0c0a5362-8a44-4f69-bb2a-d9706452b2d7 · Ukmergės rajono apylinkės teismas

Baudž. byla Nr. 1-105-517/2012m.(Proceso Nr. 1-88-1-00080-2012-1)Bylos kategorija Nr. 4.8Procesinio sprendimo kategorija Nr. 1.2.4.8.1, 1.2.4.8.2 (S) T E I S M O B A U D Ž I A M A S I S Į S A K Y M A S                                     LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                           Ukmergė, 2012m. kovo 05d. Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjas R.

Adamonis, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , kuriojeV. J., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (dyomenys neskelbtini), Kėdainių raj., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį iÅ¡silavinimÄ , nevedęs, dirb. A. G. individualioje įmonėje, kurios buveinė yra adresu: (duomenys neskelbtini), miÅ¡ko darbininko pareigose, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2001m. liepos 24d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK271 str. 2d., 271 str. 3d.(LR BK, galiojusio iki 2003m. gegužės 01d., redakcija)-2m. ir 9 mėn. l/, paleistas 2003m. sausio 14d. pagal KaiÅ¡iadorių raj. apyl. teismo 2003m. sausio 13d. nutartį, pritaikius LR BK 542 str.(LR BK, galiojusio iki 2003m. gegužės 01d., redakcija), lygtinai 1m. ir 14d. l/a, teistumas iÅ¡nykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1d., n u s t a t ė:

Kaltinamasis V. J., muÅ¡damas, sukėlė kitam žmogui fizinį skausmÄ ir nežymiai jį sužalojo, tuo padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymÄ , o bÅ«tent:2012m. sausio 23d., apie 1700 val., dienos metu, kaltinamasis V. J., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, jo sugyventinei-pil. H. K. priklausančiame gyvenamajame name, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), kur jis tuo metu gyveno, vykusio Å¡eimyninio konflikto metu mažamečių vaikų-dukrų-pil. O. J., gim. 2000m. birželio 06d., ir Ž. J., gim. 2000m. birželio 06d., akivaizdoje užsipuolė savo sugyventinę-nukentėjusiÄ jÄ H.

K., kuriÄ koliojo necenzÅ«riniais žodžiais, po ko konflikto metu tyčia vienÄ kartÄ su kumščiu sudavė nukentėjusiajai H. K. į kaktÄ , kuri nuo suduoto smÅ«gio galva atsitrenkė į sienÄ , ko pasekoje, panaudojus fizinį smurtÄ , nukentėjusiajai H. K. ne tik buvo sukletas fizinis skausmas, bet ir padaryta kraujosruva kaktoje, kas nukentėjusiajai H. K. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymÄ .Kaip matyti iÅ¡ kaltinamojo V. J. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, jis su sugyventine H.

K. gyvena kartu pastarajai priklausančioje sodyboje adresu: (duomenys neskelbtini), jau aÅ¡tuonerius metus. Augina dvynukes dukras O. ir Ž. 2012m. sausio 23d. jis su savo sugyventine H. K. ir kaimyne R. K. vyko į Vilniuje esantį Vaikų raidos centrÄ , kur gydytis vežė sugyventinės sÅ«nų A. K.. Važiuojant iÅ¡ Vilniaus, jis su sugyventine ir kaimyne R. K. iÅ¡gėrė du plastikinius butelius alaus. Grįžus į namus, jie toliau girtavo. IÅ¡gertuvių metu kilo Å¡eimyninis konfliktas, nes sugyventinė H.

K. jai pradėjo priekaiÅ¡tauti, kodėl jis neužkuria pečiaus, nes mažametėms dukroms namuose Å¡alta. BÅ«damas supykęs, jis ėmė koliotis necenzÅ«riniais žodžiais ir vienÄ kartÄ su delnu ar kumščiu trenkė savo sugyventinei į kaktÄ . Visų konflikto aplinkybių gerai neatsimena, nes buvo girtas. Sugyventinė H. K. dažnai jam kelia nepagrįstas pavydo scenas ir dėl to prasideda konfliktai, kurių metu jie ir anksčiau nevienÄ kartÄ yra buvę susimušę, tačiau susitaikydavo.

Kai nebÅ«na iÅ¡gertuvių, su sugyventine H. K. sutaria gerai, Jis pripažįsta nukentėjusiosios H. K. baudžiamojoje byloje pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį 1.000,- Lt. sumoje nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti, sutikdamas žalÄ mokėti dalimis ar už padarytÄ Å¾alÄ atidirbti(b.l. 36, 38).NežiÅ«rint į tai, kad kaltinamasis V. J. pilnai prisipažino padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 140 str. 1d., be jo duotų parodymų kaltinimas yra grindžiamas nukentėjusiosios H. K. ir liudytojų R.

K., Z. R. ir R. S. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu(b.l. 14, 16-17, 27-31), įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu(b.l. 5-6) ir fotolentelėmis prie minėto protokolo(b.l. 7-8), tarnybiniu praneÅ¡imu dėl reagavimo į praneÅ¡imÄ apie Å¡eimyninį(buitinį) ginÄÄ (b.l. 12), tarnybiniu praneÅ¡imu dėl smurto artimoje aplinkoje nustatymo(b.l. 9-11), neblaivumo(girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu duomenimis(kvitu)(b.l. 59), teismo medicinos specialisto iÅ¡vada(b.l.

25) ir visa kita byloje esančia medžiaga.Kaip matyti iÅ¡ nukentėjusiosios H. K. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, 2012m. sausio 23d. ji su savo sugyventiniu V. J. ir kaimyne R. K. vyko į Vilniuje esantį Vaikų raidos centrÄ , kur gydytis vežė sÅ«nų A. K.. Vilniuje jos sugyventinis V. J. iÅ¡gėrė du plastikinius butelius alaus. Važiuojant į namus, jie dar nusipirko vienÄ plastikinį butelį alaus, kurį namuose iÅ¡gėrinėjo. IÅ¡gertuvių metu kilo Å¡eimyninis konfliktas, jai papraÅ¡ius sugyventinio V.

J. užkurti pečių, nes namuose buvo Å¡alta. V. J. pradėjo jÄ kolioti necenzÅ«riniais žodžiais ir, užsipuolęs norėjo jÄ sumuÅ¡ti, tačiau jÄ užstojo namuose buvusi kaimynė R. K.. Po to sugyventinis V. J. buvo išėjęs pas kaimynus, tačiau neužilgo sugrįžo į namus dar girtesnis. Su juo atėjo ir R. S.. Ji su savo sugyventiniu vėl susikonfliktavo ir tuo metu, kai kaimynė R. K. buvo nuėjusi į tualetÄ , sugyventinis V. J. jai vienÄ kartÄ su kumščiu trenkė į kaktÄ , kuri nuo smÅ«gio galva atsitrenkė į sienÄ .

Tuo metu kambaryje buvo dvi jos mažametės dukros-dvynukės O. ir Ž. J.. Ji iÅ¡kvietė policijÄ . Dėl sumuÅ¡imo jai buvo iÅ¡tinusi kakta, iÅ¡kilo gumbas. Dėl fizinės prievartos ji ne tik patyrė fizinį skausmÄ , bet ir pažeminimÄ bei dvasinius iÅ¡gyvenimus(b.l. 14, 16-17). Kaip matyti iÅ¡ liudytojos R. K. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų ji pilnai patvirtino pačios nukentėjusiosios H. K. jo apklausos metu aiÅ¡kintas aplinkybes apie įvykusį konfliktÄ su kaltinamuoju V. J. ir pastarojo pavartotÄ fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusiosios asmenį(b.l. 27-28).Kaip matyti iÅ¡ liudytojos Z.

R. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, 2012m. sausio 23d., tarpe 1600-1700 val., pas jÄ Ä¯ namus buvo atėjęs kaimynas V. J., kuris gyvena kartu su H. K.. V. J. buvo neblaivus, kuris atsinešė vienÄ plastikinį butelį alaus. V. J. sakė, kad namuose nėra jos sugyventinės sÅ«naus, todėl jis, parėjęs į namus, pakels Henrikai „ pÅ«kus “(b.l. 29).Kaip matyti iÅ¡ liudytojo R. S. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, tikslios datos neatsimena, įvykio dienÄ buvo savo sugyventinės R.

K. namuose. Apie 1600 val. į sugyventinės namus atėjo neblaivus V. J. ir pasakė, kad sumušė savo sugyventinę H. K.. Jis su V. J. buvo nuėjęs į jo sugyventinės H. K. namus, kur V. J. su savo sugyventine vėl buvo susiginčiję, koliojosi necenzūriniais žodžiais(b.l. 30-31).Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo, įvykio vieta, kur įvyko smurtas šeimoje, yra gyvenamasis namas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini) (b.l. 5-8).Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj.

PK VieÅ¡osios policijos skyriaus patrulių bÅ«rio vyr. patrulio tarnybinio praneÅ¡imo dėl reagavimo į praneÅ¡imÄ apie Å¡eimyninį(buitinį) ginÄÄ , 2012m. sausio 23d., 1730 val., buvo gautas OVP budinčios dalies praneÅ¡imas apie smurtavimÄ Å¡eimoje, po ko kilusio Å¡eimyninio konflikto aplinkybėms iÅ¡siaiÅ¡kinti į Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK buvo pristatytas sulaikytas kaltinamasis V. J., kuris laikinai buvo patalpintas į areÅ¡tinę(b.l. 12-13, 49-51).Kaip matyti iÅ¡ baudžiamojoje byloje esančio tarnybinio praneÅ¡imo dėl smurto artimoje aplinkoje nustatymo, jame pagal nustatytÄ formÄ suformuluotų klausimų pagrindu buvo pateikta informacija apie smurtavimo faktÄ Å¡eimoje, t.y. fizinio smurto panaudojimo prieÅ¡ nukentėjusiosios H.

K., gyv. (duomenys neskelbtini) asmenį aplinkybes(b.l. 9-11).Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių neblaivumo(girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu duomenų(kvito), kad, patikrinus 2012m. sausio 23d., 1828 val., į Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK budinčiÄ dalį pristatyto kaltinamojo V. J. bÅ«senÄ , jam buvo nustatytas 2,39 promilės girtumas(b.l. 59).Kaip matyti iÅ¡ baudžiamojoje byloje esančios teismo medicinos specialisto iÅ¡vados, kad, 2012m. sauio 25d. atlikus nukentėjusiosios H. K. medicininę asmens apžiÅ«rÄ dėl jos nusiskundimų, prieÅ¡ jÄ pavartojus fizinį smurtÄ , buvo nustatyta, kad nukentėjusiajai yra padaryta kraujosruva kaktoj, kas buvo padaryta kietu buku daiktu vieno trauminiu poveikiu prieÅ¡ 2 parų laikotarpyje iki apžiÅ«ros.

Nukentėjusiajai H. K. dėl padaryto kÅ«no sužalojimo buvo konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas(b.l. 25).Tokiu bÅ«du, įvertinus ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumÄ , laikytina, kad kaltinamasis V. J., dėl asmeninių paskatų kilusio Å¡eimyninio konflikto metu panaudodamas fizinį smurtÄ prieÅ¡ savo sugyventinę-nukentėjusiÄ jÄ H. K., ko pasekoje pastaroji buvo nežymiai sužalota, savo nusikalstamais veiksmais padarė nusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 140 str. 1d., t.y. nežymus kito žmogaus sužalojimas, padarytas jį muÅ¡ant(nežymus sveikatos sutrikdymas).Baudžiamojoje byloje yra pareikÅ¡tas nukentėjusiosios H.

K. civilinis ieÅ¡kinys dėl nusikaltimu padarytos neturtinės(moralinės) žalos, kuriÄ ji patyrė, atlyginimo, nukentėjusiajai praÅ¡ant priteisti 1.000,- Lt.(vieno tÅ«kstančio litų ir 00 ct.) sumÄ (b.l. 16-18).Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį(LR BPK 109 str.). Ä®statymas numato, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais(LR CK 6.250 str. 2d.).

Kartu Å¡i komentuojama norma numato, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. LR CK 6.283 str. 1d., numatančioje turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo privalomumÄ , yra įtvirtintas visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas(restitutio ir integrum), tačiau neturtinės žalos atlyginimo srityje visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas objektyviai negali bÅ«ti taikytinas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais yra neįmanoma. Ä®statymas numato piniginę satisfakcijÄ , kuria siekiama kiek įmanoma teisingai kompensuoti nukentėjusio asmens patirtÄ dvasinį, fizinį skausmÄ ir kt., o teismo funkcija yra nustatyti teisingÄ piniginę kompensacijÄ už patirtÄ skriaudÄ .

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais(LR CK 6.250 str. 1d.). IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji H. K., buvusi sumuÅ¡ta 2012m. sausio 23d. jos namuose kilusio Å¡eimyninio konflikto su sugyventiniu-kaltinamuoju V. J. metu, po dviejų dienų kreipėsi į teismo medicinos ekspertsÄ , kuris konstatavo kÅ«no sužalojimo, t.y. kraujosruvos kaktoje, padarymÄ , sukėlusį nežymų sveikatos sutrikdymÄ (b.l. 25).

Pasak nukentėjusiosios H. K., dėl jos sumuÅ¡imo ji ne tik patyrė fizinį skausmÄ , nes kuris laikas buvo stipriai iÅ¡tinusi kakta, iÅ¡kilęs gumbas, bet ir jos, kaip moters, pažeminimÄ ir dvasinius iÅ¡gyvenimus. Esant tokioms aplinkybėms ir įvertinus tai, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia ne tik į padaryto nusikaltimo pobÅ«dį ir jo sukeltas pasekmes, paties žalÄ padariusio kaltinamojo kaltės formÄ -tyčiÄ , jo turtinę padėtį, bet ir vadovaujasi ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais(LR CK 1.5 str.), laikytina, kad nukentėjusiosios H.

K. prašoma priteisti neturtinės žalos suma nėra aiškiai per didelė ir atitinka protingumo kriterijus, juolab, kad pats kaltinamasis V. J. sutinka su tokiu prašomos priteisti žalos dydžiu. Tokiu būdu nukentėjusiosios H. K. baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo yra tenkintinas pilnai LR CK 6.263 str. 2d., 6.283 str. 1d. pagrindu.Kaltinamasis V. J. neprieštarauja prokuroro priimtam procesiniam sprendimui dėl bylos proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutikdamas su jam siūloma paskirti bausmės rūšimi-areštu ir jos dydžiu(b.l. 64-65).Sankcijoje už kaltinamajam V.

J. inkriminuojamo nusikaltimo, numatyto LR BK 140 str. 1d., padarymÄ areÅ¡tas, kaip bausmės rÅ«Å¡is, yra numatyta kaip alternatyvinė, todėl teismas, priimdamas sprendimÄ pagal LR BPK XXXI skyriuje reglamentuotÄ bylų nagrinėjimo supaprastinta tvarka procesÄ , vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais LR BK 54 str.Nors kaltinamasis V. J. nusikalsta jau nebe pirmÄ kartÄ , tačiau jis yra laikytinas pirmÄ kartÄ teisiamu asmeniu, nes ankstesnis teistumas už praeityje padarytas nusikalstmas veikas naujos veikos padarymo metu jau buvo iÅ¡nykęs. Svarstant klausimÄ dėl baudžiamosios atsakomybės nuostatų kaltinamojo V.

J. atžvilgiu taikymo, yra atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamasis visiÅ¡kai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo ir nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl padarytų nusikalstamų veiksmų, kas lengvina jo atsakomybę. Visgi, kadangi kaltinamasis V. J. jam inkriminuojamÄ nusikaltimÄ padarė, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas sunkina jo atsakomybę, todėl, atsižvelgiant tiek į padarytos veikos, padarytos mažamečių vaikų akivaizdoje, aplinkybes, tiek ir į paties kaltinamojo V.

J., kaip jau nebe pirmÄ kartÄ teisiamo asmens, asmenybę, pastarajam yra tikslinga skirti sankcijoje numatytÄ alternatyviÄ , tačiau trumpalaikės laisvės atėmimo bausmės rūšį,-areÅ¡tÄ , paliekant prokuroro siÅ«lomos skirti Å¡ios bausmės rÅ«Å¡ies trukmę(LR BK 48 str.).Padariusiam nusikalstamÄ veikÄ asmeniui kartu su bausme, remiantis LR BK 67, 68, 72, 721 ir 722 straipsniais, gali bÅ«ti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, tarp kurių yra numatytas ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose(LR BK 42 str. 6d.).

Atsižvelgiant į kaltinamojo V. J. asmenybę, jo, kaip Å¡iuo metu dirbančio asmens, užimtumÄ ir padarytos veikos pobÅ«dį, kaltinamajam, kaip smurtavusiam asmeniui, yra paskirtina aukščiau minėta įstatymo numatyta baudžiamojo poveikio priemonė(LR BK 67 str. 2d. 9p.).Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo V. J. interesus baudžiamojoje byloje atstovavusios advokatės, kaip gynėjos pagal paskyrimÄ , turėtos proceso iÅ¡laidos yra atlygintinos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka(LR BPK 106 str. 1d.).Remiantis iÅ¡dėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 421-422 str.str. n u s p r e n d ė:

V. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 140 str. 1d., ir nuteisti areÅ¡tu 40(keturiasdeÅ¡imčiai) parų, areÅ¡to bausmę atliekant areÅ¡tinėje. LR BK 67 str. 2d. 9p. pagrindu kaltinamajam V. J. paskirti ir baudžiamojo poveikio priemonę-dalyvavimÄ pataisos inspekcijos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per keturis mėnesius po areÅ¡to bausmės atlikimo iÅ¡klausant visÄ Å¡ių programų kursÄ .Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo kaltinamojo V. J. sulaikymo dienos, į bausmės laikÄ Ä¯skaičiuoti laikotarpį nuo 2012m. sausio 23d., 1820 val., iki 2012m. sausio 25d., 1456 val., t.y. dvi kardomojo kalinimo(suėmimo) dienas, kada kaltinamasis V.

J. buvo laikinai sulaikytas kaip asmuo, įtariamas padaręs nusikaltimÄ , vienÄ kardomojo kalinimo(suėmimo) dienÄ prilyginant vienai areÅ¡to parai.KardomÄ jÄ priemonę-įpareigojimÄ gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti. Baudžiamojoje byloje pareikÅ¡tÄ nukentėjusiosios H. K. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti pilnai, priteisiant iÅ¡ kaltinamojo V. J. 1.000,- Lt.(vieno tÅ«kstančio litų ir 00 ct.) dydžio sumÄ nukentėjusiosios naudai jai nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.Kaltinamasis, nesutikdamas su areÅ¡to bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo Å¡io dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, suraÅ¡iusiam tÄ teismo baudžiamÄ jį įsakymÄ , praÅ¡ymÄ , reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimÄ teisme.Jei kaltinamasis Å¡ia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas LR BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas. Teisėjas                                                                                                                R. Adamonis