2022-09-28 Nr. AB-23616-3-61-3-00782-2020-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-612-556/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00782-2020-4

Procesinio sprendimo kategorija 12.13.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugsėjo 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo B. J. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo – Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas B. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2020 m. vasario 7 d. sprendimo Nr. S-20 (7-163/2019) (toliau – ir Komisijos sprendimas), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, VMI) 2019 m. lapkričio 27 d. sprendimo Nr. 68-117 (toliau – ir VMI sprendimas) ir Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Klaipėdos AVMI) 2019 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo Nr. (28.19) FR0682-181 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau – ir Klaipėdos AVMI sprendimas) dalis, kuriomis: 1) pareiškėjui nurodyta sumokėti 44 673 Eur gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM) nuo 300 000 Eur sumos, priskirtos pareiškėjo su darbo santykiais nesusijusioms ir ne individualios veiklos pajamoms, taip pat nurodyta sumokėti 20 002,24 Eur GPM delspinigių ir 8 935 Eur (20 proc.) GMP baudą, 2) pareiškėjui nurodyta sumokėti 4 561 Eur GPM baudą nuo GPM, susidariusio dėl klaidingai deklaruotų pajamų, gautų už UAB „Pamario jėgainių energija“ akcijų pardavimą, arba atleisti pareiškėją nuo šios baudos mokėjimo.

2. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. rugsėjo 15 d. sprendimu (toliau – ir teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. sprendimas) pareiškėjo skundą atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjo apeliacinį skundą, 2021 m. kovo 17 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinį skundą tenkino iš dalies, teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. sprendimą pakeitė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. sprendimo dalį dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti Klaipėdos AVMI sprendimo, VMI sprendimo ir Komisijos sprendimo dalis tiek, kiek paminėtais sprendimais pareiškėjui nurodyta sumokėti 44 673 Eur GPM (20 002,24 Eur GPM delspinigių ir 8 935 Eur GPM baudą) nuo 300 000 Eur sumos, kurią mokesčių administratorius priskyrė pareiškėjo su darbo santykiais nesusijusiomis ir ne individualios veiklos pajamomis, panaikino ir šią administracinės bylos dalį perdavė Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo. Kitą teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. sprendimo dalį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas paliko nepakeistą.

3. Pareiškėjas skunde nurodė, kad mokesčių administratorius nepateikė jokios išvados dėl tikrojo sandorių turinio, nenurodė pajamų pobūdžio ir gavimo pagrindo, pasirinko pareiškėjui įmanomą didžiausią mokestinę naštą lemiantį variantą, būtent uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „VVP Investment“ pervestą 300 000 Eur sumą apmokestinti kaip pareiškėjo gautas pajamas. Ginčijamais sprendimais nebuvo įvertinta aplinkybė, kad pareiškėjui 2013 m. rugpjūčio 8 d. suteiktos UAB „VVP Investment“ paskolos (125 921,36 Eur) suma buvo tą pačią dieną panaudota V. K. interesams. Pareiškėjas už V. K., kaip UAB „Pamario jėgainių energija“ akcininką, UAB „Line Map“ sumokėjo 125 921,36 Eur. V. K. skola pareiškėjui buvo padengta, kai UAB „Verslo valdymo investicijos“ 2014 m. rugpjūčio 14 d. sumokėjo V. K. priklausiusias lėšas tiesiai pareiškėjo kreditoriui – UAB „VVP Investment“. Tokiu būdu V. K. grąžino 125 921,36 Eur skolą pareiškėjui, o pareiškėjas atsiskaitė su UAB „VVP Investment“. Todėl 125 921,36 Eur sudaranti 2014 m. rugpjūčio 14 d. pervestų lėšų dalis yra 2013 m. rugpjūčio 8 d. susidariusios V. K. 125 921,36 Eur skolos pareiškėjui padengimas (grąžinimas) ir negali būti vertinama kaip pareiškėjo „gautos“ ar „uždirbtos“ pajamos pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – ir GPMĮ) 2 straipsnio 14 dalies apibrėžimą.

4. Pareiškėjas teigė, kad mokesčių administratorius, vertindamas 2012 m. lapkričio 19 d. pareiškėjo ir UAB „Line Map“ sudarytą akcijų pirkimo–pardavimo sutartį su atpirkimo teise (dėl 9 proc. UAB „Pamario jėgainių energija“ akcijų pardavimo) ją neteisingai interpretuoja ir nepagrįstai vertina kaip įrodymą, kad pareiškėjo UAB „Line Map“ sumokėtos lėšos yra asmeninis įnašas už 9 proc. pareiškėjo nuosavybės teise valdytas UAB „Pamario jėgainių energija“ akcijas. Pareiškėjui ir V. K. priskirtas finansavimo poreikis buvo apskaičiuotas pagal aiškia ekonomine logika grįstas taisykles ir įrodo, o ne paneigia, kad UAB „Line Map“ buvo sumokėta tiek pareiškėjui, tiek V. K. tenkanti lėšų dalis.

5. Pareiškėjas vertino, jog tiek mokesčių administratorius, tiek Komisija neatsižvelgė į pareiškėjo pateiktus paaiškinimus bei įrodymus, kad 2014 m. rugpjūčio 14 d. (kai UAB „VVP Investment“ buvo sumokėta 300 000 Eur suma) egzistavo V. K. skola pareiškėjui, atsiradusi grynais pinigais V. K. paskolinus lėšų. Tokių skolų suma sudarė 160 739,11 Eur. V. K. skola pareiškėjui buvo padengta, kai UAB „Verslo valdymo investicijos“ 2014 m. rugpjūčio 14 d. sumokėjo V. K. priklausiusias lėšas tiesiai pareiškėjo kreditoriui UAB „VVP Investment“. Tokiu būdu V. K. grąžino 160 739,11 Eur skolą pareiškėjui, o pareiškėjas tokią sumą grąžino UAB „VVP Investment“. Todėl 160 739,11 Eur suma negali būti vertinama kaip pareiškėjo „gautos“ ar „uždirbtos“ pajamos pagal GPMĮ 2 straipsnio 14 dalies apibrėžimą. Skirtumas tarp 160 739,11 Eur ir 125 921,36 Eur sumokėtų lėšų ir padengtų V. K. skolų pareiškėjui 13 339 Eur buvo V. K. paskola pareiškėjui, kurią pareiškėjas grąžino grynais pinigais. Todėl ir ši suma negali būti vertinama kaip pareiškėjo „gautos“ ar „uždirbtos“ pajamos pagal GPMĮ 2 straipsnio 14 dalies apibrėžimą.

6. Pareiškėjas nurodė, jog savo paaiškinimuose mokesčių administratoriui jis teigė, kad pareiškėjo ir su juo artimais svainystės santykiais susijusio V. K. (pareiškėjo sūnaus uošvio) tarpusavio finansiniai santykiai buvo grįsti tarpusavio pasitikėjimu ir rašytinėmis sutartimis neformalizuoti.

7. Atsakovas VMI atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

8. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas savo poziciją grindžia tik paaiškinimais, kuriuos nuolat keičia. Pareiškėjas, siekdamas pagrįsti piniginių lėšų kilmę, skunde dėl Klaipėdos AVMI sprendimo pateikė trečią piniginių lėšų kilmės versiją. Atsakovas akcentavo pareiškėjo pirminį 2019 m. gegužės 6 d. paaiškinimą, kuriame pareiškėjo buvo klausta ne tik dėl V. K. prašymu pervestų 300 000 Eur už pareiškėjo įsiskolinimą į UAB „VVP Investment“, tačiau taip pat klausta, ar pareiškėjas 2012–2015 m. buvo sudaręs kitų paskolų sandorių su V.

K.. Pareiškėjas nurodė, kad paskolų sutarčių su V. K. nebuvo sudaręs. Pareiškėjas, teikdamas paaiškinimą dėl kitų fizinių asmenų (M. K., G. S., E. R., 2019 m. gegužės 6 d. paaiškinimo 3–4 l.), nurodė, jog paskoliniai santykiai egzistavo, tačiau jie buvo grįsti pasitikėjimo santykiais ir paskolų sutarčių nebuvo sudaroma. Priešingai nei dėl šių fizinių asmenų, dėl V. K. pareiškėjas neįvardijo, kad paskolos buvo realiai teikiamos, tačiau nesudaromos sutartys. Antroji pozicija, kurią pareiškėjas pateikė jau po atliktų kontrolės veiksmų buvo įvardinta 2019 m. liepos 9 d. pastabose dėl patikrinimo akto.

Pareiškėjas nurodė, kad V. K. sumokėjo pareiškėjo skolą kitam asmeniui (t. y. UAB „VVP Investment“), todėl V. K. perėjo reikalavimo teisė į šią skolą. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad jo įsipareigojimai prieš V. K. kilo ne paskolos sandorio, o reikalavimo teisių, įgytų regreso tvarka, pagrindu, todėl paskolos sandoris tarp pareiškėjo ir V. K. nebuvo sudarytas. Kaip pastabose nurodė pareiškėjas, jis savo įsipareigojimą prieš V. K. padengė 2014 m. Šios skolos padengimo faktą gali patvirtinti V. K. sutuoktinė A.

K., kuri 2019 m. sausio 7 d. paaiškinime nurodė, kad „visos piniginės lėšos buvo pervestos sutuoktiniui, aš jomis savo reikmėm nesinaudojau ir nežinau apie kokias sumas buvo šnekama“. Be visa to, mokesčių administratorius pagal bankų sąskaitų išrašus nenustatė, kad 300 000 Eur buvo grąžinti 2014 m. V. K.. Pareiškėjas VMI pateiktame skunde teigė priešingai ir nurodė, kad pareiškėjas iš viso per 2012–2013 m. laikotarpį V. K. buvo paskolinęs 989 781 Lt, todėl V. K. prašymu į UAB „VVP Investment“ iš UAB „Verslo valdymo investicijos“ pervesti 300 000 Eur yra pareiškėjui grąžinta paskola bei papildomai pareiškėjui paskolinta 46 059 Lt paskola, kuri vėliau grynaisiais pinigais sugrąžinta V.

K..

9. Atsakovas nurodė, jog siekdamas įsitikinti, ar pareiškėjo skunde teikiama versija, kad dalis piniginių lėšų 555 000 Lt (989 781 – 434 781) V. K. perduota grynaisiais pinigais ir kita dalis (434 781 Lt ((540 000 (paskolos suma) + 155 650 (sumokėtų palūkanų suma))/24 x 15)) pervesta už V. K. UAB „Line Map“ pagal UAB „Pamario jėgainių energija“ akcijų atpirkimo sandorį (pareiškėjas valdė 9 proc., o V. K. – 15 proc. UAB „Pamario jėgainių energija“ akcijų, tuo metu pareiškėjas sumokėjo visą sumą, tenkančią 24 proc. UAB „Pamario jėgainių energija“ akcijų, šioje sumoje įskaitant ir mokėjimą už V. K.) yra reali ir pagrįsta, įvertino mokestinio patikrinimo metu surinktą informaciją (mokestinio patikrinimo metu gautus dokumentus, pareiškėjo teiktus paaiškinimus, UAB „Line Map“ buhalterinės apskaitos dokumentus, pareiškėjo bankinių sąskaitų išrašų duomenis). Pareiškėjo skunde teikiama versija keičia pareiškėjo pirminę poziciją, nes 2019 m. gegužės 6 d. paaiškinime, atsakydamas į 1 klausimą, nurodė, kad 2012 m. lapkričio 19 d. pareiškėjas su UAB „Line Map“ pasirašė akcijų pirkimo–pardavimo sutartį <...>. Pagal šią sutartį buvo numatyta, kad turi teisę atpirkti parduotas 9 vnt. UAB „Pamario jėgainių energija“ akcijų už 540 000 Lt. Pirminiai paaiškinimai pripažįstami objektyvesniais ir patikimesniais, nes jie nepaveikti laiko ir kitų aplinkybių.

10. Atsakovas nustatytų duomenų pagrindu (2012 m. lapkričio 19 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, bankiniame pavedime pateikta informacija, buhalterinės sąskaitos išrašas) darė išvadą, jog 695 650 Lt buvo pareiškėjo asmeninis įnašas už 9 proc. pareiškėjo nuosavybės teise valdytas UAB „Pamario jėgainių energija“ akcijas, todėl atmetė pareiškėjo pozicija, kad 434 781 Lt buvo pervesta už V. K. UAB „Line Map“ pagal UAB „Pamario jėgainių energija“ akcijų atpirkimo sandorį už jo valdomą 15 proc. dalį. Kitų duomenų, kuriais būtų galima sieti atliktą apmokėjimą su V. K., mokestinio patikrinimo metu atsakovas nenustatė. Mokestinio patikrinimo metu nustatytos aplinkybės, jų visuma užkerta kelią tikėti pareiškėjo sąžiningumu ir dėl neva V. K. grynaisiais pinigais perduotų 555 000 Lt. Sudarytų sandorių ir jų datų pareiškėjas nefiksuodamas patikimais įrodymais – notariniu tvirtinimu, bankiniais pavedimais ar pan. – prisiima ir visą riziką dėl jam tenkančios įrodinėjimo naštos. Šiuo atveju 555 000 Lt perdavimas ir 46 059 Lt paskolos grąžinimas grynaisiais pinigais V. K. grindžiamas tik pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas jokių konkrečių ir įtikinamų įrodymų, patvirtinančių realų lėšų perdavimą grynaisiais V. K., nepateikė. Abejonių dėl lėšų perdavimo V. K. nepanaikina ir pareiškėjo argumentai, jog aptariami paskoliniai sandoriai buvo sudaromi tarp itin artimų asmenų, grindžiami pasitikėjimu, todėl nebuvo imtasi jokių papildomų garantijų.

11. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pagal mokesčių administratoriaus turimus duomenis nustatyta, jog pareiškėjas 2012–2013 m. ne tik pardavė nekilnojamą turtą, tačiau ir įsigijo nekilnojamą turtą, atsiskaitymo su nekilnojamo turto pardavėjais pagal bankų sąskaitų išrašus nenustatyta, tai leido daryti prielaidą, kad iš nekilnojamo turto pardavimo gautas ir grynaisiais nuimtas pinigines lėšas pareiškėjas ir panaudojo atsiskaityti su nekilnojamo turto pardavėjais, o ne neva skolino V. K., todėl pareiškėjo skunde nurodoma informacija yra klaidinanti ir nekorektiška. Vien ta aplinkybė, kad pareiškėjas galbūt disponavo grynaisiais pinigais tam tikra piniginių lėšų suma, nesudaro pagrindo teigti, jog šios lėšos realiai buvo perduotos V. K.. Neįrodžius realaus piniginių lėšų perdavimo fakto, nėra pagrindo vertinti, kad pareiškėjo turimi grynieji pinigai buvo perduoti kitam fiziniam asmeniui. Pareiškėjas savo poziciją nori pagrįsti liudytojų parodymais, tačiau išskirtinai tik paaiškinimų (duomenų) apie gautas pajamas teikimas, nesant realaus tų pajamų gavimo fakto, pajamų gavimo nepagrindžia. V. K. sutuoktinės buvo klausiama dėl sandorių su pareiškėju (A. K. 2019 m. sausio 7 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad jai nebuvo žinoma apie UAB „Pamario jėgainių energija“ akcijų pirkimo–pardavimo sandorio, piniginių lėšų gavimo bei obligacijų išpirkimo aplinkybes), E. L. taip pat teikė paaiškinimus dėl pareiškėjo garanto dalies, tačiau nenurodė, kad pareiškėjas pinigines lėšas teikė ne tik už savo valdomas akcijas, tačiau ir už V. K., todėl liudytojų parodymai neatskleistų realių aplinkybių ir parodymams būtų daroma įtaka, susipažinus su kontrolės veiksmų nustatytomis aplinkybėmis.

12. Atsakovas vertino, kad mokesčių administratorius pagrindė pareiškėjui apskaičiuoto mokesčio ir su juo susijusias sumas, kas suponuoja išvadą, kad įgyvendintos Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 67 straipsnio 1 dalies nuostatos. Pareiškėjas, nors ir teikė atitinkamus paaiškinimus, tačiau jų įrodymais nepagrindė, o dėl savo nenuoseklumo ir nepagrįstumo pareiškėjo paaiškinimai negali paneigti mokesčių administratoriaus išvadų. Pareiškėjas gavo finansinę naudą (buvo padengta dalis pareiškėjo paskolos UAB „VVP Investment“ 300 000 Eur), todėl pagrįstai konstatuota, kad minėtos 300 000 Eur yra pareiškėjo 2014 m. rugpjūčio 14 d. gautos kitos su darbo santykiais nesusijusios ir ne individualios veiklos pajamos, nuo kurių privalo būti sumokėtas GPM į valstybės biudžetą.

II. 13. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. liepos 9 d. sprendimu pareiškėjo B. J. skundą tenkino, panaikino Klaipėdos AVMI sprendimo, VMI sprendimo ir Komisijos sprendimo dalis tiek, kiek paminėtais sprendimais pareiškėjui nurodyta sumokėti 44 673 Eur GPM (20 002,24 Eur GPM delspinigių ir 8 935 Eur GPM baudą) nuo 300 000 Eur sumos, kurią mokesčių administratorius priskyrė pareiškėjo su darbo santykiais nesusijusiomis ir ne individualios veiklos pajamomis.

14. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

14.1. Klaipėdos AVMI, vykdydama 2018 m. gruodžio 12 d. pavedimą tikrinti Nr. (9.6) FR0773-2218, atliko pareiškėjo už 2013–2015 m. GPM apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimą ir 2019 m. birželio 5 d. surašė patikrinimo aktą Nr. (28.1) FR0680-196 (toliau – ir Patikrinimo aktas). Patikrinimo metu Klaipėdos AVMI, vadovaudamasi MAĮ 10 ir 69 straipsniais, be kita ko, nustatė, kad pagal V. K. prašymą UAB „Verslo valdymo investicijos“ pervestus 300 000 Eur į pareiškėjo nurodytą sąskaitą, pareiškėjas panaudojo iš UAB „VVP Investment“ paimtai 1 700 000 Lt dydžio paskolai grąžinti. Kadangi pareiškėjas nenurodė piniginių lėšų gavimo iš V. K. pagrindo, šios lėšos priskirtos kitoms su darbo santykiais nesusijusioms ir ne individualios veiklos pajamoms bei papildomai priskaičiuotas GPM bei su juo susijusios sumos (delspinigiai ir 20 proc. dydžio bauda).

14.2. Pareiškėjas 2019 m. liepos 9 d. Klaipėdos AVMI pateikė pastabas dėl Patikrinimo akto.

14.3. Klaipėdos AVMI sprendimu patvirtino Klaipėdos AVMI Patikrinimo aktą, kuriuo pareiškėjui papildomai apskaičiuotas ir nurodytas sumokėti į biudžetą 67 487,85 Eur GPM, apskaičiuoti 32 685,57 Eur GPM delspinigių ir skirta 14 569 Eur (20 proc. dydžio) GPM bauda.

14.4. Pareiškėjas, nesutikdamas su Klaipėdos AVMI sprendimu, 2019 m. rugsėjo 2 d. pateikė skundą VMI. VMI sprendimu patvirtino Klaipėdos AVMI sprendimo dalį dėl papildomai apskaičiuoto mokėtino 67 478,85 Eur GPM bei 32 685,57 Eur GPM delspinigių; pakeitė Klaipėdos AVMI sprendimo dėl 14 569 Eur GPM baudos, sumažinant ją iki 13 496 Eur. Bauda sumažinta perskaičiavus ją, atsižvelgus į pareiškėjo 2013 m. deklaruotą ir sumokėtą GPM.

14.5. Pareiškėjas, nesutikdamas su VMI sprendimu, pateikė skundą Komisijai, kuri Komisijos sprendimu VMI sprendimą paliko nepakeistą, tačiau atleido pareiškėją nuo 12 681,85 Eur GMP delspinigių mokėjimo, vadovaudamasi teisingumo bei protingumo kriterijais, įvertinusi aplinkybes, jog iš šalių pateiktos informacijos negalima daryti vienareikšmės išvados dėl mokesčių administratoriaus specialistės pagalbos pildant patikslintas deklaracijas, taip pat įvertinusi pareiškėjo garbų amžių.

15. Teismas vadovavosi GPMĮ 2 straipsnio 14 punktu, 5 straipsnio 1 dalimi, 8 straipsnio 1 dalimi ir nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog 300 000 Eur suma, nuo kurios mokesčių administratorius paskaičiavo pareiškėjui papildomai į biudžetą mokėtiną GPM, yra ta pati suma, kurią UAB „Verslo valdymo investicijos“ 2014 m. rugpjūčio 14 d. tos pačios dienos V. K. prašymu pervedė į UAB „VVP Investment“ sąskaitą ir, kuri tą pačią dieną tarp pareiškėjo, UAB „Verslo valdymo investicijos“ ir UAB „VVP Investment“ sudarytos trišalės Tarpusavio įsiskolinimų dengimo sutarties pagrindu buvo užskaityta kaip dalies pareiškėjo pagal 2013 m. rugpjūčio 8 d. paskolos sutartį Nr. 2013/08/08-1 (toliau – ir Paskolos sutartis) gautos paskolos grąžinimas UAB „VVP Investment“ už pareiškėją.

16. Teismas nurodė, jog teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas K. J. teigė, kad pareiškėjas paminėtu būdu atgavo V. K. anksčiau paskolintus pinigus, ir, be kita ko, įrodinėjo, kad: (1) pareiškėjas 2013 m. rugpjūčio 8 d. reikšmingą tos pačios dienos Paskolos sutartimi pasiskolintų lėšų dalį (695 650 Lt, t. y. 201 474,17 Eur) pervedė UAB „Line Map“, taip įvykdydamas pareiškėjui ir su juo artimais svainystės santykiais susijusiam asmeniui V. K., kaip UAB „Pamario jėgainių energija“ akcininkams (jiems atitinkamai priklausė 9 proc. ir 15 proc. šios bendrovės akcijų), tenkantį įsipareigojimą suteikti lėšas, reikalingas gauti 2 250 000 Lt dydžio banko garantiją, sudariusią sąlygas UAB „Pamario jėgainių energija“ dalyvauti skatinimo kvotų paskirstymo aukcione, o taip pat UAB „Line Map“ sumokėtos 155 650 Lt dydžio palūkanos už laikotarpį, kuomet tokios banko garantijos gavimas buvo finansuotas pačios UAB „Line Map“ lėšomis; (2) tarp pareiškėjo ir V. K., kuris buvo pareiškėjo sūnaus uošvis, tiek iki gaunant 1 700 000 Lt (t. y. 492 354,03 Eur) UAB „VVP Investment“ paskolą, tiek ir vėliau egzistavo tarpusavio pasitikėjimu grįsti ir atskiromis rašytinėmis sutartimis neformalizuoti paskoliniai santykiai. Teismas nustatė, jog byloje nėra ginčo, jog pareiškėjas ir V. K. mokestiniam ginčui aktualiu laikotarpiu buvo susiję svainystės ryšiais.

17. Teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo dėl šių Patikrinimo akte mokesčių administratoriaus nustatytų aplinkybių:

17.1. UAB „VVP Investment“ 2013 m. rugpjūčio 8 d. su pareiškėju, valdančiu 21 proc. UAB „VVP Investment“ akcijų, pasirašė Paskolos sutartį, pagal kurią UAB „VVP Investment“ paskolino pareiškėjui 1 700 000 Lt (t. y. 492 354,03 Eur) sumą, kurią 2013 m. rugpjūčio 8 d. pervedė į pareiškėjo sąskaitą.

17.2. UAB „Verslo valdymo investicijos“ operatyvaus patikrinimo metu buvo nustatyta, jog pareiškėjas 2014 m. rugpjūčio 14 d. UAB „Verslo valdymo investicijos“ pateikė prašymą pervesti už obligacijas gautinas 180 000 Eur pinigines lėšas UAB „VVP Investment“, paskirtyje nurodant „pagal susitarimą paskolos grąžinimas už B. J.“. UAB „Verslo valdymo investicijos“ 2014 m. rugpjūčio 14 d. į UAB „VVP Investment“ banko sąskaitą pervedė 180 000 Eur sumą, kaip dalinį pareiškėjo paskolos grąžinimą.

17.3. V. K. 2014 m. rugpjūčio 14 d. UAB „Verslo valdymo investicijos“ pateikė prašymą, kuriuo paprašė už obligacijų išpirkimą gautiną 300 000 Eur sumą pervesti į B. J. nurodytą sąskaitą. UAB „Verslo valdymo investicijos“ pagal minėtą V. K. prašymą, 2014 m. rugpjūčio 14 d. į UAB „VVP Investment“ sąskaitą pervedė 300 000 Eur, nurodydama paskirtyje „pagal prašymą“. Iš UAB „Verslo valdymo investicijos“ gautą 300 000 Eur sumą UAB „VVP Investment“ apskaitė kaip pareiškėjo B. J. paskolos grąžinimą, t. y. V. K. piniginėmis lėšomis buvo sumažintas pareiškėjo įsiskolinimas juridiniam vienetui.

17.4. UAB „VVP Investment“ buhalterinės apskaitos dokumentuose iš UAB „Verslo valdymo investicijos“ gautą 300 000 Eur sumą apskaitė kaip pareiškėjo paskolos grąžinimą pagal trišalę (pareiškėjo, UAB „Verslo valdymo investicijos“ ir UAB „VVP Investment“) 2014 m. rugpjūčio 14 d. sudarytą Tarpusavio įsiskolinimų dengimo sutartį UAB „VVP Investment“.

18. Teismas nustatė, jog mokesčių administratorius padarė išvadą, kad V. K. piniginėmis lėšomis buvo sumažintas pareiškėjo įsiskolinimas juridiniam vienetui, kadangi V. K. iš UAB „Verslo valdymo investicijos“ gautinos ir į UAB „VVP Investment“ sąskaitą pervestos 300 000 Eur piniginės lėšos buvo panaudotos pareiškėjo asmeniniams poreikiams tenkinti, t. y. pareiškėjas gavo finansinę naudą – buvo padengta dalis pareiškėjo paskolos UAB „VVP Investment“. Dėl to mokestinio patikrinimo metu konstatuota, kad minėtos 300 000 Eur piniginės lėšos yra pareiškėjo 2014 m. rugpjūčio 14 d. gautos kitos su darbo santykiais nesusijusios ir ne individualios veiklos pajamos, nuo kurių turi būti sumokėtas gyventojų pajamų mokestis. Pareiškėjas nesutiko, kad nurodyta suma gali būti laikoma jo pajamomis ar apmokestinama nauda, kadangi iš esmės jis atgavo V. K. anksčiau paskolintus pinigus, dalis piniginių lėšų 555 000 Lt (989 781 – 434 781) V. K. perduota grynaisiais pinigais, o kita dalis (434 781 Lt ((540 000 (paskolos suma) + 155 650 (sumokėtų palūkanų suma)) / 24 x 15)) pervesta už V. K. UAB „Line Map“ pagal UAB „Pamario jėgainių energija“ akcijų atpirkimo sandorį (tuo metu pareiškėjas valdė 9 proc., o V. K. – 15 proc. UAB „Pamario jėgainių energija“ akcijų, pareiškėjas sumokėjo visą sumą, tenkančią 24 proc. UAB „Pamario jėgainių energija“ akcijų, šioje sumoje įskaitant ir mokėjimą už V. K.).

19. 2014 m. rugpjūčio 14 d. UAB „VVP Investment“ pervesta 300 000 Eur suma yra pareiškėjo šiai įmonei 492 354,03 Eur dydžio paskolos dalies grąžinimas, kurią (paskolą, gautą iš UAB „VVP Investment“) pareiškėjas panaudojo UAB „Line Map“ asmeniniam akcininko įnašui už 9 proc. pareiškėjo nuosavybės teise valdytas UAB „Pamario jėgainių energija“ akcijas. Pareiškėjas 2012 m. gruodžio 11 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartimi už 1 500 Lt V. K. perleido 15 proc. UAB „Pamario jėgainių energija“ akcijų ir iki 2013 m. gruodžio 11 d. valdė 9 proc. bendrovės akcijų. Pareiškėjas, siekdamas įnešti savo indėlį į garantiją sutiko parduoti 9 proc. akcijų UAB „Pamario jėgainių energija“ akcijų UAB „Line Map“ su atpirkimo teise. Pagal 2012 m. lapkričio 19 d. sutarties sąlygas pareiškėjas turėjo teisę per 12 mėnesių minėtas akcijas atpirkti iš UAB „Line Map“ už fiksuotą 540 000 Lt kainos dalį ir sumokėjęs kintamą kainos dalį – 50 proc. palūkanas nuo 540 000 Lt, kurios apskaičiuotos už laikotarpį nuo garantijos išdavimo tikslais pervestų lėšų pervedimo iki bus sumokėta akcijų atpirkimo kaina arba bankas grąžins visą garantijos dydžio sumą į UAB „Line Map“ sąskaitą. UAB „Line Map“ minėta sutartimi įsipareigojo, kad pirkėjas arba pirkėjo nurodytas asmuo, vienas arba su kitais UAB „Pamario jėgainių energija“ akcininkais įneš reikiamas lėšas į atitinkamą banko sąskaitą, kad ne vėliau kaip 2012 m. lapkričio 23 d. būtų išduota garantija, kuri reikalinga, norint dalyvauti aukcione.

20. Teismas nustatė, kad UAB „Line Map“ pateikė su pareiškėju 2013 m. rugpjūčio 12 d. sudarytą akcijų pirkimo–pardavimo sutarties įvykdymo ir parduotų akcijų atpirkimo (REPO) įgyvendinimo patvirtinimo aktą, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas, įvykdydamas akcijų pirkimo–pardavimo sutarties 5 straipsnio nurodytas sąlygas bei pasinaudodamas atpirkimo teise, 2013 m. rugpjūčio 8 d. sumokėjo į bendrovės sąskaitą 540 000 Lt fiksuotą kainos dalį ir 155 650 Lt kintamą kainos dalį. UAB „Line Map“ direktorė 2019 m. vasario 12 d. pateiktame paaiškinime nurodė, kad kintanti kainos dalis, t. y. 155 650 Lt, yra palūkanos, kurias pareiškėjas sumokėjo bendrovei. Pagal UAB „Line Map“ pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus mokesčių administratorius nustatė, kad pareiškėjas 2013 m. rugpjūčio 9 d. bendrovei banko pavedimu pervedė 540 000 Lt sumą (mokėjimo paskirtyje nurodyta: pagal paskolos sutartį už garantinį įnašą), kuri buhalterinėje apskaitoje apskaityta kaip pareiškėjo suteikta paskola bendrovei ir 155 650 Lt sumą (mokėjimo paskirtyje nurodyta: pagal 2012 m. lapkričio 19 d. akcijų repo sandorį už 9 proc. akcijų), kuri atvaizduota sąskaitoje „Investicijų perleidimo pelnas“. Pagal pareiškėjo banko sąskaitų išrašus nustatyta, kad pareiškėjas 695 650 Lt (540 000 +155 650) pinigines lėšas į UAB „Line Map“ banko sąskaitą pervedė po to, kai 2013 m. rugpjūčio 8 d. mokėjimo pavedimu iš UAB „VVP Investment“ gavo 1 700 000 Lt paskolą. Mokesčių administratorius nustatė, kad UAB „Line Map“ 2014 m. rugpjūčio 22 d. pareiškėjui grąžino 540 000 Lt, kurie bendrovės buhalterinėje apskaitoje apskaityti kaip „paskolos grąžinimas pareiškėjui“. Piniginės lėšos pervestos į V. K. banko sąskaitą, nurodyta mokėjimo paskirtis „paskolos grąžinimas pagal B. J. prašymą“. Mokesčių administratorius darė išvadą, kad pareiškėjas klaidingai nurodo, jog 300 000 Eur suma yra dalinai už kitą akcininką V. K. sumokėto (paskolinto) įnašo susigrąžinimas, nes tokių argumentų nepatvirtina byloje surinkti leistini rašytiniai įrodymai.

21. Teismas nurodė, kad byloje pripažįstama aplinkybė, jog UAB „Pamario jėgainių energija“, siekdama dalyvauti skatinimo kvotų paskirstymo aukcione, turėjo pateikti operatoriui akcinei bendrovei (toliau – ir AB) „Litgrid“ prievolių įvykdymo užtikrinimą – banko garantiją, tačiau UAB „Pamario jėgainių energija“ ir jos akcininkai (įskaitant pareiškėją) neturėjo pakankamai lėšų, kad garantija būtų išduota. AB „Litgrid“ garantijos suteikimo dieną, t. y. 2012 m. lapkričio 21 d. UAB „Pamario jėgainių energija“ valdė 6 akcininkai: pareiškėjas (24 proc.), A. J. (13 proc.), E. R. (10 proc.), E. L. (16 proc.), E. V. (22 proc.), A. M. B. (15 proc.). Byloje taip pat pripažįstama ir aplinkybė, kad pareiškėjas 15 proc. UAB „Pamario jėgainių energija“ akcijų V. K. perleido 2012 m. gruodžio 11 d.

22. Teismas vertino, jog tai, kad pareiškėjas 15 proc. UAB „Pamario jėgainių energija“ akcijų V. K. perleido 2012 m. gruodžio 11 d., t. y. jau po garantijos suteikimo, patvirtina pareiškėjo skundo argumentą, t. y. V. K. įsiskolinimą pareiškėjui už įnašą, nuo 2012 m. gruodžio 11 d. įgytų 15 proc. UAB „Pamario jėgainių energija“ akcijų. Tai, kad įnašai buvo daromi proporcingai turimų akcijų kiekiui, patvirtino teisme apklausti liudytojai E. L., E. R., D. L., D. V.. Liudytoja A. K. teismo posėdžio metu parodė, kad pareiškėjas yra žento tėvas. V. K. skolino pinigus B. J., pastarasis visas skolas grąžino.

23. Teismas nurodė, jog Patikrinimo akte konstatuota, kad pareiškėjas (akcininkas), siekdamas įnešti savo indėlį į garantiją, 2012 m. lapkričio 19 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartimi sutiko parduoti 9 proc. UAB „Pamario jėgainių energija“ akcijų UAB „Line Map“ su akcijų atpirkimo teise. Pagal sutarties sąlygas pareiškėjas turėjo teisę per 12 mėn. minėtas akcijas atpirkti iš UAB „Line Map“ už fiksuotą 540 000 Lt kainos dalį ir sumokėti kintamą kainos dalį – 50 proc. metines palūkanas nuo 540 000 Lt, kurios apskaičiuojamos už laikotarpį nuo garantijos išdavimo tikslais pervestų lėšų pervedimo iki bus sumokėta akcijų atpirkimo kaina arba bankas grąžins visą garantijos dydžio sumą į UAB „Line Map“ sąskaitą.

UAB „Line Map“ minėta sutartimi įsipareigojo, kad pirkėjas arba pirkėjo nurodytas asmuo, vienas arba su kitais UAB „Pamario jėgainių energija“ akcininkais įneš reikiamas lėšas į atitinkamą banko sąskaitą, kad ne vėliau kaip 2012 m. lapkričio 23 d. būtų išduota garantija, kuri reikalinga, norint dalyvauti aukcione. UAB „Line Map“ 2013 m. rugpjūčio 12 d. su pareiškėju sudarė akcijų pirkimo-pardavimo sutarties įvykdymo ir parduotų akcijų atpirkimo (REPO) įgyvendinimo patvirtinimo aktą, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas, įvykdydamas akcijų pirkimo pardavimo sutarties 5 straipsnyje nurodytas sąlygas bei pasinaudodamas atpirkimo teise, 2013 m. rugpjūčio 8 d. sumokėjo į UAB „Line Map“ sąskaitą 540 000 Lt fiksuotą kainos dalį ir 155 650 Lt kintamą kainos dalį.

Patikrinimo akte nurodyta, kad UAB „Line Map“ sumokėtos sumos buhalterinėje apskaitoje apskaitytos kaip pareiškėjo suteikta paskola bendrovei, 155 650 Lt suma (mokėjimo paskirtyje nurodyta: pagal 2012 m. lapkričio 19 d. akcijų repo sandorį už 9 proc. akcijų) atvaizduota sąskaitoje „Investicijų perleidimo pelnas“. UAB „Line Map“ direktorė 2019 m. vasario 12 d. paaiškinime nurodė, kad kintanti kainos dalis, t. y. 155 650 Lt, yra palūkanos, kurias pareiškėjas sumokėjo bendrovei. Patikrinimo akte pažymėta, kad UAB „Line Map“ 2014 m. rugpjūčio 22 d. pareiškėjui grąžino 540 000 Lt, kurie bendrovės buhalterinėje apskaitoje apskaityti kaip „paskolos grąžinimas B.

J.“ (tai patvirtina buhalterinės sąskaitos išrašas). Piniginės lėšos pervestos į V. K. banko sąskaitą, nurodyta mokėjimo paskirtis „paskolos grąžinimas pagal B. J. prašymą“. UAB „Line Map“ buhalterė 2019 m. vasario 18 d. pateiktame paaiškinime nurodė, kad bendrovė rašytinio pareiškėjo prašymo neturi, nes bankiniai pavedimai buvo atliekami tiesiogiai banko poskyryje ir užpildyti prašymai liko banke. Patikrinimo akte akcentuojama, kad pagal Klaipėdos miesto 2-ojo notaro biuro 2013 m. sausio 3 d. išduotą vykdomąjį raštą (išieškotojas – AB SEB bankas) nuo 2014 m. vasario 21 d. iki 2014 m. rugsėjo 18 d. (t. y. ir minėtos paskolos grąžinimo dieną – 2014 m. rugpjūčio 22 d.) pareiškėjui priklausantis nekilnojamasis turtas, įskaitant ir sąskaitas bankuose buvo areštuoti.

Todėl mokesčių administratorius padarė išvadą, kad pareiškėjo iš įvairių juridinių asmenų (įskaitant ir iš UAB „Line Map“) gautos piniginės lėšos buvo tikslingai nukreiptos į kito giminystės ryšiais susijusio asmens V. K. sąskaitą, o V. K. šias į savo sąskaitą gautas ir pareiškėjui priklausančias lėšas panaudojo pareiškėjo interesams tenkinti (pavyzdžiui, paskoloms grąžinti bei suteikti, palūkanoms apmokėti, notarų išlaidoms kompensuoti, antstolio būtinoms vykdymo išlaidoms kompensuoti ir t. t.). Mokesčių administratorius taip pat darė išvadą, kad 695 650 Lt buvo pareiškėjo asmeninis įnašas už 9 proc. pareiškėjo nuosavybės teise valdytas UAB „Pamario jėgainių energija“ akcijas, todėl atmetė pareiškėjo poziciją, kad 434 781 Lt buvo pervesta už V.

K. UAB „Line Map“ pagal UAB „Pamario jėgainių energija“ akcijų atpirkimo sandorį už jo valdomą 15 proc. dalį. Mokesčių administratorius kvestionavo ir pareiškėjo sąžiningumą dėl neva V. K. grynaisiais pinigais perduotų 555 000 Lt, kadangi 555 000 Lt perdavimas ir 46 059 Lt paskolos grąžinimas grynaisiais pinigais V. K. grindžiamas tik pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais, nepateikiant jokių konkrečių įrodymų.

24. Teismas aptarė MAĮ 67 straipsnio 1–2 dalis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką įrodinėjimo naštos paskirstymo aspektu ir nurodė, kad mokesčių administratoriaus atlikti GPM apskaičiavimai nebuvo tinkamai motyvuoti ir pagrįsti įrodymais, nebuvo įvertintos visos reikšmingos pareiškėjo nurodytos aplinkybės. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.156 straipsniu, MAĮ 10 straipsniu, 69 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką pastarosios teisės normos taikymo aspektu ir iš Patikrinimo akto nustatė, kad mokesčių administratorius, apmokestindamas 300 000 Eur sumą, remiasi prielaidomis ir samprotavimais, kurie besąlygiškai nepatvirtinti rašytiniais įrodymais. Pats mokesčių administratorius Patikrinimo akte teigė, jog pareiškėjo iš įvairių juridinių asmenų (įskaitant ir iš UAB „Line Map“) gautos piniginės lėšos buvo tikslingai nukreipiamos į kito giminystės ryšiais susijusio asmens – V. K. sąskaitą, kuris šias į savo sąskaitą gautas ir pareiškėjui priklausančias lėšas panaudojo pareiškėjo interesams tenkinti. Tokiu būdu vienu atveju mokesčių administratorius pripažįsta, jog tarp mokesčio mokėtojo ir V. K. buvo finansiniai įsipareigojimai, kitu gi atveju – suteiktas paskolas neigia. Teismas vertino, jog tokia mokesčių administratoriaus prieštaringa pozicija neleidžia nustatyti, koks buvo tikrasis analizuojamų sandorių turinys, ir daryti besąlygiškos išvados dėl 300 000 Eur gavimo tikslo.

25. Teismas pažymėjo, kad 300 000 Eur suma, nuo kurios mokesčių administratorius paskaičiavo pareiškėjui papildomai į biudžetą mokėtiną GPM, kurią UAB „Verslo valdymo investicijos“ 2014 m. rugpjūčio 14 d. tos pačios dienos V. K. prašymu pervedė į UAB „VVP Investment“ sąskaitą, buvo skirta V. K., o ne pareiškėjui. Ši aplinkybė suponavo išvadą, kad 300 000 Eur sumos gavėjas buvo V. K.. Mokesčių administratorius šios aplinkybės neginčijo. Tai, kad UAB „VVP Investment“ buhalterinės apskaitos dokumentuose iš UAB „Verslo valdymo investicijos“ gautą 300 000 Eur sumą apskaitė kaip pareiškėjo paskolos grąžinimą pagal trišalę (pareiškėjo, UAB „Verslo valdymo investicijos“ ir UAB „VVP Investment“) 2014 m. rugpjūčio 14 d. sudarytą Tarpusavio įsiskolinimų dengimo sutartį UAB „VVP Investment“, teismo vertinimo dėl pirminio 300 000 Eur sumos gavėjo nepaneigia. Teismas sprendė, jog aplinkybė, kad V. K. paprašė šią pinigų sumą pervesti pareiškėjui į jo nurodytą sąskaitą, patvirtina, jog pinigų gavimo momentu V. K. turėjo teisę šia suma laivai disponuoti ir ją valdyti.

26. Teismas vertino, kad mokesčių administratorius neįvykdė pareigos, numatytos MAĮ 67 straipsnyje, t. y. nesurinko pakankamai duomenų pagrįsti, jog 300 000 Eur suma, nuo kurios mokesčių administratorius paskaičiavo pareiškėjui papildomai į biudžetą mokėtiną GPM, yra pareiškėjo su darbo santykiais nesusijusioms, ne individualios veiklos apmokestinamos pajamos. Teismas vadovavosi MAĮ 3 straipsnio 5 dalimi, 8 straipsnio 3 dalimi ir konstatavo, kad Komisija priėmė neteisėtą ir nepagrįstą Komisijos sprendimą, kadangi padarė neteisingą išvadą, jog mokesčių administratorius pagrįstai pareiškėjui apskaičiavo GPM ir su juo susijusias sumas nuo 300 000 Eur. Teismas pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino Klaipėdos AVMI sprendimo, VMI sprendimo ir Komisijos sprendimo dalis tiek, kiek paminėtais sprendimais pareiškėjui nurodyta sumokėti 44 673 Eur GPM (20 002,24 Eur GPM delspinigių ir 8 935 Eur GPM baudą) nuo 300 000 Eur sumos, kurią mokesčių administratorius priskyrė pareiškėjo su darbo santykiais nesusijusiomis ir ne individualios veiklos pajamomis.

III. 27. Atsakovas VMI apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

28. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, jog teismas netinkamai vertino byloje nustatytas aplinkybes, aiškino ir taikė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką bei nepagrįstai pripažino, kad mokesčių administratorius savo išvadas dėl pareiškėjui grąžintos paskolos nepagrindė objektyviais duomenimis, todėl skundžiamas teismo sprendimas naikintinas.

29. Atsakovas apeliaciniame skunde pakartoja ginčo faktines aplinkybes bei atsiliepime į skundą išdėstytą poziciją dėl nuolat keičiamų pareiškėjo paaiškinimų, įvertinos mokestinio patikrinimo metu surinktos informacijos, pagrįsto rėmimosi anksčiau duotais pareiškėjo paaiškinimais, nes jie yra patikimesni (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. vasario 17 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-364-556/2021 50 p.), atmestinos pareiškėjo pozicijos, kad 434 781 Lt buvo pervesta už V. K. UAB „Line Map“ pagal UAB „Pamario jėgainių energija“ akcijų atpirkimo sandorį už jo valdomą 15 proc. dalį, nes nenustatyta kitų duomenų, kuriais būtų galima sieti atliktą apmokėjimą su V. K..

30. Atsakovas akcentuoja, kad nėra jokio pagrindo tikėti pareiškėjo sąžiningumu ir dėl neva V. K. grynaisiais pinigais perduotų 555 000 Lt. Atsakovas vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl pareiškėjui tenkančios įrodinėjimo naštos, nefiksuojant sudarytų sandorių ir jų datų (žr., pvz., 2018 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1139-575/2018) ir pakartoja, kad 555 000 Lt perdavimas ir 46 059 Lt paskolos grąžinimas grynaisiais pinigais V. K. grindžiamas tik pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais, nesant jokių konkrečių ir įtikinamų įrodymų, patvirtinančių realų lėšų perdavimą grynaisiais V. K.. Atsakovui abejonių dėl lėšų perdavimo V. K. nepanaikina ir pareiškėjo argumentai, jog aptariami paskoliniai sandoriai buvo sudaromi tarp itin artimų asmenų, grindžiami pasitikėjimu, todėl nebuvo imtasi jokių papildomų garantijų.

31. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas 2012–2013 m. ne tik pardavė nekilnojamą turtą, tačiau ir įsigijo nekilnojamą turtą, atsiskaitymo su nekilnojamo turto pardavėjais pagal bankų sąskaitų išrašus nenustatyta, o tai leidžia daryti prielaidą, kad iš nekilnojamo turto pardavimo gautas ir grynaisiais nuimtas pinigines lėšas pareiškėjas ir panaudojo atsiskaityti su nekilnojamo turto pardavėjais, o ne neva skolino V. K.. Vien ta aplinkybė, kad pareiškėjas galimai disponavo grynaisiais pinigais tam tikra piniginių lėšų suma, nesudaro pagrindo teigti, kad šios lėšos realiai buvo perduotos V. K.. Taigi, neįrodžius realaus piniginių lėšų perdavimo fakto, nėra pagrindo vertinti, kad pareiškėjo turimi grynieji pinigai buvo perduoti kitam fiziniam asmeniui. Atsakovas vertino, jog mokesčių administratorius pagrindė pareiškėjui apskaičiuoto mokesčio ir su juo susijusias sumas (įgyvendino MAĮ 67 str. 1 d. nuostatas). Pareiškėjas, nors ir teikė atitinkamus paaiškinimus, tačiau jų pakankamais ir leistinais įrodymais nepagrindė, o dėl savo nenuoseklumo ir nepagrįstumo pareiškėjo paaiškinimai negali paneigti mokesčių administratoriaus išvadų. Pareiškėjas gavo finansinę naudą, todėl pagrįstai 300 000 Eur yra pareiškėjo 2014 m. rugpjūčio 14 d. gautos kitos su darbo santykiais nesusijusios ir ne individualios veiklos pajamos, nuo kurių privalo būti sumokėtas GPM į valstybės biudžetą.

32. Pareiškėjas B. J. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

33. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą aptaria byloje kilusio ginčo esmę, byloje nustatytas faktines aplinkybes ir nurodo, jog paskolos ar bet kokių kitų grąžintinų lėšų gavimas ir anksčiau suteiktos paskolos ar kitų grąžintinų lėšų grąžinimas į pajamų sąvoką nepatenka ir šiems asmenims prievolės mokėti GPM nesukelia. Nei MAĮ, nei GPMĮ mokesčių administratoriui nesuteikia teisės preziumuoti, jog bet koks piniginių lėšų pervedimas yra maksimalią mokestinę naštą lemianti „dovana“ ar „nauda“, kol mokesčių mokėtojas neįrodo kitaip. Mokesčių administratorius, vykdydamas MAĮ nustatytas pareigas, yra įpareigotas aiškintis atliktų sandorių turinį ir sandorio šalių valią bei pagal juos taikyti atitinkamą apmokestinimą. Teismas pagrįstai nustatė, kad pareiškėjo atveju mokesčių administratorius šios pareigos neatliko ir, ignoruodamas pareiškėjo pateiktus įrodymus bei paaiškinimus, nesurinkęs ir neišanalizavęs informacijos iš ginčijamų sandorių esmę žinojusių ir galėjusių paaiškinti asmenų, darydamas abstrakčią išvadą, jog pareiškėjas neva gavo „finansinę naudą“, nepateikdamas jokių tokių išvadas pagrindžiančių įrodymų, pasirinko pareiškėjui įmanomai didžiausią mokestinę naštą lemiantį variantą – UAB „VVP Investment“ pervestą 300 000 Eur sumą apmokestinti kaip abstraktaus pobūdžio „kitą naudą, gautą pinigais ar natūra“.

34. Pareiškėjas teigia, kad mokesčių administratorius, siekdamas paneigti grynųjų pinigų, kuriuos pareiškėjas paskolino V. K., egzistavimo faktą, abstrakčiai (be įrodymų ar kokių nors paskaičiavimų) nurodė, jog pareiškėjas 2012–2013 m. ne tik pardavė, bet ir įsigijo nekilnojamąjį turtą. Mokesčių administratorius, nepateikdamas jokių įrodymų, jog pareiškėjas už mokesčių administratoriaus aptariamą nekilnojamąjį turtą atsiskaitė grynaisiais pinigais, daro jokiais įrodymais nepagrįstą prielaidą, jog grynieji pinigai buvo panaudoti ne skolinti, o nekilnojamajam turtui įsigyti. Pažymėtina, jog mokesčių administratorius pareiškėjo neprašė pateikti dokumentų, patvirtinančių kaip ir ar buvo atsiskaityta už įsigytą nekilnojamąjį turtą. Mokesčių administratorius taip pat nevertino pareiškėjo Komisijai pateiktų banko sąskaitų išrašų, kuriuose matoma, jog pareiškėjas atliko bankinius pavedimus už įsigyjamą nekilnojamąjį turtą. Todėl mokesčių administratorius, neišanalizavęs dokumentų, susijusių su pareiškėjo nekilnojamojo turto įsigijimais, bando suformuoti jokiais įrodymais ar mokesčių administratoriaus skaičiavimais nepagrįstą nuomonę, jog pareiškėjas nedisponavo pakankama piniginių lėšų suma, todėl negalėjo paskolinti 555 000 litų V. K..

35. Pareiškėjas akcentuoja, jog jo V. K. paskolintų bei V. K. pareiškėjui grąžintų piniginių lėšų šaltiniai yra visiškai aiškūs, pagrįsti mokesčių administratoriaus išnagrinėtais dokumentais ir nėra jokių dvejonių dėl šių lėšų apmokestinimo. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad jis jokių grynų pinigų iš V. K. negavo (mokėjimas dengiant pareiškėjo skolą UAB „VVP Investment“ atliktas bankiniu pavedimu), todėl mokesčių administratoriaus akcentuojama pozicija (ir su tuo susijusi teisminė praktika), jog „pasirinkdamas pajamas gauti grynaisiais pinigais ir šių pajamų nedeklaruodamas pateikiant atitinkamo mokestinio laikotarpio pajamų deklaraciją, mokesčių mokėtojas prisiima visą riziką dėl jam tenkančios įrodinėjimo naštos“ pareiškėjui netaikytina.

36. Pareiškėjas nurodo, kad minėtos aplinkybės patvirtina, jog 2014 m. rugpjūčio 14 d., sumokėjus V. K. priklausiusias lėšas (300 000 Eur) tiesiai pareiškėjo kreditoriui (UAB „VVP Investment“), pareiškėjas jokių „dovanų“, „kitos naudos“ ar panašaus pobūdžio pajamų (kaip jos apibrėžtos GPMĮ 2 str. 14 d.) negavo ir neuždirbo – tokių lėšų pervedimu pareiškėjui buvo grąžintos V. K. skolos pareiškėjui (125 921,36 Eur, susijusių su mokėjimu UAB „Line Map“, ir 160 739,11 Eur, kuriuos pareiškėjas buvo paskolinęs V. K.), o taip pat pareiškėjui suteikta 13 339 Eur paskola, kurią pareiškėjas vėliau grąžino. Atitinkamai, nesant pareiškėjo gautų ar uždirbtų pajamų, pareiškėjui GPM nuo tokių lėšų negali būti skaičiuojamas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 37. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Klaipėdos AVMI 2019 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo, VMI 2019 m. lapkričio 27 d. sprendimo, Komisijos 2020 m. vasario 7 d. sprendimo dalių tiek, kiek paminėtais sprendimais pareiškėjui B. J. nurodyta sumokėti 44 673 Eur GPM (20 002,24 Eur GPM delspinigių ir 8 935 Eur GMP baudą) nuo 300 000 Eur sumos, kurią mokesčių administratorius priskyrė pareiškėjo su darbo santykiais nesusijusiomis ir ne individualios veiklos pajamomis.

38. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausias administracinis teismas jau kartą nagrinėjo šią bylą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2034-968/2021 buvo nutarta: „Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. sprendimo dalį dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2019 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo Nr. (28.19) FR0682-181, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2019 m. lapkričio 27 d. sprendimo Nr. 68-117 ir Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 7 d. sprendimo Nr. S-20 (7-163/2019) dalis tiek, kiek paminėtais sprendimais pareiškėjui nurodyta sumokėti 44 673 Eur gyventojų pajamų mokesčio (20 002,24 Eur gyventojų pajamų mokesčio delspinigių ir 8 935 Eur gyventojų pajamų mokesčio baudą) nuo 300 000 Eur sumos, kurią mokesčių administratorius priskyrė pareiškėjo su darbo santykiais nesusijusiomis ir ne individualios veiklos pajamomis, panaikinti ir šią administracinės bylos dalį perduoti Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo. Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą“. Taigi administracinės bylos nagrinėjimo ribos buvo apspręstos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartimi.

39. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

40. MAĮ 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokesčių administratorius privalo pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos. Pagal šias MAĮ nuostatas įrodinėjimo pareiga (onus probandi) yra paskirstyta tarp mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo. Pirmiausia būtent mokesčių administratorius turi pateikti pakankamai duomenų, įrodančių mokesčio ir su juo susijusių sumų apskaičiavimo pagrįstumą ir teisingumą. Tik nustačius, kad mokesčių administratorius pagrindė mokesčių mokėtojui apskaičiuotą mokestį ir su juo susijusias sumas, o mokesčių mokėtojas neįvykdė pareigos nuginčyti mokesčių administratoriaus surinktus įrodymus, mokesčių mokėtojui atsiranda mokestinė prievolė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1527/2010; 2012 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1601/2012; 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-982-438/2017; 2019 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-514-968/2019; 2019 m. birželio 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1007-556/2019).

41. MAĮ 67 straipsnio 1 ir 2 dalyse išdėstytų teisės normų kontekste darytina išvada, kad mokesčių administratoriui įvykdžius pareigą MAĮ 67 straipsnio 1 dalyje aptariamu aspektu, vadovaujantis MAĮ 67 straipsnio 2 dalimi, paneigti mokesčių administratoriaus vertinimą tenka pačiam mokesčių mokėtojui.

42. Vilniaus apygardos administracinis teismas vertino, kad mokesčių administratorius neįvykdė pareigos, numatytos MAĮ 67 straipsnyje, t. y. nesurinko pakankamai duomenų pagrįsti, jog 300 000 Eur suma, nuo kurios mokesčių administratorius paskaičiavo pareiškėjui papildomai į biudžetą mokėtiną GPM, yra pareiškėjo su darbo santykiais nesusijusios ir ne individualios veiklos apmokestinamos pajamos (žr. sprendimo 13 p., 26 p.).

43. Atsakovas pateikęs apeliacinį skundą, nurodo, jog mokesčių administratorius pagrindė pareiškėjui apskaičiuoto mokesčio ir su juo susijusias sumas (įgyvendino MAĮ 67 str. 1 d. nuostatas; žr. sprendimo 29–31 p.).

44. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgdamas į ką tik nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad gautoje patikrinti administracinėje byloje iš esmės kilo tik įrodymų vertinimo klausimas.

45. Pažymėtina, jog kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56 str. 7 d.), turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (ABTĮ 86 str. 3 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą minėtais procesiniais aspektais, konstatuoja, kad nėra pagrindo sutikti su prieita išvada, kurios pagrindu pareiškėjo skundas buvo tenkintas (žr. sprendimo 13 p.).

46. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą yra nurodęs, kad pasirinkdamas pajamas gauti grynaisiais pinigais (dėl ko šių pajamų gavimo faktas nėra fiksuojamas kredito įstaigose esančių sąskaitų įrašuose) ir šių pajamų nedeklaruodamas, pateikiant atitinkamo mokestinio laikotarpio pajamų deklaracijas (pvz., kai tokios deklaracijos teikimas nėra privalomas), mokesčių mokėtojas prisiima ir visą riziką dėl jam tenkančios įrodinėjimo naštos (žr., pvz., 2010 m. gruodžio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1852/2010; 2013 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2923/2012; 2013 m. balandžio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A602-27/2013). Išskirtinai tik paaiškinimų (duomenų) apie gautas pajamas teikimas, nesant realaus tų pajamų gavimo fakto, pajamų gavimo nepagrindžia (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje A-3363-556/2020).

47. Administracinėje byloje esančių faktinių duomenų pagrindu, tvirtintina, kad mokesčių administratorius surinko pakankamai įrodymų, kuriais pagrindė pareiškėjui apskaičiuotus papildomus mokesčius bei su jais susijusias sumas, t. y. įvykdė MAĮ 67 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą. Pareiškėjo paaiškinimai nepagrįsti faktiniais duomenimis ir negali paneigti mokesčių administratoriaus surinktų ir administracinėje byloje esančių įrodymų. Reikia pažymėti, kad mokesčių mokėtojas iškėlė net tris versijas dėl ginčo piniginių lėšų kilmės, o tai, teisėjų kolegijos vertinimu, tik byloja apie pastarojo asmens nenuoseklumą, atvirumo stoką bei trukdo tikėti teikiamais paaiškinimais, kurie, be kita ko, nebuvo patvirtinti jokiais objektyviais faktiniais duomenimis. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija negali sutikti su pirmosios instancijos teismo nuomone, jog mokesčių administratorius neįvykdė savo pareigos (žr. sprendimo 26 p.). Atvirkščiai, iškelta paskutinė trečioji pareiškėjo versija patikrinta ir patikrinta išsamiai. VMI sprendimo 7–8 lapuose yra tiksliai išdėstyta, kokie veiksmai iš mokesčių administratoriaus pusės buvo atlikti bei kokių duomenų pagrindu padaryta išvada dėl ginčo pinigų priskyrimo kitoms su darbo santykiais nesusijusioms ir ne individualios veiklos pajamoms, nuo kurių paskaičiuotas GPM ir su šiuo mokesčiu susijusios sumos. Tuo tarpu pareiškėjas apsiribojo tik bendro pobūdžio paaiškinimais, kurie nebuvo patvirtinti, jokiais faktiniais duomenimis, ir kurie, dėl pirmiau paminėtos aplinkybės, negali būti pripažinti patikimais, įgalinančiais tenkinti skundo reikalavimą. Iš pareiškėjo negauta duomenų, kurių visumos pagrindu būtų galima nuginčyti mokesčių administratoriaus poziciją, pagrįstą administracinėje byloje surinktais įrodymais, ar bent suabejoti dėl papildomų mokesčių apskaičiavimo (ABTĮ 56 str.).

48. Siekdamas kitokio procesinio sprendimo pareiškėjas turėjo pateikti tokius įrodymus, kurie būtų leidę paneigti mokesčių administratoriaus poziciją, bet tai nebuvo padaryta.

49. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog pareiga nustatyti faktines aplinkybes tenka mokesčių administratoriui, priimančiam sprendimą dėl mokestinės nepriemokos nustatymo, administracinis teismas tik tikrina viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo teisėtumą, t. y. vykdo viešojo administravimo subjektų kontrolę (ABTĮ 3 str.). Taigi, pagrindinis įrodinėjimo procesas mokestinėje byloje vyksta nagrinėjant bylą mokesčių administratoriui ir renkant teisės aktų nustatyta tvarka įrodymus, turinčius pagrįsti administracinį sprendimą (MAĮ 67 str., 72 str.). Įrodinėjimas administraciniame teisme byloje dėl mokesčių administratoriaus sprendimo teisėtumo yra subsidiaraus pobūdžio, nes teismas pirmiausiai sprendžia, ar mokesčių administratorius pagrindė savo sprendimą įrodymais, o jeigu tai yra būtina ir nepažeis mokesčių mokėtojo procesinių teisių, teismas papildo įrodinėjimo procesą (ABTĮ 80 str.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1207-602/2018). Pasikartotina –mokesčių administratorius savo pareigą įvykdė, o mokesčių mokėtojas nepateikė duomenų, kurių pagrindu būtų buvusi galima bylos baigtis pastarojo naudai.

50. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, dėl ko priėmė nepagrįstą sprendimą, kuris negali būti paliktas galioti – apeliacinis skundas yra tenkintinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo B. J. skundo reikalavimus panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 7 d. sprendimo Nr. S-20 (7-163/2019), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2019 m. lapkričio 27 d. sprendimo Nr. 68-117 ir Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2019 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo Nr. (28.19) FR0682-181 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ dalis, kuriomis pareiškėjui B. J. nurodyta sumokėti 44 673 Eur gyventojų pajamų mokesčio nuo 300 000 Eur sumos, priskirtos pareiškėjo B. J. su darbo santykiais nesusijusioms ir ne individualios veiklos pajamoms, taip pat nurodyta sumokėti 20 002,24 Eur gyventojų pajamų mokesčio delspinigių ir 8 935 Eur (20 proc.) gyventojų pajamų mokesčio baudą, atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius