2023-04-19 Nr. AB-8284-3-61-3-02273-2021-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-819-624/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02273-2021-2

Procesinio sprendimo kategorija 22.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Malijauskienės ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. Š. skundą atsakovui Lietuvos kariuomenei dėl ekspertinių pažymų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas D. Š. pateikė teismui skundą prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus Karo medicinos tarnybos Karinės medicinos ekspertizės komisijos Regioninės pakomisės Kaune (toliau – ir Komisija Kaune) 2021 m. birželio 1 d. ekspertinio nutarimo pažymą Nr. 1406 (toliau – ir 2021 m. birželio 1 d. Ekspertinio nutarimo pažyma); 2) panaikinti Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus Karo medicinos tarnybos Karinės medicinos ekspertizės komisijos Regioninės pakomisės Klaipėdoje (toliau – ir Komisija Klaipėdoje) 2021 m. birželio 25 d. ekspertinio nutarimo pažymą Nr. 1341 (toliau – ir 2021 m. birželio 25 d. Ekspertinio nutarimo pažyma).

2. Pareiškėjas skunde paaiškino, jog Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos Karinės medicinos ekspertizės komisijos Regioninės Kauno ir Klaipėdos pakomisės pripažino pareiškėją tinkamu tarnybai pagal Tinkamumo karo, šaulio koviniame būryje ar žvalgybos pareigūno tarnybai pagal sveikatos būklę kriterijų (toliau – ir Kriterijai) ir sveikatos būklės įvertinimo metodikos (toliau – ir Metodika), patvirtintų Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2020 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. V-449, 1 skiltį ir nustatytą E sveikatos grupę.

3. Pareiškėjas pažymėjo, jog Komisija Klaipėdoje pripažino jį tinkamu tarnybai tomis pačiomis sąlygomis kaip ir Komisija Kaune, tik papildomai nurodė rekomendacijas: nerekomenduojama (duomenys neskelbtini).

4. Pareiškėjas teigė, kad Ekspertinių nutarimų pažymos priimtos vadovaujantis netinkamai atlikta medicinine ekspertize, realiai neįsigilinus į jo sveikatą apibūdinančius medicininius dokumentus ir realią sveikatos būklę, todėl yra nepagrįstos ir neteisingos. Pareiškėjas pažymėjo, jog jam nustatytos ligos sudaro pagrindą pripažinti jį netinkamu karo tarnybai. Pareiškėjas teigė, jog realiai atlikti karinę tarnybą neturi jokios galimybės dėl sveikatos būklės, tai yra dėl (duomenys neskelbtini) ir t. t. Mokydamasis vidurinėje mokykloje, didesnę mokslo dalį buvo atleistas nuo fizinio lavinimo pamokų dėl (duomenys neskelbtini). Atliekant karinę tarnybą, neišvengiamai teks fizinis krūvis, kurio dėl sveikatos būklės negalės atlaikyti. Pareiškėjas manė, kad didelis fizinis krūvis jo sveikatą gali iš esmės nepataisomai pabloginti.

5. Atsakovas Lietuvos kariuomenė su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

6. Atsakovas pažymėjo, kad asmenų, šaukiamų į privalomąją karo tarnybą, sveikata tikrinama, atranka pagal sveikatos būklę atliekama ir sveikatos sutrikimo sunkumo laipsnis nustatomas vadovaujantis Karinės medicinos ekspertizės nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1125 (toliau – ir KMEN). Medicinos ekspertizė atliekama vadovaujantis Kriterijais, kurie yra suderinti su sveikatos apsaugos ministru.

7. Atsakovas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas ginčija dvi ekspertinio nutarimo pažymas. Tuo tarpu teisines pasekmes sukeliantis ir pagal KMEN 45 punktą skundžiamas aktas yra Karinės ekspertizės komisijos priimtas ekspertinis nutarimas, ne ekspertinio nutarimo pažyma. KMEN 5.4, 5.5, 32-39 punktų prasme ekspertinis nutarimas – Komisijos gydytojų specialistų ekspertinių išvadų pagrindu pirmininko priimtas nutarimas dėl tiriamojo asmens sveikatos būklės, ekspertinio nutarimo pažyma – krašto apsaugos ministro patvirtintos formos pažyma apie priimtą ekspertinį nutarimą. Ekspertinis nutarimas įrašomas į karinės medicinos ekspertizės akto baigiamąją dalį. Tik po to surašoma ekspertinio nutarimo pažyma, į kurią įrašomas prieš tai priimtas ekspertinis nutarimas.

8. Atsakovas teigė, jog pareiškėjas, susipažinęs su 2021 m. birželio 1 d. ekspertiniu nutarimu, pasinaudojo KMEN 42 punkto nustatyta galimybe teikti naujus papildomus kitų sveikatos priežiūros įstaigų dokumentus ir prašyti pakartotinės medicinos ekspertizės. Pakartotinė medicinos ekspertizė 2021 m. birželio 16-25 d. buvo atlikta Komisijoje Klaipėdoje ir 2021 m. birželio 25 d. buvo priimtas naujas ekspertinis nutarimas.

9. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjo sveikatos tikrinimo eiga Komisijoje buvo vykdoma griežtai laikantis KMEN, priimti ekspertiniai nutarimai atitinka Kriterijus. Pareiškėjas skunde neįrodė, kodėl turėtų būti panaikinti Kauno ir Klaipėdos Komisijų sprendimai. Taip pat atsakovas pažymėjo, jog medicinos srities klausimų sprendimas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją. Tokio pobūdžio bylose iš esmės turėtų būti sprendžiamas klausimas ar karinė medicinos ekspertizė buvo atlikta laikantis KMEN ir Kriterijų.

II. 10. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 29 d. sprendimu atmetė pareiškėjo D. Š. skundą kaip nepagrįstą.

11. Teismas nustatė, kad:

11.1. Pareiškėjui karinė medicinos ekspertizė atlikta Komisijoje Kaune 2021 m. birželio 1 d., o Ekspertinis nutarimas priimtas 2021 m. birželio 1 d., kuriuo pareiškėjas pripažintas tinkamu priimti į tarnybą pagal Kriterijų 1 skiltį ir nustatytą E sveikatos grupę.

11.2. Komisija, vadovaudamasi Kriterijais ir remdamasi Ekspertiniu nutarimu, 2021 m. birželio 1 d. priėmė Ekspertinio nutarimo pažymą Nr. 1406, kuria patvirtino, kad pareiškėjas pripažintas tinkamu pagal Kriterijų 1 skiltį ir nustatytą E sveikatos grupę.

11.3. Nesutikdamas su 2021 m. birželio 1 d. ekspertiniu nutarimu, pareiškėjas pateikė naujus papildomus kitų sveikatos priežiūros įstaigų dokumentus ir paprašė atlikti pakartotinę medicinos ekspertizę. 2021 m. birželio 16-25 d. Komisijoje Klaipėdoje buvo atlikta pakartotinė medicinos ekspertizė. 2021 m. birželio 25 d. buvo priimtas naujas ekspertinis nutarimas, kuriuo pareiškėją pripažintas tinkamu tarnybai tomis pačiomis sąlygomis kaip ir Komisijoje Kaune, tik papildomai nurodytos rekomendacijos: nerekomenduojama dirbti (duomenys neskelbtini).

12. Teismas vadovavosi Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 30 straipsniu, Karo prievolės įstatymo 2 straipsnio 15, 20 dalimis, 5 straipsnio 2 dalimi, 6 straipsnio 6 dalimi, 36 straipsniu, KMEN 5.2, 12, 22, 24, 26, 27, 33 punktais, Medicinos ekspertizės akto turinio ir pildymo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos vado 2015 m. gegužės 18 d. įsakymu Nr. V-424 „Dėl medicinos ekspertizės akto turinio ir pildymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (2020 m. liepos 15 d. akto redakcija).

13. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjui šioje byloje teisines pasekmes sukelia Komisijos Klaipėdoje 2021 m. birželio 25 d. priimtas ekspertinis nutarimas, kuriuo pareiškėjas pripažintas tinkamu tarnybai pagal E sveikatos grupę.

14. Įvertinęs teisinį reguliavimą bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas sprendė, kad nagrinėjamoje byloje neturi būti pasisakoma, ar medicininių kriterijų vertinimą KMEK atliko pagal realią pareiškėjo sveikatos būklę, o tik turėtų būti tikrinama, ar KMEK, atlikdama pareiškėjo tinkamumo profesinei karo tarnybai specializuotą medicininę ekspertizę, laikėsi pirmiau minėtuose teisės aktuose nurodytų pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.

15. Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, darė išvadą, kad pakartotinės karinės medicinos ekspertizės metu, kurią atliko kiti gydytojai nei pirmąjį kartą, buvo dar kartą išsamiai patikrinta pareiškėjo sveikatos būklė, teisingai nustatytas tinkamumas atlikti karo tarnybą bei priimtas pagrįstas 2021 m. birželio 25 d. ekspertinis nutarimas. Teismo vertinimu, nenustatyta prieštaravimų tarp sveikatos priežiūros įstaigų nustatytų diagnozių ir Komisijų diagnozių. Dviejų skirtingų Komisijų atliktas pareiškėjo sveikatos būklės vertinamas leidžia pagrįstai teigti, kad tinkamumas atlikti karo tarnybą buvo įvertintas teisingai, laikantis tiek KMEN, tiek Kriterijuose nustatytų sąlygų. Komisijų Kaune ir Klaipėdoje gydytojai, priimdami ekspertines išvadas, įvertino visus medicininius duomenis apie pareiškėjo sveikatos būklę, ne tik savo gydytojų, bet ir pareiškėjo pateiktus. Todėl pareiškėjo argumentai, kad ekspertiniai nutarimai buvo priimti realiai neįsigilinus į sveikatą apibūdinančius medicininius dokumentus ir į sveikatos būklę natūroje, yra visiškai nepagrįsti.

16. Teismas pažymėjo, jog nustatant pareiškėjo tinkamumą tarnybai, vertinama tiriamojo ekspertizės metu esama sveikatos būklė. Teismas atkreipė dėmesį į pareiškėjo teisę Karo medicinos tarnybai teikti naujus papildomus kitų sveikatos priežiūros įstaigų dokumentus ir prašyti pakartotinės medicinos ekspertizės.

17. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes ir vadovaudamasi aukščiau nurodytu teisiniu reglamentavimu, darė išvadą, kad Komisija Kaune, priimdama 2021 m. birželio 1 d. ekspertinį nutarimą bei Komisija Klaipėdoje, priimdama 2021 m. birželio 25 d. ekspertinį nutarimą, atliko jų kompetencijai priskirtas funkcijas, laikėsi visų pagrindinių procedūrų, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimų pagrįstumą. Ekspertiniai nutarimai yra pagrįsti faktinėmis aplinkybėmis – diagnostiniais tyrimais, gydytojų konsultacijomis, teisės aktais, priimti vadovaujantis ne tik savo gydytojų, bet ir pareiškėjo pateiktais medicininiais dokumentais. Teismas sprendė, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

III. 18. Pareiškėjas D. Š. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – 2021 m. birželio 25 d. Komisijos Klaipėdoje „Ekspertinio nutarimo pažymą“ Nr. 1341 panaikinti, o dalyje dėl 2021 m. birželio 1 d. Komisijos Kaune „Ekspertinio nutarimo pažymos“ Nr. 1406 panaikinimo administracinę bylą nutraukti.

19. Pareiškėjas pažymėjo, kad priėmus paskesnį ekspertinį nutarimą ir išrašius naują pažymą, Komisijos Kaune 2021 m. birželio 1 d. Ekspertinio nutarimo pažyma Nr. 1406 netenka galios, vadinasi teismas privalėjo administracinę bylą dalyje, kuria pareiškėjas prašė panaikinti 2021 m. birželio 1 d. Komisijos Kaune „Ekspertinio nutarimo pažymą“ Nr. 1406, nutraukti, o ne skundą atmesti.

20. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas iš esmės sprendime perrašė atsakovo pateiktą atsiliepimą į skundą ir padarė nepagrįstą ir neteisėtą išvadą, kad Komisija Kaune, priimdama 2021 m. birželio 1 d. ekspertinį nutarimą, bei Komisija Klaipėdoje, priimdama 2021 m. birželio 25 d. ekspertinį nutarimą, atliko jų kompetencijai priskirtas funkcijas, laikėsi visų pagrindinių procedūrų, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimų pagrįstumą, kad ekspertiniai nutarimai yra pagrįsti faktinėmis aplinkybėmis: diagnostiniais tyrimais, gydytojų konsultacijomis ir teisės aktais, priimti vadovaujantis ne tik savo gydytojų, bet ir pareiškėjo pateiktais medicininiais dokumentais. Pareiškėjo nuomone, tokia išvada neatitinka tikrovės, kadangi nei Komisija, nei pirmosios instancijos teismas apskritai pareiškėjo paaiškinimų ir pateiktų įrodymų netyrė ir nevertino.

21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartojo jam diagnozuotas ligas, kuriomis sirgo ir serga, bei dėl jų patiriamus negalavimus, taikytus gydymus.

22. Pareiškėjo įsitikinimu, jis dėl sveikatos būklės, tai yra dėl (duomenys neskelbtini) ir t.t. neturi jokios galimybės realiai atlikti karinę tarnybą. Mokydamasis vidurinėje mokykloje, didesnę mokslo dalį jis buvo atleistas nuo fizinio lavinimo pamokų dėl (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas, atlikdamas karinę tarnybą, neišvengiamai turės fizinį krūvį, kurio dėl sveikatos būklės jis negalės atlaikyti. Pareiškėjas mano, kad didelis fizinis krūvis jo sveikatą gali iš esmės nepataisomai pabloginti.

23. Dėl teismo nurodytos galimybės atlikti papildomą ekspertinį tyrimą, pareiškėjas nurodo, kad kai buvo nuvykęs ekspertiniam tyrimui į Komisiją Klaipėdoje, ekspertai jam nedviprasmiškai paaiškino, kad netikslinga teikti papildomus dokumentus, nes pirmą ekspertinį tyrimą atlikusios Komisijos Kaune sprendimas nebus keičiamas. Vadinasi, kad ir kokius medicininius dokumentus pareiškėjas pateiks ekspertinį tyrimą atliekančiai įstaigai, Komisija savo nutarimo nekeis.

24. Atsakovas Lietuvos kariuomenė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

25. Atsakovas nurodo, jog Komisija Klaipėdoje, priėmė objektyvų, teisėtą ir pagrįstą ekspertinį nutarimą ir pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas yra tinkamas privalomajai pradinei karo tarnybai, todėl nėra teisinio pagrindo jį naikinti. Apeliaciniame skunde nurodyti nesutikimo su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentai yra deklaratyvūs, nedetalizuoti, abstraktūs, paremti bendro pobūdžio kaltinimais bei neobjektyvumu, todėl nesuponuoja kitokio bylos išnagrinėjimo rezultato. Pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino ir teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

26. Atsakovas akcentuoja, kad apeliaciniame skunde ir toliau teikiami nepagrįsti reikalavimai dėl „Ekspertinio nutarimo pažymų“, kurios iš esmės negali būti skundo dalyku, nors pirmos instancijos teismo posėdžio metu ir Sprendime šis klausimas buvo išaiškintas. Atsakovas pažymi, kad ekspertinio nutarimo pažyma yra tik patvirtinimas apie priimtą ekspertinį nutarimą ir nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių.

27. Atsakovas nesutinka su pareiškėju, kad dalyje dėl 2021 m. birželio 1 d. ekspertinės nutarimo pažymos panaikinimo byla turėjo būti nutraukta, nes toks pareiškėjo prašymas iš esmės neatitinka Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio nuostatų.

28. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjui šioje byloje teisines pasekmės sukėlė ir ginčo objektu yra po pakartotinai atliktos karinės medicininės ekspertizės priimtas 2021 m. birželio 25 d. ekspertinis nutarimas, kuriuo jis buvo pripažintas tinkamu tarnybai pagal E sveikatos grupę su 6 laipsnio apribojimu bei pateiktos rekomendacijos. Pakartotinės karinės medicinos ekspertizės metu, kurią atliko kiti gydytojai nei pirmąjį kartą, buvo dar kartą išsamiai patikrinta pareiškėjo sveikatos būklė, teisingai nustatytas tinkamumas atlikti karo tarnybą bei priimtas pagrįstas ekspertinis nutarimas. Atsakovas pažymi, kad Lietuvos kariuomenė neginčija pareiškėjo turimų ligų, o tarp kitų sveikatos priežiūros įstaigų nustatytų diagnozių ir Komisijų nustatytų diagnozių jokių prieštaravimų nėra. Komisijos Klaipėdoje gydytojai priimdami ekspertines išvadas įvertino visus tuo metu turimus medicininius duomenis apie pareiškėjo sveikatos būklę. Dviejų skirtingų Komisijų atliktas pareiškėjo sveikatos būklės vertinamas leidžia pagrįstai teigti, kad tinkamumas atlikti karo tarnybą buvo įvertintas teisingai, laikantis tiek KMEN, tiek Kriterijuose nustatytų sąlygų, todėl pareiškėjo argumentai, kad ekspertiniai nutarimai buvo priimti realiai neįsigilinus į sveikatą apibūdinančius medicininius dokumentus ir į sveikatos būklę natūroje yra visiškai nepagrįsti.

29. Atsakovas dar kartą pažymi, kad karinės medicinos ekspertizės metu buvo vertinami tuo metu visi turimi duomenys apie pareiškėjo sveikatos būklę. Atsakovas neginčija fakto, kad po atliktos karinės medicinos ekspertizės pareiškėjo sveikatos būklė galėjo pablogėti, būtent tam ir skirtos KMEN 42 punkto nuostatos dėl pakartotinės karinės medicinos atlikimo. Apeliantas po 2021 m. birželio 25 d. Komisijos Klaipėdoje priimto ekspertinio nutarimo daugiau į Komisiją nesikreipė, tik pirmos instancijos teismui pateikė naujus dokumentus apie savo galimai pablogėjusią sveikatos būklę.

30. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai yra klaidingi, kad asmenims, kurių sveikatos būklė po karinės medicinos ekspertizės pablogėjo ir jie tampa nebetinkami karo tarnybai, pakartotinės karinės medicinos ekspertizės metu sprendimas nebūtų keičiamas ir toks asmuo būtų šaukiamas į karo tarnybą. Keisti sprendimus dėl tinkamumo karo tarnybai pakartotinės ekspertizės metu yra normali praktika, priešingi teiginiai yra visiškai nepagrįsti.

31. Iš skundžiamo 2021 m. birželio 25 d. ekspertinio nutarimo matyti, kad Komisijos Klaipėdoje pirmininkas priimdamas sprendimą rėmėsi kompetentingų gydytojų išvadomis, kitų sveikatos įstaigų pateiktais duomenimis, išanalizuodamas pareiškėjo buvusias / esamas ligas, išsamiai išnagrinėjęs pareiškėjo sveikatos sutrikimus. Taip pat, atsižvelgiant į pareiškėjo turimas ligas, buvo pateiktos rekomendacijos, skirtos nustatyti į kokias pareigas karo prievolininkas galėtų būti skiriamas pagal sveikatos būklę.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 32. Byloje nagrinėjimas ginčas dėl Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos Karinės medicinos ekspertizės komisijos Regioninės Kauno pakomisės 2021 m. birželio 1 d. ekspertinio nutarimo, kurio pagrindu išduota pareiškėjo prašoma panaikinti pažyma Nr. 1406, ir Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos Karinės medicinos ekspertizės komisijos Regioninės Klaipėdos pakomisės 2021 m. birželio 25 d. ekspertinio nutarimo, kurio pagrindu išduota pareiškėjo prašoma panaikinti pažyma Nr. 1341, teisėtumo ir pagrįstumo.

33. Byloje nustatyta, kad pareiškėjui atlikta karinė medicinos ekspertizė Komisijoje Kaune, parengtas Karo medicinos tarnybos vado 2015 m. gegužės 18 d. įsakymu Nr. V-424 patvirtintos formos Medicinos ekspertizės aktas Nr. 1406/2021, kuriame minėtos pakomisės Komisijos ekspertai ekspertinių išvadų lentelėje pateikė išvadas, pagal kurias šios pakomisės pirmininkas 2021 m. birželio 1 d. priėmė nutarimą (toliau – 2021 m. birželio 1 d. ekspertinis nutarimas), kad pareiškėjas yra tinkamas priimti į tarnybą pagal Kriterijų 1 skiltį ir nustatytą E sveikatos grupę. Minėto ekspertinio nutarimo pagrindu buvo išduota 2021 m. birželio 1 d. ekspertinio nutarimo pažyma Nr. 1406, kurioje nurodyta, kad priimtas ekspertinis sprendimas dėl tinkamumo priimant į tarnybą, šio ekspertinio sprendimo galiojimo ir apskundimo tvarka.

34. Nesutikdamas su 2021 m. birželio 1 d. ekspertiniu nutarimu, pareiškėjas pateikė naujus papildomus kitų sveikatos priežiūros įstaigų dokumentus ir paprašė atlikti pakartotinę medicinos ekspertizę. 2021 m. birželio 16-25 d. Komisijoje Klaipėdoje buvo atlikta pakartotinė medicinos ekspertizė, parengtas patvirtintos formos Medicinos ekspertizės aktas Nr. 1341/2021, kuriame minėtos pakomisės ekspertai ekspertinių išvadų lentelėje pateikė išvadas, pagal kurias šios pakomisės pirmininkas 2021 m. birželio 25 d. priėmė naują nutarimą (toliau – 2021 m. birželio 25 d. ekspertinis nutarimas), kuriuo pripažino pareiškėją tinkamu tarnybai tomis pačiomis sąlygomis kaip ir Komisija Kaune (pagal Kriterijų 1 skiltį ir nustatytą E sveikatos grupę). Minėto ekspertinio nutarimo pagrindu išduota 2021 m. birželio 25 d. ekspertinio nutarimo pažyma Nr. 1341, kurioje nurodyta, kad priimtas ekspertinis sprendimas dėl pareiškėjo tinkamumo priimant į tarnybą pagal Kriterijų 1 skiltį ir nustatytą E sveikatos grupę, ir rekomendacijos: nerekomenduojama dirbti (duomenys neskelbitni), taip pat nurodyta šio ekspertinio sprendimo apskundimo tvarka ir galiojimas.

35. Pareiškėjas nesutiko su tokiais Komisijų Kaune ir Klaipėdoje sprendimais ir pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuriuo prašė panaikinti 2021 m. birželio 1 d. ekspertinio nutarimo pažymą Nr. 1406 ir 2021 m. birželio 25 d. ekspertinio nutarimo pažymą Nr. 1341.

36. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė. Teismas konstatavo, kad pareiškėjui šioje byloje teisines pasekmes sukelia Komisijos Klaipėdoje 2021 m. birželio 25 d. priimtas ekspertinis nutarimas, kuriuo pareiškėjas pripažintas tinkamu tarnybai pagal E sveikatos grupę. Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, teismas konstatavo, kad pakartotinės karinės medicinos ekspertizės metu, kurią atliko kiti gydytojai nei pirmąjį kartą, buvo dar kartą išsamiai patikrinta pareiškėjo sveikatos būklė, nustatytas tinkamumas atlikti karo tarnybą bei priimtas pagrįstas 2021 m. birželio 25 d. ekspertinis nutarimas. Teismo vertinimu, nenustatyta prieštaravimų tarp sveikatos priežiūros įstaigų nustatytų diagnozių ir Komisijų diagnozių. Dviejų skirtingų Komisijų atliktas pareiškėjo sveikatos būklės vertinamas leidžia pagrįstai teigti, kad tinkamumas atlikti karo tarnybą buvo įvertintas teisingai, laikantis tiek KMEN, tiek Kriterijuose nustatytų sąlygų. Komisijų Kaune ir Klaipėdoje gydytojai, priimdami ekspertines išvadas, įvertino visus medicininius duomenis apie pareiškėjo sveikatos būklę. Ekspertiniai nutarimai yra pagrįsti faktiniais duomenimis (diagnostiniais tyrimais, gydytojų konsultacijomis) ir teisės aktais, priimti įvertinus ne tik Komisijos gydytojų sudarytus, bet ir pareiškėjo pateiktus medicininius dokumentus.

37. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo apeliacinio teismo panaikinti 2021 m. birželio 25 d. ekspertinio nutarimo pažymą, o dalyje dėl 2021 m. birželio 1 d. ekspertinio nutarimo pažymos panaikinimo, administracinę bylą nutraukti, atsižvelgiant į tai, kad pastarasis dokumentas nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, teigia, kad teismas iš esmės sprendime tik perrašė atsakovo pateiktą atsiliepimą į skundą, nei Komisija, nei teismas pareiškėjo paaiškinimų ir pateiktų įrodymų netyrė ir nevertino.

38. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 139 straipsnis nustato, kad įstatymo nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos piliečiai privalo atlikti karo ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą.

39. Vadovaujantis Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (redakcija galiojusi nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. birželio 30 d.) 30 straipsniu į privalomąją karo tarnybą Lietuvos Respublikos piliečiai šaukiami Karo prievolės įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka.

40. Karo prievolės įstatymo (redakcija galiojanti nuo 2021 m. sausio 1 d.) 6 straipsnio, nustatančio šaukimo į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą tvarką, 6 dalis numato, kad karo prievolininkai skiriami atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą tik teisės aktų nustatyta tvarka patikrinus jų sveikatą ir nustačius, kad jie tinkami atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą. Šio Įstatymo 36 straipsnis įtvirtina, kad Vyriausybės nustatyta tvarka ir periodiškumu karo prievolininkų sveikatą tikrina krašto apsaugos sistemos sveikatos priežiūros įstaigos, kurios naudojasi ir kitų, krašto apsaugos sistemai nepriklausančių, sveikatos priežiūros įstaigų teikiamomis paslaugomis.

41. Krašto apsaugos ministro 2020 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. V-449 patvirtinti Tinkamumo karo, šaulio koviniame būryje ar žvalgybos pareigūno tarnybai pagal sveikatos būklę kriterijai (Kriterijai) bei Sveikatos būklės įvertinimo metodiką (Metodika). Pagal minėtą metodiką karinės medicinos ekspertizės metu Karinės medicinos ekspertizės komisijos (toliau – ir KMEK) pakomisės gydytojas, vadovaudamasis Kriterijais, nustato apribojimo laipsnį pagal kiekvieną susirgimą ar sveikatos būklę ir įrašo jį į ekspertinę išvadą ir medicinos ekspertizės akto atitinkamą skiltį kartu su susirgimo ar patologinės būklės pavadinimu ir kodu pagal Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtąjį pataisytą ir papildytą leidimą „Sisteminis ligų sąrašas“ (Australijos modifikacija, TLK-10-AM). Medicinos ekspertizės akto atitinkamos skilties apribojimo laipsnio skaitinė reikšmė lygi didžiausiam toje skiltyje nustatyto apribojimo laipsniui (Metodikos 15 p.). Sveikatos grupę nustato KMEK pakomisės pirmininkas, įvertinęs KMEK pakomisės gydytojų specialistų ekspertines išvadas, nustatytus apribojimo laipsnius ir bendrą asmens sveikatos būklę (Metodikos 17 p.). Nustačius asmens tinkamumą tarnybai, teikiamos rekomendacijos dėl ribojimų tarnybai, atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos vado nustatyta tvarka (Metodikos 18 p.).

42. Karinės medicinos ekspertizės nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1125 (redakcija galiojusi nuo 2021 m. vasario 6 d. iki 2022 m. liepos 31 d.) (toliau – ir KMEN), nustato, be kita ko, privalomosios karo tarnybos karių, savanoriškosios nenuolatinės karo tarnybos karių, kariūnų ir žvalgybos pareigūnų bei šaulių, tarnaujančių koviniuose būriuose, sveikatos tikrinimo, atrankos pagal sveikatos būklę ir sveikatos sutrikimo sunkumo laipsnio nustatymo, taip pat kitų šaulių ir atsargos karių sveikatos sutrikimo sunkumo laipsnio nustatymo tvarką (1 p.).

Minėti nuostatai numato, kad asmenų, nurodytų Nuostatų 1 punkte, sveikata tikrinama, atranka pagal sveikatos būklę atliekama ir sveikatos sutrikimo sunkumo laipsnis nustatomas Lietuvos kariuomenės karinės medicinos ekspertizės komisijos (toliau – Komisija). KMEN apibrėžia sąvokas ekspertinis nutarimas, ekspertinio nutarimo pažyma bei ekspertinė išvada. Ekspertinis nutarimas laikomas pagal ekspertines išvadas Komisijos pakomisės pirmininko (toliau – Komisijos pirmininkas, pirmininkas) priimtas sprendimas dėl tiriamo asmens sveikatos būklės ar sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnio (5.5 p.), ekspertinio nutarimo pažyma – krašto apsaugos ministro patvirtintos formos pažyma apie priimtą ekspertinį nutarimą (5.4 p.), ekspertinė išvada – Komisijos gydytojo specialisto, šeimos gydytojo ar Karinės gydytojų konsultacinės komisijos išvada, pateikta atlikus tiriamo asmens sveikatos būklės karinę medicinos ekspertizę (5.2 p.).

Pagal KMEN 5.7 punktą karinė medicinos ekspertizė (toliau – medicinos ekspertizė) – asmens sveikatos būklės įvertinimas, tinkamumo tarnybai ir (ar) sveikatos sutrikimo sunkumo laipsnio nustatymas, taip pat ekspertinės nuomonės apie galimybę asmens žūties (mirties) ar sveikatos sutrikimo priežastį susieti su jo tarnybinių pareigų vykdymu ar statusu teikimas. Medicinos ekspertizė yra viena iš specializuotosios medicinos ekspertizės rūšių. Regioninė pakomisė atlieka karo prievolininkų, šaukiamų į privalomąją karo tarnybą, asmenų, stojančių į savanorišką nenuolatinę karo tarnybą, šaulių, stojančių į kovinius būrius, privalomosios karo tarnybos karių (išskyrus nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos karius), šaulių, tarnaujančių koviniuose būriuose, medicinos ekspertizę (10.2.1 p.).

Medicinos ekspertizė atliekama vadovaujantis sveikatos būklės įvertinimo metodika ir tinkamumo karo, šaulio koviniame būryje ar žvalgybos pareigūno tarnybai pagal sveikatos būklę kriterijais (toliau – kriterijai), patvirtintais krašto apsaugos ministro, suderinus su sveikatos apsaugos ministru (22 p.). Atvykęs atlikti medicinos ekspertizės asmuo pateikia Nuostatų 18 punkte nurodytus dokumentus. Registruotojas privalo patikrinti asmens tapatybę ir pateiktų dokumentų galiojimą. Jeigu asmuo turi laikinojo nedarbingumo pažymėjimą, Komisijos pirmininkas sprendžia, ar gali būti atlikta medicinos ekspertizė (23 p.).

Atliekant medicinos ekspertizę, tikrinama asmens sveikatos būklė, susipažįstama su jo medicininių tyrimų ir medicinos dokumentų duomenimis. Medicinos ekspertizei atlikti reikalingų medicininių tyrimų apimtį nustato KMT vadas (24 p.). Komisijos gydytojai atlieka medicinos ekspertizę: įvertina pateiktus medicinos dokumentus, anamnezės duomenis, duomenis apie diagnozuotas tiriamo asmens ligas; pagal kompetenciją atlieka klinikinį tyrimą; įvertina klinikinių, laboratorinių, instrumentinių tyrimų rezultatus ir kitus duomenis apie tiriamo asmens sveikatos būklę, konsultantų išvadas ir medicinos ekspertizės duomenis įrašo į krašto apsaugos ministro nustatytos formos medicinos ekspertizės aktą (toliau – medicinos ekspertizės aktas) (26 p.).

Vadovaudamasis medicinos ekspertizės rezultatais ir atsižvelgdamas į medicinos ekspertizės tikslą, Komisijos gydytojas priima ekspertinę išvadą. Ši išvada įrašoma į medicinos ekspertizės aktą. Išvadoje nurodoma: ligos pavadinimas (jeigu ji diagnozuojama), ją atitinkanti kriterijuose nustatyta ligų grupė, ligos kodas pagal Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtąjį pataisytą ir papildytą leidimą „Sisteminis ligų sąrašas“ (Australijos modifikacija, TLK-10-AM), apribojimo laipsnis ir rekomendacijos dėl ribojimų tarnybai, kurios teikiamos KMT vado nustatyta tvarka atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę.

Apribojimo laipsnis nerašomas, kai tarnyba atidedama, asmuo pripažįstamas netinkamu tarnybai (27 p.). Jeigu yra indikacijų arba nepakanka duomenų apie asmens sveikatą, Komisijos pirmininkas ir gydytojas siunčia asmenį ištirti papildomai, konsultuotis ar patikslinti diagnozės į kitus Lietuvos kariuomenės padalinius, vykdančius sveikatinimo veiklą, ar kitas asmens sveikatos priežiūros įstaigas, teikiančias antrinio ir (ar) tretinio lygių asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Asmenys, ištirti papildomai, grįžta pas tyrimą, konsultaciją ar diagnozės patikslinimą skyrusį Komisijos pirmininką ir gydytoją ar jį pavaduojantį asmenį, toliau atliekama jų medicinos ekspertizė (29 p.).

Komisijos pirmininkas priima ekspertinį nutarimą ne vėliau kaip per tris darbo dienas Komisijos gydytojams pateikus ekspertines išvadas. Jeigu priimant ekspertinį nutarimą kyla įtarimų dėl ekspertinės išvados pagrįstumo, Komisijos pirmininkas turi teisę pareikalauti, kad abejotiną ekspertinę išvadą priėmęs Komisijos gydytojas pateiktų motyvuotą paaiškinimą raštu per tris darbo dienas po to, kai visi gydytojai pateikia ekspertines išvadas. Jeigu Komisijos gydytojas negali pagrįsti ekspertinės išvados, Komisijos pirmininko sprendimu ekspertinę išvadą priima Karinė gydytojų konsultacinė komisija.

Šiuo atveju ekspertinis nutarimas priimamas per tris darbo dienas nuo paaiškinimų gavimo arba Karinės gydytojų konsultacinės komisijos ekspertinės išvados priėmimo (32 p.). Ekspertiniame nutarime nurodoma nustatyta sveikatos grupė (jeigu ji nustatoma) ir (ar) sveikatos sutrikimo sunkumo laipsnis, tinkamumas tarptautinei operacijai, rekomendacijos dėl ribojimų tarnybai (33 p.). Komisijos sekretorius ekspertinį nutarimą ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo nutarimo priėmimo dienos įrašo į Krašto apsaugos ministerijos informacinę sistemą (kai duomenys tvarkomi šioje sistemoje) ir užpildo ekspertinio nutarimo pažymą, kurią pasirašo Komisijos pirmininkas (37 p.).

Į ekspertinio nutarimo pažymą įrašoma: ekspertinio nutarimo numeris, nutarimo data, ekspertinis nutarimas, asmens sveikatos grupė (jeigu ji nustatoma), ekspertinio nutarimo galiojimo data, rekomendacijos dėl ribojimų tarnybai bei sveikatos sutrikimo sunkumo laipsnis ir liekamieji reiškiniai (jei asmuo buvo siųstas sveikatos sutrikimo sunkumo laipsniui nustatyti). Rekomendacijomis dėl ribojimų tarnybai privaloma vadovautis skiriant asmenį į pareigas (38 p.). Ekspertinio nutarimo pažymos kopija ar Krašto apsaugos ministerijos informacinėje sistemoje esantys ekspertinio nutarimo duomenys (kai duomenys tvarkomi šioje sistemoje) perduodami institucijai ar jos padaliniui, siuntusiam asmenį į Komisiją, per tris darbo dienas priėmus ekspertinį nutarimą.

Institucija ar jos padalinys, siuntęs asmenį į Komisiją, jį apie šį nutarimą privalo informuoti per penkias darbo dienas nuo ekspertinio nutarimo gavimo arba, kai yra objektyvių priežasčių (liga, komandiruotė ir kita), dėl kurių per nurodytą laiką negalima informuoti apie nutarimą, – kitą dieną šioms priežastims išnykus. Ištirtas asmuo ekspertinio nutarimo pažymos kopiją, pateikęs rašytinį prašymą, gali atsiimti Komisijoje (39 p.). Komisijos pirmininkas, gavęs iš sveikatos priežiūros ar kitų įstaigų papildomos informacijos apie asmens, kuriam atlikta medicinos ekspertizė, sveikatos būklę (kai ši informacija gali turėti įtakos nustatant asmens tinkamumą tarnybai), privalo inicijuoti pakartotinę medicinos ekspertizę, įvertinti gautą naują informaciją ir priimti naują ekspertinį nutarimą (42 p.).

Ekspertiniai nutarimai gali būti skundžiami teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka per vieną mėnesį skaičiuojant nuo dienos, kurią asmuo buvo informuotas apie priimtą ekspertinį nutarimą, išskyrus ekspertinius nutarimus dėl asmens sveikatos sutrikimo sunkumo laipsnio nustatymo. Šie ekspertiniai nutarimai gali būti skundžiami teismui per dešimt dienų nuo jų įteikimo kariui, jo šeimos nariams ar jų prašymu kitam kario interesams atstovaujančiam asmeniui (45 p.).

43. Nors nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde suformulavo reikalavimus panaikinti 2021 m. birželio 1 d. ir 2021 m. birželio 25 d. ekspertinių nutarimų pažymas, tačiau kaip matyti iš pareiškėjo skundo ir apeliacinio skundo turinio, pasisakymų teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu, pareiškėjas nesutinka su išvada, kad yra tinkamas karinei tarnybai dėl savo sveikatos būklės, t. y. nesutinka su 2021 m. birželio 1 d. ir 2021 m. birželio 25 d. ekspertiniais nutarimais. Įvertinus KMEN nuostatas dėl ekspertinio nutarimo ir ekspertinio nutarimo pažymų, darytina išvada, kad ekspertinio nutarimo pažymos yra dokumentas, apie pagal ekspertines išvadas Komisijos pakomisės pirmininko priimtą sprendimą dėl tiriamo asmens sveikatos būklės ar sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnio. Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nėra ginčo dėl pareiškėjo tikslo ginčyti 2021 m. birželio 1 d. ir 2021 m. birželio 25 d. ekspertinius nutarimus, kuriais Komisijų pirmininkai, įvertinę Komisijos ekspertų išvadas, pripažino, kad pareiškėjas yra tinkamas tarnybai.

44. Apeliaciniame skunde pareiškėjas iš esmės prašo panaikinti 2021 m. birželio 25 d. ekspertinį nutarimą, o administracinę bylą dalyje dėl 2021 m. birželio 1 d. ekspertinio nutarimo nutraukti. Pareiškėjas savo reikalavimą nutraukti administracinę bylą skundo dalyje grindžia argumentais, kad, atlikus paskesnę karinę medicininę ekspertizę Klaipėdoje, pirmosios pagrindu priimti dokumentai neteko galios. Teisėjų kolegija, įvertinusi į KMEN 42 punkto nuostatą, taip pat tai, kad paskesniame ekspertiniame nutarime numatyta papildomų rekomendacijų pareiškėjui atliekant privalomąją karinę tarnybą, pritaria su pirmosios instancijos teismo išvadai, kad priėmus 2021 m. birželio 25 d. ekspertinį nutarimą, 2021 m. birželio 1 d. ekspertinis nutarimas neteko galios, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu atmesti šią skundo dalį: byla dalyje 2021 m. birželio 1 d. ekspertinio nutarimo, kuris pareiškėjui pasekmių nesukelia, turėjo būti nutraukta (ABTĮ 103 str. 1 p.) Atsižvelgiant į tai, aptarta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis yra keistina.

45. Pareiškėjas apeliaciniame skunde tvirtina, kad Komisija Klaipėdoje ir pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į jo pateiktus duomenis dėl sveikatos būklės. Tačiau pažymėtina, kad Komisijos pirmininkas priima apibendrintą išvadą, įvertinęs Komisijos ekspertų išvadas. Eksperto išvada – tai Komisijos gydytojo specialisto, šeimos gydytojo ar Karinės gydytojų konsultacinės komisijos išvada, pateikta atlikus tiriamo asmens sveikatos būklės karinę medicinos ekspertizę (KMEN 5.2 p.). Pareiškėjas nenurodė koks ekspertas, kokias konkrečiai Kriterijų ir Metodikos nuostatas pažeidė, kokios KMEN nustatytos tvarkos, nurodytų pagrindinių procedūrų, o ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Todėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai, kad Komisija Klaipėdoje ir pirmosios instancijos teismas nevertino jo pateiktų duomenų apie sveikatos būklę yra, iš esmės deklaratyvūs.

46. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr. 2014 m. kovo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-136/2014, 2021 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2412-602/2020) aiškinama, kad pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Nagrinėdamas ginčą, teismas turi patikrinti viešojo administravimo subjekto priimto akto teisėtumą šiais aspektais: ar jis priimtas kompetentingo subjekto; ar buvo laikytasi pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2013 m. kovo 7 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A502-22/2013) pažymėjo, jog specialių mokslo žinių reikalaujantis medicinos srities klausimų sprendimas nepatenka į administracinio teismo kompetencijos ribas. Dėl to, teisėjų kolegija sprendė, kad nagrinėjamoje byloje neturi būti pasisakoma, ar medicininių kriterijų vertinimą KMEK atliko pagal realią pareiškėjo sveikatos būklę, o tik turėtų būti tikrinama, ar KMEK, atlikdama pareiškėjo tinkamumo profesinei karo tarnybai specializuotą medicininę ekspertizę, laikėsi pirmiau minėtuose teisės aktuose nurodytų pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.

47. Pažymėtina, kad pakartotinės ekspertizės metu atliktas (duomenys neskelbtini).

48. Pažymėtina, kad pareiškėjas procesiniuose dokumentuose nurodo iš esmės tik bendrą nesutikimą su Komisijos atliktu diagnostinių tyrimų, gydytojų konsultacijų bei medicininių dokumentų galutiniu vertinimu, motyvuodamas blogėjančia sveikatos būkle bei teiginiu, kad privaloma karinė tarnyba gali nepataisomai pabloginti jo sveikatą dar labiau, tačiau nepateikia jokių konkrečių argumentų dėl KMEN, Kriterijų, Metodikos ar kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimo pakartotinės ekspertizės metu. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra teisinio ir faktinio pagrindo apeliacinio skundo argumentais naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl 2021 m. birželio 25 d. ekspertinio nutarimo.

49. Pažymėtina, kad KMEN nėra nuostatų dėl pakartotinės ekspertizės atlikimo, jeigu paaiškėja papildoma informacija apie asmens, kuriam atlikta medicinos ekspertizė, sveikatos būklę (kai ši informacija gali turėti įtakos nustatant asmens tinkamumą tarnybai), skaičiaus, todėl esant naujai tokio pobūdžio informacijai, pareiškėjas turi teisę kreiptis dėl pakartotinės ekspertizės atlikimo. Pareiškėjo teiginiai, kad jis Komisijoje buvo informuotas, jog pakartotinė ekspertizė nebus atliekama, nėra nei pagrįsti įrodymais, nei šios bylos (dėl 2021 m. birželio 25 d. ekspertinio nutarimo panaikinimo) dalykas (pareiškėjas viešojo administravimo subjekto aktus, priimtus pasikreipus dėl pakartotinės ekspertizės atlikimo, galėtų skųsti teisės aktais nustatyta tvarka).

50. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pareiškėjos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies: byla dalyje dėl pareiškėjo skundo reikalavimo panaikinti 2021 m. birželio 1 d. ekspertinio nutarimo panaikinimo nutraukiama (ABTĮ 103 str. 1 p.), o skundas dalyje dėl 2021 m. birželio 25 d. ekspertinio nutarimo panaikinimo netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo D. Š. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 29 d. sprendimą pakeisti.

Administracinę bylą dalyje dėl Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos karinės medicinos ekspertizės komisijos regioninės pakomisės Kaune 2021 m. birželio 1 d. ekspertinio nutarimo Nr. 1406 nutraukti.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 29 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Jolanta Malijauskienė

Milda Vainienė