „Dėl socialinio draudimo senatvės pensijos“ pareiškėjai pateikė nuoseklų ir išsamų jos senatvės pensijos dydžio apskaičiavimą. Jokių pastabų ar pretenzijų dėl minėtuose skaičiavimuose galbūt padarytų aritmetinių, rašymo apsirikimo ar kitų klaidų B. K. atsakovui nereiškė ir tokių aplinkybių skunde nenurodė. Nesutikdama su jai apskaičiuota senatvės pensija, pareiškėja su 2018 m. spalio 10 d. skundu kreipėsi į VSDFV, kuri 2018 m. lapkričio 16 d. sprendime Nr. (6.50)I-6828 nustatė, jog VSDFV teritorinis skyrius teisėtai ir pagrįstai nuo 2018 m. lapkričio 10 d. B. K. skyrė 224,28 Eur dydžio senatvės pensiją. Atsakovas akcentavo, kad pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, jog VSDFV teritorinis skyrius, apskaičiuodamas ir skirdamas jai socialinio draudimo senatvės pensiją, kaip nors pažeidė Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – Pensijų įstatymas) ar Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. A1-670 patvirtintų Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų (toliau – Nuostatai) normas. VSDFV Marijampolės skyrius teigė, kad B. K. savo reikalavimų teisės normomis, dėl kurių pažeidimo būtų nustatyti neteisėti atsakovo veiksmai, nepagrindė.

II. 8. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. gegužės 9 d. sprendimu pareiškėjos B. K. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

9. Aptaręs faktines bylos aplinkybes, susijusias su pareiškėjai paskirta socialinio draudimo senatvės pensija, ir apžvelgęs Pensijų įstatymo 7 straipsnio, 10 straipsnio, 14 straipsnio 1 dalies, 17 straipsnio bei 40 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismas pažymėjo, jog pensijų dydis priklauso nuo asmens įgyto valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo trukmės ir Pensijų įstatyme nustatytais laikotarpiais asmens turėtų draudžiamųjų pajamų (uždarbio), pagal kurias apskaičiuojami asmens draudžiamųjų pajamų koeficientai; stažui prilyginami laikotarpiai, nurodyti Pensijų įstatymo 2 priede, įrodomi Nuostatų 6.4 punkte nurodytais dokumentais. Teismas pažymėjo, kad pagal B. K. pateiktus stažą įrodančius dokumentus (darbo knygelę, Kauno technologijos universiteto, akcinės bendrovės „Pieno žvaigždės“ ir Marijampolės savivaldybės administracijos teisės departamento pažymas), jai buvo apskaičiuotas 34,1098 metų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas, o būtinojo ir įgyto stažo santykis – 1,1282 (34,4098: 30,5). Atsižvelgus į tai, kad bazinės pensijos dydis 2018 m. lapkričio mėnesį buvo 152,92 Eur, buvo padaryta išvada, kad pareiškėjos socialinio draudimo senatvės pensijos bendroji dalis sudaro 172,52 Eur (1,1282 x 152,92).

10. Aptaręs Pensijų įstatymo 12 straipsnio 1 ir 3 dalių bei 18 straipsnio nuostatas, teismas pažymėjo, kad jeigu įmokos buvo sumokėtos ir (ar) priskaičiuotos nuo dvyliktų metų vidutinių šalies darbo užmokesčių sumos, per metus bus įgyjamas vienas apskaitos vienetas, o jeigu nuo mažesnės nei dvylikos metų vidutinių šalies darbo užmokesčių sumos – proporcingai mažesnė apskaitos vieneto dalis. Apskaitos vienetai sumuojami už visus metus, kai asmuo buvo draustas pensijų socialiniu draudimu. Teismas nurodė, kad bylos duomenys patvirtina, jog B. K. įgytų apskaitos vienetų skaičius – 15,83, o 2018 m. apskaitos vieneto vertės dydis – 3,27 Eur, todėl atitinkamai pareiškėjos senatvės pensijos individualioji dalis sudaro 51,76 Eur (15,83 x 3,27), o bendras jos senatvės pensijos dydis (bendroji ir individualioji dalys) sudaro 224,28 Eur (172,52 + 51,76).

11. Teismas pažymėjo, kad B. K. nei skunde, nei teismo posėdyje socialinio draudimo pensijos apskaičiavimo teisingumo neginčijo ir jokių duomenų, kurie paneigtų jai paskaičiuotą senatvės pensiją, nepateikė. Teismas nenustatė pagrindo abejoti pareiškėjai paskirtos 224,28 Eur socialinio draudimo senatvės pensijos apskaičiavimo teisingumu ir įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, padarė išvadą, kad ginčijamas VSDFV Marijampolės skyriaus 2018 m. rugsėjo 19 d. sprendimas, kuriame buvo nuspręsta B. K. skirti 224,28 Eur dydžio socialinio draudimo senatvės pensiją, yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas pažymėjo, kad VSDFV, 2018 m. lapkričio 16 d. sprendimu Nr. (6.50)I-6828 išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos 2018 m. spalio 10 d. skundą dėl teritorinio skyriaus priimto sprendimo, kuriuo jai buvo paskirta senatvės pensija, pagrįstai nustatė, kad B. K. socialinio draudimo senatvės pensija buvo apskaičiuota teisingai, todėl nėra jokio teisinio pagrindo minėtą sprendimą naikinti.

12. Teismas akcentavo, kad pareiškėjos esminis argumentas dėl skundžiamų sprendimų neteisėtumo yra tai, kad paskirtos socialinio draudimo senatvės pensijos dydis pažeidžia jos teisę į orią senatvę bei teisinės valstybės principą. Teismo nuomone, tokia B. K. argumentacija, remiantis Nuostatais bei Pensijų įstatymu, atsakovo neįpareigoja kitaip skaičiuoti jos socialinio draudimo senatvės pensiją. Teismas pažymėjo, kad tik esant Pensijų įstatyme ir Nuostatuose nustatytam pagrindui, pensijos dydis gali būti perskaičiuojamas. Teismas atkreipė dėmesį, kad senatvės pensijos dydis priklauso nuo asmens įgyto valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo trukmės bei Pensijų įstatyme nustatytais laikotarpiais asmens turėtų draudžiamųjų pajamų (uždarbio), pagal kurias apskaičiuojami asmens draudžiamųjų pajamų koeficientai, tačiau pareiškėja atsakovo jai nustatytos valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo trukmės, draudžiamųjų pajamų (uždarbio) dydžio ar apskaičiuotų draudžiamųjų pajamų koeficientų neginčijo. Teismo nuomone, B. K. argumentai, kad jai apskaičiuota pensija yra per maža, turi būti laikomi subjektyvia pareiškėjos asmenine nuomone, kuri nesudaro pagrindo sprendimų neteisėtumui konstatuoti.

13. Remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi, teismas atkreipė dėmesį, kad jis nevertina ginčijamų administracinių aktų ekonominio tikslingumo požiūriu. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos skundo argumentas, jog ji negali patenkinti iš gaunamos pensijos būtiniausių poreikių, iš esmės yra siejamas būtent su ekonominiu ginčijamo akto aspektu, tačiau teismas tokio tyrimo šioje byloje neturi teisės atlikti.

14. Pacitavęs Konstitucijos 52 straipsnio nuostatą ir aptaręs Konstitucinio Teismo pateiktus šios nuostatos išaiškinimus, teismas pažymėjo, kad remiantis turimais duomenimis, nėra pagrindo teigti, jog nagrinėjamo ginčo atveju buvo pažeistos Konstitucijos 52 straipsnio nuostatos, kadangi pareiškėjai sulaukus senatvės pensijos amžiaus, vadovaujantis Pensijų įstatymu ir Nuostatais, jai buvo paskirta ir mokama valstybinio socialinio draudimo senatvės pensija.

15. Atsižvelgęs į byloje surinktus duomenis ir aktualų teisinį reguliavimą, teismas padarė išvadą, kad B. K. ginčijami sprendimai buvo priimti laikantis teisės aktų reikalavimų, nepažeidžiant nei vienos suinteresuotos šalies teisių ir teisėtų interesų pusiausvyros, šioje situacijoje jie yra protingi ir teisingi, todėl skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo jų naikinti.

16. Likusius tiek pareiškėjos, tiek ir atsakovo argumentus teismas manė esant pertekliniais ir neturinčiais juridinės reikšmės kilusiam ginčui išspręsti, todėl remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, jų detaliau neanalizavo.

III. 17. Pareiškėja B. K. apeliaciniame skunde prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jos skundą tenkinti. Pareiškėja taip pat prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti: 1) ar Pensijų įstatymo 10 straipsnio 5 ir 6 dalyse įtvirtintas teisinis reguliavimas nesudaro pagrindo diskriminuoti asmenis pagal amžių ir neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalies nuostatai, pagal kurią įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys yra lygūs; 2) ar Pensijų įstatymo 10 straipsnio 5 ir 6 dalyse, 12, 17 bei 18 straipsniuose įtvirtintos nuostatos neprieštarauja Konstitucijos 52 straipsniui ta apimtimi, kuria sudaro pagrindą senatvės pensiją apskaičiuoti tokio dydžio, jog nebebūtų užtikrinti minimalūs pensiją gaunančio asmens socialiai priimtini poreikiai ir žmogaus orumą atitinkančios gyvenimo sąlygos; 3) ar Pensijų įstatymo 10 straipsnio 5 bei 6 dalyse, 12, 17 ir 18 straipsniuose įtvirtintos nuostatos neprieštarauja Konstitucijos 21 straipsnio 3 daliai ta apimtimi, kuria nėra užtikrina, kad paskaičiuota senatvės pensija nepažeistų žmogaus orumo, kaip konstitucinės vertybės.

18. B. K. savo poziciją iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti jos pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde. Papildomai paaiškina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčijamų administracinių sprendimų teisėtumo klausimą, vertino jų atitiktį Pensijų įstatyme bei Nuostatuose įtvirtintoms normoms, tačiau pareiškėja savo reikalavimus argumentavo tuo, kad nei Pensijų įstatyme, nei Nuostatuose nustatytos taisyklės, pagal kurias apskaičiuojama senatvės pensija, neatitinka Konstitucijos.

19. B. K. nuomone, Pensijų įstatymo 10 straipsnio 5 ir 6 dalyse, 12, 17 ir 18 straipsniuose yra įtvirtintas ydingas senatvės pensijos skaičiavimo algoritmas, pagal kurį senatvės pensijos dydis yra apibrėžtas minimalia 220 Eur ir maksimalia 280 Eur riba. B. K. pažymi, kad skurdo riba yra 307 Eur. Pareiškėjos nuomone, tokia iš minėto įstatymo kildintina formulė ir generuoja situaciją, jog asmenims, gimusiems 1956–1974 m. laikotarpiu, paskaičiuotos pensijos yra žemiau skurdo ribos.

20. B. K. akcentuoja, kad Pensijų įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje yra įtvirtintos stažo skaičiavimo taisyklės laikotarpiui iki 1994 m. gruodžio 31 d., o 10 straipsnio 6 dalyje – laikotarpiui nuo 1995 m. sausio 1 d. Vyresniems asmenims yra aktualesnis laikotarpis iki 1994 m. gruodžio 31 d., sudarantis didesnę dalį stažo, į kurį atsižvelgiama skaičiuojant senatvės pensiją, o jaunesniems – laikotarpis nuo 1995 m. sausio 1 d. Skirtingos skaičiavimo taisyklės lemia skirtingą pensijos skaičiavimo rezultatą. Pareiškėjos nuomone, Pensijų įstatymo 10 straipsnio 5 ir 6 dalyse įtvirtintas teisinis reguliavimas sudaro pagrindą diskriminuoti asmenis pagal amžių. Teigia, kad toks reguliavimas neatitinka Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalies nuostatos, pagal kurią įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys yra lygūs.

21. B. K. nurodo, kad Pensijų įstatymo 10 straipsnio 5 ir 6 dalyse, 12, 17 ir 18 straipsniuose įtvirtintos nuostatos prieštarauja Konstitucijos 52 straipsniui ta apimtimi, kuria sudaro pagrindą senatvės pensiją apskaičiuoti tokio dydžio, jog nebebūtų užtikrinti minimalūs pensiją gaunančio asmens socialiai priimtini poreikiai, žmogaus orumą atitinkančios gyvenimo sąlygos. Be to, šios nuostatos prieštarauja Konstitucijos 21 straipsnio 3 daliai ta apimtimi, kuria neužtikrina žmogaus orumo, kaip konstitucinės vertybės.

22. Pareiškėja pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčijamų administracinių sprendimų teisėtumo klausimą, nesikreipė į Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar Pensijų įstatymas jos skunde nurodyta apimtimi atitinka Konstituciją. Teismas bylą išsprendė taikydamas ginčo santykiams teisės aktus, kurių atitiktis Konstitucijai yra kvestionuojama. B. K. nuomone, pirmosios instancijos teismas bylą išsprendė neatskleisdamas jos esmės, neatsižvelgdamas į pareiškėjos procesiniuose dokumentuose išdėstytus bei bylos nagrinėjimo metu teismo posėdyje išsakytus argumentus ir dėl to priėmė nepagrįstą sprendimą.

23. Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyrius prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 9 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos B. K. apeliacinį skundą atmesti.

24. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo visas aplinkybes, teisingai pritaikė teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Akcentuoja, kad B. K. tik iš naujo nurodė, jog ginčijamu VSDFV Marijampolės skyriaus 2018 m. rugsėjo 19 d. sprendimu nėra realiai užtikrinami jos socialiai priimtini poreikiai, žmogaus orumą atitinkančios gyvenimo sąlygos ir panašiai, savo reikalavimus iš esmės argumentuodama tuo, kad nei Pensijų įstatyme, nei Nuostatuose nustatytos taisyklės, pagal kurias apskaičiuojama senatvės pensija, neatitinka Konstitucijos. Pareiškėja apeliacinio skundo reikalavimus grindžia Konstitucijos 52 straipsnio ir 21 straipsnio nuostatomis bei Konstitucinio Teismo nutarimuose suformuotais visuomenės solidarumo, teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo principais.

25. Savo poziciją atsakovas iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti institucijos atsiliepime į pareiškėjos skundą. Papildomai pažymi, kad B. K. senatvės pensija buvo paskirta vadovaujantis Pensijų įstatymu, todėl paskirti ar perskaičiuoti ją kitaip nėra teisinio pagrindo. Jokie teisės aktai VSDFV Marijampolės skyriui nesuteikia teisės reikšti abejones dėl Pensijų įstatymo konstitucingumo ir remiantis tuo, minėto Pensijų įstatymo nevykdyti. VSDFV Marijampolės skyriaus nuomone, jo veiksmai, taikant Pensijų įstatymą, buvo teisėti, o pareiškėjos reikalavimai panaikinti VSDFV Marijampolės skyriaus 2018 m. rugsėjo 19 d. sprendimą bei VSDFV 2018 m. lapkričio 16 d. sprendimą yra nepagrįsti, todėl nepagrįstas yra ir B. K. reikalavimas panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 9 d. sprendimą.

26. Atsakovo nuomone, pareiškėjos prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl atitinkamų Pensijų įstatymo nuostatų atitikties Konstitucijai iš esmės yra grindžiamas ne teisiniais, o ekonominiais motyvais. VSDFV Marijampolės skyrius teigia, kad B. K. savo poziciją dėl teisės aktų (jų dalių) prieštaravimo Konstitucijai pagal normų turinį ir (arba) reguliavimo apimtį turėtų išdėstyti aiškiai, nedviprasmiškai: turėtų aiškiai nurodyti, kurie ginčijamų teisės aktų straipsniai (jų dalys, punktai) ir kiek prieštarauja Konstitucijai, pareiškėja negali apsiriboti vien bendro pobūdžio samprotavimais ar teiginiais, kad teisės aktas (jo dalis), jos nuomone, prieštarauja Konstitucijai, bet privalo savo abejones dėl kiekvieno konkrečiai nurodyto ginčijamo teisės akto straipsnio (jo dalies, punkto) atitikties konkrečiai nurodytoms Konstitucijos nuostatoms pagrįsti aiškiai suformuluotais teisiniais argumentais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 27. Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl VSDFV teritorinio skyriaus sprendimo, kuriuo pareiškėjai paskirta socialinio draudimo senatvės pensija.

28. Pareiškėja, nesutikdama su jai paskirtos senatvės pensijos dydžiu, kreipėsi į teismą, tvirtindama, jog tokio dydžio senatvės pensija neužtikrina net būtiniausių poreikių patenkinimo, žeidžia žmogaus orumą, taigi ginčijami VSDFV sprendimai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatoms.

29. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė, pripažinęs, kad atsakovas teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais priėmė sprendimą skirti pareiškėjai socialinio draudimo senatvės pensiją, jos dydį paskaičiavo tinkamai, pagal pareiškėjos sukauptą socialinio draudimo stažą bei įgytus socialinio draudimo įmokų apskaitos vienetus.

30. Pareiškėja apeliaciniame skunde pakartoja savo argumentus dėl jai paskirtos senatvės pensijos dydžio neadekvatumo minimaliems poreikiams ir prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą, kad būtų ištirtas Pensijų įstatymo 10 straipsnio 5 ir 6 dalių, 12,17 ir 18 straipsnių atitikimas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 52 straipsniui ir 21 straipsnio 3 daliai.

31. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

32. Apeliantė nei pradiniame skunde, nei apeliaciniame skunde nėra nurodžiusi, kad atsakovas, apskaičiuodamas ir skirdamas jai socialinio draudimo senatvės pensiją, pažeidė kokius nors teisės aktus, reglamentuojančius socialinio draudimo senatvės pensijų skyrimo, apskaičiavimo ar mokėjimo tvarką. Pirmosios instancijos teismas patikrino faktinius duomenis, kurių pagrindu atsakovas apskaičiavo pareiškėjai senatvės pensiją ir padarė išvadą, kad senatvės pensijos dydis apskaičiuotas teisingai, tinkamai atsižvelgta į pareiškėjos socialinio draudimo stažą, sumokėtas socialinio draudimo įmokas. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nemato teisinio ir faktinio pagrindo nesutikti su šia išvada. B. K. socialinio draudimo senatvės pensija buvo apskaičiuota ir paskirta teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais, jos dydis yra pagrįstas pareiškėjos pateiktais dokumentais ir Pensijų įstatyme bei Nuostatuose įtvirtintomis pensijos dydžio apskaičiavimo formulėmis.

33. Pareiškėjos nesutikimas su senatvės pensijos dydžiu grindžiamas jos subjektyvia nuomone, kad ji yra nusipelniusi gauti didesnę senatvės pensiją, kuri jai turėtų užtikrinti orią senatvę. Tačiau valstybinė socialinio draudimo sistema skirta suteikti minimalias socialines garantijas, o senatvės pensijos dydis atspindi tiek apdraustojo asmens indėlį į šią sistemą, tiek ir valstybės finansines galimybes. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad lėšų, reikalingų senatvės pensijai mokėti, surinkimas ir šių pensijų skyrimas yra grindžiamas socialiniu draudimu. Socialinio draudimo įmokų mokėjimas suponuoja asmens teisę gauti atitinkamo dydžio senatvės pensiją, šis dydis negali nepriklausyti arba menkai priklausyti nuo to, kokio dydžio įmokos buvo mokamos sudarant materialines šių pensijų mokėjimo prielaidas. Socialinio draudimo įmokų dydžiai yra pagrindas diferencijuoti senatvės pensijų dydžius (Konstitucinio Teismo 2002 m. lapkričio 25 d. nutarimas). Pažymėtina ir tai, kad pilietinėje visuomenėje solidarumo principas nepaneigia asmeninės atsakomybės už savo likimą, todėl socialinės apsaugos teisinis reguliavimas turi būti toks, kad būtų sudarytos prielaidos ir paskatos kiekvienam visuomenės nariui pačiam pasirūpinti savo gerove, o ne pasikliauti vien valstybės laiduojama socialine apsauga.

34. Pasisakydama dėl pareiškėjos prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Konstitucijos 110 straipsnio 2 dalį tais atvejais, kai yra pagrindo manyti, kad įstatymas ar kitas teisinis aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teisėjas sustabdo šios bylos nagrinėjimą ir kreipiasi į Konstitucinį Teismą prašydamas spręsti, ar šis įstatymas ar kitas teisinis aktas atitinka Konstituciją. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje praktikoje dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą vadovaujamasi nuostata, kad pateiktas prašymas teismui yra tik vada svarstyti kreipimosi į Konstitucinį Teismą galimybę; pateikto prašymo argumentai nesaisto teismo ir jis savarankiškai vertina prašymo pagrįstumą. Siekiant pasinaudoti teisine galimybe patikrinti atitinkamo teisės akto (jo dalies) atitikimą Konstitucijai, turi kilti teisinė abejonė dėl akto ar jo dalies prieštaravimo Konstitucijai paminėtais pagrindais ir tai turi būti teisiškai motyvuota. Tačiau, ar kreiptis į Konstitucinį Teismą kiekvienas teismas sprendžia ad hoc (atskirai). Kreipimasis realizuotinas, kai yra pakankamai teisiškai pagrįsta abejonė, jog sprendžiant ginčą taikytinas teisės aktas ar jo dalis prieštarauja Konstitucijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje 2011 m. liepos 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2474/2011, 2013 m. lapkričio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-2184/2013; 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2774-1062/2020).

35. Vertinant pareiškėjos prašymą spręsti, ar Pensijų įstatymo 10 straipsnio 5 ir 6 dalyse įtvirtintas teisinis reguliavimas nesudaro pagrindo diskriminuoti asmenis pagal amžių ir neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalies nuostatai, pagal kurią įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys yra lygūs; ar Pensijų įstatymo 10 straipsnio 5 ir 6 dalyse, 12, 17 ir 18 straipsniuose įtvirtintos nuostatos neprieštarauja Konstitucijos 52 straipsniui ta apimtimi, kuria sudaro pagrindą senatvės pensiją apskaičiuoti tokio dydžio, jog nebebūtų užtikrinti minimalūs pensiją gaunančio asmens socialiai priimtini poreikiai, žmogaus orumą atitinkančios gyvenimo sąlygos; bei ar šios nuostatos neprieštarauja Konstitucijos 21 straipsnio 3 daliai ta apimtimi, kuria neužtikrina žmogaus orumo, kaip konstitucinės vertybės, pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktriną prašant tirti teisės normos prieštaravimą konkrečiam Konstitucijos straipsniui būtina pagrįsti savo poziciją dėl kiekvienos ginčijamos teisės akto (jo dalies) nuostatos atitikties Konstitucijai aiškiai suformuluotais teisiniais argumentais. Pareiškėja tokių teisinių argumentų kodėl jos prašomos tirti Pensijų įstatymo nuostatos prieštarauja jos nurodytiems Konstitucijos straipsniams ir principams nepateikė, išskyrus tai, kad jos nuomone, pagal nurodytas Pensijų įstatymo nuostatas apskaičiuota senatvės pensija neužtikrina minimalių pensiją gaunančių asmenų socialinių poreikių ir neužtikrina žmogaus orumo. Tokie argumentai priskirtini prie ekonominio pobūdžio argumentų.

36. Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo doktrinoje ne kartą pasisakyta tiek dėl Konstitucijos 52 straipsnio turinio ir prasmės, tiek ir dėl Lietuvos Respublikoje veikiančios socialinės apsaugos sistemos, tame tarpe ir senatvės pensijos teisinių santykių, reglamentavimo. Konstitucijos 52 straipsnio nuostatos, laiduojančios piliečiams teisę į socialinę apsaugą, įpareigoja valstybę nustatyti pakankamas tos teisės įgyvendinimo ir teisinio gynimo priemones. Įstatymu turi būti nustatytas amžius, kurį sukakęs asmuo turi teisę gauti senatvės pensiją, šios pensijos skyrimo ir mokėjimo pagrindai, sąlygos, dydžiai. Asmenims skiriamos ir mokamos senatvės pensijos dydis, kai senatvės pensijų sistema yra grindžiama socialiniu draudimu, negali nepriklausyti ar menkai priklausyti nuo to, kiek laiko ir kokio dydžio įmokos buvo mokamos sudarant materialines prielaidas mokėti šias pensijas; materialinių prielaidų mokėti senatvės pensiją sudarymą lemia tiek laikas, kurį asmuo pats moka ar už jį yra mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, tiek valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokų į valstybinio socialinio draudimo biudžetą bendras dydis.

37. Pareiškėja savo procesiniuose dokumentuose cituoja Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo doktriną, skirtą aptarti atvejams, kai socialinio draudimo išmokos yra mažinamos dėl valstybėje susiklosčiusios ekonominės padėties, tuo tarpu pareiškėjai paskirta senatvės pensija nebuvo mažinama. Konstitucinis teismas yra pažymėjęs, jog pagal Konstituciją įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į įvairius socialinius, demografinius, ekonominius veiksnius, inter alia valstybės materialines ir finansines galimybes, turi plačią diskreciją pasirinkti konkrečias socialinės apsaugos ir paramos priemones ( Konstitucinio teismo 2012 m. vasario 27 d., 2016 m. kovo 15 d. nutarimai); nustatydamas skirtingus teikiamos socialinės paramos dydžius, įstatymų leidėjas turi paisyti valstybės ir visuomenės išgalių ir nepažeisti konstitucinių teisingumo, protingumo, proporcingumo, socialinės darnos imperatyvų ( Konstitucinio teismo 2014 m. liepos 3 d. nutarimas). Objektyvių duomenų, kad skiriant ir apskaičiuojant senatvės pensiją pareiškėjai , šių konstitucinių imperatyvų nebuvo laikytasi, byloje nėra.

38. Papildomai pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog diskriminaciniu savaime nėra laikytinas ir tam tikroms vienodais požymiais pasižyminčioms asmenų grupėms taikomas diferencijuotas teisinis reguliavimas, jeigu juo siekiama pozityvių, visuomeniškai reikšmingų tikslų arba jeigu tam tikrų ribojimų ar sąlygų nustatymas yra susijęs su reguliuojamų visuomeninių santykių ypatumais (žr., pvz., inter alia Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimą), taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 52 straipsnį, yra akcentavęs, kad socialinės paramos santykių teisinio reguliavimo turinį lemia įvairūs veiksniai, įstatymų leidėjas, paisydamas Konstitucijos, reguliuodamas minėtus santykius turi plačią diskreciją (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009 m. rugsėjo 2 d. nutarimą). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijai nekilo abejonių, kad Pensijų įstatymo nuostatos, kurios turi būti taikomos šioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, todėl nėra pagrindo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą prašant spręsti, ar Pernsijų įstatyme nustatytas teisinis reguliavimas atitinka Konstituciją .

39. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Atsižvelgus į tai, pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos B. K. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 9 d. sprendimą palikti nepakeistu.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius