2020-10-14 Nr. AB-19030-3-63-3-01237-2020-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-665-602/2020

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01237-2020-2

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. spalio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų A. P. ir A. P. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. rugpjūčio 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. P. ir A. P. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai A. P. ir A. P. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė panaikinti atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2019 m. liepos 12 d. privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus (toliau – ir Privalomasis nurodymas). Pareiškėjai taip pat prašė atnaujinti terminą skundui paduoti.

Pareiškėjai nurodė, kad terminą praleido dėl to, jog privalomojo nurodymo surašymo metu teismuose buvo nagrinėjamos administracinės bylos ir jie tikėjosi, kad bus leista išpirkti valstybinę žemę, tačiau dėl karantino ir ekstremalios situacijos valstybinių įstaigų ir teismų darbas sulėtėjęs, todėl pareiškėjai neapskundė Privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus per vieną mėnesį.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2020 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi netenkinęs pareiškėjų A. P. ir A. P. prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, skundą atsisakė priimti.

Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenumato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Teismas nustatė, kad Inspekcija skundžiamą Privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus priėmė 2019 m. liepos 12 d., jame aiškiai nurodytas apskundimo teismui terminas – per vieną mėnesį nuo sprendimo gavimo dienos. Teismas iš pareiškėjų 2020 m. sausio 2 d. prašymo nustatė, kad skundžiamą administracinį aktą pareiškėjai gavo 2019 m. liepos 17 d., skundas teisme gautas 2020 m. rugpjūčio 19 d., t. y. skundas paduotas akivaizdžiai praleidus vieno mėnesio skundo padavimo terminą.

Teismas nurodė, kad vadovaujantis ABTĮ 30 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, jog terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami jas patvirtinantys įrodymai (ABTĮ 30 straipsnio 2 dalis). ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą, jeigu skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

Vertindamas pareiškėjų skunde nurodytas termino skundui paduoti praleidimo priežastis, t. y., kad terminą praleido, nes Privalomojo nurodymo surašymo metu teismuose buvo nagrinėjamos administracinės bylos ir jie tikėjosi, jog bus leista išpirkti valstybinę žemę, tačiau dėl karantino ir ekstremalios situacijos valstybinių įstaigų ir teismų darbas sulėtėjęs, todėl jie neapskundė Privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus per vieną mėnesį, teismas nurodė, kad 2019 m. liepos 12 d. Privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus pareiškėjai gavo 2019 m. liepos 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo grėsmės visoje šalyje paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ nuo 2020 m. kovo 16 d. visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbtas karantinas. Taigi pareiškėjams terminas skundui paduoti pasibaigė iki ekstremalios situacijos ir karantino paskelbimo Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl pareiškėjai turėjo galimybę pateikti skundą teismui per nustatytą apskundimo terminą.

Teismas vertino, kad pareiškėjų nurodytos skundo padavimo teismui praleidimo priežastys negali būti pripažintos svarbiomis, esktraordinariomis, nuo pareiškėjų valios nepriklausiusiomis aplinkybėmis, sutrukdžiusiomis laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo.

Teismas sprendė, kad pareiškėjai turėjo galimybę per įstatymų nustatytą terminą kreiptis į teismą, nenurodė jokių svarbių priežasčių ir jas patvirtinančių įrodymų, kodėl laiku nepateikė skundo teismui dėl Privalomojo nurodymo teisėtumo. Pareiškėjai neįrodė, jog terminą praleido dėl aplinkybių, nepriklausiusių nuo jų valios, todėl nėra jokio pagrindo atnaujinti terminą skundui paduoti. Netenkinęs pareiškėjų prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti, teismas pareiškėjų skundą atsisakė priimti.

III. Pareiškėjai padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. rugpjūčio 28 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjai atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas atsisakydamas priimti skundą pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6, 13 ir 14 straipsnių reikalavimus, jie yra diskriminuojami dėl amžiaus bei socialinės kilmės ir negali pasinaudoti efektyvia teisine gynyba valstybinėse institucijose. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalį, 109 straipsnio 1 dalį, nevykdė teisingumo.

Pareiškėjai pažymi, kad teisėja L. J. perėmė savo žinion kitiems teisėjams skirtas nagrinėti bylas, susijusias su teritorijų planavimu, todėl tai kelia abejonių dėl jos šališkumo, kadangi sudaromos dirbtinės kliūtys greitam bylos išnagrinėjimui, atsisakant priimti skundus ir tokiais veiksmais vilkinant bylų nagrinėjimą.

Teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutartį, pažeidė ABTĮ 30 straipsnio 3 dalį, nes išspręsti skundo priėmimo klausimą turėjo per 7 dienas, todėl tai turi būti vertinama kaip bylos vilkinimas.

Pareiškėjai nurodo, kad klausimą dėl skundžiamo 2019 m. liepos 12 d. privalomojo nurodymo teisėtumo palieka spręsti teismui vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais.

Pareiškėjai nurodo, kad terminą paduoti skundą praleido dėl to, jog tikėjosi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išnagrinės administracines bylas ir priims pareiškėjams palankius teismo sprendimus, todėl pareiškėjai galės išsipirkti griovio dalį ant kurio mažos dalies yra pastatytas priestatas. Bylos dar nėra išnagrinėtos.

Pareiškėjai taip pat nurodo, kad Inspekcija jiems nepateikė ir 2020 m. liepos 15 d. privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus patikrinimo akto.

Atsakovas Inspekcija atsiliepime į pareiškėjų atskirąjį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

Atsakovas nurodo, kad Inspekcija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 11 straipsnio 6 dalimi, pareiškėjai A. P. surašė privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. (16.29) PN-616 (toliau – ir Privalomasis nurodymas), kurį nurodyta įvykdyti iki 2020 m. sausio 11 d. Privalomasis nurodymas išsiųstas 2019 m. liepos 12 d. registruotu laišku, kurį pareiškėjai gavo. Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas pareiškėjos A. P. prašymu, Inspekcijai 2020 m. sausio 11 d. priėmus sprendimą dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo Nr. RE-8, buvo pratęstas iki 2020 m. liepos 11 d. Inspekcija, nustačiusi, kad pareiškėja A. P. Privalomojo nurodymo neįvykdė, 2020 m. liepos 27 d. perdavė jį antstolei vykdyti priverstinai.

Atsakovas teigia, kad Privalomasis nurodymas pareiškėjams buvo įteiktas 2019 m. liepos mėnesį, tačiau skundą dėl Privalomojo nurodymo teisėtumo pirmosios instancijos teismui pateikė tik 2020 m. rugpjūčio 19 d., t. y. praėjus daugiau kaip metams, praleidus įstatymo nustatytą terminą skundui paduoti, netrukus po to, kai buvo pradėtas Privalomojo nurodymo priverstinis vykdymas.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjai Privalomąjį nurodymą gavo 2019 m. liepos 17 d., skundas, kuriuo ginčijamas Privalomasis nurodymas, paduotas 2020 m. rugpjūčio 19 d., akivaizdžiai praleidus vieno mėnesio skundo padavimo terminą. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino, kad pareiškėjų nurodytos skundo padavimo teismui praleidimo priežastys negali būti pripažintos svarbiomis, ekstraordinariomis, nuo pareiškėjų valios nepriklausiusiomis aplinkybėmis, sutrukdžiusiomis laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodoma, kad pareiškėjai turėjo galimybę per įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, tačiau šį terminą praleido ne dėl svarbių priežasčių, jų neįrodė, todėl konstatavo, kad nėra jokio pagrindo atnaujinti terminą skundui paduoti, o skundą atsisakė priimti. Taigi pagrindo tenkinti pareiškėjų atskirąjį skundą nėra.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Apeliacijos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. rugpjūčio 28 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjų prašymas atnaujinti praleistą terminą skundui dėl Privalomojo nurodymo paduoti ir skundą atsisakyta priimti, teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad pareiškėjų nurodytos aplinkybės, dėl kurių jie praleido skundo padavimo teismui terminą, nėra svarbios, ekstraordinarios, nuo pareiškėjų valios nepriklausiusios, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės, todėl nėra pagrindo jį atnaujinti ir pareiškėjų skundą atsisakė priimti.

Pareiškėjai atskirajame skunde nesutikdami su pirmosios instancijos nutartimi teigia, kad neatnaujinus termino skundui paduoti, buvo pažeistos Konvencijos nuostatos, pareiškėjai diskriminuojami dėl amžiaus bei socialinės kilmės ir negali pasinaudoti efektyvia teisine gynyba valstybinėse institucijose, skundo priėmimo klausimas išnagrinėtas šališkai, pažeidžiant ABTĮ nustatytą 7 dienų terminą.

Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, be kita ko, laikantis įstatymo numatytų skundų padavimo teismui terminų (žr., pvz., LVAT 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1381-525/2015, 2016 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-17-492/2016). ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad Privalomasis nurodymas pareiškėjams buvo įteiktas 2019 m. liepos 17 d., skundą pareiškėjai teismui padavė 2020 m. rugpjūčio 19 d., t. y. akivaizdžiai praleidę terminą skundui paduoti. Šios aplinkybės neneigia ir pareiškėjai.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog vertinant skundo padavimo termino praleidimo priežastis, LVAT praktikoje laikomasi nuostatos, kad svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, kurios sutrukdė jam laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., LVAT 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-85/2012, 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012, 2013 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA602-15/2013). Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ nuostatos. Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (žr., pvz., LVAT 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006). Administracinių teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad įstatymo nustatyti atskirų procesinių veiksmų atlikimo terminai įpareigoja teisminės gynybos siekiantį asmenį operatyviai reaguoti į savo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimus (žr., pvz., LVAT 2016 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-31-756/2016). Taip pat svarbu atsižvelgti ir į tai, ar siekdamas apginti savo pažeistas teises asmuo paisė sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo reikalavimų (žr., pvz., LVAT 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-499/2013, 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-986-552/2015). Pabrėžtina, kad, sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., 2012 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA520-70/2012, 2016 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-49-822/2016).

Pareiškėjai prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti grindžia tuo, kad jie tikėjosi, jog Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme bus išnagrinėtos administracinės bylos ir priimti jiems palankūs teismo sprendimai, pareiškėjai galės išsipirkti griovio dalį ant kurio yra pastatytas priestatas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjų prašyme ir atskirajame skunde nurodytus argumentus dėl termino skundui paduoti praleidimo, juos pagrindžiančius įrodymus, konstatuoja, kad nurodytos termino praleidimo priežastys yra subjektyvaus pobūdžio ir nagrinėjamu atveju negali būti vertinamos kaip svarbios priežastys, objektyviai lėmusios termino paduoti skundą praleidimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjai nebuvo atidūs, rūpestingi, todėl praleido terminą paduoti skundą. Pareiškėjų nurodytos termino praleidimo priežastys negali būti vertinamos kaip nepriklausiusios nuo pareiškėjų valios, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino prašymo atnaujinti terminą skundui dėl Privalomojo nurodymo paduoti ir atsisakė priimti skundą.

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjų atskirojo skundo argumentų, susijusių su teisėjos, išsprendusios skundo priėmimo klausimą, šališkumu, pažymi, kad jie yra nepagrįsti. Skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad teisėjai V. S. suteiktos kasmetinės atostogos, todėl jai skirtų skundų (prašymų, pareiškimų) priėmimo ir pasiruošimo administracinę bylą nagrinėti teismo posėdyje klausimus sprendė teisėja, atliekanti procesinius veiksmus ir teismo vidinio administravimo funkcijas. Aplinkybė, kad teisėjos V. S. atostogų metu neatidėliotinus procesinius klausimus šiai teisėjai priskirtose nagrinėti pagal Lietuvos teismų informacinę sistemą bylose laikinai sprendė kita teisėja – L. J. (kuri atliko procesinius veiksmus ir teismo vidinio administravimo funkcijas), negali būti pripažįstama teisėjos L. J. šališkumu. Teisėjos L. J. atlikti procesiniai veiksmai atitinka ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį, kuriuo remiantis skundo priėmimo klausimą gali spręsti tiek teisėjas, tiek teismo pirmininkas (nagrinėjamu atveju teisėjas atliko procesinius veiksmus ir teismo vidinio administravimo funkcijas). Bylos teisėjams paskirstomos ir teisėjų kolegijos sudaromos naudojantis kompiuterine programa, sukurta vadovaujantis Teisėjų tarybos patvirtintomis Bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo taisyklėmis (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 36 str. 10 d.). Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad abejonės dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne dalyvaujančių byloje asmenų spėjimais, samprotavimais, prielaidomis ar su nušalinimo pagrindais nesusijusiais pageidavimais. Teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali būti savaime vertinama kaip teisėjų šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas.

Vertindama pareiškėjų atskirojo skundo argumentus dėl to, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė ABTĮ nustatytą 7 dienų terminą išspręsti skundo priėmimo klausimą, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį, gavus teisme skundą (prašymą, pareiškimą), administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas jo priėmimo klausimą išsprendžia ne vėliau kaip per septynias darbo dienas. Kai sprendžiamas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo termino atnaujinimo klausimas ir šio įstatymo 30 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka pranešama suinteresuotiems asmenims, administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo klausimą išsprendžia ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. <...>. Nagrinėjamu atveju pareiškėjų skundas teisme gautas 2020 m. rugpjūčio 19 d. (išsiųstas 2020 m. rugpjūčio 14 d.), skundo priėmimo klausimas išspręstas 2020 m. rugpjūčio 29 d., taigi ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas 7 darbo dienų terminas skundo priėmimo klausimui išspręsti nėra pažeistas, todėl pareiškėjų atskirojo skundo argumentai šiuo klausimu yra nepagrįsti ir atmestini.

Pareiškėjai taip pat atskirajame skunde nurodo, kad jie buvo diskriminuojami dėl amžiaus bei socialinės kilmės ir negali pasinaudoti efektyvia teisine gynyba valstybinėse institucijose. Pareiškėjų tvirtinimas dėl jų diskriminavimo yra materialinio teisinio pobūdžio, todėl būtų atskiros bylos dalyku, jeigu pareiškėjai įstatymų nustatyta tvarka kreiptųsi į teismą dėl tokio pažeidimo. Argumentai dėl diskriminavimo negali pagrįsti pareiškėjų keliamo procesinio pobūdžio klausimo, ar gali būti pradėtas teismo procesas pagal pareiškėjų teismui paduotą skundą, kuris, kaip yra nustatyta, buvo paduotas nesilaikant teisės aktuose įtvirtintos tvarkos.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pagrįstai pareiškėjams neatnaujino termino skundui paduoti. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjų atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, 155 straipsniu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų A. P. ir A. P. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. rugpjūčio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius