2021-10-20 Nr. AB-21726-3-61-3-02354-2021-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-575-556/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02354-2021-2

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. spalio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Energy Projects“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Energy Projects“ skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Baltic Energy Projects“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau –ir atsakovas, Administracija) 2021 m. balandžio 28 d. sprendimą Nr. A51-37809/21(3.3.2.26E-VMA) (toliau – ir Sprendimas).

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. liepos 22 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti. Teismas nutartimi pareiškėjui grąžino sumokėtą 22,50 Eur žyminį mokestį.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas skundžia atsakovo 2021 m. balandžio 28 d. sprendimą pritarti sandėliavimo paskirties pastato (duomenys neskelbtini), projektiniams pasiūlymams.

Įvertinęs Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 45 dalies, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-738 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ (toliau – ir Reglamentas) 7.2 punkto nuostatas, teismas pažymėjo, kad bendrąja prasme projektinis pasiūlymas nėra galutinis pastato statybos projektas, kurį Vilniaus miesto savivaldybės administracija vertintų sprendžiant dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo. Reglamento 11–16 punktuose numatyti tolimesni statybos, rekonstravimo, kapitalinio remonto ir pastato atnaujinimo (modernizavimo) projekto rengimo etapai. Reglamento 52 punktas, be kita ko, nustato, kad projekto tvirtinimui privalomas statytojo pritarimas parengtam projektui.

Teismo vertinimu, sprendimas pritarti projektiniams pasiūlymams iš esmės yra tarpinio procedūrinio pobūdžio. Po jo priėmimo statytojas rengia statinio projektą, kuriam vėliau nustatyta tvarka gali būti pritarta (projektas gali būti patvirtintas) arba nepritarta, ir galiausiai išduodamas (ar neišduodamas) statybą leidžiantis dokumentas. Toks tarpinis savivaldybės administracijos sprendimas pritarti projektiniams pasiūlymams nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių, todėl negali būti laikomas administraciniu aktu, dėl kurio gali būti paduodamas skundas administraciniam teismui. Atsižvelgęs į tai, teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo: 1) atskirąjį skundą paskirti nagrinėti išplėstinei teisėjų kolegijai; 2) Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 22 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti pareiškėjo skundą.

Pareiškėjo manymu, skundas turėjo būti priimtas nagrinėti, nes, Sprendimu pritarus projektiniams pasiūlymams, yra nustatomi atitinkamos teritorijos naudojimo reglamentų parametrai, kurie turės įtakos pareiškėjo planuojamam gretimo kvartalo (pareiškėjo valdomų gyvenamosios paskirties pastatų, esančių (duomenys neskelbtini)) vystymui bei vykdomiems pardavimams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir TPĮ) 20 straipsnio 2 dalies 1 punktu, būtent Sprendimu yra nustatoma, kokia bus kvartalo gretimybės vystymo kryptis. Sprendimu nustačius projektinių pasiūlymų naudojimo reglamentus ir kryptį, pareiškėjo valdomas kvartalas tampa mažiau patrauklus potencialiems gyventojams. Tai, kad tokia pareiškėjo pozicija yra pagrįsta, patvirtina ir valstybės įmonės Registrų centro duomenys. Valstybės įmonės Registrų centro pateikiamoje turto verčių ataskaitoje dėl Alytaus miesto konstatuojama, kad gyvenamojo „Kvartalo vertę mažina ribojimasis su pramonės rajonu, dar tik tiesiamos naujos gatvės, kuriama infrastruktūra“. Atitinkamai valstybės įmonės Registrų centro pateikiamoje turto verčių ataskaitoje dėl Vilniaus miesto verčių zonos konstatuojama, kad negyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto kainos dėl čia sutelkto pramoninio, gamybinio, komercinio nekilnojamojo turto potencialo – aukštos, o gyvenamųjų namų valdų požiūriu ši verčių zona nėra populiari ir paklausi. Taigi, vien kvartalo gretimybėje pramoninės ir sandėliavimo teritorijos būvimas daro tiesioginę įtaką kvartalo vertei. Pareiškėjas teikė pasiūlymus, kas neigiamą įtaką sumažintų, tačiau į juos nei projektinių pasiūlymų rengėjas, nei Administracija neatsižvelgė. Dėl to laikytina, kad Sprendimu jau yra sukeliamos teisinės pasekmės, kas lemia jo skundimo galimybę.

Teismas neįvertino besikeičiančio požiūrio į visuomenės dalyvavimo statinių projektavimo ir teritorijų planavimo viešinimo procedūrose svarbą tiek teismų praktikoje, tiek teisniame reguliavime. Projektinių pasiūlymų stadija yra vienintelė projektavimo procedūros stadija, kurios metu pareiškėjas gali išreikšti pastabas dėl planuojamo projekto. Projektinių pasiūlymų pagrindu Administracijai išdavus statybą leidžiantį dokumentą pareiškėjas realiai negalės apginti savo teisių, nes pagal statybos leidimus statybos darbai yra realizuojami greičiau nei dėl jų teisėtumo yra priimami atitinkami teisminiai sprendimai.

Pareiškėjas, cituodamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. birželio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-266-502/2021 ir 2009 m. vasario 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A143-201/2009, pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pasisakydamas dėl viešinimo procedūrų reikšmės aiškiai nurodė, kad jos turi būti atliktos ne formaliai, o pateikti pasiūlymai būtų realiai išnagrinėti ir įvertinti. Tokių garantijų dėl suformuotos teismų praktikos nelieka projektinių pasiūlymų viešinimo stadijose, nors, pritarus projektiniams pasiūlymams, yra sukuriamos analogiškos teisinės pasekmės kaip ir patvirtinus teritorijų planavimo dokumentą – nustatomi teritorijos naudojimo ir vystymo parametrai (TPĮ 20 str. 2 d. 1 p.). Pareiškėjo įsitikinimu, administracinių teismų pozicija dėl projektinius pasiūlymus patvirtinančių sprendimų apskundimo privalo keistis, ypač atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo naujausią praktiką teritorijų planavimo viešinimo procedūrų atžvilgiu. Nepakeitus teismų praktikos, sukuriama situacija, kad vystytojai, siekdami išvengti sudėtingų teritorijų planavimo dokumentų rengimo procedūrų, kurių metu yra keliama aukštesnė kartelė visuomenei pristatyti bei motyvuoti parinktus sprendinius, renkasi projektus vystyti per projektinių pasiūlymų rengimo procedūras, kuriose viešinimo procedūros yra gerokai paprastesnės ir visuomenei, vien teismų praktikos pagrindu, nėra suteikiamos galimybės ginčyti priimtus administracinius sprendimus. Tokia situacija yra ydinga ir privalo būti ištaisyta administraciniams teismams užimant principingą poziciją dėl projektinių pasiūlymų viešinimo procedūrų bei pritarimo projektiniams pasiūlymams reikšmės. Juolab, kad Sprendimo apskundimo galimybė yra aiškiai įtvirtinta Reglamento 68 punkte.

Pareiškėjas nurodo, kad šią susiklosčiusią nepagrįstą padėtį ėmėsi taisyti ir įstatymų leidėjas, priimdamas Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir TPSVPĮ) pakeitimus. Seimas 2021 m. gegužės 20 d. priėmė Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo Nr. XII-459 4, 6, 8, 9, 10, 23 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 8-1 straipsniu įstatymą (Pakeitimo įstatymas), kuriuo TPSVPĮ buvo papildytas nuostatomis, susijusiomis su projektinių pasiūlymų teisėtumo vertinimo galimybe. Pakeitimo įstatyme ir jo aiškinamajame rašte yra aiškiai konstatuojama, kad ir šiuo metu yra galimybė vertinti pritarimų projektiniams pasiūlymams teisėtumą, tačiau suformuota administracinių teismų praktika tokią galimybę nepagrįstai paneigia. Įsigaliojus Pakeitimo įstatymui, Sprendimo teisėtumas būtų vertinamas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos, tačiau iki Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo, vadovaujantis Reglamento 68 punkto nuostatomis, šią funkciją atlieka administraciniai teismai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 22 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (kai skundas nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka), teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti, nustatęs, kad atsakovo 2021 m. balandžio 28 d. sprendimas pritarti sandėliavimo paskirties pastato (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sklype, Vilniuje, projektiniams pasiūlymams yra tarpinio procedūrinio pobūdžio, todėl pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių ir negali būti laikomas administraciniu aktu, dėl kurio gali būti paduodamas skundas administraciniam teismui.

Pareiškėjas atskirajame skunde su tokia pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka. Pareiškėjo manymu, skundžiamas Sprendimas pareiškėjui sukelia teisines pasekmes, nes, Sprendimu pritarus projektiniams pasiūlymams, yra nustatomi atitinkamos teritorijos naudojimo reglamentų paramentrai, kurie turės įtakos pareiškėjo planuojamam gretimo kvartalo vystymui bei vykdomiems pardavimams.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus bei tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą) nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, yra ne kartą yra nurodęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Dėl to administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas skundų, prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011, 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015); skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015).

Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes, net ir skundo patenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.).

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 45 dalyje nustatyta, kad projektiniai pasiūlymai – tai pasiūlymai, kurių tikslas – išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir kurie pateikiami kaip informacija visuomenei apie numatomą statinių projektavimą bei gali būti naudojami rengiant specialiuosius architektūros reikalavimus, specialiuosius saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimus, specialiuosius paveldosaugos reikalavimus. Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 7.2 papunktį, projektiniai pasiūlymai priskiriami projekto rengimo dokumentams. Statybos įstatymo 2 straipsnio 61 dalyje nustatyta, kad statinio projektas – tai normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytos sudėties dokumentų, kuriuose pateikiami statytojo sumanyto statinio sprendiniai (statinio projekto dalys, skaičiavimai, brėžiniai), skirtų statybą leidžiančiam dokumentui gauti, statybai vykdyti ir statybos užbaigimo procedūroms atlikti, visuma.

Nurodytos nuostatos patvirtina, kas statybą leidžiantis dokumentas bus išduotas, remiantis ne statinio projektiniais pasiūlymais, bet statinio projektu, todėl pritarimas projektiniams pasiūlymams laikytinas tarpinio procedūrinio pobūdžio sprendimu, nesukeliančiu pareiškėjui jokių teisinių pasekmių. Tokios pačios nuostatos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi ir ankstesnėje nagrinėjamai bylai aktualioje praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1246-822/2015, 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-535-624/2017, 2019 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-12-520/2019, 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-622-602/2021).

Taigi, nagrinėjamu atveju nustačius, kad atsakovo sprendimas pritarti projektiniams pasiūlymams yra tarpinio procedūrinio pobūdžio, sprendime nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų pareiškėjui), pagrįstai ir teisėtai buvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundą.

Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad ginčijamas atsakovo Srendimas pritarti projektiniams pasiūlymams pareiškėjui sukelia teisines pasekmes, nes Sprendimu pritarus projektiniams pasiūlymams, yra nustatomi atitinkamos teritorijos naudojimo reglamentų paramentrai, kurie turės įtakos pareiškėjo planuojamam gretimo kvartalo vystymui bei vykdomiems pardavimams. Kaip minėta atsakovo pritarimu projektiniams pasiūlymams nėra išsprendžiamas klausimas dėl pareiškėjo teisių ar pareigų, nėra išreiškiami privalomojo pobūdžio patvarkymai, sukūrę pareiškėjui teisių ar pareigų, nėra pritaikytos poveikio priemonės. Teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjui teisines pasekmes sukeltų išduotas statybą leidžiantis dokumentas, todėl argumentai dėl Sprendimo pritarti projektiniams pasiūlymams teisėtumo ir pagrįstumo gali būti nurodyti teikiant skundą dėl išduoto statybą leidžiančio dokumento.

Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Šioje byloje tokių aplinkybių nėra, todėl teismas remiasi esama (aukščiau paminėta) teismų praktika ir atmeta pareiškėjo prašymą skirti šią bylą nagrinėti išplėstinei teisėjų kolegijai.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Energy Projects“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius