2020-06-23 Nr. AB-12632-3-61-3-01363-2018-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-1452-602/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01363-2018-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 12.2.3; 12.13.1.1; 12.13.1.2; 12.13.1.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. D. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo ir pažymos panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja padavė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2018 m. kovo 29 d. sprendimą Nr. 68-42 „Dėl V. D. 2018-01-25 skundo“ (toliau – ir VMI sprendimas) ir Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Vilniaus AVMI,) 2018 m. sausio 2 d. patikrinimo pažymą Nr. (7.2)FR0681-1 (toliau – ir Patikrinimo pažyma), kuria patvirtintas 2017 m. gruodžio 12 d. patikrinimo aktas Nr. (7.2)FR0680-501 (toliau – ir Patikrinimo aktas). Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėja nurodė, kad Vilniaus AVMI, atlikusi mirusios mokesčių mokėtojos A. D. gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) apskaičiavimo, deklaravimo bei sumokėjimo mokestinį patikrinimą už 2012–2016 m. mokestinį laikotarpį, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 70 straipsnio nuostatomis, papildomai apskaičiavo GPM ir su juo susijusias sumas, kurie patvirtinti skundžiamais aktais. Pareiškėja yra A. D. teisių perėmėja. Ginčijami sprendimai parengti remiantis neteisingais, klaidinančiais, oficialių dokumentų neatitinkančiais duomenimis. Mokestinį patikrinimą atlikęs mokesčių administratorius savo išvadas grindė įrodymais nepagrįstomis prielaidomis, kurių paneigimui iš pareiškėjos ir kitų asmenų neteisėtai reikalavo dokumentų, kurių pagal įstatymą nei pareiškėja, nei tretieji asmenys, nei pati A. D., kurios atžvilgiu buvo atliktas mokestinis patikrinimas, saugoti neprivalėjo, nes pasibaigė jų saugojimo terminas. Vilniaus AVMI Patikrinimo pažyma, kuria patvirtintas Patikrinimo aktas, VMI sprendimas, kuriuo patvirtintas Vilniaus AVMI Patikrinimo pažymos teisėtumas, yra neteisėti ir nepagrįsti, dėl to naikintini.

3. Atsakovas VMI atsiliepimu prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas nurodė, kad A. D. pajamas viršijančios išlaidos 2012 m. susidarė dėl A. D. patirtų 40 000 Lt nekilnojamojo turto įsigijimo išlaidų, o 2016 m. pajamas viršijančios išlaidos susidarė dėl pas A. D. po jos mirties rasto 93 200 Eur vertės turto – grynųjų pinigų, kuriuos paveldėjo pareiškėja. Vilniaus AVMI, remdamasi mokestinio patikrinimo metu surinktais įrodymais, konstatavo, jog A. D. patirtoms išlaidoms panaudojo iš nenustatytų šaltinių gautas pajamas, kurios gavimo metu nebuvo apmokestintos Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Vilniaus AVMI, vadovaudamasi MAĮ 70 straipsnio 1 dalies, VMI viršininko 2004 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. VA-103 patvirtintų Mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisyklių (toliau – Taisyklės) 4 punkto nuostatomis, konstatavo, jog tikrinamuoju laikotarpiu A. D. išlaidos 104 784,8 Eur viršijo A. D. gautas pajamas, ir atlikusi įvertinimą apskaičiavo A. D. 104 784,8 Eur GPM bazę. Apskaičiuodama mokesčio bazę, Vilniaus AVMI vadovavosi išlaidų metodu, t. y. patikrinimo metu vertinimas buvo atliktas lyginant A. D. patirtas asmenines išlaidas su faktiškai turėtomis (gautomis) pajamomis.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. vasario 12 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino iš dalies – panaikino VMI sprendimą ir įpareigojo centrinį mokesčių administratorių iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2018 m. sausio 25 d. skundą dėl Vilniaus AVMI Patikrinimo pažymos; kitą skundo dalį atmetė.

6. Teismas nurodė, kad ginčas byloje kilo dėl to, ar mokesčių administratorius, vertindamas nustatytas faktines aplinkybes ir surinktus įrodymus, pagrįstai konstatavo, jog mokesčių mokėtojos išlaidos tikrinamuoju laikotarpiu viršijo juridinę galią turinčiais pajamų šaltiniais patvirtintas pajamas ir mokesčių bazę nustatė bei mokesčius apskaičiavo, vadovaudamasis MAĮ 70 straipsnio nuostatomis, pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą.

7. Teismas nustatė, kad Vilniaus AVMI atliko mirusios mokesčių mokėtojos A. D. GPM apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo mokestinį patikrinimą dėl 2012–2016 m. mokestinio laikotarpio. Mokestinio patikrinimo rezultatai įforminti Vilniaus AVMI Patikrinimo aktu, kuriame mokesčių mokėtojai apskaičiuota 15 717,72 Eur GPM suma. Vilniaus AVMI Patikrinimo aktas patvirtintas Vilniaus AVMI Patikrinimo pažyma. Minėtoje pažymoje nurodyta mokesčių mokėtoją atleisti nuo apskaičiuotų 1 228,56 Eur GPM delspinigių. Mirusios mokesčių mokėtojos teisių perėmėja dukra, t. y. pareiškėja, 2018 m. sausio 25 d. VMI padavė skundą dėl Patikrinimo pažymos. VMI sprendimu patvirtino Vilniaus AVMI Patikrinimo pažymą.

8. Teismas pažymėjo, kad mokestinio patikrinimo metu mokesčių mokėtojos GPM prievolės už 2012 ir 2016 m. nustatytos vadovaujantis MAĮ 70 straipsnio 1 dalies ir Taisyklių nuostatomis, t. y. GPM prievolės apskaičiuotos pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą naudojant išlaidų metodą, konstatavus, kad 2012 ir 2016 m. mokesčių mokėtoja gavo kitų pajamų iš mokesčių administratoriui nežinomų šaltinių, kuriomis ir dengė tikrinamuoju laikotarpiu patirtas išlaidas, tačiau šių gautų kitų pajamų nedeklaravo ir neapskaičiavo bei nesumokėjo nuo jų mokėtino GPM.

9. Teismas pabrėžė, kad A. D. mokestinis patikrinimas atliktas pagal Vilniaus 2-ojo notarų biuro notarės D. M. 2016 m. spalio 12 d. pranešimą Nr. 1376/2016, kuriame nurodyta, kad notarė mokesčių mokėtojos dukrai V. D. išdavė 2016 m. spalio 10 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą (toliau – ir Liudijimas), kuriame, be kita ko, įtraukti iš A. D. paveldėti grynieji pinigai – 93 200 Eur. Mokesčių administratorius mokestinio patikrinimo metu nustatė, kad minėti Liudijime nurodyti pareiškėjos paveldėti pinigai, užfiksuoti pagal 2016 m. rugsėjo 21 d. antstolio išduotą faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 28-122-2016 (toliau – ir Protokolas). Siekdamas nustatyti, ar A. D. galėjo sukaupti 93 200 Eur grynais pinigais, mokesčių administratorius atliko A. D. 2004–2011 m. sudarytų nekilnojamojo turto įsigijimo, perleidimo, pinigų dovanojimo, skolinimo sandorių, taip pat piniginių įplaukų ir išlaidų analizę. Šie duomenys taip pat panaudoti nustatant, ar A. D. tikrinamojo laikotarpio pradžioje (2012 m. sausio 1 d.) turėjo Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nustatyta tvarka apmokestintų lėšų, kuriomis ji galėtų pagrįsti tikrinamuoju laikotarpiu patirtas asmenines išlaidas. Patikrinimo metu įvertinusi A. D. 2015 m. sausio 1 d. turėtas 486,12 Eur pinigines santaupas, 2016 m. gautas 2 767,03 Eur pajamas ir patirtas 95 517,18 Eur išlaidas, Vilniaus AVMI nustatė, kad nurodytu laikotarpiu mokesčių mokėtojos išlaidos viršijo pajamas 93 200 Eur suma, piniginės santaupos 2016 m. birželio 1 d. sudarė 935,97 Lt banke. Mokesčių administratoriaus vertinimu, A. D. negalėjo turėti 93 200 Eur grynais, todėl ši suma laikytina gauta iš nežinomų šaltinių ir apmokestinta 15 proc. GPM.

10. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog pareiškėja po motinos A. D. mirties priėmė jos palikimą. Liudijimo 5 punkte nurodyta, kad paveldimą turtą taip pat sudaro piniginės lėšos (grynieji pinigai) – 93 200 Eur. Byloje surinkti įrodymai taip pat patvirtina, kad pareiškėja kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir Liudijimo dalies pakeitimo. Pareiškėja siekė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Liudijimo 5 punkte nurodytos „piniginės lėšos (grynieji pinigai) 93 200 Eur grynųjų pinigų suma” iki I. D. mirties (duomenys neskelbtini) buvo jo asmeninė nuosavybė bei prašė pripažinti negaliojančiu ir pakeisti Liudijimo dalį, jo 5 punktą, kuriame nurodoma, kad paveldimą turtą, kuriam išduotas šis liudijimas, sudaro „Piniginės lėšos (grynieji pinigai) 93 200 Eur grynųjų pinigų suma. Pagrindas: 2016 m. rugsėjo 21 d. antstolio M. D. išduotas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 28-122-2016”, visa apimtimi pašalinant jį iš Liudijimo.

11. Teismas nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-30207-1080/2018 (toliau – ir Teismo 2018 m. lapkričio 9 d. sprendimas) nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad Liudijimo 5 punkte nurodytos „piniginės lėšos (grynieji pinigai) 93 200 (devyniasdešimt trys tūkstančiai du šimtai) eurų grynųjų pinigų suma“ iki I. D. mirties (duomenys neskelbtini) buvo jo asmeninė nuosavybė. Tuo pagrindu teismas pripažino negaliojančia ir pakeitė Liudijimo dalį, jo 5 punktą, kuriame nurodyta, kad paveldimą turtą, kuriam išduotas šis liudijimas, sudaro „Piniginės lėšos (grynieji pinigai) 93 200 (devyniasdešimt trys tūkstančiai du šimtai) eurų grynųjų pinigų suma. Pagrindas: 2016 m. rugsėjo 21 d. antstolio M. D. išduotas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 28-122-2016“, visa apimtimi pašalinant jį iš Liudijimo. Remiantis teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, šis teismo sprendimas įsiteisėjo 2018 m. gruodžio 11 d.

12. Teismas, remdamasis šiuo įsiteisėjusiu Teismo 2018 m. lapkričio 9 d. sprendimu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 str. 2 d.), darė išvadą, kad 93 200 Eur suma, kurią mokesčių administratorius laikė mokesčių mokėtojos A. D. pajamomis, priklausė ne mokesčių mokėtojai, o kitam fiziniam asmeniui. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta aplinkybė galbūt paneigia mokesčių administratoriaus išvadas, kad A. D. 2016 m. turėjo 93 200 Eur iš nežinomų šaltinių gautų pajamų, kurių nedeklaravo ir nesumokėjo nuo jų GPM. Ši aplinkybė turi tiesioginę reikšmę nustatant tikrinamo laikotarpio mokesčio bazę ir apskaičiuojant mirusios mokesčių mokėtojos A. D. mokestinę prievolę valstybei. Vilniaus AVMI atliekant mokestinį patikrinimą ir VMI nagrinėjant mokestinį ginčą ši aplinkybė nebuvo žinoma. Centrinis mokesčių administratorius nagrinėdamas mirusios A. D. teisių perėmėjos, t. y. pareiškėjos, skundą dėl Patikrinimo pažymos, šios aplinkybės nevertino. Atsižvelgęs į tai, teismas darė išvadą, kad mokesčių administratorius galbūt neteisingai nustatė mirusios mokesčio mokėtojos mokesčio bazę ir galbūt neteisingai apskaičiavo papildomai mokėtinus mokesčius. Todėl yra teisinis pagrindas panaikinti VMI sprendimą ir įpareigoti centrinį mokesčių administratorių iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2018 m. sausio 25 d. skundą dėl Vilniaus AVMI Patikrinimo pažymos ir įvertinti įsiteisėjusiu Teismo 2018 m. lapkričio 9 d. sprendimu konstatuotas faktines aplinkybes.

13. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. kovo 14 d. papildomu sprendimu pareiškėjos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjai iš VMI 511,25 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti; kitą prašymo dalį atmetė.

14. Teismas, nagrinėdamas pareiškėjos prašymą dėl išlaidų atlyginimo, vadovavosi ABTĮ 40 straipsnio 1 ir 5 dalimis, 41 straipsnio 1 dalimi. Teismas nustatė, kad pareiškėja už skundo padavimą teismui sumokėjo 22,50 Eur žyminio mokesčio, todėl proporcingai patenkintų materialinių reikalavimų daliai (patenkinta 1/2 reikalavimų) jai iš atsakovo VMI priteisė 11,25 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas, be kita ko, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 7 ir 8.2 punktais, proporcingai patenkintų materialinių reikalavimų daliai (patenkinta 1/2 reikalavimų) pareiškėjai iš atsakovo VMI priteisė 500 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. 15. Atsakovas VMI padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti.

16. Atsakovas nurodo, kad nekvestionuoja Teismo 2018 m. lapkričio 9 d. sprendimo. Minėtas teismas tik konstatavo, kad pareiškėja nepaveldėjo po A. D. mirties 93 200 Eur grynųjų pinigų, tačiau teismas nesprendė mokesčių mokėtojos A. D. 2012–2016 m. laikotarpiu turėtų piniginių lėšų klausimo. Šiuo atveju aplinkybė, kad po A. D. mirties 93 200 Eur grynųjų pinigų sumą paveldėjo ne pareiškėja, bet I. D., neturi įtakos mokesčių mokėtojos A. D. mokestinėms prievolėms.

17. Atsakovas pabrėžia, kad aplinkybę, jog 93 200 Eur pinigų suma buvo rasta pas A. D., pagrindžia ginčo byloje pateiktas pačios pareiškėjos 2016 m. rugsėjo 9 d. prašymas surašyti pas motiną A. D. rastų 93 200 Eur grynųjų pinigų apžiūros aktą, kuris buvo pateiktas VMI. Aplinkybę, kad 93 200 Eur buvo rasti pas A. D., patvirtina ir Vilniaus miesto 2-ojo notarų biuro notarės 2016 m. rugsėjo 2 d. atsisakymas atlikti notarinį veiksmą, kuriame nurodoma, jog, pareiškėjos teigimu, 93 200 Eur buvo rasti tarp palikėjos asmeninių daiktų. Taigi Teismo 2018 m. lapkričio 9 d. sprendimu išspręstas piniginių lėšų paveldėjimo klausimas negali turėti įtakos apskaičiuotoms mokesčių mokėtojos A. D. mokestinėms prievolėms.

18. Pareiškėja atsiliepimu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

19. Pareiškėja nurodo, jog Teismas 2018 m. lapkričio 9 d. sprendimu konstatavo, kad: i) paveldėjimo teisės liudijime įvardinta 93 200 Eur suma per klaidą buvo nurodyta kaip A. D. turtas; ii) A. D. 93 200 Eur santaupų grynaisiais pinigais neturėjo, tai kito asmens lėšos; iii) 93 200 Eur suma buvo pareiškėjos tėvo I. D. piniginės lėšos; iv) iš I. D. pajamų mokesčio ir turto deklaracijų už 2003–2013 m. matyti, jog pastarasis turėjo 380 061,59 Eur pajamų, o tai leidžia pagrįstai manyti, jog seife rasta pinigų suma yra I. D. piniginės lėšos. Taigi mokesčių administratorius negali reikalauti sumokėti mokesčius nuo 93 200 Eur sumos, kurios A. D. niekada neturėjo. Tvarkant paveldėjimo dokumentus įvyko žmogiška klaida – į liudijimą įtraukta 93 200 Eur suma, kuri niekada nepriklausė mirusiajai A. D..

20. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus AVMI atsiliepimu prašo atsakovo apeliacinį skundą tenkinti. Nurodo, kad sutinka su apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 21. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2018 m. kovo 29 d. sprendimo Nr. 68-42 „Dėl V. D. 2018-01-25 skundo“, kuriuo išnagrinėtas pareiškėjos skundas dėl 2018 m. sausio 2 d. patikrinimo pažymos Nr. (7.2)FR0681-1, ir minėtos Patikrinimo pažymos, kuria patvirtintas 2017 m. gruodžio 12 d. patikrinimo aktas Nr. (7.2)FR0680-501, teisėtumo ir pagrįstumo.

22. Vilniaus AVMI Patikrinimo aktu papildomai apskaičiuota A. D. 1 737,72 Eur gyventojų pajamų mokesčio suma nuo nustatytos 40 000 Lt pajamų sumos už 2012 m. ir 13 980 Eur GPM suma nuo nustatytos 93 200 Eur pajamų sumos už 2016 m. Vilniaus AMI Patikrinimo pažyma patvirtintos Patikrinimo aktu apskaičiuotos GPM sumos, taip pat apskaičiuoti 1 670,63 Eur GPM delspinigių, nuo kurių dalies (1 228,56 Eur) mokesčių mokėtoja atleista. VMI sprendimu patvirtintas Vilniaus AVMI Patikrinimo pažymos teisėtumas.

23. Pirmosios instancijos teismas sprendimu pareiškėjos skundą tenkino iš dalies – panaikino VMI sprendimą ir įpareigojo centrinį mokesčių administratorių iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2018 m. sausio 25 d. skundą dėl Vilniaus AVMI Patikrinimo pažymos. Teismas minėtą sprendimą pagrindė įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-30207-1080/2018 nustatytu juridinę reikšmę turinčiu faktu, kad 93 200 Eur suma, kurią mokesčių administratorius laikė mokesčių mokėtojos A. D. pajamomis, priklausė ne minėtai mokesčių mokėtojai, bet kitam fiziniam asmeniui.

24. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti. VMI apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, kad Teismo 2018 m. lapkričio 9 d. sprendimu išspręstas tik piniginių lėšų paveldėjimo klausimas, kuris neturi įtakos apskaičiuotoms mokesčių mokėtojos A. D. mokestinėms prievolėms.

25. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

26. Šioje byloje nustatyta, kad A. D. mokestinis patikrinimas atliktas pagal Vilniaus 2-ojo notarų biuro notarės D. M. 2016 m. spalio 12 d. pranešimą Nr. 1376/2016 (II t., b. l. 136), kuriame nurodyta, kad notarė mokesčių mokėtojos dukrai V. D. išdavė 2016 m. spalio 10 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, kuriame įtraukti iš A. D. paveldimi grynieji pinigai – 93 200 Eur. Patikrinimo akte konstatuota, kad A. D. 2016 m. pajamas viršijanti 93 200 Eur suma yra iš nenustatytų, mokesčių administratoriui nežinomų šaltinių mokesčių mokėtojos gautos kitos pajamos.

27. Vis dėlto Teismas 2018 m. lapkričio 9 d. sprendimu išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir Liudijimo dalies pakeitimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 444 str. 2 d. 9 p., 445 str.). Teismas minėtame sprendime, įvertinęs nustatytas aplinkybes ir byloje esančius dokumentus, taip pat pareiškėjos paaiškinimus, darė išvadą, kad pareiškėjos iš A. D. paveldėta 93 200 Eur suma iš tiesų buvo pareiškėjos tėvo I. D. piniginės lėšos. Todėl teismas aptariamu sprendimu nusprendė patenkinti pareiškėjos pareiškimą: i) nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad Vilniaus miesto 2-ojo notarų biuro notarės išduoto Liudijimo 5 punkte nurodytos „piniginės lėšos (grynieji pinigai) 93 200 (devyniasdešimt trys tūkstančiai du šimtai) eurų grynųjų pinigų suma“ iki I. D. mirties buvo jo asmeninė nuosavybė; ii) pripažino negaliojančia ir pakeitė Vilniaus miesto 2-ojo notarų biuro notarės išduoto Liudijimo dalį, jo 5 punktą, kuriame nurodyta, kad paveldimą turtą, kuriam išduotas šis liudijimas, sudaro „Piniginės lėšos (grynieji pinigai) 93 200 (devyniasdešimt trys tūkstančiai du šimtai) eurų grynųjų pinigų suma. Pagrindas: 2016 m. rugsėjo 21 d. antstolio M. D. išduotas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 28-122-2016“, visa apimtimi pašalinant jį iš Liudijimo. Nors šioje civilinėje byloje VMI buvo įtraukta suinteresuotu asmeniu, t. y. byloje dalyvaujančiu asmeniu (CPK 37 str.), tačiau Teismo 2018 m. lapkričio 9 d. sprendimo aukštesnės instancijos teismui neskundė (CPK 305 str.). Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko) duomenis Teismo 2018 m. lapkričio 9 d. sprendimas įsiteisėjo 2018 m. gruodžio 11 d.

28. Pabrėžtina, kad Teismo 2018 m. lapkričio 9 d. sprendimas priimtas tokios kategorijos byloje, kurią įtvirtinantis Civilinio proceso kodekso XXVI skyrius „Bylos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo“ suteikia teismui kompetenciją nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, t. y. faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo teismo sprendimo rezoliucinė dalis turi prejudicinę reikšmę ir byloje nedalyvavusiems asmenims, nes šios kategorijos bylose priimti teismo sprendimai priskirtini teismo sprendimams dėl pripažinimo ir pagal CPK 18 straipsnį privalomi visiems asmenims (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2011; 2013 m. spalio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2013, 2018 m. sausio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-41-403/2018). Taigi įsiteisėjus teismo sprendimui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, nebelieka teisinio pagrindo tokiu sprendimu nustatytą juridinę reikšmę turinti faktą kvestionuoti.

29. Taigi šioje byloje nėra pagrindo vertinti kaip reikšmingų atsakovo nurodomų dokumentų, t. y. 2016 m. rugsėjo 9 d. prašymo surašyti pas A. D. rastų 93 200 Eur grynųjų pinigų apžiūros aktą ir Vilniaus miesto 2-ojo notarų biuro notarės 2016 m. rugsėjo 2 d. atsisakymą atlikti notarinį veiksmą, kurie, VMI teigimu, patvirtina, kad 93 200 Eur suma buvo rasta pas A. D.. Be to, net neneigiant aplinkybės, kad minėta pinigų sumą buvo rasta pas A. D., ši aplinkybė savaime nepatvirtina, kad 93 200 Eur suma buvo A. D. nuosavybė.

30. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pagrįstai rėmėsi įsiteisėjusiu Teismo 2018 m. lapkričio 9 d. sprendimu nustatytu juridinę reikšmę turinčiu faktu, jog Liudijimo 5 punkte nurodyta 93 200 Eur grynųjų pinigų suma buvo ne A. D., bet I. D. asmeninė nuosavybė. Šis nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas yra pagrindas vertinti kaip nepagrįstą mokesčių administratoriaus išvadą, kad A. D. 2016 m. turėjo gautų 93 200 Eur pajamų Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 14 dalies prasme.

31. Apibendrindama tai, kad išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu, remiantis atsakovo apeliaciniame skunde pateiktais argumentais. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

V. 32. Akcentuotina taip pat ir tai, kad nagrinėjamu atveju vietos ir centrinis mokesčių administratorius atliko mokestinį patikrinimą ir priėmė sprendimą, kuriame apskaičiavo mirusio fizinio asmens mokestinę nepriemoką. Sprendime, kuriame konstatuota mirusio fizinio asmens mokestinė nepriemoka, yra minimas miręs fizinis asmuo bei mirusio fizinio asmens turto paveldėtojas. Nors iš sprendimo turinio nėra visiškai aišku, kad sprendimas yra priimtas mirusio fizinio asmens turto paveldėtojos atžvilgiu bei kad būtent turto paveldėtojai ir yra nustatyta pareiga sumokėti mokestinę nepriemoką, kurią turėjo sumokėti, bet nesumokėjo miręs mokesčių mokėtojas bei turto palikėjas, tačiau tokias prielaidas galima daryti tiek iš vietos, tiek iš centrinio mokesčių administratoriaus sprendimų turinio.

33. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 92 straipsnis pats savaime nesuteikia teisės mokesčių administratoriui savo sprendimu mirusio fizinio asmens turto paveldėtojams nustatyti atitinkamas pareigas mokestinių teisinių santykių srityje. Šios pareigos paveldėtojams gali atsirasti tik Civilinio kodekso nustatyta tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1040-438/2017).

34. MAĮ normos (92, 93 str.), įtvirtinančios materialinės teisės taisykles dėl mirusio fizinio asmens mokestinės prievolės pasibaigimo (ar nepasibaigimo), t. y. būtinumo ją vykdyti, jeigu yra galimybė padengti mokestinę nepriemoką iš mirusio asmens palikimo, dėl subjektų, kuriems atsiranda pareiga vykdyti mokestinę nepriemoką, t. y. turto paveldėtojų, neįtvirtina galimybės, kad mirusio mokesčių mokėtojo turto paveldėtojams turto palikėjo mokestinė prievolė atsiranda (perkeliama) mokesčių administratoriaus priimtu administraciniu sprendimu. Taigi minėtos MAĮ normos (92, 93 str.) nenustato mokesčių administratoriaus teisės priimti administracinį sprendimą dėl nurodymo turto paveldėtojams mokėti mirusio mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką, kitaip tariant, nesuteikia teisės priimti administracinį sprendimą dėl mirusio mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos perkėlimo jo turto paveldėtojams <...> (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-396-602/2017).

35. Nagrinėjamoje byloje nėra visiškai aiškus mokesčių administratoriaus sprendimo turinys, nėra nurodoma, kam nustatoma pareiga sumokėti mokestį, yra neaišku, kaip turėtų būti vykdomas administracinis sprendimas. Iš ginčijamų sprendimų turinio nėra aišku, ar jie atitinka teisėtumo principą, ar mokesčių administratorius tinkamai taikė ir aiškino minėtas teisės normas ir ar nepriėmė sprendimo dėl asmens mokestinės prievolės, kuri neišplaukia iš įstatymo reikalavimų, taigi pažeidžiant MAĮ 3 straipsnio 2 dalį, įtvirtinančią, jog atitinkamas mokestis, kurio nustatymas priklauso Lietuvos Respublikos kompetencijai, gali būti nustatomas tik įstatymu.

36. Taigi mokesčių administratorius priimame administraciniame sprendime turėtų aiškiai nustatyti, kurio asmens atžvilgiu jis yra priimamas, taip pat kokias pasekmes jis šiam asmeniui sukelia.

VI. 37. Pareiškėja atsiliepimu prašo priteisti 400 Eur bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidoms atlyginti.

38. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, t. y. padaryta tai, ko prašė pareiškėja atsiliepime į apeliacinį skundą, konstatuotina, kad ši byla apeliacinėje proceso stadijoje išsprendžiama pareiškėjos naudai. Todėl pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį pareiškėja turi teisę į patirtų išlaidų atlyginimą.

39. Pareiškėjos (jos atstovo) pateikti duomenys, t. y. 2018 m. sausio 12 d. atstovavimo sutartis (I t., b. l. 10), 2019 m. kovo 18 d. sąskaita už teisines paslaugas SEB Nr. 19/05 (III t., b. l. 64), 2019 m. kovo 19 d. mokėjimo pavedimo išrašas (III t., b. l. 65), patvirtina, kad pareiškėja realiai patyrė 400 Eur dydžio išlaidas už advokato parengtą atsiliepimą į apeliacinį skundą.

40. Nagrinėjamu atveju yra reikšmingos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, kuriomis vadovaujantis nustatomas galimas priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydis ir administracinėje teisenoje (ABTĮ 40 str. 5 d., 98 str. 2 d.). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Rekomendacijų 7 ir 8.11 punktais, konstatuoja, kad prašoma priteisti 400 Eur suma už advokato parengtą atsiliepimą į apeliacinį skundą neviršija pagal Rekomendacijas galimos maksimalios sumos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (galima maksimali suma yra 1 216,41 Eur). Todėl pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkintinas ir pareiškėjai priteistina 400 Eur suma bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidoms atlyginti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 ir 5 dalimis, 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Pareiškėjos prašymą dėl bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidų tenkinti ir priteisti pareiškėjai V. D. iš atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidoms atlyginti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė