0c03d76d-e75a-4539-b043-8ecec4a4a0c6 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I-2063-208/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00322-2019-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. balandžio 11 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Donatas Vansevičius, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui J. V., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo J. V. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (po reorganizacijos – Vilniaus pataisos namų), dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas J. V. su skundu (b. l. 1–2) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – LukiÅ¡kių TI-K), priteisti 5 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . Nurodo, kad LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas nuo 2016 m. rugsėjo 27 d. iki 2017 m. vasario 1 d., kamerose Nr. 208, 314, 324, 271, 309, 322 ir 317 bei kitose kamerose, kurių numerių tiksliai neprisimena. Pasak pareiÅ¡kėjo, nebuvo užtikrintas jo privatumas, naudojantis sanitariniu mazgu, jį galėjo matyti pareigÅ«nai per stebėjimo langelį ar kameroje buvę nuteistieji (suimtieji), be to, kamerose nebuvo įrengta ventiliacija, todėl tvyrojo nemalonus kvapas.

Dėl minėtų aplinkybių pareiÅ¡kėjas patyrė neigiamus iÅ¡gyvenimus, todėl jam atlygintina neturtinė žala. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas skundÄ palaikė, prašė jį tenkinti jame nurodytais argumentais. Papildomai paaiÅ¡kino, kad į teismÄ dėl ginčo laikotarpio kreipėsi, tačiau jam buvo priteistas neturtinės žalos atlyginimas dėl minimalaus ploto vienam asmeniui pažeidimo. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime (b. l. 13–19) su skundu nesutinka.

Nurodo, kad pareiÅ¡kėjas jau kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ su skundu dėl kamerų perpildymo, kamerų įrengimo, antisanitarinių laikymo sÄ lygų, sanitarinio mazgo, privatumo ir kt. – administracinė byla Nr. I-3929-208/2017, laikotarpis – nuo 2016 m. rugsėjo 27 d. iki 2017 m. vasario 1 d., kurioje 2017 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu skundas buvo tenkintas iÅ¡ dalies. Teismo žinioje yra administracinė byla tarp tų pačių Å¡alių, dėl tų pačių dalykų ir tuo pačiu pagrindu ir tuo pačiu laikotarpiu, todėl atsakovės atstovas nagrinėjamÄ bylÄ praÅ¡o palikti nenagrinėtÄ .

Lukiškių TI-K kamerų įrengimas, sanitarinio mazgo įrengimas atitinka reikalavimus, nustatytus Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse, patvirtintose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Departamentas) direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 (toliau – Eksploatavimo taisyklės). Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m aukščio, ir toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka Eksploatavimo taisyklių ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d.

įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimus. LukiÅ¡kių TI-K administracija nuolat reikalauja iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarkÄ kamerose, todėl už kamerų tvarkymÄ ir valymÄ atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji, jie aprÅ«pinami bÅ«tinu inventoriumi ir priemonėmis. LukiÅ¡kių TI-K kamerų langai vėdinimui pritaikyti, gyvenamosios kameros vėdinamos per langus, tai atitinka teisės aktų reikalavimus.

Anot atsakovės atstovo, pareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, jo reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio. LukiÅ¡kių TI-K nėra įregistruota pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymų, pareiÅ¡kimų ar skundų dėl laikymo sÄ lygų. Nagrinėjamu atveju nėra visų sÄ lygų, bÅ«tinų valstybės civilinei atsakomybei kilti. Teismas k o n s t a t u o j a: Byloje pareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti 5 000, 00 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ už tai, kad laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 27 d. iki 2017 m. vasario 1 d.

LukiÅ¡kių TI-K sanitarinio mazgo įrengimas neužtikrino pareiÅ¡kėjo privatumo ir kamerose buvo netinkama ventiliacija. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008).

Siekiant nustatyti neteisėtumÄ pagal CK 6.271 straipsnį, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai; kiekvienu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Å iame kontekste paminėtina, kad Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų. LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., LVAT nutartis administracinėse bylose Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009).

Å i aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje (žr., pvz., 2008m. lapkričio 18 d. sprendimÄ byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ , praÅ¡ymo Nr. 871/02). Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ ir, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali bÅ«ti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ .

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ , praÅ¡ymo Nr. 53161/99). AnalogiÅ¡kÄ praktikÄ nuosekliai formuoja ir LVAT (žr., pvz., administracines bylas Nr. A444-619/2008, Nr. A146-1240/2011, Nr. A756-143/2012 ir kt.). Atsakovas praÅ¡o palikti bylÄ nenagrinėtÄ , kadangi pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės jau buvo teismo iÅ¡tirtos administracinėje byloje Nr. I-3929-208/2017, kurioje teismas 2017 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu pareiÅ¡kėjo skundÄ tenkino iÅ¡ dalies ir priteisė jam 126,00 Eur.

Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis, pareiÅ¡kėjas minėtoje byloje prašė atlyginti neturtinę žalÄ tuo pagrindu, kad jis LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 27 d. iki 2017 m. vasario 1 d. buvo laikomas pažeidžiant minimalaus ploto reikalavimus, kamerose buvo bloga ventiliacija, drėgna ir Å¡alta, kameros buvo avarinės bÅ«klės: nuo sienų luposi tinkas, kaupėsi pelėsis. Kamerose nuolat tvyrojo blogas kvapas. Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas praÅ¡o atlyginti neturtinę žalÄ dėl to, jog LukiÅ¡kių TI-K buvo netinkamai įrengtas sanitarinis mazgas, todėl, galimai, nebuvo užtikrintas jo privatumas ir kamerose buvo netinkamas vėdinimas.

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes konstatuotina, jog nagrinėtinos ir atsakovės atstovo nurodytos bylos aplinkybės ir pagrindas skiriasi, todėl praÅ¡ymas palikti bylÄ nenagrinėtÄ atmestinas. PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 27 d. iki 2017 m. vasario 1 d. jis buvo laikomas teisės aktų reikalavimus neatitinkančiomis sÄ lygomis. IÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K atsiliepimo matyti, jog pareiÅ¡kėjas buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K nuo 2016 m. rugsėjo 30 d. iki 2017 m. vasario 1 d. (minėtÄ dienÄ iÅ¡vyko Marijampolės pataisos namus).

Teismas neturi pagrindo abejoti LukiÅ¡kių TI-K pateiktais duomenimis, todėl vadovausis jais, spręsdamas Å¡ioje byloje pareiÅ¡kėjo keliamÄ ginÄÄ . PareiÅ¡kėjas teigia, kad kamerose, kuriose jis buvo laikomas, buvo netinkamai įrengtas sanitarinis mazgas, buvo pažeidžiamas jo privatumas. Tardymo izoliatorių gyvenamųjų patalpų įrengimo reikalavimus nustato Eksploatavimo taisyklės, kurių 14.5 punkte nustatyta, kad kameroje turi bÅ«ti įrengta sanitarinio mazgo patalpa, atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.

Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi bÅ«ti visiÅ¡kai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Tardymo izoliatorių, pataisos namų, nepilnamečių pataisos namų, kalėjimų, atvirų kolonijų, areÅ¡tinių, laisvės atėmimo vietų ligoninių, teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių visuomenės sveikatos saugos reikalavimus nustato Lietuvos higienos norma HN 134:2015. Å ioje higienos normoje nėra nustatyti papildomi reikalavimai sanitarinio mazgo gyvenamojoje kameroje įrengimai. Pagal Europos Ministrų Komiteto rekomendacijos Å¡alims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių” 19.3. punktÄ , kaliniai turi turėti galimybę naudotis sanitariniais įrenginiais, kurie bÅ«tų higieniÅ¡ki ir užtikrintų privatumÄ .

EŽTT 2015 m. sausio 27 d. sprendime, priimtame byloje Neshkov ir kiti prieÅ¡ BulgarijÄ , nurodė, jog galimybė naudotis tinkamai įrengtais ir higieniÅ¡kais sanitariniais mazgais yra ypatingai svarbi užtikrinant asmens orumÄ ; humaniÅ¡ka gyvenamoji aplinka neįmanoma be galimybės tinkamai naudotis tualeto įrenginiais ar galimybės užtikrinti kÅ«no Å¡varÄ . LVAT praktikoje pripažįstama, kad tardymo izoliatoriaus kameroje sanitarinio mazgo atskyrimas nuo likusios kameros gyvenamosios patalpos 1,5 m aukščio sienele nelaikytinas tinkamu sanitarinio mazgo įrengimu pareiÅ¡kėjo privatumo užtikrinimo prasme, kadangi, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nėra visiÅ¡kai atskirtas nuo gyvenamosios patalpos, jis matomas kitiems asmenims, esantiems kameros viduje, taip pat kameros duris atidarantiems pareigÅ«nams, bei, vadovaujantis minėta EŽTT praktika, vertinama, jog tokiu bÅ«du pareiÅ¡kėjo teisė į privatumÄ pažeidžiama (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1882-502/2017, 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-744-1062/2017).

IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų matyti, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas gyvenamosiose kamerose vienas arba kartu su kitais asmenimis. Kaip nurodė LukiÅ¡kių TI-K, Å¡iose gyvenamosiose kamerose yra įrengta sanitarinio mazgo patalpa su klozetu, sanitarinio mazgo patalpa nuo likusio kameros ploto atitverta 1,5 m sienele. Teismas nagrinėjamu atveju nenustatė pagrindo nukrypti nuo LVAT suformuluotos praktikos vertinant sanitarinio mazgo izoliavimÄ nuo likusio kameros ploto. Taigi, nesant duomenų, kad sanitarinis mazgas buvo pilnai atitvertas nuo gyvenamojo kameros ploto, darytina iÅ¡vada, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjo teisė į privatumÄ buvo pažeista, o Å¡iuo aspektu pareiÅ¡kėjo reikalavimas pripažintinas pagrįstu.

PareiÅ¡kėjas skunde pažymėjo, jog kamerose buvo netinkamas vėdinimas. Sveikatos saugos reikalavimus laisvės atėmimo vietose, be kita ko, tardymo izoliatoriuose ir kalėjimuose, nustato Lietuvos higienos norma HN 134:2015, kurios 17 punkte nurodyta, kad turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 3 punktÄ , veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areÅ¡tinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais.

Nors pareiÅ¡kėjas skunde abstrakčiai teigia, kad negalėjo kamerų vėdinti per jose įrengtus langus, tačiau nenurodo, kokiose bÅ«tent kamerose jis negalėjo atidaryti langų. Be to, byloje nenustatyta, jog pareiÅ¡kėjas dėl netinkamo kamerų vėdinimo bÅ«tų kreipęsis į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ . Pažymėtina, jog LukiÅ¡kių TI-K atskira mechaninė gyvenamųjų kamerų vėdinimo ir kondicionavimo sistema nėra privaloma atsižvelgiant į tai, kad kamerose įrengti langai pritaikyti vėdinimui natÅ«raliu bÅ«du ir tai atitinka teisės aktų reikalavimus.

PareiÅ¡kėjas skunde iÅ¡dėstė daugiau argumentų, susijusių su jam nepriimtinomis laikymo sÄ lygomis LukiÅ¡kių TI-K, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant Å¡iÄ administracinę bylÄ ir niekaip nekeičia Å¡iame sprendime padarytos iÅ¡vados, todėl jų teismas nenagrinės. Å iame kontekste paminėtina, kad EŽTT ir LVAT praktikoje ne kartÄ pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieÅ¡ OlandijÄ ; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieÅ¡ SuomijÄ ;

LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011). Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas priteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimÄ , kadangi vien pažeidimo pripažinimo Å¡iuo atveju nepakanka pažeistai teisei apginti. Tačiau, nors pripažintina, kad privatumo sanitariniame mazge trÅ«kumas tam tikrais laikotarpiais sukėlė pareiÅ¡kėjui dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, tačiau, teismo vertinimu, nėra pagrindo visiÅ¡kai tenkinti pareiÅ¡kėjo skundÄ . Atsižvelgiant į nurodytus argumentus dėl CK 6.250 straipsnio taikymo bei į anksčiau konstatuotÄ pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimÄ , pažeidimo mastÄ , trukmę bei intensyvumÄ , taip pat į Lietuvos valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo praÅ¡omas priteisti neturtinės žalos dydis yra mažintinas, todėl pareiÅ¡kėjo skundas tenkintinas iÅ¡ dalies ir nustatytinas atlygintinos neturtinės žalos dydis yra 120 Eur, kuris teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo kriterijų taikymo požiÅ«riu yra adekvatus jo atžvilgiu padarytam teisės pažeidimui ir Å¡iuo požiÅ«riu yra teisingas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132–133 straipsniais, n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo J. V. patenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui J. V. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 120,00 Eur (vienÄ Å¡imtÄ dvideÅ¡imt eurų) neturtinei žalai atlyginti už jo netinkamÄ laikymÄ LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime. LikusiÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Sprendimas apeliacine tvarka per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjas Donatas Vansevičius