2021-01-13 Nr. AB-858-3-62-3-00919-2019-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-15-415/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00919-2019-5

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Stasio Gagio ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas R. M. 2019 m. balandžio 23 d. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 50 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas teigė, kad jis laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 25 d. iki 2019 m. balandžio 23 d. atliko bausmę Pravieniškių PN-AK netinkamomis sąlygomis. Pareiškėjui nebuvo užtikrintas pakankamas gyvenamasis plotas (ypač atsižvelgiant į baldų užimamą plotą; maži tarpai tarp gultų) bei plotas virtuvėje (trūko vietos maisto produktams susidėti), nebuvo poilsio kambario, patalpų drabužiams džiovinti. Sanitariniame mazge ir prausykloje nebuvo užtikrintas privatumas, trūko įrenginių. Patalpose neužtikrintas pakankamas dirbtinis apšvietimas, jos netinkamai vėdinamos (tvyrojo smarvė, buvo drėgna, pelėsis). Gyvenamųjų pastatų stogo dangoje yra asbesto, netoli gyvenamosios zonos vyko pastatų rekonstrukcija (šalinama stogo danga), todėl kilo pavojus sveikatai. Pravieniškių PN-AK nebuvo užtikrintas pareiškėjo saugumas, nes 1 ir 3 būriuose trūko evakuacinių išėjimų, nebuvo aliarmo skambučių, evakavimo planai pasenę. Pareiškėjas nuo 2018 m. lapkričio 15 d. buvo laikomas 3 sektoriuje, kamerų tipo rakinamose patalpose, ir būdavo išleidžiamas tik 3 valandoms (nepakako laiko pasivaikščioti, higienai palaikyti ir atlikti kitus būtiniausius darbus), jis laikymą mažoje kameroje 21 valandą per parą prilygino nežmoniškam elgesiui. Pareiškėjas tvirtino dėl tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimo patyręs kančią, orumo pažeminimą, stresą ir pan.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė šį skundą atmesti.

4. Atsakovo nuomone, pareiškėjo laikymo Pravieniškių PN-AK sąlygos atitiko teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjui buvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas, patalpos nėra avarinės ar antisanitarinės būklės. Pravieniškių PN-AK 2 sektoriaus pastato stogo dangoje yra asbestinio šiferio, tačiau įstaigoje nevykdomi darbai, dėl kurių galėtų atsirasti asbesto dulkės. Nuteistųjų prašymu, būriuose vietoj poilsio kambarių įrengtos virtuvėlės. 2 ir 3 sektoriuose yra skalbimo mašinos, džiovinimo vietos įrengtos ir kiemuose. Būrių tualetuose įrengtos kabinos, tarp pisuarų sumontuotos 1,5 m aukščio pertvaros, sanitariniuose mazguose yra pakankamai įrenginių. Patalpose, kuriose bausmę atliko pareiškėjas, veikia mechaninė patalpų vėdinimo sistema, papildomai gali būti vėdinama per langus. Nuteistųjų rakinimas 2 sektoriuje yra vykdomas atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus. Pravieniškių PN-AK laikomasi priešgaisrinės saugos reikalavimų, parengtas ir su kompetentinga institucija suderintas personalo veiksmų kilus gaisrui planas, iškabinti evakavimo planai, įrengtos priešgaisrinės kopėčios, apsirūpinta pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis, jų laikymo vietos pažymėtos specialiais lipdukais. 3 sektoriaus 9 ir 12 būrių kamerų tipo patalpose, 2 sektoriaus 3 būrio patalpose veikia pareigūnų iškvietimo mygtukai. Atsakovo nuomone, pareiškėjas nepateikė jokių faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų, pagrindžiančių dėl pataisos įstaigos veiksmų jam kilusią neturtinę žalą, nekonkrečiai apibūdino savo patirtos žalos, skundo argumentai abstraktūs ir deklaratyvūs.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. spalio 19 d. sprendimu iš dalies tenkino pareiškėjo R. M. skundą, t. y. priteisė jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 100 Eur neturtinei žalai atlyginti.

6. Teismas nustatė, kad 2018 m. liepos 25–30 d. pareiškėjas gyveno karantino patalpoje (plotas – 40,69 kv. m, 13 miegamųjų vietų), kurioje jam teko 3,13 kv. m gyvenamojo ploto. Taigi, pareiškėjui nebuvo užtikrinta 3,6 kv. m minimali gyvenamojo ploto norma. Kaip teisingai pažymėjo pareiškėjas, patalpoje esantys baldai ir kitas inventorius dar labiau ribojo jo teisę būti kalinamam tinkamo gyvenamojo ploto patalpose.

7. Teismas, išanalizavęs duomenis apie Pravieniškių PN-AK patalpų, kuriose bausmę atliko pareiškėjas, įrengimą pareiškėjo pretenzijas dėl neįrengtų laisvalaikio kambarių 2 ir 3 sektoriuose pripažino pagrįstomis (Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės) 5.8 p. pažeidimas). Teismas atmetė skundo teiginius dėl nesudarytos galimybės rūbus džiovinti patalpose, atsižvelgdamas į atsakovo paaiškinimus, jog 2 sektoriuje atskiroje patalpoje įrengtos skalbimo mašinos, kur galima skalbti ir džiovinti drabužius, džiovinimo vietos įrengtos ir būrio kieme; 3 sektoriuje drabužiams ir avalynei džiovinti įrengta vieta skalbykloje. Atsakovas nepaneigė pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad 2 sektoriaus gyvenamojoje patalpoje yra šaldytuvas, nors toks įrenginys galimas tik maisto laikymo patalpoje arba virtuvėlėje (perteklinis inventorius; Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų (toliau – ir Aprūpinimo norma) 1 p. pažeidimas). Teisės aktai nereglamentuoja virtuvėlės ar maisto laikymui skirtų patalpų plotų, taip pat privalomo šaldytuvo maisto produktams laikyti jose, todėl pareiškėjo argumentai dėl nepakankamo virtuvės ar maisto produktams laikyti skirtos patalpos ploto bei šaldytuvo dydžio atmesti. Tiek pagal pareiškėjo, tiek pagal atsakovo pateiktus duomenis, įrenginių kiekis sanitarinėse patalpose buvo pakankamas, todėl Aprūpinimo normos šiuo aspektu nebuvo pažeistos. Teismas laikė nepagrįstais pareiškėjo nusiskundimus dėl privatumo neužtikrinimo, kadangi Aprūpinimo normos nenumato unitazų (klozetų) atitvėrimo iki lubų, taip pat prausykloje privalomų įrengti kabinų; pareiškėjas tualetu naudojosi ne kameroje, o specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri visiškai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų; jis nedetalizavo privatumo neužtikrinimo duše.

8. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo pretenzijų apie grėsmę jo sveikatai ir gyvybei pagrįstumo, pažymėjo, kad skunde minimi pastatų rekonstrukcijos darbai buvo baigti 2018 m. kovo 23 d., todėl ginčo laikotarpiu (nuo 2018 m. liepos 25 d. iki 2019 m. balandžio 23 d.) įstaigoje nebuvo vykdomi darbai, dėl kurių galėjo atsirasti asbesto dulkių, be to, byloje nėra duomenų apie pareiškėjo kreipimąsi į atitinkamas institucijas dėl asbesto dulkių aplinkoje nustatymo, taigi nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjo gyvenamojoje patalpoje (aplinkoje) galėjo būti kenksmingų asbesto dulkių. Pareiškėjas iš esmės neginčijo atsakovo pateiktų duomenų, jog Pravieniškių PN-AK yra parengtos ir su Kaišiadorių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Kaišiadorių valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos pareigūnais suderintos gaisrinės instrukcijos, kurios iškabintos kiekviename būryje, taip pat iškabinti evakavimo planai, įrengtos gaisrinės kopėčios nuteistiesiems evakuoti, o pareiškėjo teiginiai, kad evakavimo planai seni ir klaidinantys, yra abstraktūs ir deklaratyvūs. Teismo vidiniu įsitikinimu, atsakovo nurodytos pernelyg abstrakčios aplinkybės dėl veikiančios pareigūnų iškvietimo sistemos (mygtukų), nepatvirtinus jų jokiais įrodymais, nepaneigė pareiškėjo argumentų dėl rakinamame 3 būryje nebuvusios pareigūnų iškvietimo sistemos (veikiančių mygtukų), todėl konstatuotas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 75 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 731.2 papunkčio reikalavimų pažeidimas (rakinant nuteistuosius 3 būryje nuo 20.30 val. iki 6.30 val.). Kita vertus, pataisos namuose visą parą budi ir dirba apsaugos pareigūnai, medicinos personalas, todėl, esant ekstremaliai situacijai, pareiškėjui išsikviesti pagalbą nebūtų pernelyg sudėtinga. Pareiškėjas pateikė tik deklaratyvius samprotavimus, jog įstaiga nesilaikė gaisrinės saugos reikalavimų, nekonkretizavo, ar būtinybė evakuotis, išsikviesti pagalbą jam buvo iškilusi ir to padaryti jis negalėjo dėl tam tikrų priemonių nebuvimo, todėl nėra pagrindo išvadai, jog ginčui aktualiu laikotarpiu buvo kilęs ar galėjo kilti realus pavojus pareiškėjo saugumui ir dėl to pareiškėjas galėjo patirti neturtinę žalą.

9. Teismas, ištyręs byloje esančius duomenis apie sąlygų patalpose atitikimą higienos normų reikalavimams, akcentavo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytas aplinkybes, kad 2019 m. sausio 22 d. patikrinimo metu 3 sektoriaus 12 būrio 11 gyvenamojoje patalpoje (pareiškėjo apgyvendinimo joje metu) konstatuoti Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) 16 punkto (dėl santykinės oro drėgmės, oro judėjimo greičio), 34 punkto (dėl 3 sektoriaus duše ant lubų ir sienų vizualiai matomo pelėsio), 39 punkto (dėl nevalytų, su vizualiai matomais teršalais ir nešvarumais dušo grindų ir paviršių) bei 37 punkto (dėl nuteistiesiems neišduodamų valiklių) pažeidimai. Nešvarumai, pelėsis, santykinės oro drėgmės bei oro judėjimo greičio neatitikimai Higienos normos HN 134:2015 reikalavimams ne kartą buvo fiksuojami ir kitose 3 sektoriaus 12 būrio gyvenamosiose patalpose (2, 5, 8 ir 10), taip pat kituose 3 sektoriaus būriuose. Pripažinta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu atsakovas neužtikrino pareiškėjo teisės į minėtus Higienos normos HN 134:2015 reikalavimus atitinkančias kalinimo sąlygas, todėl pareiškėjas galėjo patirti perteklinius nepatogumus. Teismui pateikti duomenys nepatvirtino pareiškėjo teiginių dėl netinkamos dirbtinės patalpų apšvietos, nepakankamo vėdinimo (tvyrojusio nemalonaus kvapo).

10. Teismas, nagrinėdamas kitus pareiškėjo nusiskundimus, atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjui buvo užtikrinta BVK 73 straipsnio 5 punkte ir 75 straipsnyje įtvirtinta teisė kasdien pasivaikščioti (atitinkamai, būnant paprastojoje grupėje – 3 valandos; nuo 2019 m. sausio 24 d. būnant drausmės grupėje – 2 valandos). Remiantis 3 sektoriaus nuteistųjų, poilsio dienomis bei nedirbančių nuteistųjų, dienotvarke, patvirtinta Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2018 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. V-515, gyvenamosios patalpos buvo rakinamos nuo 20.30 iki 8.40 val., todėl pareiškėjas klaidingai nurodė, jog būdavo užrakintas 21 valandą per parą. Pareiškėjas nedetalizavo, kokių veiksmų jis nespėdavo atlikti per skirtą 3 valandų laiką. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas, nespėdamas atlikti visus norimus veiksmus, taip pat dėl per arti esančių lovų, yra kreipęsis į atsakovą tada, kai šios aplinkybės egzistavo, todėl vertintina, kad jis dėl to nepatyrė itin reikšmingų nepatogumų. Be to, pareiškėjo nurodyti asmeninių laisvių suvaržymai (tam tikri privatumo, judėjimo laisvės apribojimai, buvimas tarp kitų asmenų), nepatogumai yra nulemti jo paties pasirinkto elgesio modelio ir yra neišvengiama kalinimo pasekmė. Nenustatyta, kad pareiškėjo buvimas tarp kitų nuteistųjų, pakankamai griežtas paros laiko reglamentavimas dienotvarkėje pažeidė ar galėjo pažeisti jo teises, viršijant galiojančių teisės aktų nuostatas.

11. Teismas, vertindamas pareiškėjo patirtą neturtinę žalą, apžvelgė konstatuotus jo teisių pažeidimus: gyvenamojo ploto normos karantino patalpoje neužtikrinimas (6 paras trūko 0,47 kv. m ploto), laisvalaikio kambarių neįrengimas, perteklinio inventoriaus (šaldytuvo) buvimas gyvenamojoje patalpoje, neveikianti pareigūnų iškvietimo sistema (rakinant 2 sektoriaus 3 būrį nuo 20.30 val. iki 6.30 val.), patalpų neatitikimas Higienos normos HN 134:2015 reikalavimams. Pažymėjo, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas nesikreipė į Pravieniškių PN-AK Psichologinės tarnybos specialistus dėl patirtų dvasinių išgyvenimų, orumo pažeidimo, dvasinių kančių, nemigos, fizinio skausmo, diskomforto, kuriuos galėjo sukelti netinkamos kalinimo sąlygos, tačiau jis ne kartą skelbė bado akcijas. Įvertinus Lietuvoje egzistuojančias darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, atsižvelgus į pažeidimo pobūdį ir trukmę, nesant duomenų, kad teisės aktų pažeidimo sukelti nepatogumai pareiškėjui buvo itin intensyvūs, bei nesant pagrindo išvadai, kad atsakovas sąmoningai siekė pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, nuspręsta pareiškėjui priteisti 100 Eur neturtinei žalai atlyginti.

III. 12. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 19 d. sprendimą, t. y. konstatuoti, kad buvo pažeista pareiškėjo R. M. teisė būti kalinamam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti.

13. Atsakovas mano, kad byloje konstatuoti pažeidimai yra mažareikšmiai ir nesudaro Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimo. Akcentuoja, jog byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą išvadai, kad atsakovas sąmoningai siekė pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis arba kad pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam pablogintos bausmės atlikimo sąlygos. Pareiškėjas nesikreipė į Pravieniškių PN-AK Sveikatos priežiūros tarnybą dėl jo nurodytų pažeidimų sukeltų pasekmių.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, padarytos tinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK neužtikrinimu pareiškėjui laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 25 d. iki 2019 m. balandžio 23 d., atlyginimo priteisimo.

15. Pirmosios instancijos teismas nustatė šiuos pareiškėjo teisių pažeidimus: 3,6 kv. m gyvenamojo ploto normos karantino patalpoje neužtikrinimas (6 paras trūko 0,47 kv. m ploto), laisvalaikio kambarių neįrengimas, perteklinio inventoriaus (šaldytuvo) buvimas gyvenamojoje patalpoje, neveikianti pareigūnų iškvietimo sistema (rakinant 2 sektoriaus 3 būrį nuo 20.30 val. iki 6.30 val.), patalpų neatitikimas Higienos normos HN 134:2015 reikalavimams (dėl santykinės oro drėgmės ir oro judėjimo greičio 3 sektoriaus 12 būrio 11 gyvenamojoje patalpoje, kurioje pareiškėjas buvo laikomas nuo 2018 m. lapkričio 15 d. iki 2019 m. sausio 24 d., vizualiai matomo pelėsio ir nešvarumų dušo patalpose, nuteistiesiems neišduodamų valiklių). Atsakovas apeliaciniame skunde nekvestionuoja minėtų teismo padarytų išvadų, taip pat aplinkybės, jog dėl šių pažeidimų pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų ir papildomą diskomfortą, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis (t. y. neturtinę žalą, kaip ji suprantama pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 1 d.), tačiau atsakovas mano, jog pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimas šiuo atveju laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija.

16. Pažymėtina, kad neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nėra baigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2018 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2460-624/2018).

17. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatyto atsakovo atstovo padaryto pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę, pareiškėjo patirto diskomforto dydį ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas priteisti pareiškėjui 100 Eur neturtinei žalai atlyginti yra nesuderinamas su bendraisiais teisės principais (tarp jų – teisingumo ir proporcingumo principais) arba vyraujančia teismų praktika. Atsakovas neturtinės žalos atlyginimą pinigais sieja su Konvencijos 3 straipsnio reikalavimų pažeidimu, nepateikdamas jokių argumentų, kodėl neturtinė žala asmeniui negali būti atlyginama pinigais kitais atvejais, ir tik pakartoja pirmosios instancijos teismo jau įvertintas aplinkybes, kad nėra pagrindo išvadai, jog neturtinė žala pareiškėjui kilo dėl sąmoningų atsakovo (jo atstovo) veiksmų, bei kad byloje nėra duomenų apie pareiškėjo sveikatai padarytą žalą. Tokie apeliacinio skundo argumentai teisėjų kolegijai nekelia abejonių dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo.

18. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė tinkamą sprendimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui būdo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius