0c0155e7-6145-41fa-81d9-e46cf79c6293 · Regionų administracinis teismas

 Administracinė byla Nr. eI3-2975-609/2020

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00142-2020-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 18.7; 18.12;

55.1.3

(S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 7 d.

Klaipėda

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės ir Eglės Kiaurakytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Vidai Rutkauskienei,

dalyvaujant pareiškėjai B. P.,

pareiškėjos atstovams E. P., advokatui Osvaldui Martinkui,

atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Palangos skyriaus, atstovei Virginijai Vermontaitei,

vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos B. P. skundÄ atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, atstovaujamai Palangos skyriaus, dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

PareiÅ¡kėja B. P. (toliau – ir pareiÅ¡kėja) kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 2019 m. gruodžio 11 d. sprendimÄ Nr. 16S-489-(14.16.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo Palangos mieste piliečiui J. B.“.

Skunde nurodo, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau – ir atsakovė, NŽT) 2019 m. gruodžio 11 d. sprendimu Nr. 16S-489-(14.16.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo Palangos mieste piliečiui J. B.“ (toliau – ir Skundžiamas sprendimas) buvo atkurtos nuosavybės teisės į J. B. tenkančiÄ nekilnojamojo turto dalį - 0,9161 ha žemės, atlyginant pinigais – 1103,71 Eur. Pagal NŽT Palangos skyriaus 2019 m. gruodžio 11 d. pažymÄ â€žDėl valstybės iÅ¡perkamos žemės, miÅ¡ko, vandens telkinio ir nepageidaujamo natÅ«ra susigrÄ Å¾inti nekilnojamo turto vertės“ valstybinės iÅ¡perkamos žemės 0,9161 ha plotas, į kurį Skundžiamu sprendimu buvo atkurtos nuosavybės teisės, įvertintas 689,82 Eur, o pritaikius 1,6 indeksÄ , - galutinė vertė nustatyta 1 103,71 Eur.

Mano, kad J. B. nuosavybės teise turėtos ir natÅ«ra negrÄ Å¾intos 0,9161 ha žemės vertė yra žymiai didesnė, nei ji nustatyta Skundžiamu sprendimu. Å iÄ aplinkybę argumenuoja tuo, kad NŽT 2017 m. liepos 31 d. sprendimu Nr. 16S-96-(14.16.3) „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo Palangos mieste piliečiui J. B.“ buvo atkurtos nuosavybės teisės į J. B. tenkančiÄ nekilnojamojo turto dalį – 0,2001 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naujÄ 0,2001 ha (vertė - 12 848,00 Eur) žemės sklypÄ . Nurodo, kad bÅ«dama J. B. turtinių teisių paveldėtoja, ji privalėjo sumokėti 1 929,88 Eur gyventojų pajamų mokestį (mokestinė Å¡io žemės sklypo vertė Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2017 m. rugsėjo 18 d. pažymoje nurodyta – 55 300,00 Eur). Mano, kad nepagrįstai taikomos skirtingos žemės vertės nustatymo metodikos apskaičiuojant žemės vertę pinigais, kai atkuriamos nuosavybės teisės atlyginant pinigais ir kai buvusiam žemės savininkui (jo teisių perėmėjui) grÄ Å¾inama žemė, perduodant nuosavybėn naujÄ Å¾emės sklypÄ , už kurio vertę turi bÅ«ti sumokėtas gyventojų pajamų mokestis.

Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėja ir jos atstovas nurodė, kad skundÄ palaiko visiÅ¡kai ir praÅ¡o jį patenkinti skunde nurodytų ir teismo posėdžio metu iÅ¡dėstytų argumentų pagrindu. Akcentavo, kad Skundžiamu sprendimu nustatyta piniginė kompensacija už valstybės iÅ¡perkamÄ Å¾emę prieÅ¡tarauja teisingumo ir lygiateisiÅ¡kumo principams.

Atsakovės Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos, atstovaujamos Palangos skyriaus, atsiliepime į skundÄ nurodyta, kad pareiÅ¡kėja yra testamentinė piliečio J. B. turto paveldėtoja. Pažymėta, kad pareiÅ¡kėjai nuosavybės teisės į jai tenkančiÄ Ä¯ buvusio savininko J. B. iki nacionalizacijos valdytos žemės dalį atkurtos pilnai. J. B. nuosavybės teisės buvo atkurtos: 1) Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko 2000 m. birželio 9 d. sprendimu Nr. 379 „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo Palangos mieste piliečiui J. B.“, atkuriant nuosavybės teises į tenkančiÄ Å¾emės valdos dalį 0,7500 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naudojamÄ 0,7500 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini) (namų valdas); 2) Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko 2008 m. rugsėjo 1 d. sprendimu Nr. 2288 „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo Palangos mieste piliečiui J. B.“, grÄ Å¾inant nuosavybėn natÅ«ra laisvÄ (neužstatytÄ ) 0,0922 ha žemės sklypo dalį (iÅ¡ bendro sklypo ploto 0,4101 ha) turėtoje vietoje (duomenys neskelbtini) (kitos paskirties žemė), ir natÅ«ra laisvÄ (neužstatytÄ ) 0,0416 ha žemės sklypo dalį (iÅ¡ bendro sklypo ploto 0,1852 ha) turėtoje vietoje (duomenys neskelbtini) (kitos paskirties žemė); 3) NŽT 2017 m. liepos 31 d. sprendimu Nr. 16S-96-(14.16.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo Palangos mieste piliečiui J. B.“, kuriuo nuspręsta atkurti J. B. (miręs) nuosavybės teise, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naujÄ 0,2001 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini) (pagal teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintÄ suformuotų naujų žemės sklypų eilę).

Skundžiamas sprendimas priimtas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ patvirtinta Valstybės išperkamos žemės, miško ir vandens telkinių vertės bei lygiavertiškumo nustatymo metodika (toliau – ir Metodika).

Pažymėta, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau - Konstitucinis Teismas) 2013 m. rugsėjo 11 d. nutarime (bylos Nr. 6/2010), iÅ¡nagrinėjęs praÅ¡ymÄ iÅ¡tirti, ar Metodikos 4.2 punktas dėl nustatyto žemės vertės dydžio atitinka Lietuvos Respublikos KonstitucijÄ ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymÄ , konstatavo, kad Metodikos 4.2 punktas neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai bei Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo (toliau – ir AtkÅ«rimo įstatymas) 16 straipsnio 2 daliai.

Mano, kad NŽT iÅ¡naudojo visas galimybes, siekdama atkurti nuosavybės teises mirusio J. B. vardu į buvusio savininko J. B. iki 1940 m. liepos 22 d. nacionalizacijos valdytÄ Å¾emę ir Skundžiamas sprendimas yra galutinis nuosavybės teisių atkÅ«rimo procedÅ«ros užbaigimo rezultatas.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ atsiliepime ir teismo posėdžio metu iÅ¡dėsytų argumentų pagrindu.

Skundas netenkintinas.

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 2019 m. gruodžio 11 d. sprendimo Nr. 16S-489-(14.16.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo Palangos mieste piliečiui J. B.“, kuriuo nuspręsta atkurti nuosavybės teises į piliečiui J. B. (miręs) tenkančiÄ nekilnojamojo turto dalį – 0.9161 ha žemės, atlyginant pinigais, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad pareiškėja yra testamentinė J. B., mirusio (duomenys neskelbtini), turto paveldėtoja.

1991 m. gruodžio 24 d. J. B. praÅ¡ymo pagrindu buvo vykdomas nuosavybės teisių atkÅ«rimas į buvusio savininko J. B. iki žemės nacionalizacijos (duomenys neskelbtini), valdytus 3,0 ha žemės ir 1991 m. gruodžio 24 d. praÅ¡ymÄ pateikusio asmens J. B. mirties momentu liko neiÅ¡spręstas nuosavybės teisių į J. B. tenkančiÄ Å¾emės valdos dalį – 0.9161 ha žemės, atkÅ«rimo klausimas.

Skundžiamu sprendimu atkurtos nuosavybės teises į J. B. tenkančiÄ nekilnojamojo turto dalį – 0,9161 ha žemės, atlyginant pinigais už 0,9161 ha žemės – 1103,71 Eur.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sÄ lygų“, kuriuo patvirtinta Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo įgyvendinimo tvarka, 3 punktas nustato, kad nuosavybės teisės atkuriamos ar už valstybės iÅ¡perkamÄ turtÄ atlyginama piliečio praÅ¡yme atkurti nuosavybės teises į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ nurodytu ir AtkÅ«rimo įstatyme numatytu nuosavybės teisių atkÅ«rimo ar atlyginimo už valstybės iÅ¡perkamÄ turtÄ bÅ«du. Jeigu pilietis keitė valiÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo ar atlyginimo už valstybės iÅ¡perkamÄ turtÄ bÅ«do, nuosavybės teisės atkuriamos ar už valstybės iÅ¡perkamÄ turtÄ atlyginama bÅ«du, nurodytu paskutiniame praÅ¡yme, kuriame iÅ¡reikÅ¡ta valia dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo ar atlyginimo už valstybės iÅ¡perkamÄ turtÄ bÅ«do, ir pateiktame institucijai, nagrinėjančiai piliečių praÅ¡ymus atkurti nuosavybės teises, per AtkÅ«rimo įstatymo nustatytus terminus.

Pažymėtina, kad atlyginimo už valstybės iÅ¡perkamÄ Å¾emę bÅ«dai ir sÄ lygos yra nustatytos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo (toliau, minėta – AtkÅ«rimo įstatymas) 21 straipsnyje, kurio 3 dalis nustatė (teisės akto redakcija, galiojusi iki 2012 m. vasario 1 d.), kad pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. gali pareikÅ¡ti arba pakeisti valiÄ dėl bÅ«do, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamÄ jį turtÄ , jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo <...> Jeigu pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. nepareiÅ¡kia valios dėl bÅ«do, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamÄ jį turtÄ , atkÅ«rimo bÅ«dÄ parenka Å¡io įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos.

Nuo 2012 m. vasario 1 d. Å¡i nuostata buvo pakeista, nustatant, kad, kai piliečiai nepareiÅ¡kė valios dėl bÅ«do, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamÄ jį turtÄ ar atlyginama už valstybės iÅ¡perkamÄ turtÄ , arba nepareiÅ¡kė valios dėl atlyginimo bÅ«do pakeitimo, kai praÅ¡yme nurodytas nuosavybės teisių atkÅ«rimo bÅ«das nenumatytas Å¡iame įstatyme, ar nurodytuoju bÅ«du nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamÄ jį turtÄ , nuosavybės teisės Å¡iems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2012 m. vasario 1 d. iki 2012 m. lapkričio 22 d., atitinkamai teisės akto redakcijos, galiojusios nuo 2012 m. lapkričio 22 d. iki 2014 m. lapkričio 1 d., 21 straipsnio 4 dalis; atitinkamai teisės akto redakcijos, galiojančios nuo 2014 m. lapkričio 1 d., 21 straipsnio 5 dalis).

Nuo 2012 m. vasario 1 d. AtkÅ«rimo įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad piliečiai, pateikę praÅ¡ymus atkurti nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. nustatyta tvarka priskirtÄ miestų teritorijoms, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo, iki 2012 m. birželio 1 d. gali pakeisti valiÄ dėl atlyginimo bÅ«do ir praÅ¡yti už valstybės iÅ¡perkamÄ Å¾emę atlyginti pinigais. Nuo 2014 m. lapkričio 1 d. AtkÅ«rimo įstatymo 21 straipsnis papildytas nauja 4 dalimi, kuri nustatė galimybę piliečiams iki 2015 m. kovo 1 d. pakeisti savo valiÄ dėl atlyginimo bÅ«do ir praÅ¡yti už valstybės iÅ¡perkamÄ Å¾emę arba jos dalį mieste, už kuriÄ dar nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miÅ¡ko plotu iÅ¡ laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miÅ¡kų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2014 lapkričio 1 d. iki 2019 m. vasario 1 d.) Nuo 2019 m. vasario 1 d. minėta nuostata pakeista, pakeičiant galimybės pakeisti savo valiÄ dėl atlyginimo bÅ«do terminÄ iki 2019 m. birželio 1 d.

1991 m. gruodžio 24 d. J. B. praÅ¡yme grÄ Å¾inti žemę nurodyta, jog jis pageidauja, kad jo tėvui J. B. nuosavybės teise priklausiusi žemė bÅ«tu grÄ Å¾inta turėtoje vietoje, t. y. bÅ«tų grÄ Å¾inta natÅ«ra.

NŽT Palangos žemėtvarkos skyriaus 2012 m. vasario 21 d. raÅ¡to Nr. 16SD-(16.16.104)-606 „Dėl atlyginimo pinigais už mieste turėtÄ valstybės iÅ¡perkamÄ Å¾emę“ turinys patvirtina, jog pareiÅ¡kėja buvo informuota apie teisę pakeisti valiÄ dėl nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimo bÅ«do.

Kadangi nėra ginčo dėl to, kad nuosavybės teisių į J. B. tenkančiÄ Å¾emės valdos dalį – 0.9161 ha žemės, atkÅ«rimas 1991 m. gruodžio 24 d. J. B. praÅ¡yme 1991 m. nurodytu bÅ«du negalimas, pareiÅ¡kėjai nepareiÅ¡kus valios dėl atlyginimo bÅ«do pakeitimo, susiklostė AtkÅ«rimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalyje reglamentuota situacija, numatanti, kad tuo atveju, kai Å¡io įstatymo nustatytais terminais piliečiai <...> nepareiÅ¡kė valios dėl atlyginimo bÅ«do pakeitimo, kai praÅ¡yme nurodytas nuosavybės teisių atkÅ«rimo bÅ«das nenumatytas Å¡iame įstatyme, ar nurodytuoju bÅ«du nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamÄ jį turtÄ , nuosavybės teisės Å¡iems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais. Å iuo aspektu Skundžiamas sprendimas atitinka AtkÅ«rimo įstatymo nuostatas.

PareiÅ¡kėjos teigimu, Skundžiamu sprendimu nustatytas piniginės kompensacijos dydis (1103,71 Eur) už valstybės iÅ¡perkamÄ Å¾emę prieÅ¡tarauja teisingumo ir lygiateisiÅ¡kumo principams.

AtkÅ«rimo įstatymo 16 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad, kai valstybė atlygina piliečiams už nekilnojamÄ jį turtÄ , kuris pagal šį įstatymÄ negrÄ Å¾inamas natÅ«ra, laikomasi negrÄ Å¾inamo turto ir vietoj jo perduodamo kito turto, kuriuo atlyginama už valstybės iÅ¡perkamÄ turtÄ , lygiavertiÅ¡kumo principo. Valstybės iÅ¡perkamos žemės vertė apskaičiuojama pagal MetodikÄ . Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205, kuriuo patvirtinta Valstybės iÅ¡perkamos žemės, miÅ¡ko ir vandens telkinių vertės bei lygiavertiÅ¡kumo metodika, 4.2.1. papunktyje įtvirtinta, kad valstybės iÅ¡perkamos žemės, miÅ¡ko ir vandens telkinių vertės bei lygiavertiÅ¡kumo nustatymo metodika taikoma apskaičiuojant valstybės iÅ¡perkamos turėtos žemės, miÅ¡ko, vandens telkinių vertę, kai atlyginama AtkÅ«rimo įstatyme nustatytais bÅ«dais (iÅ¡skyrus žemės, miÅ¡ko, vandens telkinio perdavimo nuosavybėn neatlygintinai bÅ«dÄ ).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2013 m. rugsėjo 11 d. nutarime konstatavo, jog nuosavybės teisė, kaip žmogaus prigimtinė teisė, pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnį nėra tapati Lietuvos Respublikos piliečio teisei įstatymo nustatyta tvarka atkurti nuosavybės teises į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ . Konstitucinis Teismas, aiÅ¡kindamas Konstitucijos 23 straipsnį, ne kartÄ yra konstatavęs ir tai, kad įstatymų leidėjas, reguliuodamas paneigtų nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ , turi diskrecijÄ nustatyti nuosavybės teisių atkÅ«rimo sÄ lygas ir tvarkÄ ir kad Å¡iÄ diskrecijÄ objektyviai lemia tai, jog per laikotarpį, praėjusį nuo neteisėto turto nusavinimo, iÅ¡ esmės pasikeitė nuosavybės santykių sistema, tačiau, įstatymais nustatydamas nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo sÄ lygas ir tvarkÄ , įstatymų leidėjas yra saistomas Konstitucijos, taigi jis privalo atsižvelgti ir į konstitucinius nuosavybės teisių apsaugos principus, ir į konstitucinį atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės siekį, į kitas konstitucines vertybes. Konstitucinis Teismas ne kartÄ yra konstatavęs, jog nuostata, kad jei negalima grÄ Å¾inti turto natÅ«ra, turi bÅ«ti skiriama kompensacija, neprieÅ¡tarauja nuosavybės neliečiamumo ir nuosavybės teisių gynimo principams, nes teisinga kompensacija taip pat užtikrina nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ . Sprendžiant, ar kompensacija už natÅ«ra negrÄ Å¾inamÄ iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ yra teisinga, atsižvelgtina į tai, kad ne Lietuvos valstybė neteisėtai nacionalizavo ar kitais neteisėtais bÅ«dais nusavino savininkų turtÄ ;

Lietuvos valstybė, siekdama bent iÅ¡ dalies atkurti teisingumÄ â€“ atkurti pažeistas nuosavybės teises, pasirinko ne restitutio in integrum (visiÅ¡kas teisių atkÅ«rimas), bet ribotÄ restitucijÄ ; yra dvi teisingumo atkÅ«rimo, kai savininkams yra kompensuojama už natÅ«ra negrÄ Å¾inamÄ iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ , pusės: teisingumas ir savininko, ir visos visuomenės atžvilgiu. Okupacinės valdžios neteisėti veiksmai padarė milžiniÅ¡kÄ Å¾alÄ ne tik savininkams, kurių nuosavybės teisės buvo paneigtos, bet ir visai visuomenei, visai valstybei; atkuriant teisingumÄ savininkų atžvilgiu, negali bÅ«ti nepaisoma teisingumo visos visuomenės, kurios nariai yra ir Å¡ie savininkai, atžvilgiu; nuosavybės teisių atkÅ«rimo procese turi bÅ«ti siekiama pusiausvyros tarp asmenų, kuriems atkuriamos nuosavybės teisės, ir visos visuomenės interesų.

Minėtame nutarime Konstitucinis Teismas akcentavo, kad, sprendžiant, ar kompensacija už natÅ«ra negrÄ Å¾inamÄ iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ yra teisinga, atsižvelgtina ne tik į negrÄ Å¾inamo natÅ«ra turto dabartinę rinkos vertę, bet ir Å¡io turto vertę tuo metu, kai jis buvo neteisėtai nacionalizuotas ar kitais neteisėtais bÅ«dais nusavintas, taip pat į Å¡io turto kokybės ir vertės pokyčius. Valstybė negali nustatyti tokių kompensavimo bÅ«dų ir dydžių, kurie visuomenei ir valstybei bÅ«tų finansiÅ¡kai nepakeliami, dėl jų visuomenei tektų neproporcingai didelė finansinė naÅ¡ta, galėtų kilti socialinė įtampa ir prieÅ¡prieÅ¡a. PrieÅ¡ingu atveju bÅ«tų pažeistas konstitucinis darnios ir teisingos visuomenės imperatyvas, todėl atsižvelgiant į valstybės galimybes gali bÅ«ti nustatyti atitinkami kompensacijų už valstybės iÅ¡perkamÄ turtÄ dydžiai.

Teismas atkreipė dėmesį, kad nederėtų tapatinti nuosavybės teisių atkūrimo bei nuosavybės teisių paėmimo visuomenės poreikiams institutų, kurių prigimtis ir paskirtis yra skirtinga.

Nagrinėjamu atveju matyti, jog apskaičiuojant valstybės išperkamos turėtos žemės vertę, buvo vadovaujamasi Metodika. Pažeidimų, kurie būtų padaryti taikant Metodikos nuostatas, byloje nenustatyta. Pažymėtina, jog kompensacijos skaičiavimo Metodikos taikymo pažeidimų klausimas nekeliamas ir pareiškėjos skunde.

Ä®vertinus tai, kad Lietuvos valstybė nėra prisiėmusi besÄ lyginio įsipareigojimo atlyginti už turėtÄ Å¾emę rinkos verte, ko nenumato ir teisės aktai, pareiÅ¡kėjos teiginys, jog Skundžiamu sprendimu nustatytas piniginės kompensacijos dydis už valstybės iÅ¡perkamÄ Å¾emę prieÅ¡tarauja teisingumo ir lygiateisiÅ¡kumo principams, laikytinas nepagrįstu.

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimas 2019 m. gruodžio 11 d. sprendimas Nr. 16S-489-(14.16.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste piliečiui J. B.“ yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo panaikinimui pagrindo nėra.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjos B. P. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mus.

Teisėjai (-os) Remigijus Arminas

Laimutė Jokubauskaitė

Eglė Kiaurakytė