2020-12-02 Nr. AB-22955-3-61-3-04329-2018-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-1815-552/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04329-2018-2

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Z. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos Z. B. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriui (tretieji suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Kulautuvos vaistinė“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Įmonių administravimo sistema“) dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja Z. B. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama priteisti 160 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, iš atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV), , VSDFV Vilniaus skyriaus.

2. Pareiškėja skunde nurodė, kad patyrė neturtinę žalą dėl to, jog atsakovai ją mulkina nuo 2013 metų, t. y. nuo pareiškėjos kreipimosi dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo dienos. Pareiškėjos teigimu, mulkinimo ir nusikalstamo tyčinio smurtavimo jos atžvilgiu faktus patvirtino Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 15 d. sprendimas ir kiti prie skundo pridėti įrodymai. Pareiškėja nurodė, kad dėl atsakovų smurto ir tyčiojimosi pasiligojo, prarado darbingumą, pasitikėjimą teisėjais, prokurorais, Lietuvos Respublikos Prezidente, valstybės tarnautojais ir apskritai Lietuvos ateitimi, jautė nerimą ir nuovargį. Pareiškėjos įsitikinimu, atsakovai psichinio smurto pagrindu sukūrė ginklą ją pažeminti ir apšmeižti nebūtais dalykais, pagamino netikrus dokumentus, kurių pagrindu nuslėpė faktinį valstybinio socialinio draudimo stažą, taip padarydami jai didžiulius moralinius ir turtinius nuostolius, kuriuos pareiškėja įvertino 160 000 Eur

2. Atstovas VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį palikti nenagrinėtu.

3. VSDFV Vilniaus skyrius nurodė, kad administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog tam, kad būtų galima konstatuoti valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio taikymo prasme, yra būtina nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems pagal įstatymą priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veiklos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl pareiškėjo nurodytų valdžios institucijos (pareigūnų) neteisėtų veiksmų (neveikimo).

4. Atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius pabrėžė, kad pareiškėja neva patirtą neturtinę žalą grindė vien tik abstrakčiais ir faktinėmis aplinkybėmis nepagrįstais teiginiais. Nei viename iš pareiškėjos VSDFV Vilniaus skyriaus atžvilgiu inicijuotų teisminių ginčų nebuvo konstatuoti VSDFV Vilniaus skyriaus neteisėti veiksmai, o pareiškėjos byloje pateikti dokumentai neturėjo loginio ryšio su, pasak pareiškėjos, dėl atsakovų veiksmų atsiradusiomis, 160 000 Eur neturtinę žalą sukėlusiomis, pasekmėmis pareiškėjos savijautai ir sveikatai.

5. VSDFV Vilniaus skyrius pažymėjo, kad tomis pačiomis aplinkybėmis grindžiamą reikalavimą dėl 160 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo pareiškėja buvo pareiškusi ir pagal pareiškėjos apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. eA-3444-502/2019 (proc. Nr. 3-61-3-02949-2018-8), todėl, atsakovo nuomone, minėtas reikalavimas šioje byloje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 105 straipsnio 4 punktu, paliktinas nenagrinėtu.

6. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas VSDFV atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

7. VSDFV nurodė, kad pareiškėja savo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo kildino iš VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimo „be datos“ (šio sprendimo data ir numeris yra nurodyti sprendimo metaduomenyse: 2018 m. rugpjūčio 31 d. sprendimas Nr. (10.1E) VPE_SP2E-62013)) ir VSDFV 2018 m. spalio 24 d. sprendimo Nr. (6.5) I-6363, dėl kurių teismas nutarė pareiškėjos skundą laikyti nepaduotu, tariamo neteisėtumo. Pažymėjo, kad nei VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimas 2018 m. rugpjūčio 31 d. sprendimas Nr. (10.1E) VPE_SP2E-62013, nei VSDFV 2018 m. spalio 24 d. sprendimas Nr. (6.5) I-6363 nebuvo nuginčyti, todėl jie laikytini teisėtais. Taigi, nebuvo būtinos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėtumo. Nekonstatavus valdžios institucijos darbuotojų veiksmų neteisėtumo, civilinė atsakomybė neatsiranda.

II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. balandžio 17 d. sprendimu nusprendė pareiškėjos Z. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

9. Teismas nustatė, kad:

1) VSDFV Vilniaus skyrius 2018 m. rugpjūčio 31 d. priėmė sprendimą Nr. (10.1E) VPE_SP2E-62013 „Dėl socialinio draudimo senatvės pensijos mokėjimo Z. B.“ (toliau – ir VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimas), kuriuo nusprendė apskaičiuoti pareiškėjai senatvės pensiją pagal Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – ir Pensijų įstatymas) 45, 46, 48 straipsnius ir nuo 2018 m. sausio 1 d. mokėti naujai apskaičiuotą 271,89 Eur senatvės pensiją;

2) pareiškėja, nesutikdama su VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimu, 2018 m. spalio 5 d. su skundu kreipėsi į VSDFV, kuri 2018 m. spalio 24 d. priėmė sprendimą Nr. (6.5) I-6363 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2018 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo Nr. (10.1E) VPE_SP2E-62013 ir skundo dalies nagrinėjimo nutraukimo“ (toliau – ir VSDFV sprendimas). VSDFV sprendime išdėstė pareiškėjai apskaičiuotos senatvės pensijos pagrindus ir faktines aplinkybes; pasisakė dėl pareiškėjos reikalavimo įskaityti į stažą darbo laiką UAB „Kulautuvos vaistinė“ bei UAB „Įmonės administravimo sistema“ bei atsisakė nagrinėti pareiškėjos reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo; 3) 2018 m. gruodžio 10 d. teisme gautas pareiškėjos skundas, kuriame pareiškėja prašė teismo panaikinti VSDFV sprendimą ir VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimą, įpareigoti atlikti veiksmus ir priteisti neturtinę žalą;

4) Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gruodžio 17 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą iki 2018 m. gruodžio 31 d. pašalinti skundo trūkumus;

5) pareiškėja pateikė 2018 m. gruodžio 30 d. raštą, kuriame nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 36 straipsnio 1 dalies 2 punktą pareiškėja turėtų būti atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, nes ginčas, esą, kilęs dėl senatvės pensijos dydžio;

6) Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. sausio 4 d. nutartimi pareiškėjos skundą laikė nepaduotu. Tačiau LVAT 2019 m. vasario 20 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 4 d. nutarties dalį, kurioje pareiškėjos skundo dalis dėl 160 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo buvo laikyta nepaduota ir grąžino šios skundo dalies priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

7) Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. vasario 26 d. nutartimi pareiškėjos skundo dalį, kurioje prašoma priteisti 160 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, priėmė nagrinėti.

10. Teismas nurodė, kad byloje ginčas kilęs dėl neturtinės žalos pareiškėjai atlyginimo, kurios atsiradimą pareiškėja kildino iš VSDFV Vilniaus skyriaus ir VSDFV neteisėtų veiksmų priimant sprendimus dėl pareiškėjos reikalavimų įskaityti į stažą darbo laiką UAB „Kulautuvos vaistinė“ bei UAB „Įmonės administravimo sistema“.

11. Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, padarė išvadą, kad pareiškėjos reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo galėtų būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjos nurodytus VSDFV ir VSDFV Vilniaus skyriaus neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjai padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios atsakomybės sąlygų valstybei ar savivaldybei, pagal CK 6.271 straipsnį, nekyla prievolė atlyginti žalą (tiek turtinę, tiek neturtinę).

12. Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių teismas sprendė, jog VSDFV ir VSDFV Vilniaus skyriaus priimti sprendimai, iš kurių pareiškėja kildino neturtinės žalos atlyginimą, nebuvo nuginčyti, todėl laikomi teisėtais. Pareiškėja skunde teismui nurodė, kad atsakovai ją mulkino nuo pareiškėjos kreipimosi dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo dienos, dėl ko ji patyrė didžiulius moralinius nuostolius, nes pablogėjo jos sveikata, prarado darbingumą, atsirado nepasitikėjimas valdžios institucijomis.

Iš VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimo buvo matyti, jog pareiškėjos senatvės pensija buvo apskaičiuota vadovaujantis nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojusios redakcijos Pensijų įstatymo 45, 46 ir 48 straipsniais. VSDFV sprendime detalizavo paskirtos senatvės pensijos aplinkybes, pagrindus ir faktines aplinkybes; pasisakė dėl pareiškėjos reikalavimo įskaityti į stažą darbo laiką UAB „Kulautuvos vaistinė“ bei UAB „Įmonės administravimo sistema“ bei atsisakė nagrinėti pareiškėjos reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Tai, jog pareiškėja nesutiko su sprendimuose nurodytomis aplinkybėmis, nesudarė pagrindo konstatuoti atsakovų veiksmų neteisėtumo. Teismas, įvertinęs byloje esančią rašytinę medžiagą bei nustatytas aplinkybes, padarė išvadą, kad visų aplinkybių visetas įrodė, kad VSDFV Vilniaus skyrius ir VSDFV, priimdami sprendimus, jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų buvo matyti, jog Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo nagrinėjamas ne vienas pareiškėjos skundas, kuriame pareiškėja kėlė klausimus dėl priimtų VSDFV Vilniaus skyriaus ir VSDFV sprendimų, kuriais pareiškėjai buvo paskirta senatvės pensija; dėl sprendimų, kuriais buvo išspręsti pareiškėjos reikalavimai įskaityti į stažą darbo laiką UAB „Kulautuvos vaistinė“ bei UAB „Įmonės administravimo sistema“ (administracinės bylos Nr. I-2718-244/2017;

Nr. I-214-1063/2018; Nr. eI-4410-484/2018). Teismas nurodė, kad nors paminėtose administracinėse bylose priimti teismų sprendimai nėra įsiteisėję, tačiau pabrėžė, jog nei VSDFV, nei VSDFV Vilniaus skyriaus neteisėti veiksmai nebuvo nustatyti. Pareiškėja skunde teismui pažymėjo, jog atsakovų veiksmų neteisėtumą patvirtino Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 15 d. sprendimas. Kartu su atsiliepimu atsakovas pateikė teismui Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 15 d. sprendimą, kuriuo buvo panaikinta Kauno miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 2 d. sprendimo dalis dėl darbo užmokesčio, šioje dalyje priėmė naują sprendimą ir priteisė ieškovės Z.

B. naudai iš atsakovo UAB „Kulautuvos vaistinė“ 10 427,04 Eur darbo užmokesčio. Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eI-4410-484/2018 nustatė, kad VSDFV Kauno skyrius, išnagrinėjęs Z. B. 2018 m. gegužės 25 d. prašymą, patikslino Z. B. duomenis Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenų bazėje pagal Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 15 d. sprendimą, ir tuo klausimu 2018 m. birželio 13 d. priėmė sprendimą Nr. VRE-SPI-4572 „Dėl apdraustosios Z.

B. duomenų tikslinimo pagal Kauno apygardos teismo sprendimą“ (Liteko informacinės sistemos duomenys). Teismas sprendė, kad iš šių faktinių aplinkybių buvo matyti, jog pareiškėjos argumentas, kad atsakovų veiksmų neteisėtumą patvirtino minėtas Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 15 d. sprendimas, buvo visiškai nepagrįstas.

13. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju VSDFV ir VSDFV Vilniaus skyriaus veiksmų neteisėtumo nebuvo nustatyta, todėl kitų sąlygų vertinimas buvo netikslingas. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėja neįrodė CK 6.271 straipsnyje nustatytos vienos iš valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos – neteisėtų veiksmų, todėl neturėjo teisės į žalos atlyginimą.

III. 14. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti ir iš atsakovo priteisti 160 000 Eur kompensaciją moralinei žalai atlyginti.

15. Pareiškėja nurodo, kad pirmosios instancijos teisme bylą išnagrinėjo šališkas ir suinteresuotas teisėjas, nuo pat skundo pateikimo teismui, pareiškėjai taikantis psichotroninį ginklą, kuris visiškai nenagrinėjo pareiškėjos skundo, bei tik dėka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo skundas buvo priimtas. Pareiškėjos įsitikinimu, siekiant pavogti per Sodrą pareiškėjos pinigus, sukauptus senatvės pensijai, jos atžvilgiu nuo 1991 iki 1994 metų taikomas psichotroninis ginklas, t. y. į darbo stažą neįskaičiuojamas laikotarpis ir už šį laikotarpį nemokama senatvės pensija. Šias aplinkybes, pareiškėjos teigimu, patvirtina ir pirmosios instancijos teismo teisėjas, „tokiu elgesiu išniekindamas Lietuvą ir teisėjo vardą“.

16. Pareiškėja nurodo, kad atsakovas tyčia klastojo duomenis apie jos asmenį VSDFV duomenų bazėje, kas nulėmė senatvės pensijos dalies netekimą, t. y. atsakovas padarė ne tik moralinius, bet ir turtinius nuostolius. Iki šiol yra išlikęs ir neatstatytas, neteisingai paskaičiuotas 5 metų didžiausias nepertraukiamas darbo stažas, dėl ko patirti moraliniai ir turtiniai nuostoliai. Pareiškėjos teigimu atsakovas nuo jos reikalavimo skirti senatvės pensiją momento, eilinį kartą biurokratiškai atsirašinėja ir atsisako priimti protingus sprendimus, priešingai, iš pareiškėjos tyčiojasi ir diskriminuoja, o tai patvirtina visuma atsakovo raštų, kurie pateikti šioje byloje.

17. Pareiškėja, pasisakydama dėl moralinės žalos atlyginimo, pabrėžia, kad Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 15 d. sprendimu ir Kauno regiono apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimu įrodomas atsakovų psichinis smurtas pareiškėjos atžvilgiu, kadangi atsakovai tikrai žinojo apie jos darbinius santykius nuo 2004 metų, tačiau klastojo dokumentus. Šiuo konkrečiu atveju įrodyta, kad atsakovas tyčia nesąžiningai veikia prieš pareiškėjos asmenį ir jos sąžiningus tikslus. Pareiškėja teigia, kad dėl atsakovų psichologinio smurto labai pasiligojo, dėl ko prarado darbingumą, nebepasitiki teisėjais, prokurorais, valstybės tarnautojais, advokatais, Lietuvos ateitimi, Lietuvos Prezidente. Nuolat yra nedarbinga, gydosi, dėl ko negali dalyvauti aktyviame gyvenime. Dėl patirtų stresų ir pergyvenimų nuolat jaučia nerimą, sunku priimti sprendimus, sutelkti dėmesį, baigti vieną užduotį prieš imantis kitos, abejingumas aplinkai, nuovargis atsibudus ryte po nakties miego ir nenoras veikti esant bent mažiausioms problemoms. Pareiškėja nurodo, kad jai padaryta 160 000 eurų moralinių nuostolių, kadangi pasiligojo ir patyrė emocinę depresiją, be to, atsakovas pareiškėjos darbinių santykių faktą diskriminavo nuo darbo sutarčių pasirašymo momento, taip tyčia veikdamas per darbdavius, nuo 2004 m. lapkričio 22 d. UAB „Kulautuvos vaistinė“, bei nuo 2006 m. birželio 3 d. UAB „Įmonių administravimo sistema“, kadangi VSDFV duomenų bazėje neregistravo pareiškėjos darbo santykių pradžios, dėl ko prireikė Seimo kontrolieriaus tyrimo, kuris konstatavo biurokratinius veiksmus pareiškėjos atžvilgiu.

18. Atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

19. VSDFV Vilniaus skyrius nurodo, kad pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai paremti ne faktais, o subjektyviu pareiškėjos įsitikinimu, bei prie apeliacinio skundo pridedamos įvairių žmonių nuotraukos visiškai nesusijusios su nagrinėjama byla. Atsakovas pažymi, kad teismas tinkamai įvertino pareiškėjos paaiškinimus ir pateiktus įrodymus, taip pat ir pareiškėjos nurodytus teismų sprendimus dėl darbo užmokesčio iš UAB „Kulautuvos vaistinė“ priteisimo pareiškėjai, ir pagrįstai pasisakė, kad jie neįrodo atsakovų veiksmų neteisėtumo pareiškėjos atžvilgiu. Teismas taip pat įvertino teismų informacinės sistemos Liteko duomenis ir nustatęs faktą, jog pareiškėjos iškeltose bylose jokių atsakovų neteisėtų veiksmų nėra nustatyta, konstatavo viešosios civilinės atsakomybės sąlygų nebuvimą ir pagrįstai pareiškėjos skundą atmetė. Taip pat atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjos pridedame Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 12 d. sprendime administracinėje byloje Nr. 1-493-580/2009 neturtinės žalos klausimas jau buvo išnagrinėtas ir atmestas kaip nepagrįstas. VSDFV Vilniaus skyriaus nuomone, priimdamas skundžiamą sprendimą Vilniaus apygardos administracinis teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jo naikinti ar keisti, vien dėl to, jog pareiškėjos įsitikimu teismas turėjo priimti kitokį sprendimą, nėra pagrindo.

20. Atsakovas VSDFV atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

21. VSDFV nurodo, kad pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo iš esmės tuos pačius argumentus ir motyvus, kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui. Pareiškėja, prašydama panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenurodo jokių materialiosios ar procesinės teisės normų, sudarančių teisinį pagrindą naikinti teismo sprendimą, pažeidimo. Apeliaciniame skunde Z. B. nurodyti argumentai paremti ne faktais, o pačios pareiškėjos subjektyviu įsitikinimu, o prie apeliacinio skundo pridėta medžiaga visiškai nesusijusi su nagrinėjama administracine byla. Atsakovo nuomone, teismo sprendimas priimtas teisingai išaiškinus ir pritaikius materialiosios ir procesinės teisės normas, objektyviai išnagrinėjus visas bylos aplinkybes, todėl apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo jį naikinti.

22. Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Įmonių administravimo sistema“ atstovė atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą nurodo, kad susipažinusi su apeliaciniu skundu, sutinka ir prašo jį tenkinti. Atstovė teismui reiškia pretenzijas, dėl to, kad įmonei nebuvo pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, nebuvo siųstas pranešimas, todėl įtaria, kad teisėjas yra šališkas ir prašo bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

23. Pareiškėja pateikė apeliaciniam teismui atsikirtimą į atsakovų atsiliepimus į apeliacinį skundą. Pareiškėja nurodo, kad VSDFV nusikalstama veika įrodyta Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 15 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2A-910-773/2018, todėl naujai įrodinėti nereikia. Pareiškėjos tvirtinimu, teismas išėjo iš skundo reikalavimo ribų, todėl skundžiamų procesinių dokumentų aprašomosiose dalyse pasisako ne už ginčo laikotarpį, kuris apima nuo 2004 m. lapkričio 22 d. iki 2014 m. lapkričio 22 d., dėl kurių teismai pasisakė pareiškėjos naudai priimdami procesinius dokumentus (civilinės bylos Nr. L2-2550-96/2007, Nr. 2-L-1962-605/805), o skundžiamais procesiniais dokumentais aptarinėjamas visiškai kitas laikotarpis ir teismų procesiniai dokumentai, kuriais patvirtinamos faktinės bylos aplinkybės, reikalavimai patenkinti.

Teismai pažeidė rungimosi principą, todėl nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, nes skundžiamais procesiniais dokumentais nepaisė šalių ginčo išsprendimo taikiu būdu, o taip atsitiko todėl, kad byloje nebuvo įtraukta procesine šalis, UAB „Kulautuvos vaistinė“, bei todėl, kad teismas nepaisė faktinių bylos aplinkybių, nesilaikė Darbo kodekso 2 straipsnio normos, bei EŽTK nuostatų, kurios reglamentuoja teisingą bylos išnagrinėjimą Lietuvos teisme. Pareiškėjos nuomone, yra pagrindas, tenkinti skundą pilnai, kadangi po bylos išnagrinėjimo paaiškėjusios aplinkybės, kurias patvirtina trys teismų sprendimai, priimti bendrosios kompetencijos teisme, patvirtina jos skundo pagrįstumą.

Šiuo konkrečiu atveju, jos darbinių santykių faktą pripažino Kauno apygardos teismas 2018 m. gegužės 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-910-773/2018, todėl naujai įrodinėti nereikia. Ieškinio dalyką sudaro kitas laikotarpis po to kai teismas konstatavo darbinių santykių faktą. Darbo sutartyje šalių sąlygos nuo 2018 m. gegužės 15 d. teismo sprendimo išlieka tokios pačios. Kauno regiono apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimu priteisė 4 633,00 Eur. Civilinėje byloje Nr. e2-13174-959/2019 teismo liepos 1 dienos sprendimu priimtu už akių, priteista ieškovei Z.

B. iš atsakovo UAB „Kulautuvos vaistinė“ 1 158 Eur nesumokėtas darbo užmokestis už laikotarpį nuo 2018 m spalio 30 d. iki 2019 m kovo 1 d. Pareiškėjos teigimu, ją diskriminuojant Sodra nori pareiškėjai užkrauti Valstybės naštą archyvuoti Lietuvos piliečių asmens bylas, susijusias su darbiniais santykiais, kurių saugojimas numatytas 75 metai. Kai tuo tarpu, yra civilizuotas bankroto procesas. Tačiau, pareiškėjo supratimu, Sodra turi suklastojusi ir kitus darbdavio duomenis – nemokumą, kadangi iki 2018 m. gegužės 15 d. buvo suklastoti ir pareiškėjos dokumentai dėl draudiminio stažo ir tik teismas jį atstatė.

Pareiškėjos nuomone, iš Sodros suklastotų dokumentų negali kilti teisingas ir pagrįstas reikalavimas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 24. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pareiškėjai.

25. Pareiškėja neturtinę žalą kildino iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir jos Vilniaus skyriaus veiksmų, be kita ko, iš VSDFV Vilniaus skyriaus 2018 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo Nr. (10.1E) VPE_SP2E-62013)) ir VSDFV 2018 m. spalio 24 d. sprendimo Nr. (6.5) I-6363, skiriant ir mokant jai valstybinio socialinio draudimo senatvės pensiją.

26. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė, nenustatęs atsakovo atstovų ar jų darbuotojų neteisėtų veiksmų.

27. Pareiškėja apeliaciniu skundu kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą teismo šališkumo ir netinkamo įrodymų vertinimo aspektais.

28. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Šiuo atveju teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

29. Apeliaciniame skunde pareiškėja išsako nusiskundimus pirmosios instancijos teismo šališkumu ir suinteresuotumu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011 ir kt.). Panašią praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, akcentuodamas, kad sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, turi būti nustatyta realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo, o sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-611/2018). Pareiškėja pirmosios instancijos teismo teisėjo E. S. šališkumą iš esmės grindžia jos netenkinančio teismo sprendimo priėmimu, tačiau nepateikia jokių objektyvių įrodymų, o vien tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pareiškėjai nepalankų sprendimą, savaime nereiškia, jog teisėjas byloje buvo šališkas. Šiuo nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių bylą nagrinėjusio teisėjo suinteresuotumą bylos baigtimi, tendencingumą ar išankstinį nusistatymą prieš pareiškėją, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog teismas buvo šališkas.Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus dėl teisėjo šališkumo, atmeta juos kaip nepagrįstus, grindžiamus vien subjektyviais samprotavimais.

30. Apeliantė taip pat teigė, kad teismas neišnagrinėjo jos skundo. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga bei priimtu teismo sprendimu, su tokiu teiginiu nesutinka. Pirmosios instancijos teismas nustatė visas reikšmingas ginčui faktines aplinkybes, jas teisiškai įvertino ir padarė įrodymų visuma pagrįstas išvadas.

31. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4688-415/2018 kt.).

32. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai. Priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjos pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstas išvadas.

33. Apeliaciniame skunde taip pat akcentuojamas Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 15 d. sprendimas civilinėje byloje Nr.2-1597-894/2018, kaip įrodantis neteisėtus VSDFV ir jos skyrių veiksmus. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Socialinio draudimo įmokoms ir socialinio draudimo išmokoms teisingai priskaičiuoti Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre yra kaupiami duomenys apie apdraustuosius asmenis, jų draudėjus ir socialinio draudimo išmokų gavėjus. Šių duomenų kaupimo ir naudojimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Pagal Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjo registro nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017-04-25 nutarimu Nr. 435, dokumentus, duomenis ir informaciją apie apdraustuosius, apdraustųjų draudėjus, išmokų gavėjus registro tvarkytojui teikia registro duomenų teikėjai – draudėjai, o pagal 55 papunktį draudėjai registro duomenis teikia elektroniniu būdu, naudodamiesi VSDFV informacine sistema. Pagal Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių, patvirtintų VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2010-06-04 įsakymu Nr. V-234, 107 punktą, apdraustojo asmens duomenys apie Registro duomenų bazėje kaupiamus draudimo laikotarpius, draudžiamąsias pajamas ir įmokas gali būti tikslinami pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą ir draudėjo (jeigu draudėjas nelikviduotas) pateiktus patikslintus SD pranešimus.

34. Pareiškėjai pateikus naujus duomenis, o konkrečiai Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 15 d. sprendimą civilinėje byloje Nr.2-1597-894/2018, kuriuo Z. B. buvo priteistas darbo užmokestis už 2014-2017 metų laikotarpį, VSDFV Kauno skyriaus 2018 m. birželio 13 d. sprendimu Nr.VRE-SPI-4572 Z. B. duomenys apie darbo stažą ir draudžiamasias pajamas buvo patikslinti, vėliau šių naujų duomenų pagrindu VSDFV Vilniaus skyrius 2018 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu Nr. (10.1E) VPE_SP2E-62013)) naujai apskaičiavo pareiškėjai senatvės pensijos dydį nuo 2018 m. sausio 1 d. Darytina išvada, kad VSDFV operatyviai įvykdė savo pareigas ir neteisėtų veiksmų šiuo aspektu nenustatyta.

35. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą. Nagrinėjamu atveju nenustačius VSDFV ar Vilniaus skyriaus neteisėtų veiksmų ar neveikimo, nėra pagrindo priteisti pareiškėjai neturtinės žalos atlyginimą.

36. Pažymėtina, jog pareiškėjos reikalavimas atlyginti žalą, kaip matyti iš jos skundo pirmosios instancijos teismui bei apeliacinio skundo turinio, buvo siejamas ne tik su VSDFV Vilniaus skyriaus 2018 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu Nr. (10.1E) VPE_SP2E-62013) ir VSDFV 2018 m. spalio 24 d. sprendimu Nr. (6.5) I-6363. Pareiškėja teigė nuo pat 2013 metų patyrusi neteisėtus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos darbuotojų veiksmus, nes, jos manymu, VSDFV darbuotojai nepagrįstai ir neteisėtai neįskaičiuoja į jos socialinio draudimo stažą nuo 2004 m. lapkričio 22 d. dirbto laikotarpio UAB „Kulautuvos vaistinė“, bei nuo 2006 m. birželio 3 d. dirbto laikotarpio UAB „Įmonių administravimo sistema“. Šiuo aspektu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėja eilę metų skundė VSDFV ir VSDFV Vilniaus bei Kauno skyrių priimamus sprendimus jos socialinio draudimo stažo ir pensijos klausimais bei prašė neturtinės žalos atlyginimo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėse bylose Nr. A-402-822/2019, A-1285-822/2019, eA-3444-756/2019, A-136-1062/2020, A-338-502/2020, A-1002-502/2020 įsiteisėjusiomis nutartimis pareiškėjos skundai buvo atmesti ir pripažinta, kad VSDFV bei jos teritorinių skyrių sprendimai, priimti 2013 m. rugsėjo - 2018 m. liepos menesiais, yra teisėti ir pagrįsti, neteisėtų atsakovų veiksmų nenustatyta ir nėra pagrindo Z. B. priteisti žalos atlyginimą. ( dėl eI-1515-983/2020, Veslavos bylos) Pripažintina, kad šiuo klausimu yra priimti galiojantys teismo sprendimai ir pareiškėjos pakartotiniai kreipimaisi į teismą dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu turėtų būti laikomi piknaudžiavimu procesu ir pagrindu nutraukti administracinę bylą.

37. Apibendrinant pripažintina, jog pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos Z. B. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius