2020-05-13 Nr. AB-9541-3-63-3-00346-2017-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų S. S. ir A. S. (A. S.) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. kovo 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų S. S. ir A. S. (A. S.) skundą atsakovui Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys – A. Z. (A. Z.), J. Z., V. P., M. P., G. B., N. B., R. B., A. B., D. T., A. B., B. C., V. C., S. M., G. M., A. D., A. D.) dėl sprendimo panaikinimo.
Legislator headnote
AI generated2020-05-13 Nr. AB-9541-3-63-3-00346-2017-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėjai S. S ir A. S. (A. S.) (toliau kartu – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2016 m. kovo 10 d. įsakymą Nr. AV-497 (toliau – ir Įsakymas), kuriuo nuspręsta pakeisti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. sausio 3 d. įsakymo Nr. AV-3 „Dėl statinių statybos zonos, statybos ribų ir statybos linijos tikslinimo J. Š. priklausančiuose žemės sklypuose (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini))“ 1 punktą ir po žodžių „statinių statybos zoną, statybos ribas“ įrašyti žodžius „susisiekimo komunikacijų išdėstymo principus“.
Full text
Administracinė byla Nr. eA-4068-438/2020
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00346-2017-8
Procesinio sprendimo kategorija 15.6
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gegužės 13 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų S. S. ir A. S. (A. S.) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. kovo 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų S. S. ir A. S. (A. S.) skundą atsakovui Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys – A. Z. (A. Z.), J. Z., V. P., M. P., G. B., N. B., R. B., A. B., D. T., A. B., B. C., V. C., S. M., G. M., A. D., A. D.) dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. 1. Pareiškėjai S. S ir A. S. (A. S.) (toliau kartu – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2016 m. kovo 10 d. įsakymą Nr. AV-497 (toliau – ir Įsakymas), kuriuo nuspręsta pakeisti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. sausio 3 d. įsakymo Nr. AV-3 „Dėl statinių statybos zonos, statybos ribų ir statybos linijos tikslinimo J. Š. priklausančiuose žemės sklypuose (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini))“ 1 punktą ir po žodžių „statinių statybos zoną, statybos ribas“ įrašyti žodžius „susisiekimo komunikacijų išdėstymo principus“.
2. Pareiškėjai paaiškino, kad jiems nuosavybės teise priklauso 483/1037 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), su šiame sklype esančiu gyvenamuoju namu bei 19/463 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog minėtą nekilnojamąjį turtą pareiškėjai įsigijo 2012 m. lapkričio 20 d. pirkimo-pardavimo sutartimi. Žemės sklypų paskirtis – kita, gyvenamosios teritorijos ir suformuoti atliekant kadastrinius matavimus. Žemės sklypai suformuoti Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2009 m. vasario 26 d. sprendimu Nr. T11-114 patvirtintu J. Š. žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) esančių (duomenys neskelbtini), detaliuoju planu (toliau – ir Detalusis planas), kuriuo buvo suformuoti nauji keturi žemės sklypai. Detaliajame plane buvo numatyta, kad privažiavimas į planuojamą teritoriją yra iš vietinės reikšmės kelio. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2012 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. AV-1911 nuspręsta leisti J. Š. rengiant statybos techninį projektą tikslinti žemes sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini). statybos zoną, statybos ribas ir statybos liniją, nesukeliant naujų neigiamų padarinių gyvenimo ir aplinkos kokybei. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. AV-3 taip pat leista J. Š. rengiant statybos techninį projektą tikslinti žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), statinių statybos zoną, statybos ribas ir statybos liniją, nesukeliant naujų neigiamų padarinių gyvenimo ir aplinkos kokybei.
3. Pareiškėjai nurodė, kad tretieji suinteresuoti asmenys V. P., M. P., G. B., N. B., R. B., A. B., D. T., A. B. jų žemės sklypo dalyje siekia nustatyti servitutą, kuris leistų jiems vaikščioti pėstiems bei važiuoti transporto priemonėmis ir tokią savo poziciją grindžia galiojančiais teritorinio planavimo dokumentais. Pareiškėjų teigimu, nei Detaliuoju planu, nei po to priimtais Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos administraciniais aktais J. Š. nebuvo leista keisti susisiekimo komunikacijos išdėstymo principus, todėl skundžiamu Įsakymu atsakovas neturėjo teisės leisti keisti įvažiavimą į žemės sklypus (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiuose (duomenys neskelbtini). Atsakovas, priimdamas Įsakymą, neįvertino Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2012 m. rugsėjo 28 d. įsakymo Nr. AV-1911, dėl ko buvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą. Pareiškėjai pažymėjo, jog Įsakymu siekiama nustatyti servitutą pareiškėjams priklausančioje žemės sklypo dalyje, taip pabloginant pareiškėjų gyvenimo sąlygas bei nepagrįstai apribojant pareiškėjų nuosavybės teises į jiems priklausančią žemės sklypo dalį.
4. Atsakovas Klaipėdos rajono savivaldybės administracija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
5. Atsakovas nurodė, kad Administracijoje 2012 m. lapkričio 27 d. gautas J. Š. įgalioto asmens D. Š. prašymas svarstyti ir pritarti Detaliuoju planu nustatytos statinių statybos zonos, statybos ribų ir statybos linijos keitimui techninio projekto rengimo metu, nekeičiant Detaliuoju planu nustatytų privalomųjų teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimų ir nesukeliant naujų neigiamų padarinių gyvenimo ir aplinkos kokybei. Prašymas buvo svarstomas Klaipėdos rajono savivaldybės nuolatinės statybos komisijos posėdyje, kuri prašymui pritarė ir pateiktus dokumentus suderino. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius 2013 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. AV-3 leido J. Š. rengiant statybos techninį projektą tikslinti žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), statinių statybos zoną, statybos ribas ir statybos liniją, nesukeliant naujų neigiamų padarinių gyvenimo ir aplinkos kokybei.
6. Atsakovas paaiškino, jog 2016 m. vasario 19 d. į Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją su prašymu kreipėsi trečiasis suinteresuotas asmuo B. C., prašydama informuoti, ar buvo leista J. Š. rengiant statybos techninį projektą tikslinti įvažiavimo į žemės sklypus (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini). Detaliojo plano sprendinį, nes yra kilęs ginčas tarp žemės sklypų savininkų dėl įvažiavimų į kvartalą. Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijų planavimo komisija, išnagrinėjusi su Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. AV-3 susijusią medžiagą, nustatė, kad padaryta techninė klaida, t. y. minėtame įsakyme nenurodyta, kad leidžiama keisti ne tik statybos zoną, statybos ribas ir statybos liniją, bet ir įvažiavimo – išvažiavimo (susisiekimo komunikacijų išdėstymo principų keitimo) sprendinius. Atsakovo tvirtinimu, techninės klaidos padarymą patvirtina 2012 m. lapkričio 27 d. J. Š. prašymas, kuriame prie pridedamų dokumentų nurodoma, kad pateikiama nustatytos statinių statybos zonos, statybos ribų ir įvažiavimo keitimo byla, taip pat pateikiamas aiškinamasis raštas bei grafinės dalies sprendiniai, kuriuose aiškiai matoma, kad prašoma leisti keisti įvažiavimo į nurodytus sklypus sprendinius. Administracija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 35 straipsnio 1 dalimi bei taisydama padarytą klaidą, 2016 m. kovo 10 d. įsakymu Nr. AV-497 pakeitė Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. sausio 3 d. įsakymo Nr. AV-3 1 punktą po žodžių „statinių statybos zona, statybos ribas“ įrašant „susisiekimo komunikacijų išdėstymo principus“.
7. Atsakovas nurodė, kad iš skundo bei rašytinių įrodymų visiškai neaišku, kokiu būdu skundžiamas Įsakymas pažeidžia pareiškėjų teises ir teisėtus interesus.
8. Tretieji suinteresuoti asmenys A. Z. (A. Z.) ir J. Z. atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
9. A. Z. ir J. Z. nurodė, kad pareiškėjų reiškiamas reikalavimas nėra susijęs su jų teisėmis ir teisėtais interesais, kadangi tiek Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. sausio 3 d. įsakymas Nr. AV-3, tiek Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. kovo 10 d. įsakymas Nr. AV-497 priimti ne pagal pareiškėjų pareiškimus ar prašymus. A. Z. ir J. Z. teigimu, iš Detaliojo plano, 2012 metų techninio projekto Nr. TP 12.02.01 ir iš kitų dokumentų matyti, kad Žvaigždės kvartalo gatvės, nuovažos į sklypus, pagrindinis įvažiavimas buvo numatytas dar 2009 m., t. y. prieš pareiškėjams įsigyjant žemės sklypus. Iš 2011 m. gegužės mėnesio projekto plano Nr. 11-PD-14.1-TP-BD-2-0 matyti, kad jau 2011 metais buvo numatyta projektuojamų Žvaigždės kvartalo gatvių, nuovažų į kvartalo gyventojų sklypus, automobilių stovėjimo aikštelių trinkelių danga, o 2012 m. pagrindinis įvažiavimas į Žvaigždės kvartalą, privažiavimai (gatvės), nuovažos buvo pritaikyti važiavimui transporto priemonėmis, privažiavimai pagal aukščiau minėtą projektą buvo iškloti trinkelėmis, keliai aptverti bordiūrais, sutvarkytas gerbūvis. Pareiškėjai turėjo suprasti, kad Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. sausio 3 d. įsakymas Nr. AV-3 skundžiamu Įsakymu buvo pakeistas tik dėl padarytos techninės klaidos ir nėra jokio pagrindo jo naikinti.
10. Tretieji suinteresuoti asmenys M. P., A.B., R. B. atsiliepimuose į skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašė jį atmesti.
II. 11. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimu pareiškėjų S. S. ir A. S. skundą tenkino – panaikino Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2016 m. kovo 10 d. įsakymą Nr. AV-497.
12. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. spalio 29 d. nutartimi atsakovo Administracijos ir trečiųjų suinteresuotų asmenų A. Z., J. Z., G. B., N. B., V. P., M. P., R. B., A. B. apeliacinius skundus tenkino iš dalies, Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
13. Regionų apygardos administracinis teismas 2020 m. kovo 5 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė.
14. Teismas nustatė, kad Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. AV-3 „Dėl statinių statybos zonos, statybos ribų ir statybos linijos tikslinimo J. Š. priklausančiuose žemės sklypuose kad. Nr. ((duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini))“ (toliau – ir 2013 m. sausio 3 d. įsakymas), atsižvelgiant į Nuolatinės statybos komisijos 2012 m. gruodžio 12 d. kompleksinio derinimo protokolą Nr. TP 49-8, buvo leista J. Š. rengiant statybos techninį projektą tikslinti žemės sklypų (duomenys neskelbtini). (kad. Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini)), statinių statybos zoną, statybos ribas ir statybos liniją, nesulekiant naujų neigiamų padarinių gyvenimo ir aplinkos kokybei. Ginčijamu Įsakymu Administracija pakeitė 2013 m. sausio 3 d. įsakymo 1 punktą ir po žodžių „statinių statybos zoną, statybos ribas“ nusprendė įrašyti žodžius „susisiekimo komunikacijų išdėstymo principus“.
15. Taip pat teismas nustatė, kad Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2009 m. vasario 26 d. sprendimu Nr. T11-114 patvirtintas J. Š. žemės sklypų (kad. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), detalusis planas. Planavimo tikslai – žemės sklypų sujungimas, paskirties pakeitimas į kitos paskirties žemę, kurios naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba, padalinimas į sklypus. Taip pat iš pateiktų įrodymų matyti, jog Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2012 m. vasario 27 d. rašytiniu pritarimu statinio projektui Nr. RPP-34-120227-00006 buvo pritarta statinio projektui Nr. 10-PD-14.1-TP-BD, kuriuo J. Š. adresu (duomenys neskelbtini), (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini)), suteikta teisė statyti naują statinį - vandentiekio tinklus, buitinių ir lietaus nuotekų tinklus, vidaus kelią. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. AV-1911 „Dėl statybos zonos, statybos ribų ir statybos linijos keitimo J. Š. priklausančiuose žemės sklypuose (kad. Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini))“, atsižvelgiant į Nuolatinės statybos komisijos 2012 m. rugsėjo 26 d. kompleksinio derinimo protokolą Nr. TP 38-10, buvo leista J. Š. rengiant statybos techninį projektą tikslinti žemės sklypų Trušelių k., Klaipėdos raj. sav. (kad. Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), detaliojo plano registro Nr. (duomenys neskelbtini)), statybos zoną, statybos ribas ir statybos linijas, nesukeliant naujų neigiamų padarinių gyvenimo ir aplinkos kokybei.
16. Trečiojo suinteresuoto asmens J. Š. įgaliotas atstovas D. Š. 2012 m. lapkričio 27 d. kreipėsi į Klaipėdos rajono savivaldybę, prašydamas atsižvelgiant į Nuolatinės statybos komisijos 2012 m. lapkričio 14 d. kompleksinio derinimo protokolo išvadas Nr. TP45-9, pakartotinai svarstyti ir pritarti 2009 m. vasario 26 d. Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T11-114 patvirtintu detaliuoju planu nustatytos statinių statybos zonos, statybos ribų ir statybos linijų keitimui techninio projekto rengimo metu, nekeičiant detaliuoju planu nustatytų privalomųjų teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimų ir nesukeliant naujų neigiamų padarinių gyvenimo ir aplinkos kokybei. Planuojami vienos buto gyvenamieji pastatai už užstatymo ribos, nustatytos detaliuoju planu, nepažeidžia trečiųjų asmenų interesų. Prašyme nurodyta, kad teritorijos naudojimo tipas ir leistinas pastatų aukštis, leistinas sklypo užstatymo tankumas ir leistinas užstatymo intensyvumas nekeičiamas. Kartu su prašymu pridėta nustatytos statinių statybos zonos, statybos ribų ir įvažiavimo keitimo bylą.
17. Byloje esantys įrodymai patvirtino, kad Klaipėdos rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos 2012 m. gruodžio 12 d. kompleksinio derinimo protokolu Nr. TP 49-8 buvo pritarta J. Š. prašymui dėl detaliuoju planu nustatytos statinių statybos zonos, statybos ribų ir statybos linijos keitimo Trušelių kaime, sklypų kad. Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini). Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Teritorijų planavimo dokumentų vertinimo 2012 m. gruodžio 7 d. pažymoje Nr. GE1-469, įvertinus pakartotinai pateiktus Detaliuoju planu nustatytos statinių statybos zonos, statybos ribos ir įvažiavimų keitimo projekto sprendinius, padaryta išvada, kad jie atitinka visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimus. Projekto organizatorių aiškinamajame rašte nurodyta, kad planuojamos teritorijos schema numatomi 2009 m. patvirtintu detaliuoju planu nustatyti įvažiavimų patikslinimai, statinių statybos zonos bei statybos ribos keitimas; pažymėta, kad įvažiavimas į sklypus koreguojamas, vadovaujantis UAB „AMVK Inžinieriai“ techninio projekto sprendiniais (Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos rašytinis pritarimas statinio projektui 2012 m. vasario 27 d. Nr. RPP-34-120227-00006).
18. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. spalio 29 d. nutartyje pažymėjo, jog aplinkybė, kad 2013 m. sausio 3 d. įsakyme nebuvo įvardyta, jog yra tikslinami įvažiavimo sprendiniai, nepaneigia paties fakto, kad įvažiavimo sprendinių keitimas buvo derinamas, jie buvo integrali statinių statybos zonos, statybos ribų ir įvažiavimo keitimo bylos dalis. Išvadas dėl įvažiavimo sprendinių derinimo patvirtina ir Teritorijų planavimo komisijos kompleksinio derinimo 2016 m. kovo 9 d. protokolas Nr. TP 10-4, į kurį buvo atsižvelgta priimant byloje ginčijamą Įsakymą. Klaipėdos rajono savivaldybės Teritorijų planavimo komisijos kompleksinio derinimo 2016 m. kovo 9 d. protokole Nr. TP 10-4 konstatuota, kad prie J. Š. įgalioto asmens prašymo, gauto 2012 m. lapkričio 27 d., buvo pridėta nustatytos statybos statinių zonos, statybos ribų ir įvažiavimo keitimo byla. Be kita ko, nagrinėjamos bylos duomenys patvirtino aplinkybę, jog projekto byloje yra brėžinys „Statinių statybos zonos, statybos ribos ir įvažiavimo žemės sklypų (duomenys neskelbtini), nustatyti Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2009 m. vasario 26 d. sprendimu Nr. T11-114 patvirtintame plane, keitimas“ (toliau – ir Keitimo planas). Iš Keitimo plano matyti, jog buvo parodyti suprojektuoti nauji įvažiavimo-išvažiavimo sprendiniai statinio projekto rengimo metu, kuriam Nuolatinės statybos komisijos 2012 m. gruodžio 12 d. kompleksinio derinimo protokolu Nr. TP 49-8 pritarė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. spalio 29 d. nutartyje taip pat nurodė, jog dalyvaujantys nariai patvirtino, kad buvo pritarta Keitimo planui, o keičiamo įvažiavimo-išvažiavimo sprendinio neįrašymas į svarstomo teritorijų planavimo dokumento pavadinimą yra techninė klaida, kurią nutarta ištaisyti.
19. Įvertinęs dokumentų, kurie buvo parengti teritorijų planavimo dokumento Detaliojo plano tikslinimo procese visumą, kitų institucijų pateiktus Nuolatinės statybos komisijos kompleksiniam derinimui dokumentus, teismas nurodė, kad ištaisant padarytą klaidą, ginčijamu Įsakymu buvo papildytas 2013 m. sausio 3 d. įsakymas. Klaidos padarymą patvirtina J. Š. 2012 m. lapkričio 27 d. prašymas, su kuriuo buvo pateikta nustatytos statinių statybos zonos, statybos ribų ir įvažiavimo keitimo byla, taip pat aiškinamasis raštas bei grafinės dalies sprendiniai, kuriuose matoma, jog prašoma leisti keisti įvažiavimo į sklypus sprendinius. Brėžinys „Statinių statybos zonos, statybos ribos ir įvažiavimo žemės sklypų (duomenys neskelbtini), nustatyti Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2009 m. vasario 26 d. sprendimu Nr. T11-114 patvirtintame plane, keitimas“ patvirtina, kad jau statinio projekto rengimo metu projekto byloje buvo parodyti suprojektuoti nauji įvažiavimo-išvažiavimo sprendiniai. Minėtam projektui pritarta Nuolatinės statybos komisijos 2012 m. gruodžio 12 d. kompleksinio derinimo protokolu Nr. TP 49-8. Į svarstyto teritorijų planavimo dokumento pavadinimą neįtraukta, kad keičiamas įvažiavimo-išvažiavimo sprendinys, todėl ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. sausio 3 d. įsakyme Nr. AV-3, kuris parengtas remiantis minėtu protokolu, taip pat nebuvo įrašyta, kad keičiamas įvažiavimo-išvažiavimo sprendinys. Be kita ko, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 29 d. nutartyje padaryta išvada, jog aplinkybę, kad buvo tikslinami įvažiavimo sprendiniai pagrindė tai, kad jie buvo integrali statinių statybos zonos, statybos ribų ir įvažiavimo keitimo bylos dalis, nes be įvažiavimo pakeitimo, numačius kitokį sklypų užstatymą, kiti sprendiniai negalėtų būti įgyvendinti apskritai, nes neliktų galimybės patekti prie dalies pastatų, tuo pačiu ir tinkamai jais naudotis. Teismo vertinimu, priimant 2013 m. sausio 3 d. įsakymą, buvo derinamas įvažiavimo sprendinių keitimas; šiam keitimui buvo pritarta, todėl ginčijamu Įsakymu teisėtai ir pagrįstai techninė klaida ištaisyta.
20. Dėl pareiškėjų materialinio teisinio suinteresuotumo, teismas pažymėjo, kad iš pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog Detaliuoju planu buvo suformuoti keturi žemės sklypai, privažiavimas į planuojamą teritoriją numatytas iš vietinės reikšmės kelio vedančio privažiavimo kelio, automobilių stovėjimo vietos numatomos sklypų ribose. 2013 m. sausio 3 d. įsakymas buvo priimtas dėl J. Š. priklausiusių žemės sklypų ((duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini)), kurie pareiškėjams nuosavybės teise nepriklausė (priklauso tretiesiems suinteresuotiems asmenims).
Iš REGIA duomenų matyti, kad planuojamas įvažiavimas į žemės sklypus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) iš esmės galėtų turėti įtaką trečiųjų suinteresuotų asmenų (ne pareiškėjų) teisėms bei teisėtiems interesams. Teismas atkreipė dėmesį, jog Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-12-1025/2020 (teisminio proceso Nr. 2-24-3-01362-2016-2) pagal ieškovės B. C. ieškinį atsakovams J. Z. ir A.Z., tretiesiems asmenims be savarankiškų reikalavimų S. S., A.
S., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai dėl kelio servituto nustatymo ir atsakovų, trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais N. B., G. B., M. P., V. P., R. B., A. B., D. T., A. T. priešieškinį dėl kelio servitutų nustatymo. Ieškovė aptariamoje civilinėje byloje ieškiniu prašo nustatyti neterminuotą, neatlygintinį servitutą, suteikiantį teisę naudotis 36 kv. m kelio servitutu - teisė važiuoti transporto priemonėmis, teisė naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas) pagal 2016 m. gegužės 27 d.
Servitutų nustatymo planą M 1:500, pravažiavimui į sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (viešpataujantis daiktas), esantį (duomenys neskelbtini), pro atsakovams A. Z., J. Z., nuosavybės teise priklausančią žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 100/1037 dalį. Atsakovai A.Z. ir J. Z., tretieji asmenys pareiškiantys reikalavimus V. P., M. P., G. B., N. B., R. B., A. B., D. T., A. T. patikslintu priešieškiniu prašo nustatyti žemės sklype, kadastro unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), neterminuotą, neatlygintiną servitutą, suteikiančius teisę naudotis 47 kv. m kelio servitutu-teisė važiuoti transporto priemonėmis, teisė naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas); nustatyti žemės sklype, kadastro unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) neterminuotą, neatlygintiną servitutą, suteikiančius teisę naudotis 131 kv. m kelio servitutu-teisė važiuoti transporto priemonėmis, teisė naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas); nustatyti Žemės sklype, kadastro unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) neterminuotą, neatlygintiną servitutą, suteikiančius teisę naudotis 112 kv. m kelio servitutu-teisė važiuoti transporto priemonėmis, teisė naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas); nustatyti žemės sklype, kadastro unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) neterminuotą, neatlygintiną servitutą, suteikiančius teisę naudotis 62 kv. m kelio servitutu-teisė važiuoti transporto priemonėmis, teisė naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas); nustatyti žemės sklype, kadastro unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) neterminuotą, neatlygintiną servitutą, suteikiančius teisę naudotis 46 kv. m kelio servitutu-teisė važiuoti transporto priemonėmis, teisė naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas).
Atsakovai A.Z. ir J. Z., tretieji asmenys pareiškiantys reikalavimus V. P., M. P., G. B., N. B., R. B., A. B., D. T., A. T. patikslintu priešieškiniu prašo nustatyti žemės sklypuose: kadastro unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kelio servitutus. Minėta civilinė byla 2017 m. birželio 7 d. nutartimi buvo sustabdyta.
21. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas nepagrindė, kad ginčijamas administracinis aktas turi lemiamą įtaką kelio servitutų būtent per jiems nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus nustatymui.
22. Įvertinęs nustatytas faktines bylos aplinkybes, teismas konstatavo, kad pareiškėjai neįrodė, kad šiuo atveju jiems kilo realaus pobūdžio materialinės teisinės pasekmės. Šiuo atveju ginčas dėl realaus pobūdžio materialinių teisinių pasekmių, nagrinėjamas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų civilinėje byloje Nr. e2-12-1025/2020, kuriame ginčo šalys siekia nustatyti kelio servitutus.
III. 23. Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Įsakymą.
24. Pareiškėjų teigimu, teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.98 ir 4.99 straipsnių normų. Jų nuomone, Įsakymas pažeidžia jų teises, nes jų žemės sklype atsiranda kelias su apsauginėmis zonomis, kuris nėra numatytas jokiame teritorinio planavimo dokumente.
25. Pareiškėjai nurodo, kad 2013 m. sausio 3 d. įsakymas buvo priimtas dėl J. Š. priklausiusių žemės sklypų (duomenys neskelbtini), kurie pareiškėjams nuosavybės teise nepriklausė, tačiau iš Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų civilinės bylos Nr. e2-12-1025/2020 dokumentų - servituto plano, galima daryti neginčijamą išvadą, kad šioje administracinėje byloje pareiškėjų skundžiamas Įsakymas tiesiogiai sudaro pagrindą servitutų nustatymui civilinėje byloje, nes servitutas vientisai ir nepertraukiamai yra nustatomas visuose 4 žemės sklypuose kad. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), bei Nr. (duomenys neskelbtini).
26. Civilinėje byloje kilęs ginčas dėl servitutų nustatymo yra sąlygotas skundžiamo Įsakymo priėmimo, nes tik egzistuojant pareiškėjų skundžiamam Įsakymui, atsiranda pagrindas pareiškėjų žemės sklype nustatyti civilinėje byloje prašomus servitutus, juolab, kad civilinėje byloje taip pat yra prašoma nustatyti servitutus pareiškėjams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiuose 483/1037 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini)su šiame žemės sklype esančiu gyvenamuoju namu, taip pat priklauso 19/463 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini).
27. Pažymi, jog atsakovo nurodyta D-2-7 kategorijos gatvė yra priskiriama vietinės reikšmės keliams, t. y. nuo šios gatvės briaunų į abi puses turi būti nustatyta po 10 m pločio apsauginė zona.
28. Atsakovas, prieš priimdamas Įsakymą, privalėjo įvertinti, ar šio įsakymo priėmimas nepažeis pagrindinių procedūrų, turinčių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir ginčijamo sprendimo priėmimo pagrįstumą. Tačiau atsakovas neįvertino Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2012 m. rugsėjo 28 d. įsakymo Nr. AV-1911, dėl ko buvo pažeistos pagrindinės procedūros, turinčios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą, bei pareiškėjų teisėti interesai, nes remiantis ginčijamu Įsakymu sudaromas pagrindas nustatyti servitutą pareiškėjams priklausančioje žemės sklypo dalyje, taip pabloginant pareiškėjų gyvenimo sąlygas bei nepagrįstai apribojant pareiškėjų nuosavybės teises į jiems priklausančią žemės sklypo dalį.
29. Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.
30. Atsakovas pritaria teismo nuomonei, kad 2013 m. sausio 3 d. įsakymu tikslinami įvažiavimo sprendiniai pagrindžia tai, jog jie buvo integrali statinių statybos zonos, statybos ribų ir įvažiavimo keitimo bylos dalis, nes be įvažiavimo pakeitimo, numačius kitokį sklypų užstatymą, kiti sprendiniai negalėtų būti įgyvendinti apskritai, nes neliktų galimybės patekti prie dalies pastatų, tuo pačiu ir tinkamai jais naudotis. Atsakovo nuomone, teismas padarė teisingą išvadą, jog priimant 2013 m. sausio 3 d. įsakymą, buvo derinamas įvažiavimo sprendinių keitimas, šiam keitimui buvo pritarta, todėl ginčijamu Įsakymu teisėtai ir pagrįstai buvo ištaisyta techninė klaida, t. y. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius Įsakymu pakeitė Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. sausio 3 d. įsakymo 1 punktą po žodžių „statinių statybos zona, statybos ribas“ įrašydamas „susisiekimo komunikacijų išdėstymo principus“.
31. Atsakovo nuomone, teismas, spręsdamas ginčą, tinkamai taikė proceso bei materialiosios teisės normas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką.
32. Tretieji suinteresuoti asmenys J. Z. ir A. Z. atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.
33. Trečiųjų suinteresuotų asmenų teigimu, jie neturi jokio teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi ir šioje byloje neturi būti įtraukti kaip tretieji asmenys.
34. Tiek Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. sausio 3 d. įsakymas, tiek skundžiamas Įsakymas, priimti ne pagal pareiškėjų pareiškimus ar prašymus, todėl su jų teisėmis ir pareigomis nėra susiję.
35. Pareiškėjų apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai yra deklaratyvūs bei nepagrįsti, todėl neįrodyta, kad ginčijamas Įsakymas prieštarauja pareiškėjų interesams ir pažeidžia jų teises.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV. 36. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2016 m. kovo 10 d. įsakymo Nr. AV-497 teisėtumo bei pagrįstumo.
37. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24 straipsnyje yra nustatyti reikalavimai formai ir turiniui, kuriuos turi atitikti skundas (prašymas), paduodamas administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui. Minėto straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktuose nustatyta, kad skunde (prašyme) turi būti nurodytos „aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinantys įrodymai, liudytojų pavardės, vardai ir gyvenamosios vietos, kitų įrodymų buvimo vieta“ bei suformuluotas „ pareiškėjo reikalavimas“.
38. Teisės teorijoje pareiškėjo (ieškovo) nurodytos aplinkybės, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą, sudaro skundo (prašymo, ieškininio pareiškimo) pagrindą. O pareiškėjo (ieškovo) materialinis – teisinis reikalavimas atsakovui, sudaro skundo (prašymo, ieškininio pareiškimo) dalyką.
39. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 23, 24 ir 50 straipsnius teisė suformuluoti skundo (prašymo) pagrindą ir dalyką arba, kurį vieną iš jų keisti bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį, priklauso pareiškėjui.
40. Minėtų taisyklių pagrindu darytina išvada, kad pareiškėjo suformuluotas skundo pagrindas ir dalykas apsprendžia pareiškėjo ginčijamo teisinio santykio ribas, o tuo pačiu ir ribas, kuriose pirmosios instancijos teismas turi nagrinėti bylą.
41. Taip pat pažymėtina, kad pagal ABTĮ 134 straipsnio 6 dalį, nustatančią, kad „apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme“, pareiškėjui yra draudžiama apeliacinės instancijos teisme keisti skundo (prašymo) dalyką. O pagal to paties įstatymo 142 straipsnio 3 dalį, nustatančią, kad apeliacinės instancijos teismas „gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti“ bei kad „nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau“, yra apribota pareiškėjo teisė keisti bei pildyti ir skundo (prašymo) pagrindą.
42. Apibendrinant, darytina išvada, kad pareiškėjo suformuluotas pirmosios instancijos teisme skundo pagrindas ir dalykas, t. y. pareiškėjo ginčijamo teisinio santykio ribos, apsprendžia ne tik bylos nagrinėjimo ribas pirmosios instancijos teisme, bet iš esmės sąlygoja ir bylos nagrinėjimo ribas apeliacinės instancijos teisme.
43. Nagrinėjamu atveju pareiškėjų teismui suformuluoto skundo dalykas yra reikalavimas panaikinti Įsakymą, o skundo pagrindas, pareiškėjų nurodomos šios esminės aplinkybės: kad nei Detaliuoju planu, nei po to priimtais Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos administraciniais aktais J. Š. nebuvo leista keisti susisiekimo komunikacijos išdėstymo principus, todėl skundžiamu Įsakymu atsakovas neturėjo teisės leisti keisti įvažiavimą į žemės sklypus (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiuose (duomenys neskelbtini). Atsakovas, priimdamas Įsakymą, neįvertino Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2012 m. rugsėjo 28 d. įsakymo Nr. AV-1911, dėl ko buvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą. Taip pat nurodo, jog Įsakymu yra siekiama nustatyti servitutą pareiškėjams priklausančioje žemės sklypo dalyje, taip pabloginant pareiškėjų gyvenimo sąlygas bei nepagrįstai apribojant pareiškėjų nuosavybės teises į jiems priklausančią žemės sklypo dalį.
44. Ginčijamu Įsakymu buvo nuspręsta pakeisti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. sausio 3 d. įsakymo Nr. AV-3 „Dėl statinių statybos zonos, statybos ribų ir statybos linijos tikslinimo J. Š. priklausančiuose žemės sklypuose (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini))“ 1 punktą ir po žodžių „statinių statybos zoną, statybos ribas“ įrašyti žodžius „susisiekimo komunikacijų išdėstymo principus“.
45. Atitinkamai Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. sausio 3 d. įsakymo Nr. AV-3 „Dėl statinių statybos zonos, statybos ribų ir statybos linijos tikslinimo J. Š. priklausančiuose žemės sklypuose (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini))“ 1 punktu buvo leista J. Š. rengiant statybos techninį projektą tikslinti žemės sklypų (duomenys neskelbtini). (kad. Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini)), statinių statybos zoną, statybos ribas ir statybos liniją, nesulekiant naujų neigiamų padarinių gyvenimo ir aplinkos kokybei.
46. Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto redakcija, galiojusi iki 2014 m., numatė, kad „Detalieji planai rengiami: <...> kai keičiamas bent vienas iš šių privalomų teritorijų tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimų: teritorijos naudojimo tipas ir leistinas pastatų aukštis, leistinas sklypo užstatymo tankumas, leistinas sklypo užstatymo intensyvumas. Kiti teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimai, jeigu jie nepažeidžia įstatymų ar kitų teisės aktų ir juos nustačiusi institucija raštu pritaria, gali būti tikslinami savivaldybės tarybos sprendimu arba savivaldybės tarybos pavedimu savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu statybos techninio projekto rengimo metu, nesukeliant naujų neigiamų padarinių gyvenimo ir aplinkos kokybei.“
47. Iš šio teisinio reglamentavimo matyti, kad klausimai susiję su teritorijų tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimais, galėjo būti sprendžiami dvejopai. Jei buvo keičiamas teritorijos naudojimo tipas ir leistinas pastatų aukštis, leistinas sklypo užstatymo tankumas, leistinas sklypo užstatymo intensyvumas, turėjo būti rengiamas detalusis planas, o kiti teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimai galėjo būti tikslinami savivaldybės tarybos sprendimu arba savivaldybės tarybos pavedimu savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu statybos techninio projekto rengimo metu, su sąlyga jeigu tai (teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimų tikslinimas) nepažeis įstatymų ar kitų teisės aktų bei nesukels naujų neigiamų padarinių gyvenimo ir aplinkos kokybei.
48. Byloje nustatyta, kad 2012 m. vasario 27 d. teisės aktų nustatyta tvarka J. Š. buvo suteikta teisė statyti naują statinį - vandentiekio tinklus, buitinių ir lietaus nuotekų tinklus, vidaus kelią. 2012 m. lapkričio 27 d. J. Š. inicijavo administracinę procedūrą dėl Detaliuoju planu (patvirtinto 2009 m. vasario 26 d. Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T11-114) nustatytų teritorijų tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimų tikslinimo, kiek tai susiję su statinių statybos zona, statybos ribomis ir statybos linija, techninio projekto rengimo metu, pagal UAB „AMVK Inžinieriai“ parengtus techninio projekto sprendinius. Pagal šiuos sprendinius buvo numatoma koreguoti įvažiavimą į J. Š. priklausančius žemės sklypus (kad. Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini)).
49. Tai, kad minėtas sprendinys - įvažiavimas į J. Š. priklausančius žemės sklypus, buvo tiek Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. sausio 3 d. įsakymo Nr. AV-3 „Dėl statinių statybos zonos, statybos ribų ir statybos linijos tikslinimo J. Š. priklausančiuose žemės sklypuose (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini))“, tiek kitų teisės aktuose nustatytų administracinių procedūrų, skirtų patikrinti Detaliuoju planu nustatytų teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimų tikslinimo teisėtumą ir pagrįstumą, dalyku yra konstatuota įsiteisėjusioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 29 d. nutartyje, priimtoje šioje byloje.
50. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „Faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.“ Dėl ko priešingi apeliacinio skundo teiginiai, kad minėtas sprendinys - įvažiavimas į J. Š. priklausančius žemės sklypus, nebuvo Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. sausio 3 d. įsakymo Nr. AV-3 „Dėl statinių statybos zonos, statybos ribų ir statybos linijos tikslinimo J. Š. priklausančiuose žemės sklypuose (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini))“ dalyku ir pan., yra atmetami kaip nepagrįsti.
51. Visa tai lemia, kad materialinės teisinės pasekmės, kurios galėtų daryti poveikį pareiškėjų teisių ir pareigų statusui bei apimčiai, atsirado atsakovui priėmus 2013 m. sausio 3 d. įsakymą Nr. AV-3 „Dėl statinių statybos zonos, statybos ribų ir statybos linijos tikslinimo J. Š. priklausančiuose žemės sklypuose (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini))“. Ir priešingai, ginčijamu Įsakymu sprendimo dėl pareiškėjų teisių ir pareigų statuso bei apimties nebuvo priimta, o buvo taisoma tik techninio pobūdžio klaida, padaryta priimant 2013 m. sausio 3 d. įsakymą Nr. AV-3, patikslinant bei įvardijant tai, kas iš tikrųjų buvo nuspręsta 2013 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. AV-3 dėl Detaliojo plano sprendinių tikslinimo.
52. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 35 straipsnio 1 dalį „Administracinės procedūros sprendimą priėmęs viešojo administravimo subjektas, gavęs asmens, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra, ar kito asmens motyvuotą informaciją apie skaičiavimo, spausdinimo, faktinių duomenų neatitikimo ar kitas technines klaidas, imasi reikalingų priemonių klaidoms ištaisyti.“
53. Byloje nustatyta, kad ginčijamo Įsakymo priėmimo procedūra buvo pradėta pagal trečiojo suinteresuotojo asmens B. C. 2016 m. vasario 19 d. prašymą. Visa tai lemia, kad atsakovui priimti ginčijamą Įsakymą buvo sąlygos bei prielaidos, numatytos Viešojo administravimo įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje, dėl ko priešingi šiuo klausimu pareiškėjų apeliacinio skundo argumentai taip pat yra nepagrįsti.
54. Minėta, kad pareiškėjų skundo dalykas yra Įsakymas ir nėra pareikšta reikalavimo panaikinti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. sausio 3 d. įsakymą Nr. AV-3 „Dėl statinių statybos zonos, statybos ribų ir statybos linijos tikslinimo J. Š. priklausančiuose žemės sklypuose (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini))“ ar jo atitinkamą dalį, kuria nuspręsta dėl įvažiavimo į J. Š. priklausančius žemės sklypus. Tai savo ruožtu lemia ir tai, kad nėra procesinio pobūdžio teisinių sąlygų ir prielaidų vertinti šio įsakymo teisėtumo bei pagrįstumo, dėl ko pareiškėjų apeliacinio skundo argumentai apie galimai pažeistas jų teises nustačius naują įvažiavimą į J. Š. priklausančius žemės sklypus ir pan., negali būti šios bylos nagrinėjimo dalyku.
55. Be to, kolegija sutinka ir su kitomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėjai neįrodė, jog įvažiavimo į J. Š. priklausančius žemės sklypus nustatymas, galės daryti įtaką jų teisėms, sprendžiant ateityje servituto klausimus susijusius su šiuo įvažiavimu. Kolegija konstatuoja ir tai, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė bylai reikšmingas aplinkybes, jas nustatė remdamasis įrodymais, kuriuos vertino laikydamasis procesinio įstatymo normų. Teisėjų kolegija sutinka su skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais motyvais dėl įrodymų vertinimo, todėl jų nekartoja ir detaliai nevertina apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su įrodymų vertinimu. Remdamasis nustatytomis bylai reikšmingomis faktinėmis aplinkybėmis ir tinkamai taikydamas ginčo teisinius santykius reguliuojančias materialiosios teisės normas, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjų S. S. ir A. S. (A. S.) apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. kovo 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Stasys Gagys
Romanas Klišauskas
Gintaras Kryževičius