A-502-2780-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A502-2780/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02609-2011-4

Procesinio sprendimo kategorija 19

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. spalio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

dalyvaujant atsakovo atstovei Laurai Petrauskaitei,

trečiojo suinteresuoto asmens atstovui advokatui Albinui Raudoniui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovui Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui A. N. dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas A. M. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – ir Komisija, VTEK) 2011 m. spalio 18 d. sprendimą Nr. KS-61 (toliau – ir Sprendimas).

Skunde (b. l. 1-6, 17-22) pareiškėjas paaiškino, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijoje (toliau – ir Ministerija) dirbo nuo 1999 m. iki 2011 m. Laikotarpiu nuo 2002 m. gruodžio 2 d. iki 2011 m. birželio 22 d. jis ėjo Ministerijos Žemės ir maisto ūkio departamento Gyvulininkystės ir veterinarijos skyriaus (toliau – Skyrius) vedėjo pareigas. Skyriaus vedėjo teises ir pareigas detaliai reglamentuoja pareigybės aprašymas, patvirtintas žemės ūkio ministro 2009 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. 3P-82 (2010 m. kovo 26 d.

įsakymo Nr. 3P-28 redakcija) (toliau – pareigybės aprašymas). Žemės ūkio ministro 2011 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. 3D-33 „Dėl atstovavimo valstybinėse akcinėse bendrovėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse“ pareiškėjas buvo deleguotas į uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Vilniaus žirgynas“ valdybą, o 2011 m. birželio 17 d. iš jos atšauktas (žemės ūkio ministro 2011 m. birželio 17 d. įsakymas Nr. 3D-506). Nutraukęs tarnybos santykius Ministerijoje, 2011 m. birželio 22 d. pareiškėjas pradėjo eiti UAB „Vilniaus žirgynas“ (toliau – ir Žirgynas) direktoriaus pareigas.

Didžiąją dalį šios bendrovės akcijų turi valstybė, pareiškėjas jų nėra įsigijęs. Vadovaujantis Žirgyno įstatais aukščiausias bendrovės organas yra akcininkų susirinkimas, sprendžiantis esminius veiklos klausimus, bendrovės valdymo organai: vienasmenis – direktorius ir kolegialus – valdyba, susidedanti iš 3 narių. Valdyba sprendimus priima kolegialiai, balsuodama, o balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia valdybos pirmininko, kuriuo pareiškėjas niekada nebuvo, balsas. Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą (toliau – ir Akcinių bendrovių įstatymas), bendrovės valdyba neatlieka bendrovės veiklos priežiūros ir kontrolės funkcijų – joms atlikti gali būti steigiami kiti bendrovės organai.

Nei Žemės ir maisto ūkio departamento Gyvulininkystės ir veterinarijos skyriaus nuostatuose, patvirtintuose žemės ūkio ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 3D-308 (toliau – Skyriaus nuostatai), nei pareigybės aprašyme, nenumatyta, kad Skyrius vykdo akcinių ir uždarųjų akcinių bendrovių priežiūrą ir kontrolę. Skyriaus nuostatuose nurodyta, kad Skyrius dalyvauja rengiant gyvulininkystės, veterinarijos, genetinių išteklių saugojimo ir veislininkystės plėtojimo programas, koordinuoja ir kontroliuoja jų įgyvendinimą (5.3 p.), atstovauja valstybei akcinių ir uždarųjų akcinių bendrovių valdymo organuose (5.8 p.).

Pareigybės aprašyme taip pat numatyta, kad vedėjas koordinuoja teisės aktų gyvulininkystės, veislininkystės, veterinarijos srityse įgyvendinimą, koordinuoja veterinarijos ir veislininkystės priežiūros kontrolę, atstovauja valstybei įmonėse ir jų valdymo organuose. Skyrius atlieka koordinavimo, atstovavimo funkcijas. Koordinavimas ir kontroliavimas nėra sinonimai. Pagal Lietuvių kalbos žodyną, „kontroliuoti“ – tai tikrinti, prižiūrėti, vykdyti kontrolę, o „koordinuoti“ – tai suderinti, nustatyti tikslingus santykius tarp tam tikrų veiksmų ir reiškinių.

Sąvoka „priežiūra“, vadovaujantis Lietuvių kalbos žodynu, aiškinama kaip saugojimas, stebėjimas, kontrolė, globojimas, tvarkymas, rūpinimasis, t. y. tapati sąvokai „kontrolė“. Atstovavimą valstybei akcinėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse reglamentuoja Atstovavimo valstybei bendrovėse taisyklės, patvirtintos žemės ūkio ministro 2008 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. 3D-65 (toliau – Taisyklės). Taisyklių 3 punkte nurodyta, kad Ministerija atstovauja valstybės interesams bendrovėse, kuriose ji valdo valstybei nuosavybės teise priklausančias akcijas patikėjimo teise, duodama įgaliojimą įgaliotiniui įgyvendinti valstybės, kaip akcininkės, neturtines teises bendrovės visuotinio akcininkų susirinkime arba ne per visuotinį akcininkų susirinkimą.

Įgaliotinis pagal Taisykles privalo veikti bendrovės ir valstybės naudai, neatskleisti bendrovės komercinės paslapties, siekti, kad bendrovėje dividendai būtų skelbiami atsižvelgiant į Vyriausybės reikalavimus, reikalauti, kad bendrovėje būtų patvirtintos pirkimų taisyklės, siūlyti ir balsuoti, kad bendrovėje būtų sudaryta stebėtojų taryba ir atlikti kitas Taisyklėse numatytas atstovavimo funkcijas. Kiekvienas valstybės tarnautojas, paskirtas į įmonių organus, veikia vadovaudamasis Ministerijos pasiūlytų ir akcinių bendrovių bei uždarųjų akcinių bendrovių stebėtojų tarybos ar valdybos nariais išrinktų valstybės tarnautojų veiklos šiuose bendrovės valdymo organuose taisyklėmis, patvirtintomis žemės ūkio ministro 2001 m. spalio 31 d.

įsakymu Nr. 3D-369. Šiose taisyklėse nustatyta, kad dėl svarbių bendrovei klausimų valdymo organo narys savarankiškai veikti negali – sprendimai turi būti derinami su žemės ūkio ministru ar viceministru. Kaip Ministerijos deleguotas atstovauti valstybei Žirgyno valdybos narys, per paskutinius darbo Ministerijoje metus pareiškėjas dalydavo tik dviejuose valdybos posėdžiuose, kuriuose buvo svarstomi formalūs klausimai: sprendimo sušaukti neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą priėmimas, neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės patvirtinimas ir pan.

Taip pat, vadovaujantis Žirgyno įstatais, visus sprendimus dėl bendrovės valdymo klausimų, sandorių dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė yra iki 1/20 įstatinio kapitalo, priima bendrovės direktorius. O sprendimų, kuriuos priima bendrovės valdyba (t. y. sprendimus dėl turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo), paskutiniais metais nebuvo. Žirgyno pagrindinė veikla – lietuviškų žirgų genofondo saugojimas ir jų veislininkystė. Šią veiklą tiesiogiai prižiūri ir kontroliuoja Ministerijai pavaldi Valstybinė gyvulių veislininkystės priežiūros tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Valstybei priklausančių akcinių ir uždarųjų akcinių bendrovių finansų kontrolę vykdo Ministerijos Finansų ir Vidaus audito departamentai. Žirgynas yra uždaroji akcinė bendrovė − privatus juridinis asmuo, kurio direktorius skiriamas ir atleidžiamas Žirgyno įstatuose nustatyta tvarka, todėl šiuo atveju klausimas dėl to, kad visuomenei gali kilti įtarimų dėl tinkamo / netinkamo kandidato pasirinkimo, negali būti sprendžiamas, nes kandidato pasirinkimas ir paskyrimas į direktoriaus pareigas yra privataus juridinio asmens valdymo organo kompetencija ir prerogatyva.

Pagal Lietuvos Respublikos vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymą (toliau – ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymas) Komisija neturi įgaliojimų spręsti pareiškėjo tinkamumo eiti Žirgyno direktoriaus pareigas klausimo, daryti nepagrįstas prielaidas dėl jo kompetencijos ir kvalifikacijos, taip sudarydama sąlygas visuomenei abejoti jo tinkamumu šioms pareigoms.

Atsakovas Vyriausioji tarnybinės etikos komisija su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime (b. l. 30-32) paaiškino, kad Sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, jame pateiktas teisinis pareiškėjo veikos vertinimas ir motyvai, todėl nėra pagrindo jo naikinti. Pareiškėjas iš esmės ginčija aplinkybę, kad, eidamas Ministerijos deleguoto nario pareigas Žirgyno valdyboje, vykdė Žirgyno priežiūrą ir kontrolę. Komisija, spręsdama dėl šios aplinkybės buvimo, ginčijamame sprendime atkreipė dėmesį į Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatyme (toliau – ir Interesų derinimo įstatymas) vartojamų sąvokų „kontrolė“ ir „priežiūra“ turinį.

Pareiškėjas, kaip Ministerijos deleguotas Žirgyno valdybos narys, turėjo įgaliojimus svarstyti ir tvirtinti bendrovės veiklos strategiją, metinį pranešimą, valdymo struktūrą ir darbuotojų pareigybes, pareigybes, į kurias darbuotojai priimami konkurso tvarka, bendrovės filialų ar atstovybių nuostatus; rinkti ir atšaukti bendrovės vadovą, nustatyti jo atlyginimą ir kitas darbo sutarties sąlygas, tvirtinti pareiginius nuostatus, skatinti jį ir skirti nuobaudas; analizuoti ir vertinti bendrovės vadovo pateiktą medžiagą apie bendrovės veiklos strategijos įgyvendinimą bendrovės veiklos organizavimą, bendrovės finansinę būklę, ūkinės veiklos rezultatus, pajamų ir išlaidų sąmatas, inventorizacijos ir kitus turto pasikeitimo apskaitos duomenis, t. y. per paskutinius metus (laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 19 d. iki 2011 m. birželio 17 d.) jo tarnyba buvo tiesiogiai susijusi su Žirgyno veiklos priežiūra ir kontrole.

Iš šių faktų seka, kad pareiškėjas, nepraėjus vieniems metams, įsidarbinęs įmonėje, kurios atžvilgiu būdamas valstybės tarnautoju vykdė kontrolės ir priežiūros funkcijas, pažeidė Interesų derinimo įstatymo 18 straipsnio nuostatas dėl apribojimų pasibaigus tarnybai. Šiuo atveju nėra reikšminga, ar kontrolės ir priežiūros veiksmai buvo derinami su atitinkamos srities ministru, ar sprendimai buvo priimami kolegialiai, taip pat kiek bendrovės valdybos susirinkimų įvyko per metus bei kokios valstybės institucijos buvo kompetentingos kontroliuoti atskiras bendrovės veiklos sritis.

Pareiškėjas subjektyviai vertina savo įsidarbinimą Žirgyne ir remiasi nepagrįstu bei neteisingu teisės normų aiškinimu. Komisija nekvestionavo darbdavio teisės apskritai samdyti darbuotojus ir darbuotojo teisės į darbą, tačiau specialaus statuso darbo rinkos dalyvių (pvz., buvusių valstybės tarnautojų) atveju tai turi būti daroma būdais, nekeliančiais abejonių, jog yra interesų konfliktas. Tam, kad būtų konstatuotas įstatymo pažeidimas, nėra būtina nustatyti, jog pareiškėjas savo privačius interesus realizavo viešųjų interesų sąskaita, užtenka to, kad jis nevengė šališkumo regimybės ir nesiėmė įstatyme nustatytų priemonių viešųjų ir privačių interesų konfliktui savo veikloje išvengti, t. y. nevykdė pareigos laikytis vienų metų „atvėsimo“ laikotarpio.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. balandžio 26 d. sprendimu pareiškėjo A. M. skundą atmetė kaip nepagrįstą (b. l. 141-147).

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir Interesų derinimo įstatyme įtvirtintą teisinį reguliavimą, padarė išvadą, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog pareiškėjas, eidamas Ministerijos Žemės ir maisto ūkio departamento Gyvulininkystės ir veterinarijos skyriaus vedėjo pareigas, žemės ūkio ministro 2011 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. 3D-33 deleguotas į UAB „Vilniaus žirgynas“, kurios akcininkė yra Lietuvos valstybė, valdybą, laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 19 d. iki 2011 m. birželio 17 d. turėjo įgaliojimus svarstyti ir tvirtinti bendrovės veiklos strategiją, metinį pranešimą, valdymo struktūrą ir darbuotojų pareigybes, pareigybes, į kurias darbuotojai priimami konkurso tvarka, bendrovės filialų ar atstovybių nuostatus; rinkti ir atšaukti bendrovės vadovą, nustatyti jo atlyginimą, kitas darbo sutarties sąlygas, tvirtinti pareiginius nuostatus, skatinti jį ir skirti nuobaudas; analizuoti ir vertinti bendrovės vadovo pateiktą medžiagą apie bendrovės veiklos strategijos įgyvendinimą, bendrovės veiklos organizavimą, bendrovės finansinę būklę, ūkinės veiklos rezultatus, pajamų ir išlaidų sąmatas, inventorizacijos ir kitus turto pasikeitimo apskaitos duomenis, t. y. per paskutinius metus (laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 19 d. iki 2011 m. birželio 17 d.) jo tarnyba buvo tiesiogiai susijusi su UAB „Vilniaus žirgynas“ veiklos priežiūra ir kontrole.

Todėl atsakovas pagrįstai nustatė, kad pareiškėjas, nepraėjus vieneriems metams įsidarbinęs UAB „Vilniaus žirgynas“, t. y. įmonėje, kurios atžvilgiu būdamas valstybės tarnautoju vykdė kontrolės ir priežiūros funkcijas, nevykdė Interesų derinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos elgtis taip, kad net nekiltų abejonių, kad yra interesų konfliktas, ir pažeidė minėto įstatymo 18 straipsnio nuostatas dėl apribojimų nustojus eiti pareigas valstybės tarnyboje, t. y. vienerius metus nedirbti įmonės vadovu, vadovo pavaduotoju, nebūti įmonės tarybos ar valdybos nariu, taip pat neiti kitų pareigų, tiesiogiai susijusių su sprendimų priėmimu įmonės valdymo, turto tvarkymo, finansų apskaitos bei kontrolės srityse, jeigu per paskutinius darbo metus tarnyba buvo tiesiogiai susijusi su šių įmonių veiklos priežiūra ar kontrole arba jeigu asmuo dalyvavo svarstant ir priimant palankius šioms įmonėms sprendimus konkurso ar kitokiu būdu teikti valstybės užsakymus ar finansinę paramą.

Teismas pažymėjo, kad Interesų derinimo įstatymas savo esme yra prevencinis. Norint konstatuoti įstatymo pažeidimą, nėra būtina nustatyti, kad pareiškėjas savo privačius interesus realizavo viešųjų interesų sąskaita, užtenka to, kad jis nevengė šališkumo regimybės ir nesiėmė įstatyme nustatytų priemonių viešųjų ir privačių interesų konfliktui savo veikloje išvengti, t. y. nagrinėjamu atveju – nevykdė pareigos laikytis vienerių metų „atvėsimo“ laikotarpio.

III. Pareiškėjas A. M. padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

Apeliacinis skundas (b. l. 152-157) grindžiamas tokiais pačiais motyvais, kuriuos pareiškėjas buvo išdėstęs savo skunde pirmosios instancijos teismui.

Atsakovas Vyriausioji tarnybinės etikos komisija prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime (b. l. 167-168) pažymi, kad Sprendimas atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką šios kategorijos bylose (pvz.: administracinės bylos Nr. A525-1878/2008, A444-131/2010, A502-22/2012).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Tikrinamoje byloje sprendžiama dėl atsakovo Sprendimo, kuriuo pripažinta, kad buvęs Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Žemės ir maisto ūkio departamento Gyvulininkystės ir veterinarijos skyriaus vedėjas A. M., nepraėjus vieneriems metams įsidarbindamas įmonės, kurios atžvilgiu būdamas valstybės tarnautoju vykdė kontrolės ir priežiūros funkcijas, pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 18 straipsnio nuostatas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Interesų derinimo įstatymo 18 straipsnyje (šiam ginčui aktuali 2001 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-244 redakcija) numatyta, kad asmuo, nustojęs eiti pareigas valstybinėje tarnyboje, vienerius metus neturi dirbti įmonės vadovu, vadovo pavaduotoju, būti įmonės tarybos ar valdybos nariu, taip pat eiti kitas pareigas, tiesiogiai susijusias su sprendimų priėmimu įmonės valdymo, turto tvarkymo, finansų apskaitos bei kontrolės srityse, jeigu per paskutinius darbo metus jo tarnyba buvo tiesiogiai susijusi su šių įmonių veiklos priežiūra ar kontrole <...>.

Bylos medžiaga nustatyta, kad iki 2011 m. birželio 21 d. A. M. ėjo pareigas valstybės tarnyboje (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijoje). Tame laikotarpyje žemės ūkio ministro 2011 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. 3D-33 patvirtinto Valstybės tarnautojų, deleguojamų į akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių valdymo organus, sąrašo 10 punktu jis buvo paskirtas į UAB „Vilniaus žirgynas“ valdybą. Ministerijos kanclerio 2011 m. birželio 21 d. potvarkiu Nr. 4P-168 atleistas iš Žemės ir maisto ūkio departamento Gyvulininkystės ir veterinarijos skyriaus vedėjo pareigų, t. y. pasibaigus valstybės tarnybos teisiniams santykiams, 2011 m. birželio 21 d. pareiškėjas pasirašė darbo sutartį su UAB „Vilniaus žirgynas“, kurios pagrindu pradėjo dirbti bendrovės vadovu (direktoriumi) (b. l. 43, 65).

Aptartos faktinės aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo delegavimą į kolegialaus bendrovės valdymo organo narius apsprendė būtent jo turimas valstybės tarnautojo statusas. Tai reiškia, jog nagrinėjamu atveju vykdydamas valstybės tarnautojo specialiąsias (bet ne tiesiogines Gyvulininkystės ir veterinarijos skyriaus vedėjo) pareigas, t. y. atstovaudamas akcininko Lietuvos valstybės interesus, pareiškėjas turėjo galimybę de jure įgyvendinti UAB „Vilniaus žirgynas“ veiklos kontrolę per šio juridinio asmens valdybos kompetencijai priskirtų klausimų sprendimo teisę. Aplinkybė, ar pareiškėjas faktiškai realizavo konkrečius kontrolės veiksmus, Interesų derinimo įstatymo 18 straipsnio taikymo prasme nėra reikšminga, nes Interesų derinimo įstatymo tikslai yra prevenciniai. Šiuo įstatymu siekiama užtikrinti, kad priimant sprendimus viešojo administravimo institucijose, būtų išvengta viešųjų ir privačių interesų konfliktų, o prioritetas būtų teikiamas viešiesiems interesams, taip pat, kad būtų garantuojamas priimamų sprendimų nešališkumas bei užkardyta korupcija valstybinėje tarnyboje. Todėl konstatavimui, jog asmuo pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą, pakanka identifikuoti formaliuosius viešųjų ir privačiųjų interesų konflikto požymius ir įrodyti, kad toks asmuo (A. M.) nesiėmė Interesų derinimo įstatyme numatytų priemonių – nepaisė vienerių metų apribojimo sudaryti darbo sutartį.

Dėl paminėto Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Pareiškėjo A. M. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė