2026-01-21 Nr. AB-1657-3-64-3-02900-2025-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-80-662/2026

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02900-2025-6

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. sausio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. spalio 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. pareiškimą atsakovui Mažeikių rajono savivaldybės merui dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį įvardijo pareiškimu, prašydamas panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės mero (toliau – ir Meras, ir atsakovas) 2025 m. vasario 18 d. raštą Nr. R8-560 (toliau – ir Raštas) ir įpareigoti atsakovą įgyvendinti įstatymą, Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2024 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. EV-221 patvirtinto aprašo 2–5, 12, 17, 29–30 punktus bei 2022 m. lapkričio 15 d. patvirtintos Smurto ir priekabiavimo prevencijos politikos Mažeikių rajono savivaldybės administracijoje 2–4, 6.5, 6.6–6.8, 6.10, 7–9, 10.1, 13.6–13.8, 14.1, 15.3–15.4, 23.1, 23.3, 25.3, 30 punktų nuostatas ir tinkamai iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2025 m. sausio 22 d. kreipimąsi dėl sąžiningumo; arba išspręsti ginčą kitu įstatymų numatytu būdu.

II. Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmai 2025 m. spalio 20 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu ir skyrė pareiškėjui už piktnaudžiavimą procesu 200 Eur baudą.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ teismas nustatė, kad pareiškėjui jau 2025 m. vasario 19 d. buvo žinoma apie nagrinėjamoje byloje ginčijamą Raštą, kadangi dar 2025 m. vasario 19 d. pareiškėjas kreipėsi į Regionų administracinį teismą ginčydamas šį aktą (administracinė byla Nr. eI3-9183-809/2025). Atsižvelgdamas į tai, kad skundas pateiktas 2025 m. spalio 16 d., teismas sprendė, kad pareiškėjas yra praleidęs ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą skundui paduoti.

Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas neprašė teismo atnaujinti terminą skundui paduoti, o Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismas, nustatęs, jog terminas skundui paduoti praleistas, termino trūkumams šalinti nenustato. Atsižvelgdamas į tai, teismas priėjo prie išvados, kad yra pagrindas atsisakyti priimti skundą.

Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ nustatė, kad pareiškėjas į Regionų administracinį teismą su tapačiais reikalavimais jau kreipiasi ne pirmą kartą ir Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-14302-952/2025, Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-14521-952/2025, Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-14588-780/2025, Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 3 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-14993-621/2025 nutarta atsisakyti priimti pareiškėjo skundą.

Teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. liepos 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-763-1188/2025 suformuota praktika ir pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme laikotarpiu nuo 2025 m. vasario 5 d. yra nagrinėjamos ar išnagrinėtos pagal pareiškėjo apeliacinį skundą ar atskirąjį skundą 221 byla (1 – pagal apeliacinį skundą, 220 – pagal atskiruosius skundus). Pareiškėjas, nesulaukęs skundo priėmimo proceso pabaigos, nuolat iš naujo kreipiasi su tapačiais skundais į teismą, t. y. inicijuoja naujus teismo procesus ir pakartotinai prašo panaikinti tuos pačius sprendimus. Be to, pareiškėjas inicijuoja vis naujus teismo procesus ir tuo atveju, kai pareiškėjo skundas yra priimtas teisme. Tai, jog elgesys, kai asmuo nuolat inicijuoja vis naujus teismo procesus, teikia skundus dėl tų pačių viešojo subjekto aktų panaikinimo, gali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas administraciniu procesu ABTĮ 83 straipsnio 1 dalies 6 punkto prasme, patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr., pvz., 2025 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-630-629/2025, 2025 m. birželio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-570-662/2025, 2025 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-708-552/2025). Teismas atkreipė dėmesį, kad įvertinusi nustatytas aplinkybes, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas, nuolat inicijuodamas naujus teismo procesus dėl tų pačių teisės aktų panaikinimo, piktnaudžiauja administraciniu procesu, todėl teismas pagrįstai pareiškėjui paskyrė 200 Eur baudą.

Atsižvelgdamas į ABTĮ nuostatas, teismų praktiką, pareiškėjo Regionų administraciniame teisme inicijuojamų bylų dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu kiekį (Nr. eI3-14588-780/2025, Nr. eI3-14521-809/2025, Nr. eI3-14993-621/2025, Nr. eI3-14302-952/2025, Nr. eI3-17296-621/2025, Nr. eI3-19086-621/2025), teismas pripažino, kad pareiškėjas piktnaudžiauja procesu ir skyrė jam 200 Eur baudą.

III. Pareiškėjas P. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. spalio 20 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą nagrinėti / spręsti (ne) tam pačiam (teisėjui) teismui. Pareiškėjas taip pat prašo priimti atskirąją nutartį, ją pateikiant Regionų administracinio teismo pirmininkui (ABTĮ 110 str. 1 d.), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkui (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 59 str. 1 d. 2–3 p., 2 d.) ir Teisėjų garbės teismui; kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą; pripažinti, kad teiginiai, pateikti Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021, neatitinka faktinės situacijos.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad teismas kartotine nutartimi nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Jis taip pat akcentuoja, kad terminas skundui paduoti nebuvo praleistas, kadangi teismams nepriimant jo skundų, laikytina, kad praleista dėl nenugalimos jėgos aplinkybių.

Pareiškėjas taip pat pažymi, kad teismo paskirta bauda už piktnaudžiavimą procesu paskirta neteisėtai, savivaldžiaujant, iš asmeninių paskatų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. spalio 20 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti ir skirta bauda už piktnaudžiavimą procesu, pagrįstumo ir teisėtumo.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjas yra praleidęs įstatyme nustatytą terminą ginčyti Raštą, neprašė šio termino atnaujinti, atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirajame skunde prašo panaikinti skundžiamą teismo nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą nagrinėti / spręsti (ne) tam pačiam (teisėjui) teismui. Pareiškėjas taip pat prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą, pripažinti tam tikrus faktus, priimti atskirąją nutartį. Taip pat pareiškėjas pažymi, kad teismas nepagrįstai paskyrė jam baudą už piktnaudžiavimą procesu.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą) nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, jog įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai yra susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-588-602/2019; 2024 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-255-629/2024; kt.).

ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas savo pažeistas teises sieja su Mero 2025 m. vasario 18 d. raštu Nr. R8-560, tačiau į teismą su skundu kreipėsi 2025 m. spalio 16 d., taigi akivaizdžiai praleidęs ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą skundui paduoti.

Byloje taip pat nustatyta, kad pareiškėjas dėl Rašto panaikinimo ir alternatyvių išvestinių reikalavimų 2025 m. vasario 19 d. buvo kreipęsis į teismą administracinėje byloje Nr. eI3-9183-809/2025, taigi pareiškėjas apie Rašto priėmimą žinojo jau 2025 m. vasario mėn. Regionų administracinis teismas 2025 m. kovo 14 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduodu, nepašalinus teismo nustatytų skundo trūkumų; Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. balandžio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-484-575/2025 pirmosios instancijos teismo 2025 m. kovo 14 d. nutartį paliko nepakeistą.

Pažymėtina, kad pareiškėjas skunde nepateikė prašymo atnaujinti praleistą terminą kreiptis į teismą, priešingai, nurodė, kad terminas skundui paduoti nepraleistas, ir nenurodė aplinkybių, sudarančių pagrindą vertinti, kad šis terminas buvo praleistas dėl svarbių ir nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių, objektyviai sukliudžiusių jam per nustatytą terminą ginti savo galbūt pažeistas teises kreipiantis į teismą su skundu dėl Rašto panaikinimo. Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjo skundo priėmimo klausimą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi šioje nutartyje aptartomis ABTĮ nuostatomis ir pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą, nes jo skundo reikalavimas dėl Rašto panaikinimo pareikštas praleidus ABTĮ nustatytą terminą ir nesant pagrindo jį atnaujinti. Akcentuotina, kad kai termino praleidimo faktas akivaizdus, teismas neprivalo papildomai aiškintis kokių nors aplinkybių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-615-552/2023; 2024 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-155-556/2024; 2024 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-812-629/2024; 2025 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-601-821/2025).

Apriboti skundų padavimo terminai inter alia (be kita ko) yra susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-567-552/2015; kt.). Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-588-602/2019; 2024 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-255-629/2024; 2024 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-557-815/2024).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjas praleido skundo dėl Rašto panaikinimo padavimo terminą, o nenustatęs aplinkybių, dėl kurių šis terminas galėtų būti atnaujinamas, pagrįstai pareiškėjo skundą atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu.

Dėl pareiškėjo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 4 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punktą teismo nutartyje, kuria kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, turi būti nurodyti teismo nuomonės dėl teisės akto prieštaravimo Konstitucijai, teisiniai argumentai. Iš Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punkto kyla reikalavimas, kad teismai, argumentuodami savo prašyme pateiktą nuomonę dėl įstatymo ar kito teisės akto (jo dalies) prieštaravimo Konstitucijai, neapsiribotų vien bendro pobūdžio samprotavimais ar teiginiais, taip pat tuo, kad įstatymas ar kitas teisės aktas (jo dalis), jų manymu, prieštarauja Konstitucijai, bet privalo aiškiai nurodyti, kurie ginčijami teisės aktų straipsniai (jų dalys, punktai) ir kokia apimtimi, jų nuomone, prieštarauja Konstitucijai, o savo poziciją dėl kiekvienos ginčijamos teisės akto (jo dalies) nuostatos atitikties Konstitucijai turi pagrįsti aiškiai suformuluotais teisiniais argumentais. Priešingu atveju teismo prašymas ištirti įstatymo ar kito teisės akto (jo dalies) atitiktį Konstitucijai laikytinas neatitinkančiu Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio reikalavimų (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2015 m. birželio 12 d., 2015 m. rugpjūčio 28 d. nutarimus ir kt.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodė, dėl kokio konkretaus įstatymo (jo dalies), kuris yra taikytinas šioje byloje, prieštaravimo Konstitucijai turėtų būti kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, todėl pareiškėjo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą netenkinamas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog pareiškėjo prašymas pripažinti teiginius, pateiktus Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021, neatitinkančius tikrovės, nenagrinėtinas administraciniame teisme ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 17, 18 str.) (žr., pvz., 2025 m. rugsėjo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1003-492/2025; 2025 m. spalio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-883-629/2025; ir kt.). Dėl pareiškėjo procesinio prašymo priimti atskirąją nutartį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas pareiškėjo atskiruosius skundus bylose, kuriose buvo reiškiami tapatūs reikalavimai ir nurodomos tos pačios aplinkybės, jau yra pasisakęs (šiuo aspektu žr., pvz., 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-924-520/2025; 2025 m. rugsėjo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-921-1188/2025; 2025 m. rugsėjo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1064-492/2025, kt.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, prašydamas priimti atskirąją nutartį ir pripažinti tam tikras aplinkybes, nenurodo naujų argumentų, kurie apeliacinės instancijos teismo nebūtų įvertinti, todėl minėtas prašymas netenkinamas.

Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi pareiškėjui skirta 200 Eur dydžio bauda už piktnaudžiavimą administraciniu procesu, atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas tendencingai su daugkartiniais identiškais skundais kreipiasi į teismą dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, kurie teismų pripažįstami kaip nesudarantys pagrindo priimti skundą, pripažintini piktnaudžiavimu administraciniu procesu, savo procesinėmis teisėmis bei trukdymu teismo darbui, kadangi toks dažnas ir nepagrįstas skundų teikimas gali sudaryti kliūtis teismui operatyviai ir sklandžiai nagrinėti bylas.

ABTĮ 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog proceso dalyviai privalo sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis ir jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Administracinę bylą nagrinėjantis teisėjas ar teismas turi teisę skirti baudas, jeigu asmuo piktnaudžiauja administraciniu procesu. Piktnaudžiavimu administraciniu procesu administracinis teismas gali pripažinti akivaizdžiai nepagrįsto procesinio dokumento pateikimą, objektyviai nesąžiningą veikimą ar neveikimą, nukreiptą prieš ekonomišką, operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą ar išsprendimą (ABTĮ 83 str. 1 d. 6 p.).

Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, pareiškėjas Regionų administraciniame teisme ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme yra inicijavęs ne vieną ginčą dėl skundžiamų įsakymų panaikinimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-898-629/2025, 2025 m. spalio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-886-463/2025 ir pan.). Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo tendencingas kreipimasis su skundais į teismą dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu pripažintinas piktnaudžiavimu administraciniu procesu, savo procesinėmis teisėmis bei trukdymu teismo darbui, kadangi toks itin dažnas (ir galbūt nepagrįstas) bylinėjimasis gali sudaryti kliūtis teismui operatyviai ir sklandžiai nagrinėti bylas. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ginčijama nutartimi skyrė pareiškėjui baudą už piktnaudžiavimą administraciniu procesu.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą, tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. spalio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Milda Vainienė