0c0ff442-4e07-463d-8564-2063afd603b4 · Å iaulių apygardos teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. ATP -497-332/2015                                               Teisminio proceso Nr. 4-70-3-01986-2015-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.7.7.; 3.26.1. (S)                                                                              ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS    N U T A R T I S      LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU        2015 m. lapkričio 26 d.        Šiauliai              Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Raimundas Jurgaitis teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal R.

J. apeliacinį skundÄ dėl RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 1 d. nutarties, kuria atmestas R. J. skundas dėl Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2015 m. gegužės 15 d. nutarimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylÄ , n u s t a t ė: R. J. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2015 m. gegužės 15 d. nutarimu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 145 straipsnio 5 dalį nubaustas 1 447 Eur administracine bauda už tai, kad jis 2015 m. kovo 16 d. 6.16 val. keliu A9, 59 km sunkvežimiu „Volvo“ su priekaba TRAILIS D66501 gabendamas krovinį virÅ¡ijo leistinÄ svorį 9,9 tonomis, vairuotojas neturėjo specialaus nustatytos formos leidimo, suteikiančio tokiai transporto priemonei važiuoti Lietuvos Respublikos keliais.

Nutarime konstatuota, kad R. J. pažeidė Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 straipsnio reikalavimus, Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies reikalavimus, Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministro 2012 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 3-289 Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2015 m. sausio 16 d. įsakymo Nr. 3-16-(E) redakcija) patvirtinto „Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo tvarko aprašo“ 4 punkto reikalavimus ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d.

įsakymu Nr. 3-66 (Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2014 m. gruodžio 2 d. įsakymo Nr. 3-468-(E) redakcija) patvirtintų „Didžiausių leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų“ III skyriaus 16.4 punkto ir IV skirsnio 21.3 punkto reikalavimus. Nustačius, kad medienos rietuvės buvo sutvirtintos nepakankamų kiekiu specialių diržų konstatuoti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2004 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 3 – 183 „Medienos vežimo kelių transportu reikalavimo“ 7 punkto nuostatų pažeidimai.

Nesutikdamas su minėtu Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2015 m. gegužės 15 d. nutarimu, R. J. jį apskundė apylinkės teismui. RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismas 2015 m. spalio 1 d. nutartimi R. J. skundÄ dėl Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2015 m. gegužės 15 d. nutarimo atmetė.Apeliaciniu skundu R. J. praÅ¡o panaikinti RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 1 d. nutartį kaip neteisėtÄ bei nepagrįstÄ ir administracinio teisės pažeidimo bylÄ , kurioje jis patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 145 straipsnio 5 dalį, nutraukti nesant Å¡io administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

R. J. nurodo, kad jam žinoma, jog virÅ¡ijant leistinÄ 40 t bendrÄ jÄ masę reikia turėti leidimÄ , kurio Å¡iuo atveju jis neturėjo, nes vežamos 43,06 erdmetrių medienos kartu su transporto priemone bendras svoris pagal jo ir medienos siuntėjo – VÄ® (duomenys neskelbtini) miÅ¡kų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos meistro – skaičiavimus turėjo sverti mažiau nei 40 t. Teigia, kad Valstybinės kelių transporto inspekcijos Å iaulių regiono departamento pareigÅ«nų atlikto svėrimo rezultatai jį Å¡okiravo, nes tokio vairuojamos transporto priemonės ir krovinio bendro svorio, t. y. kad jis 9,9 t didesnis nei leistinas, o aÅ¡ies apkrova 4,2 t virÅ¡ija leistinÄ apkrovÄ , jis nenumanė ir negalėjo numanyti.Skunde pažymima, kad administracinių teisės pažeidimų bylose apeliacinės instancijos teismai ne kartÄ yra pažymėję, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis.

Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai:

a) objektas;

b) objektyvioji pusė;

c) subjektas;

d) subjektyvioji pusė. Administracinio teisės pažeidimo sudėčiai reikalingi visi Å¡ie elementai. Jeigu nėra bent vieno iÅ¡ Å¡ių elementų, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties kaip visumos. Tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo ir, remiantis ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali bÅ«ti pradėta, o pradėtoji turi bÅ«ti nutraukta. Kartu apeliantas pažymi, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimÄ yra bÅ«tina vadovautis ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iÅ¡ jo iÅ¡plaukiančiu indubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (pvz.

žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-244/2012, Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 1 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. II-25-243/2012 ir kt.).R. J. įsitikinimu, nei Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos pareigÅ«nė priėmusi 2015 m. gegužės 15 d. nutarimÄ , nei RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismas, priėmęs 2015 m. spalio 1 d. nutartį, nesilaikė įstatymo reikalavimų (ATPK 248 straipsnio 1 dalis, 257 straipsnis, 284 straipsnis) ir teismų praktikoje suformuotų nuostatų.Apeliantas atkreipia dėmesį, kad administracinio teisės pažeidimo protokolÄ surašęs pareigÅ«nas konstatavo, kad jo (R.

J.) vairuoto transporto priemonių junginio bendroji masė siekė 49,900 t, o tai 9,901 virÅ¡ijo leistinÄ 40 t masę; varančių aÅ¡ių apkrova siekė 22,2 t, o tai 4,2 t virÅ¡ijo leidžiamÄ 18 t apkrovÄ , ir jo padarytÄ veikÄ kvalifikavo pagal ATPK 145 straipsnio 4 ir 5 dalis. 2015 m. gegužės 15 d. nutarimÄ priėmusi pareigÅ«nė konstatavo tas pačias aplinkybes, kokios buvo nurodytos protokole, tačiau pripažino jį kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 145 straipsnio 5 dalyje.

Teismas nustatė, kad jo (R. J.) vairuotos transporto priemonės, kuri yra su pneumatine sudvejinta galinių ašių pakaba, varančių ašių perkrova buvo ne didesnė kaip 3,2 t, neatskaičius leidžiamos paklaidos.Skunde taip pat pažymima, kad visų svarstyklių leidžiamosios paklaidos pateiktos neautomatinių svarstyklių techniniame reglamente „Neautomatinių svarstyklių techninis reglamentas, patvirtintas Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2009 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. V-126 (Žin., 2009, Nr. 153 - 6942;

Valstybinės metrologijos tarnybos tinklalapis www.lvmt.lt). Iš šio reglamento matyti, kad automobilių ašinio svėrimo svarstyklių tipo WL 103 (tipo Nr. D94-09-040), susidedančių iš dviejų padų ir sumatoriaus leidžiamų paklaidų ribos yra: kai svėrinys m – iki 50 e (5000 kg) - leidžiama paklaida 1 e (100 kg); kai svėrinys m – nuo 50 e (5000 kg) iki 200 e (20 000 kg) – leidžiama leistina paklaida 2 e (200 kg); kai svėrinys m – nuo 200 e (20 000 kg) iki 1000 e (100 000 kg) – leidžiama paklaida 3 e (t. y. 300 kg).

Taigi, apelianto teigimu, esant tokioms aplinkybėms, akivaizdu, kad jo atveju galima net 600 kg paklaida. Å ios faktinės aplinkybės, R. J. įsitikinimu, akivaizdžiai patvirtina, kad 2015 m. gegužės 15 d. nutarimÄ priėmusi pareigÅ«nė be jokio teisėto pagrindo jo veikÄ perkvalifikavo iÅ¡ ATPK 145 straipsnio 4 dalies į ATPK 145 straipsnio 5 dalį (nors dėl to visiÅ¡kai nepasisakė) ir pripažino, kas jis padarė administracinius teisės pažeidimus (tikėtina du), numatytus ATPK 145 straipsnio 5 dalyje.

Tokiu bÅ«du akivaizdžiai pasunkinta jo teisinė padėtis. Apelianto teigimu, jis turi pagrįstÄ pagrindÄ manyti, kad jam buvo paskirta administracinė nuobauda – 1447 Eur bauda ne už vienÄ , o už kelis administracinius teisės pažeidimus.R. J. vertinimu, teismo motyvai dėl minėtos aplinkybės, t. y. dėl jo veikos kvalifikavimo, yra neteisingi, nes, tuo atveju, jeigu 2015 m. gegužės 15 d. nutarimÄ priėmusi pareigÅ«nė bÅ«tų susiaurinusi jam protokole nurodyto kaltinimo ribas, tuomet bÅ«tų priėmusi sprendimÄ nutraukti jam administracinio teisės pažeidimo bylos teisenÄ pagal ATPK 145 straipsnio 4 dalį, tačiau toks sprendimas 2015 m. gegužės 15 d. nebuvo priimtas.

Teigia, kad taip jam yra atimta teisė žinoti už vienÄ ar kelis administracinius teisės pažeidimus jis yra nubaustas skundžiamu nutarimu, už kokius konkrečiai veiksmus jis yra patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 145 straipsnio 5 dalį ir už kÄ jam paskirta administracinė nuobauda.Be to, apeliantas nurodo, kad nei 2015 m. gegužės 15 d. nutarimÄ priėmusi Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos pareigÅ«nė, nei teismas neanalizavo ir tinkamai nenustatė, ar pakanka pagrindų jį patraukti administracinėn atsakomybėn ir paskirti nuobaudÄ , ar apskritai baudos paskyrimas yra tikslingas ir reikalingas tam, kad bÅ«tų pasiekti nuobaudai keliami tikslai.R.

J. taip pat pažymi ir tai, kad apskaičiuodami krovinio (medienos) svorį tiek jis, tiek krovinio siuntėjas – VĮ (duomenys neskelbtini) miškų urėdija (meistras J. S.) – naudojosi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 10 d. patvirtintame įsakyme Nr. 631 „Dėl Apvaliosios medienos bei nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisyklių patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 10 d. įsakymo Nr. D1-747 redakcija) išdėstytomis pagrindinėmis miško matavimo ir tūrio nustatymo taisyklėmis.

Å iomis taisyklėmis ir medienos tÅ«rio lentelėmis naudojasi ne tik (duomenys neskelbtini) miÅ¡kų urėdija, bet ir kitos urėdijos, medienos ruoÅ¡inių gamintojai, nes kitų galimybių pasverti nupjautÄ ir transportavimui paruoÅ¡tÄ medienÄ objektyviai nėra ir jo atveju nebuvo. Atkreipia dėmesį, kad medienos tÅ«rio lentelės yra parengtos mokslininkų, vadovaujantis tiksliais apskaičiavimais paremtomis formulėmis. Nors remiantis jomis apskaičiuotas medienos svoris ir nėra absoliučiai tikslus, tačiau svorio paklaida nėra didelė.

Tuo tarpu, pagal Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie susisiekimo ministerijos 2015 m. kovo 16 d. suraÅ¡ytÄ svėrimo aktÄ Nr. 220960, jo vairuotos transporto priemonės ir krovinio (medienos) bendras svoris – 49,9 t, t. y. 9,90 t (nepritaikius leistinos paklaidos) virÅ¡ijo leistinÄ 40 t masę. Taigi, pasak R. J., Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos naudotų svarstyklių rodmenys iÅ¡ esmės prieÅ¡taravo dokumentuose – medienos važtaraÅ¡tyje ir transporto priemonių registravimo liudijimuose – nurodytam bendram krovinio svoriui, tačiau tiek 2015 m. gegužės 15 d. nutarimÄ priėmusi pareigÅ«nė, tiek teismas besÄ lygiÅ¡kai vadovavosi A.

V. suraÅ¡ytu 2015 m. kovo 16 d. svėrimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini). Kartu atkreipia dėmesį, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyto svėrimo metu buvo naudotos aÅ¡inės svarstyklės, kurioms priskirtas patikros sertifikatas Nr. 1520313. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad patikros sertifikatas Nr. 1520313 galiojo iki 2015 m. vasario 13 d., t. y. svėrimo 2015 m. kovo 16 d. metu negaliojo. Nors teismas pripažino, kad protokole nurodant patikros sertifikato numerį protokolÄ surašęs pareigÅ«nas A.

V. padarė klaidÄ , tačiau tokio savo argumento nepagrindė jokiais objektyviais ir neginčijamais įrodymais.Apelianto teigimu, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad jo vairuotos transporto priemonės junginio svėrimas buvo atliktas bÅ«tent protokole nurodytomis aÅ¡inėmis svarstyklėmis (WL 103 tipo, Nr. D94-09-040, sumatorius Nr. 1619, padai Nr. 4664, 4665) – tokie duomenys nenurodyti nei 2015 m. kovo 16 d. svėrimo akte Nr. (duomenys neskelbtini), nei byloje pateiktuose svėrimo kvituose. Byloje nėra jokių dokumentų patvirtinančių, kad Å iaulių regiono departamento Å iaulių kontrolės skyriaus vyriausiasis inspektoriui A.

V. 2015 m. kovo 16 d. darbinėms (pareiginėms) funkcijoms atlikti buvo išduotos ašinės svarstyklės (WL 103 tipo, Nr. D94-09-040, sumatorius Nr. 1619, padai Nr. 4664, 4665) ir būtent šias ašines svarstykles šis pareigūnas naudojo 2015 m. kovo 16 d. sverdamas jo (R. J.) vairuotos transporto priemonės junginį. Atkreipia dėmesį, kad jis nebuvo supažindintas su įvykio metu naudojamomis techninėmis priemonėmis ir jas identifikuojančiais požymiais. Nurodo, kad iš teismo posėdžio metu pateikto patikros sertifikato Nr. 1520313 matyti, kad jam yra priskirtos ašinės svarstyklės (WL 103 tipo, Nr. D94-09-040, sumatorius Nr. 1618, padai Nr. 4661, 4662).R.

J. įsitikinimu, atsižvelgiant į protokole nurodyto sertifikato numerį, į tai, kad Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos naudotų svarstyklių rodmenys iš esmės prieštaravo dokumentuose, t. y. medienos gabenimo važtaraštyje ir transporto priemonių registravimo liudijimuose, nurodytam bendram krovinio svoriui, jo ir medienos siuntėjo – VĮ (duomenys neskelbtini) miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos meistro J. S. pakrautos medienos apskaičiavimams, naudojant Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 10 d. patvirtintame įsakyme Nr. 631 „Dėl Apvaliosios medienos bei nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisyklių patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 10 d.

įsakymo Nr. Dl-747 redakcija) išdėstytas pagrindines miško matavimo ir tūrio nustatymo taisykles, yra pagrįstas pagrindas manyti, kad 2015 m. kovo 16 d. svėrimo metu buvo naudojamos ne protokole nurodytos ašinės svarstyklės, o patikros sertifikate Nr. 1520313 nurodytos ašinės svarstyklės (WL 103 tipo, Nr. D94-09-040, sumatorius Nr. 1618, padai Nr. 4661, 4662), kurioms buvo pasibaigęs patikros galiojimo laikas, ir dėl to svėrimo rezultatai yra neteisingi. Pažymi, kad šis jo argumentas nepaneigtas bylos duomenimis, kuriuos teismas pripažino įrodymais.

Taip pat nurodo, kad nėra ir kitokių objektyvių duomenų, kodėl svėrimo rezultatai ženkliai (skirtumas daugiau kaip 10 t) skiriasi nuo oficialiuose dokumentuose (medienos gabenimo važtaraÅ¡tyje ir transporto priemonių registravimo liudijimuose) nurodyto bendro krovinio svorio, taip pat jo ir medienos siuntėjo pakrautos ir gabentos medienos paskaičiavimų, atliktų remiantis įstatymÄ Ä¯gyvendinančio teisės akto nuostatomis.Kadangi, apelianto teigimu, minėti prieÅ¡taravimai nebuvo iÅ¡analizuoti, iÅ¡spręsti ir dėl jų teismas nepasisakė, todėl visi nepaÅ¡alinti prieÅ¡taravimai ir abejonės turėtų bÅ«ti vertinamos jo naudai – kitu atveju bÅ«tų pažeidžiamos įrodymų vertinimo, pakankamumo taisyklės, juolab, kad administraciniame procese, skirtingai nei civiliniame, negalima remtis tikimybių pusiausvyros principu.

R. J. įsitikinimu, byloje objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad jis padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 145 straipsnio 5 dalyje, nėra.Be to, apeliantas pažymi, kad tam, jog asmuo bÅ«tų pripažintas padariusiu administracinį teisės pažeidimÄ , reikia įrodyti jo veiksmuose buvus konkretaus administracinio teisės pažeidimo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, tarp jų tyčiÄ arba neatsargumÄ (ATPK 10, 11 straipsniai). Teigia, kad nagrinėjamu atveju jo veiksmuose negalima nustatyti jokios kaltės formos, nes medienos svorio nustatymas, krovinio vežimas buvo organizuojamas bei vyko įprastinėmis sÄ lygomis ir jis nenumatė ir negalėjo numatyti, kad transporto priemonės kartu su gabenamu kroviniu (mediena) virÅ¡ija leistinÄ svorį, nes tiek jis, tiek siuntėjas vadovavosi teisės aktais patvirtinta metodika ir krovinio buvo pakrauta vežti maždaug 4 tonomis mažiau nei buvo galima vežti neturint leidimo.

Apelianto teigimu, teismas dėl jo kaltės nepasisakė, jo skunde apylinkės teismui iÅ¡dėstytų argumentų nepaneigė. Be to, R. J. nuomone, baudos jam paskyrimas yra neteisėtas ir visiÅ¡kai netikslingas, nes tuo nepasiekiamas joks tikslas, numatytas ATPK 20 straipsnyje. Nurodo, kad jis nesiekė, nenumatė ir negalėjo numatyti, kad gali padaryti pažeidimÄ . Vykdydamas jam pavestas darbines funkcijas jis elgėsi atsakingai ir rÅ«pestingai, todėl pažeidimo padarymo faktas bei su tuo susijusios aplinkybės, kurias nustatė ir byloje pateikė Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos pareigÅ«nai, jam nėra aiÅ¡kios ir suprantamos, prieÅ¡ingai, jos – ginčytinos.

Taigi, esant nurodytoms aplinkybėms, R. J. nuomone, darytina iÅ¡vada, kad byloje surinktų duomenų nepakanka pripažinti jį padariusį administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 145 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam administracinę nuobaudÄ , juolab tokio dydžio baudÄ , kokia jam yra paskirta. Tokia nuobauda ne tik neatitinka nuobaudos skyrimu siekiamų tikslų, bet ir pažeidžia teisingumo principÄ . Atsiliepimu į R. J. apeliacinį skundÄ Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos praÅ¡o R.

J. apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ ir palikti galioti RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 1 d. nutartį. Atsiliepime nurodoma, kad byloje užfiksuoti duomenys įrodo, jog R. J. padarė pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 145 straipsnio 5 dalyje ir už tai yra pagrįstai nubaustas. R. J. apeliacinis skundas netenkinamas. ATPK 145 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad važiavimas be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) virÅ¡ijant leidžiamÄ aÅ¡ies (aÅ¡ių) apkrovÄ daugiau kaip 4 t ir (ar) didžiausiÄ jÄ leidžiamÄ jÄ masę daugiau kaip 8 t, užtraukia baudÄ vairuotojams nuo 868 iki 2 027 eurų.

Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad naudotis valstybinės ir vietinės reikÅ¡mės keliais važiuojant <...> sunkiasvorėmis transporto priemonėmis galima tik suderinus su kelio savininku ir gavus jo leidimÄ .Lietuvos Respublikos kelių priežiÅ«ros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad transporto priemonių ar jų junginių <...>, kurių <...> aÅ¡ies (aÅ¡ių) apkrova ir (ar) masė su kroviniu ar be jo yra didesni už didžiausiuosius leidžiamus naudojantis keliais transporto priemonės ar jų junginio <...> aÅ¡ies (aÅ¡ių) apkrovÄ ir (ar) masę, valdytojai moka mokestį už naudojimÄ si valstybinės reikÅ¡mės ir vietinės reikÅ¡mės vieÅ¡aisiais keliais važiuojant <...> sunkiasvorėmis transporto priemonėmis ar jų junginiais.Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. balandžio 23 d.

įsakymu Nr. 3-289 patvirtintų „Leidimų važiuoti valstybinės reikÅ¡mės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis iÅ¡davimo tvarkos apraÅ¡o“ (toliau – ApraÅ¡as) 4 punkte įtvirtinta, kad <...> sunkiasvorėmis transporto priemonėmis valstybinės reikÅ¡mės keliais <...> galima važiuoti tik gavus Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos leidimÄ važiuoti valstybinės reikÅ¡mės keliais <...> sunkiasvore transporto priemone.Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d.

įsakymu Nr. 3-66 patvirtintų „Didžiausių leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų“ 16.4 punkte nustatyta, kad didžiausioji leidžiama naudojantis triašio automobilio, sujungto su dviaše arba triaše priekaba, leidžiama bendroji masė yra 40 t, o 21.3. punkte nustatyta, kad automobilių dvigubųjų ašių bendroji apkrova, priklausomai nuo atstumo tarp ašių neturi viršyti 18 t. Minėtų „Didžiausių leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų“ 21.4 punkte nurodyta, kad, kai automobilio varančiosios ašies ratai suporinti ir pakaba pneumatinė arba kai kiekvienos varančiosios ašies ratai suporinti ir didžiausia apkrova ant kiekvienos ašies neviršija 9,5 t, didžiausios leidžiamos naudojantis keliais automobilių ir jų junginių ašies (ašių) apkrovos yra 19,00 t.

Pažymima, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylÄ bÅ«tina iÅ¡tirti ir įvertinti visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes. Administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiÅ¡kai, pilnutinai ir objektyviai iÅ¡aiÅ¡kinti kiekvienos bylos aplinkybes (ATPK 248 straipsnis). ATPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad organas (pareigÅ«nas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylÄ , privalo iÅ¡aiÅ¡kinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas kaip pažeidėjas asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat iÅ¡aiÅ¡kinti kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti.

Å ių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylÄ renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 straipsnis).             ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio išplaukia, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali bÅ«ti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.             Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylÄ Ä¯rodymų vertinimo aspektu, pritaria apylinkės teismo nutartyje padarytomis iÅ¡vadomis dėl R. J. kaltės padarius ATPK 145 straipsnio 5 dalyje numatytÄ administracinį teisės pažeidimÄ . IÅ¡ skundžiamos nutarties akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis) – teismo posėdyje apklausė administracinėn atsakomybėn patrauktÄ asmenį, liudytojus, tarp jų ir R.

J. atstovės praÅ¡ytÄ apklausti asmenį, iÅ¡ administracinio teisės pažeidimo protokolÄ suraÅ¡iusios institucijos iÅ¡reikalavo teisingo sprendimo priėmimui reikalingus dokumentus, juos įvertino kartu su kitais byloje surinktais įrodymais ir jų pagrindu priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ , kurį naikinti apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pažeidėjo netenkinantį procesinį sprendimÄ , nereiÅ¡kia, kad teismas nevisapusiÅ¡kai, nepilnai ir neobjektyviai iÅ¡siaiÅ¡kino bylos aplinkybes, sprendė jÄ ne pagal įstatymus (ATPK 248 straipsnis), netinkamai įvertino bylos įrodymus (ATPK 257 straipsnis), padarė neteisingas, faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias iÅ¡vadas dėl R.

J. kaltės. Skunde apeliantas pažymėjo, kad administracinio teisės pažeidimo protokole buvo nurodyta, jog jis padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 145 straipsnio 4 ir 5 dalyse, o 2015 m. gegužės 15 d. nutarimu yra nubaustas už administracinių teisės pažeidimų, tikėtina dviejų, numatytų ATPK 145 straipsnio 5 dalyje, padarymÄ . Teigia, kad taip iÅ¡ jo atimta teisė žinoti, už vienÄ ar keletÄ teisės pažeidimų jis nubaustas ir už kokius konkrečiai veiksmus jam paskirta administracinė nuobauda.

Iš tikrųjų, 2015 m. kovo 16 d. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad R. J. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 145 straipsnio 4 ir 5 dalyse (15–16 b. l.), o Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2015 m. gegužės 15 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) R. J. pripažintas kaltu padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 145 straipsnio 5 dalyje ir jam pagal ATPK 145 straipsnio 5 dalį paskirta administracinė nuobauda – bauda (14 b. l.).

Tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų duomenų visumÄ , neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentu, kad iÅ¡ jo atimta teisė žinoti už kelis ir kokius pažeidimus jis yra nubaustas. Atkreipiamas dėmesys, kad tÄ pačiÄ dienÄ , t. y. 2015 m. kovo 16 d., administracinio teisės pažeidimo protokolÄ Nr. (duomenys neskelbtini) surašęs pareigÅ«nas – Å iaulių regiono departamento Å iaulių kontrolės skyriaus vyriausiasis inspektorius A. V. – pateikė paaiÅ¡kinimÄ , kad administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) jis bereikalingai nurodė, jog R.

J. pažeidė ir ATPK 145 straipsnio 4 dalies nuostatas, nes atsakomybė už pastarojo padarytÄ administracinį teisės pažeidimÄ numatyta ATPK 145 straipsnio 5 dalyje (17 b. l.). Be to, nors nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad R. J. pripažįstamas kaltu padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 145 straipsnio 5 dalyje, Å¡io nutarimo apraÅ¡omojoje dalyje motyvuojant nuobaudos skyrimÄ R. J. teisingai nurodyta, kad pastarasis gailisi dėl padaryti pažeidimo, o ne dėl pažeidimų.

Tai, kad apeliantas nubaustas tik už vieno, ATPK 145 straipsnio 5 dalyje numatyto, pažeidimo padarymÄ akivaizdu ir iÅ¡ nutarimo rezoliucinės dalies – ja R. J. paskirta viena nuobauda, o ne dvi. Atkreipiamas dėmesys, kad tuo atveju, jeigu asmuo pripažįstamas padaręs keletÄ administracinių teisės pažeidimų, jam už kiekvienÄ iÅ¡ jų atskirai skiriama nuobauda, o po to skiriama galutinė nuobauda (ATPK 33 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas visiÅ¡kai sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl R.

J. padaryto pažeidimo kvalifikavimo ir jų dar kartÄ Å¡ioje nutartyje nebekartoja. Taip pat pastebėtina, kad R. J. interesus byloje atstovavo advokatė D. G. (23 b. l.), taigi pastarasis turėjo visas galimybes iÅ¡siaiÅ¡kinti visus jam rÅ«pimus klausimus, įskaitant ir neaiÅ¡kumus, susijusius su jo veikos kvalifikavimu. IÅ¡ R. J. skundo matyti, kad jis savo kaltę dėl jam inkriminuoto pažeidimo padarymo iÅ¡ esmės neigia ginčydamas jo vairuotos transporto priemonės svėrimo rezultatus. Skunde apeliantas pažymėjo, kad Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos naudotų svarstyklių rodmenys iÅ¡ esmės prieÅ¡taravo dokumentuose – medienos važtaraÅ¡tyje ir transporto priemonių registravimo liudijimuose – nurodytam bendram krovinio svoriui, tačiau tiek 2015 m. gegužės 15 d. nutarimÄ priėmusi pareigÅ«nė, tiek teismas besÄ lygiÅ¡kai vadovavosi A.

V. surašytu 2015 m. kovo 16 d. svėrimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini).Atsakant į minėtus skundo argumentus pažymima, kad nagrinėjamo pažeidimo įrodytumui yra svarbūs institucijos (nagrinėjamu atveju – Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos) pareigūnų kelyje užfiksuoti transporto priemonės svėrimo rezultatai, o ne kitu laiku ir kitose vietose užfiksuotų svėrimų rezultatai. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 3-289 (Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2015 m. sausio 16 d.

įsakymo Nr. 3-16-(E) redakcija) patvirtinto „Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo tvarkos aprašo 37 punkte nurodyta, kad jeigu didžiagabaritės ir (ar) sunkiasvorės transporto priemonės masė pagal pateiktus dokumentus neatitinka kontrolinio svėrimo rezultatų, vadovaujamasi svėrimo rezultatais. Iš byloje esančio 2015 m. kovo 16 d. svėrimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad kelyje (duomenys neskelbtini) pasvėrus sunkvežimį „Volvo FH12“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba TRAILIS D66501, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį tÄ kart vairavo R. J., nustatyta, kad leistinas svoris buvo virÅ¡ytas 9,9 tonomis. Su svėrimo rezultatais R. J. sutiko, jų neginčijo, svėrimo aktÄ pasirašė (17 b. l.). Administracinio teisės pažeidimo protokole R. J. nurodė, kad nebuvo galimybės automobilį pasisverti, negalvojo, kad jo vairuojamas automobilis tiek sveria. Taip pat nurodė, kad dėl padaryto pažeidimo gailisi (15–16 b. l.). Apylinkės teismo posėdyje į jam pateiktus klausimus R.

J. atsakė, kad svėrimas vyko jam dalyvaujant, svėrimo kvitai buvo jam atneÅ¡ti ir parodyti, tuo metu kitų vežėjų nebuvo, svėrimo įrangÄ jis matė (54–55 b. l.). Apeliaciniame skunde R. J. taip pat teigia, kad byloje nėra jokių duomenų, neginčijamai patvirtinančių, kad jo vairuotos transporto priemonės junginio svėrimas buvo atliktas bÅ«tent administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytomis aÅ¡inėmis svarstyklėmis. Kartu atkreipia dėmesį, kad svarstyklių patikros sertifikatas Nr. 1520313 galiojo tik iki 2015 m. vasario 13 d., o svėrimas buvo atliekamas 2015 m. kovo 16 d.

Kaip matyti iš 2015 m. kovo 16 d. administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotų duomenų, jame nurodyta, kad kelių transporto priemonių junginys, t. y. sunkvežimis – miškovežis „Volvo FH12“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba TRAILIS D66501, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pasvertas ašinėmis svarstyklėmis WL 103 tipo, Nr. D94-09-040, sumatorius Nr. 1619, padai Nr. 4664, 4665, patikros sertifikatas Nr. 1520313 (galioja iki 2015 m. gegužės 26 d.) (15–16 b. l.).

Nors iÅ¡ byloje esančio sertifikato Nr. 1520313 matyti, kad tai yra kitų svarstyklių, t. y. aÅ¡inių automobilių svarstyklių WL 103 tipo, Nr. D94-09-040, sumatorius Nr. 1618, padai Nr. 4661, 4662, patikros sertifikatas (49 b. l.), Å¡i aplinkybė nėra pagrindas teigti, kad R. J. vairuotas kelių transporto priemonių junginys 2015 m. kovo 16 d. buvo sveriamas ne administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytomis, o kažkokiomis kitomis svarstyklėmis. Teismo posėdyje kaip liudytojas apklaustas anksčiau minėtÄ svėrimo aktÄ surašęs pareigÅ«nas, Å iaulių regiono departamento Å iaulių kontrolės skyriaus vyriausiasis inspektorius A.

V. paaiÅ¡kino, kad jis R. J. vairuotÄ automobilį svėrė tomis svarstyklėmis, kurios nurodytos administracinio teisės pažeidimo protokole, tik suklydo nurodydamas Å¡ių svarstyklių sertifikato numerį. Taip pat nurodė, kad institucija turi kelerias sertifikuotas svarstykles, kurias keičia, svarstyklės su skirtingais padais turi skirtingus sertifikatus (44, 59 b. l.). Netikėti minėtais liudytojo A. V. parodymais nėra pagrindo – Å¡iuos parodymus patvirtina byloje esančios patikros sertifikatų Nr. 1629494 ir Nr. 1520313 kopijos (37, 49 b. l.).

Esant tokioms aplinkybėms, pritariama skundžiamoje nutartyje padarytai motyvuotai išvadai, kad transporto priemonių junginį sveriantis pareigūnas, užrašydamas sertifikato numerį, akivaizdžiai suklydo, tačiau ši klaida 2015 m. gegužės 16 d. nutarimo teisėtumui reikšmės neturi. Dėl to, kas paminėta, pritarti R. J. teiginiui, kad 2015 m. kovo 16 d. atlikto svėrimo metu buvo naudojamos svarstyklės, kurioms buvo pasibaigęs patikros galiojimo laikas, todėl svėrimo rezultatai neteisingi, nėra jokio pagrindo.

Apelianto argumentai, kad svėrimo rezultatai ženkliai skiriasi nuo oficialiuose dokumentuose, t. y. medienos gabenimo važtaraÅ¡tyje ir transporto priemonių registravimo liudijimuose nurodyto bendro krovinio svorio, taip pat jo ir medienos siuntėjo pakrautos ir gabentos medienos paskaičiavimų, pastarojo kaltės padarius ATPK 145 straipsnio 5 dalyje numatytÄ administracinį teisės pažeidimÄ nepaneigia. Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju svarbÅ«s yra institucijos pareigÅ«nų kelyje užfiksuoti transporto priemonės svėrimo rezultatai, o ne kitu laiku ir kitose vietose užfiksuotų svėrimų rezultatai.

Akivaizdu, kad dėl minėtų R. J. skundo argumentų teismas skundžiamoje nutartyje iÅ¡samiai pasisakė, todėl apelianto skundo argumentas, kad minėti prieÅ¡taravimai nebuvo analizuojami, vertinamas kaip nepagrįstas ir atmetamas. Kartu pastebėtina, kad apeliacinės instancijos teismui R. J. nepateikė jokių naujų duomenų, kurie bÅ«tų pagrindas abejoti pareigÅ«no atlikto svėrimo rezultatais, o kartu ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis. IÅ¡ bylos matyti, kad R. J. yra profesionalus vairuotojas – jis pats priimant 2015 m. gegužės 15 d. nutarimÄ nurodė, jog dirba miÅ¡kovežio vairuotoju apie 10 metų, apylinkės teismo posėdyje nurodė, kad visÄ laikÄ vairuoja tÄ patį automobilį, be to, bylos duomenys liudija, kad mediena į transporto priemonę buvo pakrauta su R.

J. žinia. Taigi, akivaizdu, jog pastarasis galėjo ir turėjo suprasti, kad transporto priemonės ir jo gabenamo krovinio bendras svoris virÅ¡ija įstatymais leistinÄ ribÄ , tačiau vis tiek vairavo transporto priemonę su kroviniu, virÅ¡ijančiÄ didžiausiÄ jÄ leidžiamÄ jÄ masę, neturėdamas teisės aktų nustatyta tvarka tokiam veikimui iÅ¡duoto leidimo. Visuma byloje surinktų įrodymų, prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, neginčijamai patvirtina pažeidėjo kaltę padarius ATPK 145 straipsnio 5 dalyje numatytÄ pažeidimÄ .Pažymėtina, kad administracine nuobauda siekiama ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų.

Ä®statymas aukščiau iÅ¡kelia visuomenės interesÄ , taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimÄ , užtikrinti visuomenės saugumÄ , o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimÄ , asmeninį interesÄ iÅ¡vengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, R. J. paskirta nuobauda atitinka jo padaryto administracinio teisės pažeidimo pobÅ«dį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Apibendrinus tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuojama, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl Å¡iÄ nutartį naikinti, kaip skunde praÅ¡o apeliantas, nėra teisinio pagrindo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Palikti RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 1 d. nutartį nepakeistÄ ir R. J. apeliacinio skundo netenkinti.Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ ir yra neskundžiama.

Teisėjas                                                                                                          Raimundas Jurgaitis