Legislator Case Law & Legislation
2024-06-05 Nr. AB-9121-3-61-3-03356-2022-6 AI generated

2024-06-05 Nr. AB-9121-3-61-3-03356-2022-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2024-06-05 Nr. AB-9121-3-61-3-03356-2022-6
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų D. Š. ir L. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų D. Š. ir L. Š. skundą atsakovui Trakų rajono savivaldybės administracijai dėl patikrinimo akto panaikinimo.

Legislator headnote

AI generated

2024-06-05 Nr. AB-9121-3-61-3-03356-2022-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėjai D. Š. ir L. Š. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti Trakų rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2022 m. liepos 22 d. leidimą kirsti medžius Nr. P2E-749 (toliau – ir Leidimas).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. A-976-1188/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03356-2022-6

Procesinio sprendimo kategorija 14.9.4.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. birželio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų D. Š. ir L. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų D. Š. ir L. Š. skundą atsakovui Trakų rajono savivaldybės administracijai dėl patikrinimo akto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai D. Š. ir L. Š. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti Trakų rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2022 m. liepos 22 d. leidimą kirsti medžius Nr. P2E-749 (toliau – ir Leidimas).

2. Pareiškėjai skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:

2.1. Administracija uždarosios akcinės bendrovės „Fegda“ prašymu 2022 m. liepos 22 d. išdavė Leidimą kirsti medžius ties (duomenys neskelbtini). Pareiškėjų manymu, Leidimas išduotas neteisėtai, pažeidžiant Želdynų įstatymo normas bei reikalavimus. Leidime neteisingai apskaičiuota kertamų ar kitaip šalinamų želdinių atkuriamoji vertė. 2022 m. liepos 21 d. Administracijos aplinkosaugos ir viešosios tvarkos skyriaus darbuotoja surašė želdinių ir želdinių būklės patikrinimo aktą Nr. AP8E-114 (toliau – ir Patikrinimo aktas), jame nurodoma, kad valstybiniame žemės sklype, šalia (duomenys neskelbtini), atskirame želdinyje auga: beržai keturi vnt. (29 cm, 24 cm, 19,5 cm, 17 cm skersmens), pušys du vnt., (19, 5cm, 17 cm skersmens), blindės septyni vnt. (24 cm, 20 cm,19 cm, 19 cm, 18 cm, 17 cm,14 cm skersmens), visų medžių būklė gera. Taip pat nurodoma pašalinti medžius, kurie trukdo gatvės įrengimui, už saugotinus medžius sumokėti atkuriamąją vertę. Vadovaujantis šiuo dokumentu 2022 m. liepos 22 d. buvo išduotas Leidimas kirsti medžius.

2.2. Administracija, pažeisdama Želdynų įstatymo normas, nepaviešino Leidimo, neleido jo nukopijuoti, motyvuodama, tai asmens duomenų apsaugos įstatymo normomis, nors tai yra viešas dokumentas.

2.3. Želdynas, kurio dalies kirtimui buvo išduotas Leidimas, yra valstybiniame žemės sklype, šalia (duomenys neskelbtini), kuris pagal geoportal.lt duomenis apibūdinamas kaip želdiniai ir jį patikėjimo teise valdo Nacionaline Žemės Tarnyba prie žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT). Leidimas yra išduotas uždarosios akcinės bendrovės „Fegda“, kuri nėra teisėta sklypo valdytoja, prašymu tokiu būdu pažeidžiant Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 13 straipsnio 6 dalį. Nei uždaroji akcinė bendrovė „Fegda“, nei Administracija neturi jokių teisėtų pagrindų, patikėjimo teisių ar įgaliojimų valdyti šį valstybinį žemės sklypą ir veikti jame kaip teisėtas savininkas. Pareiškėjų duomenimis, Administracija, priimdama sprendimą išduoti leidimą kirsti medžius Valstybiniame žemės sklype, šio sprendimo nederino su NŽT (teisėtų žemės sklypo valdytoju).

2.4. Patikrinimo akte surašyti ne visi želdyne augantys medžiai, neteisingai apskaičiuota jų vertė.

2.5. Leidimo išdavimo pagrindu nurodomas gatvės įrengimas, tačiau nėra paruoštas ir į infostatyba sistemą įkeltas gatvės įrengimo projektas, nėra išduotas statybą leidžiantis dokumentas, atlikti kiti privalomi veiksmai.

3. Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjų skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:

4.1. Leidimas išduotas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Kelių įstatymo (toliau – ir Kelių įstatymas) 4 straipsnio 3 punktu, Želdynų įstatymo nuostatomis, Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 26 punktu, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. D1-45 patvirtintų Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklių nuostatomis. Administracija, išduodama ginčijamą leidimą, tinkamai vykdė savo funkcijas ir neperžengė savo kompetencijų ribų.

4.2. Trakų rajono savivaldybės internetinėje svetainėje https://www.trakai.lt/aplinkosauga-ir-atlieku-tvarkymas/zeldiniai/leidimai/3666 buvo paskelbta teisės aktų nustatyta privaloma informacija apie 2022 m. liepos 22 d. leidimą kirsti medžius Nr. P2E-749 išdavimą.

4.3. Administracija atkreipė dėmesį, jog atkuriamoji vertė yra skaičiuojama tik saugotiniems želdiniams. Vadovaujantis 2008 m. kovo 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 206 „Dėl kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, patvirtinimo ir medžių ir krūmų priskyrimo saugotiniems“ priedo 12 punktu, kaimų gatvėse 20 cm ir didesnio skersmens ąžuolai, uosiai, klevai, skroblai, skirpstai, guobos, bukai, vinkšnos, pušys, eglės, maumedžiai, pocūgės, kėniai, beržai, juodalksniai, liepos, gluosniai, šermukšniai, riešutmedžiai, kaštonai, miškinės obelys, miškinės kriaušės priskiriami saugotiniems želdiniams. Nagrinėjamu atveju įrengiamos (duomenys neskelbtini). vietoje auga tik du saugotini želdiniai, kuriems reikalinga skaičiuoti atkuriamąją vertę – tai beržai ᴓ29 cm ir ᴓ24 cm. Atkuriamoji vertė skaičiuojama vadovaujantis 2008 m. birželio 26 d. LR aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-343 „Dėl želdinių atkuriamosios vertės įkainių patvirtinimo“, patvirtinta metodika. Beržai yra priskiriami 2 grupės medžiams – jiems taikomas 6 Eur įkainis už 1 kamieno skersmens centimetrą (matuojant 1,30 m aukštyje). Ši suma dauginama iš 1,5 karto, kadangi medžiai auga gyvenamosiose teritorijose. Apskaičiavimas: Beržas ᴓ29cm x 6 Eur x 1,5 karto = 261 Eur Beržas ᴓ24cm x 6 Eur x 1,5 karto = 216 Eur Viso: 477 Eur. Patikrinimo akte surašyti ne visi želdiniai, nes saugotiniems želdiniams priskiriami ne visi želdiniai. 2022 m. liepos 22 d. leidimas kirsti medžius Nr. P2E-749 yra išduodamas tik saugotiniems želdiniams.

4.4. Administracija įgyvendina projektą – (duomenys neskelbtini) kapitalinį remontą. IIIv kategorijos vietinės reikšmės kelio, II grupės nesudėtingojo statinio, statybai tarp (duomenys neskelbtini). statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas, kadangi teritorija nepatenka į miestą, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinę saugomą teritoriją, kultūros paveldo objekto teritoriją, kultūros paveldo objekto apsaugos zoną, kultūros paveldo vietovę, gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zoną (jei pagal Saugomų teritorijų įstatymą šioje teritorijoje statyba galima), Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritoriją (jeigu statoma ne sodyboje).

4.5. Vykdant gatvės sutvarkymo darbus bus atliekami ir medžių kirtimo darbai pagal išduotus leidimus kirsti medžius. Be to, (duomenys neskelbtini)gatvė, kaip ir kitos Lentvario miesto pietinės dalies gatvės (kartu dalyje ir (duomenys neskelbtini) kaime), yra suprojektuota gyvenamųjų kvartalų išplanavimo projektuose bei pažymėta Lentvario miesto bendrajame plane (TPDR reg. Nr. T00074358, nuoroda į dokumentą:https://map.tpdr.lt/tpdr-gis/index.jsp?action=tpdrPortal&reg_tpd_id=75733).

4.6. Suplanuotame susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriuje želdiniai gali būti planuojami ir įveisiami tik taip, kad derėtų su planuojama ir (arba) jau įrengta susisiekimo ir inžinerine infrastruktūra. Visi savaiminiai ir netinkamai augantys želdiniai privalomai šalinami.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. spalio 19 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė.

6. Teismas, vadovaudamasis Želdynų įstatymo normomis, konstatavo, kad Administracija, išduodamą Leidimą, tinkamai vykdė savo funkcijas ir neviršijo savo įgaliojimų ir kompetencijos, kadangi savivaldybės želdynų ir želdinių teritorijos – želdiniais ar želdynais užimti žemės plotai, esantys savivaldybės patikėjimo ar panaudos teise valdomoje valstybinėje žemėje ir savivaldybei nuosavybės teise priklausančioje žemėje.

7. Teismas pažymėjo, jog Trakų rajono savivaldybės internetinėje svetainėje https://www.trakai.lt/aplinkosauga-ir-atlieku-tvarkymas/zeldiniai/leidimai/3666 buvo paskelbta privaloma informacija apie Leidimo išdavimą. Trakų rajono savivaldybės internetinėje svetainėje buvo įvardinti numatomų kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti saugotinų želdinių vieta, rūšis, skaičius, skersmuo, želdinių atkuriamosios vertės kompensacijos dydis ir numatomas sprendimo įsigaliojimo terminas, todėl Administracija paviešino Leidimą nepažeidusi Želdynų įstatymo.

8. Teismas vertino, jog pareiškėjai neteisingai interpretuoja želdinių atkuriamosios vertės skaičiavimo metodikos nuostatas, kadangi atkuriamoji vertė yra skaičiuojama tik saugotiniems želdiniams. Vadovaudamasis 2008 m. kovo 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 206 „Dėl kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, patvirtinimo ir medžių ir krūmų priskyrimo saugotiniems“ priedo 12 punktu teismas konstatavo, jog įrengiamos (duomenys neskelbtini)vietoje auga du saugoti želdiniai, kuriems reikia skaičiuoti atkuriamąją vertę – beržai ᴓ29 cm ir ᴓ24 cm. Beržai yra priskiriami 2 grupės medžiams – jiems taikomas 6 Eur įkainis už 1 kamieno skersmens centimetrą (matuojant 1,30 m aukštyje). Ši suma dauginama iš 1,5 karto, kadangi medžiai auga gyvenamosiose teritorijose. Apskaičiavimas: Beržas ᴓ29cm x 6 Eur x 1,5 karto = 261 Eur Beržas ᴓ24cm x 6 Eur x 1,5 karto = 216 Eur Viso: 477 Eur.

9. Teismas atmetė pareiškėjų teiginius dėl Leidimo išdavimo pagrindo neteisėtumo, nurodydamas, kad IIIv kategorijos vietinės reikšmės kelio, II grupės nesudėtingojo statinio, statybai tarp Pievų ir Mėnulio g., Račkūnų kaime, Lentvario sen., Trakų r. statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas, kadangi teritorija nepatenka į miestą, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinę saugomą teritoriją, kultūros paveldo objekto teritoriją, kultūros paveldo objekto apsaugos zoną, kultūros paveldo vietovę, gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zoną (jei pagal Saugomų teritorijų įstatymą šioje teritorijoje statyba galima), Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritoriją (jeigu statoma ne sodyboje). Administracija, vykdydama Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punkte nurodytą savarankiškąją savivaldybės funkciją (savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas) bei siekdama suformuoti tinkamas susisiekimo sąlygas (duomenys neskelbtini), planuoja ir vykdo reikiamus atlikti darbus privažiavimo (duomenys neskelbtini)gatve užtikrinimui prie visų suplanuotų žemės sklypų. Administracija planuoja vykdyti vietinės reikšmės kelio LSV137 (duomenys neskelbtini) paprastojo remonto darbų aprašo parengimo darbus. Vykdant gatvės sutvarkymo darbus bus atliekami ir medžių kirtimo darbai pagal išduotus leidimus kirsti medžius. Be to, (duomenys neskelbtini) gatvė, kaip ir kitos Lentvario miesto pietinės dalies gatvės (kartu dalyje ir (duomenys neskelbtini) kaime), yra suprojektuota gyvenamųjų kvartalų išplanavimo projektuose bei pažymėta Lentvario miesto bendrajame plane.

III. 10. Pareiškėjai D. Š. ir L. Š. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą tenkinti.

11. Pareiškėjai nurodo, kad teismas sprendimą grindžia negaliojančia Želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 punkto nuostata. Pareiškėjai pažymi, kad panašios savivaldybės teisės numatytos galiojančios suvestinės redakcijos Želdynų įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte, tačiau tarp šių teisės normų yra esminis skirtumas, t. y. savivaldybės pagal šiuo metu galiojantį reglamentavimą tvarko želdinius ne visoje valstybei priklausančioje žemėje, o tik savivaldybės želdynų ir želdinių teritorijose. Želdynų įstatyme (2 str. 13 p.) įvesta nauja sąvoka – Savivaldybės želdynų ir želdinių teritorijos – želdiniais ar želdynais užimti žemės plotai, esantys savivaldybės patikėjimo ar panaudos teise valdomoje valstybinėje žemėje ir savivaldybei nuosavybės teise priklausančioje žemėje, taip pat valstybinės žemės valdytojos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos valdomoje valstybinėje žemėje miestuose, miesteliuose ir kurortuose. Teismas nepagrįstai nurodo, kad želdynas ties (duomenys neskelbtini) kaime yra savivaldybės teritorijos želdynas. Račkūnų kaimas nėra miestas ar miestelis, jam nepriskirtas kurorto statusas, kaip numatyta Želdynų įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje, todėl teismo išvados kad atsakovas turi teisę tvarkyti želdynus NŽT valdomose valstybinės žemės sklypuose Račkūnų kaimo teritorijoje yra neteisėtos.

12. Jeigu atsakovas teigtų, kad Račkūnų kaimas priskiriamas miestui ar miesteliui, tai tokiu atveju pareiškėjai laikosi pozicijos, kad neteisingai apskaičiuota saugotinų medžių atkuriamoji vertė.

13. Pareiškėjų vertinimu, teismas nepagrįstai nurodo, kad atkuriamoji vertė skaičiuojama tik saugotiniems želdiniams. Tas faktas, kad Želdynų įstatymas reglamentuoja saugotinų medžių kirtimą, kuriems yra išduodami leidimai kirsti tik sumokėjus atkuriamąją vertę neleidžia spręsti, kad ir pati atkuriamoji vertė yra skaičiuojama tik saugotiniems medžiams. Teisės aktuose nėra įtvirtinta norma, kad atkuriamoji vertė skaičiuojama tik saugotiniems želdiniams.

14. Pareiškėjų teigimu, (duomenys neskelbtini) g. tai Ds kategorijos gatvė ir priskiriama prie neypatingų statinių, kuriems vadovaujantis STR.2.06.04.2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai, bendrieji reikalavimai“ privalomas projektas, projektas neįkeltas į http://infostatyba.lt/ sistemą (kas yra privaloma), šiems darbams nėra išduotas statybos leidžiantis dokumentas, kaip to reikalauja Statybų įstatymo 27 straipsnio nuostatos. Be to, atsakovui nebuvo ir iki šiol nėra skirta lėšų (duomenys neskelbtini)gatvės kapitaliniam remontui ir/ar pratiesimui (naujos atkarpos tiesimui). (duomenys neskelbtini) g. remontui/pratiesimui nėra ir Trakų rajono savivaldybės tarybos sprendimo/pritarimo. Tai reiškia, kad nebuvo ir nėra teisėto pagrindo kirsti želdyną ties (duomenys neskelbtini).

15. Pareiškėjų teigimu, atskiras želdynas, kurio dalį ruošiamasi iškirsti, auga ne gatvės/kelio juostoje arba gatvės/kelio apsaugos zonoje. (duomenys neskelbtini)gatvė, kaip statinys ir nekilnojamo turto objektas, yra užregistruotas valstybinėje įstaigoje Registrų centre ir jai suteiktas unikalus numeris 4400-59538306; 4400-5733-3632, o želdynas nepatenka į nekilnojamojo turto objekto teritoriją. Želdynas auga nesuformuotame valstybinės žemės sklype, kurį patikėjimo teise valdo NŽT, ir šis sklypas nėra kelias ar gatvė. Atsakovas nesikreipė į NŽT su prašymu perduoti minimą sklypą jai valdyti patikėjimo teise ar bet kokia kita teise. Atsakovas nevykdė pareigų inventorizuoti želdyną ties (duomenys neskelbtini) ir vesti jo apskaitą, pagal Želdynų įstatymo 5 straipsnio 2 dalies nuostata neorganizavo atskiro želdyno sklypo formavimo ir neprašė NŽT perduoti jam valdyti patikėjimo teise žemę po želdynu. Želdynas, kurio dalį ruošiamasi iškirsti, užima daugiau negu 1,6 hektaro. Atsakovas, tinkamai vykdydamas savo įstatymais nustatytas funkcijas, turėjo pripažinti šį želdyną mišku.

16. Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą, prašo apeliacinį skundą atmesti.

17. Atsakovas laikosi atsiliepime į skundą išdėstytos pozicijos, kad jog jis išduodamas Leidimą tinkamai vykdė savo funkcijas ir neviršijo savo įgaliojimų ir kompetencijos, kadangi savivaldybės želdynų ir želdinių teritorijos – želdiniais ar želdynais užimti žemės plotai, esantys savivaldybės patikėjimo ar panaudos teise valdomoje valstybinėje žemėje ir savivaldybei nuosavybės teise priklausančioje žemėje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Trakų rajono savivaldybės administracijos 2022 m. liepos 22 d. leidimo kirsti medžius Nr. P2E-749, pagrįstumo ir teisėtumo.

19. Pareiškėjai skunde pirmosios instancijos teismui laikėsi pozicijos, kurios pagrindą sudaro, be kita ko, argumentai, kad Administracija neturi teisėto pagrindo ar patikėjimo teisių arba įgaliojimų valdyti (veikdama kaip teisėtas savininkas) Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) patikėjimo teise valdomą valstybinės žemės sklypą (šalia (duomenys neskelbtini)), kuriame yra želdynas, kurio dalies – patikrinimo akte nurodytų geros būklės keturių beržų (29 cm, 24 cm, 19,5 cm, 17 cm skersmens), dviejų pušų (19, 5cm, 17 cm skersmens), septynių blindžių (24 cm, 20 cm,19 cm, 19 cm, 18 cm, 17 cm,14 cm skersmens) – kirtimui išduotas skundžiamas Leidimas. Jis išduotas uždarajai akcinei bendrovei „Fegda“, kuri nėra teisėta sklypo valdytoja, todėl, kaip ir Administracija, neturi pagrindo, patikėjimo teisių ar įgaliojimų valdyti šį valstybinį žemės sklypą ir veikti jame kaip teisėtas savininkas.

20. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjų skundą pirmosios instancijos teismui laikėsi pozicijos, kurios pagrindą sudaro, be kita ko, argumentai, kad Administracijai planuojant ir įgyvendinant į miesto teritoriją nepatenkančios (duomenys neskelbtini) gatvės (Nr. LSV138), kuri yra suprojektuota gyvenamųjų kvartalų išplanavimo projektuose bei pažymėta Lentvario miesto bendrajame plane, įrengimą ir sutvarkymo darbus pagal atitinkamo kapitalinio remonto projektą (IIIv kategorijos vietinės reikšmės kelio, II grupės nesudėtingojo statinio, statybą), išduotų leidimų kirsti medžius pagrindu bus pagrįstai ir teisėtai atliekami, be kita ko, medžių kirtimo darbai, siekiant suplanuotame susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriuje privaloma tvarka pašalinti visus savaiminius ir netinkamai augančius želdinius, nederančius su planuojama ir jau įrengta susisiekimo ir inžinerine infrastruktūra.

21. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjų skundą, atitinkamai nurodydamas, kad (duomenys neskelbtini) gatvė (kartu atitinkamoje dalyje (duomenys neskelbtini)kaime) pažymėta Lentvario miesto bendrajame plane. Todėl Administracija, vykdydama savivaldybei įstatymu priskirtą savarankiškąją funkciją savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių tiesimo ir saugaus eismo organizavimo srityje, pagrįstai siekia suformuoti tinkamas susisiekimo sąlygas (duomenys neskelbtini) gatve, (duomenys neskelbtini), taigi planuoja vykdyti vietinės reikšmės kelio LSV137 (duomenys neskelbtini) paprastojo remonto darbų aprašo parengimo darbus, kurių metu bus atliekami, be kita ko, medžių kirtimo darbai pagal išduotus leidimus kirsti medžius.

22. Pareiškėjai apeliaciniame skunde laikosi ankstesnės pozicijos, kad nebuvo ir nėra teisėto pagrindo Administracijai leisti kirsti NŽT valdomame valstybinės žemės sklype esančio želdyno, užimančio daugiau negu 1,6 hektaro, dalį ties (duomenys neskelbtini). Esą pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Želdynų įstatymo (2 str. 13 p.) sąvoką „savivaldybės želdynų ir želdinių teritorijos“ ir todėl nepagrįstai nurodė, kad želdynas ties (duomenys neskelbtini) yra savivaldybės teritorijos želdynas. Tačiau (duomenys neskelbtini) kaimas, kitaip nei numatyta Želdynų įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje, nėra miestas ar miestelis arba turintis kurorto statusą, kuriame esančius valstybinės žemės sklypus valdo NŽT. Todėl teismo išvada, kad atsakovas turi teisę tvarkyti želdynus NŽT valdomame valstybinės žemės sklype (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje yra nepagrįstos ir neteisėtos.

23. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Remiantis šio straipsnio 2 dalimi, teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Nenustačiusi aplinkybių, patvirtinančių galimas reikšmingai pažeistas valstybės, savivaldybės ir asmenų teises bei įstatymų saugomus interesus, teisėjų kolegija bylą apeliacine tvarka nagrinėja neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

24. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2022 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-57-1062/2022 ir kt.).

25. Pirmiausia pažymėtina, kad Želdynų įstatyme (ginčui aktuali 2021 m. kovo 23 d. redakcija; TAR, 7437) nustatyta, kad želdiniai – ne miško žemėje įveisti ar natūraliai augantys medžiai, krūmai ar lianos (2 str. 19 d.); želdynas – ne mažesnis kaip 0,01 hektaro ne miško žemės plotas su želdiniais, kuriame gali būti vandens telkinių, želdynų statinių ir įrenginių, vejų ir gėlynų (2 str. 21 d.); želdynų ir želdinių tvarkymas – darbai, kuriais atkuriami, keičiami, atnaujinami želdynai, pavieniai želdiniai, želdynų statiniai ir įrenginiai, kai iškertama ar kitaip pašalinama iš augimo vietos arba papildoma naujais iki 20 procentų želdyno želdinių (2 str. 28 d.); savivaldybės želdynų ir želdinių teritorijos – želdiniais ar želdynais užimti žemės plotai, esantys savivaldybės patikėjimo ar panaudos teise valdomoje valstybinėje žemėje ir savivaldybei nuosavybės teise priklausančioje žemėje, taip pat valstybinės žemės valdytojos Nacionalinės žemės tarnybos <...> valdomoje valstybinėje žemėje miestuose, miesteliuose ir kurortuose (2 str. 13 d.); savivaldybių vykdomosios institucijos organizuoja ir (ar) vykdo savivaldybės želdynų ir želdinių teritorijose esančių želdynų ir želdinių apsaugą, priežiūrą ir tvarkymą, būklės stebėseną, želdynų kūrimą ir želdinių veisimą (5 str. 2 d. 3 p.), taip pat išduoda leidimus ir priima sprendimus kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti saugotinus želdinius (5 str. 2 d. 10 p.).

26. Pažymėtina ir tai, kad Vietos savivaldos įstatyme (ginčui aktuali redakcija) atitinkamai nustatyta, kad savarankiškosios (Konstitucijos ir įstatymų nustatytos (priskirtos) savivaldybių funkcijos – tai, be kita ko, savivaldybės želdynų ir želdinių teritorijose esančių želdynų ir želdinių apsauga, priežiūra ir tvarkymas, būklės stebėsena, želdynų kūrimo ir želdinių veisimo organizavimas ir (ar) vykdymas, želdinių ir želdynų, neatsižvelgiant į žemės, kurioje jie yra, nuosavybės formą, inventorizavimas ir apskaita, atskirųjų želdynų žemės sklypų formavimo, šių sklypų kadastro duomenų nustatymo ir jų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą organizavimas; savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas (6 str. 32 p.).

27. Be to, pažymėtina, kad Kelių įstatyme (ginčui aktuali redakcija) nustatyta, kad vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, o vidaus keliai – valstybei, savivaldybėms, kitiems juridiniams ir (ar) fiziniams asmenims (4 str. 3 d.).

28. Bylos duomenimis nustatyta, kad su pareiškėjų skundžiamo Leidimo išdavimu susijusi informacija (numatomų kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti saugotinų želdinių vieta, rūšis, skaičius, skersmuo, želdinių atkuriamosios vertės kompensacijos dydis) paskelbta Trakų rajono savivaldybės internetinėje svetainėje ir grindžiama Administracijos aplinkosaugos ir viešosios tvarkos skyriaus darbuotojos surašytu želdinių ir želdinių būklės patikrinimo aktu Nr. AP8E-114.

29. Bylos dalyku yra ne pareiškėjų skunde pirmosios instancijos teismui pažymėtas uždarosios akcinės bendrovės „Fegda“, kuriai išduotas Leidimas, nebuvimas teisėta valstybinės žemės sklypo valdytoja ir neturėjimas patikėjimo teisių ar įgaliojimų valdyti šį valstybinės žemės sklypą ir veikti jame kaip teisėtas savininkas, bet Administracijos atliktas medžių, augančių savivaldybės teritorijai priskirtoje ir NŽT valdomoje valstybinėje žemėje, tvarkymo viešasis administravimas pareiškėjų skundžiamo Leidimo išdavimo būdu ir gatvės, kuri atitinkamai suprojektuota gyvenamųjų kvartalų išplanavimo projektuose bei pažymėta Lentvario miesto bendrajame plane, įrengimo tikslu.

30. Dėl pareiškėjų apeliacinio skundo argumentų, kad atsakovas esą nevykdė pareigų inventorizuoti želdyną ties (duomenys neskelbtini)kaime ir vesti jo apskaitą bei pripažinti šį želdyną mišku (žr. šios Nutarties 15), pažymėtina, kad minėto želdyno inventorizavimas ir apskaitos vedimas (jo neatlikimas) bei pripažinimas mišku nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Todėl teisėjų kolegija nevertina minėtų apeliacinio skundo argumentų. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiamas Leidimas kirsti medžius, kaip minėta, yra siejamas su Administracijos aplinkosaugos ir viešosios tvarkos skyriaus darbuotojos surašytu želdinių ir želdinių būklės patikrinimo aktu Nr. AP8E-114.

31. Dėl pareiškėjų skundo pirmosios instancijos teismui ir apeliacinio skundo argumentų, susijusių su galimai neteisingai apskaičiuota medžių verte, pažymėtina, kad tokiuose argumentuose nėra nurodyta, jog neteisingas medžių vertės apskaičiavimas galėjo pažeisti pareiškėjų teises. Tokie argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentų, kad atkuriamoji vertė Patikrinimo akte ir Leidime apskaičiuota teisingai ir pagrįstai, nes ji skaičiuojama tik saugotiniems želdiniams, kai pareiškėjų nurodyti medžiai nėra priskirtini saugotiniems želdiniams. Todėl teisėjų kolegija pagal pareiškėjų argumentus neturi pakankamo pagrindo pripažinti minėtus pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentus nepagrįstais ir neteisėtais.

32. Dėl pareiškėjų apeliacinio skundo argumentų (žr. šios Nutarties 11 p., taip pat 15), pagal kuriuos išeitų, kad atsakovas tvarko želdinius ne visoje savivaldybės teritorijai priskiriamoje valstybinėje žemėje ir esą netvarko želdinių Nacionalinės žemės tarnybos valdomoje valstybinėje žemėje (įskaitant Račkūnų kaimą), pažymėtina, kad Želdynų įstatymo (2021 m. kovo 23 d. redakcija) nuostata „savivaldybės želdynų ir želdinių teritorijos“ suponuoja visoje savivaldybės teritorijai priskirtoje valstybinėje žemėje augančių želdinių (esamų želdynų) užimtus atitinkamus žemės plotus, kurie pagal medžių tvarkymą, paisant jam taikytino reglamentavimo vientisumo, negali būti itin skirtingai aiškinami pagal tai, kas – NŽT ar savivaldybė – tuos valstybinės žemės plotus valdo kaimuose (Račkūnų kaime), miestuose, miesteliuose. Priešingas aiškinimas paneigtų savivaldybės teritorijai priskirtoje valstybinėje žemėje augančių medžių inventorizavimo ir tvarkymo reglamentavimo vientisumą. Todėl minėti apeliacinio skundo argumentai atmetami.

33. Pareiškėjai skundu pirmosios instancijos teismui ir apeliaciniam teismui nepaneigė ginčo želdyno ties (duomenys neskelbtini)kaime buvimo savivaldybės teritorijoje ir jai priskirtoje valstybinėje žemėje, kurioje savivaldybė įstatymu įgaliota vykdyti želdinių inventorizavimo ir tvarkymo funkciją. Pažymėtina, kad sąvokos „savivaldybės želdynų ir želdinių teritorijos“ aiškinimui taikomas lingvistinis metodas negali būti pagrindu paneigti iš įstatymų leidėjo nustatyto reglamentavimo visumos kylantį principą, kad savivaldybė inventorizuoja ir tvarko želdinius (jais užimtus žemės plotus) jos teritorijoje esančioje valstybinėje žemėje.

34. Kiti apeliacinio skundo ir skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai nėra reikšmingi teisingam ginčo dėl Trakų rajono savivaldybės administracijos 2022 m. liepos 22 d. leidimo kirsti medžius Nr. P2E-749 pagrįstumo ir teisėtumo išsprendimui, todėl dėl kiekvieno iš jų detaliai nėra pasisakoma.

35. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (ABTĮ 147 str.), todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra jokio pagrindo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjų apeliacinis skundas atmetamas.

36. Atsižvelgiant į tai, jog galutinis teismo sprendimas šioje byloje priimamas atsakovo naudai, pareiškėjai neįgijo teisės į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

37. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 9 dalimi, pagal kurią teismui atmetus skundą (prašymą, pareiškimą), reikalavimo užtikrinimo priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo; teismas reikalavimo užtikrinimo priemonių panaikinimo klausimą turi išspręsti sprendimu, panaikinamos šioje byloje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gruodžio 14 d. nutartimi pritaikytos pareiškėjų reikalavimo užtikrinimo priemonės – Trakų rajono savivaldybės administracijos 2022 m. liepos 22 d. leidimo kirsti medžius Nr. P2E-749 galiojimo sustabdymas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų D. Š. ir L. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 19 d. sprendimą palikti nepakeistu.

Panaikinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gruodžio 14 d. nutartimi pritaikytas reikalavimo užtikrinimo priemones – „sustabdyti Trakų rajono savivaldybės administracijos 2022 m. liepos 22 d. leidimo kirsti medžius Nr. P2E-749 galiojimą iki kol bus priimtas sprendimas šioje administracinėje byloje“.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis