2021-05-26 Nr. AB-11490-3-61-3-02358-2020-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3072-552/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02358-2020-5

Procesinio sprendimo kategorija 8.1.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų I. P. (I. P.) ir O. M. (O. M.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų I. P. ir O. M. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai I. P. (I. P.) ir O. M. (O. M.) (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydami: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2020 m. birželio 23 d. sprendimą Nr. (15/0-1)3I000144;00145 „Dėl atsisakymo pakeisti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) piliečiams I. P. ir O. M.“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų pateiktus prašymus pakeisti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir LLG); 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjai skunde nurodė:

2.1. Pareiškėjai nesutinka su Sprendimo išvada, kad 2019 m. rugpjūčio 6 d. viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) „Versli Lietuva“ (toliau – ir Įstaiga) sprendimas Nr. VL2019-309, patvirtinantis, kad pareiškėjas I. P. atitinka Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties įstatymo (toliau – ir UTPĮ, Įstatymas) 451 straipsnio reikalavimus, galiojo tik tris mėnesius nuo jo priėmimo dienos, o šiuo metu šiam sprendimui nebegaliojant ir pareiškėjui nuo 2019 m. spalio mėnesio neteikiant VšĮ „Versli Lietuva“ duomenų apie vykdomą veiklą bei VšĮ „Versli Lietuva“ nutraukus ryšius su pareiškėju, jis nebėra „Startup Visa“ programos dalyviu, todėl neatitinka UTPĮ 451 straipsnio sąlygų leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje gavimo sąlygų.

2.2. Migracijos departamentui buvo pateiktas pareiškėjo prašymas ne išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, o pakeisti jau turimą LLG nauju leidimu UTPĮ 451 straipsnio 3 dalies pagrindu. Kreipdamasis dėl LLG pakeitimo minėtu pagrindu pareiškėjas kartu su prašymu pateikė ir 2019 m. rugpjūčio VšĮ „Versli Lietuva“ sprendimą Nr. VL2019-309, kuriuo Įstaiga patvirtino, kad uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „ESTEQ“ (toliau – ir Įmonė) vykdoma veikla vis dar atitinka startuolio veiklą, bendrovės pažanga vystosi, kas atitinka UTPĮ 451 straipsnio 3 dalies reikalavimus.

2.3. Priešingai nei nurodoma Sprendime, nustatytas 3 mėnesių terminas yra įpareigojantis VšĮ „Versli Lietuva“ sprendimą, kol jis dar galioja, pateikti atsakovui, tačiau šis terminas nereiškia, jog po Įstaigos sprendimo išdavimo praėjus 3 mėnesiams įmonė, kuri buvo vertinta, jau nebeatitinka UTPĮ 451 straipsnyje nurodytų reikalavimų. Priešingas normų aiškinimas prieštarautų pačiam UTPĮ 451 straipsniui, kuris nurodo, jog LLG užsieniečiui išduodamas vienerių metų terminui su galimybe vėliau šiuos leidimus pakeisti dar du kartus, t. y. įmonė, gavusi VšĮ „Versli Lietuva“ teigiamą sprendimą, laikoma visų metų laikotarpiu, kuomet galioja užsieniečio LLG, atitinkanti įstatymų keliamus reikalavimus ir neturi pareigos kas tris mėnesius kreiptis į Įstaigą dėl naujo sprendimo išdavimo, nes tokia pareiga ne tik pernelyg apsunkintų pačios VšĮ „Versli Lietuva“ darbą, bet ir sukurtų perteklines pareigas pareiškėjams. Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į aplinkybę, jog VšĮ „Versli Lietuva“ sprendimas Nr. VL2019-309 buvo išduotas 2019 m. rugpjūčio 6 d., šis sprendimas UTPĮ 451 straipsnio prasme turėjo būti laikomas galiojančiu ir įrodančiu UAB „ESTEQ“ atitiktį įstatymų keliamiems reikalavimams.

2.4. Migracijos departamentas privalėjo įvertinti ir situacijos išskirtinumą, nes būtent dėl atsakovo 2019 m. spalio 3 d. neteisėtai priimto sprendimo, kuris teismų buvo panaikintas, buvo sutrikdytas ne tik pareiškėjų gyvenimas Lietuvos Respublikoje, bet ir sutrikdyta UAB „ESTEQ“, kaip „Startup Visa“ programos dalyvio, veikla. Nors po Migracijos departamento 2019 m. spalio 3 d. neteisėto sprendimo, kuriuo buvo panaikinti pareiškėjų turimi LLG ir juos buvo atsisakyta pakeisti naujais, patys pareiškėjai privalėjo išvykti iš Lietuvos Respublikos, tačiau visą šį laiką iki pat šio skundo padavimo dienos Įmonė nesustabdė veiklos, toliau ją vystė bei mokėjo mokesčius į valstybės biudžetą, kas įrodo, jog ji, priešingai nei nurodė atsakovas, nėra fiktyvi bendrovė, o vykdo teisėtą veiklą ir siekia jos vystymo.

2.5. Atsižvelgiant į tai, kad prieš tai pareiškėjų turėti LLG, kuriuos Migracijos departamentas panaikino 2019 m. spalio 3 d. sprendimu, galiojo iki 2019 m. spalio 6 d., po jų panaikinimo dienos pareiškėjas I. P. nebeturėjo pareigos VšĮ „Versli Lietuva“ teikti informacijos apie Įmonės veiklą, o VšĮ „Versli Lietuva“ neturėjo pareigos vykdyti kontrolės pareiškėjo atžvilgiu – tokios pareigos įstatymuose nėra numatytos, todėl nėra privalomos ar tikslingos.

2.6. Šioje byloje ginčijamas Migracijos departamento Sprendimas laikytinas prieštaraujančiu teisingumo ir sąžiningumo principams, pareiškėjų teisėtiems lūkesčiams. Sprendimas yra priimtas remiantis argumentais dėl pareiškėjo nesąžiningumo, piktnaudžiavimo procedūromis, UAB „ESTEQ“ darbuotojų skaičiaus bei investicijų dydžio, kurie Vilniaus apygardos administracinio teismo (toliau – ir VAAT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) buvo atmesti kaip nepagrįsti. Migracijos departamentas Sprendime taip pat nepagrįstai vertino, jog pareiškėjas I. P. siekia piktnaudžiauti supaprastintomis migracijos procedūromis. Aplinkybė, jog pareiškėjai siekė gauti ilgalaikius leidimus gyventi Europos Sąjungoje ir aktyviai stengiasi, jog Migracijos departamentas tenkintų jų prašymus ir pakeistų LLG, tik teigiamai iliustruoja jų siekį susieti savo gyvenimus bei profesinę veiklą su Lietuva bei vystyti UAB „ESTEQ“ veiklą.

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė pareiškėjų skundą atmesti. Atsiliepime į skundą buvo nurodyta:

3.1. Nagrinėjant pareiškėjo prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi ir kartu pateiktus dokumentus buvo nustatyta, kad pareiškėjas I. P. neatitinka UTPĮ 451 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų. Atsakovas, pakartotinai nagrinėdamas pareiškėjų prašymus dėl LLG pakeitimo, kreipėsi į VšĮ „Versli Lietuva“, prašydamas pateikti pareiškėjo I. P. pastarųjų metų UAB „ESTEQ“ veiklos ataskaitas, suteikti informaciją apie šio užsieniečio, kaip startuolio, pasiektus rezultatus, taip pat pranešti apie šiuo metu vykdomą teisėtą veiklą, kurią ketinama tęsti ir ateityje. Migracijos departamentas iš Įstaigos gavo informaciją, kad pareiškėjas nuo 2019 m. spalio mėnesio jai jokių duomenų apie vykdomą veiklą neteikia, o jo, kaip startuolio, atžvilgiu, VšĮ „Versli Lietuva“ jokios kontrolės nevykdo. VšĮ „Versli Lietuva“ pateiktas atsakymas patvirtino, jog pareiškėjas nėra „Startup Visa“ programos dalyvis.

3.2. Migracijos departamentas taip pat nustatė, jog pareiškėjas I. P., 2019 m. rugsėjo 11 d. kreipdamasis dėl LLG pakeitimo, kartu su prašymu pateikė 2019 m. rugpjūčio 6 d. VšĮ „Versli Lietuva“ išduotą sprendimą, kuris patvirtino, jog minėtas užsienietis atitinka UTPĮ 451 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas LLG gauti. Vadovaujantis Vertinimo tvarkos, kuria nustatoma, ar numatomos steigti įmonės veikla susijusi su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu ir ar šiai veiklai vykdyti užsienietis turi reikiamą kvalifikaciją, finansavimą ir verslo planą, aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2017 m. sausio 26 d. įsakymu Nr. 4-56 (Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2019 m. birželio 12 d. įsakymo Nr. 4-362 redakcija) (toliau – ir Aprašas) 18 punktu, 16.2 papunktyje nurodytas sprendimas galioja 3 mėnesius nuo jo priėmimo. Migracijos departamentas, atsižvelgdamas į tai, jog VšĮ „Versli Lietuva“ sprendimą išdavė 2019 m. rugpjūčio 6 d., jis galiojo iki 2019 m. lapkričio 6 d. ir esant duomenų, jog pareiškėjas nuo 2019 m. spalio mėnesio neteikia duomenų VšĮ „Versli Lietuva“ apie savo vykdomą veiklą ir Įstaiga visus ryšius su minėtu užsieniečiu yra nutraukusi, pareiškėjas nebėra „Startup Visa“ programos dalyvis, padarė išvadą, kad pareiškėjas neatitinka UPTĮ 451 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, todėl ginčijamu Sprendimu atsisakė pakeisti jam LLG pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktą.

3.3. Nors pareiškėjas skunde teigia, kad jis pasibaigus LLG galiojimui nebeturėjo pareigos teikti VšĮ „Versli Lietuva veiklos ataskaitos, o Įstaiga neturėjo pareigos jį kontroliuoti, šie teiginiai nagrinėjamos bylos kontekste yra teisiškai nereikšmingi, nes VšĮ „Versli Lietuva“ ne tik kad nepatvirtino nurodytų aplinkybių, bet priešingai – nurodė, kad su pareiškėju nebendradarbiauja. Migracijos departamentas atsižvelgdamas į tai, kad VšĮ „Versli Lietuva“ nebuvo patvirtinusi, jog pareiškėjas atitinka UTPĮ 451 straipsnyje nustatytus reikalavimus, o šios įstaigos 2019 m. rugpjūčio 6 d. sprendimas negalioja, Sprendimu pagrįstai atsisakė pakeisti pareiškėjams LLG.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. kovo 25 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė.

5. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į VšĮ „Versli Lietuva“ pateiktus duomenis, sutiko su atsakovu, kad pateiktame Įstaigos atsakyme nurodyti duomenys patvirtina, jog pareiškėjas I. P. neatitinka UTPĮ 451 straipsnyje nustatytų reikalavimų.

6. Dėl pareiškėjo I. P. argumentų, kad VšĮ „Versli Lietuva“ sprendimo galiojimo terminas (3 mėnesiai) nereiškia, kad po 3 mėnesių įmonė, dėl kurios buvo priimtas VšĮ „Versli Lietuva“ sprendimas, nebeatitinka UTPĮ reikalavimų, teismas nurodė, jog neturi pagrindo nesutikti su Migracijos departamento pozicija, kad VšĮ „Versli Lietuva“ sprendimą išdavė 2019 m. rugpjūčio 6 d. ir jis galiojo iki 2019 m. lapkričio 6 d., taigi 2019 m. rugpjūčio 6 d. Įstaigos priimtas sprendimas, patvirtinantis, kad pareiškėjas atitinka UTPĮ 451 straipsnio 1 dalyje numatytas nuostatas, ginčijamo Sprengimo priėmimo metu buvo negaliojantis. Teismas pažymėjo, kad Aprašo 18 punkto, 16.2 papunkčio nuostatos aiškiai apibrėžia VšĮ „Versli Lietuva“ išduoto sprendimo galiojimo terminą. Migracijos departamentas, iš naujo nagrinėdamas pareiškėjų prašymus, vadovavosi VšĮ „Versli Lietuva“ pateikta informacija, kad pareiškėjas nuo 2019 m. spalio mėnesio apie savo vykdomą veiklą duomenų neteikia ir Įstaiga visus ryšius su minėtu užsieniečiu yra nutraukusi, todėl jis neatitinka UTPĮ 451 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų. Atsižvelgdama į nurodytą teisinį reglamentavimą ir VšĮ „Versli Lietuva“ Migracijos departamentui pateiktus duomenis, teismas sprendė, kad atsakovas Sprendime teisėtai ir pagrįstai pripažino, kad pareiškėjas neatitinka UTPĮ 451 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų LLG pakeitimui.

7. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad ginčijamas Sprendimas priimtas remiantis tais pačiais argumentais, kurie teismų buvo pripažinti kaip nepagrįsti, neteisėti, pažeidžiantys pareiškėjų teisėtus interesus. Šiuo aspektu teismas nurodė, kad anksčiau priimtas atsakovo sprendimas teismų buvo panaikintas dėl to, kad Migracijos departamentas nesurinko faktinės aplinkybės, jog pareiškėjo įmonė tebeatitinka Įstatymo 451 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, paneigimo duomenų. Nagrinėjamu atveju atsakovas kreipėsi į VšĮ „Versli Lietuva“ ir gavo reikiamus duomenis bei juos įvertinęs priėmė ginčijamą Sprendimą.

8. Teismas pažymėjo, kad atsakovas, priimdamas Sprendimą, pareiškėjo apklausoje duotus paaiškinimus visapusiškai įvertino padaręs išvadą, kad pareiškėjo prioritetas ir siekiamybė yra ne startuolio veiklos tęstinumas ir sukurto produkto plėtra, o LLG gavimas / pakeitimas. Taip pat buvo nustatyta, kad pareiškėjo su Lietuvos Respublika nesieja ilgalaikiai socialiniai ir ekonominiai ryšiai, taip pat šeiminiai ryšiai su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Teismas neturėjo pagrindo abejoti dėl šių Sprendimo argumentų, todėl su jais sutiko. Teismas papildomai akcentavo, kad, kaip jau buvo minėta, vertinti, ar užsieniečio veikla atitinka UTPĮ 451 straipsnio 1 dalies reikalavimus, teisės aktais yra pavesta VšĮ „Versli Lietuva“, todėl ta aplinkybė, kad pareiškėjas vykdo ekonominę veiklą, dar nereiškia, jog ši veikla ir toliau yra susijusi su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu, kadangi Įstaiga pranešė, jog pareiškėjo veiklos kontrolės nevykdo dėl paties pareiškėjo nuo 2019 m. spalio mėnesio neteikiamų jokių duomenų apie UAB „ESTEQ“ vykdomą veiklą.

9. Teismas priėjo prie išvados, kad Migracijos departamentas tinkamai įvertino visą byloje esančią medžiagą, todėl teisėtai ir pagrįstai pripažino, kad pareiškėjas I. P. neatitinka UTPĮ 451 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, o pareiškėja O. M. – UTPĮ 43 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytų sąlygų (nepakeitus LLG pareiškėjui), todėl vadovaudamasis UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 14 punktu, pagrįstai nusprendė atsisakyti pakeisti jų leidimus laikinai gyventi.

III. 10. Pareiškėjai I. P. ir O. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jų skundą tenkinti visiškai, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodoma:

10.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tik formaliai pritarė Migracijos departamento Sprendimui, tačiau teismas neįvertino ir sprendime nepateikė jokių motyvų dėl esminių pareiškėjų skundo argumentų: 1) būtent dėl neteisėtai Migracijos departamento 2019 m. spalio 3 d. priimto sprendimo buvo sutrikdytas ne tik pareiškėjų gyvenimas Lietuvos Respublikoje, bet ir sutrikdyta UAB „ESTEQ“, kaip „Startup Visa“ programos dalyvio, veikla; 2) teismas nevertino ir nepasisakė dėl pateiktų faktinių aplinkybių bei juos pagrindžiančių įrodymų, jog nors dėl Migracijos departamento kaltės pareiškėjai privalėjo išvykti iš Lietuvos Respublikos, tačiau UAB „ESTEQ“ nesustabdė veiklos, toliau ją vystė, mokėjo mokesčius į valstybės biudžetą ir siekė veiklos plėtojimo, kas, priešingai nei buvo teigiama Migracijos departamento Sprendime, įrodo, jog UAB „ESTEQ“ nėra fiktyvi bendrovė ar tik priedanga pareiškėjams gauti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje; 3) teismas sprendime nepateikė jokių motyvų dėl to, kad po to, kai pareiškėjams buvo panaikinti leidimai laikinai gyventi, įstatymas pareiškėjams nenustatė pareigos teikti VšĮ „Versli Lietuva“ informacijos apie UAB „ESTEQ“ veiklą ir VšĮ „Versli Lietuva“ nenustatė pareigos vykdyti kontrolės pareiškėjo ar UAB „ESTEQ“ atžvilgiu, be to, teismas neįvertino, kad tokios informacijos formalus neteikimas dar nereiškia, kad UAB „ESTEQ“ nebevykdė veiklos, ar kad ši veikla nebeatitiko UTPĮ 451 straipsnio reikalavimų, todėl tokie neatitikimai įstatymų reikalavimams privalėjo būti įrodyti.

10.2. Teismas nepagrįstai vertino, kad pirminis Migracijos departamento sprendimas ankstesnėse administracinėse bylose teismų buvo panaikintas tik dėl to, jog Migracijos departamentas nesurinko faktines aplinkybes, jog pareiškėjo įmonė nebeatitinka UTPĮ 451 straipsnio nustatytų reikalavimų, paneigiančių duomenų. Teismas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 6 d. sprendimu ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 13 d. nutartimi turėjo vadovautis kaip prejudiciniais, nes juose buvo išsamiai ir visapusiškai įvertintas kilęs ginčas.

10.3. Teismas sprendime taip pat nepagrįstai teigė, kad Aprašo 16.2 ir 18 punktų nuostatos, nurodančios, kad VšĮ „Versli Lietuva“ išduotas sprendimas galioja tris mėnesius, reiškia, jog po tų trijų mėnesių pareiškėjas, kuriam buvo išduotas šis sprendimas, nebeatitinka UTPĮ 451 straipsnyje nurodytų reikalavimų. Teismo sprendimo teiginiai, sutapatinantys VšĮ „Versli Lietuva“ sprendimą ir jo galiojimo terminą su pareiškėjo atitikimu UTPĮ 451 straipsnyje nurodytiems reikalavimams, laikytini nepagrįstais.

10.4. Pareiškėjai siekė gauti ilgalaikius leidimus gyventi Lietuvos Respublikoje, kurių negavo dėl Migracijos departamento kaltės (vilkinamų atlikti veiksmų bei laiku nepriimtų sprendimų). Prieš panaikinant pareiškėjų leidimus laikinai gyventi Lietuvoje, jie Lietuvos Respublikoje nuomojosi butą, čia nenutrūkstamai gyveno, išsilaikė lietuvių kalbos egzaminą, pareiškėja net pastojo ir turėjo gimdyti Lietuvoje. UAB „ESTEQ“ veikla ne tik buvo vykdoma būtent Lietuvoje, bet net pareiškėjui išvykus ji toliau yra vykdoma, ją toliau yra siekiama plėtoti bei iš bendrovės veiklos gaunamas užmokestis yra pagrindinis pareiškėjo pragyvenimo šaltinis, todėl šios aplinkybės, patvirtinančios pareiškėjų stiprius socialinius ir ekonominius ryšius su Lietuvos Respublika, taip pat pareiškėjų aktyvios pastangos, įskaitant kreipimąsi į teismus, jog Migracijos departamentas tenkintų jų prašymus ir pakeistų leidimus laikinai gyventi, nepaisant paties Migracijos departamento siekio užkirsti kelią pareiškėjams grįžti į Lietuvą, tik pagrindžia, kad pareiškėjai savo pagrindiniu gyvenimo (socialinių ir ekonominių ryšių) centru laiko Lietuvą.

11. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma:

11.1. Teismas neprivalo ypač detaliai pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus, gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas ir tai sprendimo nedaro negaliojančio.

11.2. Pareiškėjai netinkamai interpretuoja teisės aktų nuostatas. Pagal Įstatymo 451 straipsnio nuostatas tiek kreipiantis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, tiek kreipiantis dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo, leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas / pakeičiamas tik esant VšĮ „Versli Lietuva“ patvirtinimui, kad teisėta veikla, kuria ketina užsiimti užsienietis, yra susijusi su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu ir kad užsiimti šia veikla užsienietis turi reikiamą kvalifikaciją, finansavimą bei verslo planą, ir kad šio užsieniečio, būsiančio numatomos įsteigti įmonės dalyviu, buvimas Lietuvos Respublikoje būtinas šios įmonės veiklai. Tvarka, pagal kurią VšĮ „Versli Lietuva“ patvirtina šias aplinkybes, yra nustatyta Apraše, kuriame aiškiai ir nedviprasmiškai reglamentuota, kad VšĮ „Versli Lietuva“ priimamas Sprendimas galioja 3 mėnesius. Tai reiškia, kad pasibaigus šiam 3 mėnesių terminui jokios teisinės pasekmės iš šio sprendimo kilti nebegali, o suėjus šiam laikotarpiui, užsienietis turėtų kreiptis dėl naujo Sprendimo išdavimo. Apraše įtvirtintas 3 mėnesių Sprendimo galiojimo terminas yra nustatytas atsižvelgiant į tai, kad faktinė situacija, susijusi su užsieniečio įmonės veikla, gali pasikeisti, o užsienietis gali nebevykdyti deklaruojamos teisėtos veiklos.

11.3. Nors pareiškėjas skunde teigia, kad jis, pasibaigus leidimo laikinai gyventi galiojimui, nebeturėjo pareigos teikti VšĮ „Versli Lietuva“ veiklos ataskaitas, o VšĮ „Versli Lietuva“ nebeturėjo pareigos jį kontroliuoti, šie teiginiai nagrinėjamos bylos kontekste yra teisiškai nereikšmingi, kadangi VšĮ „Versli Lietuva“ turėjo patvirtinti, kad pareiškėjas ir jo įmonė atitinka Įstatymo 451 straipsnyje nustatytus reikalavimus, o ši įstaiga ne tik nepatvirtino nurodytų aplinkybių, bet priešingai – nurodė, kad su pareiškėju nebendradarbiauja.

11.4. Pareiškėjo apklausa Migracijos departamente vyko jau po teismų sprendimų priėmimo, iš naujo nagrinėjant pareiškėjo prašymą. Šios apklausos metu pareiškėjo pateikta informacija, taip pat duomenys apie jo vykdytą teisėtą veiklą buvo įvertinti visos surinktos informacijos kontekste, kurią patvirtino kitos po teismų sprendimų priėmimo paaiškėjusios faktinės aplinkybes. Migracijos departamento ir pirmosios instancijos teismo sprendimai yra pagrįsti faktinėmis naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis (VšĮ „Versli Lietuva“ sprendimas nebegalioja, ši įstaiga taip pat patvirtino, kad pareiškėjas nebėra „Startup Visa“ programos dalyvis ir informacijos apie jo tolesnę veiklą VšĮ „Versli Lietuva“ neturi, su pareiškėju nebendradarbiauja), todėl konstatuotina, kad nagrinėjamos bylos kontekste ankstesni teismų sprendimai prejudicinės galios neturi ir negali būti laikomi pagrindu panaikinti ginčijamą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 12. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2020 m. birželio 23 d. sprendimo Nr. (15/0-1)3I000144;00145 „Dėl atsisakymo pakeisti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) piliečiams I. P. ir O. M.“ pagrįstumo ir teisėtumo.

13. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu konstatavo Migracijos departamento Sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, nustatęs, kad VšĮ „Versli Lietuva“ pateikė duomenis, jog pareiškėjas I. P. nebeatitinka UTPĮ 451 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų.

14. Pareiškėjai, nesutikdami su teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame teigia, kad teismas skundžiamu sprendimu tik formaliai pritarė Migracijos departamento Sprendimui, tačiau neįvertino ir sprendime nepateikė jokių motyvų dėl esminių pareiškėjų skundo argumentų. Mano, kad teismas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 6 d. sprendimu ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 13 d. nutartimi turėjo vadovautis kaip prejudiciniais, nes juose buvo išsamiai ir visapusiškai įvertintas kilęs ginčas.

15. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjų apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

16. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas tuo pagrindu, jog užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla, susijusia su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu, Migracijos departamentui 2019 m. rugsėjo 11 d. pateikė prašymą pakeisti LLG, kartu su prašymu pateikdamas 2019 m. rugpjūčio 6 d. VšĮ „Versli Lietuva“ raštą Nr. VL2019-309, kuriuo Įstaiga patvirtino, kad pareiškėjas I. P. atitinka UTPĮ 451 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. Tą pačią dieną prašymą pakeisti LLG šeimos susijungimo pagrindu Migracijos departamentui pateikė ir pareiškėja. Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą pakeisti LLG ir kartu pateiktus dokumentus, 2019 m. spalio 3 d. sprendimu konstatavo, kad pareiškėjas neatitiko UTPĮ 451 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, todėl, vadovaudamasis UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies, 2, 12, 14 punktais, 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu bei 3 dalimi, priėmė sprendimą Nr. (15/5-11)50U-1717; 1718/(15/4-1)3I-00413;00414, kuriuo atsisakė pareiškėjams pakeisti LLG ir panaikino jiems išduotus LLG. Pareiškėjai su skundu dėl Migracijos departamento 2019 m. spalio 3 d. sprendimo panaikinimo kreipėsi į VAAT, kuris 2020 m. vasario 6 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-1199-821/2020 pareiškėjų skundą tenkino visiškai. Migracijos departamentas minėtą VAAT sprendimą apskundė apeliacine tvarka, tačiau LVAT 2020 m. gegužės 13 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. eA-3734-525/2020, VAAT sprendimą paliko nepakeistą.

17. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad pareiškėjų 2019 m. rugsėjo 11 d. prašymai pakeisti leidimus laikinai gyventi Migracijos departamento 2019 m. spalio 3 d. sprendimu Nr. (15/5-11)50U-1717; 1718/(15/4-1)3I-00413;00414 nebuvo tinkamai išnagrinėti, todėl Migracijos departamentas šioje administracinėje byloje turėjo iš naujo nagrinėti pareiškėjų 2019 m. rugsėjo 11 d. prašymus, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-3734-525/2020 pateiktus išaiškinimus.

18. Taigi Migracijos departamentas, iš naujo nagrinėdamas pareiškėjų 2019 m. rugsėjo 11 d. prašymus, turėjo arba vadovautis prašymų pateikimo metu buvusiomis faktinėmis aplinkybėmis ir sprendimą priimti pagal tuo metu buvusią faktinę ir teisinę situaciją arba turėjo rinkti naujus duomenis apie įmonės UAB „ESTEQ“ veiklą ir sudaryti galimybes pareiškėjams įrodyti, kad jie atitinka leidimo laikinai gyventi pakeitimo sąlygas.

19. Nagrinėdamas minėtus prašymus Migracijos departamentas 2020 m. birželio 11 d. raštu Nr. (15/4-10)10K-17857 kreipėsi į VšĮ „Versli Lietuva“, prašydamas pateikti pareiškėjo 2019 m. UAB „ESTEQ“ veiklos ataskaitas, informaciją apie pareiškėjo, kaip startuolio, pasiektus rezultatus, taip pat pranešti apie šiuo metu pareiškėjo vykdomą teisėtą veiklą, kurią ketinama tęsti ir ateityje. VšĮ „Versli Lietuva“ į atsakovo paklausimą atsakė 2020 m. birželio 22 d. raštu Nr. VL2020-315, kuriame nurodė, kad nuo 2019 m. spalio mėnesio pareiškėjas jokių duomenų apie vykdomą veiklą Įstaigai neteikia, o jo, kaip startuolio, atžvilgiu VšĮ „Versli Lietuva“ jokios kontrolės nevykdo. Migracijos departamentas, atsižvelgdamas į VšĮ „Versli Lietuva“ 2020 m. birželio 22 d. rašte Nr. VL2020-315 pateiktą informaciją, 2020 m. birželio 23 d. priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriuo atsisakė pareiškėjams pakeisti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas ginčijamame Sprendime nurodė, kad: pareiškėjas nuo 2019 m. spalio mėnesio neteikia duomenų VšĮ „Versli Lietuva“ apie savo vykdomą veiklą ir Įstaiga visus ryšius su minėtu užsieniečiu yra nutraukusi, pareiškėjas nebėra „Startup Visa“ programos dalyvis; pareiškėjas, 2019 m. rugsėjo 11 d. kreipdamasis dėl LLG pakeitimo, kartu su prašymu pateikė VšĮ Versli Lietuva“ 2019 m. rugpjūčio 6 d. išduotą sprendimą, kuris galiojo iki 2019 m. lapkričio 6 d.; pareiškėjas praeityje piktnaudžiavo migracijos procedūromis. Migracijos departamentas sprendė, kad pareiškėjas neatitinka UPTĮ 451 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu sutiko su Migracijos departamento išvadomis.

20. Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčijamo Migracijos departamento Sprendimo turinį, byloje nustatytas faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, nesutinka su atsakovo Sprendime pateiktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis, kuriems pritarė pirmosios instancijos teismas.

21. Vertindama ginčijamo atsakovo Sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Migracijos departamentas, vadovaudamasis VšĮ „Versli Lietuva“ 2020 m. birželio 22 d. rašte Nr. VL2020-315 pateikta informacija ir darydamas išvadą, jog pareiškėjas I. P. neatitinka UPTĮ 451 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, neatsižvelgė į tai, kad būtent teismų nepagrįstu pripažintas Migracijos departamento 2019 m. spalio 3 d. sprendimas Nr. (15/5-11)50U-1717; 1718/(15/4-1)3I-00413;00414, kuriuo panaikinti pareiškėjams išduoti leidimai laikinai gyventi, galioję iki 2019 m. spalio 6 d., ir netenkinti pareiškėjų 2019 m. rugsėjo 11 d. prašymai dėl LLG pakeitimo, buvo tas pagrindas, dėl ko pareiškėjai turėjo išvykti iš Lietuvos Respublikos ir buvo sutrikdyta UAB „ESTEQ“, kaip „Startup Visa“ programos dalyvio, veikla.

Migracijos departamentas šiuo VšĮ „Versli Lietuva“ raštu vadovavosi kaip išvada dėl pareiškėjo I. P. neatitikimo UPTĮ 451 straipsnio 1 dalies reikalavimams, tačiau minėtame rašte tokia išvada nėra pateikta: VšĮ „Versli Lietuva“ 2020 m. birželio 22 d. rašte Nr. VL2020-315 nurodyta, kad Įstaiga negali pateikti informacijos apie UAB „ESTEQ“ veiklą po 2019 m. spalio mėnesio, nes po dviejų metų veiklos I. P. kreipusis į Migracijos departamentą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje pakeitimo, jo atžvilgiu buvo priimtas nepagrįstas sprendimas, atsisakant pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, užsienietis privalėjo išvykti iš Lietuvos ir jis nebeteikia Įstaigai informacijos apie UAB „ESTEQ“ veiklą, atitinkamai Įstaiga – nevykdo užsieniečio veiklos kontrolės. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal nustatytą teisinį reguliavimas VšĮ „Versli Lietuva“ kontrolę atlieka tų užsieniečių, kuriems leidimas laikinai gyventi išduotas UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 51 punkto pagrindu, t. y. kai užsienietis ketina užsiimti teisėta veikla, susijusia su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu, pagal šio įstatymo 451 straipsnio nuostatas, ir tokia kontrolė atliekama išduoto leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu.

Taigi šiuo atveju aplinkybės, kad pareiškėjas I. P. po leidimo laikinai gyventi panaikinimo nebeteikė VšĮ „Versli Lietuva“ duomenų apie vykdomą veiklą, o VšĮ „Versli Lietuva“ jo, kaip startuolio, atžvilgiu jokios kontrolės nevykdo, savaime nereiškia, jog UAB „ESTEQ“ apskritai nebevykdo veiklos, o įmonės veikla, jeigu VšĮ „Versli Lietuva“ ją įvertintų pagal Aprašo nuostatas, neatitiktų UPTĮ 451 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

22. Teisėjų kolegijos nuomone, Migracijos departamento Sprendime nurodyti argumentai apie UAB „ESTEQ“ darbuotojų skaičių, pareiškėjo investuotą į įmonę kapitalą, taip pat nesudaro pagrindo vertinti, jog UAB „ESTEQ“ veikos nevykdo. Tuo tarpu atsakovo teiginiai dėl pareiškėjo I. P. piktnaudžiavimo migracijos procedūromis, taip pat dėl UAB „ESTEQ“ neatitikimo startuolio sąvokos jau buvo paneigti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-3734-525/2020.

23. Migracijos departamentas ginčijamą Sprendimą taip pat grindė argumentais, kad pareiškėjas, 2019 m. rugsėjo 11 d. kreipdamasis dėl LLG pakeitimo, kartu su prašymu pateikė VšĮ „Versli Lietuva“ 2019 m. rugpjūčio 6 d. išduotą sprendimą, kuris galiojo iki 2019 m. lapkričio 6 d., todėl VšĮ „Versli Lietuva“ sprendimas, patvirtinantis pareiškėjo atitikimą UPTĮ 451 straipsnio 1 dalies reikalavimams, Sprendimo priėmimo metu nebegaliojo. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pabrėžia, kad Migracijos departamentas, iš naujo nagrinėdamas pareiškėjų 2019 m. rugsėjo 11 d. prašymus dėl LLG pakeitimo, neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjų prašymų pateikimo metu (2019 m. rugsėjo 11 d.) VšĮ „Versli Lietuva“ 2019 m. rugpjūčio 6 d. sprendimas buvo galiojantis (galiojo iki 2019 m. lapkričio 6 d.). Todėl atsakovas nepagrįstai VšĮ „Versli Lietuva“ 2019 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą vertino pagal ginčijamo Migracijos departamento Sprendimo priėmimo metu (2020 m. birželio 23 d.) buvusias aplinkybes ir nepagrįstai šiuo sprendimu grindė pareiškėjo neatitikimą UPTĮ 451 straipsnio 1 dalies reikalavimams.

24. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. gegužės 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-3734-525/2020 konstatavo, kad Migracijos departamentas 2019 m. spalio 3 d. sprendimo Nr. (15/5-11)50U-1717; 1718/(15/4-1)3I-00413;00414 priėmimo metu turėjo visus dokumentus ir informaciją, tam, kad galėtų priimti teisėtus sprendimus sprendžiant dėl leidimų laikinai gyventi pareiškėjams Lietuvos Respublikoje, pratęsimo, tačiau iki ginčijamo sprendimo priėmimo juos vertino priešingai. Atsakovas 2019 m. spalio 3 d. sprendimą grindė skubotomis išvadomis, nesikreipė nei į Įstaigą, nei į pareiškėją dėl papildomų duomenų ir paaiškinimų pateikimo, todėl priimdamas sprendimą nesurinko faktinių duomenų savo išvadoms pagrįsti.

25. Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovas, iš naujo nagrinėdamas pareiškėjų prašymus pakeisti LLG, neatsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus administracinėje byloje Nr. eA-3734-525/2020, nenagrinėjo pareiškėjų 2019 m. rugsėjo 11 d. prašymų pagal jų pateikimo metu buvusias faktines aplinkybes, o siekdamas pagrįsti pareiškėjo dabartinės padėties neatitikimą UPTĮ 451 straipsnio 1 dalies reikalavimams, nesurinko pakankamai duomenų tokiai išvadai padaryti.

26. Migracijos departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, yra saistomas gero administravimo principo imperatyvų. Šis principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (žr., Lietuvos Respublikos Konstitucijos straipsnio 3 dalies nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms) bei tarptautiniuose dokumentuose (žr., Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnis ir kt.). Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1037/2010, 2008 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-422/2009). Pažymėtina, kad VAĮ 8 straipsnio 1 dalies, pagal kurią individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos, nuostatos taip pat įtvirtina viešojo administravimo subjektams pareigą priimtame administraciniame sprendime nurodyti pagrindinius faktus, argumentus ir įrodymus, pateikti teisinį pagrindą, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Be to, ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-422/2009; 2010 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1037/2010).

27. Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijoje nustatyta kiekvieno asmens teisė į gerą administravimą, kuri reiškia, kad institucijos reikalus turėtų tvarkyti nešališkai, teisingai ir per kiek įmanomai trumpesnį laiką (Pagrindinių teisių chartijos 41 str. 1 d.). Pagal Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 2 dalį teisė į gerą administravimą apima: kiekvieno asmens teisę būti išklausytam prieš taikant bet kokią individualią jam nepalankią priemonę (a punktas); kiekvieno asmens teisę susipažinti su savo byla, laikantis teisėto konfidencialumo ir profesinio bei verslo slaptumo (b punktas); administracijos pareigą pagrįsti savo sprendimus (c punktas). Šios Pagrindinių teisių chartijos nuostatos išreiškia bendro pobūdžio teisines vertybes, į kurias, sprendžiant dėl gero administravimo principo turinio Lietuvoje, gali būti atsižvelgiama kaip į papildomą teisės aiškinimo šaltinį (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-2220/2012; 2015 m. liepos 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2266-858/2015; 2010 m. gruodžio 8 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-686/2010 ir kt.).

28. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teisę būti išklausytam nėra savitikslė. Viena vertus, ja siekiama užtikrinti asmens teisę pateikti viešojo administravimo subjektui visą, jo manymu, reikšmingą informaciją ir taip užtikrinti savo teisių gynybą. Kita vertus, ja siekiama užtikrinti, kad prieš priimdamas individualų sprendimą, viešojo administravimo subjektas būtų nustatęs visas reikšmingas faktines aplinkybes, būtinas tokiam sprendimui priimti, kadangi priešingu atveju kiltų abejonė dėl tokio sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo (žr., pvz., 2017 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4702-858/2017; 2018 m. balandžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3706-520/2018; 2021 m. kovo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1290-624/2021; kt.).

29. Prieš priimant ginčijamą sprendimą, pareiškėjas I. P. buvo apklaustas Migracijos departamente, tačiau jo apklausa buvo formali, jam nebuvo pasiūlyta pateikti naujus duomenis apie UAB „ESTEQ“ veiklą VšĮ „Versli Lietuva“, kuri įvertintų tuometinį įmonės veiklos atitikimą UPTĮ 451 straipsnio 1 dalies reikalavimams.

30. Pastebėtina taip pat ir tai, kad institucijų veiksmai, dėl kurių laiku nebuvo surinkti ir įvertinti reikalingi dokumentai, negali nulemti asmeniui neigiamų pasekmių atsiradimo bei jų šalinimo šio asmens sąskaita. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje pabrėžia, kad valdžios institucijų klaidų ištaisymo klausimai sprendžiami nuo jų nukentėjusių asmenų naudai, ypač tais atvejais, kai tai neprieštarauja kitų individualių asmenų interesams. Kitaip tariant, bet kokios valstybės valdžios institucijos padarytos klaidos našta turi atitekti valstybei, o klaidos neturėtų būti ištaisomos nuo tų klaidų nukentėjusių asmenų sąskaita (2007 m. gruodžio 13 d. sprendimas byloje Gashi prieš Kroatiją, pareiškimo Nr. 32457/05, 40 p.; 2011 m. gruodžio 6 d. sprendimo byloje Gladysheva prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 7097/10, 80 p., 32.

31. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad VAAT 2020 m. vasario 6 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-1199-821/2020 bei LVAT 2020 m. gegužės 13 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. eA-3734-525/2020 pripažinta, jog Migracijos departamentas netinkamai išnagrinėjo pareiškėjų prašymus, t.y. padarė klaidą, todėl pakartotinai nagrinėdamas pareiškėjų prašymus, atsakovas turėjo imtis visų priemonių, kad šią klaidą ištaisytų ne pareiškėjų sąskaita, pasiūlyti pareiškėjams galimus problemos sprendimo būdus, pasiūlyti teikti papildomus dokumentus ir pan.

32. Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčijamą Migracijos departamento Sprendimą pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, sprendžia, kad atsakovo Sprendimas neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, o pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčijamo atsakovo Sprendimo teisėtumo klausimą, netinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes. Pareiškėjai apeliaciniame skunde iš esmės pagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tik formaliai pritarė Migracijos departamento Sprendimui, tačiau neįvertino esminių pareiškėjų skundo argumentų (žr. nutarties 12.1–12.2 p.), kurie, teisėjų kolegijos nuomone, sudaro pagrindą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjų skundas tenkinamas.

33. Pareiškėjas I. P. pateikė prašymą priteisti 1 500 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas už apeliacinio skundo parengimą ir pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad advokatui sumokėjo šią sumą.

34. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

35. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Šių Rekomendacijų 8.9 punkte numatyta, kad už apeliacinio skundo parengimą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis koeficientais yra 2,5. Apeliacinio skundo parengimo paslauga suteikta 2021 m. I ketvirtyje, užpraėjusio ketvirčio (2010 m. III ketvirtis) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 1 454,8 Eur (Rekomendacijų 7 punktas), todėl maksimalus galimas priteisti užmokesčio dydis už apeliacinio skundo parengimą sudaro 3 637 Eur. Taigi pareiškėjo prašoma priteisti 1 500 Eur suma už apeliacinio skundo parengimą neviršija Rekomendacijų nustatyto dydžio, todėl ji priteistina pareiškėjui iš atsakovo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 40 straipsniu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjų I. P. (I. P.) ir O. M. (O. M.) apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 25 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjų I. P. (I. P.) ir O. M. (O. M.) skundą tenkinti.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2020 m. birželio 23 d. sprendimą Nr. (15/0-1)3I000144;00145 „Dėl atsisakymo pakeisti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) piliečiams I. P. ir O. M.“ ir įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iš naujo išnagrinėti pareiškėjų pateiktus prašymus pakeisti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė