2025-02-19 Nr. AB-3164-3-61-3-07305-2024-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-330-502/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07305-2024-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 11.2; 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. vasario 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Giantera“ atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Giantera“, mažosios bendrijos „Filmai ir kvapai“, uždarosios akcinės bendrovės „Operos vaistinė“, uždarosios akcinės bendrovės „Pilėnų vaistinė“, uždarosios akcinės bendrovės „Universiteto vaistinė“ skundus atsakovui Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai (tretieji suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Apotheka Pharma Vaistinė“, uždaroji akcinė bendrovė „Bio Sala“, uždaroji akcinė bendrovė „Bioklinika“, uždaroji akcinė bendrovė „Entafarma“, uždaroji akcinė bendrovė „EVD“, uždaroji akcinė bendrovė „NEWGLOW vaistinė“, uždaroji akcinė bendrovė „eko 123“, mažoji bendrija „Creator Japonicus“, uždaroji akcinė bendrovė „Urticae vaistinė“, uždaroji akcinė bendrovė „Alatona“, uždaroji akcinė bendrovė klinika „Unavita“) dėl nutarimo panaikinimo arba baudos sumažinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Giantera“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau – ir atsakovas, Taryba) 2024 m. lapkričio 12 d. nutarimą Nr.1S-110 (2024) „Nustatyti Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimą ir taikyti sankcijas maisto papildų ir kosmetikos priemonių platinimo veikla užsiimantiems ūkio subjektams“ (toliau – ir Nutarimas); nepanaikinus Nutarimo, sumažinti pareiškėjui skirtą baudą.

Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 8 d. nutartimi administracinės bylos pagal pareiškėjų UAB „Giantera“, mažosios bendrijos „Filmai ir kvapai“, UAB „Operos vaistinė“, UAB „Pilėnų vaistinė“ ir UAB „Universiteto vaistinė“ skundus buvo sujungtos, administracinei bylai paliktas Nr. eI4-6188-1244/2025.

Pareiškėjas 2025 m. sausio 8 d. pateikė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – sustabdyti 398 600 Eur baudos išieškojimą pagal Nutarimą iki galutinio teismo sprendimo dėl Nutarimo pagrįstumo įsiteisėjimo dienos. Pareiškėjas šį prašymą grindė tuo, kad Regionų administracinis teismas 2024 m. gruodžio 20 d. nutartimi netenkino ankstesnio jo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, bet po šios nutarties priėmimo paaiškėjo papildomos aplinkybės, patvirtinančios, jog egzistuoja reali grėsmė, kad, nesustabdžius išieškojimo pagal Nutarimą, gali būti padaryta neatitaisoma žala. Užsienio bendrovė AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas (pagrindinis pareiškėjo finansinių operacijų partneris) atsisakė suteikti pareiškėjui finansinę garantiją. Pareiškėjui dėl sudėtingos finansinės situacijos nepavyko užmegzti naujų bendradarbiavimo ryšių ar pritraukti verslo partnerių. Pareiškėjas neturi pakankamų finansinių resursų baudai sumokėti, todėl tokio masto finansinė našta lems visišką veiklos sustabdymą. Pareiškėjo galimybės išvengti bankroto šiuo metu yra tiesiogiai susijusios su teismo sprendimu dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo. Tokioje situacijoje reikalavimo užtikrinimo priemonės yra būtinos ir proporcingos. Be to, pareiškėjas teigė, jog tikėtina, kad teisminis procesas užtruks daug ilgiau nei 6 mėnesius, todėl jis iš esmės negali pasinaudoti galimybe atidėti baudos ar jos dalies mokėjimą.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. sausio 14 d. nutartimi netenkino pareiškėjo UAB „Giantera“ prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju nėra akivaizdžių pareiškėjo skunde suformuluotų reikalavimų nepagrįstumo požymių, skundo forma ir turinys atitinka reikalavimus, reikalavimai grindžiami skunde išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl jie yra preliminariai pagrįsti.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas savo prašymui pagrįsti pateikė: AS „Citadele banka“ Lietuvos filialo 2024 m. gruodžio 30 d. rašto Nr. VB2-10217, kuriame nurodoma, jog bankas negali suteikti finansinės garantijos, kopiją; Kredito linijos sutarties Nr. KS/23-27 kopiją; UAB „Giantera“ 2024 m. lapkričio 30 d. balanso kopiją; UAB „Giantera“ 2024 m. lapkričio 30 d. pelno (nuostolių) ataskaitos kopiją; 2024 m. lapkričio 30 d. finansinės atskaitomybės detalizavimo kopiją.

Teismo vertinimu, pareiškėjo pateikti įrodymai nepatvirtina neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos, galinčios kilti pareiškėjui, nepritaikius prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių. Pateikti įrodymai visapusiškai neatspindi pareiškėjo finansinės būklės, jo tolesnės ekonominės veiklos perspektyvų. Iš pareiškėjo pateiktų duomenų nėra aišku, kiek banko sąskaitų jis turi ir kokie likučiai yra jose. Pateikti duomenys nėra pakankami įvertinti (nustatyti) jo nurodytas galinčias kilti finansines bei materialines pasekmes. Be to, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad byloje nėra duomenų, jog Nutarimas buvo perduotas vykdyti antstoliui. Kita vertus, pareiškėjas, prasidėjus Nutarimo dalies dėl baudos vykdymo veiksmams, gali ginti savo teises ir teisėtus interesus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjo nurodyti galbūt ateityje kilsiantys neigiami padariniai yra hipotetinė situacija, kuri nesudaro pagrindo spręsti, kad, jam sumokėjus paskirtą baudą, kils neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Pareiškėjo pateikti įrodymai nepagrindžia nei jo sunkios, o juo labiau – kritinės, finansinės padėties, taip pat nurodytos aplinkybės, kad jis neturi galimybių sumokėti paskirtą baudą per nustatytą terminą, bei neįrodo neatitaisomos ar sunkiai atitaisomos didelės pareiškėjai kilsiančios žalos realios tikimybės. Pareiškėjo teiginiai, kad jis ateityje patirs sunkumų tinkamai vykdyti įsipareigojimus, tęsti veiklą, yra bendro, hipotetinio pobūdžio. Be to, pareiškėjo prašymo argumentai nepaneigia galimybės dėl Nutarimo patirtus finansinius nuostolius kompensuoti teisės aktų nustatyta tvarka, jeigu Nutarimas, išnagrinėjus bylą iš esmės, bus panaikintas.

Teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjo nurodytos neigiamos pasekmės yra tik tikėtinos. Pareiškėjas nepateikė argumentų ir įrodymų, patvirtinančių, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje egzistuoja pagrindas taikyti prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones ir kad šių priemonių taikymas būtų adekvatus ir proporcingas, atitiktų šalių interesų pusiausvyrą bei viešąjį interesą.

III. Pareiškėjas UAB „Giantera“ atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 14 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti jo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

Pareiškėjas apžvelgia savo ankstesniuose procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, be kita ko, kad dėl atsakovo atlikto tyrimo jis prarado kai kuriuos verslo partnerius, pastangos rasti naujų partnerių buvo nesėkmingos, jis taip pat prarado klientų pasitikėjimą, todėl pareiškėjo apyvarta reikšmingai sumažėjo, jo finansinė padėtis šiuo metu yra labai prasta (tai patvirtina pateikti dokumentai). Pareiškėjui nepavyko gauti finansinės garantijos. Pareiškėjo pateikti balanso duomenys pakankamai patvirtina sunkią jo finansinę padėtį, o teismas nepagrįstai akcentavo aplinkybę, jog pareiškėjas nepateikė banko sąskaitos išrašo. Pareiškėjo nuomone, teismas netinkamai įvertino pateiktus įrodymus ir jo finansinę padėtį. Pateikti įrodymai aiškiai atspindi itin sunkią pareiškėjo finansinę padėtį, susiklosčiusią dėl sutrikusio prekių tiekimo, negalėjimo generuoti pajamas iš savo veiklos ir vykdyti finansinius įsipareigojimus. Pareiškėjas teigia, kad šiuo atveju egzistuoja reali grėsmė, jog, nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, pareiškėjas bankrutuos. Teismas, padarydamas priešingą išvadą, nepateikė nė vieno objektyvaus argumento, kodėl pareiškėjo nurodytos pasekmės yra tik hipotetinės. Didelė baudos suma šiuo atveju nėra abstrakti finansinė našta, nes jos išieškojimas sukeltų itin didelę grėsmę pareiškėjo mokumui. Pareiškėjas šiuo metu jau yra ant nemokumo ribos, o be nuolatinio veiklos vykdymo ir veiklos generavimo jam neįmanoma sumokėti skirtą baudą.

Atsakovas Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atmesti pareiškėjo atskirąjį skundą.

Atsakovas sutinka su teismo vertinimu, kad pareiškėjas neįrodė didelės neatitaisomos žalos atsiradimo rizikos. Atsakovo nuomone, akivaizdu, kad pareiga sumokėti į valstybės biudžetą iš anksto bendrovės biudžete nenumatytą institucijos paskirtą baudą visais atvejais sukelia tam tikrų neigiamų pasekmių bendrovės finansinei padėčiai, įneša tam tikrų korekcijų į bendrovės veiklos planą, tačiau tam tikra neigiama įtaka bendrovės (konkrečiai, pareiškėjo) finansinei padėčiai paprastai nesudaro pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

Šiuo atveju pareiškėjas, teigdamas, kad dėl pagrindinio tiekėjo ir klientų pasitikėjimo praradimo jo apyvarta labai sumažėjo, jis susidūrė su apyvartinių lėšų trūkumu, o didžiąją jo turimo trumpalaikio turto dalį sudaro beviltiškos skolos, nepateikė visų savo banko sąskaitų išrašų (už ilgesnį laikotarpį), leidžiančių visapusiškai įvertinti apyvartinių lėšų turėjimą, jų judėjimą ir kt. Pareiškėjas prie atskirojo skundo pridėjo visiškai neinformatyvų dokumentą – buhalterinę pažymą apie pareiškėjo banko sąskaitų momentinius pinigų likučius.

Atsakovas teigia, kad pareiškėjo minėti verslo partneriai nutraukė bendradarbiavimą su juo keli mėnesiai iki Nutarimo priėmimo. Be to, remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, dalis pareiškėjo darbuotojų perėjo dirbti į UAB „Sentaku“, kurią įkūrė pareiškėjo akcininkas, t. y. iš esmės visi pareiškėjo darbuotojai iki Nutarimo priėmimo perėjo dirbti į to paties akcininko naujai įkurtą juridinį asmenį, o pas pareiškėją liko tik vienas darbuotojas.

Šios aplinkybės rodo ne tik tai, kad pareiškėjas šiuo metu nesiekia pagerinti savo finansinės padėties, bet ir tai, kad staigus pareiškėjo finansinės situacijos suprastėjimas yra ne atsitiktinis, o nulemtas aktyviai vykdomo pareiškėjo verslo perkėlimo į UAB „Sentaku“. UAB „Sentaku“ jau nuo birželio mėn. sudaro prekių tiekimo sutartis su platintojais, kurie anksčiau bendradarbiavo su pareiškėjais. Atsakovas, remdamasis šiais argumentais, tvirtina, kad pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones patenkinimas paneigtų reikalavimo užtikrinimo priemonių instituto taikymo sąlygas, esmę ir tikslus, nes sudarytų prielaidas bet kuriam ūkio subjektui, paskutinę baudos sumokėjimo dieną ar baudos sumokėjimo laikotarpiu neturinčiam laisvų lėšų sąskaitose ir pateikusiam duomenis, atspindinčius tik vienos dienos lėšų likučius, išvengti administracinio sprendimo vykdymo.

Šiuo atveju reikalavimo sumokėti baudą galiojimo sustabdymas būtų neadekvati ir viešąjį interesą pažeidžianti priemonė. Labai didelė tikimybė, kad baudos sumokėjimas vėliau (priėmus atsakovui palankų teismo sprendimą) bus neįmanomas, nes pareiškėjas iki teismo sprendimo priėmimo jau bus faktiškai nutraukęs veiklą ir visą savo turtą perkėlęs kitur.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atskirojo skundo objektas – pirmosios instancijos teismo nutartis, kurioje netenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, t. y. sustabdyti 398 600 Eur baudos išieškojimą pagal Nutarimą iki galutinio teismo sprendimo dėl Nutarimo pagrįstumo įsiteisėjimo dienos.

Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalį, teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių paduodamas raštu arba teisingumo ministro nustatyta tvarka elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.

ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje yra išvardytos taikytinos reikalavimo užtikrinimo priemonės, tarp jų – ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas (3 p.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja (šia teise) piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., 2012 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012, 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013). Sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių klausimą, byla iš esmės nėra nagrinėjama, todėl prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones neturi būti grindžiamas aplinkybėmis, susijusiomis su ginčo sprendimu iš esmės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-233/2012, 2017 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3799-261/2017). Paprastai reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymu neturi būti sprendžiami klausimai, į kuriuos turėtų būti atsakyta tik galutiniu teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-752/2011).

Teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog, netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858‑602/2010, 2016 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-986-520/2016).

Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016). Pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje. Be to, prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-149/2012, 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byla Nr. AS-662-756/2017).

Pabrėžtina ir tai, kad asmeniui, prašančiam taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, kyla pareiga pateikti įrodymus, kad neatidėliotinas administracinio sprendimo įvykdymas gali nepataisomai paveikti jo interesus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-735/2014, 2019 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-60-525/2019). Taigi, pareiškėjas, iš esmės prašydamas teismo sustabdyti Nutarimo (jo dalies, kurioje paskirta sankcija) galiojimą, turėjo nurodyti argumentus, dėl kurių tokios reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas yra būtinas, ir pateikti tai pagrindžiančius įrodymus.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjo prašymas atitinka pirmąją sąlygą reikalavimo užtikrinimo priemonei taikyti, t. y. pareiškėjo skundo materialieji reikalavimai yra preliminariai pagrįsti, tačiau, teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė antrosios sąlygos, t. y. neatitaisomos ar sunkiai atitaisomos didelės žalos, galinčios kilti tuo atveju, jei nebus pritaikyta prašoma reikalavimo užtikrinimo priemonė.

Ginčijamame Nutarime konstatuota, kad pareiškėjas, kuris yra oficialiai įgaliotas Japonijos kompanijos BioBank Co.Ltd. prekės ženklo „Dr.OHHIRA®“ atstovas Lietuvoje, ir maisto papildų bei odos priežiūros priemonių platintojai buvo susitarę dėl „Dr.OHHIRA®“ prekės ženklu pažymėtų maisto papildų ir odos priežiūros priemonių perpardavimo kainų nustatymo (fiksavimo), tačiau toks susitarimas prieštarauja Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktui, kuriame įtvirtintas draudimas tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyti (fiksuoti) tam tikros prekės kainas. Nutarimo 7.2.1.4. skyriuje (l. 79) yra išvardyti ūkio subjektams skiriamų baudų dydžiai, suapvalinus iki dešimčių eurų į mažesnę pusę, tarp jų pareiškėjui – 398 600 Eur. Nutarime (282 pastraipa, l. 65) nurodyta, kad, apskaičiuojant sankcijos dydį pareiškėjui, buvo remiamasi jo 2021 metų pajamomis, gautomis už maisto papildų ir odos priežiūros priemonių tiekimą ir platinimą Lietuvoje, – (duomenys neskelbtini) Eur.

Teisėjų kolegijos vertinimu, tikrinamoje nutartyje pagrįstai nuspręsta netenkinti pakartotinio pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pateikti įrodymai visapusiškai neatspindi pareiškėjo finansinės būklės ir jo tolesnės ekonominės veiklos perspektyvų. AS „Citadele banka“ Lietuvos filialo 2024 m. gruodžio 30 d. raštas Nr. VB2-10217, kuriame nurodyta iš esmės tik tai, jog bankas negali suteikti pareiškėjui finansinės garantijos, nepagrindžia pareiškėjo teiginių apie jo sunkią finansinę būklę. Pareiškėjo pateiktuose finansinės atskaitomybės dokumentuose (2024 m. lapkričio 30 d. preliminarus balansas, 2024 m. lapkričio 30 d. preliminari pelno (nuostolių) ataskaita, 2024 m. lapkričio 30 d. finansinės atskaitomybės detalizavimas; šie dokumentai buvo pridėti prie skundo ir įvertinti nagrinėjant pirmąjį pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones) nurodyta, be kita ko, (duomenys neskelbtini); pareiškėjo pinigines lėšas 2024 m. lapkričio 30 d. sudarė (duomenys neskelbtini) Eur banko sąskaitose, bet ši suma „ištirpo“ kito mėnesio pradžioje, apmokant darbo užmokestį, mokesčius, einamąsias mėnesio sąskaitas bei dengiant kredito mėnesinę įmoką. Pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikti išrašai iš pareiškėjo banko sąskaitų, galintys patvirtinti finansinės atskaitomybės detalizavime pateiktus buhalterės teiginius apie pareiškėjo pinigines lėšas ir kitas finansinės atskaitomybės dokumentuose nurodytas aplinkybes. Prie atskirojo skundo pridėtoje buhalterinėje pažymoje yra pateikti duomenys apie pareiškėjo lėšų banko sąskaitose likutį 2025 m. sausio 21 d. (iš viso – (duomenys neskelbtini) Eur), tačiau šie duomenys nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui ir jie nesudaro pagrindo kitaip vertinti pareiškėjo pateiktus įrodymus, t. y. nepaneigia teismo išvados, kad pareiškėjas visapusiškai neatskleidė savo finansinės būklės ir tolesnės ekonominės veiklos perspektyvų.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjo teiginiai apie dedamas pastangas vykdyti veiklą ir užtikrinti jos tęstinumą bei būtent dėl Nutarimo vykdymo kylančią pareiškėjo bankroto grėsmę nėra pagrįsti konkrečiais, objektyviais duomenimis. Be to, kaip matyti iš anksčiau aptartų pareiškėjo finansinės atskaitomybės dokumentų (preliminariai parengtų 2024 m. lapkričio 30 d.), jo finansinė padėtis labai suprastėjo dar iki Nutarimo priėmimo (2024 m. lapkričio 12 d.). Atsakovo pateikti duomenys, kurie yra suderinami su viešai skelbiama informacija, sudaro prielaidas manyti, kad dauguma pareiškėjo darbuotojų 2024 metais išėjo iš darbo ir perėjo dirbti į kitą pareiškėjo vienintelio akcininko valdomą įmonę – UAB „Sentaku“, o pareiškėjas nuo 2024 m. lapkričio 9 d. turi tik vieną darbuotoją.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad, vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 39 straipsnio 4 dalimi, jeigu yra motyvuotas ūkio subjekto ar viešojo administravimo subjekto prašymas, Taryba turi teisę baudos ar jos dalies mokėjimą atidėti iki 6 mėnesių, jeigu sumokėti baudos laiku ūkio subjektas ar viešojo administravimo subjektas negali dėl objektyvių priežasčių. Pareiškėjas Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 20 d. nutartyje buvo informuotas apie minėtą galimybę kreiptis į Tarybą su prašymu atidėti baudos ar jos dalies mokėjimą. Pareiškėjas, pakartotinai teikdamas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, nepateikė duomenų apie tokį pasikreipimą ir gautą neigiamą Tarybos atsakymą bei šiuo aspektu rėmėsi hipotetinio pobūdžio pasvarstymais, jog, tikėtina, teisminis procesas užtruks ilgiau nei 6 mėnesius ir per šį laikotarpį pareiškėjo padėtis reikšmingai nepasikeis.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o tikrinama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Giantera“ atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Artūras Drigotas

Virginija Volskienė