2021-02-24 Nr. AB-4266-3-61-3-03842-2018-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-467-525/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03842-2018-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 18.4.1; 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. B. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. B. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo priimtas pareiškėjos L. B. (toliau – ir pareiškėja) skundas, kuriuo prašome: 1) įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Elektrėnų skyrių nuosavybės teisių pareiškėjai L. B. atkūrimą vykdyti dėl tenkančios nekilnojamojo turto dalies 4,65 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Elektrėnų sav., Vilniaus apskr.; 2) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT, 85 000 Eur turtinės žalos atlyginimą ir 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėja teismui padavė skundą, kurį patikslino, prašydama priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT, 27 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

3. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 14 d. nutartimi administracinės bylos Nr. I-1135-1047/2019 ir Nr. I-2468-244/2019 pagal pareiškėjos skundus buvo sujungtos į vieną administracinę bylą.

4. Dėl reikalavimų įpareigoti atsakovą NŽT vykdyti nuosavybės teisių atkūrimą bei priteisti turtinės (85 000 Eur) ir neturtinės (30 000 Eur) žalos atlyginimą pareiškėja paaiškino, kad ji yra savo mirusio tėvo M. K. teisių perėmėja ir paveldėtoja. M. K. iki nacionalizacijos priklausė namų valda ir žemės sklypai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kaime, Elektrėnų sav. (pagal dabartinį išskirstymą). Nuosavybės teisės į žemės sklypus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2002 m. vasario 12 d. sprendimu pareiškėjai jau atkurtos.

5. Atsakovas 1991 m. spalio 28 d. pareiškėjai pateikus prašymą atkurti nuosavybės teises į tėvo žemę suklaidino pareiškėją, kad M. K. žemė užlieta tvenkiniais. M. K. žemė niekada nebuvo užlieta jokiais tvenkiniais, tą įrodo archyviniai duomenys. Pareiškėja, būdama suklaidinta, sutiko su nuosavybės teisių atkūrimu: apribojimu 5 metus naudotis paveldėta žeme, bendrasavininkiškumo statusu, valstybinės žemės dalies išnuomojimu privačiam asmeniui 50 metų. Pareiškėja, gavusi nepatvirtintą informaciją, kad galbūt ne visa tėvo žemė po tvenkiniais, kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administraciją, į atsakovą, tačiau įstaigų vadovai patikino, kad žemė grąžinta natūra.

Pareiškėja kreipėsi į privatų valstybinės žemės nuomininką ir į prokuratūrą. Prokuratūra 2011 m. sausio 12 d. raštu nurodė atsakovui pašalinti pažeidimus. Atsakovas savavališkai pernuomavo valstybinę žemę 25 metams. Tik 2013 m. rugpjūtį atsakovas rašte nurodė, kad galbūt K. B. atkurtos nuosavybės teisės grąžinant jos tėvui M. K. priklausiusią žemę natūra ne toje vietoje, kurioje jis iš tikrųjų tą žemę valdė. Po susirašinėjimų NŽT 2015 m. gruodžio 28 d. raštu Nr. ISS-3705-(9.5) „Dėl skundo nagrinėjimo“ patvirtino, kad sprendimai grąžinant natūra M.

K. turėtą žemę 4,65 ha priimti pažeidžiant teisės aktų nuostatas. 2016 m. kovo 16 d. susitikime Elektrėnuose atsakovas oficialiai patvirtino padarytas klaidas pareiškėjos atžvilgiu, tačiau nesiėmė jokių veiksmų padėčiai ištaisyti. NŽT 2016 m. kovo 16 d. ir 2016 m. kovo 24 d. atsakovo raštuose nėra suteikta teisingos informacijos apie pareiškėjos paveldėtą tėvo žemę. NŽT 2016 m. rugpjūčio 18 d. raštu informavo pareiškėją, kad kreipėsi į prokuratūrą. Pareiškėja visą laiką buvo aktyvi, prašė iš atsakovo teisingų duomenų, ne kartą kreipėsi į Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos vadovus, atsakovas vengė pateikti teisingą informaciją.

Pavyzdžiui, 2017 m. spalio 30 d. raštu atsakovas savavališkai keitė tėvo faktinės žemėvaldos vietą bei asmenų, kurių žemės sklypai pateko į tėvo turėtą žemę skaičių ir sąrašą. Atsakovas sąmoningai neteisingai nurodė, kad pareiškėja sutiko 25 metams nuomoti paveldėtą tėvo žemę juridiniam asmeniui, ką paneigia 2000 m. birželio 27 d. žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo akto 7 punktas. Pareiškėja pati kreipėsi į prokuratūrą, tačiau ši atsisakė ginti viešą interesą. 2017 m. sausio 27 d. pareiškėja kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą.

6. Žemės ūkio ministerijos 2017 m. rugsėjo 7 d. raštu Nr. 3IN-1301(8.1) pareiškėjai buvo suteikta informacija, kam, kada ir kokiais teisiniais pagrindais buvo atkurtos nuosavybės teisės, parduota ar kitaip perleista valdyti buvusio savininko M. K. iki nacionalizacijos valdyta žemė (duomenys neskelbtini), Kietaviškių sen., Elektrėnų sav., Vilniaus apskr.

7. Pareiškėja tokiu būdu (neįgyvendinusi savo teisės naudotis paveldėta žeme) neteko naudos, kurią galėjo gauti. Nuo 1981 metų pareiškėja turi 12 arų žemės sklypą, kuriame užsiima daržininkyste ir gėlininkyste. Jeigu pareiškėjai būtų grąžinta iš tėvo paveldėta žemė (4,65 ha), pajamos iš vykdomos žemės ūkio veiklos būtų buvusios daug didesnės. Tarnyba teisinio reguliavimo nesilaikė nuo 1991 m. spalio 28 d. (prašymo atkurti nuosavybės teises pateikimo dienos). Pareiškėja prašo priteisti 85 000 Eur turtinę žalą, nes nuo 2016 m. vasario 8 d. iki 2019 m. vasario 8 d. būtų gavusi tokią naudą iš šeimos vykdomos veiklos. Minėtu laikotarpiu pareiškėja patyrė neturtinę žalą – 30 000 Eur, kuri pasireiškė neigiamais dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais, emocine depresija, nuolatiniu stresu, pažeminimu, sužlugdytais teisėtais lūkesčiais atgauti žemę natūra. Patirti nepatogumai nėra trumpalaikiai ar mažareikšmiai, pažeidimo pobūdis yra ilgalaikis, bylinėjimasis tęsiasi ilgai. Pareiškėja pažymi, kad egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys.

8. Dėl pareiškėjos reikalavimo priteisti 27 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą pareiškėja nurodo, kad 1991 metais paduodant prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo ji buvo klaidinama dėl tėvo turėtos žemės ir dėl to, kur stovėjo jos tėvo namas. Pareiškėja manė, kad žemė priklauso bažnyčiai, tik vėliau iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo gavo papildomus dokumentus, t. y. eksplikaciją, kurioje pavaizduota, kad jos tėvas turėjo žemės Kietaviškių bažnytkaimio sodyboje.

9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. gruodžio 17 d. atnaujino pareiškėjai terminą pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises į M. K. valdytą iki nacionalizacijos 0,50 ha žemės sklypą Kietaviškių kaime, Kietaviškių sodyboje, Elektrėnų sav. Pareiškėja 2010 m. sausio 5 d. pateikė prašymą grąžinti minėtą žemę. Kadangi Žemės tvarkymo departamento Elektrėnų žemėtvarkos skyrius 2010 m. sausio 20 d. informavo, kad buvusio savininko turėtoje žemėvaldoje, kurią galima būtų grąžinti natūra, laisvos žemės nėra, pareiškėja sutiko neatlyginamai nuosavybėn gauti lygiavertį žemės sklypą ir pasirinko miško paskirties žemės sklypą su aiškiomis ribomis, t. y. iš vakarinės pusės – Spenglos upelis, iš pietų – Aujedo ežeras ir žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), iš rytų – žemės ūkio paskirties žemės sklypai, kuriems atlikti preliminarūs kadastriniai matavimai ir jie įregistruoti valstybės įmonėje (toliau – ir VĮ) Registrų centre. Tačiau nuosavybės teisės į lygiavertį žemės sklypą dar neatkurtos. Atliekant minėto sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus išaiškėjo, kad iš pareiškėjai suprojektuoto sklypo ir būtent iš tos dalies, kuri yra prie ežero, žemė įmatuota kitam savininkui. Pareiškėja, gindama savo teises, kreipėsi į teismą, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 29 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-4256-1047/2016 panaikino žemės sklypo Nr. 123-6AS (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų tikrinimo kamerialiai 2011 m. kovo 23 d. aktą Nr. 46KAM-17662, NŽT Elektrėnų skyriaus vedėjo 2011 m. gruodžio 7 d. įsakymą Nr. 46VĮ-(14.46.2.)-4120, NŽT Elektrėnų skyriaus vedėjo 2015 m. sausio 27 d. įsakymą Nr. 51VĮ-(14.51.2.)-38, NŽT Elektrėnų skyriaus vedėjo 2016 m. sausio 8 d. sprendimą Nr. 51SK-17-(14.51.98), L. B. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, priteista 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. balandžio 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-394-552/2018 minėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

10. Pareiškėja nurodė, kad 2018 m. birželio 6 d. gavo individualios S. B. įmonės „Matininkas”, su kuria atsakovas sudarė sutartį dėl ribų ženklinimo, 2018 m. gegužės 30 d. kvietimą į žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų ženklinimą. Ženklinimas vyko 2018 m. birželio 26 d. Atvykusi į ribų ženklinimą, pareiškėja nustebo, nes riboženkliai jau buvo pastatyti, o NŽT atstovas neturėjo jokių dokumentų patvirtinančių pareiškėjos pasirinkto žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) tikrąją ribą su besiribojančiais žemės sklypais (šių sklypų linijų ilgių, įregistruotų VĮ Registrų centre), nurodė, kad jų reikia ieškoti archyvuose. NŽT nesielgė taip, kaip numatyta teisės aktuose. Nei matininkai, nei NŽT iš viso neteikė informacijos, kas atstovaus atsakovui ribų ženklinimo metu, matininkai nurodė, kad tokios informacijos neturi, o NŽT telefoninio pokalbio metu nurodė, kad pamatys atvažiavusi. Atsakovas privalėjo informuoti pareiškėją apie savo veiklą, nors tyčia tokios informacijos neteikė.

11. Pareiškėja nurodė, kad ribų ženklinimo dieną turėjo tik vienintelio žemės sklypo planą, gautą teisme proceso metu. Bet ir to vienintelio minėto sklypo tikroji riba nustatyta ženklinimo metu neatitiko ribos, nurodytos žemės plane, gautame iš teismo. Todėl pareiškėja nesutiko su tokiu ribų ženklinimu ir ženklinimo metu surašyto žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktu, nesutiko su matininkų pateiktu žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) planu.

12. Pareiškėja NŽT Elektrėnų Skyriui pateikė 2018 m. liepos 23 d. pretenziją „Dėl 2018 m. birželio 26 d. mano pasirinkto ekvivalento / žemės sklypo proj. Nr. (duomenys neskelbtini) ribų paženklinimo ir jo metu surašyto žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto Nr.4936-l“. Sklypo ribų ženklinime dalyvavusi NŽT atstovė neturėjo visų gretimų žemės sklypų planų, kuriose yra parodyta kiekvieno gretimo žemės sklypo tikroji riba (linijų ilgis) su pareiškėjos pasirinktu ekvivalentu / žemės sklypu Nr. (duomenys neskelbtini). Taip iš pareiškėjos ženklinimo metu buvo atimta teisė į teisingą informaciją, todėl teigdama pretenziją ji negalėjo remtis oficialiais dokumentais.

13. NŽT 2018 m. rugpjūčio 10 d. atsakovas raštu „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. 51SS-1598-(14.51.92) pateikė pareiškėjai pasirinkto ekvivalento / žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) tikrosios ribos linijos ilgį su pietų pusėje besiribojančiu žemės sklypu kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Ženklinimo metu nei atsakovo atstovas, nei matininkai nereagavo į pareiškėjos pretenzijas ir tęsė neteisėtus kadastrinius matavimus. Todėl kartu su pretenzija pareiškėja paprašė NŽT Elektrėnų skyriaus pateikti visų besiribojančių žemės sklypų linijų ilgius. Šiuos dokumentus pareiškėja gavo kartu su NŽT Elektrėnų skyriaus 2018 m. rugpjūčio 8 d. raštu Nr.51PRT-10-(14.51.6.) protokolas „Dėl L. B. 2018 m. liepos 23 d. pretenzijoje nurodytų pastabų, dėl žemės sklypo projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), pagrįstumo”. Buvo nustatytas pažeidimas ženklinant tik vieną 10 tašką, buvo pavesta šio taško vietą patikslinti vietoje.

14. Kadangi pareiškėja jau turėjo NŽT iš archyvo pateiktus gretimų žemės sklypų planus su aiškiomis tikrosiomis ribomis ir linijų ilgiais, suprato, kad siūlomu 2018 m. birželio 26 d. ženklinimu buvo nustumta į skardį dar 28,98 m toliau negu prieš teismą. Pareiškėja didelių pastangų dėka tokį tik vieno taško perženklinimą sustabdė – tai įrodo elektroniniu paštu pateiktas susirašinėjimas su matininkais. Pareiškėja pabrėžė, kad ženklinimas įvyko jai nedalyvaujant (2018 m. birželio 19 d.) – tai yra grubus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau – ir Kadastro nuostatai) 32.1.1 punkto pažeidimas ir jos teisės į teisėtą ekvivalento ribų ženklinimą pažeidimas. Pareiškėja buvo pateikusi prašymą perkelti ženklinimą į vėlesnę datą. Taip pat pareiškėja laiko savo teisių pažeidimu tai, kad matininkai ženklino ne pareiškėjos pasirinktą ekvivalentą, nes tikroji riba: su žemės sklypu kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) yra 20 m, matininkų nustatyta – 5,22 m; su žemės sklypu kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) riba yra 31,54 m; matininkų nustatyta – 28,66 m; su žemės sklypu kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) riba yra 77 m, matininkų nustatyta – 81,91 m, ženklinimo metu sąmoningai neteisingai nustatytos taško 8 koordinatės, t. y. minėto taško atstumas iki Spenglos upės, kuris pagal preliminarius matavimus yra lygus 32 m; su žemės sklypu kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) eina laužtine linija, kurios parametrai yra 32 m, 73 m, 59 m, matininkų nustatyta 28,69 m, 64,86 m, 51,79 m, t. y. 9 m pločio miško paskirties žemė ilgiu 5 m yra įmatuota iš pareiškėjos ekvivalento gretimam žemės sklypui kaip žemės ūkio paskirties žemė.

15. Taip pat yra neteisingai nustatytas atstumas 6 taško iki Spenglos upės, kuris turi būti lygus 10 m; su žemės sklypu kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir su žemės sklypu kadastrinis Nr.4936//0003:0032. Neteisėtai sumažinus paežerės plotą jis buvo kompensuotas skardžiu.

16. Nepriklausomai nuo to, kad teismas panaikino 2011 m. gruodžio 7 d. atsakovo įsakymą, kuriuo įteisinti analogiški neteisėti kadastriniai matavimai, tačiau atsakovas iš esmės atlieka tą patį.

17. Pareiškėja NŽT direktoriui pateikė skundą, tačiau NŽT 2018 m. spalio 10 d. rašte Nr.lSS-2066- (9.5.) „Dėl skundų ir prašymo nagrinėjimo“ nurodyta, kad tik individualios S. B. įmonės matininkui V. Z., paženklinus žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), bus sprendžiamas klausimas dėl sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio žemės savininko M. K. valdytą žemę priėmimo. Jeigu pareiškėja nesutiks su neteisėtais matavimais, tuo atveju ženklinimo darbai negalės būti vykdomi ir šiuo metu stabdomi. NŽT teikė prašymą VĮ Registrų centras patikslinti gretimo žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), duomenis Nekilnojamojo turto registre, tačiau jis nebuvo tenkintas.

18. Atsakovas, pažeisdamas Konstituciją bei įstatymus dėl teisės gauti informaciją, sąmoningai pareiškėjos iš anksto neinformuoja apie ketinimus atlikti veiksmus su ginčo žeme ir prieš, ir po Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. sprendimo. NŽT po ženklinimo pareiškėjai pateikė gretimų žemės sklypų planus, tačiau ženklinimas sklypų kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) vyko pagal slaptus atsakovo patvirtintus ir atsakovo niekada pareiškėjai nepateiktus naujus 2016 m. balandžio 12 d., 2017 m. kovo 29 d. planus. Kad gautų šiuos planus pareiškėja buvo priversta kreiptis į VĮ Registrų centrą.

19. Pareiškėja pažymi, kad atsakovo neteisėtas veikimas – teismo sprendimo teismo nustatytais terminais nevykdymas, neteisėtų teisės aktų priėmimas, gąsdinimas, šantažas – lėmė jos patirtą neturtinę žalą – 27 000 Eur. Pareiškėja patyrė ir tebepatiria neigiamus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją, pažeminimą. Teisėti lūkesčiai atgauti šią žemę yra sužlugdyti net po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo neskundžiamos nutarties, kur pažymėta, kad negalima paneigti pareiškėjos teisės atkurti nuosavybės teises į visą jos pasirinktą žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), nes tai neatitiktų bendrųjų sąžiningumo, protingumo bei teisingumo principų. Daug metų (18 metų) trukęs atkūrimo procesas bei tebesitęsiantis bylinėjimasis pareiškėją išvargino, prarado pasitikėjimą valdžios institucijomis, valstybe. Dvasiniai nepatogumai yra ne trumpalaikiai ir ne menkaverčiai. Rašytinių įrodymų, patvirtinančių patirtus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus pareiškėja pateikti negali, nes tai yra ne materialūs dalykai.

20. Atsakovas Lietuvos valstybės atstovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atsiliepimuose į skundus prašė juos atmesti.

21. NŽT paaiškino, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos (toliau – ir VAVA) 2002 m. vasario 12 d. sprendimu Nr. 42-260 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje piliečiui (-tei): K. B.“ (toliau – ir VAVA 2002 m. vasario 12 d. sprendimas) K. B. (L. B.) atkurtos nuosavybės teisės, grąžinant natūra 4,65 ha žemės kartu su šiais bendraturčiais: S. L., B. A. K., M. R., M. P., K. B., J. P. ir valstybe bendrame 26,50 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklype (tvenkinys) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), Elektrėnų savivaldybėje. Remiantis Nekilnojamojo turto registre (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) esančia informacija, žemės sklypo (tvenkinio) 465/2650 dalis nuo 2002 m. kovo 13 d. nuosavybės teise priklauso Pareiškėjai ir šiuo sprendimu L. B. nuosavybės teisės atkurtos į visą priklausantį 4,65 ha žemės plotą.

22. Nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančio 2000 m. birželio 27 d. žemės sklypo paženklinimo-parodymo akto, kurį parengė V. S., 7 punkte nurodyta leisti naudotis uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Bartžuvė“ hidrotechniniais įrengimais ir sudaryti nuomos sutartį 5 metų laikotarpiui pagal įstatymus, taip pat yra pareiškėjos parašas. Nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančiame 2000 m. birželio 22 d. žemės sklypo ribų nustatymo ir paženklinimo lauke abrise (lauko matavimų brėžinys), parengtame V. S., yra pareiškėjos parašas, todėl laikytina, kad L. B. sutiko su grąžinamo natūra žemės sklypo (projektinis Nr. 16) dalimi, ir aplinkybė, kad UAB „Bartžuvė“ turės teisę naudotis žemės sklype esančiu tvenkiniu ir hidrotechniniais įrengimais pareiškėjai buvo žinoma. Pareiškėja sutiko su grąžinamo natūra žemės sklypo ribomis, buvo informuota, kad UAB „Bartžuvė“ turės teisę naudotis žemės sklype esančiu tvenkiniu ir hidrotechniniais įrengimais.

23. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 20 punkte nurodyta, be kita ko, kad žemė, kurioje įrengti pramoniniai žuvininkystės tvenkiniai, grąžinama natūra, ribotam tiksliniam naudojimui, jeigu šios žemės savininkai sutinka sudaryti žemės nuomos sutartį su žuvininkystės tvenkinių naudotojais ne mažiau kaip 5 metams. Žuvininkystės tvenkinių naudotojai šiuos tvenkinius nuomoja ir už juos savininkui moka Lietuvos Respublikos žemės nuomos įstatymo nustatyta tvarka valstybinės žemės nuomos užmokesčio dydžio žemės nuomos mokestį. Pramoninių žuvininkystės tvenkinių sąrašą ir plotus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

24. UAB „Bartžuvė“ Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 826 „Dėl pramoninių žuvininkystės tvenkinių sąrašo ir plotų patvirtinimo“ buvo įrašyta į pramoninių žuvininkystės tvenkinių ir jų plotų sąrašą, o Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. sausio 7 d. nutarimu Nr. 17 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 3 d. nutarimo Nr. 826 „Dėl pramoninių žuvininkystės tvenkinių sąrašo ir plotų patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios“ Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 3 d. nutarimas Nr. 826 su visais pakeitimais ir papildymais pripažintas netekusiu galios, o naujas Lietuvos Respublikos pramoninių žuvininkystės tvenkinių ir jų plotų sąrašas nėra patvirtintas.

25. NŽT sutiko, kad nuosavybės teisės yra atkurtos ne toje vietoje, kurioje buvęs žemės savininkas iš tikrųjų tą žemę valdė, o Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. vasario 12d. sprendimas, kuriuo L. B. atkurtos nuosavybės teisės grąžinant žemę natūra, ne toje vietoje, kurioje buvęs žemės savininkas iš tikrųjų tą žemę valdė priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 4 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas.

26. Remdamasi Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 9 dalimi NŽT nurodė, jog išnagrinėjusi L. B. skundą (reg. 2015 m. spalio 26 d. Nr. 1GS-2010), 2015 m. gruodžio 28 d. raštu Nr. lSS-3705-(9.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ pakartotinai informavo L. B., kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2002 m. vasario 12 d. sprendimu Nr. 42-260 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje piliečiui (-tei): K. B.“, nuosavybės teisės grąžinant natūra žemės sklypą jai atkurtos pažeidžiant teisės aktų nuostatas, nes žemės sklypas grąžintas ne natūrinės žemės ribose. Nacionalinės žemės tarnybos direktorius 2016 m. vasario 9 d. pavedimu Nr. lPAV-83-(1.8.) „Dėl sprendimų panaikinimo inicijavimo“, pavedė Nacionalinės žemės tarnybos Elektrėnų skyriaus vedėjui iki 2016 m. vasario 15 d. suorganizuoti susirinkimą jį protokoluojant, raštu kviečiant į jį atvykti L. B. ir M. R. turto paveldėtojus, kurio metu paaiškinti, kad L. B. ir M. R. turto paveldėtojams nesutinkant su Vilniaus apskrities viršininko priimtais atitinkamai 2002 m. vasario 12 d. sprendimu Nr. 42-260 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje piliečiui (-tei) K. B.“ ir 2002 m. vasario 12 d. sprendimu Nr. 42-256 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje piliečiui (-tei) M. R.“, kuriais L. B. ir M. R. atkurtos nuosavybės teisės į žemę, grąžinant žemę natūra ne toje vietoje, kurioje buvęs žemės savininkas iš tikrųjų tą žemę valdė, yra galimybė L. B. ir M. R. turto paveldėtojams sutinkant panaikinti priimtus sprendimus dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo administracine tvarka.

27. NŽT Elektrėnų skyrius 2016 m. kovo 30 d. organizavo susirinkimą, kuriame pasiūlė žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies (4,65 ha) savininkei K. (L.) B. administracine tvarka panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2002 m. vasario 12 d. sprendimą Nr. 42-260 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje piliečiui (-tei): K. B.“. Su šiuo pasiūlymu L. B. nesutiko ir atsisakė administracine tvarka naikinti minėtą sprendimą. L. B. nuomone, minėtas sprendimas yra teisėtas, nes jai atkurtos nuosavybės teisės į tėvo žemę ir ji grąžinta natūra.

28. NŽT Elektrėnų skyrius, atsižvelgdamas į tai, kad nėra galimybės administracine tvarka panaikinti VAVA 2002 m. vasario 12 d. sprendimo, 2016 m. liepos 15 d. raštu Nr. 51SD-1815-(14.51.69.) „Dėl viešojo intereso gynimo“ kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūros Viešo intereso gynimo skyrių su prašymu ginant viešąjį interesą kreiptis į teismą, dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2002 m. vasario 12 d. sprendimo Nr. 42-260 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje piliečiui (-tei):

K. B.“, Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2002 m. vasario 12 d. sprendimo Nr. 42-256 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje piliečiui (-tei): M. R.“, 2004 m. balandžio 22 d. paveldėjimo teisės liudijimo Nr. D-2392, 2005 m. rugsėjo 9 d. sutarties Nr. M-5577, 2007 m. kovo 22 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2-1491, 2007 m. lapkričio 20 d. priėmimo-perdavimo akto Nr. 2-5651, 2012 m. spalio 23 d. nuosavybės teisės liudijimo Nr. 2267 ir 2012 m. spalio 31 d. paveldėjimo teisės liudijimo Nr. 2756, panaikinimo.

Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2016 m. rugpjūčio 12 d nutarimu Nr. 2.1.5-72 buvo atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones pagal NŽT Elektrėnų skyriaus 2016 m. liepos 15 d. prašymą dėl viešojo intereso gynimo, kadangi susidariusioje situacijoje prokurorui nėra pakankamo pagrindo Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnio tvarka kreiptis į teismą su ieškiniu ar pareiškimu dėl viešojo intereso gynimo ar ginti viešąjį interesą kitais įstatymo numatytais būdais.

Nacionalinės žemės tarnybos Elektrėnų skyrius 2016 m. rugsėjo 15 d. pateikė skundą Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, nurodydamas, kad Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo prokurorė 2016 m. rugpjūčio 12 d. priimdama nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones pagal Nacionalinės žemės tarnybos Elektrėnų skyriaus 2016 m. liepos 15 d. raštą Nr. 51SD-1815-(14.51.69.) konstatavo, kad nuosavybės teisės pilietėms K. B. ir M. R. atkurtos pažeidžiant Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatas, tačiau šio pažeidimo nelaikė esminiu, suteikiančiu teisę bei pareigą kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo.

Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra 2016 m. spalio 13 d. priėmė nutarimą Nr. 13.12.-80, kuriame konstatuojama, kad Vilniaus apygardos prokuratūra pagrįstai nusprendė atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, todėl nutarė palikti galioti Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2016 m. rugpjūčio 12 d. nutarimą Nr. 2.1.5-72 atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones.

29. Taigi, pareiškėja nors ir sutinka su tuo, kad nuosavybės teisės grąžintos ne toje vietoje, tačiau Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2002 m. vasario 12 d. sprendimo tikslinti administracine tvarka nesutinka. NŽT neturi galimybės kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą, nes pareiškėjas ir atsakovas byloje sutaptų, nebūtų įgyvendinamas proceso šalių rungtyniškumo principas.

30. L. B. sutikus administracine tvarka panaikinti (pakeisti) Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. vasario 12 d. sprendimą kuriuo L. B. atkurtos nuosavybės teisės į žemę, grąžinant žemę natūra ne toje vietoje, kurioje buvęs savininkas iš tiesų tą žemę valdė, panaikinus Vilniaus apskrities viršininko 2003 m. lapkričio 7 d. sprendimą Nr. 42-1439 (jo dalį), 2006 m. lapkričio 15 d. sprendimą Nr. 2.11- 42-2822 (jo dalį), L. B. būtų galima suformuoti grąžinamus natūra 3 žemės sklypus (apie 0,36500 ha ploto, apie 0,1150 ha ploto ir 0,2600 ha ploto).

31. Atsižvelgiant į tai, kad L. B. nėra išreiškusi savo sutikimo, NŽT Elektrėnų skyrius neturi galimybės panaikinti (pakeisti) minėto sprendimo administracine tvarka ir spręsti klausimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo L. B. į jai priklausantį buvusio savininko M. K. iki 1940 m. Nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) valdytos žemės Nr. (duomenys neskelbtini) plote.

32. NŽT įsitikinimu, nuo 2016 m. vasario 8 d. iki 2019 m. vasario 8 d. pareiškėja jokios žalos nepatyrė. Pareiškėja neturtinę žalą sieja su 2002 metais priimtu nuosavybės teisių atkūrimo sprendimu, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. sausio 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2249-629/2019 reikalavimą atlyginti neturtinę žalą atmetė, nes pritaikė ieškinio senatį. Pareiškėja skunde nenurodė įstatymų ar juos lydinčių poįstatyminių teisės aktų, kuriuos pažeidė arba pagal kuriuos neveikė NŽT laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 8 d. iki 2019 m. vasario 8 d., nors kiekvienu atveju būtina nustatyti šiuos pažeidimus nustatyti. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad paaiškėjus, kad pareiškėjai nuosavybės teisės atkurtos ne toje vietoje, atsakovas teisės aktų nustatyta tvarka siekė ištaisyti nuosavybės teisių atkūrimo procese esančias klaidas pirmiausia administracine tvarka, vėliau teismine.

33. Dėl pareiškėjos reikalavimo atlyginti 27 000 Eur neturtinę žalą NŽT paaiškino, jog pagal Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. gegužės 3 d. išvadą Nr. 42-2.12-545 dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn L. B. turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko M. K. nuosavybės teisėmis Vilniaus apskrityje, Kietaviškių seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) valdytą 0,50 ha žemės plotą, kuris priskirtas valstybės išperkamai žemei (vertė - 827 Lt (240 Eur)).

34. Atsižvelgiant į tai, kad teismas jau yra įvertinęs pareiškėjos patirtą moralinę žalą nuo 2011 m. kovo 23 d. iki teismo sprendimo 2016 m. rugsėjo 29 d. paskelbimo dienos administracinėje Nr. I-4256-1047/2016, remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 2 punktu, ši bylos dalis nutrauktina.

35. NŽT Elektrėnų skyrius vykdydamas įsiteisėjusią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-394-552/2018, kuria nutarta Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą, su individualia S. B. įmone „Matininkas“ 2018 m. birželio 7 d. pasirašė paslaugų užsakymo aktą, pagal kurį individuali S. B. įmonė „Matininkas“ turi paženklinti žemės sklypą (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) vietovėje ir parengti šio žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Individuali S. B. įmonė „Matininkas“ 2018 m. birželio 26 d. vykdė žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ženklinimo darbus vietovėje. Iš žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų paženklinimo-parodymo akto Nr. 4936-1 nustatyta, kad pareiškėja su ženklinamo žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ribomis nesutiko ir 2018 m. birželio 26 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto Nr. 4936-1 5 punkte nurodė, kad „nesutinku, nes šios 2018 m. birželio 26 d. man dalyvaujant išmatuoto žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) akivaizdžiai neatitinka mano pasirinkto ekvivalento projekto“. Apie tai, kad pareiškėja nesutiko su ženklinamo žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ribomis, individualios S. B. įmonės „Matininkas“ matininkas V. Ž. 2018 m. liepos 3 d. raštu informavo NŽT Elektrėnų skyrių.

36. NŽT Elektrėnų skyriuje buvo išnagrinėtas pareiškėjo prašymas pateikti žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini)) linijų ilgius pagal preliminarius matavimus, ir 2018 m. liepos 23 d, pretenzija. 2018 m. rugpjūčio 8 d. organizuoto susirinkimo metu nustatyta, kad 2018 m. liepos 23 d. rašte nurodyta pretenzija yra pagrįsta tik dėl ribų posūkio taško Nr. 10, apie Elektrėnų skyriuje 2018 m. rugpjūčio 8 d. vykusio susirinkimo metu priimtus sprendimus Elektrėnų skyrius pareiškėją informavo 2018 m. rugpjūčio 10 d. raštu Nr. 51SD-1598-(14.51.92.) „Dėl informacijos pateikimo“, taip pat nurodė, kad Elektrėnų skyrius raštu pavedė individualiai S. B. įmonei „Matininkas“ patikslinti vietovėje ribų posūkio taško Nr. 10 vietą į ženklinimą iškviečiant pareiškėją, D. B. ir J. B. bei Elektrėnų skyrių. Pareiškėja 2018 m. rugpjūčio 30 d. ir 2018 m. rugsėjo 4 d. skunduose nurodo, kad nesutinka su Elektrėnų skyriuje 2018 m. rugpjūčio 8 d. vykusio susirinkimo metu priimtais sprendimais.

37. Elektrėnų skyrius 2018 m. birželio 11 d. raštu Nr. 51SD-1190-(14.51.22.) „Dėl kadastro duomenų patikslinimo“, atsižvelgdamas į Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. 1-4256-104/2016 (kurį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. balandžio 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-394-552/2018 paliko nepakeistą) kreipėsi į VĮ Registrų centrą, prašydamas patikslinti Nekilnojamojo turto registre registruoto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Kietaviškių seniūnijoje, Elektrėnų savivaldybėje, kadastro duomenis. VĮ Registrų centras 2018 m. birželio 27 d. sprendimu atsisakė pakeisti duomenis Nekilnojamojo turto registre. Elektrėnų skyrius apie VĮ Registrų centro atsisakymą pakeisti duomenis Nekilnojamojo turto registre informavo pareiškėją 2018 m. liepos 2 d. raštu Nr. 51SD-1334-(l4.51.92.) „Dėl informacijos pateikimo“. Remiantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro 4 straipsnio ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalies nuostatomis, visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys ir Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, t. y. žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos bei su jomis susijusios daiktinės teisės Nekilnojamojo turto registre ir Nekilnojamojo turto kadastre yra teisingi.

38. NŽT pažymėjo, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 29 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-4256-1047/2016 nepanaikino 2012 m. gruodžio 7 d. pirkimo-pardavimo sutarties, kuria žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) parduotas J. B. ir D. B.. Taigi atsakovas mano, kad nėra priežastinio ryšio tarp moralinės žalos ir neteisėtų NŽT veiksmų, nes NŽT negali priimti sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo, kadangi VĮ Registrų centras atsisako patikslinti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kadastro duomenis nekilnojamojo turto kadastre, o pareiškėja L. B. nederina žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribų.

39. Teismo posėdyje pareiškėja papildomai paaiškino, kad prašo atlyginti žalą, atsiradusią nuo 2016 m. vasario 8 d. iki 2019 m. vasario 8 d. Į teismą dėl pirkimo-pardavimo sutarties nuginčijimo nesikreipė. Į teismo klausimą, koks yra ginčo laikotarpis, atsakė, kad dėl 85 000 Eur turtinės ir 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ginčo laikotarpis yra nuo 2016 m. vasario 8 d. iki 2019 m. vasario 8 d., dėl 27 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo –laikotarpis yra nuo 2016 metų.

II. 40. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. spalio 10 d. sprendimu bylos dalį dėl pareiškėjos L. B. reikalavimo atlyginti turtinę ir neturtinę žalą dėl neteisėtų Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos veiksmų (nuosavybės teisių atkūrimas ne toje vietoje, klaidų ištaisymas) nuo 2016 m. vasario 8 d. iki 2017 m. sausio 27 d., nutraukė. Pareiškėjos L. B. skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjai L. B. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, 1 100 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą eurų) neturtinei žalai atlyginti. Likusią pareiškėjos L. B. skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

41. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas faktines aplinkybes:

41.1 K. B. (dabar – L. B.) 1991 m. spalio 28 d. pateikė prašymą grąžinti M. K. žemę 9,30 ha; Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2002 m. vasario 12 d. sprendimu Nr. 42-260 K. B. (dabar – L. B.) atkurtos nuosavybės teisės grąžinant natūra žemės sklypą.

41.2 Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. gruodžio 17 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2332-189/2009 nusprendė atnaujinti L. B. terminą pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises į M. K. valdytą iki nacionalizacijos 0,50 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) Elektrėnų sav.; 2010 m. sausio 5 d. pareiškėja pateikė prašymą grąžinti M. K. žemę 0,5 ha.

41.3 Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 29 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-4256-1047/2016 panaikino žemės sklypo Nr. 123-6AS (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų tikrinimo kamerialiai 2011 m. kovo 23 d. aktą Nr. 46KAM-17662, panaikino NŽT Elektrėnų skyriaus vedėjo 2011 m. gruodžio 7 d. įsakymą Nr. 46VĮ-(14.46.2.)-4120, panaikino NŽT Elektrėnų skyriaus vedėjo 2015 m. sausio 27 d. įsakymą Nr. 51VĮ-(14.51.2.)-38, panaikino NŽT Elektrėnų skyriaus vedėjo 2016 m. sausio 8 d. sprendimą Nr. 51SK-17-(14.51.98), L. B. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT, priteisė 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. balandžio 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-394-552/2018 2016 m. rugsėjo 29 d. VAAT sprendimą paliko nepakeistą.

41.4 Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 21 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2312-463/2017 pareiškėjos L. B. skundą atmetė.

41.5 Individualios S. B. įmonės matininkas V. Ž. 2018 m. gegužės 30 d. surašė pranešimą apie žemės sklypo ribų ženklinimą.

41.6 Pareiškėja 2018 m. gegužės 31 d. NŽT direktoriui pateikė pareiškimą „Dėl įsiteisėjusio Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. sprendimo savanoriško nevykdymo ir tolimesnio mano konstitucinių teisių ir teisėtų lūkesčių pažeidimų“.

41.7 NŽT Elektrėnų skyrius 2018 m. birželio 12 d. raštu „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. 51SS-1197-(14.51.92.) informavo pareiškėją apie atliekamus veiksmus; 2018 m. birželio 11 d. NŽT Elektrėnų skyrius kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl kadastro duomenų patikslinimo; 2018 m. birželio 26 d. surašytas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas Nr. 4936-1; VĮ Registrų centro Vilniaus filialas 2018 m. birželio 27 d. priėmė sprendimą atsisakyti pakeisti duomenis nekilnojamojo turto registre Nr. VILKS-2332.

41.8 Pareiškėja 2018 m. birželio 29 d. elektroniniu laišku paprašė pateikti žemės sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) linijų ilgius; 2018 m. liepos 9 d. pareiškėja kreipėsi į NŽT ir kitus subjektus su pareiškimu „Dėl įsiteisėjusio 2016 m. rugsėjo 29 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimo neįgyvendinimo“; 2018 m. liepos 18 d. NŽT Elektrėnų skyrius raštu „Dėl informacijos pateikimo“ pateikė prašomų žemės sklypų planų kopijas; 2018 m. liepos 26 d. NŽT raštu „Dėl pareiškimo nagrinėjimo“ pateikė pareiškėjai paaiškinimus; 2018 m. liepos 23 d. pareiškėja pateikė pretenziją „Dėl 2018 m. birželio 26 d. mano pasirinkto ekvivalento / žemės sklypo proj. Nr. (duomenys neskelbtini) ribų paženklinimo ir jo metu surašyto žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto Nr.4936-l“; 2018 m. rugpjūčio 8 d. įvyko NŽT Elektrėnų skyriaus organizuotas susirinkimas, surašytas protokolas „Dėl L. B. 2018 m. liepos 23 d. pretenzijoje nurodytų pastabų dėl žemės sklypo projektinis Nr. (duomenys neskelbtini) pagrįstumo“ Nr. 51PRT-10-(14.51.6), kuriame nutarta pavesti individualiai S. B. įmonei „Matininkai“ patikslinti vietovėje 10 taško vietą į ženklinimą iškviečiant L. B., D. B., J. B. bei NŽT Elektrėnų skyrių ir informuoti apie priimtą sprendimą pareiškėją; NŽT 2018 m. rugpjūčio 10 d. raštu „Dėl informacijos pateikimo“ informavo pareiškėją, kad jos pretenzijas išnagrinėjo.

41.9 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. sausio 9 d. administracinėje byloje Nr. A-2249-629/2019 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. sprendimo dalį dėl reikalavimo pareiškėjai L. B. atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, galbūt patirtą nuo 2014 m. sausio 27 d. iki 2017 m. sausio 27 d., panaikino ir perdavė šią bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Likusią Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą.

41.10 Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. kovo 13 d. administracinėje byloje Nr. I-1866-244/2019 priteisė pareiškėjai iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT, 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, kitą pareiškėjos skundo dalį atmetė; Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. liepos 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-4275-822/2019 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 13 d. sprendimą paliko nepakeistą.

42. Spręsdamas dėl pareiškėjos reikalavimo įpareigoti NŽT Elektrėnų skyrių nuosavybės teisių pareiškėjai L. B. atkūrimą vykdyti dėl tenkančios nekilnojamojo turto dalies 4,65 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Elektrėnų sav., Vilniaus apskrityje pagrįstumo, teismas nurodė, kad 1991 m. spalio 28 d. pareiškėja pateikė prašymą grąžinti M. K. žemę 9,30 ha, o Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimu 2002 m. vasario 12 d. Nr. 42-260 pareiškėjai atkurtos nuosavybės teisės grąžinant natūra žemės sklypą.

43. Byloje nebuvo ginčo, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2002 m. vasario 12 d. sprendimas Nr. 42-260 priimtas pažeidžiant teisės aktų nuostatas, nes žemė grąžinta ne toje vietoje, kur M. K. valdė iki nacionalizacijos. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai nuosavybės teisės pagal 1991 m. spalio 28 d. prašymą jau atkurtos, teisės aktai nustato tvarką, kaip taisyti situaciją, kuri susiklostė nagrinėjamoje byloje. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 9 dalimi, kurioje nurodyta, kad tuo atveju, jeigu nustatoma, kad sprendimai dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo ar valstybinės žemės suteikimo nuosavybėn neatlygintinai, pardavimo, nuomos, perdavimo neatlygintinai naudotis priimti pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką ir jeigu dėl to nekyla ginčų, sprendimą gali panaikinti arba jį pakeisti sprendimą priėmęs Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas, teismas nurodė, kad minėtose nuostatose nurodytu būdu ištaisyti klaidą galima tik jeigu pareiškėja sutiktų.

44. Teismas pažymėjo, kad NŽT Elektrėnų skyrius 2016 m. kovo 30 d. organizavo susirinkimą, kuriame pasiūlė žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies (4,65 ha) savininkei pareiškėjai administracine tvarka panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2002 m. vasario 12 d. sprendimą Nr. 42-260 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) piliečiui (-tei): K. B.“, tačiau pareiškėja su šiuo pasiūlymu nesutiko. Taigi nesant pareiškėjos sutikimo NŽT negali pati panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2002 m. vasario 12 d. sprendimo Nr. 42-260. Teismas pažymėjo, kad NŽT Elektrėnų skyrius 2016 m. liepos 15 d. raštu Nr. 51SD-1815-(14.51.69.) „Dėl viešojo intereso gynimo“ kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūros Viešo intereso gynimo skyrių su prašymu ginant viešąjį interesą kreiptis į teismą, tačiau Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2016 m. rugpjūčio 12 d. nutarimu Nr. 2.1.5-72 buvo atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra 2016 m. spalio 13 d. priėmė nutarimą Nr. 13.12.-80, kuriame konstatuojama, kad Vilniaus apygardos prokuratūra pagrįstai nusprendė atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Teismas pažymėjo, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje, be kita ko, privalo vadovautis įstatymo viršenybės principu, draudžiančiu viršyti nustatytą kompetenciją. reiškiančiu, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės Teismo vertinimu, NŽT išnaudojo visas teisės aktuose nustatytas galimybes ištaisyti padarytą klaidą, o veikti kitokiu būdu nei nustato teisės aktai NŽT negali, todėl teismas negali įpareigoti NŽT veikti tokiu būdu, kurio nenustato teisės aktai.

45. Vertindamas pareiškėjos reikalavimą atlyginti 85 000 Eur ir 30 000 Eur neturtinę žalą, teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjos teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, patikslino, kad vertins laikotarpį nuo 2016 m. vasario 8 d. iki 2019 m. vasario 9 d.

46. Teismas pažymėjo, kad šiam klausimui spręsti aktualūs teismų sprendimai: 1) Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-2312-463/2017; 2) Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2249-629/2019; 3) Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 13 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-1866-244/2019; 4) Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4275-822/2019. Teismas nustatė, jog minėtose administracinėse bylose buvo nagrinėjamas pareiškėjos prašymas jai atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, galbūt patirtą nuo 2014 m. sausio 27 d. iki 2017 m. sausio 27 d. neteisėtais NŽT veiksmais, kurie pasireiškė ne tik NŽT veiksmais dėl nuosavybės teisių į jai tenkančią M. K. valdytos žemės dalį (4,65 ha) atkūrimu ne toje vietoje, bet ir su NŽT veiksmais, kuriuos ji vertino kaip iki šiol trunkantį vilkinimą jai atkurti natūra nuosavybės teises į minėtą 4,65 ha žemės plotą, ištaisyti nuosavybės teisių atkūrimo procese esančias klaidas, t. y. su tęstiniais pažeidimais.

47. Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 19 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-4275-822/2019 nustatęs, kad pareiškėjai už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 27 d. iki 2017 m. sausio 27 d. priteistas 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimas, o turtinės žalos atlyginimo klausimas atmestas, teismas darė išvadą, jog teisme jau išspręstas pareiškėjos reikalavimas atlyginti turtinę ir neturtinę žalą nuo 2016 m. vasario 8 d. iki 2017 m. sausio 27 d. Teismas konstatavo, jog yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, ir bylą šioje dalyje nutraukė, vadovaudamasis ABTĮ 103 straipsnio 2 punktu.

48. Akcentuodamas visas būtinąsias sąlygas viešajai atsakomybei kilti pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnį, teismas pažymėjo, kad pareiškėja patirtą neturtinę žalą kildino iš to, jog 2002 metų sprendimas grąžinti natūra M. K. turėtą žemę 4,65 ha priimtas pažeidžiant teisės aktų nuostatas, net ir tai pripažinęs atsakovas nesiėmė jokių veiksmų padėčiai ištaisyti, 2016 m. kovo 16 d. ir 2016 m. kovo 24 d. atsakovo raštuose nėra suteikta teisingos informacijos apie pareiškėjos paveldėtą tėvo žemę, pareiškėja visą laiką buvo aktyvi, prašė iš atsakovo teisingų duomenų, ne kartą kreipėsi į Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos vadovus, NŽT vengė pateikti teisingą informaciją (pavyzdžiui, 2017 m. spalio 30 d. raštu atsakovas savavališkai keičia tėvo faktinės žemėvaldos vietą bei asmenų, kurių žemės sklypai pateko į tėvo turėtą žemę skaičių ir sąrašą), atsakovas sąmoningai neteisingai nurodo, kad pareiškėja sutiko 25 metams nuomoti paveldėtą tėvo žemę juridiniam asmeniui, ką paneigia 2000 m. birželio 27 d. žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo akto 7 punktas. Žemės ūkio ministerijos 2017 m. rugsėjo 7 d. raštu Nr. 3IN-1301(8.1) pareiškėjai buvo suteikta informacija, kam, kada ir kokiais teisiniais pagrindais buvo atkurtos nuosavybės teisės, parduota ar kitaip perleista valdyti buvusio savininko M. K. iki nacionalizacijos valdyta žemė (duomenys neskelbtini), Kietaviškių sen., Elektrėnų sav., Vilniaus apskr.

49. Įvertinęs nustatytas aplinkybes ir anksčiau išdėstytus motyvus, teismas nurodė, kad nenustatė NŽT neteisėtų veiksmų klaidų taisymo aspektu. NŽT prašė pareiškėjos sutikimo administracine tvarka panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2002 m. vasario 12 d. sprendimą Nr. 42-260, pareiškėja nesutiko, NŽT Elektrėnų skyrius kreipėsi į prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo, kuri nusprendė atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Teismas darė išvadą, kad nuo 2017 m. sausio 28 d. iki 2019 m. vasario 8 d. NŽT neatliko neteisėtų veiksmų. Iki byloje nagrinėjamo ginčo laikotarpio NŽT, taisydama 2002 metais padarytą klaidą, ėmėsi visų įmanomų aktyvių veiksmų klaidai ištaisyti, kas pažymėtai ir kitame teismo sprendime, o kitokių (nei nustato teisės aktai) veiksmų imtis NŽT negali. Teismo vertinimu, tai, kad klaida neištaisyta, lemia pareiškėjos veiksmai (atsisakymas panaikinti 2002 m. sprendimą administracine tvarka), o ne neteisėti NŽT veiksmai.

50. Vertindamas pareiškėjos nusiskundimus dėl teisingos informacijos nesuteikimo, teismas pažymėjo, kad pareiškėja informaciją gavo tik 2017 m. rugsėjo 7 d. iš Žemės ūkio ministerijos, o NŽT atsiliepimuose teismo posėdyje nenurodė jokių atsikirtimų į šiuos pareiškėjos teiginius. Pažymėjęs, kad NŽT nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2001 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 194 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos“ (toliau – ir NŽT nuostatai), nustatyta, kad NŽT nagrinėja prašymus ir priima sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, mišką ir vandens telkinius (7.5 papunktis); rengia atsakymus į fizinių bei juridinių asmenų prašymus, skundus bei paklausimus, priskirtus Nacionalinės žemės tarnybos kompetencijai, ir juos konsultuoja (7.29 papunktis) bei įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus, pareiškėjos kreipimąsi į NŽT su prašymu suteikti informaciją, raštus, kuriuose nurodoma skirtinga informacija, teismas darė išvadą, kad neteisėti NŽT veiksmai yra nustatyti – jie pasireiškė pareigos rengti atsakymus į fizinių bei juridinių asmenų prašymus, skundus bei paklausimus, priskirtus Nacionalinės žemės tarnybos kompetencijai, ir juos konsultuoti (NŽT nuostatų 7.29 papunktis) pažeidimu.

51. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje situacijoje nors pareiškėja jau buvo atsisakiusi naikinti administracinį sprendimą, teismas pabrėžė, kad informacijos (kas turi nuosavybės teises jos tėvo iki nacionalizacijos iš tikrųjų valdytoje žemėje, kokiu pagrindu nuosavybė įgyta) nesuteikimas / netinkamas suteikimas lėmė tai, kad pareiškėja patyrė dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, kurie šiuo atveju pripažintini neturtine žala. Pareiškėjos teisė neduoti / duoti sutikimą buvo ir iki šiol yra galiojanti ir dėl to jos teisė į išsamią ir teisingą informaciją ginčo atveju yra labai aktuali, o neigiami pareiškėjos išgyvenimai atsirado NŽT neveikus taip, kaip pagal įstatymus (teisės aktus) privalėjo veikti. Teismas atsižvelgė į NŽT nuolatinį klaidų darymą vykdant savo funkcijas pareiškėjos atžvilgiu, į tai, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 13 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-1866-244/2019; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-4275-822/2019) yra pripažinti ankstesni neteisėti NŽT veiksmai ir pareiškėjai priteistas neturtinės žalos atlyginimas. Teismo vertinimu, pareiškėja neturtinę žalą įrodinėjo tik savo paaiškinimais, o informacija pareiškėjai suteikta, todėl sprendė, kad 100 Eur yra teisinga ir proporcinga satisfakcija pareiškėjai.

52. Teismas atmetė pareiškėjos reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo kaip nepagrįstą, kadangi pareiškėja nenurodė jokių NŽT padarytų neteisėtų veiksmų, padarytų ginčo laikotarpiu ir sukėlusių turtinę žalą. Teismo vertinimu, įsiteisėjusiais teismų sprendimais yra pripažinta, kad pareiškėjos argumentai dėl konkrečios turtinės žalos dydžio nėra pagrįsti – pareiškėjos paaiškinimai, įrodymai neįrodė ir nepatvirtino fakto, jog pareiškėja nuo 2014 m. sausio 27 d. iki 2017 m. sausio 27 d. dėl atsakovo veiksmų patyrė konkrečią turtinę žalą, o tikimybė, kad pareiškėja būtų gavusi pajamų iš gėlių sodinimo atkurtoje nuosavybėje, yra daugiau hipotetinė, grįsta prielaidomis, spėlionėmis. Analogiškai teismas vertino pareiškėjos paaiškinimus ir įrodymus šioje byloje nagrinėjamu laikotarpiu – nuo 2017 m. sausio 28 d. iki 2019 m. vasario 9 d.

53. Dėl pareiškėjos reikalavimo atlyginti 27 000 Eur neturtinę žalą (pareiškėja nurodė, kad aktualus laikotarpis yra nuo 2016 m. sausio 30 d.) teismas pažymėjo, kad šiam klausimui svarbūs teismų sprendimai: 1) Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-4256-1047/2019; 2) Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-394-552/2018. Teismo vertinimu, minėtose administracinėse bylose buvo nagrinėjamas pareiškėjos prašymas jai atlyginti neturtinę žalą, patirtą nuo 2013 m. rugsėjo 25 d. iki 2016 m. rugsėjo 29 d. neteisėtais NŽT veiksmais, kurie pasireiškė neteisėtų administracinių aktų, kuriais buvo pažeista pareiškėjos teisė atkurti nuosavybės teises į visą jos pasirinktą 1,05 ha žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) priėmimu – pareiškėjai priteista 500 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

54. Teismas nurodė, kad pareiškėja neturtinę žalą kildino iš atsakovo atstovo veiksmų, kurie pasireiškė tyčiojantis, grasinant pareiškėjai, neteisėtai pastatant riboženklius 2019 m. birželio 19 d., klaidingai pažymint posūkio taškus, nesuteikiant informacijos bei dėl ilgai trunkančio nuosavybės teisių neatkūrimo.

55. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas nenustatė, jog NŽT tyčiojosi iš pareiškėjos ar ją gąsdino. Byloje nebuvo ginčo, kad riboženkliai buvo pastatyti 2019 m. birželio 19 d., o pareiškėja juos pamatė 2019 m. birželio 26 d., todėl teismas sutiko, kad tokiu būdu gali būti neaišku, kada vyko ženklinimas – 2019 m. birželio 19 d., 2019 m. birželio 26 d., ar abi tas dienas. Tačiau atsižvelgdamas į situacijos specifiką (daug asmenų turėjo dalyvauti ženklinime, ženklinimą reikėjo atlikti kuo greičiau siekiant kuo operatyviau spręsti užsitęsusį pareiškėjos nuosavybės teisių atkūrimo klausimą) teismas vertino, kad riboženklio pastatymas 2019 m. birželio 19 d., ženklinimo akto surašymas 2019 m. birželio 26 d. nepažeidė teisės aktų reikalavimų, o buvo teisėtas praktinis sudėtingos situacijos sprendimas. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja savo teises dėl, jos manymu, klaidingų koordinačių ir atitinkamai pastatytų riboženklių gynė pateikdama pretenziją, todėl šiuo aspektu pareiškėjos reikalavimą atlyginti neturtinę žalą atmetė.

56. Teismas atmetė pareiškėjos argumentus dėl klaidingo posūkio taškų pažymėjimo, kadangi nenustatė, jog pareiškėja skundė NŽT 2018 m. spalio 10 d. raštą „Dėl skundų ir prašymo nagrinėjimo“ Nr. 1SS-2066-(9.5), kurį institucija priėmė išnagrinėjusi pareiškėjos pretenziją dėl ženklinimo akto.

57. Teismas taip pat nenustatė NŽT neteisėtų veiksmų informuojant pareiškėją apie tai, kas dalyvaus ženklinime ir gretimų žemės sklypų planų, kadangi nustatė, jog šiuo klausimu pareiškėja bendravo su matininku S. B., o byloje rašytiniai įrodymai patvirtino, kad pareiškėja 2019 m. liepos 23 d. paprašė raštu jai pateikti gretimų sklypų planus, į šį prašymą yra teisės aktų nustatyta tvarka pateiktas NŽT atsakymas – NŽT 2018 m. rugpjūčio 10 d. Elektrėnų skyriaus raštas „Dėl informacijos pateikimo“.

58. Vertindamas pareiškėjos argumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo trukmės, teismas pažymėjo, jog pareiškėja prašymą atkurti nuosavybės teises pateikė 2010 m. sausio 5 d.; 2010 m. gegužės 3 d. išvados pagrindu pareiškėjai nustatyta teisė atkurti nuosavybės teises suteikiant lygiavertį žemės sklypą, byloje nebuvo ginčo, jog lygiaverčiu sklypu nuosavybės teisės pareiškėjai dar neatkurtos. Ginčo laikotarpis nagrinėjamu atveju yra nuo 2016 m. rugsėjo 30 d. Teismas pažymėjo, kad tuo metu vyko teismo procesas dėl žemės sklypo Nr. 123-6AS (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų tikrinimo kamerialiai 2011 m. kovo 23 d. akto Nr. 46KAM-17662, NŽT Elektrėnų skyriaus vedėjo 2011 m. gruodžio 7 d. įsakymo Nr. 46VĮ-(14.46.2.)-4120, NŽT Elektrėnų skyriaus vedėjo 2015 m. sausio 27 d. įsakymo Nr. 51VĮ-(14.51.2.)-38, NŽT Elektrėnų skyriaus vedėjo 2016 m. sausio 8 d. sprendimo Nr. 51SK-17-(14.51.98) panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo; teismo sprendimas įsiteisėjo 2018 m. balandžio 27 d., kai Lietuvos vyriausiasis teismas nutartimi pirmosios instancijos teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. sprendimą paliko nepakeistą.

59. Teismas nesutiko su atsakovo atstovo argumentais, kad nuosavybės teisių atkūrimas užtruko dėl pareiškėjos kaltės, kadangi ji nesutiko su paženklinto sklypo ribomis. Teismas pažymėjo, kad NŽT 2015 m. gegužės 18 d. rašte Nr. 1SS-1188-(9.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ nurodė, kad teismui panaikinus administracinius aktus, kuriais įteisintos žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos, atsiras teisinis pagrindas patikslinti jai suprojektuoto žemės sklypo ribas 2012 m. (duomenys neskelbtini) žemėtvarkos projekte; bylą nagrinėjant teisme buvo nustatyta, kad žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) pirkimo-pardavimo sutartimi yra perleistas tretiesiems asmenims. NŽT, turėdama pareigą pagal pareiškėjos prašymą atkurti jai nuosavybės teises į lygiavertį žemės sklypą, turėjo imtis aktyvių veiksmų: patikslinti savo išaiškinimą, pateiktą NŽT 2015 m. gegužės 18 d. rašte Nr. 1SS-1188-(9.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“. Byloje nebuvo pateikta įrodymų, kad NŽT pareiškėjai išaiškino susiklosčiusią situaciją. Teismas pažymėjo, kad po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 27 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-394-552/2018 NŽT, turėdama pareigą atkurti pareiškėjai nuosavybės teises, pirmiausia turėjo išaiškinti pareiškėjai esamos situacijos variantus, tačiau nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad NŽT priėmė sprendimą matuoti žemę pagal esamą situaciją, tuo pačiu metu kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl duomenų pakeitimo ir t.t. Teismo vertinimu, tokie prieštaringi (matuoti pagal esamus duomenis ir tuo pačiu metu bandyti juos pakeisti) ir vienašališki (nepaklausus pareiškėjos pozicijos esant alternatyviems nuosavybės teisių atkūrimo proceso eigos scenarijams) NŽT veiksmai neatitiko gero administravimo principo, todėl šiuo aspektu teismas nustatė neteisėtus NŽT veiksmus ir konstatavo, kad pareiškėja patyrė neturtinę žalą – neigiamus išgyvenimus, stresą, nusivylimą valdžios institucijomis. Teismas pažymėjo, kad neigiami pareiškėjos išgyvenimai atsirado NŽT neveikus taip, kaip pagal įstatymus (teisės aktus) privalėjo veikti.

60. Spręsdamas dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio, teismas pažymėjo, kad NŽT veikimas nesilaikant gero administravimo principo (vienašališkai, prieštaringai) pažeidė itin reikšmingas pareiškėjos teises – atkurti nuosavybės teises, pareiškėjai nuosavybės teisės neatkuriamos itin ilgą laiką, pareiškėja turi bylinėtis teismuose, pareiškėjos teisių pažeidimai šiame nuosavybės teisių atkūrime jau konstatuoti ankstesniais teismų sprendimais. Teismo vertinimu, NŽT, padariusi klaidų, toliau nebendradarbiauja su pareiškėja, nesilaiko gero administravimo principo, todėl atsižvelgęs į išdėstytus motyvus ir tai, jog neturtinę žalą pareiškėja įrodinėja tik savo paaiškinimais, kitais netiesioginiais neturtinės žalos įrodymais (pareiškėjos raštai NŽT, kitoms institucijoms), teismas sprendė, kad 1 000 Eur yra teisinga ir proporcinga satisfakcija pareiškėjai.

61. Apibendrindamas teismas nurodė, jog bylos dalis dėl pareiškėjos reikalavimo atlyginti turtinę ir neturtinę žalą dėl neteisėtų NŽT veiksmų (nuosavybės teisių atkūrimas ne toje vietoje, klaidų ištaisymas) nuo 2016 m. vasario 8 d. iki 2017 m. sausio 27 d., nutrauktina; pareiškėjos skundo reikalavimas priteisti neturtinę žalą dėl neteisėtų NŽT veiksmų neteikiant informacijos / suteikiant klaidingą informaciją laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 28 d. iki 2019 m. vasario 9 d. tenkinamas iš dalies – pareiškėjai priteistina 100 Eur neturtinei žalai atlyginti; pareiškėjos skundo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą už neteisėtus NŽT veiksmus dėl gero administravimo principo laikymosi atkuriant nuosavybės teises į tėvo žemę suteikiant lygiavertį žemės sklypą laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 30 d. iki 2019 m. spalio 10 d. (teismo sprendimo paskelbimo diena) tenkintinas iš dalies – pareiškėjai priteistina 1 000 Eur. Teismas iš viso pareiškėjai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, priteisė 1 100 Eur.

III. 62. Pareiškėja L. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 10 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taip pat apeliaciniame skunde prašoma tenkinti: pareiškėjos 2019 m. vasario 8 d. skundo reikalavimus: 1) užtikrinti nediskriminavimo principo pažeidimų panaikinimą pareiškėjos atžvilgiu ir įpareigoti NŽT Elektrėnų skyrių nuosavybės teisių atkūrimą pareiškėjai vykdyti į jai tenkančią nekilnojamojo turto dalį 4,65 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Kietaviškių sen., Elektrėnų sav., Vilniaus apskr.; 2) įpareigoti atsakovą atlyginti pareiškėjai 85 000 Eur turtinę žalą dėl neteisėtai vilkinamos neįgyvendintos teisės naudotis paveldėta žeme; 3) įpareigoti atsakovą pareiškėjai atlyginti 30 000 Eur neturtinę žalą diskriminuojant pareiškėjos kaip tiesioginės paveldėtojos pirmenybės teisę ir vilkinant atlikti veiksmus taip, kaip nustatyta teisės aktuose; pareiškėjos 2018 m. gruodžio 4 d. patikslinto skundo reikalavimą įpareigoti Lietuvos valstybę, atstovaujamą NŽT, atlyginti pareiškėjai 27 000 Eur neturtinę žalą, patirtą per 27 metus.

63. Pirmosios instancijos teismas neteisingai suprato pareiškėjos skundo reikalavimą, kadangi pareiškėja reikalavo užtikrinti nediskriminavimo principo pažeidimo pareiškėjos atžvilgiu panaikinimą ir įpareigoti NŽT nuosavybės teisių atkūrimą pareiškėjai vykdyti į tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 4,65 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Kietaviškių sen., Elektrėnų sav., Vilniaus apskr., kas laikytina esminiu skirtumu vertinant bylos aplinkybes. Pareiškėjos teigimu, be jokio teisėto pagrindo pirmosios instancijos teismas 2019 m. birželio 14 d. neskundžiama nutartimi sujungė dvi skirtingas bylas (vieną – dėl galutinio faktinio ekvivalento įgyvendinimo, kitą – pagal naują skundą), tačiau toks sujungimas dar labiau pažeidė pareiškėjos teises, kadangi nei viena iš bylų nebuvo išnagrinėta tinkamai.

64. Pareiškėja pabrėžia, kad teismas nenagrinėjo ir nenustatė reikšmingos bylai aplinkybės, jog Vilniaus apskrities administracijos viršininko 2002 m. vasario 12 d. sprendimu atkurtos nuosavybės teisės pareiškėjai į žemės sklypus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) faktiškai neįgyvendintos iki šiol, paveldėta žemė negrąžinta pareiškėjai, o į pareiškėjos paveldėtą tėvo namų valdą ekvivalentine natūra pagal 2010 m. gegužės 3 d. išvadą – nėra nei nuosavybės teisės atkurtos, nei žemė ekvivalentine natūra grąžinta.

65. Teismas nevertino aplinkybių, kad pareiškėja, būdama NŽT suklaidinta (NŽT savavališkai išnuomojo pareiškėjos paveldėtą žemę), neturėjo galimybių nesutikti leisti privačiam naudotojui naudotis 5 metus pareiškėjai priklausančia žeme (nors atkurtos nuosavybės teisės įgyvendintos ne toje vietoje), kadangi pasitikėjo valstybės institucijomis. Minėtos aplinkybės patvirtina atsakovo sąmoningai vykdytus neteisėtus veiksmus, pareiškėjos teisių pažeidimus dar iki VAVA 2002 m. vasario 12 d. sprendimo priėmimo.

66. Pareiškėja nesutinka su aplinkybių dėl NŽT kreipimosi į prokuratūrą vertinimu, kadangi atsakovo atstovas kreipėsi, kad būtų panaikintas VAVA 2002 m. vasario 12 d. sprendimas, o ne kiti neteisėti administraciniai aktai, kurių pagrindu kiti asmenys neteisėtai valdo pareiškėjos paveldėtą žemę ir šios aplinkybės atsakovui buvo žinomos jau 2013 metais.

67. Teismas konstatavo, kad pareiškėjai informacija apie tai, kam, kada ir kokiais teisiniais pagrindais buvo perleista valdyti pareiškėjos tėvo iki nacionalizacijos valdyta žemė, buvo suteikta Žemės ūkio ministerijos 2017 m. rugsėjo 7 d. raštu Nr. 3IN-1301(8.1), tačiau minimą informaciją pareiškėja gavo savo iniciatyva ir ne dėl to, kad atsakovas tinkamai atliko savo pareigas. Pareiškėjai padavus 1991 m. spalio 28 d. prašymą, atsakovas laiku privalėjo pateikti pilną informaciją. Teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėja patiria neturtinę žalą, tačiau nevertino, kaip aplaidžiai vykdomos valstybės tarnybos pareigos – iš esmės atsisako atkurti nuosavybės teises į pasirinktą ekvivalentą (žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini)), neteikia VĮ Registrų centre esančios informacijos apie besiribojančius žemės sklypus, nieko neatliko, kad pareiškėja valdytų paveldėtą tėvo žemę (duomenys neskelbtini). Tokius tyčinius veiksmus, dar siekiant perkelti atsakomybę ir VAVA, ir pačiai pareiškėjai, teismas visgi vertino palankiai atsakovui.

68. Atkreiptinas teismo dėmesys, jog NŽT 2019 m. kovo 8 d. atsiliepime į pareiškėjos skundą neteisingai nurodė, kad VAVA 2002 m. vasario 12 d. sprendimas įgyvendintas (duomenys neskelbtini), todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjos reikalavimą įpareigoti NŽT Elektrėnų skyrių vykdyti pareiškėjos nuosavybės teisių atkūrimą į jai tenkančią nekilnojamojo turto dalį 4,65 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). VAVA 2002 m. vasario 12 d. sprendimas nėra nuginčytas, jis laikytinas teisėtu, todėl kaltinti pareiškėją ir reikalauti, kad ji sutiktų panaikinti minėtą sprendimą administracine tvarka, reškia, kad būtų panaikintos teisėtai atkurtos nuosavybės teisės į tėvo žemę, nuslepiant NŽT neteisėtus veiksmus. Atsakovo siūlyti klaidos ištaisymo būdai siūlant išskaidytus, nelygiaverčius, neatitinkančius žemės ribų plotelius, akivaizdžiai pažeidžia pareiškėjos konstitucines teises. Jei teismas būtų nustatęs tinkamą bylos pagrindą – kodėl VAVA sprendimą įgyvendino ne M. K. žemės ribose, kodėl vengė įgyvendinti teisingai, vilkino procesą, pažeidinėjo pareiškėjos teises, byla būtų išnagrinėta objektyviai ir teisingai.

69. Įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose konstatuota, kad pažeidimai pareiškėjos atžvilgiu yra tęstiniai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2249-629/2019), valstybė turi nutrukti pažeidimus ir atlyginti žalą, o klaidos negali būti taisomos nukentėjusiųjų asmenų sąskaita.

70. NŽT neįgyvendina Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. teismo sprendimo administracinėje byloje Nr. I-4256-1047/2016, todėl pareiškėja 2018 m. lapkričio 21 d. kreipėsi į teismą. Atsakovas tiek metų vilkindamas procesą, pareiškėjos įsitikinimu, siekia, kad pareiškėja pasirinktu lygiaverčiu žemės sklypu (ekvivalentu) niekada nesinaudotų. Teismas šių aplinkybių nenagrinėjo ir netyrė, todėl, pareiškėjos įsitikinimu, teismas buvo šališkas. Teismas taip pat nevertino akivaizdžiai neteisėtos veikos, ženklinant žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi buvo pažeistas ne vienas taškas, todėl pareiškėja pagrįstai nesutiko su NŽT Elektrėnų skyriuje 2018 m. rugpjūčio 8 d. vykusio susirinkimo metu priimtais sprendimai. Teismas susiaurino nagrinėjamo ginčo ribas, nurodydamas, kad ginčas kilo tik dėl žalos atlyginimo. Pareiškėja kėlė ginčą ir dėl nuosavybės teisių atkūrimo į mirusio tėvo namų žemę ekvivalentine natūra į pareiškėjos pasirinktą žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) bei dėl VAVA 2002 m. vasario 12 d. sprendimu atkurto nuosavybės teisės į 4.65 ha tėvo valdytos žemės (duomenys neskelbtini) neįgyvendinimo faktinėje žemėvaldoje.

71. Pareiškėja nesutinka su teismo išvadomis, sprendžiant reikalavimą dėl 85 000 Eur turtinės ir 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, pakartodama, kad ji nepagrįstai veržiama sutikti su teisėto VAVA 2002 m. vasario 12 d. sprendimo panaikinimu (pakeitimu) ir dar kaltinama, kad dėl pareiškėjos veiksmų klaida neištaisyta. Teismo priteista 100 Eur neturtinė žala už tai, kad pareiškėjai buvo suteikta informacija, visiškai neatitinka faktiškai padarytos žalos – nuo 1992 metų pareiškėjos paveldėtą žemę perduodant valdyti kitiems, tai slepiant ir tik 2013 metais iškeliant abejonę dėl klaidos. Spręsdamas dėl padarytų pažeidimų masto, pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-4275-822/2019

72. Dėl pirmosios instancijos teismo motyvų, vertinant jos reikalavimo dėl 27 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo pagrįstumą, pareiškėja pabrėžia, kad teismas nustatė, jog pareiškėjai nustatyta teisė atkurti nuosavybės teises, suteikiant lygiavertį žemės sklypą, ir kad nuosavybės teisės neatkurtos. NŽT nevykdo teismo sprendimų, faktinė situacija nepakito, o atsakovas toliau pažeidinėja pareiškėjos teises. Nors teismas nustatė NŽT daromus pažeidimus (daugybę), tačiau jų neįpareigojo nutraukti, pareiškėja ir toliau negali naudotis pasirinktu ekvivalentu, taip pat paveldėta tėvo žeme, o tai kelia tiesioginę žalą. Kaip buvo nurodyta, bylų sujungimas lėmė, kad jų aplinkybės neišnagrinėtos – teismas visiškai nevertino, kad pareiškėja akivaizdžiai buvo diskriminuojama paneigiant jos, kaip paveldėtojos pirmumo teisę.

73. Pareiškėja prašo apeliacinės instancijos teismo atsakovo veiksmus, atliktus iki VAVA 2002 m. vasario 12 d. sprendimo priėmimo su pareiškėjos paveldėta žeme (duomenys neskelbtini) vertinti atidžiai ir teisingai. Iki šiol jos konstitucinė teisė ir teisėti lūkesčiai pažeidžiami, o pirmosios instancijos teismas jų neapgynė – sprendime visiškai nepasisakyta dėl pareiškėjos paveldėtos žemės neteisėto perleidimo tretiesiems asmenims.

74. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama NŽT, atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

75. NŽT nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria pareiškėjos skundas atmestas yra teisėtas ir pagrįstas.

76. Įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 13 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1866-244/2019 pareiškėjai jau yra priteista 5 000 Eur neturtinė žala, už tai, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2002 m. vasario 12 d. sprendimu Nr. 42-260 nuosavybės teisės atkurtos ne toje vietoje. Šios bylos nagrinėjimo dalykas yra laikotarpis nuo 2017 m. sausio 28 d. iki 2019 m. vasario 9 d., tačiau pareiškėja apeliaciniame skundą, grindžia aplinkybėmis, ir argumentais, vykusiais iki 2017 m. sausio 28 d.

77. VAVA 2002 m. vasario 12 d. sprendimu pareiškėjai nuosavybės teisės atkurtos į visą priklausantį 4,65 ha žemės plotą ir nuosavybės teisių atkūrimo procesas yra baigtas, minėtas sprendimas teisės aktų nustatyta tvarka nėra panaikintas.

78. Remdamasis Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 9 dalimi, pakartodamas faktines aplinkybes dėl galimybės panaikinti VAVA 2002 m. vasario 12 d. sprendimą, kreipimosi į prokuratūrą, NŽT tvirtina, kad ėmėsi visų įmanomų veiksmų, kad VAVA 2002 m. vasario 12 d. sprendimas, priimtas pažeidžiant teisės aktų nuostatas, nes natūrinė žemė grąžinta ne toje vietoje, ir, kuriuo L. B. atkurtos nuosavybės teisės į visą jai tenkančią nekilnojamojo turto dalį būtų panaikintas, pirmiausia administracine tvarka, vėliau teismine.

79. Nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančiuose teisės aktuose, nėra įtvirtinta, kad nuosavybės teisių atkūrimą vykdanti institucija nuosavybės teises galėtų atkurti du kartus, t. y. tai, ko siekia pareiškėja, nepanaikinus (nepatikslinus) VAVA 2002 m. vasario 12 d. sprendimo, kurio pagrindu L. B. yra įregistravusi nuosavybės teises į žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), Kietaviškių seniūnijoje, Elektrėnų savivaldybėje, gauti nuosavybėn žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Kietaviškių seniūnijoje, Elektrėnų savivaldybėje. Teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas išnaudojo visas teisės aktuose nustatytas galimybes ištaisyti padarytą klaidą, o veikti kitokiu būdu nei nustato teisės aktai negali.

80. Dėl pareiškėjos argumentų, kad NŽT atsisako atkurti nuosavybės teises į pasirinktą ekvivalentą, atsakovas akcentuoja, jog VĮ Registrų centras atsisakė patikslinti Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Kietaviškių seniūnijoje, Elektrėnų savivaldybėje, kadastro duomenis. Visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys ir Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, t. y. žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos bei su jomis susijusios daiktinės teisės Nekilnojamojo turto registre ir Nekilnojamojo turto kadastre yra teisingi.

81. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 29 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-4256-1047/2016 nebuvo panaikinta 2012 m. gruodžio 7 d. pirkimo-pardavimo sutartis, kuria žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) parduotas J. B. ir D. B., nebuvo panaikinta. Taigi atsakovas ne nesiruošia, o negali pareiškėjai atkurti nuosavybės teisių į žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), nes dalis žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso J. B. ir D. B..

82. Atsakovo atstovo teigimu, teismas pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjos reikalavimą įpareigoti atkurti nuosavybės teises į 4,65 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Elektrėnų savivaldybėje.

83. Nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, kad būtent dėl neteisėtų atsakovo veiksmų nuosavybės teisių atkūrimo procese nevykdant savo pareigų pareiškėjai nuosavybės teisių atkūrimas natūra negalėjo būti užbaigtas. Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2002 m. vasario 12 d. sprendimu Nr. 42-260 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje piliečiui (-tei): K. B.“ K. B. (L. B.) atkurtos nuosavybės teisės, grąžinant natūra 4,65 ha žemės kartu su šiais bendraturčiais: S. L., B.A. K., M. R., M. P., K. B., J. P. ir valstybe bendrame 26,50 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklype (tvenkinys) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), Elektrėnų savivaldybėje. Remiantis Nekilnojamojo turto registre (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) esančia informacija, žemės sklypo (tvenkinio) 465/2650 dalis nuo 2002 m. kovo 13 d. nuosavybės teise priklauso pareiškėjai ir šiuo sprendimu L. B. nuosavybės teisės atkurtos į visą priklausantį 4,65 ha žemės plotą. Nuosavybės teisių atkūrimo bylos duomenys patvirtina, kad nuo pat sprendimo priėmimo t. y. nuo 2002 m. vasario 12 d. pareiškėjai buvo žinoma, kad žemės sklypas grąžinamas (duomenys neskelbtini) kaime, su tuo pareiškėja sutiko, pasirašydama paženklinimo akte, abrise, todėl visiškai nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovas savavališkai vykdė pareiškėjos paveldėtos žemės grąžinimo natūra įgyvendinimą Senųjų Kietaviškių kaimo vietovėje.

84. Nepagrįstu laikytinas ir apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovas neteisėtas veikas su tėvo žeme vykdė perleisdamas tą žemę valdyti kitiems asmenims, nes buvusio savininko M. K. valdytas visas žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) patenka į Gavieko ežero užimtą teritoriją ir į šio ežero teritoriją patenka žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) dalis, taip pat dalis žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) patenka į asmeninio ūkio žemės teritoriją, kurioje teisės aktų nustatyta tvarka privatizuoti asmeninio ūkio žemės sklypai ir tokia žemė pagal Atkūrimo įstatymo 12 ir 13 straipsnius yra valstybės išperkama ir piliečiams natūra negražinama, o piliečiams už tokią žemę atlyginama pagal Atkūrimo įstatymo 16 straipsnyje nurodytais atlygimo už valstybės išperkamą, žemę, miškus ir vandens telkinius būdais.

85. NŽT nurodo, kad pagrįstai atmestas pareiškėjos reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo, kadangi neva patirtus nuostolius pareiškėja grindė tikėtinomis pajamomis. Be to, nuo 2016 m. vasario 8 d. iki 2019 m. vasario 9 d. NŽT jokių neteisėtų veiksmų neatliko, todėl reikalavimas priteisti neturtinę žalą laikytinas nepagrįstu.

86. Dėl reikalavimo priteisti 27 000 Eur neturtinę žalą, NŽT pakartoja, jog nėra priežastinio ryšio tarp moralinės žalos ir neteisėtų NŽT veiksmų, kadangi atsakovo atstovas negali priimti sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo, nes VĮ Registrų centras atsisakė patikslinti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kadastro duomenis nekilnojamojo turto kadastre, be to pareiškėja L. B. nederina žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribų.

87. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria pareiškėjai priteistas neturtinės žalos atlyginimas ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo ir priimtai naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti.

88. NŽT, nurodo, kad byla išnagrinėta tinkamai, objektyviai ir visapusiškai neištyrus bei nenustačius visų bylai reikšmingų faktinių aplinkybių. Teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimo taisykles, nesivadovavo teisingumo ir sąžiningumo principais, buvo neobjektyvus, todėl šioje dalyje priėmė neteisingą sprendimą.

89. Atsižvelgiant į tai, kad valstybės ar savivaldybės viešosios atsakomybės pagal civilinio kodekso 6.271 straipsnį esminė sąlyga – neteisėti valdžios institucijų aktai, šios sąlygos buvimas (nebuvimas), kaip taisyklė, byloje nustatinėjamas pirmiausia, o jos nustatymas (nenustatymas) gali lemti, ar kitų civilinės atsakomybės sąlygų (žalos ir priežastinio ryšio) nustatinėjimas civilinio kodekso 6.271 straipsnio kontekste yra teisiškai reikšmingas.

90. Teismo išvada, kad NŽT nesuteikė pareiškėjai informacijos, kas turi nuosavybės teises jos tėvo iki nacionalizacijos iš tikrųjų valdytoje žemėje, kokiu pagrindu nuosavybė įgyta, ir šios informacijos nesuteikimas, kaip neteisėtas veiksmas, lėmė neturtinės žalos atsiradimą, prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams. Pažymėtina, kad atsakovas jau 2013 metais ir vėlesniais raštais informavo pareiškėją, kad nuosavybės teisės grąžinant natūra žemės sklypą jai atkurtos pažeidžiant teisės aktų nuostatas, nes žemės sklypas grąžintas ne natūrinės žemės ribose, nurodė jos tėvo valdytų žemės sklypų dabartinį statusą – tai, kad žemės sklypai yra užimti asmeninio ūkio žeme, yra valstybės išperkami, į dalį atkurta nuosavybė lygiaverčiais sklypais, kad dalis žemės yra laisva; buvo nurodyti galimi atkūrimo būdai, buvo išaiškinti neteisėto sprendimo panaikinimo būdai ir galimybės vėliau atkurti nuosavybės teises. Teismo išvadas šiuo klausimu paneigia byloje esantys NŽT 2013 m. rugpjūčio mėn. raštas Nr. 51SD-14.51.92.)-1399; 2015 m. gruodžio 28 d. raštas Nr. lSS-3705-(9.5.); 2016 m. kovo 16 d. Nr. 51SS- 3-(14.51.35.); 2016 m. kovo 24 d. raštas Nr. 51SD-850-(14.51.92.) 2017 m. spalio 30 d. raštas 51SD-3312- (14.51.92.). Šioje byloje nėra nei vieno rašytinio įrodymo, kad pareiškėja būtų prašiusi atsakovo įvardinti asmenų, kurie nuosavybės teise jos tėvo buvusioje žemėvaldoje valdo žemės sklypus nuosavybės teise, pavardes.

91. Pažymėtina, kad pareiškėja nurodė, kad ginčo laikotarpis už kurį ji prašo priteisti žalą yra nuo 2016 m. vasario 8 d. iki 2019 m. vasario 8 d., tačiau byloje nėra nei vieno rašytinio įrodymo, kad šiuo laikotarpiu pareiškėja kreipėsi į atsakovą dėl informacijos apie asmenis pateikimo, todėl teismas nepagrįstai pripažino, kad laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 8 d. iki 2019 m. vasario 8 d., atsakovas neteikė pareiškėjai informacijos ir tokius veiksmus pripažino neteisėtais Civilinio kodekso 6.271 straipsnio taikymo prasme.

92. Teismas, iš atsakovo priteisdamas pareiškėjai 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, konstatavo, kad NŽT turėdama pareigą pagal pareiškėjos prašymą atkurti nuosavybės teises į lygiavertį žemės sklypą, turėjo imtis aktyvių veiksmų ir išaiškinti pareiškėjai susiklosčiusią situaciją, kad reikia ginčyti pirkimo-pardavimo sutartį, nepasiūlė alternatyvių nuosavybės teisių atkūrimo būdų, teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų kad Nacionalinė žemės tarnyba pareiškėjai išaiškino susidariusią situaciją, todėl teismas pripažino atsakovo veiksmus neteisėtais.

93. Priešingai – byloje esantys įrodymai įrodo, kad NŽT 2018 m. spalio 10 d. raštu Nr. lSS-2066-(9.5.) išaiškino pareiškėjai visą situaciją, t. y. tai, „<...> kad (duomenys neskelbtini)žemėtvarkos projekte suprojektuoto žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) tolesnį ženklinimą butų galima vykdyti tik įstatymų nustatyta tvarka nuginčijus 2012 m. gruodžio 7 d. pirkimo-pardavimo sutartį, kuria J. B. ir D. B. įsigijo žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), ir Nekilnojamojo turto registre atstačius žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) duomenis, buvusius iki kadastro duomenų patikslinimo, arba (duomenys neskelbtini)žemėtvarkos projekte patikslinus žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas taip, kad jis nepatektų į privataus žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas, kitu atveju žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ženklinimo darbai negalės būti vykdomi“ (minėto rašto 6 psl. 2 pastraipa). Taigi, atsakovas informavo pareiškėją kad teisės aktų nustatyta tvarka turi būti nuginčyta pirkimo-pardavimo sutartis, kuria J. B. ir D. B. įsigijo žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), taip pat pasiūlė alternatyvą patikslinti žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas taip, kad jis nepatektų į privataus žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas ir nepažeidė gero administravimo principo.

94. NŽT įsitikinimu, teismas priteisė neturtinę žalą, neįvertinęs ar NŽT atliko neteisėtus veiksmus, nesivadovavo formuojama teismų praktika, nes nenustatė, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, todėl dalyje dėl 1 100 Eur neturtinės žalos priteisimo priėmė nepagrįstą sprendimą.

95. Pareiškėja atsiliepime į atsakovo, atstovaujamo NŽT, apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

96. Pareiškėja atsiliepimą į atsakovo, atstovaujamo NŽT, iš esmės grindžia savo apeliacinio skundo argumentais, pabrėždama, kad ji yra silpnoji ginčo pusė, o pirmosios instancijos teismo sprendimas ir taip buvo palankus atsakovui, priimtas neatsižvelgus į įsiteisėjusiuose teismų procesiniuose sprendimuose padarytas išvadas. Pareiškėjos teigimu, NŽT apeliacinio skundo argumentai, kuriais nesutinkama su pirmosios instancijos teismo konstatuotais neteisėtais NŽT veiksmais neteikiant pareiškėjai išsamios informacijos dėl pareiškėjos tėvo valdytos žemės perleidimo kitiems asmenims, nepagrįsti jokiais įrodymais. Nei viename iš NŽT apeliaciniame skunde išvardintų raštų nėra teisingos informacijos, NŽT jos neteikė ir teismui nagrinėjant pareiškėjos ankstesnį skundą, atsakovo atstovo nurodyta informacija buvo neteisinga (pvz., kad tėvo žemė patenka į Gavieko ežerą) ir nuolat kito. Todėl pareiškėja vertina, kad ji iki šiol nėra supažindinta, kokius veiksmus NŽT atliko su jos tėvo žeme. NŽT slepia dalį aplinkybių, susijusių su žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribų tikslinimu.

97. Pareiškėja Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2021 m. vasario 2 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose pateikia argumentus dėl atsakovo atstovo atsiliepimo į pareiškėjos apeliacinį skundą. Atsiliepime melagingai nurodoma, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 13 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1866-244/2019 pareiškėjai jau priteista neturtinė žala dėl to, kad nuosavybės teisės jai atkurtos ne toje vietoje, kai teismai konstatavo, kad nuosavybės teisių atkūrimas natūra negalėjo būti užbaigtas. Atsakovo pasiūlymas sutikti panaikinti teisėtą VAVA 2002 m. vasario 12 d. sprendimą žeidžia pareiškėją. Pareiškėja nesiekia atkurti nuosavybės teisių du kartus, o siekia, kad atimtas turtas būtų grąžintas teisėtai paveldėtojai, tačiau iš NŽT negavo jokio pasiūlymo. NŽT nevykdo teismo sprendimo ir neužtikrina pareiškėjai valstybės skirto žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribų išsaugojimo (teismas šių aplinkybių išsamiai netyrė). Atsakovas vengia atsakomybės, nors faktiškai iš pareiškėjos buvo atimta galimybė naudotis paveldėta žeme. Pareiškėjos įsitikinimu, NŽT siūlo pareiškėjai sutikti su žemė sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtais kadastriniais matavimais, kurie panaikinti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, papildomai sutikti su bylinėjimosi metu slapta pakeistomis šio žemės sklypo ribomis su trimis besiribojančiais sklypais, sutikti su sklypo sąskaita įrengtu keliu ir reljefu (skardis). Pareiškėja pasinaudodama įstatymo numatyta teise pasirinko ekvivalentą su priėjimu prie Aujedo ežero (t. y. žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini)), o NŽT šiuo atveju privalo atkurti nuosavybės teises taip, kaip pareiškėja pasirinko.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 98. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjos reikalavimo įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Elektrėnų skyrių vykdyti nuosavybės teisių atkūrimą pareiškėjai dėl jai tenkančios nekilnojamojo turto dalies 4,65 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Elektrėnų sav., Vilniaus apskr., taip pat dėl reikalavimo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT, 85 000 Eur turtinės žalos atlyginimą ir 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, taip pat dėl reikalavimo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT, 27 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

99. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą tenkino iš dalies ir jai priteisė 1100 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

100. Pareiškėja ir atsakovo atstovas pateiktuose apeliaciniuose skunduose su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka.

101. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

102. Teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžiosios kolegijos 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje García Ruiz prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96) 26 p., 2000 m. rugpjūčio 29 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Jahnke ir Lenoble prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 40490/98), Didžiosios kolegijos 2004 m. gruodžio 12 d. sprendimas byloje Perez prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 47287/99) 81 p.), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).

103. Kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56-57 str.) turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 80 straipsnis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).

104. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą minėtais procesiniais aspektais, konstatuoja, kad teismas šių taisyklių iš esmės laikėsi. Teisėjų kolegija taip pat neturi faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, jog administracinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas turėjo išankstinį nusistatymą ar buvo suinteresuotas bylos baigtimi, ar kad buvo kitos prielaidos, kurios objektyviuoju aspektu kelia abejonių dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo.

105. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas pareiškėjos skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka, išskyrus kai kuriuos aspektus, dėl kurių bus pasisakyta vėliau, su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, todėl jų nekartodama papildo ir patikslina juos, taip pat patikslina teismo sprendimą, atsižvelgdama į bylai aktualų teisinį reglamentavimą bei byloje nustatytas aplinkybes.

Dėl pareiškėjos reikalavimo įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Elektrėnų skyrių vykdyti nuosavybės teisių atkūrimą pareiškėjai į jai tenkančios nekilnojamojo turto dalies 4,65 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Elektrėnų sav., Vilniaus apskr..

106. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 1991 m. spalio 28 d. pateiktu prašymu pareiškėja pretendavo atkurti nuosavybės teises į M. K. iki nacionalizacijos valdytą 9,30 ha ploto žemę. Atsižvelgiant į kitų pretendentų teisę atkurti nuosavybės teises į tą pačią žemę, pareiškėjai atkurtinos žemės dalis yra 4,65 ha. Byloje nustatyta, kad 2002 m. vasario 12 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. 42-260 pareiškėjai atkurtos nuosavybės teisės grąžinant natūra į visą jai tenkančią nuosavybės dalį, t.y. į 4,65 ha ploto žemės sklypą (4 t., b. l. 20–21). Šis Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimas yra galiojantis, nei teismine nei administracine tvarka nėra pakeistas, šioje administracinėje byloje jis taip pat nėra ginčijamas, todėl darytina išvada, kad nėra nei įstatyminio, nei faktinio pagrindo įpareigoti atsakovą spręsti dėl nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjai į 4,65 ha ploto žemės sklypą.

107. Nagrinėjamos bylos šalys neginčija aplinkybės, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2002 m. vasario 12 d. sprendimas Nr. 42-260 nėra korektiškas, nes šiuo sprendimu nuosavybė grąžinta ne toje pačioje vietoje kur buvo iki nacionalizacijos buvusio savininko M. K. nuosavybė. Tačiau ši aplinkybė, esant nepanaikintam Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2002 m. vasario 12 d. sprendimui Nr. 42-260, nesudaro pagrindo nuosavybės teisių atkūrimo klausimą spręsti iš naujo.

108. Pažymėtina, kad kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, tokių nuosavybės teisių atkūrimo procese padarytų klaidų ištaisymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 9 dalis, numatanti, kad tuo atveju, jeigu nustatoma, kad sprendimai dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo ar valstybinės žemės suteikimo nuosavybėn neatlygintinai, pardavimo, nuomos, perdavimo neatlygintinai naudotis priimti pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką ir jeigu dėl to nekyla ginčų, sprendimą gali panaikinti arba jį pakeisti sprendimą priėmęs Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas.

109. Taigi, iš esmės tik nuo pareiškėjos valios ir jos sutikimo priklauso ar Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2002 m. vasario 12 d. sprendimu Nr. 42-260 padaryta klaida bus ištaisoma. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas, siekdamas aptartos klaidos ištaisymo, 2016 m. kovo 30 d. organizavo susirinkimą ir siūlė pareiškėjai administracine tvarka panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2002 m. vasario 12 d. sprendimą Nr. 42-260, tačiau šiuo pasiūlymu pareiškėja nesutiko (t. III b.l. 88).

110. Atsižvelgiant į išdėstytą konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai netenkino pareiškėjos reikalavimo įpareigoti NŽT Elektrėnų skyrių vykdyti nuosavybės teisių atkūrimą pareiškėjai į jai tenkančią nekilnojamojo turto dalį - 4.65 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)., Elektrėnų sav., Vilniaus apskr..

Dėl reikalavimo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT, 85 000 Eur turtinės žalos atlyginimą ir 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą

111. Reikalavimą dėl 85000 Eur turtinės ir 30000 Eur neturtinės žalos atlyginimo pareiškėja sieja su Nacionalinės žemės tarnybos (jos padalinių) veiksmais bei neveikimu dėl nuosavybės teisių atkūrimu į jai tenkančią M. K. valdytos žemės dalį (4,65 ha) ne toje vietoje, kur žemė buvo iki nacionalizacijos, taip pat su Nacionalinės žemės tarnybos (jos padalinių) veiksmais bei neveikimu, kuriuos pareiškėja vertina kaip iki šiol trunkantį vilkinimą jai atkurti natūra nuosavybės teises į minėtą 4,65 ha žemės plotą, ištaisyti nuosavybės teisių atkūrimo procese padarytas klaidas.

112. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad nagrinėjamam ginčui aktualūs yra teismų sprendimai: 1) 2017 m. birželio 21 d. VAAT sprendimas administracinėje byloje Nr. I-2312-463/2017; 2) 2019 m. sausio 9 d. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A-2249-629/2019; 3) 2019 m. kovo 13 d. VAAT sprendimas administracinėje byloje Nr. I-1866-244/2019; 4) 2019 m. liepos 19 d. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A-4275-822/2019.

113. Minėtose administracinėse bylose buvo nagrinėjamas pareiškėjos prašymas atlyginti jai turtinę ir neturtinę žalą, patirtą laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 27 d. iki 2017 m. sausio 27 d. neteisėtais NŽT veiksmais, kurie pasireiškė NŽT veiksmais dėl nuosavybės teisių į jai tenkančią M. K. valdytos žemės dalį (4,65 ha) atkūrimu ne toje vietoje, taip pat su NŽT veiksmais, kuriuos ji vertino kaip iki šiol trunkantį vilkinimą jai atkurti natūra nuosavybės teises į minėtą 4,65 ha žemės plotą, ištaisyti nuosavybės teisių atkūrimo procese esančias klaidas.

114. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-4275-822/2019 pareiškėjai priteistas 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimas už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 27 d. iki 2017 m. sausio 27 d.. Likę pareiškėjos reikalavimai, tame tarpe ir dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo, atmesti, kaip neįrodyti. Taigi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jau yra išspręsti pareiškėjos reikalavimai atlyginti turtinę ir neturtinę žalą dėl klaidingo Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2002 m. vasario 12 d. sprendimo Nr. 42-260 priėmimo ir atsakovo veiksmų bei neveikimo laikotarpiu iki 2017 m. sausio 27 d.

115. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal ABTĮ 103 straipsnio 2 punktą teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Atsižvelgiant į tai, kad teismas jau yra išsprendęs pareiškėjos reikalavimą atlyginti turtinę ir neturtinę žalą dėl nekorektiško Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2002 m. vasario 12 d. sprendimo Nr. 42-260 priėmimo ir atsakovo veiksmų bei neveikimo laikotarpiu iki 2017 m. sausio 27 d., pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai šią bylos dalį nutraukė.

116. Sprendžiant pareiškėjos reikalavimo dalį dėl žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 28 d. iki pasikreipimo į teismą dienos, pažymėtina, kad reikalavimas atlyginti žalą (tiek turtinę, tiek neturtinę), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Civilinio kodekso 6.271 str.), gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

117. Kaip minėta, pareiškėja reikalavimą dėl žalos atlyginimo sieja su Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2002 m. vasario 12 d. sprendimu Nr. 42-260 padarytos klaidos neištaisymu. Tačiau nagrinėjamoje byloje per laikotarpį nuo 2017 m. sausio 28 d. iki 2019 m. vasario 8 d. nėra nustatyta jokių neteisėtų Nacionalinės žemės tarnybos ar jos padalinių veiksmų, sietinų su padarytos klaidos ištaisymu. Neteisėto neveikimo taip pat nėra pagrindo konstatuoti, nes kaip jau minėta anksčiau, klaidos ištaisymas administracine tvarka, t.y. Nacionalinės žemės tarnybos ar jos padalinių sprendimais, galimas tik esant pareiškėjos sutikimui. Be to pažymėtina, kad atsakovas ėmėsi ir kitų veiksmų, siekdamas klaidos ištaisymo, t.y. kreipėsi į prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo, tačiau prokuratūra nusprendė atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Taigi pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad nuo 2017 m. sausio 28 d. iki 2019 m. vasario 8 d. atsakovas neatliko neteisėtos veikos, todėl pagrindo priteisti pareiškėjai turtinės ar neturtinės žalos atlyginimą nėra.

118. Nagrinėjamoje byloje, pirmosios instancijos teismas pareiškėjai priteisė 100 Eur neturtinės žalos atlyginimą dėl atsakovo nesuteiktos ar netinkamai suteiktos informacijos pareiškėjai, taip pat dėl nuolatinio neteisėtų veiksmų atlikimo pareiškėjos atžvilgiu. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad neteisėti atsakovo veiksmai pasireiškė atsakovui teikiant pareiškėjai skirtingą informaciją 2013m. spalio 25d. rašte Nr. 51SD-(14.51.92.)-1894, 2016m. kovo 16d. rašte Nr. 51SS-3-(14.51.35), 2017m. spalio 30d. rašte Nr. 51SD-33/2-(14.51.92.), 2017m. birželio 7d. rašte Nr. TR-6641-(5.34.) (III t., b. l. 75–76, 92–94, 112–114, 116–118).

119. Apeliacinės instancijos teismas su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka. Pažymėtina, kad atsakovo 2013m. spalio 25d. raštas Nr. 51SD-(14.51.92.)-1894 ir 2016m. kovo 16d. raštas Nr. 51SS-3-(14.51.35) yra surašyti laikotarpiu, dėl kurio pirmosios instancijos teismas administracinę bylą nutraukė. Taigi šie raštai negali būti pagrindas neteisėtų veiksmų konstatavimui. Atsakovo 2017m. spalio 30d. rašte Nr. 51SD-33/2-(14.51.92.) bei 2017m. birželio 7d. rašte Nr. TR-6641-(5.34.) pateikiama konkreti, išsami, aiški ir neprieštaringa informacija, kurią gauti pageidavo pareiškėja. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų atsakovo veiksmų informacijos teikimo pareiškėjai aspektu.

120. Pirmosios instancijos teismo motyvas, kad pareiškėjos atžvilgiu nuolat atliekami neteisėti veiksmai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu yra nepagrįstas ir prieštarauja paties teismo padarytoms išvadoms. Pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas apsibrėžęs sprendžiamo ginčo ribas, t.y. laikotarpį nuo 2017 m. sausio 28 d. iki 2019 m. vasario 8 d., konstatavo, jog šiuo laikotarpiu atsakovas neatliko neteisėtos veikos.

121. Atsižvelgiant į išdėstytą apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad 100 Eur žalos atlyginimas pareiškėjas priteistas nepagrįstai, nes byloje nėra nustatytos neteisėtos atsakovo veikos teikiant pareiškėjai jos prašomą informaciją.

Dėl reikalavimo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT, 27 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą

122. Iš byloje pateiktų pareiškėjos paaiškinimų seka, jog ginčo laikotarpis, už kurį ji prašo priteisti žalą, yra nuo 2016 m. rugsėjo 30 d., o neteisėti atsakovo veiksmai pasireiškė tyčiojantis, grasinant, neteisėtai pastatant riboženklius 2019 m. birželio 19 d., klaidingai pažymint posūkio taškus, nesuteikiant informacijos, dėl ilgai trunkančio nuosavybės teisių neatkūrimo, kiek tai susiję su nuosavybės teisių atkūrimu į 0,5 žemės plotą atlyginant lygiaverčiu žemės sklypu kitoje vietoje.

123. Dėl tyčiojimosi, gąsdinimo. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog byloje nėra nustatyta neteisėtų atsakovo veiksmų, kuriuos galima būtų vertinti kaip tyčiojimąsi ar gąsdinimą, nes tokių atsakovo veiksmų nepatvirtina jokie byloje surinkti įrodymai.

124. Dėl riboženklių pastatymo. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog riboženklių pastatymas 2019 m. birželio 19 d., o ženklinimo akto surašymas 2019 m. birželio 26 d., atsižvelgiant į vykdytų ženklinimo darbų specifiką, nepažeidžia teisės aktų reikalavimų, o yra teisėtas praktinis sudėtingos situacijos sprendimas.

125. Dėl klaidingų posūkio taškų. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad sprendžiant klausimą dėl klaidingų posūkio taškų atsakovas neteisėtų veiksmų neatliko. Byloje nustatyta, kad pareiškėja nesutiko su žemės sklypo ženklinimo aktu, dėl to įstatymo nustatyta tvarka teikė pretenziją, kurią atsakovas išnagrinėjo ir pripažino pagrįsta dėl 10 posūkio taško. Šį atsakovo sprendimą pareiškėja skundą Nacionalinei žemės tarnybai, kuri pareiškėjai atsakė 2018 m. spalio 10 d. raštu „Dėl skundų ir prašymo nagrinėjimo“ Nr. 1SS-2066-(9.5) (1 t., b. l. 122–126). Šis Nacionalinės žemės tarnybos sprendimas yra galiojantis, įstatymo nustatyta tvarka nenuginčytas.

126. Dėl informacijos nesuteikimo. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu aspektu nėra nustatytų neteisėtų atsakovo veiksmų. Pareiškėjos susirašinėjimas su Individualia S. B. įmone „Matininkai“ ir šios įmonės teikta informacija (1 t., b. l. 136–137) nėra atsakovo veiksmai, nes minėta įmonė nėra atsakovo struktūrinis padalinys.

127. Dėl nuosavybės teisių atkūrimo trukmės. Šioje ginčo dalyje pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovas veikė nesilaikant gero administravimo principo, pareiškėjai neišaiškino susiklosčiusios situacijos dėl kliūčių, kurios trukdo priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, pašalinimo, kad tai sukėlė neigiamas pasekmes pareiškėjai ir priteisė 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

128. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis.

129. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalis nustato, kad piliečių prašymai turi būti išnagrinėti ir sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo priimti per 6 mėnesius nuo dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teises ir giminystės ryšį, pateikimo bei kitų šiame įstatyme nurodytų dokumentų parengimo dienos. LR Vyriausybės 1997m. rugsėjo 29d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 111 punktas nustato, kad, atkuriant nuosavybės teises į kaimo vietovėje esančią žemę, sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo turi būti priimtas per 6 mėnesius nuo žemėnaudos suprojektavimo žemės reformos žemėtvarkos projekte ir jos paženklinimo vietoje. Taigi, žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, kuriuo žemės sklypas paženklinamas vietoje, yra būtinas dokumentas, be kurio nėra galimybės priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo.

130. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėja prašymą atkurti nuosavybės teises pateikė 2010 m. sausio 5 d. (1 t., b. l. 105). 2010 m. gegužės 3 d. išvados pagrindu pareiškėjai nustatyta teisė atkurti nuosavybės teises suteikiant lygiavertį žemės sklypą (1 t., b. l. 107). Atsakovo 2012m. sausio 13d. raštu pareiškėja buvo informuota, kad 2011m. rugsėjo 29d. buvo patvirtintos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės ribos ir plotas, kurioje numatytas vykdyti žemės reformos žemėtvarkos projektas piliečiams, įtrauktiems į NŽT Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012m. sausio 11d. įsakymu patvirtintą sąrašą, sugrupuotą pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnį, taip pat pareiškėja buvo kviečiama dalyvauti pretendentų susirinkime (t. I b.l. 108). Pareiškėjai nesutikus su jos pasirinkto žemės sklypo ribomis, pareiškėja inicijavo teisminį ginčą dėl žemės sklypo Nr. 123-6AS (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų tikrinimo kamerialiai 2011 m. kovo 23 d. akto Nr. 46KAM-17662, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Elektrėnų skyriaus vedėjo 2011 m. gruodžio 7 d. įsakymo Nr. 46VĮ-(14.46.2.)-4120, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Elektrėnų skyriaus vedėjo 2015 m. sausio 27 d. įsakymo Nr. 51VĮ-(14.51.2.)-38, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Elektrėnų skyriaus vedėjo 2016 m. sausio 8 d. sprendimo Nr. 51SK-17-(14.51.98) panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2018 m. balandžio 27 d., kai LVAT nutartimi VAAT 2016 m. rugsėjo 29 d. sprendimą paliko nepakeistą.

131. Vykdant įsiteisėjusį teismo sprendimą 2018m. birželio 19d. buvo organizuotas pareiškėjos pasirinkto žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribų paženklinimas (t. I b.l. 128). Pareiškėja nesutiko su 2018m. birželio 26d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktu Nr. 4936-1 (t. I b.l. 138-139), nes jos teigimu paženklintas žemės sklypas neatitinka jos pasirinkto suprojektuoto žemės sklypo ribų. Atsakovui įvertinus pareiškėjos pateiktą pretenziją dėl 2018m. birželio 26d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto Nr. 4936-1, pagrįsta pripažinta pareiškėjos pretenzijos dalis dėl 10-ojo posūkio taško (t. I b.l. 140-143, 144-146, 156-158, 52-56). Atsižvelgiant į tai žemės sklypų ženklinimo darbus vykdančiai įmonei buvo pavesta patikslinti vietovėje 10-ojo posūkio taško vietą (t. I b.l. 144-146). Pareiškėja 2018m. rugpjūčio 21d. kvietimu Nr. 8 buvo kviečiama 2018m. rugsėjo 4d. atvykti į žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ženklinimą (t. I b.l. 33). Pareiškėja į žemės sklypo ženklinimą vykti atsisakė ir žemės sklypo ženklinimas buvo atidėtas (t. I b.l. 31-32). 2018m. lapkričio 12d. pareiškėja skundu kreipėsi į teismą (t. I b.l. 1).

132. Įvertinus anksčiau aptartus rašytinius įrodymus bei atsižvelgus į pareiškėjos iškelto ginčo laikotarpį (nuo 2016 m. rugsėjo 30 d.), apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad per laikotarpį nuo 2016 m. rugsėjo 30 d. iki 2018m. lapkričio 12d. (pareiškėjos pasikreipimo į teismo data) nėra pagrindo teigti, jog atsakovas vilkino atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus, siekiant priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjai į žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini). Tokio sprendimo priėmimas objektyviai nėra galimas iki nebus su pareiškėja suderintas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas. Byloje surinkti įrodymai tvirtina, jog atsisakoma suderinti žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą dėl to, jog į suprojektuotą sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) patenka dalis kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (ties 10-ju posūkio tašku) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Tokioje situacijoje iš esmės tik nuo pačios pareiškėjos valinio sprendimo priklauso kokiu būdu būtu galima tęsti nuosavybės teisių atkūrimo procesą - ar įstatymų nustatyta tvarka siekti nuginčyti kitų asmenų valdomo žemės sklypo įsigijimą, ar tikslinti (duomenys neskelbtini) žemėtvarkos projekte suprojektuoto žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribas. Atsižvelgiant į išdėstytą konstatuotina, jog atsakovas pareiškėjos atžvilgiu neatliko neteisėtos veikos, todėl priteisti pareiškėjai žalos atlyginimą pagrindo nėra.

133. Apibendrinant konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas iš dalies neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus, dėl ko nepagrįstai nusprendė pareiškėjai priteisti 1100 Eur žalos atlyginimą. Ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis naikintina. Likusioje dalyje pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus vertino teisingai, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, procesinės teisės normų pažeidimų nepadarė.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos L. B. apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 10 d. sprendimą pakeisti. Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 10 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjai L. B. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, priteista 1 100 Eur (vienas tūkstantis vienas šimtas eurų) neturtinei žalai atlyginti ir šioje dalyje pareiškėjos skundą atmesti.

Likusią Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 10 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė