0bfeaef5-bb65-48bb-8df0-4c37db064021 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-415-467/2019 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-35415-2017-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.4. (s) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. balandžio 9 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo A. B. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo If P&C Insurance AS, veikiančio per filialÄ Lietuvoje, ieÅ¡kinį atsakovams Ž.

Å . ir A. B. dėl skolos priteisimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas If P&C Insurance AS, Lietuvoje vykdantis veiklÄ per filialÄ â€žIf P&C Insurance AS”, 2017 m. rugsėjo 22 d. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu ir prašė iÅ¡ atsakovų Ž. Å . ir A. B. solidariai priteisti 933,46 EUR žalos atlyginimÄ , 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovas nurodė, kad 2014-07-07 ieÅ¡kovas ir SEB bankas AB sudarė draudimo sutartį, kuria nuo įvairių rizikų buvo apdraustas automobilis OPEL INSIGNIA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Å is automobilis 2016-05-24 Trakų gatvėje, Vilniuje buvo apgadintas, jam važiuojant pro kairiajame gatvės kelkraÅ¡tyje priparkuotÄ automobilį VW SHARAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio keleivis atsakovas Ž. Å . staiga atidarė automobilio deÅ¡inės pusės dureles. Automobilio VW SHARAN vairuotojas A. B. ir automobilio OPEL INSIGNIA vairuotojas G. Z. užpildė eismo įvykio deklaracijÄ . A. B. deklaracijoje pasirašė, jog pripažįsta kaltę dėl įvykio, nurodė, kad automobilis VW SHARAN buvo draustas privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, tačiau eismo įvykio metu jis stovėjo, todėl draudimo bendrovei nekyla pareiga atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , iÅ¡mokant nukentėjusiajam draudimo iÅ¡mokÄ .

3. IeÅ¡kovo teigimu, sustojęs vietoje, kurioje vyksta eismas, vairuotojas turi imtis visų priemonių, kad užtikrintų saugų keleivių iÅ¡laipinimÄ . Nors keleivis ir turi pareigÄ laikytis Kelių eismo taisyklių, tačiau jo veiksmus iÅ¡silaipinant iÅ¡ dalies lemia pasitikėjimas vairuotojo tinkamu pareigų įvykdymu – keleivis pasitiki, kad vairuotojas sudarė galimybę iÅ¡silaipinti saugioje vietoje ir saugiu metu. Turėjęs galimybę vykdyti, tačiau nevykdęs teisės aktuose nustatytų pareigų, neužtikrinęs saugaus keleivių iÅ¡laipinimo, dėl keleivio nesaugiai atidarytų durelių kilus žalai, vairuotojas ir keleivis tampa solidariai atsakingi kaip bendrai padarę žalos asmenys. Atsakovai nesielgė apdairiai ir rÅ«pestingai, padarė nukentėjusiajam žalos, todėl jiems kyla civilinė atsakomybė – pareiga atlyginti padarytÄ Å¾alÄ . Atsakovai žalÄ atlyginti geranoriÅ¡kai atsisakė, motyvuodami tuo, kad už padarytÄ Å¾alÄ jie neatsakingi.

4. Eismo įvykio metu automobiliui OPEL INSIGNIA padarytų sugadinimų remonto kaina pagal remonto įmonės UAB „Martonas“ su ieÅ¡kovu suderintÄ sÄ matÄ ir iÅ¡raÅ¡ytÄ sÄ skaitÄ yra 933,46 EUR plius PVM. IeÅ¡kovas nukentėjusiojo 2016-06-21 nurodymu remonto darbus atlikusiai UAB „Martonas“ iÅ¡mokėjo 933,46 EUR draudimo iÅ¡mokÄ ir įgijo subrogacinio reikalavimo teisę - reikalauti žalos atlyginimo iÅ¡ atsakingų dėl žalos padarymo asmenų – atsakovų.

5. Atsakovas A. B. su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad jis, valdydamas automobilį VW SHARAN, laikėsi visų bÅ«tinų atsargumo priemonių ir savo veiksmais nesukėlė jokio pavojaus kitų eismo dalyvių ar jų turto saugumui. Å iuo atveju transporto priemonės keleivis - atsakovas Ž. Å ., vos tik automobiliui sustojus, staigiai ir neperspėjęs atidarė automobilio deÅ¡inės pusės dureles, nors vairuotojas įspėjo keleivius, jog niekas nedarytų durelių kol jis to neleis. Kadangi Ž. Å . veiksmas buvo staigus, vairuotojas nespėjo pasižiÅ«rėti į galinio vaizdo veidrodėlį ir perspėti keleivio apie atvažiuojantį automobilį. Automobilis buvo priparkuotas leistinoje stovėti vietoje, todėl mano, kad buvo pasirinkta saugi keleivių iÅ¡laipinimo vieta. Kadangi vairuotojas nepažeidė nustatytų pareigų, jis nėra solidariai atsakingas su automobilio keleiviu už padarytÄ Å¾alÄ .

6. Atsakovas Ž. Å . atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 9 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai - priteisė iÅ¡ atsakovų Ž. Å . ir A. B. ieÅ¡kovui IF P&C Insurance AS solidariai 933,46 EUR žalos atlyginimÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (933,46 EUR) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2017-09-22) dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

8. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje iÅ¡ esmės nėra ginčo dėl autoįvykio fakto ir jo priežasčių, o taip pat dėl padarytos žalos dydžio. Teismas taip pat laikė, kad byloje nėra ginčo ir dėl to, jog transporto priemonės keleivis Ž. Å . yra atsakingas už transporto priemonei OPEL INSIGNIA padarytÄ Å¾alÄ , tačiau byloje kilo ginčas dėl atsakovo A. B. atsakomybės ir pareigos solidariai, kartu su transporto priemonės keleiviu –atsakovu Ž. Å ., atlyginti ieÅ¡kovui, įgijusiam subrogacinio reikalavimo teisę, nuostolius.

9. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad transporto priemonės vairuotojui tenka pareiga užtikrinti, kad ne tik jo paties, bet ir jo valdomos transporto priemonės keleivių veiksmai nekeltų pavojaus jiems patiems ir kitiems eismo dalyviams, todėl atsakovo A. B. teiginiai, kad jis įspėjo keleivius neatidaryti transporto priemonės durų, kol jis to neleis, liudytojų A. Č. bei R. D. parodymai, kad vairuotojas įvažiuodamas (ar važiuodamas) Trakų gatve, Vilniuje nurodė neatidaryti durelių, kol jis to neleis, neleidžia daryti išvados, kad vairuotojas – atsakovas A.

B. tinkamai įvykdė savo pareigÄ imtis visų priemonių tam, kad nebÅ«tų sukeltas pavojus keleiviams ir kitiems eismo dalyviams. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovas A. B., neužtikrinęs saugaus keleivių iÅ¡laipinimo, neįvykdė LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKÄ®) 13 straipsnio 3, 12 dalyse ir KET 18 punkte nustatytų pareigų, todėl dėl keleivio Ž. Å . nesaugiai atidarytų durelių kilus žalai, vairuotojas - atsakovas A. B. ir keleivis atsakovas Ž.

Å . tapo solidariai atsakingi, kaip nukentėjusiam bendrai padarę žalos asmenys. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 10. Atsakovas A. B. apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 9 d. sprendimÄ ir ieÅ¡kinį atsakovo A. B. atžvilgiu atmesti bei perskirstyti bylinėjimosi iÅ¡laidas, Å¡ias iÅ¡laidas priteisiant iÅ¡ atsakovo Ž. Å ..

11. Apeliantas nurodo, kad teismų praktika, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju netaikytina, nes šioje byloje nagrinėjama situacija iš esmės skiriasi nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-04-28 nutartyje nagrinėtos situacijos. Ši byla yra unikali tuo, kad automobilio keleivis nebuvo žinomas, o automobilio vairuotojas pareigas vykdė tinkamai.

12. Nagrinėjamu atveju vairuotojas A. B., valdydamas automobilį VW SHARAN, laikėsi visų bÅ«tinų atsargumo priemonių ir savo veiksmais nesukėlė jokio pavojaus kitų eismo dalyvių ar jų turto saugumui, tačiau bÅ«tent transporto priemonės keleivis Ž. Å . pažeidė SEAKÄ® 16 straipsnio 4 d., KET 148 str., staigiai ir neperspėjęs atidarydamas automobilio deÅ¡inės pusės dureles, tokiu bÅ«du sukeldamas pavojų ir padarydamas žalÄ kitam eismo dalyviui. Ž. Å . automobilio dureles atidarė vos tik automobiliui sustojus, netgi, esant neiÅ¡jungtam varikliui. A. B. įspėjo, kad niekas neatidarytų durelių, kol jis to neleis, tačiau Ž. Å . nurodymo nepaisė.

13. Apeliantas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad minėtas apelianto įspėjimas nėra pakankamas daryti iÅ¡vadÄ , kad A. B. įvykdė savo pareigÄ imtis visų priemonių tam, kad nebÅ«tų sukeltas pavojus keleiviams ir kitiems eismo dalyviams. Akcentuoja, kad A. B. neturėjo jokių techninių galimybių užkirsti tam keliÄ , t.y. netikėtiems Ž. Å . veiksmams, o toks įspėjimas, atsižvelgiant į tai, kad keleiviai yra suaugę ir veiksnÅ«s asmenys, laikytinas tinkamu A. B., kaip vairuotojo, pareigų vykdymu.

14. Apeliantas nurodo, kad automobilį jis parkavo leistinoje vietoje, taigi pasirinko saugiÄ keleivių iÅ¡laipinimo vietÄ ir momentÄ . Atsakovas A. B. nepažeidė SEAKÄ® 13 straipsnio 3, 12 dalyse ir KET 18 punkte nustatytų pareigų, todėl jis nėra solidariai atsakingas su automobilio keleiviu Ž. Å ..

15. IeÅ¡kovas If P&C Insurance AS, Lietuvoje vykdantis veiklÄ per filialÄ â€žIf P&C Insurance AS”, atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad leistina parkavimo vieta ir saugi dureles atidaryti ir keleiviams iÅ¡lipti vieta nėra tapačios kategorijos. Å alia leistinos sustojimo vietos gali vykti eismas, todėl iÅ¡laipinti keleivius tokioje vietoje, nesiimant papildomų atsargumo priemonių, nėra saugu. Sustojimas leistinoje vietoje pats savaime neatleidžia vairuotojo nuo SEAKÄ® 13 straipsnio 3, 12 dalyse ir KET 18, 52, 148 punktuose nustatytų pareigų vykdymo. 16. 2017-04-28 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-216-686/2017 faktinės aplinkybės buvo tokios pat - automobilis taip pat buvo priparkuotas lestinoje, tačiau keleiviams iÅ¡lipti nesaugioje vietoje, ir minėtoje byloje teismas pripažino vairuotojÄ solidariai atsakingu už žalos padarymÄ dėl to, kad jis neužtikrino saugaus keleivio iÅ¡laipinimo.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 17. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ jo teisėtumo ir pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant tiek faktinę, tiek teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialiosios teisės normas.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

18. Å i byla nagrinėjama atsakovo A. B. apeliacinio skundo ribose, t. y. apeliantas skundžia sprendimo dalį, kurioje tenkintas ieÅ¡kinys Å¡io atsakovo atžvilgiu. Todėl apeliacinės instancijos teismas laiko, kad neapskųstoje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. IÅ¡nagrinėjęs bylÄ , apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , jog apeliacinio skundo argumentai ir motyvai nesudaro pagrindo panaikinti arba pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir apskųstoje dalyje. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų taip pat nėra.

19. Taigi, nagrinėjamoje civilinėje byloje, kaip iÅ¡ esmės teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, iÅ¡ esmės nėra ginčo dėl autoįvykio fakto ir jo priežasčių, o taip pat dėl padarytos žalos dydžio; taip pat nėra ginčo ir dėl to, jog transporto priemonės keleivis Ž. Å . yra atsakingas už transporto priemonei OPEL INSIGNIA padarytÄ Å¾alÄ , kuriÄ privalo atlyginti ieÅ¡kovui. Tačiau byloje kilo ginčas dėl atsakovo A. B. – autoįvykyje dalyvavusio automobilio vairuotojo atsakomybės ir pareigos solidariai, kartu su transporto priemonės keleiviu –atsakovu Ž.

Å ., atlyginti ieÅ¡kovui, įgijusiam subrogacinio reikalavimo teisę, padarytus nuostolius. Pirmosios instancijos teismas tokiÄ atsakovo A. B. pareigÄ konstatavo ir ieÅ¡kinį tenkino. Apeliantas - A. B. su tokia teismo iÅ¡vada nesutinka, motyvuodamas tuo, kad jis tinkamai įvykdė savo pareigÄ imtis visų priemonių tam, kad nebÅ«tų sukeltas pavojus keleiviams ir kitiems eismo dalyviams, t. y. A. B. nepažeidė SEAKÄ® 13 straipsnio 3, 12 dalyse ir KET 18 punkte nustatytų pareigų, todėl jis nėra solidariai atsakingas su automobilio keleiviu Ž.

Å ..

20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena Å¡alis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius), o kita Å¡alis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis).

Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Ä®statymai gali nustatyti, kad žalÄ privalo atlyginti asmuo, kuris tos žalos nepadarė, bet yra atsakingas už žalÄ padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė) (CK 6.246 straipsnis).

21. Pagal CK 6.270 straipsnio 1 dalį asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus Å¡altinio padarytÄ Å¾alÄ , jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. To paties straipsnio 2 dalis nustato, jog atsakovas pagal šį straipsnį yra didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojas, t. y. asmuo, valdantis šį Å¡altinį nuosavybės, patikėjimo teise ar kitokiu teisėtu pagrindu (panaudos, nuomos ar kitokios sutarties pagrindu, pagal įgaliojimÄ ir t. t.).

22. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, kad automobilio VW SHARAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (didesnio pavojaus Å¡altinio) valdytoju buvo atsakovas A. B.. Taigi, jis, vadovaujantis CK 6.270 straipsnio nuostatomis, privalo atlyginti didesnio pavojaus Å¡altinio padarytÄ Å¾alÄ , jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo (CK 6.270 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra duomenų, jog žala ieÅ¡kovui (trečiajam asmeniui) atsirado dėl nenugalimos jėgos, taip pat nėra duomenų apie nukentėjusiojo asmens tyčiÄ ar didelį neatsargumÄ . Pažymėtina, kad atsakomybės be kaltės atveju nustatytas didelis nukentėjusiojo neatsargumas arba tyčia yra pagrindas sumažinti žalos atlyginimÄ arba atleisti nuo atsakomybės, tačiau tokių duomenų Å¡iuo atveju į bylÄ nėra pateikta, o pateiktieji – paties atsakovo A. B. ir liudytojų A. Č. bei R. D. paaiÅ¡kinimai - nėra pakankami.

23. Pažymėtina, kad atsakomybės pagal CK 6.270 straipsnį pagrindas – rizika. Asmuo naudoja pavojingÄ objektÄ (daiktÄ , įrenginius, mechanizmus, medžiagas ir kt.) arba vykdo tokio pavojingumo veiklÄ (pvz., vežimus, transporto veiklÄ , tam tikros rÅ«Å¡ies gamybÄ , tam tikrų pramoginių paslaugų teikimÄ bei kt.), kurių jis nepajėgus visiÅ¡kai kontroliuoti. Reikalavimas laikytis visų įmanomų saugumo reikalavimų tokiu atveju neiÅ¡nyksta, tačiau nėra esminis, nes, net ir elgiantis maksimaliai saugiai, iÅ¡lieka realus žalos padarymo kitiems pavojus. Tokiais atvejais atsakomybė atsiranda už žalos padarymo faktÄ , nesiejant jo su teisinių pareigų nevykdymu ir didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojo kalte; neturi reikÅ¡mės, buvo pažeisti saugumo reikalavimai ar ne.

24. Atmestinas kaip nepagrįstas apelianto argumentas, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-04-28 iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-216-686/2017 ir nagrinėjamoje civilinėje byloje ratio decidendi yra iÅ¡ esmės skirtingos, kadangi tokios aplinkybės nekonstatuotinos. PrieÅ¡ingai, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017-04-28 nutartyje minimoje civilinėje byloje iÅ¡aiÅ¡kino, kad, sprendžiant vairuotojo atsakomybės klausimÄ , reikia vadovautis CK 6.270 straipsniu, nustatančiu, jog didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojo atsakomybė atsiranda tiek esant jo kaltei, tiek be kaltės, taip pat pažymėjo, kad, sprendžiant dėl vairuotojo ir keleivio solidariosios atsakomybės, Å¡ios normos taikymas atitinka teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus (CK 1.5 straipsnio 1 ir 4 dalys).

25. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi ir taip pat neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo skundžiamoje dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai ir dėl jų nepasisako. Kaip žinia, teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiÅ¡kai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundÄ , iÅ¡ esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-536/2010; 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-382/2010; kt.).

26. Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, iÅ¡aiÅ¡kino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialiosios bei proceso teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).

27. Atmetus apeliacinį skundÄ , iÅ¡ atsakovo priteistina 500 EUR ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidų už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ (CPK 93, 98 straipsniai). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas n u t a r i a: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 9 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ atsakovo A. B. 500 EUR (penkis Å¡imtus eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovui IF P&C Insurance AS, veikiančiam per filialÄ â€žIF P&C Insurance AS“. Teisėja Alma Urbanavičienė