2024-04-29 Nr. CB-2793-2-46-3-00939-2023-3 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-1507

Teisminio proceso Nr. 2-46-3-00939-2023-3

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. balandžio 29 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas), Algirdo Taminsko ir Agnės Tikniūtės,

susipažinusi su 2024 m. balandžio 9 d. paduotu atsakovo J. G. kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. kovo 7 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Atsakovas padavė kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. kovo 7 d. nutarties, kuria paliktas nepakeistas Tauragės apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 20 d. sprendimas tenkinti ieškinį dėl išlaidų, susijusių su priverstinės hipotekos įregistravimu, priteisimo, peržiūrėjimo. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.53 straipsnio 3 dalį, netinkamai vadovavosi teismų praktika šiuo klausimu. Priverstinės hipotekos registravimo dieną (2016 m. rugsėjo 29 d.) visi mokėjimai buvo įvykdyti, netgi buvo permoka, kuri perkelta į avanso stulpelį, todėl ieškovė neturėjo priežasties skaičiuoti delspinigių. Palūkanos mokamos, už naudojimąsi pinigais, o atsakovui sumokėjus skolą, palūkanos galėjo būti skaičiuojamos nuo skolos likučio. Teismas netinkamai taikė CK 6.54, 6.55 straipsnius, nes atsakovas, vykdydamas įsipareigojimus pagal tris sutartis, mokėjimus vykdė nurodydamas, kokią skolą grąžina. Mokėjimų paskirstymas atitinka skolos grąžinimo grafikus, taigi nebuvo priežasties skaičiuoti delspinigių. Ieškovės pateiktas įmokų paskirstymas neatitinka CK 6.54 straipsnio reikalavimų ir teismų praktikos, nes šalys nebuvo susitarusios dėl atsakovo mokamų įmokų paskirstymo tvarkos. Kasaciniame skunde įvardijamas ir CPK 270 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatos netinkamas taikymas, nurodant, kad teismas neištyrė ir kritiškai neįvertino ieškovės teikiamo dokumentus, atsakovo atliktų ir užskaitytų mokėjimų už sklypus išklotinės dėl neatitikties CK 6.54. 6.55 straipsnių reikalavimas ir kt.

Kasaciniame skunde nurodoma ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.141 straipsnio 2 dalį, Vyriausybės nutarimo Nr. 236 nuostatas, netinkamai aiškino šalių sudarytų sutarčių turinį, todėl nepagrįstai pripažino, kad Nacionalinė žemės tarnybos teisę registruoti priverstinę hipoteką. Dvejose sutartyse yra numatytos net dvi priemonės prievolės įvykdymui užtikrinti: 0,05 proc. delspinigiais už kiekvieną pradelstą dieną ir draudimas parduoti sklypus tol, kol už juos pilnai neatsiskaityta. Ieškovė šiomis prievolių užtikrinimo priemonėmis nesinaudojo, o priverstinę hipoteką taikė, nors atsakovas nebuvo pažeidęs prievolės vykdymo. Be to, teismas pažeidė CK 6.38 straipsnio 1 dalį, nes nesivadovavo protingumo kriterijais, nes ieškovė registravo priverstinę hipoteką pagal vieną sutartį jau išmokėtam sklypui, kitam sklypui likus vienai išmokai ir nesant registruotų atsakovo prievolių vykdymo pažeidimų. Be to, ieškovė sprendimą registruoti priverstinę hipoteką pagrindė ne viešu dokumentu, taip pažeidžiant CK 1.7, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalies nuostatas.

Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su šiais kasacinio skundo argumentais, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nurodomais argumentais nepagrindžiama, jog apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ir pažeidė skunde įvardytas teisės normas, kad dėl to galėjo būti netinkamai išspręsta byla, nukrypta nuo teismų praktikos skunde įvardijamų teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimu. Kasaciniu skundu nenurodoma teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui. Dėl to atrankos sprendžia, kad kasaciniame skunde keliami klausimai nepagrindžiami tokiais teisiniais argumentais, kurie patvirtintų esant CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus pagrindus peržiūrėti bylą kasacine tvarka.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, atsakovui grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis.

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį pateikusiam asmeniui.

Grąžinti J. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) 22 (dvidešimt du) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2024 m. balandžio 8 d.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Andžej Maciejevski

Algirdas Taminskas

Agnė Tikniūtė