2018-10-03 Nr. AB-17574-3-62-3-00526-2017-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2570-438/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00526-2017-7

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas R. Š. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir atsakovas, Pravieniškių PN-AK), 33 680 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad nuo 2013 m. spalio 3 d. iki 2017 m. kovo 27 d. kalinamas Pravieniškių PN-AK netinkamomis sąlygomis, kadangi nebuvo užtikrinta minimali vienam asmeniui tenkanti ploto norma. Nurodė, jog atlikinėjo bausmę 2-tro sektoriaus 15 būrio 5 brigadoje. Pažymėjo, jog pataisos namuose jam pastoviai buvo neužtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, ploto trūkumą lėmė ir gyvenamosiose patalpose esantys baldai. Nurodė, kad gyvenamosiose patalpose trūko inventoriaus, t. y. spintelių rūbams susidėti. Trūko sanitariniuose mazguose klozetų, pisuarų, kriauklių, kranų kojoms plauti. Prausykloje tik šaltas vanduo. Dušuose normaliai neveikia vandens maišytuvai (kranai), todėl negalima normaliai sureguliuoti vandens temperatūros. Nusimaudyti po dušu skiriama tik viena diena savaitėje. Nesudarytos sąlygos išsiskalbti ir išsidžiovinti rūbus. Gyvenamos patalpos nedezinfekuojamos, veisiasi buitiniai parazitai. Patalpos neremontuotos, sienų dažai nusilupę, baldai seni. Daiktų krata brigadoje atliekam joje nedalyvaujant daiktų savininkui, daiktai išmėtomi, išlupamos grindys. Nesilaikoma priešgaisrinės saugos taisyklių, nes yra pasenusi elektros instaliacija. Nurodė, jog tokios kalinimo sąlygos buvo nežmoniškos, žeminančios orumą, kankinančios. Tokiomis sąlygomis kalinamas pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Senaties termino prašė netaikyti.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas paaiškino, jog pareiškėjas pataisos įstaigoje bausmę atliko nuo 2013 m. spalio 3 d. ir buvo apgyvendintas 2-to sektoriaus 15 būrio 5 brigadoje. Akcentavo, jog pareiškėjui nebuvo sudarytos išimtinės sąlygos, pabloginusios jo laisvės atlikimo bausmę pataisos namuose, kuriomis būtų pažeidžiamos jo gyvenimo sąlygos. Atsakovas pažymėjo, kad ne visada visos miegamojo vietos būna užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto tenka ir daugiau. Teigė, kad pataisos namai nėra kalėjimo ar kamerų tipo pataisos įstaiga, todėl nuteistieji gyvena bendrabučio tipo patalpose. Taigi, pareiškėjo galimybė judėti po visą lokalinį sektorių nebuvo ribojama nuo kėlimosi iki gulimo laiko. Nuteistieji pagal nustatytą dienotvarkę nustatytu laiku gali vaikščioti savo būrio patalpose bei lokalinio sektoriaus pasivaikščiojimų kieme, lankytis sporto aikštynuose ir salėse, nuteistųjų koplyčioje, Sveikatos priežiūros tarnyboje (dėl ligos), bendruose masiniuose renginiuose ir t. t. Įstaigos nuteistųjų gyvenamos ir bendro naudojimo patalpos, įskaitant ir kameras, įrengtos laikantis teisinio reglamentavimo. Patalpos buvo vėdinamos per langus ir ventiliacines angas. Įstaigos 2-ajame sektoriuje atskiroje patalpoje įrengtos skalbimo mašinos, kur galima skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius rūbus. Dienotvarkėje numatytu būrio maudymosi metu rūbus nuteistieji gali skalbti dušinėje, kur karštas vanduo yra nuolat. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas dėl blogų kalinimo sąlygų nesikreipė. Administracijos paskyrimu eilės tvarka budėti gyvenamosiose patalpose sudaryti, patvirtinti ir gyvenamosiose patalpose iškabinti nuteistųjų budėjimo grafikai. Budėtojai aprūpinami švariu ir tvarkingu valymo inventoriumi. Pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje nusiskundimų, kurie būtų susiję su įkalinimo sąlygomis ir kreipimosi dėl blogų gyvenimo sąlygų, nepažymėta. Pareiškėjas, atlikdamas bausmę, į Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus dėl netinkamų gyvenimo sąlygų pataisos namuose nesikreipė. Pareiškėjas nenurodė, iš ko konkrečiai susideda jo prašoma priteisti žala, nepagrindė savo reikalavimo jokiais objektyviais duomenimis.

II. 5. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 29 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies ir pripažino, kad pareiškėjo R. Š. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas buvo pažeista, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas prašo neturtinės žalos, kurią kildina iš neteisėtų Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos veiksmų, atliekant laisvės atėmimo bausmę nuo 2013 m. spalio 3 d. iki 2017 m. kovo 27 d.

7. Teismas atsakovo prašymą tenkino ir pareiškėjo skundo reikalavimui taikė ieškinio senaties terminą, todėl pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2013 m. spalio 3 d. iki 2014 m. balandžio 3 d. atmetė kaip nepagrįstą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 str. 8 d., 1.126 str. 2 d., 1.127 str. 1 d., 1.131 str. 1 , 2 d.). Teismas analizavo pareiškėjo kalinimo sąlygas nuo 2014 m. balandžio 3 d. iki 2017 m. balandžio 3 d.

8. Teismas bylos duomenimis nustatė, jog pareiškėjas nuo 2014 m. balandžio 3 d. iki 2017 m. balandžio 3 d. buvo paskirtas gyventi į 2 sektoriaus bendrabučio tipo patalpą – 15 būrio 5 brigadą, gyvenamosios patalpos plotas 35,79 kv. m., miegamų vietų skaičius 11, taigi pareiškėjui teko 3,25 kv. m. ploto. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog pareiškėjas kreipėsi į pataisos namų administraciją dėl gyvenamųjų patalpų perpildymo ar kitų jo netenkinančių kalinimo sąlygų, todėl pareiškėjo argumentus dėl gyvenamosiose patalpose laikytų asmenų skaičiaus laikė deklaratyviais ir atmetė. Teismas priėjo išvadą, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjui buvo užtikrinta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 111.1. punkte nustatyta minimali 3,1 kv. m gyvenamojo ploto norma. Teismas pareiškėjo argumentus dėl vienam asmeniui tenkančio ploto normos skaičiavimo, atsižvelgiant į baldų užimamus plotus, atmetė kaip nepagrįstus.

9. Teismas, pasisakydamas dėl sanitarinių ir buities sąlygų bendrabučio tipo patalpose, kuriose buvo kalinamas pareiškėjas, vadovavosi Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normomis (toliau – ir Aprūpinimo normos), patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139, ir nurodė, jog atsakovo atstovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad gyvenamosiose patalpose, kuriose ginčo laikotarpiu gyveno pareiškėjas, buvo spintelės, todėl ši pareiškėjo pretenzija laikoma pagrįsta. Teismas nurodė, kad Aprūpinimo normose reikalavimo gyvenamąsias patalpas aprūpinti drabužių spintomis nėra nustatyta, todėl pareiškėjo argumentus dėl spintų nebuvimo atmetė.

10. Teismas nurodė, kad byloje nepateikta įrodymų, t. y. Visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų, todėl nėra pagrindo vienareikšmiškai teigti, kad pareiškėjas dėl neremontuotų patalpų, atsilupusių dažų nuo sienų, nukritusio tinko, nelygių paviršių galėjo patirti papildomus nepatogumus. Teismas byloje nenustatė, jog pats pareiškėjas dėl galbūt netinkamų bausmės atlikimo sąlygų (dėl neremontuotų patalpų, atsilupusių dažų nuo sienų, nukritusio tinko, nelygių paviršių) buvo kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimąsi nebūtų reagavusios. Teismas pareiškėjo teiginius dėl neremontuotų patalpų, atsilupusių dažų nuo sienų, nukritusio tinko, nelygių paviršių neatitikimo teisės aktuose nustatytų reikalavimų laikė nepagrįstais.

11. Teismas akcentavo, kad pareiškėjo teiginius, jog gyvenamosios patalpos nedezinfekuojamos, daug buitinių parazitų (blakių, tarakonų), iš dalies patvirtina 2014 m. liepos 31 d. Kauno visuomenės centro patikrinimo aktas Nr. 36-1215(7), iš kurio matyti, kad Pravieniškių PN-AK 2-ojo sektoriaus 15 būrio patalpose buvo aptikta buitinių parazitų. Įvertinęs nurodytus duomenis, teismas konstatavo, kad pareiškėjui atliekant bausmę 2-ojo sektoriaus 15 būryje nebuvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos (aptikta buitinių parazitų). Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad pareiškėjo argumentai iš dalies pagrįsti.

12. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas tik konstatavo, jog nėra įrengtos rūbų džiovinimo patalpos, dušuose normaliai neveikė vandens maišytuvai, tačiau visiškai nepagrindė šių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryšio su jo patirtomis subjektyviomis pasekmėmis, o teisės ginti viešąjį interesą įstatymų leidėjas jam nesuteikė. Teismas pareiškėjo teiginius dėl šilto vandens nesuteikimo tinkamai asmeninei higienai palaikyti atmetė, kadangi teisės aktai nenumato karšto vandens įrengimo kiekviename būryje ar kamerose, jog nuteistieji galėtų praustis kiekvieną dieną. Pareiškėjas nepaneigė, kad jam buvo suteikta galimybė vieną kartą per savaitę pasinaudoti karštu dušu, kas yra numatyta Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, 258 punkte. Ginčo laikotarpiu (iki 2015 m. lapkričio 1 d.) galiojusios Lietuvos higienos normos HN 76:2010 68 punktas taip pat numatė, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Analogiška nuostata reglamentuota ir Higienos normos HN 134:2015 (galiojančios nuo 2015 m. lapkričio 1 d.) 44 punkte. Byloje nėra duomenų, kad atsakovo atstovas pažeidė paminėtą teisinį reglamentavimą. Įvertinus faktines bylos aplinkybes, teisinį reglamentavimą, neteisėti atsakovo veiksmai šiuo atveju nekonstatuoti.

13. Teismas konstatavo, kad praustuvių, klozetų, pisuarų, atskiros paskirties (išskyrus gyvenamųjų) patalpų skaičius, atsižvelgiant į esamą nuteistųjų skaičių, nevisiškai atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintų Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos atliekančių nuteistųjų (...) materialinio buitinio aprūpinimo normatyvus.

14. Teismas vadovavosi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos (toliau – ir Instrukcija) 149, 165.9 punktais ir nurodė, kad pareiškėjas konkrečiai nenurodė, dėl kokių vykdytų kratų jis skundžiasi, kada buvo daiktai sujaukti, sumaišyti, išmėtyti po visą sekciją. Teismo vertinimu, tokie pareiškėjo teiginiai yra abstraktūs, jam galbūt padarytų pažeidimų metu ar nedelsiant po jų nesiskundus Pravieniškių PN administracijai dėl galimo teisių pažeidimo (byloje nėra duomenų apie galbūt pareiškėjo pateiktus skundus Pravieniškių PN-AK administracijai, tokios aplinkybės nenurodo ir pats pareiškėjas), atsakovo atstovui tektų neproporcinga pareiga juos paneigti. Todėl teismas laikė šiuos pareiškėjo teiginius neįrodytais.

15. Teismas nurodė, kad atsakovas nepaneigė pareiškėjo nurodytų aplinkybių dėl netinkamos elektros instaliacijos ir nesilaikymo priešgaisrinės saugos taisyklių, todėl šios aplinkybės laikytos nustatytomis.

16. Kitus tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentus teismas laikė pertekliniais, neturinčiais juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau neanalizavo.

17. Teismas iš byloje pateikto 2017 m. balandžio 26 d. medicininio pažymėjimo Nr. 81(3)-150 nustatė, jog pareiškėjas į sveikatos priežiūros specialistus kreipėsi tik dėl bendro pobūdžio sveikatos sutrikimų. Pats pareiškėjas bausmės atlikimo laikotarpiu dėl psichologinės pagalbos nesikreipė. Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl bausmės atlikimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė, o byloje nėra duomenų, jog pareiškėjui ginčo laikotarpiu nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis.

18. Teismas, išsamiai bei visapusiškai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką dėl tinkamo asmenų kalinimo, padarė išvadą, kad Pravieniškių PN-AK per pareiškėjo nurodytą laisvės atėmimo atlikimo šioje įstaigoje laiką neužtikrino jam teisės aktais reglamentuoto spintelių, praustuvių ir tualetų skaičiaus, todėl konstatavo, kad Pravieniškių PN-AK pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam tinkamomis, sveikatai nekenksmingomis sąlygomis.

19. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovo pareigūnų elgesys su pareiškėju galėtų būti vertintinas kaip kankinimas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio prasme, tačiau teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką bei nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygų (pažeidžiant vienam asmeniui nustatytą praustuvių ir tualetų skaičių, dėl parazitų buvimo patalpose, priešgaisrinių taisyklių nesilaikymo, netinkamos elektros instaliacijos), pažeidimų trukmę ir mastą, priėjo išvadą, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų kalinamas teisės aktų nustatytomis sąlygomis.

20. Teismas nurodė, kad įrodymų, jog atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, į bylą nepateikta. Įvertinęs paminėtas aplinkybes, teismas nusprendė, kad šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytų bausmės atlikimo sąlygų pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą.

III. 21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

22. Teismas įrodinėjimo pareigą perkėlė pareiškėjui, dėl daugelio nusiskundimų apsiribojo formaliomis ir neobjektyviomis išvadomis.

23. Atsakovo neteisėti veiksmai tęsėsi iki 2017 m. birželio 26 d. Teismas nepagrįstai analizavo pareiškėjo kalinimo sąlygas tik nuo 2014 m. balandžio 3 d. iki 2017 m. balandžio 3 d.

24. Teismas neteisingai konstatavo, kad nebuvo pažeista minimali gyvenamojo ploto norma.

25. Teismas argumentai dėl inventoriaus nėra visiškai pagrįsti. Trūksta ne tik spintelių, bet ir taburečių, nėra stalo, nėra jokio laikrodžio, termometro, užuolaidų. Dušu leidžiama naudotis tik 12 minučių. Kad yra blakių ir tarakonų, patvirtina patikrinimo aktai.

26. Atsakovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

27. Atsakovas nurodo, kad apeliacinis skundas yra visiškai nemotyvuotas, abstraktus, nepagrįstas jokiais argumentais. Pažymi, kad pareiškėjo argumentai dėl pablogėjusios sveikatos susijusios su įkalinimo sąlygomis yra visiškai nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė į byloje nustatytas faktines aplinkybes, įvertino nustatytų teisinį reglamentavimą, tinkamai nusprendė, kad byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais apsiribojant jo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 28. Pareiškėjas kreipėsi į teismą siekdamas, jog jam būtų priteistas neturtinės žalos atlyginimas pagal CK 6.271 straipsnį už kalinimą netinkamomis sąlygomis nuo 2013 m. spalio 3 d. iki 2017 m. kovo 27 d. Pravieniškių PN-AK.

29. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu daliai pareiškėjo skundo reikalavimų taikė ieškinio senaties terminą, o dėl likusio laikotarpio (nuo 2014 m. balandžio 3 d. iki 2017 m. balandžio 3 d.), išnagrinėjęs pareiškėjo nurodytas netinkamas kalinimo sąlygas, atsakovo atsikirtimus į pareiškėjo pretenzijas, įvertinęs pateiktus įrodymus, nenustatė minimalaus gyvenamojo ploto pažeidimo, pripažino, kad byloje nepaneigti pareiškėjo argumentai dėl netvarkingos elektros instaliacijos bei priešgaisrinės saugos reikalavimų nesilaikymo, dėl teisės aktais reglamentuoto spintelių, praustuvių ir tualetų skaičiaus, dėl parazitų buvimo patalpose, kitų pareiškėjo pretenzijų dėl kalinimo sąlygų nepripažino įrodytomis ir pagrįstomis. Teismas pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas buvo pažeista, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

30. Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjo vertinimu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė ieškinio senatį.

31. Šioje byloje svarbu tai, kad reikalavimams dėl žalos, kilusios dėl netinkamų kalinimo sąlygų, atlyginimo iš esmės taikomas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Taigi asmuo, kuris mano, jog jo teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti ir jis patyrė tiek turtinės, tiek neturtinės žalos, per trejų metų terminą gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas reikalavimą teisme.

32. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.

33. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinama, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Tam, kad ieškinio senaties terminas būtų atnaujinamas, pareiškėjas turi įvardyti objektyvias priežastis bei pateikti įrodymų, pagrindžiančių ieškinio senaties termino atnaujinimą (žr., pvz., 2017 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-792-1062/2017; 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-301-858/2015). Taigi įrodinėjimo pareiga dėl svarbių ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių tenka pareiškėjui.

34. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo teisiškai pagrįstų argumentų ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė ieškinio senatį. Taip pat pareiškėjas nenurodo jokių bylos įrodymais pagrįstų aplinkybių, kad jam negalėjo būti žinomi nacionalinės teisės aktai, suteikiantys teisinį pagrindą kreiptis į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Įvertinus pareiškėjo skunde nurodytus atsakovo pažeidimus, dėl kurių pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, akivaizdu, kad jo nurodomų pažeidimų metu jis žinojo ir turėjo žinoti apie galimą jo teisių pažeidimą ir patirtą neturtinę žalą, todėl darytina išvada, kad pareiškėjas visą ginčo laikotarpį žinojo apie patirtą neturtinę žalą ir nebuvo jokių kliūčių kreiptis į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

35. Taigi šioje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino pareiškėjo nusiskundimus dėl kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK nuo 2014 m. balandžio 3 d. iki 2017 m. balandžio 3 d.

36. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nors atsakovo atstovas nenurodė, kiek kartu su pareiškėju vienoje kameroje buvo laikoma asmenų, tačiau iš gyvenamųjų patalpų ploto ir jose įrengtų miegamųjų vietų skaičiaus matyti, kad vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto reikalavimai pareiškėjui būnant gyvenamosiose patalpose nebuvo pažeisti.

37. Vertindama kitus pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytus teiginius, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, teisėjų kolegija pažymi, kad sutinka su teismo nurodytų aplinkybių vertinimu, pareiškėjas apeliaciniame skunde teisiškai pagrįstų argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes, nenurodė. Pareiškėjo abstraktūs ir deklaratyvūs teiginiai apie tai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, neobjektyviai išnagrinėjo bylą, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl pirmiau aptartų pareiškėjo kalinimo sąlygų.

38. Iš Kauno apygardos administracinio teismo sprendimo motyvų matyti, kad teismas išsamiai pasisakė dėl pagrindinių pareiškėjo nurodytų pažeidimų, juos išanalizavo pakankamai detaliai ir visapusiškai įvertino byloje esančią medžiagą bei padarė bylos faktais ir teisės aktų nuostatomis pagrįstas išvadas. Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi apeliacinio skundo teiginius ir byloje surinktus įrodymus, aplinkybių, sudarančių pagrindą panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė, todėl, sutikdama su pirmosios instancijos teismo pozicija dėl pareiškėjo gyvenimo ir buities sąlygų Pravieniškių PN-AK, visų motyvų nekartoja ir jiems pritaria.

39. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo konstatuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą ir priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą. Byloje taip pat nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad nustatyti pažeidimai pareiškėjo teises pažeidė tokiu būdu, kad joms apginti nepakanka konstatuoti paties pažeidimo fakto. Todėl pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju teisės pažeidimo pripažinimas yra proporcinga pareiškėjo teisių gynybos forma.

40. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys