0c045cbb-5585-4263-a239-06353af2d70f · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-1107-436/2016Teisminio proceso Nr. 2-22-3-02613-2015-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.3.1.14.; 3.3.1.18.; 3.4.4.2. Kauno apygardos teismas S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. birželio 20 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas ArÅ«nas Rudzinskas,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo suinteresuoto asmens Socialinio aprÅ«pinimo skyriaus prie Rusijos Federacijos Ambasados Lietuvos Respublikoje apeliacinį skundÄ dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-46-188/2016 pagal pareiÅ¡kėjos V.

Ž. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotam asmeniui Socialinio aprÅ«pinimo skyriui prie Rusijos Federacijos Ambasados Lietuvos Respublikoje dėl asmens iÅ¡laikymo juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo. Teisėjas n u s t a t ė : Ginčo esmė PareiÅ¡kėja V. Ž. prašė teismo nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad su 2015 m. rugpjūčio 7 d. mirusiu sutuoktiniu P. Ž. iki jo mirties gyveno kartu, buvo sutuoktinio iÅ¡laikoma ir nuolat gaudavo jo paramÄ . PareiÅ¡kime nurodė, kad P. Ž. 1968 metais baigė Rygos karinės aviacijos technikos aukÅ¡tÄ jÄ mokyklÄ ir iki 1992 metų tarnavo buvusios SSSR karinėse pajėgose, turėjo kapitono laipsnį.

Ji, kaip buvusio kariÅ¡kio sutuoktinė, pagal Rusijos Federacijos įstatymÄ â€žDėl asmenų, atlikusių karinę tarnybÄ , tarnybÄ vidaus reikalų organuose, valstybinėje prieÅ¡gaisrinės apsaugos tarnyboje, narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo kontrolės organuose, bausmių vykdymo sistemos įstaigose ir organuose, ir jų Å¡eimų pensinio aprÅ«pinimo“ turi teisę į pensijÄ netekus maitintojo.Su P. Ž. ji susituokė 1970-06-20 (duomenys neskelbtini) apylinkės taryboje.

Santuokoje gyveno 45 metus, užaugino du vaikus, kartu gyveno Kėdainiuose iki pat P. Ž. mirties, santuokos niekada nebuvo nutraukę. PareiÅ¡kėjos gaunamos pajamos yra labai nedidelės, pagrindinės jos ir P. Ž. Å¡eimos pajamos ir pragyvenimo Å¡altinis buvo sutuoktinio gaunama kariÅ¡kio pensija, kuriÄ mokėjo Rusijos Federacija ir kuri sudarė apie 2800 Lt (811 Eur).Suinteresuoto asmens Socialinio aprÅ«pinimo skyrius prie Rusijos Federacijos ambasados Lietuvoje Respublikoje atsiliepimu į pareiÅ¡kimÄ prašė teismo pareiÅ¡kimo netenkinti, nes byloje esantys duomenys patvirtina, kad sutuoktiniai gyveno atskirai, byloje jokių dokumentų, patvirtinančių, kad sutuoktinio buvo visiÅ¡kai iÅ¡laikoma ir jo turtinė parama buvo nuolatinė, V.

Ž. nepateikė, todėl pareiÅ¡kime ir pateiktuose dokumentuose nėra įtikinamų įrodymų, patvirtinančių, kad V. Ž. buvo mirusio sutuoktinio iÅ¡laikoma. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kėdainių rajono apylinkės teismas 2016 m. vasario 2 d. sprendimu pareiÅ¡kimÄ patenkino ir nustatė juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėja V. Ž. ir jos 2015 m. rugpjūčio 7 d. miręs sutuoktinis P. Ž. iki P. Ž. mirties gyveno kartu, V. Ž. buvo P. Ž. iÅ¡laikoma ir nuolat gaudavo jo paramÄ .

Teismas nurodė, kad juridinis faktas nustatytas pensijos iÅ¡ Rusijos Federacijos netekus maitintojo gavimo tikslu. Teismas sprendime nurodė, kad byloje surinkti ir iÅ¡tirti įrodymai patvirtina, jog pareiÅ¡kėja V. Ž. iki sutuoktinio P. Ž. mirties gyveno kartu su sutuoktiniu Kėdainiuose ir vedė bendrÄ Å«kį. Paskutinis gyvenamosios vietos adresas – (duomenys neskelbtini), o viešųjų registrų duomenys dėl deklaruotos gyvenamosios vietos nėra pagrindas prieÅ¡ingai iÅ¡vadai daryti.Teismas nustatė, kad pareiÅ¡kėjai nuo 2005 m. mokama invalidumo (netekto darbingumo) pensija, kurios dydis iki 2015-07-01 buvo 237,38 Eur, nuo 2015-07-01 – 241,87 Eur, todėl gaudama tokio dydžio invalidumo pensijÄ , pareiÅ¡kėja negalėjo normaliai pragyventi, mokėti mokesčius.

Tuo tarpu kartu gyvenęs sutuoktinis P. Ž., su kuriuo pareiÅ¡kėja vedė bendrÄ Å«kį, gaudavo apie 2800 Lt (apie 811 Eur) dydžio pensijÄ , t. y. sutuoktinis gavo daugiau kaip tris kartus didesnes pajamas, nei pareiÅ¡kėja. Už lėšas, likusias sumokėjus mokesčius už butÄ , pareiÅ¡kėja nesugebėtų pragyventi, įsigyti maisto produktų, jai bÅ«tinų vaistų (yra neįgali), drabužių, kitų bÅ«tinų prekių ir paslaugų, todėl akivaizdu, kad jai buvo reikalingas nuolatinio pobÅ«džio sutuoktinio iÅ¡laikymas ir Å¡is iÅ¡laikymas buvo pagrindinis pareiÅ¡kėjos pragyvenimo Å¡altinis. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo Socialinio aprÅ«pinimo skyrius prie Rusijos Federacijos Ambasados Lietuvos Respublikoje praÅ¡o Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 2 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ pareiÅ¡kėjos V.

Ž. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: Pagal Rusijos Federacijos 1993 m. vasario 12 d. įstatymo Nr. 4468-1 „Dėl asmenų, atlikusių karinę tarnybÄ , tarnavusių vidaus reikalų įstaigose, valstybinėje prieÅ¡gaisrinėje tarnyboje, narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvartÄ kontroliuojančiose įstaigose, baudžiamosios-vykdomosios sistemos įstaigose ir jų Å¡eimų aprÅ«pinimo pensijomis“ 29 straipsnį, teisę į pensijÄ netekus maitintojo turi nedarbingi mirusių pensininkų kariÅ¡kių Å¡eimos nariai, kuriuos jie iÅ¡laikė.

IÅ¡laikymo sÄ voka apibrėžiama minėto įstatymo 31 straipsnyje, kur mirusiojo Å¡eimos nariai laikomi iÅ¡laikytiniais, jeigu jie buvo pilnai jo iÅ¡laikomi arba gaudavo iÅ¡ jo pajamų, buvusiÄ jiems nuolatiniu ir pagrindiniu pajamų Å¡altiniu pragyvenimui. Tai reiÅ¡kia, kad turi bÅ«ti įrodytas visiÅ¡kas Å¡eimos narių iÅ¡laikymas iÅ¡ maitintojo pusės. PareiÅ¡kėja savo pareiÅ¡kime nurodė, kad ji pati gaudavo pensijÄ iÅ¡ Lietuvos Respublikos. VisiÅ¡kas Å¡eimos narių iÅ¡laikymas – tai mirusio maitintojo veiksmai, nukreipti į Å¡eimos aprÅ«pinimÄ visomis bÅ«tinomis gyvenimo gėrybėmis (bÅ«stu, rÅ«bais, avalyne, maistu ir kitais bÅ«tiniausiais daiktais).

Å eimos nariai turi gauti iÅ¡laikymÄ tik iÅ¡ mirusiojo maitintojo, t. y. jie negaudavo kitų asmenų paramos, o maitintojo pajamos ir turtas buvo vienintelis jų pragyvenimo Å¡altinis. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad P. Ž. gaudavo pensijÄ , dalį kurios bÅ«damas invalidu turėjo skirti savo asmeninimas poreikiams ir vaistams, todėl vargu, ar galėjo teikti Å¡eimai realiÄ ir apčiuopiamÄ paramÄ . Siekiant gauti paramÄ yra bÅ«tina ir antra sÄ lyga – mirusio maitintojo parama Å¡eimos nariams buvo nuolatinis ir pagrindinis jų pragyvenimo Å¡altinis.

Mirusio maitintojo parama Å¡eimos nariams laikoma nuolatiniu ir pagrindiniu pragyvenimo lėšų Å¡altiniu, jeigu ji buvo teikiama gera valia ir sistemingai per tam tikrÄ laikÄ iki jo mirties dienos. IÅ¡laikymo gavimo faktui pripažinti ne visada bÅ«tina Å¡eimos narių gyvenimo kartu su maitintoju sÄ lyga. Tačiau, jeigu Å¡eimos nariai gyveno atskirai, tokiais įrodymais yra dokumentai, patvirtinantys, kad maitintojo parama Å¡eimos nariams buvo nuolatinis ir pagrindinis pragyvenimo Å¡altinis. Be to, tokia parama laikoma pagrindiniu pragyvenimo lėšų Å¡altiniu tik tuo atveju, jeigu jÄ gaudavę Å¡eimos nariai negalėtų be Å¡ios paramos apsirÅ«pinti bÅ«tinomis pragyvenimui lėšomis.

IeÅ¡kovė jokių finansinės paramos dokumentinių patvirtinimų nepateikė.Apeliantas pareiÅ¡kėjos teiginį, kad mirusysis P. Ž. gyveno kartu su pareiÅ¡kėja ir dažnai važinėdavo į KaunÄ , paneigia byloje esantys įrodymai. Pagal pensijos bylos duomenis P. Ž. nuo 2014 m. lapkričio jo paties praÅ¡ymu gaudavo pensijÄ paÅ¡tu, pristatant jÄ Ä¯ namus adresu (duomenys neskelbtini). Tai reiÅ¡kia, kad pensininkas faktiÅ¡kai gyveno Kaune, kur ir deklaravo savo gyvenamÄ jÄ vietÄ . Pensijos yra įteikiamos asmeniÅ¡kai.

Faktų, kad neįteikta tuo adresu pensija buvo grÄ Å¾inta, nėra. Nesuprantami pareiÅ¡kėjos argumentai, kodėl ligotas žmogus važinėjo į kitÄ miestÄ (iÅ¡ Kėdainių į KaunÄ ) pensijos gauti. PareiÅ¡kėja Å¡ios prieÅ¡taringos situacijos paaiÅ¡kinti negalėjo. Apeliantas liudytojų parodymus praÅ¡o vertinti kritiÅ¡kai, kadangi liudytojai yra artimieji, kaimynai, todėl suinteresuoti bylos baigtimi. PareiÅ¡kėjos argumentai, kad kartu su sutuoktiniu pirko garaÅ¾Ä , patvirtina pakankamÄ lėšų faktÄ ne tik pragyvenimui, bet ir nekilnojamojo turto pirkimui.

Be to, mirusysis P. Ž. laisva valia nepaliko pareiÅ¡kėjai turto.PareiÅ¡kėja V. Ž. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 2 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai: Butas (duomenys neskelbtini) įgytas 1997 m. balandžio 8 d., kadangi vaikai gyveno ir mokėsi Kaune. Abiem vaikams iÅ¡važiavus gyventi į SuomijÄ , dukrÄ butÄ Kaune padovanojo pareiÅ¡kėjai. Å eimoje pasitarę nusprendė, kad pareiÅ¡kėja savo gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaruos J. (duomenys neskelbtini), o P. Ž. savo gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaruos (duomenys neskelbtini).

Å iuo adresu P. Ž. buvo registruotas nuo 2003 m. gruodžio 15 d. iki savo mirties. Tai, kad sutuoktiniai savo gyvenamÄ sias vietas buvo deklaravę atskirai neįrodo, jog jie atskirai gyveno, nes byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog sutuoktiniai gyveno kartu visÄ laikÄ .Apelianto argumentas, kad mirusysis P. Ž. laisva valia nepaliko pareiÅ¡kėjai turto yra niekinis, nes po sutuoktinio mirties visÄ jo turtÄ paveldėjo bÅ«tent pareiÅ¡kėja.PareiÅ¡kėjos gaunama pensija sudaro tik 240 Eur, o mirusiojo sutuoktinio gaunama pensija buvo kelis kartus didesnė, todėl pareiÅ¡kėja tvirtina, kad nuolat gaudavo P. Ž. paramÄ .Apelianto argumentai, kad apklausti liudytojai yra suinteresuoti bylos baigtimi, nepagrįsti.

F. K. yra mirusiojo P. Ž. sesuo, ji gyvena Kaune ir patvirtino, jog pareiÅ¡kėja su P. Ž. visÄ laikÄ gyveno kartu, pareiÅ¡kėja mirusiojo buvo iÅ¡laikoma. Liudytoja S. M. dirba Kėdainių ligoninėje slaugytoja ir patvirtino aplinkybes, jog P. Ž. gydėsi Kėdainiuose. Apeliantas praÅ¡o panaikinti teismo sprendimÄ vien formaliais pagrindais, nenurodo jokių teisės normų pažeidimų, pagrindo naikinti teismo sprendimÄ nėra, jis yra teisėtas ir pagrįstas, neprieÅ¡tarauja suformuotai kasacinio teismo praktikai.

Teismas k o n s t a t u o j a : Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Nagrinėjamoje byloje apeliacinio skundo argumentai yra susiję su įrodymų vertinimu, jų pakankamumu, siekiant nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėja buvo visiÅ¡kai iÅ¡laikoma mirusiojo sutuoktinio, kuris tarnavo buvusios SSSR karinėse pajėgose, todėl ji turinti teisę į pensijÄ netekus maitintojo.IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiÅ¡kėja V. Ž. ir P. Ž. susituokė 1970 m. birželio 20 d. (b. l. 7). Ginčo byloje, kad P. Ž. iki 1992 metų tarnavo buvusios SSSR karinėse pajėgose, nėra.

P. Ž. mirė 2015 m. rugpjūčio 7 d., todėl pareiÅ¡kėja, kaip buvusio kariÅ¡kio sutuoktinė, pagal Rusijos Federacijos 1993 m. vasario 12 d. įstatymo Nr. 4468-1 „Dėl asmenų, atlikusių karinę tarnybÄ , tarnavusių vidaus reikalų įstaigose, valstybinėje prieÅ¡gaisrinėje tarnyboje, narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvartÄ kontroliuojančiose įstaigose, baudžiamosios-vykdomosios sistemos įstaigose ir jų Å¡eimų aprÅ«pinimo pensijomis“ nuostatas kreipėsi į Socialinio aprÅ«pinimo skyrių prie Rusijos Federacijos ambasados Lietuvos Respublikoje su praÅ¡ymu skirti jai pensijÄ .

Socialinio aprÅ«pinimo skyrius prie Rusijos Federacijos ambasados Lietuvos Respublikoje atsakydamas į pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ nurodė, kad nepakanka duomenų, jog pareiÅ¡kėja buvo visiÅ¡kai vyro iÅ¡laikoma arba gaudavo jo paramÄ . Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008, nurodė, kad bylose dėl asmens iÅ¡laikymo fakto nustatymo teismas turi iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar pareiÅ¡kėjui teikiama turtinė pagalba buvo pagrindinis ir nuolatinis jo pragyvenimo Å¡altinis, taip pat iÅ¡laikymo trukmę, jeigu ji teisiÅ¡kai reikÅ¡minga.

Teisėjų kolegija minėtoje byloje pripažino, kad santuokos sudarymas preziumuoja Å¡eimos santykių sukÅ«rimÄ ir buvimÄ , geranoriÅ¡kÄ sutuoktinių tarpusavio pareigų, taip pat ir rėmimo materialiai, vykdymÄ , kol neįrodyta prieÅ¡ingai. Tačiau Å¡ios kategorijos bylų nagrinėjimo dalykas yra nustatyti ne vieno sutuoktinio kitam sutuoktiniui teikto iÅ¡laikymo apskritai faktÄ , bet tokio iÅ¡laikymo, kuris buvo pagrindinis ir nuolatinis iÅ¡laikymÄ gavusio sutuoktinio pragyvenimo Å¡altinis, faktÄ , nes tik Å¡is gali turėti juridinę reikÅ¡mę – sukelti teisines pasekmes (jį nustačius, asmuo, praÅ¡antis nustatyti iÅ¡laikymo faktÄ , įgytų teisę į pensijÄ netekus maitintojo pagal Rusijos Federacijos 1993 m. vasario 12 d.

įstatymo Nr. 4468-I „Dėl asmenų, atlikusių karinę tarnybÄ , tarnavusių vidaus reikalų įstaigose, Valstybinėje prieÅ¡gaisrinėje tarnyboje, įstaigose, kontroliuojančiose narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvartÄ , baudžiamosios sistemos įstaigose, ir jų Å¡eimų aprÅ«pinimo pensijomis“ 29 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008). Atsižvelgdamas į Å¡iÄ suformuotÄ kasacinio teismo praktikÄ , apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Å¡ioje nagrinėjamoje byloje yra svarbu nustatyti, ar pareiÅ¡kėjos gautas iÅ¡laikymas buvo pagrindinis ir nuolatinis jos pragyvenimo Å¡altinis, nes tik toks faktas gali turėti juridinę reikÅ¡mę – sukelti pareiÅ¡kėjai teisines pasekmes.Ginčo byloje, kad pareiÅ¡kėja su savo sutuoktiniu P. Ž. iki pat jo mirties nebuvo iÅ¡situokę, nėra.

IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad sutuoktiniai santuokos metu keletÄ kartų keitė gyvenamÄ sias vietas, pirko ir pardavė savo nekilnojamÄ jį turtÄ , iki sutuoktinio mirties buvo įgiję keletÄ nekilnojamojo turto objektų: vieno kambario butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kuris registruotas pareiÅ¡kėjos vardu (b. l. 15); dviejų kambarių butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), registruotÄ abiejų sutuoktinių vardu (b. l. 16); garaÅ¾Ä , esantį (duomenys neskelbtini), įregistruotÄ P. Ž. vardu (b. l. 18).

PareiÅ¡kėjos aiÅ¡kinimu, visi nekilnojamieji daiktai buvo įgyti iÅ¡ mirusiojo sutuoktinio gaunamos ir sukauptos pensijos.Nors sutuoktiniai nebuvo iÅ¡situokę, tačiau jie nuo 2003 metų pabaigos savo gyvenamÄ sias vietas deklaravo skirtingose vietose: pareiÅ¡kėja nuo 2003 m. spalio 8 d. iki 2006 m. kovo 14 d. deklaravo savo gyvenamÄ jÄ vietÄ adresu (duomenys neskelbtini), o nuo 2006 m. kovo 14 d. – (duomenys neskelbtini); jos sutuoktinio P. Ž. nuo 2003 m. gruodžio 15 d. iki mirties ((duomenys neskelbtini).) deklaruota gyvenamoji vieta buvo adresu (duomenys neskelbtini).Apeliantas procesiniuose dokumentuose nurodo, kad remiantis asmeniniu P. Ž. pareiÅ¡kimu, jo pensija nuo 2014 m. lapkričio mėnesio buvo mokama paÅ¡tu pristatant į namus adresu (duomenys neskelbtini).

Å i aplinkybė, apelianto vertinimu, patvirtina faktÄ , kad pareiÅ¡kėja su savo sutuoktiniu kartu negyveno. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apelianto nurodytas aplinkybes patvirtinančių dokumentų byloje nėra, tokie įrodymai nepateikti ir su apeliaciniu skundu, todėl patikrinti suinteresuoto asmens apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių, nėra galimybės. Pagal CPK 178 straipsnio nuostatas, Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus arba atsikirtimus. Apeliantas skunde nurodo, kad P. Ž. pareiÅ¡kėjai laisva valia savo turto nepaliko, tačiau Å¡iai aplinkybei pagrįsti įrodymų nepateikė.

Taip pat pažymėtina, kad Å¡i aplinkybė nebuvo tiriama pirmosios instancijos teisme, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau Å¡iuo klausimu nepasisako.IÅ¡ byloje esančių P. Ž. ligos istorijos iÅ¡rašų matyti, kad jis lankėsi pas Å¡eimos gydytojÄ Kėdainių miesto Dainių pirminės sveikatos priežiÅ«ros centre. Jo ambulatorinėje kortelėje gyvenamosios vietos adresas nurodytas (duomenys neskelbtini) (b. l. 19). Nuo 2009 m. jis intensyviai buvo gydomas, dažnai siunčiamas į Kauno klinikas gydymui.

Visuose iÅ¡raÅ¡uose iki jo mirties P. Ž. gyvenamosios vietos adresas nurodytas (duomenys neskelbtini) (b. l. 20–25, 27–34). VÅ¡Ä® Kėdainių ligoninėje 2014 m. spalio 23 d. buvo atliktas kompiuterinės tomografijos tyrimas. Å ios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjos sutuoktinis iki mirties gyveno ne Kaune, o (duomenys neskelbtini).Ä®vertinęs nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad labiau tikėtina, jog pareiÅ¡kėja su savo sutuoktiniu P. Ž. iki jo mirties gyveno kartu.

Tokias pačias aplinkybes patvirtino ir teismo posėdžio metu apklaustos liudytojos F. K. ir S. M.. Taigi, sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad vien tik viešųjų registrų duomenys apie deklaruotÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ nėra pagrindas daryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ . Taigi, nustatyta, kad pareiÅ¡kėja su savo sutuoktiniu iki pat jo mirties gyveno kartu ir kaip sutuoktiniai turėjo pareigÄ vienas kitÄ iÅ¡laikyti (CK 3.27, 3.28 straipsniai). Tačiau, kaip prieÅ¡ tai pažymėjo apeliacinės instancijos teismas, Å¡ioje nagrinėjamoje byloje yra svarbu nustatyti kitas svarbias aplinkybes – pareiÅ¡kėjos visiÅ¡ko iÅ¡laikymo aplinkybę ir, ar sutuoktinio gaunama pensija buvo pagrindinis ir nuolatinis jos pragyvenimo Å¡altinis.PareiÅ¡kėja nurodo, kad jos gaunamos pajamos yra nedidelės, pagrindines Å¡eimos pajamas paskutinius daugiau kaip dvideÅ¡imt metų sudarė iÅ¡ Rusijos Federacijos sutuoktinio gaunama apie 2800 Lt (811 Eur) dydžio kariÅ¡kio pensija, kuri buvo pagrindinis Å¡eimos pragyvenimo Å¡altinis.PareiÅ¡kėja į bylÄ pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pažymÄ apie iÅ¡mokėtas jai sumas tik už paskutiniuosius devynis mėnesius iki sutuoktinio mirties, t. y. nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d.

Iš šios pažymos matyti, kad laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 5 d. iki 2015 m. birželio 1 d. pareiškėjai buvo mokama kas mėnesį po 237,38 Eur invalidumo/netekto darbingumo pensija, o nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d. kas mėnesį išmokėta po 241,87 Eur invalidumo/netekto darbingumo pensijos (b. l. 35). Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja teigdama, jog paskutinius daugiau kaip dvidešimt metų buvo išlaikoma sutuoktinio P. Ž., teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jos pačios gautas pajamas (darbo užmokestis, pašalpos, kitokio pobūdžio pajamos ir pan.) už ilgesnį nei devynių mėnesių laikotarpį iki sutuoktinio mirties.

Nesant byloje tokių įrodymų, teismas neturi pagrindo iÅ¡vadai, kad pareiÅ¡kėja paskutinius daugiau kaip dvideÅ¡imt metų buvo visiÅ¡kai iÅ¡laikoma savo sutuoktinio, ar, kad gaunama sutuoktinio parama buvo pareiÅ¡kėjos nuolatinis pragyvenimo Å¡altinis. Vien tik aplinkybė, jog pareiÅ¡kėja gauna invalidumo/netekto darbingumo pensijÄ , reiÅ¡kia, kad ji turi nuolatinių savo pajamų ir galimai jų turėjo praeityje, tačiau jų dydį patvirtinančių įrodymų pareiÅ¡kėja teismui nepateikė.

Nors gaunama pareiÅ¡kėjos pensija savo dydžiu nežymiai ir nesiekia vidutinės socialinio draudimo senatvės pensijos dydžio Lietuvos Respublikoje, tačiau bylos įrodymų visetas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pakankamas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , jog mirusiojo sutuoktinio P. Ž. gaunamos iÅ¡mokos buvo pagrindinis ir nuolatinis pareiÅ¡kėjos pragyvenimo Å¡altinis ir ji buvo visiÅ¡kai savo sutuoktinio iÅ¡laikoma. Tai reiÅ¡kia, kad nors byloje ir nustatyta, jog pareiÅ¡kėja su savo sutuoktiniu iki jo mirties gyveno kartu, tačiau byloje nenustatytos bÅ«tinosios sÄ lygos, sudarančios pagrindÄ praÅ¡omam juridiniam faktui nustatyti.Ä®vertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė ginčo santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, netinkamai vertino byloje surinktus raÅ¡ytinius įrodymus, todėl priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ , kuris naikintinas, o apeliacinis skundas tenkintinas ir klausimas iÅ¡spręstinas iÅ¡ esmės – pareiÅ¡kėjos V.

Ž. pareiÅ¡kimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo kaip nepagrįstas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u s p r e n d ž i a : Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 2 d. sprendimÄ panaikinti, pareiÅ¡kėjos V. Ž. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo atmesti.Å is Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                                              Arūnas Rudzinskas