2021-12-08 Nr. AB-26376-3-65-3-00174-2020-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2574-629/2021

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00174-2020-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 18.4.1; 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos K. V. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. gruodžio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos K. V. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamam Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Utenos skyriaus, ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Utenos skyriui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja K. V. kreipėsi į teismą, prašydama: 1) įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Utenos skyrių (toliau – ir Skyrius) atkurti pareiškėjai nuosavybės teises natūra į jos tėvui P. Š. ir seneliui D. Š. iki 1940 metų nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą 0,51 ha ploto žemę, esančią (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo žemė); 2) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Skyriaus, 1 000 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėja teigė, kad tarp jos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) yra kilęs ginčas dėl konkretaus nuosavybės teisių atkūrimo būdo, kadangi pareiškėja siekia nuosavybės teises atkurti natūra, o Tarnyba atsisako tai padaryti, nurodydama, kad pareiškėja dėl nuosavybės teisių atkūrimo kreipėsi pavėluotai, nuosavybės teisės į ginčo žemę buvo atkurtos kitiems asmenims iki 2008 m. lapkričio 7 d. teismo sprendimo, kuriuo pareiškėjai atnaujintas terminas prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo bei dokumentams, patvirtinantiems nuosavybės teises bei giminystės ryšį su buvusiu savininku, pateikti. Pareiškėja atsisakė tiek pasiūlyto neva lygiaverčio žemės sklypo (Tarnybos 2013 m. spalio 15 d. išvada), tiek 109 Eur dydžio kompensacijos (Tarnybos 2019 m. spalio 28 d. sprendimas). Pareiškėjos nuomone, aplinkybė, kad Tarnybos sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo kitiems asmenims nenuginčyti, neužkerta kelio reikalauti Tarnybos atkurti jai nuosavybės teises natūra, kadangi teismas, išnagrinėjęs bylą, gali patenkinti skundą ir įpareigoti jį priėmusį viešojo administravimo subjektą įvykdyti kitokį teismo patvarkymą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 str. 2 p.). Tai, kaip įgyvendinti pareiškėjos pageidaujamą įpareigojimą, būtų atsakovo pasirinkimo reikalas, pavyzdžiui, jis galėtų ankstesnius savo sprendimus pripažinti negaliojančiais, paimti žemę iš dabartinių savininkų ir perduoti ją pareiškėjai. Pareiškėja taip pat pažymėjo, jog ji dėl susidariusios situacijos kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą.

3. Pareiškėja patirtą neturtinę žalą siejo su tuo, kad ji dar 1999 metais kreipėsi į valstybės įstaigas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, tačiau jai būdavo nurodoma, jog nei jos tėvas, nei jo brolis ir seneliai neturėjo nuosavos žemės ar pastatų. Pareiškėja kreipėsi į daugybę įstaigų, tačiau jos seneliui priklausanti žemė buvo ciniškai atimta ir atiduota svetimiems. Ji, turėdama galimybę, dar vis nuvažiuoja apžiūrėti seneliui priklausiusios žemės. Pareiškėjos vertinimu, 1 000 000 Eur už jos patirtas dvasines kančias (4 000 Eur už kiekvieną mėnesį per 20 metų) būtų labiau simbolinė piniginė kompensacija, kurią valstybė galėtų išsiieškoti iš kaltų valdininkų regreso tvarka.

4. Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Utenos skyrius, kartu atstovaujantis atsakovą Lietuvos valstybę, atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjos skundą.

5. Skyrius paaiškino, jog pareiškėja per Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) įtvirtintus terminus nepateikė prašymo bei dokumentų dėl nuosavybės teisių atkūrimo į ginčo žemę, todėl Utenos apskrities viršininko 2001 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. 10-08-401 ši žemė buvo priskirta laisvos valstybinės žemės fondo žemei. Ginčo žemė pateko į kitiems asmenims suprojektuotus ir patvirtintus lygiaverčius turėtiesiems žemės sklypus. Pareiškėja dar iki Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. lapkričio 7 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-346-320/2008 priėmimo žinojo, kad nuosavybės teisės jai negali būti atkurtos natūra, nes ginčo žemė yra privačių asmenų nuosavybė ir todėl priskirtina valstybės išperkamai žemei.

6. Skyrius teigė, kad pareiškėja dalyvavo 2014–2018 metais vykusiuose pretendentų susirinkimuose, tačiau nepasirinko žemės ploto Daugailių kadastro vietovėje iš laisvo valstybinio žemės fondo. Pareiškėja buvo informuota apie teisę rinktis lygiavertį žemės ar miško sklypą visame Utenos rajone, supažindinta su kitų kadastro vietovių laisvos žemės fondo žemės plotais, tačiau ji nepateikė prašymo gauti lygiavertį miško ar žemės sklypą kitoje kadastro vietovėje. Dėl šių priežasčių nebuvo suprojektuotas neatlygintinai nuosavybėn pareiškėjai perduotinas lygiavertis žemės sklypas. Pareiškėja taip pat buvo informuota, kad, jei neatvyks į 2019 m. gegužės 8 d. organizuojamą pretendentų susirinkimą arba, atvykusi, nepasirinks projektuojamo žemės ar miško sklypo vietos, nuosavybės teisės jai bus atkuriamos pinigais. Pareiškėja į minėtą susirinkimą neatvyko ir nenurodė neatvykimo priežasčių. Vėliau pareiškėja buvo informuota apie parengtą sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo, atlyginant pinigais, projektą bei pakviesta atvykti į Skyriuje 2019 m. spalio 28 d. rengiamą posėdį, kuriame bus priimamas sprendimas dėl nuosavybės teisių jai atkūrimo. Pareiškėja dalyvavo minėtame posėdyje, bet atsisakė pasirašyti dalyvių sąraše ir nesutiko su parengtu sprendimo projektu. Atsakovas pažymėjo, kad nuosavybės teisės į buvusių savininkų P. ir D. Š. valdytą 0,0165 ha ploto dalį vandens telkinio, esančio (duomenys neskelbtini), pareiškėjai buvo atkurtos Tarnybos 2012 m. balandžio 11 d. sprendimu Nr. 41S-154, grąžinant jai natūra minėto vandens telkinio 0,0165 ha ploto dalį. Tarnybos 2019 m. spalio 28 d. sprendimu Nr. 41S-72-(14.41.3) pareiškėjai atkurtos nuosavybės teisės į buvusių savininkų P. ir D. Š. nuosavybės teisėmis valdytą 0,51 ha ploto žemę, esančią (duomenys neskelbtini), atlyginant pinigais. Pareiškėja neginčijo šių Tarnybos priimtų sprendimų. Taigi, nuosavybės teisių į ginčo žemę atkūrimo procedūra yra užbaigta.

7. Skyrius pareiškėjos reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą laikė nepagrįstu. Tvirtino, kad Tarnyba ne kartą raštu informavo pareiškėją, jog nėra galimybės atkurti jai nuosavybės teises natūra, nepažeidžiant imperatyvių įstatymo normų; tai pareiškėja žinojo jau daugiau nei 10 metų. Tarnyba nuosavybės teisių atkūrimo procese savo veiksmais nepažeidė teisės aktų nuostatų, nesukėlė pareiškėjai jokių neigiamų teisinių pasekmių, dėl kurių galėjo atsirasti turtinė ar neturtinė žala. Priešingai, Tarnybos specialistai nuolat stengėsi padėti pareiškėjai išspręsti jai rūpimą nuosavybės teisių atkūrimo klausimą, pavyzdžiui, organizavo pretendentų susirinkimus, rengė žemėtvarkos projektus, pareiškėją nuolat supažindindavo su esamais laisvais valstybinės žemės fondo žemės plotais, vežiojo į pageidaujamas vietas žemės sklypų apžiūrai. Pareiškėjos teiginiai apie patirtą neturtinę žalą nepagrįsti jokiais įrodymais ir faktais.

II. 8. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2020 m. gruodžio 1 d. sprendimu atmetė pareiškėjos K. V. skundą.

9. Teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo dėl pareiškėjos teisės atkurti nuosavybės teises į buvusių savininkų P. Š. ir D. Š. iki nacionalizacijos valdytą 0,51 ha ploto žemę, esančią (duomenys neskelbtini).

10. Pareiškėja per Atkūrimo įstatyme nustatytus terminus nepateikė prašymo ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininkais patvirtinančių dokumentų, todėl Utenos apskrities viršininko 2001 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. 10-08-401 ginčo žemė buvo priskirta laisvos valstybinės žemės fondo žemei. Ginčo žemė pateko į K. R., A. S. ir I. P. žemės reformos žemėtvarkos projektuose suprojektuotus ir patvirtintus lygiaverčius turėtiems žemės sklypus Nr. 91, Nr. 65 ir Nr. 44.2. K. R. nuosavybės teisės atkurtos Utenos apskrities viršininko administracijos 2002 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. 66160-40-13615, A. S. ir I. P. – 2006 m. liepos 26 d. sprendimu Nr. 13-16850 ir 2006 m. birželio 16 d. sprendimu Nr. 13-16316. I. P. pagal 2006 m. rugpjūčio 16 d. pirkimo-pardavimo sutartį pardavė žemės sklypus A. U.. A. S. pagal 2006 m. rugsėjo 28 d. pirkimo-pardavimo sutartį pardavė žemės sklypą I. V..

11. Pareiškėja 2008 m. vasario 29 d. kreipėsi dėl nuosavybės teisių atkūrimo į Utenos rajono žemėtvarkos skyrių Daugailių seniūnijoje, kuris 2008 m. kovo 7 d. raštu Nr. S3-194 ją informavo apie minėtus praleistus terminus. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2008 m. lapkričio 7 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-346-320/2008 tenkino pareiškėjos pareiškimą, t. y. atnaujino jai terminus prašymui ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį su buvusiais žemės savininkais patvirtinantiems dokumentams pateikti, siekiant atkurti nuosavybės teises į P. Š. ir D. Š. iki nacionalizacijos nuosavybės teise turėtą nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Utenos rajono apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1603-82/2009 tenkino pareiškėjos pareiškimą, t. y. nuosavybės teisių atkūrimo tikslu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. Š., D., gimęs 1910 metais, mirė 1945 m. (duomenys neskelbtini).

12. Utenos apskrities viršininko administracijos Utenos rajono žemėtvarkos skyrius 2009 m. gruodžio 30 d. parengė pažymą Nr. 1-19-311, kurioje nurodyta, jog pareiškėja turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusių savininkų P. ir D. Š. iki nacionalizacijos valdytą 0,51 ha žemės ir 0,0165 ha vandens telkinio, esančių (duomenys neskelbtini).

13. Teismas atkreipė dėmesį į atsakovo teiginius, kad pareiškėjai dar iki 2008 m. lapkričio 7 d. teismo sprendimo priėmimo buvo žinoma, jog nėra galimybės atkurti jai nuosavybės teises į ginčo žemę natūra, nes ši žemė nėra laisva. Šią aplinkybę pareiškėja nurodė 2008 m. rugsėjo 8 d. pareiškime, kreipdamasi į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo. Pareiškėja šias aplinkybes patvirtino ir 2020 m. lapkričio 3 d. teismo posėdyje nagrinėjant šią administracinę bylą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai nuosavybės teisė į ginčo žemę negali būti atkurta, grąžinant žemę natūra, kadangi tai yra privačių asmenų nuosavybė ir tokia žemė priskiriama valstybės išperkamai žemei (Atkūrimo įstatymo 12 str. 1 d. 6 p.). Konstatuota, kad skundo reikalavimas įpareigoti Skyrių atkurti pareiškėjai nuosavybės teises į ginčo žemę natūra yra nepagrįstas.

14. Teismas taip pat nustatė, kad Tarnyba 2012 m. balandžio 11 d. sprendimu Nr. 41S-154 atkūrė pareiškėjai nuosavybės teises į 0,0165 ha ploto dalį vandens telkinio – (duomenys neskelbtini) ežero, o šio sprendimo 4 punkte nurodė, jog nuosavybės teisės į pareiškėjai tenkančią 0,51 ha žemės bus atkurtos vėliau. Atsižvelgdamas į pareiškėjos 2012 m. balandžio 2 d. ir 2013 m. liepos 29 d. prašymus, Skyrius 2013 m. spalio 15 d. parengė išvadą Nr. 41IP-6, kurioje nurodyta, kad pareiškėja turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusių savininkų P. ir D. Š. valdytą 0,51 ha ploto žemę, esančią (duomenys neskelbtini), kuri priskirta valstybės išperkamai žemei (vertė 376 Lt / 109 Eur), perduodant neatlygintinai lygiavertį turėtajam žemės plotą kitoje vietoje.

15. Skyriaus vedėjas 2014 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 41VĮ-(14.41.2)-196 patvirtino Utenos rajono, Daugailių seniūnijos, Daugailių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui rengti teritorijos ribas ir plotą bei Utenos apskrities, Utenos rajono, Daugailių seniūnijos, Daugailių kadastro vietovėje nustatytų laisvos žemės fondo žemės plotų žiniaraštį. Skyriaus vedėjas 2014 m. kovo 14 d. įsakymu Nr. 41VĮ-(14.41.2)-252 patvirtino Piliečių ir juridinių asmenų, pageidaujančių atkurti nuosavybės teises, gauti nuosavybėn neatlygintinai ar nuomoti žemę, mišką ir vandens telkinius Utenos rajone, Daugailių seniūnijoje, Daugailių kadastro vietovėje, sąrašą, kuriame pareiškėja buvo įrašyta antruoju eilės numeriu. Skyrius 2014 m. kovo 14 d. raštu Nr. 41SD-(14.41.104)-785 ir 2014 m. balandžio 1 d. raštu Nr. 41SD-(14.41.104.)-1065 informavo pareiškėją apie įvyksiančius pretendentų, pageidaujančių gauti neatlygintinai lygiaverčius žemės sklypus, susirinkimus. Pareiškėja dalyvavo 2014 m. balandžio 1 d. ir 15 d. vykusiuose susirinkimuose, tačiau ji iš laisvo valstybinio žemės fondo nepasirinko žemės ploto, kuriame būtų suprojektuotas perduodamas nuosavybėn neatlygintinai lygiavertis turėtajam žemės sklypas.

16. Skyriaus vedėjas 2015 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 41VĮ-(14.41.2)-74 patvirtino Daugailių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamo plano ribas ir plotą (305,12 ha), Utenos rajono, Daugailių seniūnijos, Daugailių kadastro vietovėje nustatytų laisvos žemės fondo žemės plotų žiniaraštį bei Piliečių, pageidaujančių gauti nuosavybėn neatlygintinai, nuomoti žemę, mišką, vandens telkinius Utenos rajone, Daugailių seniūnijoje, Daugailių kadastro vietovėje, sąrašą, kuriame pareiškėja buvo įrašyta pirmuoju eilės numeriu. Skyrius 2015 m. sausio 23 d. raštu Nr. 41SD-(14.41.104)-200 informavo pareiškėją apie įvyksiantį pretendentų, pageidaujančių gauti neatlygintinai lygiaverčius žemės sklypus, susirinkimą. Pareiškėja dalyvavo 2015 m. vasario 9 d. susirinkime, tačiau ji iš laisvo valstybinio žemės fondo nepasirinko žemės ploto, kuriame būtų suprojektuotas perduodamas nuosavybėn neatlygintinai lygiavertis turėtajam žemės sklypas.

17. Skyriuje 2015 m. rugsėjo 16 d. įvykusiame susitikime su gyventojais Tarnybos direktorė, atsižvelgdama į pareiškėjos nusiskundimus, Skyriaus vedėjui pavedė supažindinti pareiškėją ne tik su Daugailių, bet ir su kitų Utenos rajono kadastro vietovių laisvos žemės fondo žemės plotais. Skyriaus vedėjas 2015 m. rugsėjo 25 d. posėdyje informavo pareiškėją apie teisę rinktis lygiavertį žemė ar miško sklypą visame Utenos rajone ir supažindino ją su kitų kadastro vietovių laisvos žemės fondo žemės plotais. Pareiškėja nepateikė Skyriui prašymo, kuriuo pageidautų gauti lygiavertį žemės ar miško sklypą kitose Utenos rajono kadastro vietovėse.

18. Skyriaus vedėjas 2015 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr. 41VĮ-1220-(14.41.2) patvirtino Daugailių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamo plano ribas ir plotą (313,86 ha), Utenos rajono, Daugailių seniūnijos, Daugailių kadastro vietovėje nustatytų laisvos žemės fondo žemės plotų žiniaraštį bei Piliečių, pageidaujančių gauti nuosavybėn neatlygintinai, nuomoti žemę, mišką, vandens telkinius Utenos rajone, Daugailių seniūnijoje, Daugailių kadastro vietovėje, sąrašą, kuriame pareiškėja buvo įrašyta pirmuoju eilės numeriu, kaip pretendentė, kuriai žemės (miško) sklypai projektuojami pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje numatytą 9 eiliškumo grupę. Skyrius 2015 m. lapkričio 16 d. raštu Nr. 41SD-3879-(14.41.104) informavo pareiškėją apie įvyksiantį pretendentų, pageidaujančių gauti neatlygintinai lygiaverčius žemės sklypus, susirinkimą. Pareiškėja dalyvavo 2015 m. lapkričio 27 d. vykusiame susirinkime, tačiau nepasirinko lygiaverčio žemės sklypo iš Daugailių kadastro vietovėje esančių laisvos žemės fondo žemės plotų.

19. Skyriaus vedėjo 2016 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 41VĮ-806-(14.41.2) buvo nuspręsta rengti Utenos apskrities Utenos rajono (savivaldybės) Daugailių seniūnijos Daugailių kadastro vietovės žemės sklypų planus, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui, patvirtinta 310,18 ha ploto teritorija ir jos ribos, Utenos apskrities Utenos rajono Daugailių seniūnijos, Daugailių kadastro vietovėje nustatytų laisvos žemės fondo žemės plotų žiniaraštis bei Asmenų, pateikusių prašymus grąžinti natūra, perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai, taip pat parduoti, išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis arba patikėjimo teise valstybinės žemės sklypus, sąrašas, kuriame pareiškėja buvo įrašyta pirmuoju eilės numeriu, kaip pretendentė, kuriai žemės (miško) sklypai projektuojami pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje numatytą 9 eiliškumo grupę. Skyrius 2016 m. liepos 4 d. raštu Nr. 41SD-2483-(14.41.104) informavo pareiškėją apie įvyksiantį pretendentų, pageidaujančių gauti neatlygintinai lygiaverčius žemės sklypus, susirinkimą. Pareiškėja dalyvavo 2016 m. liepos 19 d. vykusiame susirinkime, tačiau nepasirinko lygiaverčio žemės sklypo iš Daugailių kadastro vietovėje esančių laisvos žemės fondo žemės plotų.

20. Skyriaus vedėjo 2017 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. 41VĮ-53-(14.41.2) buvo nuspręsta rengti Utenos apskrities Utenos rajono (savivaldybės) Daugailių seniūnijos Daugailių kadastro vietovės žemės sklypų planus, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui, patvirtintas Daugailių kadastro vietovės teritorijos plotas (313.08 ha), kuriame bus rengiami žemės sklypų planai, prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui, laisvos žemės fondo žemės plotai bei Asmenų, pateikusių prašymus grąžinti natūra, perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai, taip pat parduoti, išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis arba patikėjimo teise valstybinės žemės sklypus sąrašas, kuriame pareiškėja buvo įrašyta pirmuoju eilės numeriu, kaip pretendentė, kuriai žemės (miško) sklypai projektuojami pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje numatytą 9 eiliškumo grupę.

Skyrius 2017 m. sausio 25d. raštu Nr. 41SD-240-(14.41.104) pakvietė pareiškėją dalyvauti 2017 m. vasario 9 d. ir 20 d. organizuojamuose pretendentų susirinkimuose. Pareiškėja dalyvavo 2017 m. vasario 9 d. pretendentų susirinkime, tačiau nepasirinko perduotino nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčio turėtajam žemės sklypo iš laisvos žemės fondo žemės plotų. Pareiškėja, pagal jos pageidavimą, 2017 m. vasario 14 d. kartu su Daugailių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto autore ir Utenos skyriaus darbuotojais apžiūrėjo vietovėje laisvos žemės fondo žemės plotą Nr. 8-3, kuriame buvo galima suprojektuoti perduotiną nuosavybėn neatlygintinai lygiavertį turėtajam žemės sklypą.

Pareiškėja apžiūrėjo ir kitus laisvos valstybinės žemės fondo žemės plotus Nr. 19, Nr. 564, Nr. 566. Pareiškėjai buvo paaiškinta, kad ji perduotiną nuosavybėn neatlygintinai lygiavertį turėtajam žemės sklypą gali rinktis ne tik iš apžiūrėtų žemės plotų, bet ir visų kitų laisvos žemės fondo žemės plotų, esančių Daugailių kadastro vietovėje. Kadangi pareiškėja apžiūros metu neapsisprendė dėl perduotino žemės sklypo vietos, Skyrius papildomai žodžiu informavo ją apie galimybę savo apsisprendimą dėl perduotino nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčio turėtajam žemės sklypo suprojektavimo pareikšti 2017 m. vasario 20 d. organizuojamame pretendentų susirinkime (Skyriaus 2017 m. vasario 14 d. posėdžio protokolas Nr. 41PRT-14-(14.41.6)).

Pareiškėja neatvyko į 2017 m. vasario 20 d. susirinkimą.

21. Skyriaus vedėjo 2017 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. 41VĮ-821-(14.41.2) buvo nuspręsta rengti Utenos apskrities Utenos rajono (savivaldybės) Daugailių seniūnijos Daugailių kadastro vietovės žemės sklypų planus, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui, patvirtinta 319,11 ha ploto teritorija ir jos ribos, Utenos apskrities Utenos rajono Daugailių seniūnijos Daugailių kadastro vietovėje nustatytų laisvos žemės fondo žemės plotų žiniaraštis bei Asmenų, pateikusių prašymus grąžinti natūra, perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai, taip pat parduoti, išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis arba patikėjimo teise valstybinės žemės sklypus, sąrašas, kuriame pareiškėja buvo įrašyta pirmuoju eilės numeriu, kaip pretendentė, kuriai žemės (miško) sklypai projektuojami pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje numatytą 9 eiliškumo grupę. Skyrius 2017 m. lapkričio 15 d. raštu Nr. 41SD-4335-(14.41.104) informavo pareiškėją apie įvyksiantį pretendentų, pageidaujančių gauti neatlygintinai lygiaverčius žemės sklypus, susirinkimą. Pareiškėja dalyvavo 2017 m. gruodžio 4 d. susirinkime, tačiau nepasirinko lygiaverčio žemės sklypo iš Daugailių kadastro vietovėje esančių laisvos žemės fondo žemės plotų.

22. Skyriaus vedėjo 2018 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. 41VĮ-812- (14.41.2) buvo nuspręsta rengti Utenos apskrities Utenos rajono (savivaldybės) Daugailių seniūnijos Daugailių kadastro vietovės žemės sklypų planus, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui, patvirtintas Daugailių kadastro vietovės teritorijos plotas (319,11 ha) ir jos ribos bei Asmenų, pateikusių prašymus grąžinti natūra, perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai, taip pat parduoti, išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis arba patikėjimo teise valstybinės žemės sklypus, sąrašas, kuriame pareiškėja buvo įrašyta pirmuoju eilės numeriu, kaip pretendentė, kuriai žemės (miško) sklypai projektuojami pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje numatytą 9 eiliškumo grupę. Skyrius 2018 m. birželio 27 d. raštu Nr. 41SD-2258-(14.41.104) informavo pareiškėją apie įvyksiantį pretendentų, pageidaujančių gauti neatlygintinai lygiaverčius žemės sklypus, susirinkimą. Pareiškėja dalyvavo 2018 m. birželio 10 d. susirinkime, tačiau nepasirinko lygiaverčio žemės sklypo iš Daugailių kadastro vietovėje esančių laisvos žemės fondo žemės plotų.

23. Skyrius 2019 m. balandžio 18 d. raštu Nr. 41SD-1547-(14.41.104) informavo pareiškėją, kad Skyriaus vedėjas 2019 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. 41VĮ-344-(14.41.2) patvirtino Asmenų, pateikusių prašymus grąžinti žemę natūra, perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai žemės, miško sklypus ar vandens telkinius, taip pat parduoti, išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis arba patikėjimo teise valstybinės žemės sklypus Utenos apskrities, Utenos rajono (savivaldybės) Daugailių seniūnijos Daugailių kadastro vietovėje, sąrašą, ir pakvietė pareiškėją 2019 m. gegužės 8 d. atvykti į Skyriuje įvyksiantį 9 eiliškumo grupės pretendentų susirinkimą, kuriame ji turėtų pasirinkti pageidaujamą projektuoti žemės sklypo vietą ir jo ribas; informavo, kad neatvykus į organizuojamą pretendentų susirinkimą rinktis arba atvykus ir nepasirinkus projektuojamo žemės ar miško sklypo vietos, nuosavybės teisės pareiškėjai bus atkuriamos pinigais. Pareiškėja neatvyko į susirinkimą ir nenurodė neatvykimo priežasčių. Iš 2019 m. gegužės 10 d. protokolo Nr. 41PRT-34-(14.41.6) matyti, kad Skyrius priėmė sprendimą neatkurti pareiškėjai nuosavybės teisių pagal 2013 m. spalio 15 d. išvadą Nr. 41IP-6, o nuosavybės teises atkurti pinigais.

24. Skyrius 2019 m. liepos 1 d. raštu Nr. 41 SD-2715-(14.41.104) informavo pareiškėją, kad Skyriaus vedėjas 2019 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 41VĮ-581-(14.41.2) panaikino 2013 m. spalio 15 d. išvadą Nr. 41IP-6, yra rengiamas nuosavybės teisių atkūrimo pinigais sprendimo projektas. Skyrius 2019 m. spalio 15 d. raštu Nr. 41SD-4159-(14.41.104) informavo pareiškėją apie parengtą sprendimo atkurti nuosavybės teises, atlyginant pinigais už ginčo žemę, projektą ir pakvietė pareiškėją į 2019 m. spalio 28 d. posėdį, kuriame bus priimamas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjai. Pareiškėja dalyvavo posėdyje, bet atsisakė pasirašyti dalyvių sąraše ir nesutiko su parengtu sprendimo projektu. Tarnybos 2019 m. spalio 28 d. sprendimu Nr. 41S-72-(14.41.3) pareiškėjai atkurtos nuosavybės teisės į buvusių savininkų P. ir D. Š. nuosavybės teisėmis valdytą 0,51 ha ploto žemę, esančią (duomenys neskelbtini), atlyginant pinigais.

25. Teismas konstatavo, kad pareiškėja daug kartų buvo kviečiama dalyvauti susirinkimuose, jai buvo suteikta galimybė pasirinkti laisvos valstybinės žemės sklypus Daugailių kadastro vietovėje ir kitose Utenos rajono kadastrinėse vietovėse, tačiau ji nepasirinko perduotino nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčio turėtajam žemės sklypo iš laisvos žemės fondo žemės plotų. Pareiškėjai teisės aktų nustatyta tvarka ne kartą suteikta galimybė įgyvendinti savo teises dėl nuosavybės teisių atkūrimo, tačiau ji ja nepasinaudojo, todėl nėra pagrindo teigti, kad nuosavybės teisių atkūrimo procesas į buvusių savininkų iki nacionalizacijos valdytą žemę buvo vilkinamas. Pareiškėja buvo informuota apie projektuojamo žemės sklypo vietos nepasirinkimo pasekmes, tačiau ji neįgyvendino savo teisės pasirinkti sklypą, todėl Tarnyba pagrįstai 2019 m. spalio 28 d. sprendimu Nr. 41S-72-(14.41.3) nusprendė atkurti jai nuosavybės teises, atlyginant pinigais. Pareiškėja neginčijo šio sprendimo teismine tvarka.

26. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjos reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą, pažymėjo, kad pareiškėja neturtinės žalos atsiradimo faktą kildina iš to, kad Skyrius neatkūrė jai nuosavybės teisių natūra. Teismas laikė, kad Skyrius ne kartą išnagrinėjo ir raštu informavo pareiškėją, jog nėra galimybių atkurti jai nuosavybės teises natūra, nepažeidžiant imperatyvių įstatymo nuostatų, ir pareiškėjai apie tai buvo žinoma. Tarnyba nuosavybės teisių atkūrimo procese savo veiksmais nepažeidė Lietuvos Respublikos įstatymų ir teisės aktų nuostatų, nesukėlė pareiškėjai jokių neigiamų teisinių pasekmių, dėl kurių galėjo atsirasti neturtinė žala. Priešingai, Tarnyba nuolat stengėsi padėti pareiškėjai išspręsti jai rūpimą nuosavybės teisių atkūrimo klausimą, pavyzdžiui, organizavo pretendentų susirinkimus, rengė žemėtvarkos projektus, pareiškėją nuolat supažindindavo su esamais laisvais valstybinės žemės fondo žemės plotais, vežiojo į pageidaujamas vietas žemės sklypų apžiūrai. Pareiškėja su skundais, prašymais nuolat kreipėsi į įvairias institucijas (teismus, prokuratūrą, Lietuvos Respublikos Prezidentūrą, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių), tačiau šios institucijos nenustatė Skyriaus darbuotojų neteisėtų veiksmų ar neveikimo pareiškėjos nuosavybės teisių atkūrimo procese. Teismas padarė išvadą, kad Skyrius nepažeidė nei materialiosios, nei proceso teisės normų, t. y. nėra Skyriaus neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų, todėl nėra pagrindo priteisti pareiškėjai neturtinės žalos atlyginimą. Teismas papildomai pažymėjo, kad pareiškėja tinkamai nenurodė ir neįrodė patirtos žalos, o jos skunde nurodyti teiginiai nekonkretūs, pagrįsti vien tikt jos pačios paaiškinimais, pasvarstymais ir vidiniu įsitikinimu.

III. 27. Pareiškėja K. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. gruodžio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jos skundą, taip pat bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

28. Pareiškėja iš esmės pakartoja anksčiau teismui išdėstytas aplinkybes ir argumentus, be kita ko, jog valstybės tarnautojai ją klaidino, nurodydami, kad jos senelis neturėjo jokios žemės, todėl ji Atkūrimo įstatyme įtvirtintus terminus praleido dėl nesąžiningų valstybės tarnautojų veiksmų. Pareiškėjos įsitikinimu, teismui įpareigojus Skyrių atkurti jai nuosavybės teises natūra, teisėtas teismo sprendimo įvykdymas būtų Skyriaus rūpestis, pavyzdžiui, šis atsakovas galėtų pasinaudoti žemės paėmimo visuomenės poreikiams tvarka arba panaikinti savo (savo pirmtako Utenos apskrities viršininko administracijos) aktus dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir taikyti restituciją. Manydama, kad negali pati panaikinti šių sprendimų, Tarnyba gali kreiptis į prokurorą, prašydama ginti viešąjį interesą. Atkuriant pareiškėjai nuosavybės teises natūra, kitų asmenų galbūt teisėti interesai nebūtų pažeisti, nes jie restitucijos pagrindu gautų kompensacijas. Pareiškėja taip pat pabrėžia, kad teismų praktikoje reikalavimas dėl žalos atlyginimo nėra laikomas išvestiniu iš reikalavimo dėl administracinių aktų, dėl kurių galbūt kilo ta žala, panaikinimo, todėl teismas nepagrįstai priekaištavo pareiškėjai, jog ji neapskundė Tarnybos 2019 m. spalio 28 d. sprendimo. Be to, pareiškėja teigia, kad teismas nepagrįstai nepasisakė dėl jos nurodytos aplinkybės apie kreipimąsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą. Pareiškėja tvirtina, kad panaikinant skundžiamą teismo sprendimą ir pripažįstant, jog Skyrius neteisėtai vilkina atkurti pareiškėjai nuosavybės teises (t. y. įpareigojant jį atkurti pareiškėjai nuosavybės teises natūra), taps akivaizdu, kad jai buvo padaryta žala, kuri turi būti atlyginta.

29. Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Utenos skyrius, kartu atstovaujantis atsakovą Lietuvos valstybę, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjos apeliacinį skundą.

30. Skyrius sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu, mano, kad teismas visapusiškai, objektyviai, išsamiai ir nuosekliai išnagrinėjo ir įvertino bylos aplinkybes. Skyriui nesuprantamas pareiškėjos požiūris į teismus ir teisminę sistemą bei noras, kad teismas patenkintų jos pageidavimą dėl įpareigojimo atkurti nuosavybės teises natūra, nesvarbu kaip toks teismo sprendimas būtų įgyvendintas, nors ir pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Skyrius nemato pagrindo panaikinti sprendimus, kuriais nuosavybės teisės buvo atkurtos kitiems asmenims, nes šiuos sprendimus laiko teisėtais ir pagrįstais. Be to, Skyriaus vertinimu, pareiškėjos prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka nemotyvuotas, nėra jokio pagrindo bylą apeliacinėje instancijoje nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 31. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Skyriaus veiksmų nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjai procese teisėtumo ir pagrįstumo bei neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

32. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėja apeliaciniame skunde nemotyvavo savo prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nenurodė kliūčių prašymus, argumentus, samprotavimus apeliacinės instancijos teismui teikti raštu, o bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme vyko žodinio proceso tvarka, pareiškėja ir jos atstovas advokatas dalyvavo 2020 m. lapkričio 3 d. teismo posėdyje. Dėl šių priežasčių prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkintinas.

33. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

34. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Priimdamas ginčijamą sprendimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami. Šios Nutarties 9–25 punktuose yra nurodytos visos svarbios šiam ginčui išspręsti faktinės aplinkybės, kuriomis rėmėsi pirmosios instancijos teismas, ir aktuali teisė, taikytina ginčo teisiniams santykiams. Pareiškėja apeliaciniame skunde iš esmės nenurodė jokių kitų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, sudarančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip nei jas įvertino teismas. Dėl nurodytų priežasčių, sutikdama su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, teisėjų kolegija jų papildomai nekartoja, o tik papildo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentus, atsakydama į esminius apeliacinio skundo motyvus.

35. Vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalimi (2001 m. rugpjūčio 3 d. įstatymo Nr. IX-489 redakcija, įsigaliojusi 2001 m. rugpjūčio 17 d.), asmenys, pageidaujantys atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką, vandens telkinius ar kitą nekilnojamąjį turtą, prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo turėjo pateikti iki 2001 m. gruodžio 31 d., o 4 dalimi (2002 m. spalio 15 d. įstatymo Nr. IX-1139 redakcija, įsigaliojusi 2002 m. spalio 25 d.), nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus – iki 2003 m. gruodžio 31 d.

36. Byloje nustatyta, kad pareiškėjai per Atkūrimo įstatyme nustatytus terminus nepateikus prašymo ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininkais patvirtinančių dokumentų, buvusių savininkų P. ir D. Š. turėta žemė buvo priskirta laisvos valstybinės žemės fondo žemei. Vėliau ši žemė pateko į kitiems asmenims žemės reformos žemėtvarkos projektuose suprojektuotus žemės sklypus, kurie buvo perduoti atkuriant nuosavybės teises Utenos apskrities viršininko administracijos 2002 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. 66160-40-13615, 2006 m. liepos 26 d. sprendimu Nr. 13-16850 ir 2006 m. birželio 16 d. sprendimu Nr. 13-16316.

37. Vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 6 punktu, žemė iš Atkūrimo įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji pagal įstatymus įsigyta privačion nuosavybėn.

38. Byloje nustatyta, kad Tarnyba 2012 m. balandžio 11 d. sprendimu Nr. 41S-154 atkūrė pareiškėjai nuosavybės teises į 0,0165 ha ploto dalį vandens telkinio – (duomenys neskelbtini) ežero, o šio sprendimo 4 punkte nurodė, jog nuosavybės teisės į pareiškėjai tenkančią 0,51 ha žemės bus atkurtos vėliau. Atsižvelgdamas į pareiškėjos 2012 m. balandžio 2 d. ir 2013 m. liepos 29 d. prašymus, Skyrius 2013 m. spalio 15 d. parengė išvadą Nr. 41IP-6, kurioje nurodyta, kad pareiškėja turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusių savininkų P. ir D. Š. valdytą 0,51 ha ploto žemę, esančią (duomenys neskelbtini), kuri priskirta valstybės išperkamai žemei (vertė 376 Lt / 109 Eur), perduodant neatlygintinai lygiavertį turėtajam žemės plotą kitoje vietoje. Taip pat nėra ginčo dėl aplinkybės, kad pareiškėjai teisės aktų nustatyta tvarka ne kartą buvo suteikta galimybė įgyvendinti savo teises dėl nuosavybės teisių atkūrimo – pareiškėja daug kartų buvo kviečiama dalyvauti susirinkimuose, jai buvo suteikta galimybė pasirinkti laisvos valstybinės žemės sklypus Daugailių kadastro vietovėje ir kitose Utenos rajono kadastrinėse vietovėse, tačiau ji nepasirinko perduotino nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčio turėtajam žemės sklypo iš laisvos žemės fondo žemės plotų.

39. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja buvo informuota apie projektuojamo žemės sklypo vietos nepasirinkimo pasekmes, tačiau ji neįgyvendino teisės pasirinkti sklypą, todėl, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, Tarnyba, vadovaudamasi Atkūrimo įstatymo ir Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ nuostatomis, pagrįstai 2019 m. spalio 28 d. sprendimu Nr. 41S-72-( 14.41.3) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei K. V.“ nusprendė atkurti nuosavybės teises atlyginant pinigais. Pastebėtina, kad pareiškėja neginčijo šio sprendimo teismine tvarka.

40. Nurodytos faktinės aplinkybės ir jų teisinis vertinimas leidžia prieiti prie išvados, kad skundo reikalavimas įpareigoti Skyrių atkurti pareiškėjai nuosavybės teises natūra į jos tėvui P. Š. ir seneliui D. Š. iki 1940 metų nacionalizacijos nuosavybės teise priklausiusį 0,51 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), yra nepagrįstas.

41. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo oficialioje doktrinoje restitucijos – piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo – klausimu, be kita ko, akcentavo, kad asmenų teisėtas lūkestis atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą nereiškia, jog visais atvejais šios teisės turi būti atkurtos tokį turtą grąžinant natūra (žr., pvz., 2008 m. gegužės 20 d., 2011 m. rugsėjo 2 d., 2012 m. spalio 11 d., 2014 m. spalio 30 d. nutarimus). Konstitucinis Teismas taip pat ne kartą atkreipė dėmesį į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką šioje srityje (žr., pvz., 2014 m. spalio 8 d., 2014 m. spalio 30 d. nutarimus). Nurodė, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Pirmojo protokolo 1 straipsnis, kuriame įtvirtinta teisė į nuosavybės apsaugą, pats savaime negarantuoja teisės atkurti nuosavybę; jis taip pat negali būti aiškinamas kaip sukuriantis bendrą pareigą susitariančiosioms valstybėms atkurti nuosavybę, kuri buvo nusavinta iki šios konvencijos ratifikavimo, arba kaip nors ribojantis jų laisvę nustatyti nuosavybės teisių atkūrimo apimtį ir sąlygas buvusiems savininkams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2009 m. liepos 21 d. sprendimą byloje Aleksa prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 27576/05)). Susitariančiosioms valstybėms pasinaudojus savo turima plačia diskrecija nesuteikti teisės atkurti nuosavybės teises tam tikrų kategorijų buvusiems savininkams, šių asmenų reikalavimai atkurti nuosavybę negali būti grindžiami „teisėtais lūkesčiais“, kurių apsauga numatyta Pirmojo protokolo 1 straipsnyje (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžiosios kolegijos 2002 m. liepos 10 d. nutarimą dėl priimtinumo byloje Gratzinger ir Gratzingerova prieš Čekiją (pareiškimo Nr. 39794/98), 2009 m. birželio 30 d. nutarimą dėl priimtinumo byloje Shub prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 17064/06)).

42. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).

43. Administracinių teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2013 m. gruodžio 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A525-1953/2013).

44. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-213/2014). Todėl, sprendžiant viešosios (valstybės) atsakomybės klausimą, visų pirma būtina nustatyti, ar valdžios institucijos ar jos darbuotojų (pareigūnų) veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai (pareigūnai) privalėjo veikti.

45. Teisėjų kolegija neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad atsakovas pareiškėjos nuosavybės teisių atkūrimo procese, neatkurdamas pareiškėjai jos nuosavybės teisių natūra, savo veiksmais nepažeidė teisės aktų nuostatų. Priešingai, nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjai teisės aktų nustatyta tvarka ne kartą buvo suteikta galimybė įgyvendinti savo teises nuosavybės teisių atkūrimo procese, pareiškėja dalyvavo 2014–2018 metais vykusiuose pretendentų susirinkimuose, tačiau nepasirinko žemės ploto Daugailių kadastro vietovėje iš laisvo valstybinio žemės fondo. Pareiškėja buvo informuota apie teisę rinktis lygiavertį žemės ar miško sklypą visame Utenos rajone, supažindinta su kitų kadastro vietovių laisvos žemės fondo žemės plotais, tačiau ji nepateikė prašymo gauti lygiavertį miško ar žemės sklypą kitoje kadastro vietovėje. Taigi ne dėl atsakovo netinkamo veikimo, o dėl nuo pareiškėjos valios priklausiusių priežasčių nebuvo suprojektuotas neatlygintinai nuosavybėn pareiškėjai perduotinas lygiavertis žemės sklypas.

46. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad nagrinėjamu atveju nenustatyti atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Skyriaus neteisėti veiksmai, o atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, t. y. vienos iš būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų, nenustatymas yra savarankiškas skundo atmetimo pagrindas, pažymi, jog kitų sąlygų, būtinų deliktinei atsakomybei kilti, nustatymas šiuo atveju yra betikslis, todėl kiti apeliacinio skundo argumentai nebėra reikšmingi nagrinėjamo ginčo kontekste ir dėl jų nepasisakytina.

47. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas. Kadangi galutinis teismo procesinis sprendimas priimamas ne pareiškėjos naudai ir todėl ji neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.), Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už pareiškėjai suteiktą teisinę pagalbą netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos K. V. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. gruodžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė